V.Zelenskis apie derybas dėl taikos: Ukraina jau pasiūlė savo formulę

Tikimasi, kad jau pirmadienį bus paskelbtas naujas 2,6 mlrd. dolerių vertės JAV karinės pagalbos paketas, į kurį gali būti įtraukti oro erdvės stebėjimo radarai, penktadienį sakė trys JAV pareigūnai, kuriuos cituoja "Reuters".

Tikimasi, kad į įrangos sąrašą, kuris gali būti galutinai patvirtintas šį savaitgalį, taip pat bus įtraukta pusė tuzino rūšių amunicijos, įskaitant tankų amuniciją.

Į paketą taip pat ketinama įtraukti tiksliąją aviacinę amuniciją, tiltų įrangą, kurią Ukraina naudotų Rusijos pozicijoms pulti, atsargines transporto priemones ir papildomus šaudmenis NASAMS priešlėktuvinei gynybai.

Artėjant liepą Vilniuje vyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui, aljanso rytinio flango šalys penktadienį paragino didinti JAV karinį kontingentą regione.

„Mums reikia stengtis, kad būtų padidintas JAV karinis kontingentas mūsų regione rytiniame flange – ir karių skaičius, ir įrangos kiekis“, – po vadinamojo Bukarešto devintuko (B9) užsienio reikalų ministrų susitikimo pareiškė Rumunijos diplomatijos vadovas Bogdanas Aurescu.

Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos ministrai vėl paragino didinti su karo draskoma Ukraina besiribojančio regiono gynybos pajėgumus.

„Jei turėsime stiprią gynybą, tuomet galėsime užtikrinti stiprų atgrasymą, kiek tai susiję su destabilizuojančiu ir agresyviu Rusijos elgesiu“, – pareiškė B.Aurescu po Lodzėje įvykusio susitikimo.

„Tai vienintelė kalba, kurią supranta Rusija“, – pridūrė jis.

B.Aurescu paragino „stiprinti oro gynybą, didinti priešraketinės gynybos pajėgumus mūsų teritorijose ... didinti stebėjimo ir žvalgybos priemones“.

B9 šalys taip pat pažadėjo toliau remti Ukrainą, šiai atremiant Rusijos invaziją.

„B9 šalys čia yra lyderės, taip pat ir kalbant apie sąjungininkų sutelkimą drąsesniems veiksmams, kaip kad buvo naikintuvų MiG-29 ar tankų perdavimo atveju“, – pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.

„Visi mes remiame Ukrainos stojimą į NATO“, – pridūrė B.Aurescu, bet pabrėžė, kad „dabar prioritetas yra padėti Ukrainai laimėti šį karą“.

„Ateinantis mėnuo, ateinantis laikotarpis bus lemiamas karo Ukrainoje likimui“, – pažymėjo Rumunijos ministras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad galėtų įsivaizduoti Rusiją prie derybų stalo tik tuo atveju jei Rusijos kariai savanoriškai pasitrauktų iš Ukrainos teritorijos.

Apie tai Ukrainos prezidentas kalbėjo spaudos konferencijoje su  Moldovos, Slovėnijos, Slovakijos ir Kroatijos vadovais, atsakydamas į Kroatijos žurnalisto klausimą. 

„Reuters“/„Scanpix“/Slovėnijos premjeras Robertas Golobas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Moldovos prezidentė Maia Sandu, Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius ir Slovakijos premjeras Eduardas Hegeris Bučoje

V.Zelenskis priminė, kad Ukraina jau pasiūlė savo „taikos formulę“, kurioje aiškiai išdėstė savo veiksmų, reikalingų karui užbaigti, viziją. 

„Žinoma, karo pabaiga bus užfiksuota. Bet tik prie šio didelio stalo, prie kurio sėdės padorios valstybės, (galbūt – red. past.) Rusijos Federacijos atstovas – man sunku pasakyti, kas tuo metu tai bus, – kuris pirmas be kovos išves visus karius iš mūsų teritorijos. Tada prasidės diplomatinis formatas. O jeigu mes juos visus išstumsime iki šalies, tada su tokiais žmonėmis apskritai nebus apie ką kalbėti. Apie ką apskritai galime kalbėtis su tokiais žmonėmis? Jie turėtų būti izoliuoti ir neliečiami. Štai ir viskas“, – sakė jis.

Spaudos konferencijoje V.Zelenskis taip pat pareiškė, kad save vadinančio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos sprendimas dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus reiškia, kad jis prarado „bet kokį subjektyvumą“.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį paragino Rusiją paleisti sulaikytą ir šnipinėjimu apkaltintą JAV laikraščio „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą, bet atmetė leidinio redakcijos raginimą išsiųsti Rusijos žurnalistus iš Jungtinių Valstijų.

Baltųjų Rūmų reporterių paklaustas, ką jis pasakytų Rusijai dėl E.Gershkovicho, kuris yra JAV pilietis, J.Bidenas atsakė: „Paleiskite jį.“

„The Wall Street Journal“ ketvirtadienio popietę redakcijos skiltyje paskelbtame straipsnyje paragino išsiųsti Rusijos ambasadorių Jungtinėse Valstijose bei „visus čia dirbančius rusų žurnalistus“, nes tai, pasak redakcijos, „būtų mažiausia, ko galima tikėtis“.

„AFP“/„Scanpix“/Sulaikytas žurnalistas Evanas Gershkovichas

„Suėmimo laikas panašus į apgalvotą provokaciją siekiant sugėdinti JAV ir įbauginti Rusijoje dar dirbančią užsienio spaudą“, – pabrėžė redakcija.

Tuo tarpu J.Bidenas reporteriams pareiškė, jog Rusijos žurnalistų išsiuntimas „šiuo metu neplanuojamas“.

Laikraščio „The Wall Street Journal“ reporteris E.Gershkovichas buvo suimtas Jekaterinburge, mieste už maždaug 1 800 km į rytus nuo Maskvos. Dabar jis Rusijos sostinėje laukia teismo; nurodyta jį sulaikyti iki gegužės 29 dienos.

Manoma, kad jis yra pirmas užsienio žurnalistas, sulaikytas už šnipinėjimą posovietinėje Rusijoje, ir galima numatyti, kad jo suėmimas pakurstys Kremliaus konfrontaciją su Vakarais.

Komentuodamas „The Wall Street Journal“ redakcijos raginimą išsiųsti visus rusų žurnalistus, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog „laikraštis gali tai sakyti, tačiau to neturėtų nutikti. Tam tiesiog nėra jokio pagrindo.“

Jis pridūrė, kad E.Gershkovichas buvo „sučiuptas už rankos“.

31-erių žurnalisto sulaikymas pagal kaltinimus, už kuriuos galima skirti iki 20 laisvės atėmimo metų, taip pat yra rimtas Kremliaus plataus masto susidorojimo su žiniasklaida žingsnis.

Baltieji rūmai pasmerkė areštą ir perspėjo amerikiečius nevykti į Rusiją, o tuos, kurie šiuo metu yra Rusijoje, išvykti dėl savo saugumo.

„Rusijos vyriausybės vykdomas JAV piliečių persekiojimas yra nepriimtinas. Griežčiausiai smerkiame Gershkovicho sulaikymą“, – skelbiama Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pareiškime. 

JAV pareigūnai teigė palaikantys ryšius su sulaikyto žurnalisto šeima ir dienraščiu, o JAV valstybės departamentas kreipėsi į Rusiją, kad ši užtikrintų konsulinę prieigą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Kinijos lyderį Xi Jinpingą kitą savaitę įspės, jog bet koks Pekino sprendimas karine prasme paremti Rusiją Maskvos kare prieš Ukrainą būtų katastrofiškas, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

„Jei Kinija priimtų šį katastrofišką sprendimą [paremti Maskvą karine prasme], tai padarytų didelį strateginį poveikį šiam konfliktui“, – pareiškė žurnalistams E.Macrono patarėjas, prašęs nenurodyti jo vardo.

„SIPA“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

„Norime išvengti blogiausio, štai kodėl mums reikia su jais [kinais] kalbėtis ir išdėstyti savo poziciją“, – pažymėjo pareigūnas ir pridūrė, jog Prancūzija nori nustatyti „vidutinės trukmės maršrutą link konflikto užbaigimo“.

Šis dialogas itin svarbus, nes „Kinija yra vienintelė šalis pasaulyje, gebanti padaryti tiesioginį ir radikalų poveikį šiam konfliktui, viena kryptimi ar kita“, pridūrė pareigūnas.

Kinija iki šiol nėra viešai parėmusi Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau ji taip pat nėra pažėrusi Maskvai jokios kritikos.

Pekinas stengiasi vaizduoti save neutralia konflikto šalimi, nors tuo pat metu stiprina savo ryšius su Rusija.

Vasarį Kinija paskelbė 12 punktų pozicijos dokumentą, kuriame paragino skubiai surengti taikos derybas ir pasiekti „politinį susitarimą“, kad būtų užbaigtas karas.

E.Macrono vizitas į Kiniją prasidės trečiadienį. Šio vizito metu jį lydės Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Privačiai karinei grupuotei „Wagner“ vadovaujantis Jevgenijus Prigožinas Rusijos invazijos į Ukrainą fone tapo vienu pagrindinių Rusijos politinių veikėjų. Tačiau, spėjama, kad Rusijos prezidento palankumą jis pelnė ne talentinga strategija mūšio lauke, o daug metų vykdydamas Kremliaus geopolitinius sumanymus Afrikos žemyne ir perimdamas naudingųjų iškasenų kasyklas. Kaip „Wagner“ pajėgų vadui pavyko iš dalies finansuoti Rusijos karą Ukrainoje?

Trečiadienį JAV įsikūrusio Karo studijų instituto ekspertai atkreipė dėmesį, kad puolimui svarbiausiuose karo sektoriuose Ukrainoje vadovaujantis J.Prigožinas galėtų pasinaudoti savo sustiprėjusia įtaka tiek Rusijos, tiek tarptautinėje žiniasklaidoje, kad prisistatytų kaip kandidatas kitąmet vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Estijos užsienio reikalų ministerija penktadienį buvo informuota apie Rusijos sprendimą išsiųsti vieną estų diplomatą, taip reaguojant į Talino kovo 24-osios sprendimą, sakė Estijos diplomatijos vadovas Urmas Reinsalu.

„Estijos diplomatas privalo išvykti iš šalies iki balandžio 5-osios... Tai nėra netikėtas Rusijos sprendimas“, – sakė jis.

Pasak ministro, Estijos ambasados darbas Maskvoje nesutriks.

Kovo 24-ąją Estijos užsienio reikalų ministerija paskelbė persona non grata vieną diplomatinį Rusijos ambasados darbuotoją, pažeidusį Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, skleidusį propagandą ir kenkusį Estijos saugumui bei konstitucinei tvarkai. Jis iš Estijos turėjo išvykti iki kovo 29-osios.

Avdijivkos sektoriuje Rusijos pajėgos išnaudojo beveik visus savo rezervus, todėl jiems gyvybiškai svarbu sulaukti daugiau gyvosios jėgos, vienam televizijos kanalui pareiškė Tauridės gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro atstovas spaudai Oleksijus Dmytraševskis.

Jo teigimu, Avdijivkos sektoriuje sumažėjo puolimų skaičius.

„Kodėl sumažėjo puolamųjų veiksmų skaičius ir kodėl nėra technikos? Puolamųjų veiksmų sumažėjo dėl nuostolių – priešas panaudojo beveik visus savo rezervus. Dabar rusams reikia labai didelio gyvosios jėgos papildymo. Todėl sumažėjo puolimų skaičius Avdijivkos sektoriuje. Tačiau priešas nuolat perdislokuoja pajėgas iš Krymo ir Melitopolio ir papildo dalinius“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Avdijivkos evakuacija

Vakarų analitikai atkreipė dėmesį, kad beveik į dulkes paversta Avdijivkos gyvenvietė gali tapti antruoju Bachmutu.

Praeitą savaitę JAV įsikūrusio Karo studijų instituto ekspertai pažymėjo, kad galimai Rusijos pajėgos savo prioritetą perkėlė iš Bachmuto į kitas vietoves, įskaitant Avdijivką.

Pirmadienį vietos karinė administracija paskelbė, kad į miestą draudžiama įvažiuoti savanoriams ir žurnalistams bei pradėta vykdyti gyventojų evakuacija.

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas tviteryje paskelbė žinutę, kurioje atmetė bet kokias paliaubas, kuriomis būtų siekiama užbaigti Rusijos karą jo šalyje ir dėl kurių Rusijos pajėgos liktų okupuotose Ukrainos teritorijose.

„Bet kokios paliaubos reiškia Rusijos Federacijos teisę likti okupuotose teritorijose. Tai visiškai nepriimtina... Ukraina turi teisę savo teritorijoje perkelti karius ir techniką taip, kaip mano esant reikalinga. Keistos „taikos palaikymo pajėgos“ atrodo juokingai“, - rašė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad šalies prezidento Vladimiro Putino priimtoje naujojoje užsienio politikos strategijoje Vakarai įvardijami kaip keliantys egzistencinę grėsmę Maskvai. 

Politikos strategijoje „pripažįstamas grėsmių mūsų šalies saugumui ir vystymuisi, kurias lemia nedraugiškų valstybių veiksmai, egzistencinis pobūdis“, sakė S.Lavrovas per televiziją transliuotame Rusijos saugumo tarybos posėdyje.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

„Jungtinės Amerikos Valstijos tiesiogiai įvardijamos kaip pagrindinė antirusiškų nuotaikų kurstytoja ir varomoji jėga“, – kalbėjo jis. 

„Vakarų politika, kuria siekiama visais įmanomais būdais silpninti Rusiją, apibūdinama kaip naujo tipo hibridinis karas“, – pridūrė S.Lavrovas. 

V.Putinas pareiškė, kad Rusijos dalyvavimo pasaulinėje arenoje strategijos atnaujinimas buvo būtinas dėl „radikalių pokyčių“ pasaulyje. 

Pranešimas apie naująjį 42 puslapių strategijos dokumentą pasirodė Rusijos santykiams su Vakarų šalimis pašlijus dėl Maskvos karo Ukrainoje.