„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 04 04 /17:11

Rusija apšaudė Donecko gyvenamuosius rajonus: šeši žmonės žuvo

Nors Jevgenijus Prigožinas skelbia apie „juridinį“ Bachmuto užėmimą, Ukraina tvirtina, kad rusai toli gražu neužėmė Bachmuto miesto, intensyvios kovos vis dar vyksta. Naujausias žinias apie karą Ukrainoje sekite žemiau.
Ukrainos kariai prie Bachmuto
Ukrainos kariai prie Bachmuto / „AFP“/„Scanpix“

Svarbiausios žinios iš Ukrainos

  • „Jie iškėlė vėliavą virš kažkokio tualeto. Jie kažkodėl pritvirtino ją prie tualeto šono, pakabino savo skudurą ir pasakė, kad užėmė miestą“, – taip J.Prigožino paskelbtą vaizdo įrašą komentavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas.
  • Rusijos okupantai laikinai okupuotame Mariupolyje ruošiasi gynybai ir įnirtingoms kovoms. Tai pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.
  • Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai Baltarusijoje bus dislokuoti prie šios šalies sienų su NATO priklausančiomis kaimynėmis.
  • Ukrainoje esantiems Rusijos kariams buvo išdalytas propagandinis vadovas, kuriame aiškinamos invazijos priežastys ir raginama laikytis Josifo Stalino įsakymo „Nė žingsnio atgal“.
  • Nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukrainoje žuvo mažiausiai 501 vaikas, pranešė UNICEF.
  • Nuo Rusijos invazijos pradžios Vakarų sąjungininkės Ukrainai suteikė daugiau kaip 65 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos.
  • V.Zelenskis sakė galįs palinkėti Rusijos prezidentui „visą likusį gyvenimą praleisti rūsyje su kibiru vietoj tualeto“.

Svarbiausias pirmadienio naujienas apie Ukrainą rasite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

06:14

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Per Rusijos apšaudymą Donecke šeši žmonės žuvo

00:14

Rusijos kariuomenė antradienį vėl atakavo Donecko srities gyvenvietes. Dėl priešo apšaudymo žuvo šeši žmonės, dar septyni buvo sužeisti.

Generalinės prokuratūros duomenimis, pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl karo įstatymų pažeidimų (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1, 2 dalys). 

Tyrimo duomenimis, balandžio 4 d. Rusijos kariškiai apšaudė gyvenvietes regiono šiaurėje raketomis, artilerija ir daugkartinio paleidimo raketų sistemomis „Grad“.

„Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų smūgių epicentre vėl atsidūrė gyvenamieji rajonai. Per užpuolikų išpuolius žuvo šeši žmonės: du Torecko kasyklos darbininkai – kasyklos dispečeris ir medicinos sesuo, pardavėja iš Krasnogorovkos ir dar trys vyrai, gyvenę Pokrovsko rajono Lastočkino kaime“, – sakoma pranešime.  

Be to, apšaudant Bachmutą, Gorniaką ir Očeretiną buvo sužeisti septyni civiliai gyventojai. Sprogimo bangos ir sviedinių fragmentai apgadino administracinį pastatą, daugiabučius ir privačius namus, ūkinius pastatus.

JAV karo analitikas prognozuoja, kokie bus tolimesni V.Putino veiksmai Ukrainoje

22:23

Amerikos karo studijų institutas (ISW) mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas artimiausiomis savaitėmis sutelks dėmesį į okupantų gynybos stiprinimą palei visą fronto liniją Ukrainoje. Kadangi Rusija neturi jėgų vykdyti plataus masto puolimo.

„Rusai dabar negali sutelkti pakankamai personalo ir neturi nei vadovavimo, nei logistikos pajėgumų, kad galėtų vienu metu vykdyti plataus masto puolimą“, – sakė ISW geoerdvinės žvalgybos grupės vadovas Džordžas Barrosas, rašoma TSN straipsnyje.

„Manau, kad V.Putinas stengsis maksimaliai sutelkti savo pajėgas, kad sustiprintų gynybos liniją ir sukurtų savo gynybinių įtvirtinimų ir tranšėjų sistemą, kurią rusai dabar kasa palei visą fronto liniją. Tai daroma siekiant sulėtinti Ukrainos kontrpuolimą, kuris, tikėtina, įvyks per artimiausias kelias savaites“, – sakė jis.

J.Stoltenbergas: V.Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą liepos mėnesį

21:57

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad tikisi pamatyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį šią vasarą vyksiančiame Aljanso vadovų aukščiausiojo lygio susitikime.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/ „Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Stipri nepriklausoma Ukraina yra gyvybiškai svarbi euroatlantinės erdvės stabilumui, todėl tikimės susitikti su prezidentu V.Zelenskiu liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime“, – sakė J.Stoltenbergas po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Ukrainos žvalgyba: geriausia Rusijos kariuomenės dalis jau sunaikinta

19:35

Prasidėjus plataus masto karui, Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau sunaikino geriausius Rusijos karius, jų techniką ir ginkluotę, praneša UNIAN.

Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas. Anot jo, Rusijos Federacija dabar naudoja tik senus ginklus.

„Geriausia Rusijos kariuomenės dalis jau sunaikinta po vasario 24 d. Ukrainos teritorijoje. Tas pats pasakytina ir apie geriausią rusų technikos ir ginklų dalį. Taip, jie vis dar turi nemažą mobilizacinį potencialą, vis dar yra daug senų ginklų, daugiausia užkonservuotų, ir tam tikra galimybė papildomai gaminti naujus ginklus. Tačiau visa tai negali kompensuoti rusų patirtų nuostolių“, – sakė A.Jusovas.

A.Jusovas pridūrė, kad okupantams nepavyko pasiekti savo tikslo užimti visą Donbasą, apie kurį svajoja Kremlius, nes tai „leistų Rusijos Federacijos gyventojams parodyti bent šiokią tokią pergalę“.

Pasak Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovo, Ukrainos žmonių drąsa ir partnerių parama yra raktas į sėkmingą valstybės gynybą.

Žvalgyba taip pat perspėjo, kad V.Putinas ir jo komanda neatsisakė savo strateginių tikslų sunaikinti Ukrainos valstybingumą.

Ukrainos gynybos pajėgos smogė į svarbius rusų objektus

19:31

Ukrainos gynybos pajėgos antradienį smogė priešo vadavietėms, vakaro suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos generalinis štabas.

„Gynybos pajėgų lėktuvai per dieną sudavė 7 smūgius okupantų susitelkimo rajonams, o raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė 2 priešo valdymo postams ir elektroninės kovos punktui“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Pasak jo, per dieną Rusija sudavė 2 raketinius ir 28 oro smūgius, panaudojo 17 bepiločių orlaivių „Shahed-136“. Ukrainos gynėjai sunaikino 14 iš jų. Taip pat priešas atliko 7 atakas iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų. Generalinis štabas pažymi, kad tarp civilių gyventojų yra žuvusių ir sužeistų.

Ukrainos generalinis štabas primena, kad bendri Rusijos Federacijos nuostoliai Ukrainoje jau siekia 175 tūkst. 690 karių. Be to, Rusija prarado daug technikos ir ginklų, įskaitant 3 627 tankus.

JAV pateikė naujo 2,6 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketo detales

19:19 Atnaujinta 19:54

Jungtinės Valstijos antradienį pristatė išsamią informaciją apie 2,6 mlrd. dolerių (2,46 mlrd. eurų) vertės naują karinės pagalbos Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, paketą, įskaitant šaudmenis raketų sistemoms HIMARS, artilerijos sviedinius ir šaulių ginklus.

„Jungtinės Valstijos ir toliau... teiks Ukrainai pajėgumus, kad būtų patenkinami neatidėliotini mūšio lauko poreikiai ir ilgalaikiai pagalbos saugumo srityje reikalavimai“, – sakoma Pentagono pareiškime.

Į paketą taip pat įtraukta amunicija priešlėktuvinės gynybos sistemoms „Patriot“ ir NASAMS, šaudmenys ir prieštankinės raketos, naudojamos pėstininkų kovos mašinose „Bradley“, kurias Vašingtonas anksčiau pažadėjo Kyjivui.

Didžioji paketo dalis – 2,1 mlrd. dolerių (1,93 mlrd. eurų) – skiriama iš Ukrainos saugumo paramos iniciatyvos lėšų, iš kurių apmokamas gynybos pramonės įrangos įsigijimas.

Likusieji 500 mln. dolerių (apie 460 mln. eurų) bus paimti iš esamų JAV atsargų, todėl mūšio lauką pasieks greičiau.

Jungtinės Valstijos buvo tarptautinės paramos Ukrainai iniciatorė, greitai subūrusi tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po Rusijos 2022-ųjų vasarį pradėtos invazijos ir koordinavusi dešimčių šalių pagalbą.

Kyjivas reikalauja tam tikros ginkluotės, kurios jo tarptautiniai rėmėjai suteikti nenorėjo, įskaitant „Patriot“ ir pažangius sunkiuosius tankus, kurie galiausiai buvo pažadėti.

Ukrainiečiai taip pat nori vakarietiškų naikintuvų, tačiau partneriai iki šiol nesutinka jų tiekti.

Rusija raketomis smogė miestui Donecko regione: apgadinti penki pastatai

18:11

Antradienį, Rusijos okupacinė kariuomenė surengė masinį smūgį Kurachovo miestui Donecko srityje. Rusija miestą atakavo iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių „Uragan“ ir smogė kritinės bei socialinės infrastruktūros objektams.

Kaip praneša Ukrainos nacionalinės policijos spaudos tarnyba, per išpuolį visų pirma buvo apgadintas policijos pastatas. Iš viso buvo apgadinti penki pastatai.

„Priešas atakavo Kurachovo miestą iš „Uragan“ daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Buvo sugriauti penki pastatai: ligoninė, policijos skyrius, prekybos centras, paštas ir ryšių objektas. Taip pat apgadintos trys civilinės transporto priemonės“, – sakoma pranešime. 

Pažymima, kad informacijos apie aukas dėl Rusijos apšaudymo nebuvo.

JT Žmogaus teisių taryba pasmerkė Rusiją dėl deportuotų ukrainiečių vaikų

17:10 Atnaujinta 18:02

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba antradienį pareikalavo, kad Rusija suteiktų prieigą prie Ukrainos vaikų ir kitų civilių gyventojų, prievarta perkeltų į jos kontroliuojamą teritoriją, bei pateiktų apie juos informaciją.

Aukščiausia JT teisių gynimo institucija priėmė rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad Maskva „nutrauktų neteisėtą prievartinį civilių ir kitų saugomų asmenų perkėlimą ir deportaciją Ukrainoje arba į Rusijos Federaciją“.

Tekste, kuris buvo priimtas surinkus 28 iš 47 Tarybos valstybių narių balsų daugumą, visų pirma pabrėžiamas „vaikų, įskaitant esančius iš institucinės globos įstaigų, nelydimus vaikus ir atskirtus vaikus, perkėlimas“.

17 valstybių susilaikė, ir tik Kinija bei Eritrėja rezoliucijai nepritarė.

Įtariamas Kremliaus vykdomas dešimčių tūkstančių vaikų deportavimas iš karo nuniokotos Ukrainos į Rusiją arba jos okupuotas teritorijas per beveik šešias savaites trukusią Ženevoje įsikūrusios tarybos sesiją buvo karštas diskusijas kėlusi tema.

Kyjivas teigia, kad nuo šių metų vasario į Rusiją deportuota daugiau kaip 16 000 ukrainiečių vaikų.

Be kita ko, antradienį priimtoje rezoliucijoje šis aukšto lygio tyrimas pratęstas dar vieneriems metams.

Joje teigiama, kad Maskva turėtų suteikti „nustatytų tarptautinių žmogaus teisių grupių ir humanitarinių mechanizmų darbuotojams netrukdomą, neatidėliotiną, nuolatinę ir saugią prieigą“ prie perkeltųjų asmenų.

Taip pat raginama pateikti „patikimą ir išsamią informaciją apie šių civilių skaičių ir buvimo vietą, užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi oriai ir jie būtų saugiai sugrąžinti“.

Be to, prašoma prieigą suteikti prie visų karo belaisvių ir visų neteisėtai sulaikytų asmenų.

Prieš metus Tarybos įsteigta Tyrimų komisija, kuriai pavesta ištirti piktnaudžiavimo atvejus, įvykdytus nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį, savo pirmojoje ataskaitoje praėjusį mėnesį padarė išvadą, kad priverstinis ukrainiečių vaikų perkėlimas prilygsta karo nusikaltimui.

Tyrėjai, kuriems po antradienio balsavimo buvo suteikti dar vieneri metai tyrimui tęsti, sakė, kad jie taip pat tiria įtarimus, jog šie perkėlimai gali būti laikomi genocidu.

Jie atkreipė dėmesį į daugybę kitų Rusijos pažeidimų Ukrainoje, kurie, anot jų, prilygsta karo nusikaltimams, įskaitant žudymus, kankinimus ir žaginimo atvejus, bei įspėjo, kad sistemingi išpuoliai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą bei plačiai paplitę ir sistemingi kankinimai gali būti prilyginti nusikaltimams žmoniškumui.

Kitą dieną po Komisijos ataskaitos paskelbimo Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.

O.Reznikovas neabejoja, kad Ukraina gaus vakarietiškų naikintuvų

16:02

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigė, kad sprendimas aprūpinti Ukrainą vakarietiškais orlaiviais tikrai bus priimtas.

„Paskutinės Rusijos nusikaltėlių oro atakos prieš taikius Ukrainos miestus dar kartą pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių Ukrainos prioritetų yra stiprinti savo priešlėktuvinės gynybos ir priešraketinės gynybos sistemą. Tai yra mūsų nuolatinio dialogo su partneriais iš antikremliškos koalicijos tema“, – teigė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba. 

Jis pabrėžė, kad svarbus gynybos komponentas yra oro erdvės apsauga, kuri leis veiksmingai reaguoti į iššūkius.

„Ypač sovietų gamybos orlaiviai mums tinka kaip greito atsako priemonė, kuri per trumpą laiką duos rezultatų. Esame dėkingi savo partneriams slovakams už jau pristatytus MiG-29. Labai tikimės kovinių lėktuvų iš Lenkijos ir esame dėkingi savo draugams lenkams už priimtus tinkamus sprendimus.

Dėkojame Lenkijai už kiekvieną paramos elementą, ypač tokį svarbų kaip koviniai orlaiviai. MiG'ai iš Lenkijos gerokai sustiprins mūsų gynybą, padarys mūsų dangų saugesnį, išgelbės mūsų piliečių gyvybes ir sumažins Rusijos atakų sukeliamus nuostolius“, – sakė ministras.

O.Reznikovas pažymėjo, kad strateginis tikslas buvo ir tebėra perėjimas prie modernių vakarietiškų orlaivių, kurios suteiks lakūnams pranašumą prieš priešą.

„Mums reikia, kad mūsų pilotai galėtų matyti ir smogti priešui didesniu atstumu. Mes ir toliau siekiame šio tikslo. Diskusijos su partneriais tęsiasi be pertraukos. Esu įsitikinęs, kad sprendimas aprūpinti Ukrainą vakarietiškais orlaiviais tikrai bus priimtas“, – pridūrė jis.

Paskutinis atnaujinimas 2023-04-04 16:02

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs