„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 04 09 /2023 04 10

Rusijos naikintuvas rudenį virš Juodosios jūros vos nenumušė britų žvalgybinio orlaivio

Ukrainos kariai nepasiduoda ir laikosi atakuojamame Bachmute. Tuo metu JAV skelbia, kad pradeda tyrimą dėl paviešintų slaptų dokumentų, kuriuose aptariamas Ukrainos rengiamas kontrpuolimas. Tiesa, jo, kaip skelbia Karo studijų instituto analitikai, jau dabar bijo Rusija.
Rusijos naikintuvas Su-27
Rusijos naikintuvas Su-27 / Wikipedia.org nuotr.

Suprasti akimirksniu

  • Jungtinės Karalystės žvalgyba skelbia, kad rusų „žiemos karas“ prieš Ukrainos energetikos sektorių – žlugo
  • Ukrainos kariuomenė pernai spalį mėgino atkovoti Zaporižios atominę elektrinę (AE) iš Rusijos pajėgų, tačiau patyrė nesėkmę
  • JAV Teisingumo departamentas pradėjo tyrimą dėl Pentagono dokumentų, kuriuose, kaip atrodo, pateikiamos detalės apie JAV ir NATO pagalbą Ukrainai, galimo nutekinimo
  • Remiantis paskelbtais 2023 m. balandžio mėnesio duomenimis, Rusijos kariuomenė neteko daugiau kaip 10 tūkst. karinės technikos vienetų
  • Į Ukrainą grąžintas 31 vaikas, kuris buvo neteisėtai išvežtas į Rusiją iš Maskvos okupuotų teritorijų, pranešė organizacija „Gelbėkite Ukrainą“

Svarbiausias šeštadienio naujienas apie Ukrainą rasite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

08:30

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Rusijos naikintuvas rudenį virš Juodosios jūros vos nenumušė britų žvalgybinio orlaivio

00:55

Praėjusį rudenį Rusijos naikintuvas virš Juodosios jūros vos nenumušė britų žvalgybinio lėktuvo „Boeing“ RC-135 „Rivet Joint“. Incidentas buvo daug rimtesnis, nei apie tai tuo metu buvo rašoma žiniasklaidoje. Numušus lėktuvą būtų kilusi grėsmė, kad NATO įsitrauks į karą su Rusija.

Kaip rašo laikraštis „Washington Post“, remdamasis nutekintais Pentagono dokumentais, incidentas įvyko rugsėjo 29 d. prie Krymo krantų. Orlaivis RJ-135 naudojamas radijo transliacijų ir kitų elektroninių pranešimų stebėjimui. Dokumente incidentas įvardijamas kaip „beveik [britų lėktuvo] sunaikinimas“.

Wikipedia.org nuotr./Jungtinės Karalystės žvalgybinis lėktuvas „Boeing“ RC-135 „Rivet Joint“
Wikipedia.org nuotr./Jungtinės Karalystės žvalgybinis lėktuvas „Boeing“ RC-135 „Rivet Joint“

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as apie incidentą pranešė šalies Bendruomenių rūmams. Jis sakė, kad du Rusijos naikintuvai Su-27 perėmė RC-135 tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros. Vienas iš Rusijos orlaivių paleido raketą netoli britų žvalgybininko. Tačiau britų ministras viešai incidento neapibūdino kaip „beveik numušimas“, o raketos paleidimą priskyrė Rusijos Su-27 „techniniam gedimui“.

Leidinys pažymi, jog britų lėktuvo numušimas tarptautinėje oro erdvėje būtų reikšęs, kad NATO įsitrauktų į karą prieš Rusiją. Tačiau Pentagono pareigūnai atsisakė komentuoti nutekinto dokumento turinį. Didžiosios Britanijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai taip pat atsisakė jį komentuoti, o Rusijos ambasada į prašymą pakomentuoti dokumentą neatsakė.

Dokumente išsamiai aprašomi žvalgybiniai skrydžiai virš Juodosios jūros nuo tos dienos, kai buvo pranešta apie „beveik numušimą“, iki šių metų vasario 26 d.

Be to, dokumente išsamiai aprašoma daug kitų Rusijos reakcijų į JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos orlaivių žvalgybinius skrydžius. Kalba eina apie kito britų lėktuvo „Rivet Joint“, lydimo dviejų britų naikintuvų „Typhoon“, perėmimą praėjusių metų gruodį ir amerikiečių žvalgybinio drono MQ-9 numušimą.

Nutekinti dokumentai: „Wagner“ bandė įsigyti ginklų iš Turkijos

22:40

Remiantis internete nutekintais slaptais Pentagono dokumentais, JAV žvalgybos tarnybos žinojo apie privačios karinės kompanijos „Wagner“ bandymą įsigyti ginklų iš NATO šalies Turkijos, taip pat buvo gerai informuotos apie Rusijos karo Ukrainoje planus, skelbia „The Washington Post“.

Remiantis paviešintais dokumentais, vasario pradžioje „Wagner“ darbuotojai „susitiko su Turkijos atstovais dėl ginklų ir įrangos pirkimo Turkijoje“, kad sustiprintų „Wagner“ pozicijas kare Ukrainoje ir Malyje.

Iš pranešimo neaišku, ar Turkijos vyriausybė apie tai žinojo ir ar derybos buvo sėkmingos. Tačiau „žinia, kad NATO sąjungininkė galėjo padėti Rusijai kare prieš Ukrainą, gali pasirodyti sprogstamas“, – rašo leidinys.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Privačios karinės kompanijos „Wagner“ biuras Sankt Peterburge
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Privačios karinės kompanijos „Wagner“ biuras Sankt Peterburge

Kituose dviejuose nutekintos žvalgybos bylos puslapiuose atskleidžiami „Wagner“ planai samdyti rusų kalinius kovai Ukrainoje ir pažymima, kad Rusijos kariuomenė tapo priklausoma nuo privačios kompanijos kovotojų.

„Dokumentai taip pat rodo tai, kas jau seniai buvo suprantama, bet niekada nebuvo viešai ir garsiai pasakyta: JAV žvalgybos bendruomenė taip giliai įsiskverbė į Rusijos armiją ir jos vadovybę, kad gali iš anksto įspėti Ukrainą apie išpuolius ir patikimai įvertinti Rusijos pajėgų stipriąsias ir silpnąsias puses“, – rašo leidinys.

Pavyzdžiui, JAV žvalgyba žinojo apie Rusijos gynybos ministerijos planą konkrečią vasario mėnesio dieną smogti Ukrainos pozicijoms dviejose vietovėse. Ji taip pat iš anksto žinojo, kad Rusijos armija rengia smūgius dešimčiai energetikos objektų ir tiek pat tiltų Ukrainoje.

Dokumentuose taip pat buvo kalbama apie galimą Kinijos sąjungą su Rusija.

E.Macronas: dabar ne laikas deryboms, orai vis dar kariniai

21:21

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pripažino, kad, kalbant apie Rusijos ir Ukrainos karą, „orai dabar yra kariniai“, ir deryboms dar neatėjo laikas.

Tai jis pasakė interviu laikraščiui „Les Échos“ savo vizito Kinijoje metu.

„Manau, kad Kinija pastebi tą pat, ką ir mes, t. y. kad šiandien orai yra kariniai. Ukrainiečiai priešinasi, o mes jiems padedame. Dabar ne laikas deryboms, net jei mes joms ruošiamės ir jei turime nustatyti orientyrus“, – sakė E.Macronas.

Jis teigė, kad jo dialogo su Kinija tikslas – požiūrių į karą konsolidacija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas ir Xi Jinpingas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas ir Xi Jinpingas

„Pirmiausia: parama JT chartijos principams. Antra: aiškus priminimas apie branduolinę galią, o Kinija turi padaryti išvadas dėl pasekmių to, kad Prezidentas Putinas dislokavo branduolinius ginklus Baltarusijoje praėjus kelioms dienoms po to, kai įsipareigojo to nedaryti. Trečia: labai aiškus priminimas apie humanitarinę teisę ir vaikų apsaugą. Ir ketvirta: siekis, kad derybų keliu būtų pasiekta ilgalaikė taika“, – aiškino Prancūzijos prezidentas.

Jis pažymėjo, kad Kinijos vadovas Xi Jinpingas kalbėjo apie Europos saugumo architektūrą.

„Tačiau Europos saugumo architektūros negali būti tol, kol Europoje yra užpultų šalių ar įšaldytų konfliktų. Taigi matote, kad iš viso to išplaukia bendra matrica. Ar Ukraina yra Kinijos diplomatijos prioritetas? Greičiausiai ne. Tačiau šis dialogas suteikia galimybę sušvelninti komentarus, kuriuos girdėjome apie tam tikrą Kinijos nusiraminimą Rusijos atžvilgiu“, – sakė E.Macronas.

Prancūzijos ir Kinijos vadovai E.Macronas ir Xi Jinpingas po derybų Guangdžou, Kinijoje, paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė branduolinę eskalaciją ir paragino atkurti taiką Ukrainoje.

Belgorodo srityje iškabintos evakuacijos atmintinės

18:03

Belgorodo srities, besiribojančios su Ukraina, kaimuose iškabintos atmintinės „kaip elgtis gyventojų evakuacijos metu“, skelbia „Telegram“ kanalas „Baza“.

Atmintinėje rašoma, kad gavę signalą evakuotis, rusai turi „informuoti artimuosius, pasiimti lagaminą su būtiniausiais daiktais ir vykti į saugią vietovę“.

Ten pat paaiškintas veiksmų evakuojantis į surinkimo punktą eiliškumas. Taip pat nurodoma, kad gyventojai, nusprendę slėptis kitur, turi apie tai informuoti savo gyvenvietės vadovą.

Kartu atmintinės autoriai paaiškino, ką reikia pasiimti su savimi: nuo dokumentų ir artimųjų kontaktų iki degtukų ir apatinių drabužių.

V.Zelenskis gegužę galimai lankysis Vokietijoje

15:53

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužę galimai lankysis Vokietijoje, sekmadienį pranešė šios šalies populiariausias laikraštis „Bild“. 

Šia informacija su laikraščiu pasidalino aukšto rango Vokietijos politikai. Tai bus pirmasis politiko vizitas į Vokietiją nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Manoma, kad V.Zelenskis greičiausiai dalyvaus kasmetinėje Karolio Didžiojo premijos įteikimo ceremonijoje. Kaip ir kasmet, šiemet ceremonija vyks Vokietijos mieste Achene.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Karolio Didžiojo premija yra skiriama už indėlį į Europos integraciją ir vystymąsi. Praėjusių metų gruodį komitetas paskelbė V.Zelenskį ir visą ukrainiečių tautą 2023-ųjų laureatais. 

Komitetas pabrėžė, jog ukrainiečiai savo pasipriešinimu Rusijos agresijai, drąsa ir valstybės suvereniteto gynimu tapo pavyzdžiu daugeliui europiečių.

Buvo numatyta, kad šiemet Karolio Didžiojo premija bus teikiama gegužės 18-ąją, tačiau dėl artėjančio Didžiojo septyneto (G-7) susitikimo Japonijoje, ceremonija buvo perkelta į gegužės 13–14 dienas. 

Prokurorai įvardijo Rusijos nužudytų ukrainiečių vaikų skaičių

15:24

Nuo Rusijos invazijos pradžios praėjusių metų vasario 24-ąją iki šių metų balandžio 9-osios ryto Ukrainoje žuvo 468 vaikai. Daugiau kaip 947 vaikai buvo sužeisti.

Apie tai pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra. Iš viso dėl plataus masto Rusijos ginkluotos agresijos Ukrainoje nukentėjo daugiau kaip 1415 vaikų.

Generalinė prokuratūra pažymėjo, kad šie skaičiai nėra galutiniai.

„Daugiausia vaikų nukentėjo Donecko srityje – 449, Charkivo srityje – 275, Kyjivo srityje – 127, Chersono srityje – 94, Zaporižios srityje – 89, Mykolajivo srityje – 85, Černihivo srityje – 68, Luhansko srityje – 66, Dnipropetrovsko srityje – 66“, – sakė prokurorai.

Per Rusijos smūgius pietryčių Ukrainoje žuvo tėvas ir dukra

11:30

Rusijos raketoms sekmadienį pataikius į namą pietrytiniame Ukrainos Zaporižios mieste žuvo 50 metų vyras ir jo 11 metų dukra, pranešė pareigūnai.

Tai buvo naujausias Rusijos smūgis Ukrainos civilinei infrastruktūrai, Maskvos invazijai tęsiantis jau antrus metus.

„Priešas surengė raketos ataką Zaporižioje ir nužudė dar vieną ukrainiečių šeimą“, – socialiniame tinkle pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovas Serhijus Krukas.

Mergaitė mirė greitosios pagalbos automobilyje, sakė Zaporižios miesto tarybos vadovas Anatolijus Kurtjevas.

AP/„Scanpix“ nuotr./Apšaudymai Zaporižioje
AP/„Scanpix“ nuotr./Apšaudymai Zaporižioje

Gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė gyvą 46 metų mergaitės motiną.

Jos vyresniosios dukters nebuvo namie, kai naktį smogė rusai, pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

A.Kurtjevas sakė, kad dvi Rusijos raketos pataikė į gyvenamąjį namą, ir pridūrė, kad langai ir stogai apgadinti dešimtyse kaimyninių namų.

Zaporižios regionas yra viena iš keturių Ukrainos provincijų, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia aneksavęs praėjusiais metais.

Okupantai sustiprino „policines“ priemones Chersono srityje

09:02

Rusijos kariuomenė laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje suintensyvino „policinius“ reidus ir spaudimą ukrainiečiams, praneša „Unian“.

Pirmiausia okupantai vykdo „patikrinimus“ vietos gyventojų namuose Hornostajivkos rajone. Sekmadienio rytinėje suvestinėje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pateikė detales. Pažymima, kad okupantai verčia ukrainiečius parodyti savo asmeninius telefonus, tikrinamos, juose esančios nuotraukos ir vaizdo įrašai, taip pat ieškoma „draudžiamo“ turinio.

„Tokių patikrinimų metu okupantai fiksuoja vietos gyventojų asmens duomenis ir pasirinktinai atlieka kratas jų namuose“, – teigia Generalinis štabas.

Štabo duomenimis, rusai taip pat ruošiasi žmonių „evakuacijai“ iš okupuotų pietinių Ukrainos teritorijų. Dar penktadienį buvo pranešta, kad okupantai organizavo teminę Skadovsko ir Melitopolio (Chersono ir Zaporižios sritys) gyventojų „apklausą“ dėl galimos „evakuacijos“.

Rusai skleidžia informaciją, kad jau balandžio pabaigoje iš šių teritorijų pradės prievarta iškeldinti ukrainiečius.

Ukrainos kariai atrėmė pusšimtį atakų

08:48

Rusijos armijai per pastarąją parą nepavyko pasistūmėti į priekį pagrindinėmis fronto kryptimis Ukrainoje.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė puolimus Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis.

Iš viso Ukrainos kariuomenė įvairiose fronto dalyse atrėmė daugiau kaip 50 priešo atakų, sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pranešime, kuris skelbiamas socialiniame tinkle „Facebook“.

Paskutinis atnaujinimas 2023-04-09 08:48

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs