Rusijos pajėgos Kryme teigia pasirengusios galimam Ukrainos puolimui: turime daugiau nei reikia

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad šiuo metu Ukrainai reikia ne mažiau vienybės nei prieš metus.

„Dabar esame tokiame karo etape, kai mūsų visuomenei ir partneriams svarbu neprarasti suvokimo, kokiu keliu turime eiti.

Palyginti su praėjusiais metais, daug kur dabar ramiau. Tačiau tai nereiškia, kad galima kur nors ignoruoti karą ar mažiau dėmesio skirti pagalbai valstybei.

Kartu su partneriais mums pavyko daug nuveikti, kad apsaugotume žmones, Ukrainą ir visą Europą. Bet tai nereiškia, kad atėjo laikas užmigti ant laurų. Kelias dar priešakyje. Judėjimas yra priekyje. Mums reikia ne mažiau vienybės nei anksčiau. Ne mažiau susitelkimo nei anksčiau“, – sako jis vakariniame kreipimesi.

Antradienį Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau paskelbė apie papildomų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įvedimą dėl agresijos prieš Ukrainą.

J.Trudeau apie tai paskelbė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu.

„Šiandien skelbiame papildomas sankcijas 11 Rusijos fizinių asmenų ir 34 juridiniams asmenims, įskaitant saugumo objektus, susijusius su „Wagner“, – sakė Kanados premjeras.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) agentai galėjo būti prisidėję prie bandymo susprogdinti Rusijos žvalgybinį lėktuvą kariniame aerodrome Mačiuliškėse, Baltarusijoje, nors tokiai atakai Kyjivas įsakymo ir nedavė, rašo „The Economist“, remdamasis nutekintais JAV žvalgybos duomenimis.

Pla2iau apie tai skaitykite čia.

„Scanpix“/SWSN/AP nuotr./A-50 lėktuvas, Mačiuliškių aerodromas

Rusijos paskirtas Krymo lyderis pareiškė, kad Maskvos pajėgos yra pasirengusios galimam Ukrainos puolimui, praėjus kelioms dienoms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą patvirtino Kyjivo ketinimą atsiimti Juodosios jūros pusiasalį, kurį Rusija 2014 m. neteisėtai aneksavo iš Ukrainos.

Agentūra „Associated Press“ cituoja Sergejų Aksionovą, sakiusį, kad Rusijos pajėgos Kryme pastatė „modernią, nuodugnią gynybą“ ir turi „daugiau nei pakankamai“ karių bei įrangos, kad galėtų atremti galimą Ukrainos kontrpuolimą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas paneigė Rusijos privačios samdinių grupės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino teiginį, kad Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja daugiau kaip 80 proc. Bachmuto miesto.

VIDEO: У Бахмуті шестеро прикордонників Луганського загону три години відбивали атаки противника

У Бахмуті шестеро прикордонників Луганського загону три години відбивали атаки противника

„Šis J.Prigožino pareiškimas neatitinka tikrovės“, – CNN sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupuotės atstovas Serhijus Čerevatijus.

Jis pridūrė: „Ką tik susisiekiau su vienos iš brigadų, ginančių miestą, vadu. Galiu drąsiai teigti, kad Ukrainos gynybos pajėgos kontroliuoja daug didesnę dalį Bachmuto teritorijos.

Prigožinui reikia parodyti bent kokią nors pergalę mieste, kurį jie bando užimti jau devynis mėnesius iš eilės, todėl jis daro tokius pareiškimus.“

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąsias 24 valandas atrėmė daugiau kaip 50 Rusijos atakų. Įnirtingos kovos tęsiasi dėl Bachmuto miesto Donecko srityje.

„Nepaisant daugybės technikos ir gyvosios jėgos nuostolių, priešas ir toliau telkia pagrindines pastangas vykdyti puolamuosius veiksmus Limano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis – per parą atremta daugiau kaip 50 priešo atakų“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyviniame atnaujintame pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

JAV prezidentas Joe Bidenas Rusijos įvykdytą amerikiečių žurnalisto Evano Gershkovicho įkalinimą dėl kaltinimų šnipinėjimu antradienį pavadino peržengiančiu nustatytas ribas.

Iš Vašingtono į kelionę po Šiaurės Airiją ir Airiją išvykstantis J.Bidenas žurnalistams taip pat sakė, kad „Wall Street Journal“ korespondento įkalinimas yra visiškai neteisėtas.

JAV lyderis teigė, kad pirmadienį nesėkmingai bandė susisiekti su E.Gershkovicho šeima.

Pirmadienį JAV valstybės departamentas žurnalistą oficialiai priskyrė prie neteisėtai sulaikytų asmenų – pagal šį statusą byla perduota specialiajam pasiuntiniui įkaitų klausimais Rogeriui Carstensui

Patyręs „Wall Street Journal“ reporteris E.Gershkovichas buvo sulaikytas Jekaterinburge, maždaug už 1800 km į rytus nuo Maskvos.

Rusijos naujienų agentūros penktadienį pranešė, kad jis buvo apkaltintas šnipinėjimu – šį kaltinimą pats vyras ir jo darbdavys neigė.

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį pritarė, kad būtų sukurta elektroninių šaukimų į kariuomenę sistema, kuri itin palengvintų vyrų mobilizaciją į kariuomenę, Maskvos puolimui Ukrainoje tęsiantis jau antrus metus.

Valstybės Dūma – Rusijos žemieji parlamento rūmai – vienbalsiai pritarė šiam teisės aktui per antrąjį ir trečiąjį svarstymus.

Pakeitimus dar turi patvirtinti Federacijos Taryba ir pasirašyti prezidentas.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas asmeninėje tviterio paskyroje paskelbė nuotraukas iš šiandien Kyjive įvykusio susitikimo su Danijos gynybos ministru Troelsu Lundu Poulsenu. Jiedu aptarė jūrų saugumo ir kitus Ukrainos kariuomenės plėtros aspektus.

Naujienų agentūra AFP anksčiau antradienį pranešė, kad Danija neatmeta galimybės suteikti Ukrainai kovinių lėktuvų, jei tai padarys ir kitos sąjungininkės. Ministro nuomone, Vakarų sprendimas dėl lėktuvų perdavimo bus priimtas „iki vasaros“.

Pirmadienį T.L.Poulsenas patvirtino Danijos ketinimą išsiųsti Ukrainai atnaujintus 100 kovinių tankų „Leopard 1“.

„Tankus „Leopard 1“ Ukrainai pradėsime tiekti iki vasaros. Ir tada, tikiuosi, žvelgiant pusmetį į priekį, bus galima mums padovanoti apie 100 „Leopard 1“ tankų, ir tai, pasakysiu, būtų reikšmingas dalykas Ukrainos kariuomenei“, – pareiškė Danijos gynybos ministras trumpos spaudos konferencijos metu.

Įvairiuose Rusijos regionuose ir toliau aptinkamos masinės kapavietės, kuriose palaidoti žmonės, galimai kovoję Ukrainoje kaip privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdiniai.

 BBC šiuo metu žino apie septynias tokias kapines, kuriose iš viso palaidoti mažiausiai 995 žmonės. Remiantis viešais įrašais, daugelis palaidotųjų buvo nuteistieji, kurie dar turėjo atlikti bausmę kolonijose.

Bent 42 palaidotųjų artimieji nežinojo apie jų mirtį ir jau kelis mėnesius bando išsiaiškinti jų likimą.

Kadras iš vaizdo įrašo/Jevgenijus Prigožinas „Wagner“ samdinių kapinėse

Balandžio mėnesį vietiniai gyventojai aptiko dar dvi anksčiau neminėtas masines kapavietes – Gusinobrodskio kapinėse Novosibirske ir Aleksandrovskio kapinėse netoli Irkutsko.

„Savo brolį radau tik interneto grupės dėka. Ieškojau nuo spalio mėnesio, – BBC pasakojo vieno iš Novosibirske palaidotų mirusiųjų giminaitis, – su manimi niekas iš „Wagner“ nesusisiekė, paskambinau jiems pats. Jie pasakė, kad mano brolis gyvas. Bet paaiškėjo, kad jis guli Novosibirsko kapinėse. Tokių kapų yra dar dešimtys“.

Dažniausiai „Wagner“ užverbuoti nuteistieji laidojami ten, kur gyvena jų giminaičiai. Tačiau dabar žinoma apie dešimtis atvejų, kai mirusieji, turėję artimų giminaičių, buvo palaidoti kituose regionuose, nepranešus jų šeimoms.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali išlaisvinti Krymą iš okupantų iki šių metų rudens, jei turės reikiamų pajėgų ir priemonių.

Karinis ekspertas Romanas Svitanas televizijos kanalui „Espresso“ sakė, kad pusiasalis gali tapti spąstais rusams.

„Kariniu požiūriu pats Krymas yra sudėtinga teritorija kovinėms operacijoms. Tačiau kalbant apie mūsų kontrpuolimo perspektyvas, Krymo tiltą, kurį rusai naudoja technikai gabenti, galima labai greitai sunaikinti.

Rusai negalės tiekti pakankamai įrangos ir amunicijos, kad galėtų ginti Krymą iš oro ir jūros. Todėl sąsiauris jiems gali likti vienintelis patikimas kelias“, – aiškino ekspertas.

Jis pridūrė, kad okupantams bus labai sunku išlaikyti Krymą. Pasak R.Svitano, nė viena kariuomenė, kada nors buvusi pusiasalyje, nesugebėjo jo išlaikyti.

„Jei Ukraina ir toliau gaus karinę paramą, tikėtina, kad Krymas bus deokupuotas iki rudens. Mums taip pat reikės tolimojo nuotolio amunicijos, kad sunaikintume Krymo tiltą ir visus karinius objektus Kryme.

Tada Ukrainos ginkluotosios pajėgos galės įžengti į Krymą ir išlaisvinti visą okupuotą teritoriją. Rusai Kryme atsidūrė spąstuose. Nė viena Kryme dislokuota kariuomenė niekada nesugebėjo išlaikyti pusiasalio. Ir jie neturi kur atitraukti savo kariuomenės“, – reziumavo ekspertas.

Rusijos elitas tapo Rusijos prezidento Vladimiro Putino visiškai neapgalvotos strategijos įkaitu. Rusijoje neabejotinai bus sąmokslų, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Tokia dabar yra Rusijos elito problema – jie yra visiškai neapgalvotos V.Putino strategijos įkaitai. Jie tai labai gerai supranta, sąmoningai arba nesąmoningai“, – sakė jis.

Pasak M.Podoliako, elitas supranta, kad išeities nėra.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

„Viskas, ką Putinas daro toliau, tik blogina jų padėtį ir jie supranta, kad tai yra užburtas ratas, iš kurio nėra išeities, nes Rusijoje nebus jokių karinių pergalių, be abejo, santykinai kalbant, Rusijoje nebus ir Minsko-3, nes tai iš esmės reiškia karo pratęsimą“, – pridūrė M.Podoliakas.

Jis mano, kad geriausia išeitis Rusijos elitui yra vidaus sąmokslai, o jų scenarijai jau svarstomi.

„Vienas iš galimų scenarijų, pats optimaliausias, žinoma, yra vidiniai sąmokslai, kurie neabejotinai įvyks. Nes juk yra daug jaunų žmonių, daug žmonių, kurie visiškai kitaip žiūri į savo ateitį.

Jie tikriausiai jau pradeda galvoti apie tokius scenarijus“, – sakė jis.

Nuo 2022 m. vasario mėn., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, į Lenkiją atvyko daugiau kaip 11 mln. ukrainiečių pabėgėlių, antradienį tviteryje pranešė Lenkijos atstovybė Europos Sąjungoje.   

Skelbiama, kad apie 87 proc. sieną kirtusių asmenų yra moterys ir vaikai.

Balandžio pradžioje Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR) pranešė, kad sieną kirto kiek daugiau nei 10,6 mln. žmonių.

Tai reiškia, kad per pastarąją savaitę iš Ukrainos į Lenkiją keliavo beveik 400 tūkst. žmonių. 

Šiuo metu Lenkijoje gyvena daugiau kaip 1,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių ir daugiau kaip 3,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, įsikūrę kitose Europos šalyse.

„Visi bėgantys nuo karo Lenkijoje ras prieglobstį ir visą jiems reikalingą pagalbą“, – pridūrė Lenkijos atstovybė ES.

Kyjivo srities policija srityje rado 1374 okupantų nužudytų civilių gyventojų kūnus, 195 kūnų tapatybė dar nenustatyta, o 279 žmonės vis dar laikomi dingusiais be žinios.

Apie tai pranešė Andrijus Nebytovas, Kyjivo srities nacionalinės policijos vadovas.

„Vienas iš pagrindinių policijos darbo Kyjivo srityje aspektų yra (per okupaciją) nužudytų piliečių kūnų suradimas. Iki šiol šis skaičius siekia 1374 žmones. Tai nužudyti civiliai gyventojai.

Iš jų 717 buvo nužudyti šaunamaisiais ginklais. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė jų buvo nušauti tyčia.

Deja, 195 kūnai vis dar neatpažinti. Iš jų buvo paimti DNR mėginiai, todėl prašome pateikti informaciją, kad galėtume identifikuoti absoliučiai visus ukrainiečius, žuvusius Kyjivo srityje okupacijos metu“, – kalbėjo jis. 

Policijos vadovas sakė, kad 340 žmonių mirė nuo minų ir skeveldrų sukeltų žaizdų, o 317 žmonių mirties priežastis nenustatyta.

Jis taip pat sakė, kad 279 žmonės šiuo metu laikomi dingusiais be žinios.

Remiantis JAV žvalgybos vertinimais, pateiktais nutekintuose slaptuose dokumentuose, atskleidžiančiuose Vašingtono nuogąstavimus dėl karo padėties, Ukrainos kariuomenė gali „gerokai atsilikti“ nuo pradinių Kyjivo tikslų, numatytų per kontrpuolimą, kuriuo siekiama šį pavasarį atkovoti Rusijos okupuotas teritorijas, rašo „The Washington Post“.

„Visiškai slaptu“ pavadintame niūriame vasario pradžios vertinime įspėjama apie didelį „pajėgų generavimo ir palaikymo trūkumą“ ir tikimybę, kad tokia operacija duos tik „kuklius teritorinius laimėjimus“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute

Tai labai skiriasi nuo viešų JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareiškimų apie Ukrainos kariuomenės gyvybingumą ir greičiausiai padrąsins kritikus, kurie mano, jog Jungtinės Valstijos ir NATO turėtų dėti daugiau pastangų, kad konfliktas būtų išspręstas derybomis.

Dokumentas, kuris anksčiau nebuvo atskleistas, yra tarp JAV nacionalinio saugumo medžiagos, praėjusią savaitę aptiktos internetinėje platformoje. Šį klausimą tiria ir Pentagonas, iš kurio, atrodo, anksčiau šiais metais buvo gauta didžioji dalis nutekintos medžiagos, ir Teisingumo departamentas.

Nutekinta informacija leido sužinoti apie JAV žvalgybos veiklą visame pasaulyje, tačiau atskleista informacija apie Rusijos ir Ukrainos karą pasirodė ypač įdomi. Pavyzdžiui, dokumentas atskleidė, kur amerikiečių pareigūnai aptiko esminių Ukrainos priešlėktuvinės gynybos ir prieigos prie amunicijos trūkumų, kartu atskleisdami didelius trūkumus ir Rusijos kariuomenėje. Daugelis vertinimų buvo atlikti vasario ir kovo mėnesiais.

Plačiau skaitykite ČIA.

Antradienį Jungtinių Tautų organizacijos institucija pranešė, kad per Rusijos invaziją į Ukrainą žuvo beveik 8 500 civilių gyventojų ir kad dar tūkstančiai žmonių žuvo nepatvirtintais duomenimis.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) teigė, kad nuo invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. balandžio 9 d. užfiksavo 8 490 žuvusių ir 14 244 sužeistų žmonių.

Dėl ribotos galimybės patekti į mūšių zonas ši institucija savo duomenis ilgą laiką vadino „ledkalnio viršūne“, referuodama į tai, kad tikroji statistika lieka neaiški.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Buča

Dauguma mirčių užfiksuota Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje, kurią puola Rusijos pajėgos, įskaitant 3 927 žmones Donecko ir Luhansko regionuose, kuriuose vyko intensyvūs mūšiai.

„OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra gerokai didesni, nes vėluojama gauti informaciją iš kai kurių vietovių, kuriose vyko intensyvūs karo veiksmai, ir daugelis pranešimų dar nepatvirtinti“, – rašoma naujienų agentūros „Reuters“ pranešime.

Iš šių teritorijų išskirtas Mariupolis (Donecko sritis), Lysychanskas, Popasnas ir Sievierodoneckas (Luhansko sritis) kaip vietovės, kuriose „esama įtarimų dėl daugybės civilių gyventojų aukų“, kurios vis dar nėra patvirtintos dokumentais.

Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas neatmetė galimybės, kad Vakarų sprendimas dėl galimo kovinių lėktuvų perdavimo Ukrainai bus priimtas „iki vasaros“, po to, kai lenkai ir slovakai pristatys naikintuvus MiG-29, pranešė naujienų agentūra AFP.

Diskusijos užtruks, nes šalys turi dirbti kartu, tačiau sprendimas išlieka pasiekiamas „artimiausiu metu“, sakė ministras, kuris pirmadienį lankėsi Odesoje.

„Danija nesiruošia to daryti viena“, – pareiškė T.L.Poulsenas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas

„Turėsime tai padaryti kartu su keliomis šalimis. Taip pat turėsime šiuo klausimu palaikyti dialogą su amerikiečiais“, – pridūrė jis.

„Tačiau tikiu, kad artimiausiu metu galime pasiekti sprendimą“, – reziumavo ministras, užsimindamas apie galimybę tai padaryti iki vasaros.

Praėjusią savaitę Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paskelbė, kad jo šalis jau parengė aštuonis naikintuvus MiG-29 perdavimui Ukrainai. Anksčiau Ukrainos sąjungininkė buvo pranešusi, jog jau perdavė tam tikrą kiekį kovinių lėktuvų, nors jų skaičiaus netikslino.

Prieš mėnesį panašų sprendimą priėmė ir Slovakijos vyriausybė, todėl yra nusiteikusi perduoti Ukrainai 13 naikintuvų MiG-29, iš kurių pirmi keturi – jau išsiųsti Ukrainai.

Antradienį lėktuvais Su-35 rusai sudavė oro smūgius Zaporižios srityje esantiems Orichivo ir Guliaipolės miestams, pranešė Zapoiržios regiono karinė vadovybė.

„Rusijos aviacija paleido dvi valdomas raketas į Orichivo ir Guliaipolio civilinį sektorių, o Stepnohirską atakavo artilerijos sviediniais. Laimei, aukų nebuvo“.

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas asmeniniame susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pasidalino nuotraukomis iš įvykio vietos.

Andrijaus Jermako „Telegram“ kanalas/Rusų atakos padariniai Zaporižios srityje

Antradienį Rusijoje bus svarstomas teisės akto projektas, kuriuo siekiama palengvinti mobilizacijos procesą, ir kuriame numatyta, kad Rusija netrukus į kariuomenę vyrus šauks ne tik tradiciniais laiškais, bet ir elektroniniais šaukimo į kariuomenę dokumentais, siunčiamais internetu, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Anot agentūros, kad šiuo metu šaukimo dokumentus Rusijoje reikia įteikti asmeniškai vietos karo prievolės tarnyboje arba per darbdavį, tačiau pagal siūlomus teisės aktų pakeitimus šaukimo dokumentai būtų siunčiami registruotu paštu ir internetu.

Gavus elektroninį šaukimą, piliečiams, neatvykusiems į karo prievolės įstaigą, bus automatiškai uždrausta vykti į užsienį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

„Šaukimas laikomas gautu nuo tos akimirkos, kai jis patenka į asmens, privalančio atlikti karo tarnybą, asmeninę paskyrą“, – komentuodamas projektą vienai televizijai sakė Rusijos parlamento gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas.

Po chaotiškos mobilizacijos praėjusiais metais Rusija pasiryžo supaprastinti karių šaukimo į kariuomenę procesą, skaitmenizuodama karinius dokumentus.

Kremlius pažadėjo ištaisyti, jo teigimu, mobilizacijos kampanijos „klaidas“ po to, kai  praėjusiais metais į kovą Ukrainoje buvo pašaukti vyrai, kurie dėl amžiaus ar sveikatos būklės negalėjo dalyvauti šaukime.

Ukrainos prezidento atstovas Aukščiausiojoje Radoje Fediras Venislavskis išreiškė abejonių, kad JAV žvalgybos tarnybos klausosi Volodymyro Zelenskio pokalbių.

Jo teigimu, vargu ar verta kalbėti apie kokį nors Ukrainos vadovybės šnipinėjimą, nes Ukraina ir JAV visiškai pasitiki viena kita, praneša LIGA.net.

„Manau, kad kalbama apie keitimąsi informacija, apie sprendimus, kurie priimami siekiant kuo glaudžiau koordinuoti mūsų veiksmus. Jie jau dabar yra labai gero lygio. Kalbama apie informacijos nutekėjimą“, – sakė F.Venislavskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Prezidento atstovas patikino, kad karinė vadovybė supranta situaciją fronte, o sprendimai priimami siekiant kuo didesnio gynybos pajėgų puolimo efektyvumo.

„Nemanau, kad tai turės kokios nors įtakos mūsų veiksmams fronte. Tai dar viena Rusijos informacinės kampanijos apraiška. Tačiau, kaip ir per praėjusių metų puolimą, nemanau, kad tai mums sukels problemų“, – pridūrė jis.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ praneša, kad Chabarovske, viename iš tolimiausių rytinių Rusijos miestų, sulaikytas vyras, kaltinamas išdavyste ir pinigų siuntimu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Federalinė saugumo tarnyba sustabdė neteisėtą Chabarovsko gyventojo veiklą, susijusią su valstybės išdavyste – finansine pagalba Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, nukreipta prieš Rusijos Federacijos saugumą.

Atliekant operatyvinius-žvalgybinius veiksmus nustatyta, kad įtariamasis pervedinėjo asmenines lėšas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ginklams, šaudmenims ir uniformoms įsigyti.

Vyrui gresia iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Austrijos vyriausybės Europos Sąjungos ir konstitucinių reikalų ministrė Caroline Edtstadler patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus suimtas, jei atvyks į šalį, pranešė leidinys „Tagesspiegel“.

Pasak C.Edtstadler, Tarptautinio baudžiamojo teismo paskelbtas ir išduotas tarptautinis arešto orderis reiškia, kad jei V.Putinas „įžengs į Austrijos žemę, jis turės būti suimtas“.

„Austrija vykdys savo įsipareigojimus pagal tarptautinę ir baudžiamąją teisę“, – pridūrė ji.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Anksčiau Austrijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad vykdys savo, kaip Romos statuto šalies, įsipareigojimus ir suims bei išduos V.Putiną Tarptautiniam baudžiamajam teismui, jei jis nuspręs atvykti į šalį.

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas mano, kad Europos šalys, pasirašiusios Romos statutą, turėtų įvykdyti V.Putino arešto orderį ir perduoti jį Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Tuo pat metu sutartį pasirašiusi Vengrija pareiškė, kad to nedarys.

Rusijos okupantai ketina įtraukti už smulkius nusikaltimus nuteistus kalinius iš Baltarusijos į statybos darbus laikinai okupuotame Mariupolyje. Apie tai pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. 

„Kaip tik vakar gavome papildomos informacijos, kad nuspręsta, jog ten bus ne tik rusai. Artimiausiu metu jie ketina atvežti už smulkius nusikaltimus nuteistus asmenis iš Baltarusijos, kurie Mariupolyje atliks statybos darbus“, – teigė jis. 

Jis sakė, kad rusų statybininkai, kurie dabar masiškai atvyksta į okupuotą miestą, nebeslepia, kad ateityje planuoja gyventi Mariupolyje.

Tam tikslui Rusija vasario mėnesį net pradėjo įgyvendinti hipotekos programą, pagal kurią būstas suteikiamas su dviejų procentų palūkanomis.

Pasak P.Andriuščenkos, Maskva jau surengė 40 konkursų statyboms laikinai okupuotuose miestuose.

Mariupolio mero patarėjas nepasakė, kokiomis sąlygomis bus pritraukti kaliniai iš Baltarusijos.

Rusai iš tiesų planavo užimti Kyjivą per 3–5 dienas ir naudojo praėjusio amžiaus taktiką. Pasak gynybos ministro pirmojo pavaduotojo Oleksandro Pavliuko interviu „RBC-Ukraina“, okupantai aktyviai ruošėsi invazijai prisidengdami strateginėmis vadovavimo ir štabo pratybomis.

„Pirminis Kyjivo užėmimo planas buvo skirtas trumpalaikei operacijai, trunkančiai 3–5 dienas. Panašų planą SSRS naudojo 1956 m. Vengrijoje, 1968 m. Čekoslovakijoje ir 1979 m. Afganistane.

Užpuolikai, laikydamiesi įprasto principo, planavo kuo greičiau išlaipinti specialiųjų operacijų pajėgas ir oro desantą Kyjivo pakraštyje – Hostomelio ir Vasylkivo aerodromuose.

Priešas norėjo raketų ir oro smūgiais sunaikinti mūsų oro gynybos sistemą, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių dalinių, Nacionalinės gvardijos valdymo punktus ir svarbiausius infrastruktūros objektus.

Tada, esant dezorganizacijai ir žlugus valdymo sistemai, jie ketino užimti vyriausybės kvartalą ir pašalinti arba suimti Ukrainos vadovybę. Ir vietoj jos įkurdinti savo įgaliotinius – marionetes“, – sakė O.Pavliukas.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Oleksandras Pavliukas

Ministro pavaduotojas taip pat priminė, kad sunaikintoje okupantų įrangoje buvo rasta paradinių uniformų. Tai rodo, kad rusų okupantai iš tiesų tikėjosi parado Chreščiatike, o ne ruošėsi gatvės kovoms.

„Vėliau, žinoma, šis planas pasikeitė, nes priešo ketinimus sugriovė gynybos pajėgos. Rusijos kariai persigrupavo ir vis dar bandė užimti sostinę: visiškai apsupti ir blokuoti miestą, ugnies smūgiais pasėti paniką tarp vietos gyventojų ir priversti juos pasiduoti“, – sakė O.Pavliukas.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas antradienį atvyko į Kanadą prieš susitikimą su Kanados kolega Justinu Trudeau, paskelbta jo oficialioje paskyroje tviteryje.

D.Šmyhalas rašė, kad Kanada buvo viena pirmųjų šalių, „palaikiusių Ukrainą“, ir kad abi vyriausybės „rengia naujus susitarimus ir sandorius Ukrainos makrofinansiniam ir ekonominiam stabilumui stiprinti“.

Praėjusią savaitę duodamas interviu Kanados laikraščiui „Globe and Mail“ Šmyhalas sakė, kad prašys amunicijos ir sunkiųjų šarvuotų automobilių. 

„Tai nepaprastai svarbu organizuojant mūsų kontrpuolimą“, – sakė jis laikraščiui „Globe“.

Jei būtų patvirtintas neseniai nutekintų slaptų JAV karinių dokumentų autentiškumas, tai galėtų turėti mirtinų pasekmių ukrainiečiams kare su Rusija, pareiškė vyriausiasis JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto demokratas. 

„Rusams nebus sunku nutraukti [žvalgybos] duomenų rinkimo tinklą, kuris galėjo kasdien gelbėti gyvybes“, – pirmadienį sakė Jimas Himesas.  

„Viskas, kas nurodo į šaltinius ir metodus, kelia labai realią riziką, kad tie šaltiniai ir metodai išnyks, – teigė komiteto atstovas. O tai gali reikšti žmonių žūtį, technologijų sustabdymą, kas yra tolygu blogiems rezultatams mūšio lauke.“

„AP“/„Scanpix“/JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto demokratas Jimas Himesas

J.Himesas pabrėžė, kad jis nebuvo supažinęs su dokumentų turiniu ir negali nepriklausomai patvirtinti jų autentiškumo. Tačiau kiti JAV pareigūnai CNN tvirtino, kad dokumentai atrodo tikri.

JAV sąjungininkės vertina žalą ir stengiasi nustatyti, ar nutekėjus dokumentams nebuvo pakenkta jų šaltiniams ir metodams.

J.Himesas sakė nerimaujantis, kad artimiausi JAV sąjungininkai – vadinamoji „penkių akių“ žvalgybos partnerystė, kuriai priklauso Australija, Kanada, Naujoji Zelandija ir Jungtinė Karalystė, – dėl nutekinimo „gali dukart pagalvoti, ar dalytis slapčiausia žvalgybos informacija“.

Dėl šio nutekėjimo Pentagonas taip pat ėmėsi veiksmų, kad sugriežtintų tokių itin slaptų dokumentų srautą, teigė JAV pareigūnai.

Praeitą savaitę Rusijos žiniasklaida pranešė apie termobarinių daugkartinio paleidimo raketų sistemų TOS-1A perdavimą Rusijos karinėms oro pajėgoms (VDV), kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Labai destruktyvias TOS-1A sistemas, kurias Rusija įvardija kaip „sunkiąsias liepsnosvaidžio raketas“, paprastai naudoja Rusijos specializuotos cheminės, biologinės ir radiologinės apsaugos pajėgos Ukrainoje ir anksčiau oficialiai nebuvo susijusios su VDV.

Britų žvalgyba pastebėjo, kad šis perdavimas greičiausiai rodo, kad ateityje VDV vaidmuo puolamosiose operacijose Ukrainoje bus svarbus.

Tikėtina, kad tai dalis pastangų atkurti VDV po to, kai per pirmuosius devynis karo mėnesius šios pajėgos patyrė didelių nuostolių.

Antradienio rytą keli Rusijos „Telegram“ kanalai ir Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Rusijos Belgorodo oro uostą, esantį už 30 km nuo sienos su Ukraina, atakavo sprogmenų nešinas dronas.

Pasak „Baza“, prie Šuchovo oro uosto tvoros nukrito ir sprogo lėktuvo tipo bepilotis orlaivis su nežinomu sprogstamuoju įtaisu.

Sprogimas apgadino tvorą ir oro uosto signalizacijos kabelį.

Pranešimų apie aukas ar sužeistuosius negauta.

Belgorodo srities valdžios institucijos šio incidento kol kas nekomentavo.

Rusijos nuostoliai Ukrainoje sparčiai artėja prie naujos psichologinės ribos - per pastarąją parą žuvo dar 500 rusų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, iš viso Rusijos nuostoliai dabar siekia maždaug 179 320 karių. Pasak jo, per praėjusią parą Ukrainoje taip pat buvo sunaikinti 7 rusų tankai, 10 šarvuotų kovos mašinų, 15 artilerijos sistemų ir 1 daugkartinių raketų paleidimo sistema.

Be to, sunaikintas vienas sraigtasparnis, 9 operatyviniai ir taktiniai bepiločiai orlaiviai, 13 transporto priemonių ir cisternų bei 5 priešo specialiosios technikos vienetai.

JAV pareigūnai bando nuraminti nusivylusius ir sutrikusius sąjungininkus Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Kyjive po slaptos informacijos apie karą Ukrainoje ir kitus pasaulinius klausimus nutekinimo, rašo „Politico“, remdamasis keturiais šaltiniais

Po to, kai praėjusią savaitę buvo pranešta apie informacijos nutekinimą, Valstybės departamento, Pentagono ir JAV žvalgybos agentūrų aukšto rango pareigūnai susisiekė su savo užsienio kolegomis, kad juos nuramintų.

Vienas šaltinis teigė, kad „Penkių akių“ – žvalgybos aljanso, kurį sudaro JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Australija ir Naujoji Zelandija, – nariai paprašė Vašingtono surengti informacinius susitikimus. Prašymai buvo atskirai išsiųsti Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biurui, CŽV ir FTB. Iki šiol jie negavo atsakymo.

Tuo tarpu Londono, Briuselio, Berlyno, Dubajaus ir Kyjivo pareigūnai teiravosi Vašingtono, kaip informacija pateko į internetą, kas atsakingas už nutekinimą, ką JAV daro, kad informacija būtų pašalinta iš socialinės žiniasklaidos, ir ar J.Bideno administracija imasi priemonių užkirsti kelią žvalgybos informacijos nutekinimui ateityje.

Balandžio 10 d. rytą JAV pareigūnai sąjungininkams pranešė, kad administracija atlieka tyrimą ir kad vis dar bando išsiaiškinti visą informacijos nutekėjimo mastą, „Politico“ teigė Europos pareigūnai.

Ukraina jau seniai nerimauja, kad informacija, kuria ji dalijasi su Jungtinėmis Valstijomis, yra nutekinama į viešumą, rašo laikraštis.

Sekmadienį ir pirmadienį Rusijos kariuomenė toliau žygiavo į priekį prie Bachmuto miesto Donecko srityje ir pačiame mieste.

Tikėtina, kad okupantai tebepatiria didelių nuostolių, teigiama naujausioje JAV karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Joje sakoma, kad, visų pirma, paskelbti vaizdo įrašai su geolokaciniais duomenimis rodo, jog rusams pavyko šiek tiek pasistūmėti į šiaurės vakarus nuo Chromovės kaimo, esančio už kelių kilometrų nuo Bachmuto.

„Rusijos kariai padarė nedidelę pažangą į pietvakarius nuo Bachmuto ir į miesto šiaurinę dalį“, – sakoma pranešime.

Be to, pasak ISW, Rusijos užsienio reikalų ministerija tiesiogiai atsakė į Jevgenijaus Prigožino pareiškimus dėl Rusijos pirmininkavimo JT Saugumo Tarybai darbotvarkės – tai pirmas oficialus Rusijos valstybinės institucijos atsakas į „Wagner“ įkūrėjo kritiką. Tokiu būdu Kremlius ir toliau menkina J.Prigožino reputaciją, teigiama Karo tyrimų instituto pranešime.

Pažymima, kad balandžio 7 d. J.Prigožinas kritikavo Užsienio reikalų ministerijos darbą Afrikoje. Jis teigė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija „nedaro absoliučiai nieko“ ir kad „Wagner“ pajėgos susiduria su „didžiuliais sunkumais“ bendraudamos su ministerija ir kitomis vyriausybinėmis institucijomis regione.

Instituto duomenimis, balandžio 9 d. Užsienio reikalų ministerija atsakė į J.Prigožino kritiką. Ministerija pareiškė, kad yra pasirengusi bendradarbiauti su Rusijos įmonėmis ir verslininkais skatinant Rusijos verslą užsienyje ir kad keli artimiausi renginiai Rusijos pirmininkavimo JT Saugumo Tarybai metu bus skirti Afrikos klausimams.

Po Užsienio reikalų ministerijos pareiškimo J.Prigožinas paskelbė 15 klausimų, kuriuos, jo nuomone, reikia skubiai aptarti JT Saugumo Taryboje, sąrašą, kurių dauguma susiję su parama Rusijos veiksmams Ukrainoje ir Afrikoje.

„Rusijos užsienio reikalų ministerijos išpuolis prieš Prigožiną yra Kremliaus pastangų diskredituoti ir pakenkti Prigožino reputacijai tęsinys. Tikėtina, kad Užsienio reikalų ministerija, kitos Rusijos vyriausybinės agentūros ir su Kremliumi susijusios institucijos siekia sustabdyti bet kokius Prigožino bandymus užsitikrinti visuomenės ar politinę paramą.

Prigožinas galėjo kritikuoti Rusijos užsienio reikalų ministerijos darbotvarkę JT Saugumo Taryboje, siekdamas parodyti save kaip gabų valstybės veikėją, galintį daryti įtaką užsienio politikai, ir įgyti Rusijos ultranacionalistų bendruomenės paramą“, – sakoma ISW ataskaitoje.

Slapti JAV dokumentai atskleidžia, kad Egipto prezidentas Abdel Fattahas el-Sisi vasarį planavo pagaminti 40 000 raketų Rusijai ir nurodė pareigūnams išlaikyti raketų gamybą ir siuntimą paslaptyje, „kad būtų išvengta problemų su Vakarais“.

Remiantis nutekintu JAV žvalgybos dokumentu, rašo „The Washington Post“, Egipto, kuris yra vienas artimiausių JAV sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose ir didžiausias JAV paramos gavėjas, prezidentas neseniai nurodė pavaldiniams pagaminti iki 40 000 raketų, kurios bus slapta išsiųstos į Rusiją.

Pranešama, kad dalyje slapto dokumento, datuoto vasario 17 d., apibendrinami tikėtini A.F.el-Sisi ir aukštų Egipto karinių pareigūnų pokalbiai, taip pat minimi planai į Rusiją gabenti artilerijos sviedinius ir paraką. Dokumente rašoma, kad A.F.el-Sisi nurodo pareigūnams išlaikyti raketų gamybą ir tiekimą paslaptyje, „kad būtų išvengta problemų su Vakarais“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Abdel Fattahas el-Sisi

„The Washington Post“ gavo dokumentą iš daugybės slaptų failų atvaizdų, vasario ir kovo mėnesiais paskelbtų „Discord“ – pokalbių programėlėje, populiarioje tarp žaidėjų. Anksčiau apie dokumentą nebuvo pranešta.

JAV vyriausybės atstovas, kuris su leidiniu kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad „mums nėra žinoma apie jokį šio plano įgyvendinimą“. „Nematėme, kad tai (raketų tiekimas iš Egipto į Rusiją – red.) vyktų“, – pridūrė jis.

WP pažymi, kad „ginklų tiekimas Rusijai karui Ukrainoje būtų potencialiai sprogstamas gambitas Egiptui, kuris, nepaisant stiprėjančių ryšių su Maskva, tebėra suinteresuotas partneryste su JAV, jau dešimtmečius teikiančiomis šaliai daugiau kaip 1 mlrd. dolerių saugumo pagalbos kasmet“.

Dokumente, rašo laikraštis, aiškiai nenurodoma, kodėl Rusija domisi raketų įsigijimu, tačiau jos kariuomenė išleidžia labai daug šaudmenų, o JAV vyriausybė teigia, kad Šiaurės Korėja slapta tiekia artilerijos sviedinius Rusijai, o Kinija svarsto galimybę daryti tą patį.