Nutekinti dokumentai galimai rodo, kad Rusijos sukeltas karas tęsis ir po 2023 metų

Ukrainos gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad paprašė savo kolegos iš Ispanijos tiekti oro gynybos priemones, įskaitant naikintuvus F-16, ir daugiau amunicijos, kad būtų galima užkirsti kelią Rusijos invazijai.

Nors Vakarų sąjungininkai remia Kyjivą teikdami karinius mokymus ir siųsdami ginklus, tačiau Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad reikia daugiau pagalbos, norint užbaigti daugiausiai gyvybių nusinešusį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Cover Images“/„Scanpix“/Naikintuvai F-16

„Mums svarbiausias prioritetas yra oro gynyba“, – teigė jis bendroje spaudos konferencijoje su Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles. 

„Mus itin rūpi šiuolaikiniai naujos kartos lėktuvai. Mus domina naikintuvai F-16“, – sakė O.Reznikovas. 

„Mums svarbiausia sunaikinti Rusijos pranašumą oro erdvėje“, – pridūrė jis.

O.Reznikovas taip pat informavo, kad prašė 150 mm ir 105 mm artilerijos šaudmenų ir amfibijų. 

M.Robles nurodė, kad šeši koviniai tankai „Leopard“, kuriuos Ispanija buvo pažadėjusi Kyjivui, Ukrainą pasieks šio mėnesio gale. 

Be to, ji pridūrė, kad Ispanija Ukrainai atsiųs 20 šarvuotų transporterių.

Madridas pareiškė, kad gali papildomai atsiųsti Ukrainai keturis „Leopardus“, o M.Robles trečiadienį teigė, kad Ispanija stengsis juos išsiųsti kuo greičiau. 

Tikimasi, kad pavasarį Ukraina pradės puolimą prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas – tai būtų pirmas didelis šių metų karinis puolimas.

Pastarosiomis dienomis socialinėje žiniasklaidoje išplito dešimtys nutekintų JAV dokumentų ir skaidrių su informacija apie Ukrainos pasiruošimą. 

Tačiau 2023 metų vasario mėnesio dokumente, kurio autentiškumo iš karto nepavyko patvirtinti, teigiama, kad 89 proc. Ukrainos vidutinio ir didelio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sudaro sovietinės sistemos SA-10 ir SA-11, ir kad joms netrukus gali pritrūkti šaudmenų.

Remiantis tuo metu naudota amunicija, dokumente prognozuojama, kad Ukrainos SA-11 raketos baigsis kovo pabaigoje, o SA-10 – gegužės pradžioje.

Dokumente teigiama, kad iki gegužės 23 dienos Ukrainos galimybės užtikrinti vidutinio nuotolio oro gynybą fronto linijai apsaugoti „visiškai sumenks“.

Abiejų šalių ministrai paneigė nutekintuose dokumentuose esančius teiginius, kad NATO pajėgos yra dislokuotos Ukrainoje.

„Tai netiesa“, – teigė O.Reznikovas, o M.Robles šią informaciją įvardijo kaip „visiškai nepagrįstus“. 

JAV įvedė sankcijas daugiau kaip 120 asmenų ir subjektų visame pasaulyje dėl jų ryšių su Rusijos karu Ukrainoje.

Sankcijos, kurias įvedė JAV iždo ir valstybės departamentas, skirtos asmenims ir subjektams daugiau kaip 20 šalių ir jurisdikcijų, įskaitant privačią karinę bendrovę, Kinijoje įsikūrusią įmonę ir subjektus, susijusius su Rusijos valstybine branduolinės energetikos bendrove „Rosatom“.

Naujausios sankcijos taikomos plačiam tinklui, susijusiam su Rusijos milijardieriumi Ališeru Usmanovu, įskaitant jo įmonę „USM Holdings“ ir kelias jai priklausančias įmones.

Be to, sankcijos taikytos privačiai karinei bendrovei „Patriot“, kuri, JAV valstybės departamento teigimu, buvo susijusi su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir konkuravo su samdinių grupe „Wagner“.

Atskirai JAV iždo departamentas pranešė, kad įvedė sankcijas Rusijos finansiniams tarpininkams ir sankcijų vengėjams visame pasaulyje, įskaitant Turkiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Kinijoje įsikūrusius asmenis bei bendroves.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad jos pajėgos smogė Ukrainos kariuomenės rezervams, mėginusiems prasiveržti į apsiaustą rytinį Bachmuto miestą.

Pranešime taip pat nurodoma, kad Rusijos privačios samdinių grupės „Wagner“ kovotojai, bandydami perimti miesto kontrolę, užėmė dar tris kvartalus.

Rusijos ministerijos teiginiai nebuvo nepriklausomai patikrinti.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis trečiadienį atvyko į JAV su oficialiu vizitu.

Apie tai jis pranešė savo kanalu platformoje „Telegram“.

„Finansinė parama, sankcijų taikymas, investicijų pritraukimas ir pagalba atstatymui. Visus šiuos klausimus svarstysime su Jungtinių Valstijų gynybos, finansų, prekybos ir transporto ministrais, Pasaulio banko (PB), Tarptautinio valiutos fondo (TVF), JAV tarptautinės plėtros agentūros (USAID), Europos investicijų banko (EIB) ir kitais vadovais“, – nurodė D.Šmyhalis. 

„Tikimės naujų susitarimų“, – „Telegram“ teigė jis.

Kinija ir Rusija veda slaptas derybas su Iranu dėl pagrindinių cheminių junginių, naudojamų balistinėms raketoms paleisti, tiekimo, leidiniui „Politico“ teigė su šiuo klausimu susipažinę diplomatai. 

Toks veiksmas būtų laikomas akivaizdžiu Jungtinių Tautų sankcijų pažeidimu, tačiau galimai padėtų Maskvai papildyti išsekusias raketų atsargas. 

Siekdamas įsigyti didelius kiekius amonio perchlorato (AP), kuris yra pagrindinė raketoms naudojamo kietojo kurso sudedamoji dalis, Iranas vedė derybas su abiejų šalių pareigūnais ir vyriausybių kontroliuojamais subjektais, įskaitant valstybinę Rusijos cheminių medžiagų gamintoją „FKP Anozit“.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys Donecko regione

Su leidiniu kalbėję diplomatai teigė, kad deryboms dėl AP įsigijimo Pekine vadovavo Irano diplomatas Sajjadas Ahadzadehas, kuris yra Teherano patarėjas technologijų klausimais Kinijoje ir platesniame regione. Tačiau diplomatai teigė nežinantys, kokios Kinijos bendrovės dalyvavo derybose.

Tikslus AP kiekis, kurį Iranas siekia įsigyti, nėra aiškus, pastebėjo „Politico“, tačiau su jo planais susipažinę diplomatai apskaičiavo, kad jo užtektų tūkstančiams raketų, įskaitant „Zolfaghar“ raketą, kurios veikimo nuotolis siekia 700 km ir kurią pastaraisiais metais Artimuosiuose Rytuose naudojo tiek Iranas, tiek jo remiamos grupuotės.

Jei susitarimas bus įgyvendintas, kai kurios iš šių raketų gali būti panaudotos prieš Ukrainą, sakė anonimiškumo sąlygą reikalavę išlaikyti diplomatai.

Iranas yra tiekęs Rusijai vadinamųjų kamikadzių dronų, kuriais ji atakavo civilinius taikinius Ukrainoje, taip pat yra su Maskva pasidalinęs ne vienu patarimu, kaip apeiti tarptautines sankcijas, kurios jai taikomos dėl jos agresijos kaimyninėje valstybėje.

Derybos dėl AP įsigijimo pradėtos po to, kai po Maskvos pradėto totalinio karo prieš Ukrainą atšilo Irano, Rusijos ir Kinijos, kurias vienija priešiškumas JAV, santykiai.

Nors Kinija pastaraisiais mėnesiais tiekė Rusijai tam tikrą karinę įrangą, tačiau, pasak analitikų, ši parama iki šiol buvo kukli, iš dalies dėl to, kad Pekinas baiminasi supykdyti savo svarbiausius prekybos partnerius.

Tačiau spėjama, kad vienas iš būdų, kaip Kinija galėtų suteikti Maskvai didesnę paramą niekam apie tai nežinant, galėtų būti pagalba Rusijai per Iraną gauti AP.

Tai, kad Kinija gali svarstyti galimybę nepaisyti Jungtinių Tautų sankcijų, kurias ji pasirašė, kad padėtų Rusijos karo veiksmams, išduoda didelį Pekino susirūpinimą dėl savo sąjungininkės perspektyvų, teigė Vakarų analitikai.  

Pagal 2015 m. priimtą JT rezoliuciją 2231 šalims draudžiama tiekti Iranui AP be JT Saugumo Tarybos pritarimo.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba – trečiadienį pritarė įstatymo projektui, leidžiančiam institucijoms skelbti elektroninius šaukimus karo prievolininkams ir rezervistams, tebesitęsiant karui Ukrainoje.

Šis balsavimas Federacijos Taryboje buvo paskutinis žingsnis prieš perduodant įstatymo projektą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris, kaip prognozuojama, jį pasirašys. 

Antradienį šį dokumentą patvirtino Rusijos žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – įstatymų leidėjai. Šis teisės aktas buvo priimtas skubos tvarka, kadangi Rusijos kariuomenė ruošiasi numatomam Ukrainos kontrpuolimui, kuris pasak Ukrainos ir jos Vakarų sąjungininkų, galbūt prasidės po kelių savaičių. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

Pagal galiojančias Rusijos karinės tarnybos taisykles šauktiniams ir rezervistams, pašauktiems į tarnybą, pranešimai įteikiami asmeniškai. Daugeliui rusų anksčiau pavykdavo išvengti šaukimo į kariuomenę, nes jie negyvendavo toje vietoje, kurioje yra registruoti, o šis siūlomas įstatymo projektas šią spragą panaikintų. 

Pagal naująjį įstatymo projektą pranešimai, kuriuos išduoda vietos karo prievolės tarnybos, ir toliau bus siunčiami paštu, tačiau jie bus laikomi gautais nuo tos akimirkos, kai bus patalpinti valstybės elektroninių paslaugų portale.

Asmenims, gavusiems šaukimą į kariuomenę ir neatvykusiems į privalomąją tarnybą, bus uždrausta išvykti iš Rusijos, sustabdytas jų vairuotojo pažymėjimo galiojimas ir uždrausta parduoti savo nekilnojamąjį ar kitokį turtą.

Šis teisės aktas paskatino nuogąstavimus, kad vyriausybė inicijuos dar vieną mobilizacijos bangą, analogišką Maskvos įsakymui, kurį V.Putinas paskelbė praėjusių metų rudenį. 

Valdžios institucijos nurodė, kad dar vienos mobilizacijos bangos neplanuoja. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad šis įstatymo projektas reikalingas siekiant supaprastinti atgyvenusią šaukimo į kariuomenę sistemą, atsižvelgiant į pernai rudenį įvykusios dalinės mobilizacijos trūkumus. 

Praėjusių metų rugsėjo 21 dieną V.Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją visoje šalyje, kad paremtų Maskvos pajėgas Ukrainoje. Oficialiai mobilizacija yra pasibaigusi.

Įsakymas dėl dalinės mobilizacijos paskatino masinį vyrų išvykimą iš šalies, kad išvengtų siuntimo į fronto liniją.

Trečiadienį Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atstovai pareiškė, kad išduotas tarptautinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderis dėl karo Ukrainoje yra „kliūtis“ prieš rugpjūčio mėnesį šalyje vyksiantį BRICS – bloko, vienijančio Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją ir Pietų Afriką – aukščiausiojo lygio susitikimą.

Su Maskva glaudžius ryšius palaikanti Pretorija susidūrė su diplomatine dilema: planuojama, kad minėtame susitikime dalyvaus Rusijos prezidentas, todėl iš PAR, kaip iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) aktus implementavusios šalies, tikimasi, jog, V.Putinui atvykus į šalį, jis bus suimtas.

„Tikimasi, kad aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaus visų valstybių vadovai. Tačiau dabar turime kliūtį – šį TBT orderį“, – trečiadienį per trumpą spaudos konferenciją sakė prezidento Cyrilo Ramaphosos atstovas spaudai Vincentas Magwenya.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Pietų Afrikos Respublikos tarptautinių santykių ir bendradarbiavimo ministrė Naledi Pandor

„Tai lemia, kad būtina toliau derėtis dėl to, kaip su tuo bus susidorota, ir šios derybos jau vyksta. Kai jos bus baigtos, bus išplatinti svarbiausi pranešimai“.

TBT orderis V.Putinui išduotas dėl kaltinimų, kad Rusija neteisėtai deportavo ukrainiečių vaikus.

Rusija nepripažįsta TBT, ir nors Kremlius jį pavadino „piktinančiu ir nepriimtinu“, jis taip pat pareiškė, kad „bet kokie tokio pobūdžio sprendimai Rusijos Federacijai yra niekiniai teisės požiūriu“.

Labai slaptų dokumentų nutekinimas internete gali būti Jungtinių Valstijų žingsnis siekiant apgauti Rusiją, teigė JAV užsienio reikalų ministro pavaduotojas trečiadienį Rusijos naujienų agentūrų cituojamame pranešime.

„Tikriausiai kam nors būtų įdomu pažvelgti į šiuos dokumentus, ar tai tikrai yra dokumentai, nes tai gali būti klastotė arba tai gali būti tyčinis nutekinimas“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Sergejus Riabkovas.

„Kadangi JAV yra viena iš (Ukrainos) konflikto šalių ir iš esmės vykdo hibridinį karą prieš mus, gali būti, kad tokie metodai naudojami siekiant apgauti savo priešininkę – Rusijos Federaciją“, – sakė jis.

Dėl šio pažeidimo, paskatinusio Teisingumo departamentą pradėti baudžiamąjį tyrimą, buvo atskleista įslaptintos informacijos apie Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, taip pat JAV sąjungininkų slaptų vertinimų.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Riabkovas

Naujienų agentūros AFP peržiūrėtame dokumente pabrėžiama, kad JAV nerimauja dėl Ukrainos gebėjimo toliau gintis nuo Rusijos smūgių, o laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad kitame dokumente išreikštos abejonės dėl būsimo Kyjivo puolimo sėkmės.

Laikraštis „The Guardian“ rašė, kad viename dokumente JAV pareigūnai nurodė, jog vienu metu Ukrainoje veikė 97 NATO šalių specialiųjų pajėgų nariai, įskaitant 50 britų karių.

Pastarosiomis dienomis „Twitter“, „Telegram“, „Discord“ ir kitose svetainėse buvo rasta dešimtys dokumentų nuotraukų. Kai kurios iš jų taip pat rodytų, kad JAV šnipinėja sąjungininkus ir partnerius, įskaitant Izraelį, Pietų Korėją ir Ukrainą.

Daugelio dokumentų nebegalima rasti tose svetainėse, kuriose jie pirmą kartą buvo paskelbti, o Jungtinės Valstijos, kaip pranešama, siekia, kad jie būtų pašalinti.