Karo ekspertas pateikė netikėtą prognozę dėl situacijos Bachmute ir Chersone

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Per praėjusią parą rusai apšaudė 6 Sumų srities pasienio gyvenvietes, dėl to vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas, pranešė Sumų srities karinė administracija.

Iš viso užfiksuoti 165 minosvaidžių, artilerijos ir granatsvaidžių šūviai, yra žuvusiųjų, sužeistųjų ir didelių nuostolių.

„Rusai apšaudė Ričkovo kaimą iš artilerijos (7 sviediniai iš statinės artilerijos ir 5 sviediniai iš prieštankinės artilerijos), dėl to buvo sužeistas 1 civilis gyventojas (moteris), 1 civilis gyventojas (moteris) nuo patirtų sužalojimų mirė greitosios pagalbos automobilyje, apgadintas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai.

Po 2 valandų priešas vėl smogė kaimui priešlėktuvinėmis raketomis – dar 5 kartus“, – nurodoma pranešime.

Dalis „Bradley“ šarvuočių, apie kurių tiekimą JAV pranešė sausio mėnesį, jau atvyko į Ukrainą ir dalyvauja kovinėse operacijose.

Kaip rašo „European Truth“, šią informaciją antradienį „The War Zone“ patvirtino Pentagono atstovas Charlie Dietzas.

„Taip, galime patvirtinti, kad „Bradley“ dalis jau atvyko“, – sakė pareigūnas.

Tai pirmas oficialus amerikiečių pusės patvirtinimas apie šių kovos mašinų atvykimą į Ukrainą. Prieš tai socialiniuose tinkluose pasirodė pirmosios šios technikos, kuri, kaip teigiama, dalyvauja mūšiuose Ukrainoje, nuotraukos.

O pirmadienį oficialioje Ukrainos gynybos ministerijos paskyroje buvo paskelbta „Bradley“ nuotrauka.

Ch.Dietzas nenurodė, kada tiksliai „Bradley“ kovos mašinos atvyko į Ukrainą ir kiek jų jau išsiųsta. Iš viso JAV pažadėjo Ukrainai 113 mašinų.

„Bradley“ – tai šarvuota kovos mašina, kuri kovos zonoje gabena pėstininkus ir vykdo palaikomąją ugnį.

Kaip pažymi „The War Zone“, JAV kariuomenė Vokietijos Grafenvero poligone Vokietijoje mokė Ukrainos personalą eksploatuoti ir prižiūrėti „Bradley“ kovos mašinas.

Tą patį mėnesį į Vokietiją atplaukė komercinis krovininis laivas su daugiau kaip 60 Ukrainai skirtų mašinų.

Antradienio vakarą, rusai bepiločiais lėktuvais užpuolė Zaporižios ir Dniepropetrovsko regionus. Oro pajėgų vadavietė „Vostok“ pranešė sunaikinusi septynis priešo dronus.

„Nuo 22.00 val. oro pajėgų vadavietės „Vostok“ priešlėktuvinės raketinės pajėgos ir mobiliosios ugnies grupės sunaikino septynis priešo bepiločius orlaivius, tarp jų šešis „Shahed-136“ tipo dronus kamikadzes“, – sakoma vadavietės „Facebook“ puslapyje paskelbtame pranešime .

VK „Vostok“ pridūrė, kad Zaporižios regione neutralizuoti šeši bepiločiai orlaiviai. Dar vienas priešo dronas buvo numuštas Dniepro pakraštyje.

Tuo pat metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas generolas leitenantas Nikolajus Oleščukas pažymėjo, kad buvo sunaikinti šeši dronai kamikadzės „Shahed-136/131“ ir bepilotis orlaivis „Orlan-10 OTU“.

Anksčiau savo oficialiame „Telegram“ kanale Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė apie 5 sunaikintus dronus.

Kitų detalių apie šį išpuolį Zaporižios regione A.Jermakas nepateikė. „Zaporižios srityje buvo nušauti 5 dronai“, – rašė jis.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Irano dronas „Shahed-136“

Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško pažymėjo, kad Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos vėl  pademonstravo savo meistriškumą.

„Priešų skardinės šiandien buvo sėkmingai nutupdytos. Ačiū mūsų kariškiams, kurie apgynė taikius namus“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.

Rusijos okupantai gali atsitraukti kai kuriuose fronto sektoriuose, nes pamatys rezultatų beprasmiškumą. Jie taip pat gali nustoti vykdyti puolamąsias operacijas Bachmute.

Tokią nuomonę 24 kanalo eteryje išsakė karo ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Romanas Svitanas, kurį cituoja UNIAN.

Pasak jo, priešo prioritetai gali pasikeisti – pagrindine okupantams gali tapti Luhansko kryptis, o tuo pačiu metu jie gali atsitraukti iš tam tikrų Donecko, Chersono ir Zaporižios krypčių rajonų. 

Ekspertas pažymėjo, kad Rusija atsitrenkė į įtvirtintą Ukrainos gynėjų teritoriją netoli Avdijivkos, Donecko srityje. Nėra jokios karinės būtinybės priešui ten toliau žengti.

„Taip yra todėl, kad jiems nepavyko ir jie nesugebės apsupti Avdijivkos. Mes išlaikėme miestą“, – paaiškino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas.

Ekspertas daro prielaidą, kad rusai gali panaudoti lėktuvus ir artileriją, kad sunaikintų Avdijivką, kaip tai buvo padaryta Bachmute. Tačiau tai priklauso nuo to, ar priešas turės jėgų. R.Svitanas prognozuoja, kad artimiausiu metu priešas pereis į gynybą Chersono, Zaporižios kryptimis ir dalyje Donecko krypties. 

„Greičiausiai jie paliks Bachmuto kryptį ir Kreminą. Be to, jie gali nutraukti puolamąsias operacijas Bachmute, nes jos neperspektyvios“, – sako R.Svitanas.

Pasak eksperto, vienintelė perspektyvi užpuolikams lieka Kreminos-Lymano kryptis. Toje vietovėje jie gali ilgą laiką spausti Ukrainos karius, kad šie persikeltų už Oskilio ir Siversko Doneco upių ribos.

Buvęs Ukrainos liaudies deputatas Olehas Barna žuvo fronte. Tai pranešė Tauridės krypties gynybos pajėgų pirmininkas Oleksijus Dmytraškovskis.

„Vakar per karo veiksmus žuvo Olehas Barna. Taip jau atsitiko, kad praėjusią savaitę turėjome galimybę pasikalbėti“, – sakė jis.

Buvusio liaudies deputato mirties aplinkybės ir vieta nenurodomos. Antradienį Olehui Barnai turėjo sukakti 56 metai.

Vokietija antradienį pranešė jau perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“, rašo UNIAN.

Kaip pažymėjo Vokietijos vyriausybė, Ukrainos ginkluotosios pajėgos gaus du automobilius pasieniečiams, 16 sunkvežimių „Zetros“ ir oro gynybos sistemą „Patriot“ kartu su raketomis.

UNIAN atkreipia dėmesį, kad priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ raketų skaičius nenurodytas.

Ukraina ir Lenkija pasiekė susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų tranzito per Lenkijos teritoriją po to, kai Lenkija įvedė draudimą importuoti ukrainietiškus grūdus ir kitus žemės ūkio produktus. Tranzitas bus atnaujintas naktį iš 2023 m. balandžio 20 į 21 d., rašo UNIAN.

Pasak Ūkio ministerijos spaudos tarnybos, tokį pareiškimą po derybų Varšuvoje padarė pirmoji vicepremjerė – ūkio ministrė Julija Sviridenko.

„Mes su tokiu pat dėmesiu žiūrime į problemas, kurias turi mūsų kolegos lenkai, kaip Lenkija žiūri į mūsų problemas. Todėl turime greitai ir konstruktyviai reaguoti į šią krizinę situaciją. Remiantis derybų rezultatais, nuspręsta, kad Ukrainos žemės ūkio prekių tranzitas per Lenkijos teritoriją bus atblokuotas naktį iš š. m. balandžio 20 d. (ketvirtadienio) į penktadienį (balandžio 21 d.)“, – sakė ministrė.

J.Sviridenko pabrėžė, kad dabar Ukrainos vyriausybė laukia oficialaus pranešimo iš Lenkijos pusės dėl techninių ukrainietiškos produkcijos gabenimo per Lenkiją aspektų.

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė pataisas, kuriomis bus sugriežtintos bausmės už baudžiamuosius kaltinimus, dažnai naudojamus siekiant nutildyti kritikus, be kita ko, numatant, kad už valstybės išdavystę gali būti skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Pagal naująsias pataisas, griežčiausia įmanoma bausmė už „valstybės išdavystę“ didinama nuo 20 metų iki laisvės atėmimo iki gyvos galvos.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios šalyje iš viso nukentėjo 22 904 civiliai. Iš jų 8 534 žmonės žuvo ir 14 370 buvo sužeisti.

Tai praneša „Ukrinform“, remdamasi antradienį paskelbtu JT pranešimu.

Nuo 2023 m. balandžio 1 iki 17 d. patvirtintos 324 aukos: 85 žuvusieji ir 239 sužeistieji, daugiausia dėl plataus masto sprogstamųjų ginklų, minų ir sprogstamųjų karo liekanų naudojimo.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija antradienį sukritikavo Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lula da Silvos neseniai išsakytus raginimus nutraukti karą su Rusija ir apkaltino jį, kad jis vienodai vertina Ukrainą ir Rusiją.

Per valstybinius vizitus Kinijoje ir Artimuosiuose Rytuose L.I.Lula da Silva sakė, kad Jungtinės Valstijos turėtų „nustoti skatinti karą ir pradėti kalbėti apie taiką“ Ukrainoje.

Jis taip pat teigė, kad Kyjivas esą dalijasi kaltę dėl karo, kuris prasidėjo, kai 2022 metų vasarį į Ukrainą įsiveržė Rusijos pajėgos.

„AFP“/„Scanpix“/Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad Kyjivas su susidomėjimu stebi L.I.Lulos da Silvos pastangas išspręsti konfliktą.

Tačiau O.Nikolenka sakė, kad „požiūris, pagal kurį vienodai vertinama auka ir agresorius, o šalys, padedančios Ukrainai gintis nuo mirtinos agresijos, kaltinamos karo skatinimu, neatitinka tikrosios padėties“.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas pakvietė L.I.Lulą da Silvą apsilankyti Ukrainoje, kad jis „suprastų tikrąsias Rusijos agresijos priežastis ir esmę bei pasekmes pasaulio saugumui“.

Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby pirmadienį apkaltino L.I.Lulą da Silvą „atkartojant Rusijos ir Kinijos propagandą, visiškai nesigilinant į faktus“, o jo pranešimą apibūdino kaip labai problemišką.

L.I.Lula da Silva pirmadienį susitiko su Brazilijoje viešinčiu Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Brazilijos užsienio reikalų ministras Mauro Vieira  atmetė Baltųjų rūmų kritiką L.I.Lulos da Silvos atžvilgiu.

Brazilija neprisijungė prie Vakarų valstybių, įvedusių Rusijai sankcijas dėl jos invazijos, ir atmetė prašymus tiekti Ukrainai amuniciją.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Rusijos Prezidento Vladimiro Putino vizitas į okupuotas Ukrainos teritorijas yra propagandinis bandymas lygiuotis į Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį, pranešė ukrainiečių leidinys „Pravda“.

Anot I.Šimonytės, Rusijos propaganda V.Putino vizitu bando „įkvėpti“ nemotyvuotą Rusijos okupacinę kariuomenę.

Ji pažymėjo, kad dėl agresyvios Rusijos propagandos sunku įvertinti V.Putino vizito į okupuotas Chersono ir Luhansko sričių teritorijas autentiškumą.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė susitiko su Sakartvelo Prezidente Salome Zurabišvili

„Man atrodo, kad bandoma pavaizduoti, jog Vladimiras Putinas yra bent šiek tiek panašus į Volodymyrą Zelenskį, kuris vyksta į fronto liniją ir susitinka su kariais netoli kontaktinės linijos ir taip demonstruoja paramą savo kariams ir paprastiems ukrainiečiams, kurie kovoja šiame kare“, – teigė premjerė.

Antradienį Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Rusijos lyderis V.Putinas esą apsilankė „Dniepro“ ir „Vostok“ karių grupių štabuose Chersono srityje ir Luhansko srityje.

Kremlius taip pat norėjo nuslėpti tikrąją V.Putino vizito Chersono srityje datą.

Antradienį po pietų Chersone vėl pasigirdo sprogimai, pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Suspilne“.

Chersono srityje oro pavojus nebuvo paskelbtas.

Tuo pat metu oficialios informacijos apie sprogimus gauta nebuvo.

Anksčiau antradienį Rusijos pajėgos smogė Chersono centrui, atakuodami vietos turgų. Per apšaudymą žuvo vienas žmogus ir dar devyni buvo sužeisti.

Ryte rusai iš artilerijos apšaudė Donecko srities Ukrainsko miestą. Per išpuolį buvo sužeisti ir į ligoninę nuvežti aštuoni žmonės.

„CoverImages“/„Scanpix“/Chersono turgavietė po apšaudymo

Vakarų pareigūnai teigė, kad Rusija „žengia atgal“ ir karui Ukrainoje ima naudoti po Antrojo pasaulinio karo pagamintus tankus, taip stengdamasi papildyti prarastų šarvuočių atsargas, pranešė CNN. 

Antradienį per trumpą spaudos konferenciją pareigūnai tvirtino, kad nepastebėjo „pagreičio įrangos apimčių didinime“.

„Jei ką, tai įrangą, kurią jie [rusai] naudoja, yra senesnės kartos“, – sakė jie, pridurdami, kad Maskva kare vis dažniau pasikliauja senesnių modelių tankais. 

„Jie pradėjo nuo T-80 ir T-90 [tankų], nusileido iki T-72, ir iš tiesų, matėme pirmuosius T-55, išvežtus iš remonto, kad būtų panaudoti mūšyje. Tokia pati situacija ir su artilerija“, – teigė Vakarų pareigūnai.

T-90 pirmą kartą buvo pristatytas 1992 m., T-80 – 1976 m., T-72 pradėtas naudoti 1972 m., o T-55 – po Antrojo pasaulinio karo, 1948 m.

„Jie žengia atgal įrangos požiūriu“, – pridūrė jie.

Pareigūnai taip pat sakė, kad Rusija vis dar susiduria su sunkumais dėl žmogiškųjų išteklių, aiškindami, kad nors ir gali surinkti daug personalo, Maskva vis dar nesugeba suteikti tinkamo mokymo. 

„Matėme du gana nedidelius mokymų ciklus Baltarusijoje, tačiau iš 150 tūkst. karių, kurie, kaip jie teigė, buvo mobilizuoti, tikriausiai matėme tik 15 tūkst. karių, kurie dalyvavo kokiuose nors kuopos lygio mokymuose, – pažymėjo pareigūnai. – Šiuo metu Rusijos pajėgos yra sumažėjusios, palyginti su pajėgomis, kurios iš pradžių įsiveržė į Ukrainą.“

Šveicarija griežtai pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą ir pareiškė, kad yra tvirtai įsipareigojusi teikti humanitarinę pagalbą Ukrainai ir daro viską, kas įmanoma, kad būtų rimtai įgyvendintos sankcijos Rusijai, antradienį sakė šalies prezidentas Alainas Bersetas.

„Mes priėmėme (ES) sankcijas ir, žinoma, į tai žiūrime visiškai rimtai ir tiesiog darome viską, kas įmanoma, kad jos būtų rimtai įgyvendintos“, – bendroje spaudos konferencijoje Berlyne su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu komentavo Šveicarijos lyderis.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Šveicarijos prezidentas Alainas Bersetas

Tačiau jis pabrėžė, kad Šveicarijos „negalima prašyti pažeisti mūsų pačių įstatymų“, kalbėdamas apie tai, ar šveicariški ginklai galėtų būti reeksportuojami į Ukrainą.

A.Bersetas ne pirmą kartą pažymėjo, jog, nors vyksta diskusijos dėl to, ar šalis „turėtų, privalo ar galėtų plėtoti“ savo poziciją dėl ginklų reeksporto į Ukrainą, šiuo metu apie tai negali būti nė kalbos, nes Šveicarijos įstatymai „šiuo klausimu yra aiškūs“.

Šveicarija nuo 1815 m. yra neutrali šalis, o jos teisinė sistema užtikrina, kad ji tiesiogiai ar netiesiogiai nesiunčia ginklų kariaujančioms valstybėms.

Vis dėlto Šveicarija netrukus po invazijos pradžios sulaužė neutralumo status quo ir 2022 m. kovo mėn. patvirtino Europos Sąjungos sankcijas.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas aprodė Prancūzijos perduotas kovines mašinas AMX-10, kurios vadinamos „ratiniais tankais“.

Ministras savo „Twitter“ paskyroje jis paskelbė transporto priemonių vaizdo įrašą.

O.Reznikovas sakė, kad AMX-10 priėmė Ukrainos jūrų pėstininkai ir kad šias transporto priemones galima palyginti su „snaiperio šautuvu ant ratų“.

„Šios greitos, modernios transporto priemonės su galingais ginklais padės mums išlaisvinti savo teritoriją. Štai kaip atrodo laisvė, lygybė ir brolybė“, – rašė O.Reznikovas, dėkodamas savo kolegai prancūzui Sebastienui Le Coronnui, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Prancūzijos žmonėms.

Prancūzijos gynybos ministras paskelbė apie pirmųjų ratinių tankų AMX-10 RC atvykimą į Ukrainą kovo viduryje.

Žiniasklaidos duomenimis, iš pradžių Paryžius Kyjivui turėjo perduoti 14 AMX-10 RC, o iš viso tikimasi pristatyti apie 40 tokių transporto priemonių.

Didžiausias Kipro komercinis bankas „Bank of Cyprus“ siunčia pranešimus klientams iš Rusijos apie jų sąskaitų uždarymą. Manoma, kad juo paseks ir kiti Kipro bankai, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi tarptautiniu leidiniu „Forbes“.

Oficialiuose banko laiškuose pranešama apie sprendimus, priimtus dėl vartotojų duomenų neatitikimo procedūros „Pažink savo klientą“ taisyklėms.

„Bank of Cyprus“ perspėja, jog jo klientų iš Rusijos sąskaitos bus uždarytos per du mėnesius.

Savo ruožtu bendrovės „Main Partner Trust“, teikiančios visapusiškas paslaugas klientams Kipre, manymu, tokio drastiško žingsnio priežastys gali būti Rusijos mokesčių rezidento statusas, pajamos iš sankcionuoto verslo Rusijoje arba „netipiniai“ tokių klientų leidimai gyventi Kipre.

Be to, pranešama apie Rusijos klientų sąskaitų Graikijos bankų „Hellenic Bank“ ir „Alpha Bank“ padaliniuose Kipre uždarymo atvejus.

Šiuos sprendimus „Main Trust Partner“ sieja su bankų susirūpinimu dėl Jungtinės Karalystės ir JAV sankcijų, draudžiančių teikti konsultavimo, rinkodaros, informacijos technologijų, teisines, inžinerijos paslaugas Rusijos įmonėms ir asmenims.

Anot „Main Trust Partner“, panašius sprendimus gali priimti ir kiti bankai Kipre.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis vizito Donecko srityje metu aplankė Ukrainos gynėjų pozicijas Avdijivkoje, pranešė Prezidento kanceliarija.

Teigiama, kad valstybės vadovas išklausė Donecko operatyvinės ir taktinės grupės vado pranešimą apie padėtį jo atsakomybės zonoje.

V.Zelenskis kalbėjosi su jūrų pėstininkais, oro desantininkų, mechanizuotaisiais ir artilerijos daliniais ir padėkojo jiems už tarnybą.

Ukrainos prezidentas įteikė kariams valstybinius apdovanojimus. Gynėjams įteikti II ir III laipsnio Bohdano Chmelnickio ordinai, taip pat II ir III laipsnio ordinai „Už drąsą“.

„Man didelė garbė šiandien būti čia ir padėkoti jums už jūsų tarnybą, už tai, kad gynate mūsų žemę, Ukrainą ir mūsų šeimas. Sveikinu jus su šventomis Velykomis ir linkiu tik pergalės, kurios linkiu kiekvienam ukrainiečiui. Ji labai svarbi mums visiems. Linkiu sveikatos jums visiems ir jūsų šeimoms. Nuoširdžiai dėkoju jums nuo kiekvieno ukrainiečio už tą didžiulį kelią, kurį kasdien įveikiate“, – kalbėjo V.Zelenskis. 

Apie vizitą buvo paskelbta praėjus kelioms valandoms po to, kai Kremlius pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį lankėsi dviejuose Ukrainos regionuose, kuriuos Rusija teigia aneksavusi.

Kyjivas apkaltino V.Putiną apsilankius jo pajėgų nusikaltimų vietose Chersono iš Luhansko srityse.

„Putino degradacija įspūdinga“, – tviteryje parašė prezidento V.Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas. Jis sakė, kad V. Putinas važinėja po okupuotas Ukrainos teritorijas, „kad paskutinį kartą pasimėgautų savo pakalikų nusikaltimais“.

Pernai rugsėjį Rusija paskelbė aneksavusi Chersono, Luhansko ir dar du Ukrainos regionus, nors jų visiškai nekontroliuoja.

Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas ir jų nepripažįsta.

Ukrainos prezidento administracijos nuotr./V.Zelenskis Avdijivkoje

Europos Sąjunga negalės užmegzti normalių santykių su Kinija, jei Pekinas nepasinaudos savo įtaka Rusijai ir neįtikins jos išvesti savo karius iš Ukrainos bei nutraukti karą. ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis tai pasakė Europos Parlamente vykusiame klausyme dėl ES ir Kinijos santykių strategijos.

„Mūsų santykiai su Kinija negalės normaliai vystytis, jei Kinija nepasinaudos savo įtaka Rusijai, kad priverstų ją išvesti savo karius iš Ukrainos ir nutraukti karą“, – sakė J.Borrellis.

Jis pabrėžė, kad „bet koks neutralumas, kai neskiriama agresoriaus ir užpuolikų, reiškia stojimą į agresoriaus pusę“.

„Apie tai daug kalbėjome ir toliau kalbėsime. Geopolitiniu požiūriu turime vengti naujo Šaltojo karo tarp Vakarų ir Tolimųjų Rytų, koks anksčiau vyko su Rytais“, – sakė jis.

Kartu J.Borrellis pripažino, kad Europos pozicijoje esama „koordinavimo trūkumų“ tarp institucijų ir valstybių narių.

„Bendros politikos tikslas kaip tik ir yra sušvelninti šiuos skirtumus ir pasiūlyti bendrą vardiklį. Esant tokiems sudėtingiems santykiams, kokius palaikome su Kinija, neišvengiamai esama skirtingų požiūrių, nes skiriasi valstybių narių interesai, tačiau jei norime sukurti nuoseklią ES strategiją Kinijos atžvilgiu, būtina, kad visi veiktų pagal sutartis, vykdydami savo funkcijas ir pareigas“, – sakė jis.

Rusijos aneksuoto Krymo gyventojas buvo nuteistas 10 metų kalėjimo už tai, kad padegė šaukimo į kariuomenę skyriaus biurą ir rengė išpuolį ant vieno pusiasalio tilto, antradienį pranešė Rusijos saugumo tarnyba (FSB).

Remiantis FSB pareiškimu, vyras iš Ukrainos Krymo pusiasalio, kurį 2014 metais aneksavo Rusija, buvo sulaikytas 2022-ųjų birželį.

Jis buvo nuteistas už vieno Krymo sostinės Simferopolio šaukimo į kariuomenę punkto padegimą ir pasirengimą sunaikinti geležinkelio tiltą.

„Per kratą buvo konfiskuota granata RGD-5“, – sakoma pareiškime.

Tyrėjai taip pat rado telefoną su pusiasalyje esančių geležinkelio tiltų nuotraukomis ir užrašų knygelę, kurioje buvo ranka nubraižytas paslėpto ginklų arsenalo, įskaitant prieštankinę miną ir detonatorių, planas, priduriama jame.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, buvo įvykdyti keli sabotažo aktai prieš rusų kariuomenės bazes, šaukimo į kariuomenę punktus ir geležinkelius, kuriais vyksta tiekimas šalies kariuomenei.

FSB vadovas Aleksandras Bortnikovas yra apkaltinęs Ukrainą ir Vakarų valstybes kurstant rusus ginkluotam sukilimui, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu apkaltino Vakarų saugumo tarnybas dalyvaujant, jo teigimu, teroristiniuose išpuoliuose Rusijoje.

A.Bortnikovo teigimu, nuo praėjusių metų vasario Rusijoje buvo užkirstas kelias 118 teroristinių nusikaltimų.

Lenkija pradėjo statyti elektroninę užtvarą pasienyje su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, kad geriau kontroliuotų padėtį pasienyje, antradienį pranešė šalies vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis.

„Lenkijos ir Rusijos pasienyje pradėta statyti elektroninė užtvara. Darbai bus baigti šį rudenį. Turėsime galimybę visapusiškai stebėti, kas vyksta pasienyje su Rusija“, – sakė ministras.

„AP“/„Scanpix“/Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis Baltarusijos pasienyje

Elektroninis barjeras – kamerų ir judesio jutiklių sistema – bus įrengtas 199 kilometrų pasienio ruože. Ji apims visą sausumos sieną su Rusija, išskyrus Vyslos neriją, kur elektroniniai įrenginiai sieną saugo jau kelerius metus.

Saugumo užtvara bus suskirstyta į dvylika funkcinių sekcijų. Bus įrengta apie 2 000 vaizdo stebėjimo stulpų, 3 000 vaizdo kamerų ir 700 km elektros, perdavimo ir signalinių kabelių.

M.Kaminskis patikino, kad užkarda pasienyje su Rusija bus „neįtikėtinai moderni“ – tokia pat, kaip ir pasienyje su Baltarusija.

„Esu įsitikinęs, kad mūsų rytinė siena bus puikiai parengta bet kokiems neteisėtiems veiksmams, susijusiems su krizinėmis situacijomis su mūsų rytinėmis kaimynėmis. Esu įsitikinęs, kad tai bus geriausiai apsaugota siena Europos Sąjungoje“, – teigę politikas.

Rusijos pajėgų judėjimas okupuotame Mariupolio mieste intensyvėja, nes į sritį atvyko nauji okupantų daliniai, kurie pakeis tuos, kurie buvo perkelti į Vuhledarą, pranešė  Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Į Azovo pakrantę ir kaimus į šiaurę nuo Mariupolio atvyko naujų dalinių, kurie pakeis tuos, kurie buvo perdislokuoti į Vuhledarą. Tuo pat metu bendras karinių pajėgų mastas kartu su Mariupolio personalu išlieka 25-30 tūkst. kovotojų. Rusai taip pat atnaujino mokymus poligonuose Mangušo rajone, naudodami artileriją ir tankus“, – sakė P.Andriuščenka.

„AFP“/„Scanpix“/Mariupolis

„Apskritai situacija yra laukimo. Sprendžiant iš dinamikos, okupantai yra laukimo būsenoje“, – reziumavo mero patarėjas.

Anksčiau Mariupolyje rusų okupantai netoli mokyklos Nr. 7 pastatė paminklą miesto okupacijoje dalyvavusiam generolui ir pervadino mokyklą jo garbei.

Į paminklo atidengimą susirinko moksleiviai ir mokytojai. Minėtas karo nusikaltėlis yra Romanas Kutuzovas, Rusijos Federacijos 29-osios armijos vadas, kuris taip pat vadovavo vadinamajam „DLR“ armijos korpusui, dalyvavo užimant Mariupolį, o 2022 m. birželį buvo likviduotas Luhansko srityje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi svarstyti tik tas idėjas dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kuriose atsižvelgiama į jos „interesus“.

D.Peskovas sakė, kad Kremlius neturi informacijos apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono planą kartu su Kinija rengti Rusijos ir Ukrainos derybas.

O vertinti Brazilijos iniciatyvą dėl susitarimo Ukrainoje dar anksti, nes reikia žinoti niuansus, sakė jis.

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

D.Peskovas teigė, kad Rusija yra „pasirengusi išklausyti bet kokias idėjas dėl padėties sureguliavimo Ukrainoje, kuriose būtų atsižvelgta į Maskvos interesus“.

Anksčiau Kremlius aiškiai pareiškė, kad Rusijos kariai nepaliks okupuotų Ukrainos teritorijų ir kad bet kokiose derybose turėtų būti atsižvelgta į „realią padėtį vietoje“, t. y. pietų ir rytų Ukrainos okupaciją.

Karo ekspertas Olehas Ždanovas neatmeta galimybės, kad Ukrainoje gali kilti Trečiasis pasaulinis karas.

„Negalime atmesti tokios galimybės. Nes NATO stovi mums už nugaros ir iš tikrųjų vaikšto palei Trečiojo pasaulinio karo kraštą“, – sakė jis.

Pasak jo, Rusija iš tikrųjų nori, kad NATO kaip nors įsitrauktų į karą.

„Tada mums teks derėtis su pasaulio lyderiais. Štai ko iš tikrųjų nori Putinas. Vakarai stengiasi nuo to atsiriboti. Ir tikriausiai, išskyrus Putiną, niekas nenori dalyvauti Trečiajame pasauliniame kare.

Netgi, greičiausiai, pats V.Putinas nenori jame dalyvauti, suprasdamas pasekmes sau kaip politikui ir Rusijai kaip valstybei, kad tai bus ne Rusijos Federacijai palankus žaibiškas karas. Tačiau vis dėlto jis labai nori politiškai sukurti regimybę, kad tai pasaulinis karas. Jis nori derėtis dėl šio karo sureguliavimo pasauliniu lygmeniu, o ne su Kyjivu“, – kalbėjo ekspertas.

O.Ždanovas užsiminė, kad Trečiasis pasaulinis karas gali prasidėti Rusijos branduolinio smūgio atveju. Tačiau jei Vakarai suduotų prevencinį smūgį, karas galėtų baigtis.

„Jei bus bandymų suduoti branduolinį smūgį ir jie bus griežtai sustabdyti, tai gali lemti karo pabaigą. Tuomet niekas nebegalės gražiai žaisti su Rusija“, – tvirtino jis. 

Egiptas planavo eksportuoti raketas į Rusiją, tačiau po derybų su Jungtinėmis Valstijomis šio plano atsisakė. Vietoj to Kairas nusprendė gaminti artilerijos šaudmenis Ukrainai. Pasak „The Washington Post“, tai liudija anksčiau neskelbti dokumentai su slapta JAV žvalgybos informacija, kurie nutekėjo į internetą.

Vasario pabaigoje Kaire lankėsi Baltųjų rūmų ir Valstybės departamento aukšto rango pareigūnai, atsakingi už Artimuosius Rytus, Brettas McGurkas ir Barbara Leaf. Vėliau, kovo pradžioje, šalyje lankėsi JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. 

Po šių vizitų, kaip tapo žinoma iš nutekėjusių duomenų, Egipto prezidentas Abdel-Fattahas el-Sisi atidėjo ginklų sandorį su Maskva.

Vietoj to Kairas pritarė 152 mm ir 155 mm artilerijos sviedinių pardavimui Jungtinėms Valstijoms, kad jie būtų perduoti Ukrainai.

Kartu iš dokumentų neaišku, ar Kairas vėliau atgaivino susitarimą su Maskva. Vienas iš Vakarų šalių ambasadorių Kaire, komentuodamas nutekintus dokumentus, sakė, kad Egiptas „nepakankamai įvertino JAV reakciją į galimą ginklų tiekimą Rusijai“ ir norėjo „gauti kuo didesnę naudą abiem pusėms“.

Kyjivas antradienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apsilankius jo pajėgų nusikaltimų vietose po to, kai Kremlius pranešė, kad Kremliaus šeimininkas atvyko į Ukrainos Chersono ir Luhansko regionus.

„Putino degradacija įspūdinga“, – tviteryje parašė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas. Jis sakė, kad V.Putinas važinėja po okupuotas Ukrainos teritorijas, „kad paskutinį kartą pasimėgautų savo pakalikų nusikaltimais“.

Anksčiau antradienį Kremlius paskelbė, kad V.Putinas apsilankė Ukrainos Chersono ir Luhansko regionuose, kur susitiko su kariuomenės vadais,

Pernai rugsėjį Rusija paskelbė aneksavusi Chersono, Luhansko ir dar du Ukrainos regionus, nors jų visiškai nekontroliuoja.

Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas ir jų nepripažįsta.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka susitiko su vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderiu, Maskvos statytiniu Denisu Pušilinu.

Apie tai pranešė Baltarusijos prezidento administracijos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“ ir baltarusių naujienų agentūra „Belta“. 

Antradienį A.Lukašenkos biuras pranešė, kad jis susitinka su „laikinuoju Donecko liaudies respublikos vadovu“ Denisu Pušilinu, ir parodė Donecko kovotojų lyderio ir save pasiskelbusio Baltarusijos prezidento susitikimo nuotrauką.

„Reuters“/„Scanpix“/Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Teigiama, kad A.Lukašenka teiravosi, kaip jo šalis galėtų padėti Rusijos pajėgoms Donecke.

„Norėčiau, kaip sakoma, iš pirmų lūpų išgirsti apie padėtį Donecko liaudies respublikoje, jei įmanoma. Kaip mums ten sekasi fronte? Vyksta labai intensyvūs mūšiai. Ir šiaurėje, ir pietuose. Taip, ir Donecko kryptimi. Apšaudymai, žmonėms sunku.

Ir šioje situacijoje, ką Baltarusija gali padaryti Doneckui, kaip mes galime padėti? Laukia daug darbo. Reikia atsigauti, reikia atgaivinti pramonės įmones, žemės ūkį. Galų gale ten gyvens žmonės. Tai yra 100 proc. O žmones reikia pamaitinti.“

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) Vinicos srityje sulaikė buvusio Čornobajivkos mero dukterį, kuri anksčiau vadovavo okupuoto kaimo „švietimo skyriui“, pranešė Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba. 

Tyrimo duomenimis, buvusio Čornobajivkos mero Jurijaus Turuliovo, kuriam SBU anksčiau įteikė pranešimą apie įtarimą, 30-metė dukra, viena pirmųjų okupacijos metu palaikė rusus ir savanoriškai prisijungė prie vietos okupacinės administracijos.

J.Turulovui globojant, jo dukra buvo paskirta „skyriaus“ vadove, kur ji buvo atsakinga už švietimo „standartų“ įgyvendinimą.

SBU pranešė, kad moteris privertė vietos mokytojus prisijungti prie kaimo švietimo įstaigų rusifikavimo proceso ir jų pervedimo į apmokėjimą Rusijos rubliais.

Be to, ji organizavo ir asmeniškai dalyvavo daugybėje agresoriaus šalies propagandinių kampanijų okupuotoje Chersono srities dalyje.

Deokupavus Chersono srities dešiniojo kranto dalį, priešo bendrininkė persikėlė į Vinicos sritį, kur slapstėsi prisidengusi perkeltųjų asmenų statusu.

Šiuo metu moteris yra suimta be teisės būti paleistai už užstatą. Už pagalbą valstybės agresorės okupacinei administracijai jai gresia nuo 10 iki 12 metų kalėjimo.

Buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius sakė, kad rusai Bachmute naudoja Čečėnijos scenarijų ir naikina ištisus kvartalus. Tačiau situacija toli gražu nėra tokia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos persikeltų į naujas pozicijas.

„Reikia suprasti, kad tai nėra tie desantininkai, kurie buvo pradžioje, nes jų gretos išretėjo 90 procentų, bet yra kažkoks personalo užnugaris ir daug mobilizuotų žmonių.

Situacija ten labai sudėtinga ne dėl „baisių desantininkų“, o dėl rusų „Pion“: kai jie pataiko į pastatą sviediniu, sunaikina daugiaaukštį.

Tai labai paprasta, kaip 1996 m. Grozne, kai jie visiškai sugriauna vieną kvartalą, mūsų kariai, savaime suprantama, persikelia į kitą kvartalą, tada griauna jį ir t.t.“, – sakė jis eteryje.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

O.Arestovyčius pažymėjo, kad okupantai žengia į miesto centrą ir situacija jame yra sudėtinga.

„Kalbant apie šiaurinį ir pietinį flangus, ten jie negali žengti į priekį. Be to, jie kartais atremiami pietuose ir šiaurėje. Todėl padėtis yra tokia sudėtinga, tačiau tai toli gražu nėra situacija, kai mūsų pajėgos turi palikti miestą“, – pridūrė jis.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai antradienį įspėjo, jog tie, kas padeda Rusijai kariauti Ukrainoje, patirs skaudžius padarinius, ir pasiūlė laikytis vieningo požiūrio į Kiniją, kuri taip pat kelia politinių iššūkių. 

Po dvi dienas trukusių derybų Japonijos kalnų kurorte Karuidzavoje, ekonomiškai pirmaujančių šalių aukščiausio rango diplomatai nesusitarė dėl jokių naujų sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, bet pažadėjo kovoti su tais, kurie padeda Rusijai apeiti jau galiojančias priemones ir aprūpina ją ginklais. 

Diskusijų metu daugiausiai dėmesio buvo skiriama dviem krizėms – karui Ukrainoje ir didėjančiai Kinijos karinei ir ekonominei įtakai. 

Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir Europos Sąjungos diplomatai pažadėjo toliau griežtinti sankcijas Rusijai ir dėti daugiau pastangų reaguojant į tuos, kurie siūlo Maskvai ginklus ar kitokią paramą, perspėdami dėl griežtų padarinių. 

Jie taip pat peikė Rusijos „neatsakingą branduolinę retoriką“ ir pavadino Maskvos grasinimus dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje nepriimtinais. 

„Rusijos suverenus turtas mūsų jurisdikcijose bus imobilizuotas tol, kol bus išspręstas konfliktas dėl Rusijos įvykdyto Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimo“, – sakoma bendrame G-7 užsienio reikalų ministrų pareiškime po susitikimo Japonijoje.

„Bet koks konflikto sprendimas turi užtikrinti, kad Rusija sumokėtų už padarytą žalą“, – rašoma dokumente.

„Reuters“/„Scanpix“/G-7 užsienio reikalų ministrai Japonijoje

G-7 šalys planuoja toliau griežtinti sankcijas Rusijai ir stebėti, kaip jų laikomasi. Jos taip pat ketina koordinuoti pastangas užkirsti kelią trečiosioms šalims tiekti ginklus Rusijai ir imtis veiksmų prieš tuos, kurie finansuoja Rusijos agresiją.

Netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą JAV, Didžioji Britanija, ES šalys ir kitos šalys įšaldė Rusijos užsienio valiutos atsargas.

Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas apskaičiavo, kad dėl sankcijų Maskva neteko galimybės naudotis beveik 300 mlrd. dolerių, t. y. beveik puse savo užsienio valiutos atsargų.

Antradienio rytą Rusijos okupantai apšaudė Chersoną, „Telegram“ žinutėje pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Chersono centras apšaudytas! Likite slėptuvėse!“ – rašė srities karinės administracijos vadovas. 

Vėliau Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad dėl atakos yra nukentėjusiųjų.

Pažymėtina, kad regione nebuvo paskelbtas nei oro pavojus, nei artilerijos apšaudymo grėsmė.

Tuo tarpu O.Prokudinas pasidalino, kad dėl apšaudymo Chersone sužaloti ne šeši, kaip manyta, anksčiau, bet devyni žmonės ir vienas žuvo.

Oleksandras Prokudinas/„Telegram“/Apšaudymas Chersone

Rusijos pajėgos ruošiasi dar vienam gestui, įrenginėdami gynybines linijas ir užminuodami visą pakrantę kairiajame Chersono srities krante, pranešė Ukrainos pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

Anot jos, rusai net apsirūpino civiliais drabužiais ir supakavo turtą, kurį pagrobė pietuose.

Gynybos pajėgos atidžiai stebi aktyvius okupantų gynybinius veiksmus kairiajame krante.

„Jie iš tiesų užsiima pasienio – pirmojo, antrojo ir trečiojo – inžinerijos darbais ir bando užminuoti teritorijas, kurios gali būti jiems pavojingos“, – sakė ji.

Rusijos pajėgos stengiasi užminuotais plotais padengti beveik visą pakrantę, pabrėžė N.Humeniuk.

„Tai liaudiškas ženklas, kaip sako dešiniojo kranto Chersono gyventojai, kad jie tikrai ruošiasi kitam gestui. Tai, kad jie supakavo savo pagrobtą turtą, išsiuntė jį, apsirūpino civiliais drabužiais ir dabar imasi tokių veiksmų, aiškiai rodo, kad jie ruošiasi“, – pridūrė ji.

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė įrašą, kuriuo informavo, jog Ukraina iš Rusijos nelaisvės jau grąžino 2235 ukrainiečius vyrus ir moteris.

„Prisimename visus. Mes grąžinsime kiekvieną iš jų“, – pridūrė šalies lyderis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Mūšis dėl Bachmuto tęsiasi, o Rusijos pajėgų bandymai pulti Kupjansko ir Lymano kryptimis buvo nesėkmingi, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Anot O.Syrskio, rusai vienu metu vykdo puolamąsias operacijas keliuose rajonuose. 

„Nepaisant didelio priešo aktyvumo, mūsų kovotojams pavyksta sulaikyti jų puolimą ir padaryti didelių nuostolių“, – sakė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karinės pajėgos prie Bachmuto

Sausumos pajėgų vadas nurodė, jog Rusijos kovotojai bandė vykdyti puolamuosius veiksmus Kupjansko sektoriuje, tačiau dėl tiksliai nukreiptos ukrainiečių artilerijos ugnies  – rusų daliniai pabėgo net nepasiekę puolimo linijos.

Jis atkreipė dėmesį, kad nesėkmingi buvo ir priešo veiksmai Lymano sektoriuje.

„Visi bandymai vykdyti puolamuosius veiksmus žlugo dėl mūsų pozicijų atsparumo ir karių drąsos“, – teigė O.Syrskis.

Jis taip pat pažymėjo, kad Bachmuto kryptis tebėra kovų epicentras.

„Priešas ten sutelkia didžiausius pajėgumus ir neatsisako tikslo bet kokia kaina perimti miesto kontrolę. Rusai didina sunkiosios artilerijos aktyvumą ir oro smūgių skaičių, miestą paversdami griuvėsiais“, – padėtį Bachmute apibūdino generolas.

„Mūšis dėl Bachmuto tęsiasi. Šiuo metu situacija kontroliuojama“, – pridūrė jis.

Baltieji rūmai atsakė į Brazilijos prezidento Luizo Inácio Lulai da Silvos komentarą, kuris kelionės į Kiniją metu pareiškė, kad JAV turėtų nustoti „skatinti“ karą Ukrainoje.

„Šiuo atveju Brazilija papūgauja Rusijos ir Kinijos propagandą, visiškai nesigilindama į faktus“, – pareiškė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby ir pridūrė, kad L.I.Lula da Silvos komentarai yra „labai problemiški“.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva

Šis ginčas kilo po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Brazilijoje, kur susitiko su šalies lyderiu, padėkojo „mūsų draugams brazilams už aiškų situacijos [Ukrainoje] genezės supratimą“.

Brazilijos prezidentas taip pat sakė, kad JAV ir Europa „turi pradėti kalbėti apie taiką“ ir kad Kyjivui tenka bendra kaltė dėl konflikto, kuris prasidėjo 2022 m. vasarį, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.

Jo pastabos atkartojo dažnai Maskvos ir Pekino, kurie dėl karo kaltina Vakarus, naudojamą naratyvą.

Tuo tarpu Brazilijos užsienio reikalų ministras Mauro Vieira, kuris anksčiau tą pačią dieną taip pat buvo susitikęs su savo kolega iš Rusijos, atšovė, sakydamas: „Nežinau, kaip ir kodėl jis priėjo prie tokios išvados, bet visiškai su ja nesutinku“.

Brazilija neprisijungė prie Vakarų valstybių, įvedusių sankcijas Rusijai, ir atsisakė prisidėti prie šaudmenų tiekimo Ukrainai.

Rusijos pradėtas kruviniausias karas Europoje per beveik 80 metų privertė NATO pereiti nuo laukimo strategijos prie Šaltojo karo metais vyravusios doktrinos – ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą nuo pirmos užpuolimo dienos. Apie pasikeitusią bloko gynybos koncepciją JAV laikraščiui „The New York Times“ papasakojo buvę ir esami NATO karininkai.

„Reuters“/„Scanpix“/Į Nyderlandus pristatyta karinė įranga iš JAV

Šiaurės Atlanto aljansas nusprendė pereiti prie „atgrasymo neleidimu“ strategijos bandydamas įtikinti priešininką, kad puolimas nepasieks numatytų tikslų. Praktine prasme tai reiškia geresnę sienų apsaugą, didesnes karines išlaidas ir didesnį karių sutelkimą netoli Rusijos teritorijos, pranešė „The New York Times“.

Strategija pasikeitė po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir atsirado daug įrodymų apie Rusijos karinius nusikaltimus okupuotose teritorijose. Pirmosiomis invazijos dienomis Rusija sugebėjo užgrobti daugiau teritorijos, nei užima kiekviena iš Baltijos šalių, todėl dabar su Rusija besiribojančios valstybės nenori prisiimti net galimos laikinos okupacijos rizikos.

Plačiau skaitykite ČIA.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje pabrėžė, kad Donbaso fronto linijoje tęsiasi smarkūs mūšiai.

Pasak britų žvalgybos, yra reali tikimybė, kad Rusija sumažino karių skaičių ir mažina puolamuosius veiksmus aplink Donecko miestą, greičiausiai siekdama nukreipti išteklius į Bachmuto sektorių.

Bachmute bendros Rusijos karinės ir karinės grupuotės „Wagner“ pajėgos toliau stumiasi į priekį. Fronto linija miesto centre iš esmės eina palei pagrindinę geležinkelio liniją.

Ukraina iš esmės stengiasi atlaikyti Rusijos apsuptį iš pietų palei Korsunskovo gatvės liniją – senąjį pagrindinį kelią į vakarus nuo miesto.

„Abiem pusėms labai svarbus klausimas tapo tikslus bet kokio didesnio dalinių atitraukimo aplink Bachmutą eiliškumas: Ukraina nori atlaisvinti puolamąsias pajėgas, o Rusija tikriausiai siekia atkurti operatyvinį rezervą“, – rašoma apžvalgoje.

Rusija pirmadienį paskelbė sustabdžiusi ukrainiečių bandymą infiltruotis į jos teritoriją pietiniame Briansko regione.

„Įsibrovėlis [žuvo] įžengęs į užminuotą gynybos liniją, Rusijos ginkluotųjų pajėgų sukurtą siekiant užkirsti kelią infiltravimuisi į Rusijos teritoriją ir užtikrinti gyventojų saugumą pasienio rajonuose“, – per savo „Telegram“ kanalą pranešė Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas.

Jis pasmerkė šį „nelegalų bandymą kirsti valstybinę sieną“.

Rusų pareigūnai yra pranešę apie įvairius „sabotažininkų“ bandymus patekti į Rusijos teritoriją iš Ukrainos.

Balandžio 6 dieną A.Bogomazas sakė, kad Rusijos saugumo pajėgos sužlugdė 20 ukrainiečių sabotažininkų grupės bandymą kirsti sieną.

Balandžio 5-ąją prezidentas Vladimiras Putinas paragino pareigūnus „griežtai ir efektyviai“ veikti Rusijoje ir Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose, kur pastaraisiais mėnesiais žuvo keli prorusiški pareigūnai.

Ukraina oficialiai nepripažįsta sabotažo operacijų Rusijos teritorijoje.

Rusijos propaganda skelbia, kad šalies prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė karinės grupuotės „Dniepr“ būstinėje Chersono srityje.

„Vladimiras Putinas „Dniepr“ karinės grupuotės štabe Chersono srityje išklausė oro desanto pajėgų vado generolo pulkininko Michailo Teplynskio, „Dniepr“ karinės grupuotės vado generolo pulkininko Olego Makarevičiaus ir kitų karinių vadų pranešimus“, – skelbiama pranešime.

Pažymima, kad V.Putinas domėjosi padėtimi Chersono ir Zaporižios kryptimis.

Vėliau Rusijos propaganda paviešino vaizdo įrašus, esą įrodančius, kad V.Putinas apsilankė Chersono srityje. 

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos kariai likvidavo beveik 18 330 Rusijos užpuolikų. Vien per pastarąją parą pranešama apie 470 likviduotų rusų. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas socialiniame tinkle "Facebook" pranešė, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. bendri priešo koviniai nuostoliai yra maždaug 183130 (+470) žmonių, 3661 (+1) tankų, 7098 (+11) šarvuotų kovos mašinų, 2810 (+6) artilerijos sistemų,  538 daugkartinio raketų paleidimo sistemų. 
 

Kaip rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, Rusijos pajėgos tęsia gynybinius pasiruošimus Pietų Ukrainoje.

„Ukrainos kariniai šaltiniai teigė, kad Rusijos pajėgos stato įtvirtinimus ir gynybines linijas Chersono ir Zaporižios srityse. Rusijos kariniai tinklaraštininkai perspėjo, kad Ukrainos pajėgos rengiasi kontrpuolimui Chersono ir Zaporižios kryptimis, o vienas Rusijos šaltinis pažymėjo, kad Rusijos pajėgos yra „neramios“ ir persigrupuoja, nes baiminasi Ukrainos atakų“, - analizėje rašo JAV ekspertai.

Be to, rašo analitikai, Ukrainos pietinė operatyvinė vadovybė pažymėjo, kad Rusijos pajėgos papildė Juodosios jūros laivų grupę dar vienu antžeminio raketnešio laivu ir kad dabar Juodojoje jūroje iš viso yra 16 raketų„ Kalibr“.

Ukrainos kariuomenė pirmadienį atrėmė daugiau kaip 70 priešo atakų. Rusai toliau bando vykdyti puolimą Kupjanskoo, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis.

„Per dieną minėtuose fronto sektoriuose buvo atremta daugiau kaip 70 priešo atakų. Bachmutas ir Marinka tebėra karo veiksmų epicentre“, – teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Bachmuto kryptimi tęsiasi kovos dėl Bachmuto miesto.

Zaporižios ir Chersono kryptimis priešas toliau vykdo gynybines operacijas. Per dieną buvo apšaudyta daugiau kaip 40 gyvenviečių.

„Wagner“ grupės  finansininkas Jevgenijus Prigožinas, atrodo, vėl įgyja Rusijos prezidento Vladimiro Putino palankumą, greičiausiai dėl to, kad Rusijos konvencinė kariuomenė nesugebėjo įvykdyti užduočių, kurias V.Putinas jai iškėlė per žiemos puolimą Donbase, kasdien atnaujinamoje analizėje skelbia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.

„Scanpix“ / „Reuters“ / AP nuotr./Vladimiras Putinas, Jevgenijus Prigožinas

„Panašu, kad „Wagner“ pajėgos gauna pastiprinimą, amuniciją ir politinį pripažinimą – tai ryškus nukrypimas nuo ankstesnių Kremliaus pastangų eikvoti „Wagner“ pajėgas ir J.Prigožiną Bachmute mažiausiai nuo 2023 m. sausio“, – teigia analitikai.

Anot JAV ekspertų, balandžio 17 d. su „Wagner“ susiję šaltiniai paskelbė, kad grupė rengia iki trijų motorizuotųjų šaulių brigadų mobilizuotus asmenis, kurie sustiprins „Wagner“ flangus Bachmute. J.Prigožinas taip pat patvirtino, kad Rusijos oro desanto pajėgos (VDV) veikia kartu su „Wagner“, ir nurodė, kad „Wagner“ aktyviai gauna artilerijos sviedinių. J.Prigožinas pasisakė už tai, kad „Wagner“ gautų daugiau artilerijos sviedinių, o tai rodo, kad J.Prigožinas atkūrė šaudmenų tiekimą iš Rusijos gynybos ministerijos.

Rusijos Valstybės Dūma taip pat svarstys Rusijos įstatymo dėl veteranų teisių pataisas, kuriomis siekiama suteikti veterano statusą privačioms karinėms bendrovėms  ir savanoriams. J.Prigožinas nuolat pasisakydavo už tai, kad „Wagner“ personalas būtų pripažintas „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje dalyviu, o šio įstatymo projekto priėmimas reikštų, kad J.Prigožino padėtis Kremliaus artimiausioje aplinkoje pagerėjo.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Kol kas neaišku, kiek V.Putinas pasitikėjo J.Prigožinu ir buvo jam palankus, tačiau tikėtina, kad V.Putinas sustabdė Rusijos gynybos ministerijos pastangas atkeršyti „Wagner“ grupei, neleisdamas jiems gauti pastiprinimo ir amunicijos.

Laikraštis „The New York Times“, remdamasis nutekintais Pentagono dokumentais, pranešė, kad V.Putinas asmeniškai bandė išspręsti nesutarimus tarp „Wagner“ ir Rusijos Gynybos ministerijos, vasario 22 d. surengdamas Sergejaus Šoigu ir J.Prigožino susitikimą.

„V.Putinas galėjo atsigręžti į J.Prigožiną po to, kai patyrė dar vieną nusivylimą Rusijos konvencinėmis pajėgomis, kurios neužėmė Luhansko ir Donecko sričių fronto linijų iki balandžio 1 d. datos, kurią, kaip pranešama, V.Putinas joms buvo nustatęs“, - rašo analitikai.

Pranešama, kad V.Putinas vėl skiria atrinktus su „Wagner“ susijusius vadus, pavyzdžiui, VDV vadą generolą pulkininką Michailą Teplinskį, o tai, jei tai tiesa, rodo, kad jis teikia pirmenybę lemiamai pergalei bent jau Bachmute artimiausiu metu, teigia ISW ekspertai.

V.Putinui greičiausiai reikia neatidėliotinos pergalės Bachmute prieš Pergalės dieną gegužės 9 d. arba prieš, kaip kalbama, birželio mėn. rengiamą spaudos konferenciją „Tiesioginė linija“, kad įtvirtintų savo autoritetą vidaus auditorijoje.

Anot analitikų, gerėjantys V.Putino santykiai su „Wagner“ grupe taip pat gali būti jo neryžtingumo didinti mobilizaciją ir signalizuoti apie grįžimą prie skaitmeninizuotos mobilizacijos.

V.Putinas 2023 m. pavasarį padidino metinę šaukimo į kariuomenę kvotą nuo 134 000 iki 147 000 vyrų ir tikriausiai jaučia instruktorių, kurie rengtų šauktinius, likusį mobilizuotą personalą ir savanorius, trūkumą, teigia ISW.

2023 m. pavasarį Kremlius gali tikėtis pasinaudoti „Wagner“ instruktoriais savo mobilizuotoms pajėgoms parengti. ISW anksčiau pranešė, kad Kremlius perdavė personalo verbavimą nacionalistinėms grupėms ir šiuo metu vykdo didelio masto savanorių verbavimo kampanijas. „Wagner“ šiuo metu verbuoja visoje Rusijoje, todėl gali būti, kad Kremlius vis dar mato „Wagner“ kaip realų kovinės galios šaltinį.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Balandžio 16 d. Kinijos gynybos ministras Li Shangfu Maskvoje susitiko su V.Putinu ir pažadėjo stiprinti Rusijos ir Kinijos karinius mainus ir bendradarbiavimą. Li Shangfu vizito metu V.Putinas toliau stengėsi vaizduoti Rusiją kaip lygiavertę Kinijos gynybos partnerę ir Ramiojo vandenyno jūrų galybę.
• Buvusio Rusijos karininko ir aršaus nacionalisto Igorio Girkino naujai įkurtas „Piktųjų patriotų klubas“ paskelbė savo manifestą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama promaskvietiškų Kremliaus frakcijų apsaugai nuo galimo „sabotažo“ ir „išdavystės“.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į šiaurės rytus nuo Kupjansko ir į pietus nuo Kreminos.
• Rusijos pajėgos pasiekė tolesnių laimėjimų Bachmute ir tęsė antžemines atakas Avdijivkos-Donecko miesto linijoje.
• Rusijos pajėgos tęsė gynybinį pasirengimą pietų Ukrainoje.
• Kremliui perėjus prie elektroninio šaukimų į kariuomenę platinimo, Rusijos šaukimo į kariuomenę procedūros ir toliau komplikuojasi.
• Rusijos okupacinės valdžios institucijos toliau diskutuoja dėl rusiškų pasų išdavimo okupuotose Ukrainos teritorijose.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyryla Budanovas patikino, kad Ukrainos planas išlaisvinti okupuotą Krymą pamažu įgyvendinamas.

Duodamas interviu NV, K.Budanovas dar kartą patvirtino savo prognozę, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos įžengs į Krymą šį pavasarį. Pasak jo, iki 2023 m. pavasario pabaigos dar yra daug laiko. Tačiau jis vengė būti konkretus.

 „Aš vis dar turiu laiko... Viskas pagal grafiką. Pažiūrėsime, kaip įvykiai klostysis artimiausiu metu“, – sakė K.Budanovas, pažymėdamas, kad kitų prognozių dėl Krymo išvadavimo neturi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyryla Budanovas