V.Zelenskis NATO viršūnių susitikime Vilniuje tikisi, kad Ukraina bus pakviesta prisijungti prie Aljanso

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina bus oficialiai pakviesta tapti Šiaurės Atlanto aljanso nare.

„Mes ruošiamės Ramšteino susitikimui, ir pono Stoltenbergo pozicija yra svarbi.

Rengiamės aktyviems veiksmams fronte: jie neišvengiami.

Rengiamės NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Vilniuje, kuris numatytas šią vasarą. Tačiau jo turinys jau dabar dėliojamas tokiuose susitikimuose, palaikant įvairaus lygio ryšius, kuriuos palaikome su savo partneriais.

Nei dauguma ukrainiečių, nei dauguma europiečių, nei dauguma žmonių visoje NATO nesupras Aljanso vadovų, jei šiame aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje nebus pelnyto politinio kvietimo Ukrainai prisijungti prie Aljanso. Ukraina padarė viską, kad mūsų prašymas būtų patenkintas“, – vakariniame kreipimesi sako V.Zelenskis.

Praėjusio mėnesio pabaigoje JAV ir ES pareigūnai apsikeitė informacija apie milijonų dolerių vertės uždraustą technologiją, kuri, nepaisant jų pastangų, praslydo į Rusijos teritoriją.

Aukšti mokesčių ir prekybos institucijų pareigūnai pastebėjo, kad per Armėniją, Kazachstaną ir kitas šalis Rusijai parduodami lustai ir kiti elektroniniai komponentai, rodo medžiaga iš kovo 24 dienos susitikimo, kurią gavo „The New York Times“.

Be to, jie pasidalino informacija apie aštuonių ypač jautrių lustų ir kitų elektroninių prietaisų, kurie, jų nuomone, yra itin svarbūs kuriant ginklus, įskaitant Rusijos sparnuotąsias raketas, smogusias Ukrainai, srautą.

Plačiau skaitykite čia.

Slovėnijos gynybos ministras Marjanas Šarecas pasirašys susitarimą su Europos gynybos agentūra dėl prisijungimo prie bendro artilerijos amunicijos Ukrainai pirkimo projekto.

Apie tai pranešė laikraštis „Jevropeiska Pravda“ su nuoroda į „RTV Slovenija“.

Sprendimas buvo priimtas ES gynybos ir užsienio reikalų ministrų posėdyje įgyvendinant artilerijos amunicijos tiekimo Ukrainai planą, pagal kurį per ateinančius 12 mėnesių numatoma aprūpinti Ukrainą milijonu artilerijos sviedinių.

Grupė JAV respublikonų partijos senatorių parašė atvirą laišką JAV prezidentui Joe Bidenui, kuriame ragina jį sustabdyti dabartinį karinį tiekimą Ukrainai. 

Laiško autentiškumą patvirtino respublikonas Randas Paulas.

„Prasidėjo antrieji karo metai, tačiau nėra nei numatomos jo pabaigos, nei aiškios strategijos, kaip jį užbaigti. Netiesioginis karas su Rusija Ukrainoje neatitinka JAV interesų ir gresia nekontroliuojama eskalacija“, – rašoma laiške.

Laišką pasirašiusieji mano, kad Baltųjų rūmų strategija, pagal kurią Ukrainai reguliariai siunčiama pagalba ir Rusijai taikomos sankcijos, skatina „eskalaciją ir smurto didėjimą“ ir kelia tiesioginio konflikto su Rusija grėsmę.

„Mes prieštarausime visiems tolesniems pagalbos paketams, jei jie nebus susieti su aiškia diplomatine strategija, kaip greitai užbaigti šį karą“, – sakoma laiške.

Ilgametis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį susitiks su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, pranešė Rusijos ambasadorius prie JT.

Pastarąjį kartą jiedu buvo susitikę lapkričio mėnesį per G20 aukščiausiojo lygio susitikimą Balyje, kur aptarė susitarimą dėl Juodosios jūros regiono grūdų.

Šveicarija ketvirtadienį į savo sankcijų sąrašą įtraukė Rusijos samdinių grupę „Wagner“.

„Wagner“ pajėgos vadovauja puolimui Rytų Ukrainoje, įskaitant Bachmuto miestą, dėl kurio vyksta ilgiausias ir kruviniausias Rusijos karo mūšis.

„Wagner“ yra Rusijoje įsikūrusi karinė organizacija, kuriai vadovauja Jevgenijus Prigožinas ir kuri tarnauja kaip Rusijos hibridinio karo priemonė“, – teigė Šveicarijos ekonomikos ministerija.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./„Wagner“ grupės būstinė

„Nors jos teisinis pobūdis neaiškus, „Wagner“ grupė priklauso sudėtingam pasauliniam įmonių tinklui, veikiančiam įvairiuose sektoriuose,.. kurį sieja persidengiančios nuosavybės struktūros ir logistikos tinklai“, – sakoma pranešime.

Bendrovė „Wagner“, kuriai vadovauja su Kremliumi susijęs verslininkas J.Prigožinas, buvo įkurta 2014 metais. Ji yra įsitraukusi į konfliktus Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Šveicarija nėra Europos Sąjungos narė, tačiau po to, kai Maskva praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, ji prisijungė prie bloko sankcijų Rusijai.

Šveicarija nuo seno laikosi griežto karinio neutralumo pozicijos.

Nepaisant Kyjivo ir jo sąjungininkų spaudimo, Bernas atsisakė leisti šalims, turinčioms Šveicarijoje pagamintų ginklų, reeksportuoti juos į Ukrainą.

Atsižvelgdama į kitą ES žingsnį, Šveicarija taip pat pritaikė sankcijas Rusijos žiniasklaidos priemonei RIA FAN, priklausančiai „Patriot Media Group“, kurios patikėtinių valdybai vadovauja J.Prigožinas, pažymėdama, kad ji skleidžia provyriausybinę propagandą ir dezinformaciją.

Balandžio 10 dieną ES uždraudė transliuoti ir reklamuoti televizijos kanalus „RT Arabic“ ir „Sputnik Arabic“, tačiau Bernas pareiškė, kad Šveicarijoje jie nebus blokuojami, bet bus uždrausta reklama.

„Abu kanalai atlieka svarbų vaidmenį Rusijos vyriausybės vykdomoje sistemingoje tarptautinėje manipuliavimo žiniasklaida ir faktų klastojimo kampanijoje“, – teigiama pranešime.

Tačiau Bernas mano, kad „veiksmingiau neteisingus ir žalingus teiginius atremti faktais, o ne visiškai juos uždrausti“.

JAV ir kitos Ukrainos sąjungininkės svarsto galimybę visiškai uždrausti eksportą į Rusiją, siekdamos padidinti ekonominį spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Verslo interneto svetainės „Bloomberg“ pranešime teigiama, kad diskusijos vyksta prieš G7 vadovų susitikimą, kuris įvyks gegužės mėnesį. Manoma, kad po jo ES valstybės narės imsis panašių veiksmų.

Tai pakeistų šiuo metu taikomą sankcijų priemonių paketą ir padėtų įvesti griežtesnius apribojimus Rusijai.

Anksčiau ketvirtadienį laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad, ES pareigūnų teigimu, artimiausiu metu naujų sankcijų Rusijai nebus.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Ukraina tikisi, jog Danija paspartins 100 tankų „Leopard-1“ pristatymą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras tai pasakė po pokalbio telefonu su Danijos užsienio reikalų ministru Larsu Lykke Rasmussenu.

„Larsas Lykke Rasmussenas patvirtino, kad Danija ir Nyderlandai perduos 14 tankų „Leopard-2“. Esame nuoširdžiai dėkingi už šį indėlį. Taip pat aptarėme būdus, kaip paspartinti tankų pristatymą, siekiant sustiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus“, – sakė D.Kuleba.

Estijos diplomatas Mattis Maasikas, kuris pastaruosius ketverius metus ėjo Europos Sąjungos delegacijos Ukrainoje vadovo pareigas, šią vasarą jas paliks, ketvirtadienį pranešė dienraštis „Postimees“.

Skelbiama, kad šias pareigas užims Slovakijos pareigūnė Katarina Mathernova, kuri šiuo metu dirba generalinio direktoriaus pavaduotoja kaimynystės politikos ir plėtros derybų klausimais. 

„K.Mathernovos paskyrimas galėtų tapti raktu, padedančiu įgyvendinti Europos interesus Ukrainoje ir kartu suteikti visą techninę paramą ir patirtį, kurios reikia Kyjivui siekiant pažangos stojimo procese“, – leidiniui „Euractiv“ teigė vienas ES pareigūnas. 

Užimdama dabartines pareigas K.Mathernova rūpinasi ES kaimynystės ir plėtros politikos politikos tęstinumą ir taip pat jau palaiko glaudžius ryšius su Ukrainos valdžios institucijomis. 

Jos paskyrimas yra nuolatinės Europos Sąjungos atstovybių visame pasaulyje rotacijos dalis. Vadovaujantis standartine ES praktika, kas ketverius metus vyksta bloko diplomatų rotacija, o juos skiria ES Tarybos ir Komisijos vadovai, gavę Bendrijos vyriausiojo diplomato pateiktą pasiūlymą.

Paprastai naujai paskirti asmenys pradeda eiti šias pareigas tų pačių metų rugsėjį.