Latvija nusprendė atiduoti Ukrainai visas savo oro gynybos sistemas „Stinger“

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Tokios ilgos pertraukos tarp masinių Rusijos raketų smūgių Ukrainai nebuvo nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios, per penktadienį surengtą brifingą sakė Estijos gynybos ministerijos Žvalgybos centro vadovas pulkininkas Margo Grosbergas, rašo ERR.ee.

Kariškis pažymėjo, kad Rusijos planas palikti Ukrainą be elektros nebuvo sėkmingas. Tačiau šiuo metu Maskva raketas kaupia kariniams taikiniams, kad galėtų sužlugdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą. 

„Nes šie ginklai skirti tokiems dalykams, kaip didelių dalinių koncentracijos punktai, kontroliniai taškai. Jei pamatysime tokius dalykus (masinius smūgius), labiau tikėtina, kad jie bus panaudoti bandant sužlugdyti (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą)“, – padarė prielaidą M.Grosbergas.

Tuo pat metu Irano dronų atakomis siekiama išeikvoti brangių Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketų atsargas.

Latvija perduos Ukrainai visas savo nešiojamas oro gynybos sistemas „Stinger“. Tai Ramšteino formato susitikime pareiškė šalies gynybos ministrė Inara Murniecė.

„Latvija atsišaukė į Ukrainos prašymą dėl oro gynybos sistemų tiekimo ir nusprendė perduoti Ukrainai visas mūsų turimas oro gynybos sistemas „Stinger“. Padarysime viską, kad jos būtų perduotos kuo greičiau. Visos „Stinger“ sistemos, kurias mes nusiuntėme į Ukrainos frontą, skirtos ne tik Ukrainos laisvei, bet ir Latvijos saugumui“, – sakė ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Inara Murniecė

Tuo pačiu I.Murniecė patikino, kad pati Latvija po to neliks neapsaugota, nes jos kariuomenė ir toliau bus ginkluota modernesnėmis Švedijoje pagamintomis sistemomis RBS 70.

Pentagono vadovas Lloydas Austinas atskirai pagyrė Latviją ir Estiją už tai, kad šios šalys, skaičiuojant procentais nuo jų pradinių karinių atsargų, į Ukrainą pristatė daugiausia ginklų.

„Jūs parodėte, kad geros valios tautos iš viso pasaulio atmeta Rusijos brutalumą ir agresiją. Ir daugelis iš jūsų atidarėte savo rezervus, kad padėtumėte Ukrainai“, – pareiškė jis.

Jungtinės Amerikos Valstijos supranta kovos dinamiką Ukrainos fronte ir karių poreikius. Pagrindiniai tikslai – suteikti ginkluotosioms pajėgoms skubiausią karinę pagalbą – pasiekti, pareiškė Ramšteino formato susitikimų iniciatorius, Pentagono vadovas Lloydas Austinas.

Pasak L.Austino, galimų operacijų parametrai ir pagalbos teikimo Ukrainai planas buvo rengiami kelis mėnesius. Pagalbos, kuri turėjo būti teikiama kariams, rūšys buvo parengtos iš pat pradžių.

„Reuters“/„Scanpix“/ JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas

„Iš tikrųjų mes užsibrėžėme užtikrinti Ukrainai stiprius karinius pajėgumus, suteikdami „Breadly“, „Stryker“, kitą įrangą ir, tiesą sakant, visą laiką teikėme amuniciją, kad ukrainiečiai sėkmingai veiktų mūšio lauke. Iš tiesų galime pasakyti, kad darbas buvo itin sudėtingas, tačiau pasiekėme savo pagrindinius tikslus – užtikrinti būtiniausius poreikius“, – pridūrė šalies gynybos ministras.

Pasak Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko generolo Marko Milley, tankų „Abrams“ pristatymas ukrainiečių kariams pakeis situaciją mūšio lauke.

„Kalbant apie „Abrams“. Manau, kad „Abrams“ yra pažangiausi šiandien turimi tankai. Kai tik jie bus naudojami mūšyje, pamatysime, kaip pasikeis situacija. Tankistų dar niekas nemokė, kaip valdyti šią įrangą, todėl mūsų prioritetas – apmokyti pakankamą tankų brigadų skaičių“, – sakė Millie.

Naujienų agentūros Associated Press duomenimis, JAV planuoja artimiausiomis savaitėmis pradėti Ukrainos karių mokymus su tankais „Abrams“.

Savo gimtajame mieste Vakarų Lenkijoje penktadienį buvo palaidotas lenkų savanoris, miręs nuo sužeidimų, patirtų per humanitarinę misiją Rytų Ukrainoje.

Marekas Mastalerzas iš privačios pagalbos grupės „Inicjatywa Nehemiasz“ yra pirmasis žinomas lenkų savanoris, žuvęs kaimyninėje Ukrainoje nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija ten pradėjo karą.

Veždami pagalbą Ukrainai iš viso buvo sužeisti keli lenkų aktyvistai.

Savanorių grupės teigimu, penktą dešimtį metų ėjęs M.Mastalerzas su katalikų apeigomis palaidotas Poznanėje.

M.Mastalerzas ir kitas savanoris, Lenkijoje gyvenantis ukrainietis, buvo sužeisti kovo 16 dieną per Rusijos raketų ataką Kostiantynivkoje už maždaug 27 km į pietvakarius nuo Bachmuto.

Kovo 27 dieną Kyjivo ligoninėje M.Mastalerzas mirė nuo patirtų sužalojimų. Ukrainietis savanoris buvo evakuotas į Lenkiją ir šiuo metu sveiksta.

„Abu savanoriai žinojo, kur vyksta. Jie abu žinojo apie riziką. Vis dėlto jie ėmėsi jos, kad kovojantiems ukrainiečiams suteiktų humanitarinę pagalbą ir padrąsinimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė „Inicjatywa Nehemiasz“.

Grupė pabrėžė, kad jie abu praėjo saugumo ir pirmosios pagalbos mokymus.

Šeštadienį grupės nariai išvyksta į dar vieną misiją Ukrainoje.

Europos Sąjungos ir NATO narė Lenkija yra itin svarbi karinės, politinės ir humanitarinės paramos Ukrainai teikėja.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paprašė Meksikos paramos surengti aukščiausiojo lygio susitikimą su Lotynų Amerikos šalimis, kad jos padėtų nutraukti Rusijos invaziją.

„Ukraina jau pasiūlė Lotynų Amerikos bendruomenei surengti specialų aukščiausiojo lygio susitikimą ir parodyti savo vienybę bei poziciją dėl svarbių pasaulinių teritorinio vientisumo, taikos ir pagarbos tarp tautų principų“, – per vertėją sakė V.Zelenskis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Meksika galėtų padėti tai padaryti greičiau, sakė jis vaizdo kreipimesi, per kurį pasmerkė Rusijos invaziją į jo šalį.

Kreipimasis paskelbtas po to, kai kilo ginčas dėl Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lula da Silvos komentarų, kuris praėjusią savaitę Kinijoje pareiškė, kad Vašingtonas turėtų „nustoti skatinti karą“, o Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga turėtų „pradėti kalbėti apie taiką“.

L.I.Lula da Silva taip pat supykdė Ukrainą sakydamas, kad ji yra kalta dėl konflikto, ir pasiūlė jai sutikti atiduoti Krymo pusiasalį, kurį Rusija prievarta aneksavo 2014 metais, prieš įsiverždama į Ukrainą praėjusiais metais.

V.Zelenskis kreipėsi į Meksikos žemesniuosius Kongreso rūmus Meksikos ir Ukrainos draugystės grupei priklausančių įstatymų leidėjų, kurių dalis praėjusiais metais lankėsi Ukrainos sostinėje, kvietimu.

Meksikos vyriausybė pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir vasario 23 dieną balsavo už Jungtinių Tautų rezoliuciją, kurioje reikalaujama nedelsiant išvesti Maskvos karius.

Meksikos prezidentas Manuelis Lopezas Obradoras atsisakė įvesti sankcijas Rusijai ar siųsti karinę pagalbą Ukrainai, sakydamas, kad jo vyriausybė siekia skatinti dialogą, kad būtų pasiekta taika.

Praėjusį rugsėjį M.L.Obradoras pasiūlė įsteigti taikdarių komitetą, kurį sudarytų popiežius Pranciškus, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, tačiau ši idėja nesulaukė didelio palaikymo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė esąs „įsitikinęs“, kad Ukraina yra pasirengusi atkovoti daugiau teritorijos Kyjivo ruošiamo naujo kontrpuolimo metu, pranešė naujienų agentūra AFP.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

„Esu įsitikinęs, kad dabar jie galės išlaisvinti dar daugiau teritorijos. Vienas iš pagrindinių klausimų šiandien čia buvo aptarti įvairius pajėgumus, sistemas, atsargas, kurių ukrainiečiams reikia, kad galėtų atkovoti daugiau žemės.“

J.Stoltenbergas kalbėjo Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje vykusio kelių dešimčių Kyjivo tarptautinių rėmėjų susitikimo metu.

NATO vadovas pridūrė, kad Ukrainai buvo pristatyta keletas „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemų, kurios jau veikia Ukrainoje.

Penktadienį vykusiame JAV gynybos sekretoriaus Lloydo J.Austino kvietimu organizuojamame „Ramšteino formato“ susitikime aptartos paramos Ukrainai galimybės, pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Susitikime Vokietijoje dalyvavo karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrai ir kariuomenių atstovai.

„Rusija neturi jokių moralinių ribų. Rusų kariai su ukrainiečių belaisviais elgiasi kaip teroristai. Sunkūs mūšiai dėl Ukrainos tęsiasi, todėl nenutrūkstamai tęstis turi ir mūsų parama ukrainiečiams“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas ministras Arvydas Anušauskas.

Jis Ramšteine taip pat turėjo dvišalį susitikimą su Švedijos gynybos ministru Palu Jonsonu. Jame pabrėžta Švedijos prisijungimo prie NATO svarba, Švedija pakviesta prisidėti prie Baltijos šalių oro erdvės gynybos iniciatyvų.

A.Anušauskas penktadienį savo feisbuko paskyroje pažymėjo, jog tai yra „simbolinis susitikimas prieš artėjantį ir neišvengiamą Ukrainos kontrpuolimą“.

Ministerijos teigimu, jau 11-ajame vadinamųjų valstybių donorių susitikime buvo aptariama Rusijos karo Ukrainoje eiga ir įvardinti naujausi ginkluotės poreikiai Ukrainos kariuomenei. Planuota, jog šalys pristatys naujas paramos siuntas ir Ukrainai paremti skirtus karinės pramonės projektus.

„Kiekvieną kartą Ukraina atskleisdavo savo padėtį, prioritetinius poreikius ir remiančios šalys mėgino į juos atsiliepti. Per metus remiančių šalių skaičius išaugo kelis kartus. Nuo savaeigės artilerijos tiekimų pereita prie tankų ir aviacijos tiekimo. Pirmajame Ramšteino susitikime „Patriot“ priešlėktuvinės sistemos ar tankų „Leopard 2“ buvimas Ukrainoje atrodė tolima svajonė“, – pažymėjo ministras.

Krašto apsaugos ministerijos perduotos karinės paramos Ukrainai suma siekia 454 mln. eurų. Šiais metais skiriamą Lietuvos karinę paramą sudaro karinė įranga ir technika, karių mokymai, gydymas ir reabilitacija, įnašai į tarptautinius fondus.

„Lietuva per tą laiką Ukrainai suteikė karinės paramos už 454 mln. eurų. Nuo artilerijos iki šarvuotų transporterių, iki (BNS – oro gynybos sistemų) „Stinger“  ir sraigtasparnių“, – teigė A.Anušauskas.

Ukrainos gynybos kontaktinė grupė JAV iniciatyva buvo sukurta pernai balandį. Paskutinis šios NATO ir Aljanso šalių partnerių atstovus jungiančios grupės posėdis vyko šiemet kovą.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad neplanuoja naujos mobilizacijos į karą Ukrainoje, žiniasklaidai pranešus, kad studentai gauna šaukimo į kariuomenę pranešimus.

Rusijos puolimas Ukrainoje tęsiasi jau antrus metus, o kariniai analitikai nurodo, kad mūšio lauke provakarietiškos šalies rytuose susidarė aklavietė.

„Kremliuje nekalbama apie kokią nors mobilizacijos bangą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis kalbėjo po to, kai Rusijos žiniasklaida pranešė, jog Maskvoje ir keliuose kituose miestuose studentai gavo šaukimo į kariuomenę pranešimus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

„Tiesą sakant, apie tai girdžiu pirmą kartą, – teigė D.Peskovas. – Kokie pranešimai? Tiesą sakant, net nežinau.“

2022 metų vasarį pasiuntęs savo kariuomenę į Ukrainą, prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjį įsakė surengti „dalinį“ karinį šaukimą reguliariosioms pajėgoms sustiprinti – tai tapo pirmąja karine mobilizacija Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Šimtai tūkstančių vyrų buvo pašaukti į kariuomenę, o dar dešimtys tūkstančių pabėgo į užsienį.

D.Peskovas teigė, kad vyksta Rusijos šaukimo į kariuomenę sistemos modernizavimo ir skaitmeninimo darbai, susiję su „konstitucine Rusijos piliečių pareiga atlikti privalomąją karinę tarnybą“.

Praėjusią savaitę V.Putinas pasirašė teisės aktą, kuriuo siekiama sukurti skaitmeninių šaukimų sistemą. Pagal ją Maskvos puolimo Ukrainoje metu vyrams gali būti uždrausta išvykti iš šalies.

Įstatymo projektas buvo skubotai priimtas parlamente, kur net Kremliui palankūs įstatymų leidėjai skundėsi, kad jį gaubė paslapties skraistė.

Asmenys, kurie gavę elektroninį šaukimo į kariuomenę pranešimą neatvyks į karinį komisariatą, negalės imti paskolų, registruoti nekilnojamojo turto ir dirbti kaip individualūs verslininkai.

Rusijos politikos analitikė Tatjana Stanovaja teigė, kad žaibiškai priimdamas teisės aktus Kremlius siekia sukurti „skaitmeninę visuomenės kontrolės sistemą“.

Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas ruošiasi antrajam karui Ukrainoje 2027 m. Tai pareiškė buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kuris pažymėjo, kad Rusija būtų laiminga pralaimėjusi dabartinį karą Ukrainoje:

„Jie tariasi, kaip tiksliai jį pralaimės: ar išlaikydami dalį teritorijos, ar pasitraukdami. Iš esmės net ir antrasis variantas juos tenkina. Rusai yra pasirengę baigti karą. Ilgo karo nebus. Jiems reikės proveržio, taikios pauzės, kad galėtų panaikinti sankcijas ir persiginkluoti“, – teigė jis. 

Lukas Balandis / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

Pasak O.Arestovyčiaus, rusai pradeda kurti karinę mašiną, kuri turėtų būti pajėgi išspręsti konkrečius politinės vadovybės uždavinius.

„Jie tikisi ją sukurti kažkur iki 2026 metų. Aš tuo netikiu. 2027-2028 metai yra visiškai įmanomi. Ketvirtaisiais naujos Putino kadencijos metais jie gali pradėti antrąją Ukrainos kadenciją. Ar tai pavyks, didelis klausimas. Bet tai, kad turime tam ruoštis, yra neišvengiama“, – kalbėjo O.Arestovyčius.

Pasak miesto mero Ivano Fedorovo, kurį patvirtino „RIA Melitopol“, rusų okupantai prarado kontrolę ir nuvertė oro gynybos sistemą okupuoto Melitopolio gatvėje. 

„Prieš pusvalandį priešo automobilis su oro gynybos sistema nesuvaldė posūkio ir apvirto ant kelio Bohdano Chmelnickio prospekte, pačiame vis dar okupuoto Melitopolio centre“, - rašė I.Fedorovas. 

Pastaruoju metu rusams nesisekė su S-400.

Kaip anksčiau rašė UNIAN, Tulos srityje karinė transporto priemonė su raketų „žemė-oras“ sistema, kuri važiavo kaip raketininkų kolonos dalis, staiga nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Rusijos teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad transporto priemonę vairavo neblaivus sutartininkas.

Vengrijos ministras pirmininkas trumpai išreiškė pasipiktinimą NATO generalinio sekretoriaus vizito Kyjive metu išsakytu pareiškimu, kad Ukraina ateityje turėtų tapti Aljanso nare.

Savo „Twitter“ paskyroje V.Orbanas pasidalijo „Politico“ straipsniu, kuriame cituojami J.Stoltenbergo žodžiai, pasakyti per brifingą Kyjive: J.Stoltenbergo žodžius: „Ukrainos teisėta vieta yra euroatlantinėje šeimoje. Ukrainos teisėta vieta yra NATO. Ir laikui bėgant mūsų parama padės jums tai padaryti“. 

Vengrijos ministras pirmininkas šį pareiškimą pakomentavo emocingu „Ką?!“.

Neseniai duotame interviu Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pavadino Ukrainą „finansiškai neegzistuojančia“, skundėsi, kad Europa padeda jai finansuoti daugelį būtiniausių poreikių, ir sakė, kad be šios paramos „karas tuoj pat baigsis“. 

Jo pareiškimas beveik iš karto buvo pagirtas Maskvoje, o oficialusis Kyjivas atsakė primindamas Vengrijai apie jos pačios priklausomybę nuo ES lėšų.

Ukrainos kariuomenė žino visus priešo planus ateinančiam laikotarpiui. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po eilinio Vyriausiojo kariuomenės vado štabo posėdžio.

„Vyriausiojo vado štabo posėdyje analizavome dabartinę padėtį visose fronto zonose. Išklausėme Budanovą – žinome visus priešo planus artimiausiam laikotarpiui“, – sakė jis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Prezidentas taip pat pridūrė, kad šiuo metu kuriama dar geresnė ginklų ir amunicijos paskirstymo daliniams schema, ypatingą dėmesį skiriant naujai sukurtoms brigadoms.

Pasak V.Zelenskio, susitikimo dalyviai taip pat aptarė klausimą dėl raketų ir šaudmenų gamybos šalies įmonėse sukūrimo.

„Kasdien tampame vis stipresni“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Rusijos okupantai ruošiasi gynybai laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. 

„Manau, kad Rusija dabar rengiasi gynybinėms operacijoms. Ne strateginei gynybai, nes Putinas tokiam planui nepritars. Nežinau, ar Rusija rengia įsakymą dėl priemonių pasirengti gynybinėms operacijoms, bet tai, kas vyksta pietuose, labai panašu į Rusijos pasirengimą gynybai.

Akivaizdu, kad laikinai okupuotose Chersono ir Zaporižios teritorijose jie bando sukurti giliai ešeloninę gynybą“, – sakė karinis ekspertas Michailo Samusas televizijos „Espresso TV“ laidoje.

Jo nuomone, Rusija ir toliau vykdys slaptus mobilizacinius veiksmus. Jiems reikia daug karių, nes fronto linija ilga.

„Rusija stengsis didinti savo mobilizacinius rezervus. Mobilizuotieji bus mokomi užpildyti šiuos gynybos planus. O tam jiems reikia tikrai daug mobilizuotųjų, nes fronto linija yra gana ilga“, – apibendrino M.Samusas.

Kanada paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė beveik 29 mln. dolerių (26,5 mln. eurų) – į paketą taip pat bus įtraukta 40 snaiperinių šautuvų, pranešė Kanados gynybos ministerija.

Apie naują karinės pagalbos paketą Kanados gynybos ministrė Anita Anand paskelbė penktadienį Ramšteino formato susitikime.

Į paketą įtrauktas 28,9 mln. dolerių įnašas į Visapusiškos pagalbos Ukrainai (VPP) fondą, Ukraina taip pat gaus 40 .50 kalibro snaiperinių šautuvų ir šaudmenų iš „Prairie Gun Works“.

„AP“/„Scanpix“/Kanados gynybos ministrė Anita Anand

Kanada pranešė, kad perduos Ukrainai 16 radijo stočių, skirtų tankams „Leopard 2“ iš „L3Harris Technologies“.

„Šiandien Kanados paskelbtos dovanos ir parama padės užtikrinti, kad Ukraina turėtų viską, ko reikia jos suverenumui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui ginti“, – sakė A.Anand.

Primename, kad Kanada Lenkijai pristatė aštuonis „Leopard 2“ tankus, kurie bus perduoti Ukrainai.

Be to, Kanada suteikė Ukrainai tris tankų „Leopard 2“ mūšio simuliatorius.

Gegužės pabaigoje į Grafenvoero poligoną Vokietijoje bus atgabentas 31 „Abrams“ tankas, o po poros savaičių Ukrainos kariuomenė pradės mokymus, kaip juos valdyti, pranešė naujienų agentūra AP.

Teigiama, kad mokymai truks apie 10 savaičių.

Agentūra taip pat nurodė, kad bus apmokyta apie 250 Ukrainos karių, vieni jų mokysis valdyti tankus, kiti – juos remontuoti ir prižiūrėti.

JAV sprendimas atsiųsti Ukrainai 31 „Abrams“ tanką – pagal Ukrainos kariuomenės klasifikaciją prilygstantį tankų batalionui – buvo priimtas sausio mėn. ir tai buvo staigus posūkis Vašingtono pozicijoje, kuris anksčiau teigė, kad „Abrams“ tankus pernelyg sunku eksploatuoti ir brangu prižiūrėti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV kariai prie „M1 Abrams“ tankų

Nuo karo Ukrainoje pradžios JAV kariuomenė iš viso apmokė daugiau kaip septynis tūkstančius karinių pajėgų kovotojų valdyti įvairių tipų ginkluotę.

Be amerikietiškų tiekiamų tankų, Ukraina taip pat gaus vokiškus tankus „Leopard 2“ ir britų „Challenger“. Tikėtina, kad šie šarvuočiai mūšio lauke turės įtakos kovojančioms Ukrainos pajėgoms, tačiau poveikis nebus greitas dėl apmokymams skirto laiko, jau nekalbant apie didelius logistikos poreikius, susijusius su tankų eksploatacijos palaikymu.

„Tie, kurie sako: „Tiesiog duokite jiems tuos prakeiktus tankus!“ greičiausiai niekada nematė, kaip tai veikia mūšio lauke“, – anksčiau CNN sakė į pensiją išėjęs armijos generolas leitenantas Markas Hertlingas, buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas.

„Mūšyje pakanka vos kelių klaidų, kad įvyktų katastrofa ir nesėkmė. Mirtinai pavojingi tankai virsta pilkapiais, kurie nejuda ir nešaudo“, – pridūrė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos Rusijoje yra visiškai priimtinos Rusijos agresyvaus puolimo prieš šalį kontekste, vokiečių leidiniui „Zeit“ pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Jis pažymėjo, kad užpultai šaliai visiškai priimtina įsiskverbti į priešo teritoriją, siekiant atkirsti jo tiekimo kelius.

„Kol nėra puolami miestai, civiliai, civiliniai objektai, reikia su tuo sutikti. Tai nepageidautina, bet yra ta dalis, kai, pavyzdžiui, siekiama atkirsti tiekimo kelius“, – teigė B.Pistorius.

„Reuters“/„Scanpix“/Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius

Kartu ministras leido suprasti, kad Vakarai, spręsdami dėl ginklų tiekimo Ukrainai, turėtų nepamiršti, kaip bus kariaujama.

„Jei Ukraina prašo tam tikrų rūšių bombų, kurios yra uždraustos visame pasaulyje, turėtume pasakyti „ne“, – pridūrė jis.

Verta paminėti, kad Ukraina savo partnerių prašė kasetinės amunicijos ir fosforinių padegamųjų ginklų.

Anksčiau B.Pistorius sakė, jog Ukraina turi laimėti karą prieš Rusiją, kitaip tai bus tik Rusijos agresijos pradžia.

Odesos operos šokėjas žuvo kovodamas fronto linijoje, pranešė baleto trupė.

31 metų Rostyslavas Jančyšenas žuvo „vykdydamas kovinę užduotį“, socialiniame tinkle „Facebook“ puslapyje paskelbė Ukrainos pietiniame uostamiestyje įsikūrusi trupė.

„Daugiau nei dešimt metų Rostyslavas dirbo Odesos operoje, o pirmosiomis karo dienomis įstojo į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, kad didvyriškai gintų Ukrainą, kurią mylėjo labiau už viską! Dėl to artisto baleto plokščiapadžius pakeitė kariniai batai, o jo mėgstamų spektaklių muziką – minosvaidžių ugnies garsai“, – sakoma operos pranešime.

„AFP“/„Scanpix“/Odesos operos ir baleto teatras

„Jis vienas pirmųjų išėjo ginti tėvynės! Ne pagal šaukimą, ne pagal įsakymą, o savo paties sprendimu“, – sakė baleto trupės vadovas Haris Sevojanas.

Teigiama, kad vienas ryškiausių R.Jančyšeno vaidmenų buvo mirštančio kareivio vaidmuo balete „Trymai“ („Laikykis“).

„Likimas lėmė, kad šis vaidmuo artistui pasirodė pranašiškas“, – pridūrė trupės atstovai.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad jam padarė įspūdį sąjungininkų solidarumas ir noras atmesti bandymus suskaldyti jų vienybę po JAV žvalgybos duomenų nutekinimo skandalo, pradėdamas Ukrainos gymnybinės kontaktinės grupės susitikimą sakė Pentagono vadovas.

„Žinau, kad daugelis iš jūsų seka pranešimus apie nesankcionuotą įslaptintos medžiagos atskleidimą. Į šį klausimą žiūriu labai rimtai“, – pabrėžė jis.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Lloydas Austinas

L.Austinas patikino, kad Jungtinės Valstijos „ir toliau glaudžiai ir pagarbiai bendradarbiaus“ su „labai vertinamais sąjungininkais ir partneriais“.

„Aptariant šį klausimą su mūsų sąjungininkais ir partneriais, mane sužavėjo jūsų solidarumas ir įsipareigojimas atmesti bandymus mus suskaldyti, ir mes neleisime, kad kas nors sugriautų mūsų vienybę“, – teigė gynybos sekretorius.

Karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko komentavo įvykius Belgorode, kur balandžio 20 d. judrioje gatvių sankryžoje nukrito ir sprogo aviacinė bomba.

„Manęs visiškai nestebina tai, kas įvyko. Nes aš ne kartą perspėjau rusus, kurie mielai naudojo šias bombas Ukrainos teritorijoje, kad jos nukris ant jų galvų. Taip ir atsitiko, taip vyks ir toliau“, – sakė ekspertas.

Kartu O.Kovalenko priminė, kaip 2023 m. kovo 12 d. Kubyševskio rajone Donecke ant vietos gyventojų galvų nukrito bomba FAB-500 M62 su rusišku valdymo ir koregavimo moduliu, todėl laisvai krintanti bomba atrodo kaip valdoma, koreguojama bomba. Pats modulis per incidentą nukrito už 500 metrų nuo bombos.

„Šie moduliai gaminami rankiniu būdu, greitai ir dideliais kiekiais. Tačiau dėl visų išvardytų priežasčių jie yra nepatikimi ir dažnai tiesiog subyra ore.

O tai, kad bomba nukrito Belgorode, o vos prieš mėnesį – Donecke, verčia susimąstyti, kiek jų nukrito laukuose ir miškuose? Bet įdomiausia šioje istorijoje net ne tai, kad Rusijos gynybos ministerija pripažino, jog bombarduoja Belgorodą, ir ne tai, kad patvirtinta prasta rusiškų bombų kokybė, o tai, kad mes dar net nepradėjome nieko daryti“, – pridūrė O.Kovalenko.

Vokietijos gynybos ministerija pareiškė, kad bet kokie sprendimai dėl priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“ dislokavimo Lenkijoje ir Slovakijoje bus aptarti su sąjungininkais penktadienį Ramšteine vyksiančiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime.

Penktadienį Vokietijos žiniasklaidos grupė „Funke-Media Group“ pranešė, kad Berlynas planuoja baigti sistemų dislokavimą šiose dviejose šalyse iki metų pabaigos, ir citavo gynybos ministerijos atstovą, kuris teigė, kad šalys buvo informuotos apie šiuos planus.

„Pareiškimuose apie mūsų „Patriot“ sistemų dislokavimo Lenkijoje ir Slovakijoje planus buvo kalbama apie pirminius veiksmus“, – vėliau pareiškime teigė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, pridūręs, kad sprendimai priimami „glaudžiai koordinuojant su SACEUR (NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu) ir visada reikalauja atskiro politinio sprendimo“.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/„Patriot“ raketų sistemos gali numušti atskriejančias raketas

Priešraketinės gynybos sistema „Patriot“, kuri labai veiksmingai perima balistines ir sparnuotąsias raketas, apskritai laikoma viena pažangiausių ir veiksmingiausių oro gynybos sistemų.

Pernai Vokietija pasiūlė Lenkijai dislokuoti tris savo priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“ po to, kai lapkritį nuo nuklydusios raketos Lenkijos teritorijoje žuvo du žmonės.

Savaitės pradžioje Vokietija patvirtino, kad pristatė Ukrainai priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, siekdama paremti šalies puolimą prieš Rusijos karą.

Tarptautinė parama Ukrainai, jau daugiau kaip metus kovojančiai su brutalia Rusijos invazija, išlieka tvirta, penktadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

„Mūsų parama laisvės jėgoms Ukrainoje išlieka tvirta ir tikra“, – sakė L.Austinas Kyjivo šalininkų susitikime Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje.

L.Austino kvietimu surengtame „Ramšteino formato“ susitikime dalyvauja karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrai ir kariuomenių atstovai.

„Reuters“/„Scanpix“/Pentagono vadovas Lloydas Austinas

Pasak JAV gynybos vadovo, Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime Ramšteino oro pajėgų bazėje daugiausia dėmesio bus skiriama trims klausimams: oro gynybai, šaudmenims ir logistikai bei kitokiai paramai, sudarančiai sąlygas kariniams junginiams veikti.

Kontaktinės grupės narės jau skyrė Ukrainai saugumo pagalbos už daugiau kaip 55 mlrd. dolerių (50,3 mlrd. eurų). Daugiau kaip 35 mlrd. dolerių skyrė Jungtinės Valstijos, sakė L.Austinas.

„Atmetame [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino niūrią viziją dėl pasaulio, kur tironai užpuola savo taikius kaimynus, – sakė jis. – Drauge užtikrinsime, kad Ukraina turėtų tai, ko jai reikia norint gyventi laisvai.“

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketvirtadienį per vokiečių televiziją pareiškė, kad dabar nėra tinkamas laikas NATO priimti sprendimą dėl Ukrainos narystės, pranešė leidinys „Deutsche Welle“.

Ministras mano, kad karas yra kliūtis aptarti Ukrainos narystės NATO klausimą.

„Durys šiek tiek pravertos, bet dabar ne laikas spręsti šį klausimą“, – sakė B.Pistorius ir pridūrė, kad ši galimybė negali būti rimtai svarstoma, kol tęsiasi Rusijos karas prieš Ukrainą.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas susitiko su Borisu Pistoriusu

Jis taip pat pažymėjo, kad NATO turėtų „kruopščiai“ pasverti bet kokį žingsnį Ukrainos narystės link.

„Sprendimus reikia priimti šalta galva ir karšta širdimi, o ne atvirkščiai“, – pridūrė B.Pistorius.

Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį lankėsi Kyjive ir išreiškė paramą Ukrainos stojimui į Aljansą.

Pasak jo, liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO valstybės narės rengiasi aptarti Ukrainos narystę ir saugumo garantijas, tačiau svarbiausia yra užtikrinti Ukrainos pergalę kare.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina nepriims alternatyvių pasiūlymų, kurie galėtų pakeisti narystę NATO.

Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje Ramšteino formatu bus aptarta Ukrainos strategija kovoje su Rusija ir ginkluotųjų pajėgų poreikia, tviteryje paskelbė šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Jis pažymėjo, kad šiandien minimos Ramšteino susitikimų metinės.

„Darbotvarkėje – nuveiktų darbų analizė, mūsų 2023 m. strategija, dabartiniai ginkluotųjų pajėgų poreikiai ir pagalbos programų paskirstymas visiems Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniams“, – rašė ministras.

O.Reznikovas pažymėjo, kad Ukraina jaučia partnerių paramą ir toliau siekia pergalės.

Prieš prasidedant Ramšteino susitikimui, O.Reznikovas asmeniškai susitiko su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė kvietimą dalyvauti liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime. Tai jis pasakė penktadienį, balandžio 21 d., atvykęs į Ramšteino susitikimą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Nuotr. iš G.Nausėdos „Facebook“ paskyros/Gitanas Nausėda, Andrzejus Duda, Volodymyras Zelenskis, Egilas Levitas ir Alaras Karisas

Diskusijos dėl naikintuvų F-16 perdavimo Ukrainai tęsiasi. Šis klausimas bus aptartas penktadienį vyksiančiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo Ramšteino formatu metu, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, atvykęs į Ramšteino oro pajėgų bazę.

„Aljanso šalys suteikė (orlaivius – red.). Lenkija suteikė MiG-29. Vyksta diskusija dėl įvairių orlaivių tipų, bet palieku tai spręsti šiandienos susitikimo dalyviams“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Kaip pranešama, Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis surengė derybas su JAV Pentagono vadovu Lloydu Austinu, per kurias taip pat paragino pradėti vakarietiškų naikintuvų F-16 tiekimą.

Per vienuoliktąjį Ramšteino gynybos kontaktinės grupės susitikimą Ukraina ragins skubiai tiekti raketas oro gynybos sistemoms, baimindamasi, kad didelis raketų trūkumas gali leisti Rusijai pradėti masines bombardavimo kampanijas.

Rusai pripažino, jog raketą ant Belgorodo numetė patys, kad nedemoralizuotų savo piliečių. Kitaip – tai reikštų Rusijos vadovybės prisipažinimą, kad jų šalis gali būti neapsaugota, nacionalinio teletilto eteryje sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Mychailo Podoliakas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

Pasak jo, po atsitiktinio smūgio Belgorode rusai apskaičiavo riziką ir todėl pareiškė, kad patys bombardavo savo teritoriją.

„Jie apskaičiavo riziką. Jei jie pasakys, kad tai Ukraina atakavo, tai bus žymiai labiau demoralizuojantis dalykas. Tada visa Rusija ims klausti, kur yra oro gynyba? Tada jie supras, kad Rusija nėra apsaugota“, – sakė M.Podoliakas.

Jis pridūrė, kad po tokių incidentų kaip Belgorode Kremliaus ir šalies lyderio Vladimiro Putino gąsdinimai atrodo juokingai.

„Pasakysiu tai anekdotiškai. Kai V.Putinas išeis ir pasakys, kad mes galime panaudoti taktinius branduolinius ginklus, kyla klausimas, ar tai nebus Voroneže? Ten nėra priešlėktuvinės gynybos. Mes turime priešlėktuvinę gynybą, o jie – ne“, – pabrėžė prezidentūros administracijos vadovas.

Praėjusią naktį Belgorode nugriaudėjo galingi sprogimai, o vietos gyventojai internete paskelbė didelio kraterio nuotraukas.

Vėliau Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad Rusijos aviacija esą netyčia numetė raketą ant Belgorodo.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad dabar nėra tinkamiausias laikas NATO priimti sprendimą dėl Ukrainos narystės.

Tai jis pasakė ketvirtadienio vakarą per Vokietijos televiziją.Vokietijos gynybos ministras mano, kad karas trukdo aptarti Ukrainos narystės NATO klausimą.

„Durys šiek tiek pravertos, bet dabar ne laikas spręsti šį klausimą“, – sakė B.Pistorius ir pridūrė, kad ši galimybė negali būti rimtai svarstoma, kol tęsiasi Rusijos karas prieš Ukrainą.

Ministras pažymėjo, kad NATO turėtų „kruopščiai“ pasverti bet kokį žingsnį Ukrainos narystės link.

„Sprendimus reikia priimti šalta galva ir karšta širdimi, o ne atvirkščiai“, – sakė jis.

Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį lankėsi Kyjive ir išreiškė paramą Ukrainos stojimui į Aljansą.

Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas jau susitiko prieš Ukrainos gynybos kontaktinės grupės Ramšteino formatu posėdį, kuris prasideda penktadienį Ramšteino oro pajėgų bazėje, pranešė Pentagono atstovai tviteryje.

„Visada malonu bendrauti su savo geru draugu ir ukrainiečių kolega O.Reznikovu. Per pastaruosius metus Ukrainos gynybos kontaktinės grupės nariai suteikė Ukrainai milžiniškų galimybių. Mes ir toliau ją remsime tiek, kiek reikės“, – rašė L.Austinas.

Dvišalį susitikimą tviterio paskyroje pakomentavo ir Ukrainos gynybos ministras, teigęs, jog jis buvo „nuoširdus ir produktyvus“.

„Turėjome produktyvųdvišalį susitikimą su kolegomis iš Amerikos. Tai buvo nuoširdus pokalbis bendra tema. Esu dėkingas dideliems Ukrainos draugams Lloydui Austinui ir Markui Milley'ui už jų vadovavimą stiprinant antikremlišką koaliciją. Veiksmingai ir skaidriai naudojamės Amerikos žmonių suteikta pagalba. Priešas pajus mūsų susitarimų pasekmes“, – pabrėžė O.Reznikovas.

„Ramšteino 11“ posėdis prasideda penktadienį. Darbotvarkėje numatyta stiprinti Ukrainos oro gynybos sistemą, kuriai šiuo metu trūksta ne tik kovinių orlaivių, bet ir priešraketinės gynybos artilerijos.

Latvijos Saeima priėmė įstatymą „Dėl tam tikrų viešų renginių uždraudimo“. Jame teigiama, kad gegužės 9 d. negalima rengti viešų piketų, eitynių ir švenčių.

Kartu įstatyme numatyta nemažai išimčių. Renginiai (jei jie vyksta) neturi leisti niekinti Latvijos, kaip demokratinės valstybės, vertybių, šlovinti karo, smurto ir socialinio susiskaldymo.

Įstatymo tekste nėra aiškiai nurodyta, kad draudimas taikomas renginiams, kurie tradiciškai sutapo su Pergalės diena gegužės 9-ąją. Tačiau tai aiškiai numanoma įstatymo paaiškinimuose.

Juose teigiama, kad gegužės 9-oji simbolizuoja Latvijos Respublikos okupaciją ir jos prijungimą prie SSRS.

„Šią dieną dalis visuomenės švenčia kaip totalitarinių ir okupacinių režimų šlovinimo dieną“, – rašoma paaiškinimo tekste.

Įstatymo projektą parengė Parlamento Žmogaus teisių komisija ir priėmė skubos tvarka per du svarstymus.

Paskutinį kartą gegužės 9 d. Rygoje masiniai renginiai vyko prieš 2019 m. pandemiją. Įvairiais skaičiavimais, prie vadinamojo paminklo išvaduotojams jie subūrė dešimtis tūkstančių žmonių. 2022 m. rugpjūtį paminklas buvo demontuotas.

Rusijos okupuotas Krymas yra „lemiama teritorija“ kare ir Ukraina turi teisę ją grąžinti.

Tai pareiškė į atsargą išėjęs JAV generolas leitenantas Benas Hodgesas.

„Ukraina gali išlaisvinti Krymą – lemiamą teritoriją šiame kare. Taip pat visiškai aišku, kad Ukrainos pergalė prieš Rusiją atitinka mūsų strateginius interesus – stabilumą Europoje, tarptautinės teisės apsaugą ir signalą Kinijai“, – sakė B.Hodgesas, praneša „Voice of America“.

Hudsono instituto ekspertas Luke'as Coffey taip pat mano, kad Krymas turėtų būti išvaduotas, tačiau pažymėjo, kad Vakarų partneriai Ukrainai turėtų padidinti karinę pagalbą.

„Ukraina turi karių ir motyvacijos. Mes turime ginklų ir amunicijos. Padėkime Ukrainai atlikti šį darbą kartą ir visiems laikams. Krymas turi būti išlaisvintas“, – ragino L.Coffey.

„Bet koks susitarimas, kuriuo Krymas negrąžinamas Kyjivo kontrolei, siunčia žinią kitoms šalims, kad karinis žemės užgrobimas bus toleruojamas, ir tai bus pavojingas precedentas XXI amžiuje“, – aiškino L.Coffey.

Be to, ekspertas numatė vieną iš galimų būsimo Ukrainos kontrpuolimo vietų. Jis mano, kad ji galėtų būti Ukrainos pietuose, nuo Zaporižios srities Melitopolio link.

„Kyjivo tikslas būtų įvaryti pleištą tarp Rusijos okupuoto Mariupolio miesto ir Perekopo sąsmaukos Kryme. Toks žingsnis galėtų būti greičiausias ir tiesiausias būdas nukirsti vienintelį sausumos tiltą iš Rusijos į Krymą, kuriuo eina pagrindiniai keliai ir geležinkelių tinklai, kuriais Rusija stiprina savo fronto linijas pietuose.

Jei Ukraina užims šį miestą, Rusijos pajėgos liks be sausumos kelio, kuriuo galėtų gauti atsargų ar pastiprinimą iš Rusijos“, – situaciją analizavo ekspertas.

Pasak L.Coffey, jei Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyks prasiskverbti į teritoriją tarp Krymo ir Rytų Ukrainos, kitas žingsnis – pulti pusiasalį. Vienintelis dalykas, kurį turėtų padaryti Vakarai, tai suteikti Ukrainai visas priemones, kurių jai reikia šiam darbui atlikti.

Tuo tarpu Kennano Rusijos ir Eurazijos studijų instituto bendradarbis Stefanas Sestanovičius Krymo grąžinimo idėją pavadino „ambicinga“. Jo nuomone, Vakarų politikai supranta, kad „tokie dideli tikslai viršija Ukrainos karinį potencialą. Jie taip pat nerimauja, kad Rusijos prezidentas V.Putinas bus pasirengęs panaudoti branduolinį ginklą, kad išlaikytų Juodosios jūros pusiasalį“.

Ekspertas pažymėjo, kad per pastaruosius metus Rusija įdėjo daug pastangų stiprindama Krymą. Be to, pasak S.Sestanovičiaus, deokupaciją apsunkins demografiniai pokyčiai Kryme, kur nuo 2014 m. persikėlė gyventi iki 600 tūkst. rusų.

Pasibaigus žiemos periodui, didžiojoje Ukrainos dalyje žemė tebėra minkšta, todėl labai tikėtina, kad dėl didelio purvo sulėtės abiejų konflikto pusių operacijos, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Ši informacija greitai sklinda Rusijos kanalais. Britų žvalgyba tiki, jog skleidžiami pranešimai greičiausiai perdeda bendrą purvo poveikį Ukrainos pajėgoms ir taip vykdo informacinę operaciją, kuria siekiama pakelti Rusijos karių bei visuomenės moralę ir pakenkti Ukrainos rėmėjams prieš numatomą Ukrainos kontrpuolimą.

Galima tikėtis, kad artimiausiomis savaitėmis paviršiaus sąlygos pagerės.

„Minų grėsmė tikriausiai ir toliau bus svarbesnis veiksnys, ribojantis kovotojų manevravimą bekelėje“, – rašoma apžvalgoje.

Nuo balandžio plataus masto invazijos pradžios Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje siekia 185 505 karių. Per pastarąją Ukrainos kariai nukovė dar 630 užpuolikų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Rusija Ukrainoje taip pat neteko tankų - 3 668 (+1 per pastarąją parą), šarvuotų kovos mašinų - 7126 (+6), artilerijos sistemų - 2827 (+2),
oro gynybos sistemų - 285.

Naujausioje Karo studijų instituto (ISW) skelbiama, kad „Wagner“ samdiniai bandė prasiveržti į vadinamąjį „gyvybės kelią“, kuris eina per Chromovą į Bachmutą.

Šiuo keliu Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudojasi kaip sausumos linija į Bachmutą.

„Balandžio 20 d. paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje matyti, kaip Ukrainos pajėgos apšaudo Rusijos pozicijas į šiaurės vakarus nuo Chromovoe“, – sakoma ISW apžvalgoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, per savo kelionę po Lotynų Amerikos sąjungininkes pradėdamas vizitą Kuboje, ketvirtadienį padėkojo šiai valstybei už, jo teigimu, visišką supratimą dėl karo Ukrainoje.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

„Vertiname tai, kad nuo pat specialiosios karinės operacijos pradžios mūsų draugai kubiečiai... aiškiai parodė savo poziciją ir išreiškė visišką supratimą vertindami priežastis, dėl kurių susidarė dabartinė situacija“, – sakė jis per susitikimą su savo kolega iš Kubos Bruno Rodriguezu, sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos „Telegram“ paskyroje.

S.Lavrovas, kuris ketvirtadienį taip pat susitiko su Kubos prezidentu Migueliu Diazu-Caneliu ir jo pirmtaku Rauliu Castro, pasmerkė JAV sankcijas Kubai kaip neteisėtas.

Jis pažymėjo, kad jo šaliai „taip pat taikomos Amerikos sankcijos... gerokai prieš dabartinius įvykius“.

Kubai jau daugiau nei šešis dešimtmečius taikomas JAV embargas.

2017–2021 metais valdant buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, Vašingtonas sugriežtino sankcijas, kurios tęsiasi ir Joe Bideno kadencijos metu.

2022-ųjų vasarį įsiveržus į Ukrainą, Rusija sulaukė griežtų Jungtinių Valstijų, Kanados ir Europos Sąjungos sankcijų.

Trečiadienio vakarą Rusijos ministrui atvykus į Havaną, JAV ambasada sostinėje nušvito Ukrainos vėliavos spalvomis.

Per savaitės trukmės kelionę po Lotynų Ameriką S.Lavrovas taip pat lankėsi Brazilijoje, Venesueloje ir Nikaragvoje.

Rusijos pajėgos penktadienio naktį atakavo Ukrainos teritoriją dronais, paskelbė ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Pranešime nurodoma, kad rusai panaudojo maždaug 10 Irano gamybos dronų „Shahed 136“ ir kad aštuonis iš jų ukrainiečiai sunaikino.

Be to, praėjusią parašą Rusija sudavė Ukrainai 23 aviacijos smūgius. 

Kyjivo karinė administracija nurodė, kad į sostinę skrido aštuoni bepiločiai, bet visus juos aptiko ir sunaikino ukrainiečių kariškiai. Administracija pažymėjo, kad tai buvo pirma ataka prieš Kyjivą po 25 dienų pertraukos. 

„Preliminariais duomenimis, agresorius... tikriausiai panaudojo naują iranietiškų dronų „Shahed“ partiją“, – priduriama pranešime.

Po vidurnakčio oro pavojus buvo paskelbtas virtinėje Ukrainos sričių, prezidento patarėjas Andrijus Jermakas pranešė, kad veikia oro gynybos sistemos. 

Dronų atakos taip pat buvo surengtos dviejuose kituose Ukrainos regionuose.

Vidurio vakarų Vinycioje dronai smogė ypatingos svarbos infrastruktūros objektui ir sukėlė gaisrą, tačiau aukų nebuvo, „Telegram“ teigė gubernatorius Serhijus Borzovas.

Centrinėje Poltavos srityje anksti penktadienį per drono ataką taip pat nukentėjo civilinė infrastruktūra ir kilo gaisras, apie nukentėjusiuosius nepranešta, sakė regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas.

Į Ukrainą, Charkivo regioną, vyks trys Lietuvos medikai, BNS informavo organizacija „Mėlyna/Geltona“ („Blue/Yellow“).

Slaugytojos Onė Bartkienė, Vaiva Jankienė bei šeimos gydytojas rezidentas Skirmantas Krunkaitis į Ukrainą išvyksta penktadienį ir ten dirbs mėnesį.

Minėti sveikatos specialistai jau yra savanoriavę Ukrainos Čerkasų apskrities ligoninėje bei Bučos rajono ambulatorijose.

Linėja Transport nuotr./„Blue-Yellow“ vilkikas

Anot organizacijos, siekiama, kad tai būtų ne vienkartinė misija, bet taptų ilgalaikiu projektu. 

„Tikiuosi, kad su mūsų turima patirtimi ir praktika ne kartą savanoriaujant Ukrainoje bei su „Blue/yellow“ jėga, tai gali pavirsti didesne banga, o ne izoliuotu įvykiu. Šios misijos metu tikimasi patiesti pagrindus kitų medikų ateities darbams ir suteikti reikalingą pagalbą Ukrainos žmonėms bei kolegoms“, – BNS atsiųstame komentare teigia vienas iš misijos dalyvių S.Krunkaitis.

Pasak „Blue/yellow“, kartu su medikais į Charkivą keliaus Rotary klubo nupirkti kraujo ir šlapimo analizatoriai, taip pat planuojamas medikamentų pirkimas ir pristatymas misijos tikslams.

Prie misijos įgyvendinimo kartu su medikais prisideda „Blue/yellow“ įkūrėjas Jonas Ohman, organizacijos Ukrainos padalinio vadovas Olegas Abramičevas.

Organizacija taip pat pažymi, jog O.Bartkienę bei S.Krunkaitį Santarų klinikos išleido iš tiesioginio darbo palikdamos užmokestį, V.Jankienė šiuo metu nedirba ir vyksta savo sąskaita.

Rusijos valdžios institucijos vėlai ketvirtadienį pranešė apie sprogimą Belgorodo mieste netoli sienos su Ukraina ir nurodė, kad po sprogimo miesto centre liko didžiulis krateris.

„Įvyko sprogimas. Preliminariais duomenimis, aukų nėra“, – per platformą „Telegram“ pranešė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

„Telegram“ paskelbta nuotr./Sprogimas Belgorode

Jis pridūrė, kad miesto centre susidarė maždaug 20 metrų pločio krateris.

Belgorodo meras Valentinas Demidovas atvyko į įvykio vietą ir „Telegram“ paskelbė žalos nuotraukas.

Vienoje nuotraukoje matyti, kaip jis kalbasi su vietos gyventoja, kaip atrodo, apgadintame jos bute.

Nei gubernatorius, nei meras nenurodė, kas sukėlė sprogimą, tačiau V. Gladkovas sakė, kad sprogimas sukėlė didžiulę bangą, kuri išdaužė daugiabučio namo langus, apgadino kelis automobilius ir nuvertė elektros stulpus.

V.Demidovo teigimu, per sprogimą apgadintų pastatų gyventojai gali būti laikinai perkelti į viešbučius.

Belgorodo sritis, įskaitant to paties pavadinimo miestą, nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, ne kartą buvo apšaudyta.

Sausį V.Gladkovas V.Putinui pranešė, kad nuo karo pradžios regione žuvo 25 ir buvo sužeista daugiau kaip 90 žmonių.

Jame susitiks karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrai ir kariuomenių atstovai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį savo feisbuke pažymėjo, jog tai yra „simbolinis susitikimas prieš artėjantį ir neišvengiamą Ukrainos puolimą“.

Anot ministerijos, jau 11-ajame vadinamųjų valstybių donorių susitikime bus aptariama Rusijos karo Ukrainoje eiga ir įvardinti naujausi ginkluotės poreikiai Ukrainos kariuomenei. Šalys pristatys naujas paramos siuntas ir Ukrainai paremti skirtus karinės pramonės projektus.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

„Kiekvieną kartą Ukraina atskleisdavo savo padėtį, prioritetinius poreikius ir remiančios šalys mėgino į juos atsiliepti. Per metus remiančių šalių skaičius išaugo kelis kartus. Nuo savaeigės artilerijos tiekimų pereita prie tankų ir aviacijos tiekimo. Pirmajame Ramšteino susitikime „Patriot“ priešlėktuvinės sistemos ar tankų „Leopard-2“ buvimas Ukrainoje atrodė tolima svajonė“, – pažymėjo ministras.

Krašto apsaugos ministerijos perduotos karinės paramos Ukrainai suma siekia 454 mln. eurų. Šiais metais skiriamą Lietuvos karinę paramą sudaro karinė įranga ir technika, karių mokymai, gydymas ir reabilitacija, įnašai į tarptautinius fondus.

„Lietuva per tą laiką Ukrainai suteikė karinės paramos už 454 mln. eurų. Nuo artilerijos iki šarvuotų transporterių, iki (BNS – oro gynybos sistemų) „Stinger“  ir sraigtasparnių“, – teigė A.Anušauskas.

Ukrainos gynybos kontaktinė grupė JAV iniciatyva buvo sukurta pernai balandį. Paskutinis šios NATO ir Aljanso šalių partnerių atstovus jungiančios grupės posėdis vyko šiemet kovą.
 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina bus oficialiai pakviesta tapti Šiaurės Atlanto aljanso nare.

„Mes ruošiamės Ramšteino susitikimui, ir pono Stoltenbergo pozicija yra svarbi.

Rengiamės aktyviems veiksmams fronte: jie neišvengiami.

Rengiamės NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Vilniuje, kuris numatytas šią vasarą. Tačiau jo turinys jau dabar dėliojamas tokiuose susitikimuose, palaikant įvairaus lygio ryšius, kuriuos palaikome su savo partneriais.

Nei dauguma ukrainiečių, nei dauguma europiečių, nei dauguma žmonių visoje NATO nesupras Aljanso vadovų, jei šiame aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje nebus pelnyto politinio kvietimo Ukrainai prisijungti prie Aljanso. Ukraina padarė viską, kad mūsų prašymas būtų patenkintas“, – vakariniame kreipimesi sako V.Zelenskis.