„Jai naudinga, kad karas užsitęstų“: įspėja apie Kinijos keliamą grėsmę

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuo invazijos pradžios Rusija sugriovė arba apgadino daugiau kaip 60 muziejų ir galerijų įvairiuose Ukrainos regionuose, rašo CNN.

Jis sakė, kad per Rusijos raketų S-300 ataką prieš Kupjansko muziejų Charkivo srityje žuvo dvi moterys. Miestas yra maždaug už 10 km nuo fronto linijos.

Jis taip pat sakė, kad per Rusijos smūgį pietinėje Chersono srityje buvo sugriauta bažnyčia. „Ši bažnyčia tapo viena iš šimtų bažnyčių ir maldos namų, sunaikintų per Rusijos smūgius“, – sakė jis.

V.Zelenskis teigė, kad Rusijos pajėgos įsiveržė į Kryme gyvenančio totorių aktyvisto Abdurešeto Džepparovo namus. „Jis yra vienas iš Krymo totorių nacionalinio judėjimo atstovų, žmogaus teisių gynėjas, Ukrainos pilietis. Nežinia, kur jis dabar yra, kas su juo vyksta.“

Ukraina yra pasirengusi aptarti taikos planus, kaip užbaigti karą, jei jie nereiškia karo „įšaldymo“ ar savo teritorijų atsisakymo.

Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Dmitrijus Kuleba interviu CNN žurnalistui Christianui Amanpourui. Jis pažymėjo, kad ant kortos pastatyta patikima ir saugi Ukrainos žmonių ateitis.

„Esame pasirengę aptarti bet kokį taikos planą, kuris nereikštų konflikto įšaldymo ar Ukrainos teritorijos perleidimo Rusijai“, – sakė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artileristai negali dirbti visu pajėgumu Bachmute, nes nenori netyčia pataikyti į Ukrainos karius. Tačiau okupantai šaudo patys, rašo UNIAN.

„Mes negalime šaudyti artilerija į priešo fronto liniją. Nes kai kuriose vietose atstumas tarp tranšėjų siekia 20–30 metrų. Tai gali pakenkti mūsų personalui, todėl mūsų artilerija dabar negali dirbti taip, kaip norėtųsi. Tačiau pats priešas savo dalinių netaupo, todėl nuolat naudoja artileriją ir naikina savo personalą“, – teletilto eteryje sakė Laisvės pajėgų bataliono vadas Michailas Kryžanovskis

Tuo pat metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Timočko pridūrė, kad padėtis Bachmute kontroliuojama.

„Apskritai priešui nepavyko kirsti geležinkelio Bachmute, priešas bandė perimti ugnies kontrolę kelyje į Kramatorską, bet šiai dienai kelias tebėra naudojamas – ten yra pagrindinės kryptys ir priešas negali jų perimti, jau nekalbant apie paramą“, – sakė jis.

Šiaurės Atlanto aljanso šalys turėtų nustoti ieškoti pasiteisinimų ir pripažinti, kad alternatyvos priimti Ukrainą į Aljansą nėra, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, straipsnyje portale „Foreign Affairs“.

„Atėjo laikas atidėti pasiteisinimus į šalį ir pagaliau pripažinti, kad alternatyvos priimti Ukrainą nėra, jei NATO tikslas yra užtikrinti euroatlantinės bendruomenės saugumą. Aš neabejoju dabartiniu NATO įsipareigojimu Ukrainai. Aljanso narės teikė Kyjivui gyvybiškai svarbią pagalbą nuo pat visiškos Rusijos invazijos pradžios. Tačiau aš abejoju NATO strategija, kai kalbama apie Ukrainą ir ilgalaikį euroatlantinio regiono saugumą“, – rašo A.Kuleba.

Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad atsargi NATO strategija Rusijos atžvilgiu turėjo skaudžių pasekmių.

„Baimė aptemdė Aljanso apdairumą ir privertė jį priimti pernelyg atsargią strategiją, kuri turėjo skaudžių pasekmių tūkstančiams pagrobtų, išprievartautų, kankintų, perkeltų ar nužudytų ukrainiečių“, – priduria A.Kuleba.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos žmogaus teisių gynėjas ir opozicijos politikas Markas Feiginas pakomentavo informaciją, kad Maskvoje vyrai tiesiog jėga tempiami į karinės įskaitos skyrius. 

„Rusijai reikėjo sugriežtinti teisėsaugos priemones. Elektroninius šaukimus per Valstybės tarnybos platformą jie prilygino dokumentiniams šaukimams. Ir jeigu tu neatvyksi į karinės registracijos ir šaukimo į kariuomenę įstaigą, pagal ją, nesvarbu, kad ją atidarysi, prasideda sankcijos, ir ne teisminės. Kam jiems imtis tokių priemonių, jei yra solidūs entuziastai ir nėra jokių problemų? Tai tik įrodymas, kad tokių problemų yra, ir rimtų. Naudodami šias griežtas prievartos priemones, jie bando priversti žmones eiti į mobilizaciją“, – sakė jis interviu UNIAN.

Primename, kad praėjusią savaitę V.Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo sukuriamas elektroninis šaukimo į kariuomenę registras ir kuriuo siekiama apsunkinti šaukimo į kariuomenę vengimą Rusijoje.

Pagal naująją sistemą, šaukimo į kariuomenę dokumentai bus siunčiami į valstybės valdžios portalą „GosUslugi“. Kai šaukimas pasirodys portale, jis bus laikomas įteiktu.

Anksčiau šaukimo į kariuomenę raštai buvo laikomi galiojančiais tik tada, kai buvo fiziškai įteikti ir pasirašyti.

Įstatyme taip pat numatyta, kad bet kuris šaukimo į kariuomenę gavėjas, ignoruojantis šaukimą internetu, po savaitės gali būti teisėtai paskelbtas bėgliu, jam bus uždrausta išvykti iš Rusijos ir įšaldytas jo turtas.

Marko Feigino manymu, Rusija ruošiasi didelei mobilizacijos bangai, suprasdama, kuo jiems gali baigtis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas.

„Žinoma, jie nori išvengti visuotinio pasipiktinimo. Kažkaip jį išsklaidyti. Bet problema ta, kad kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo labiau žmogus, kuris potencialiai turėtų būti pašauktas, supranta, kad yra tikimybė, jog jis grįš 50 prie 50 ar net mažiau. O baimę dėl savo gyvybės įkvepia ir kitos aplinkybės: „Kodėl aš apskritai turėčiau eiti? Kodėl turėčiau mirti? Ir ne Rusijoje, o kur nors svetimose žemėse vilktis, kodėl?“. Tokie klausimai kyla“, – sakė M.Feiginas.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Kinijai naudinga, kad Rusijos Federacijos karas prieš Ukrainą užsitęstų. Šiuo atžvilgiu Pekinui negalima patikėti tarpininko vaidmens įtvirtinant taiką.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas pažymėjo, kad Kinija nori tik geriausio sau – o šiuo metu tai labiau karas.

„Manau, kad Kinija suinteresuota išlaikyti status quo, nes tai gali priversti Rusiją padaryti nemažai nuolaidų“, – POLITICO citavo P.Pavelą.

Praėjusią savaitę Čekijos politikas pareiškė, kad Pekinas galėtų gauti pigios naftos, dujų ir kitų išteklių iš Maskvos mainais į „beribę“ partnerystę su Kremliumi.

„Kinijai taip pat naudinga, kad Vakarai, palaikydami Ukrainą, tikriausiai šiek tiek susilpnėjo“, – pridūrė Čekijos prezidentas.

P.Pavelo pastabos atrodė pranašiškos, kai, praėjus vos kelioms valandoms po jo kalbos, Kinijos ambasadorius Prancūzijoje išprovokavo pasipiktinimą pareiškęs, kad buvusios sovietinės šalys neturi „efektyvaus statuso“ tarptautinėje teisėje, o šis komentaras buvo pateiktas atsakant į klausimą, ar Krymas priklauso Ukrainai.

Nors Pekinas pirmadienį atsiribojo nuo šių pastabų, šis incidentas sukėlė karštų spekuliacijų apie tai, ar Kinija kada nors galėtų padėti užtikrinti taiką Ukrainoje.

„Nemanau, kad Kinija tikrai suinteresuota išspręsti karą per trumpą laiką“, – sakė Čekijos vadovas.

P.Pavelas, kuris pradėjo eiti pareigas praėjusį mėnesį, sakė, kad Pekinas karą naudoja mokymui.

„Kinija kasdien mokosi iš šio konflikto. Jie atidžiai stebi, ką daro Rusija, kaip reaguoja Vakarai“, – sakė P.Pavelas.

Pritarimo Kremliaus veiksmams ir teigiamo požiūrio į Rusijos vadovybę lygis visame pasaulyje smarkiai sumažėjo po to, kai Rusija 2022 m. pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. 

Remiantis Amerikos viešosios nuomonės tyrimų instituto 137 šalyse ir regionuose atlikta plataus masto apklausa, 2022 m. 57 % respondentų nurodė, kad nepritaria Rusijos vadovybei (prieš metus tokių buvo 38 %). 21 % respondentų teigė, kad palaiko Rusijos vadovus, 2021 m. tokių žmonių buvo 33 %. Požiūris į Rusiją pablogėjo net tose šalyse, kurių lyderiai atsisakė pasmerkti karą.

„Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje ir Azijoje pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau pritarimas Rusijai sumažėjo beveik visuose pasaulio regionuose. Kadangi Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dabar kaltinamas karo nusikaltimais, gali būti, kad Rusija bus dar labiau izoliuota“, – pažymi „Gallup“.

Požiūris į Rusiją labiausiai pasikeitė Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione. Čia vidutinis pritarimo reitingas sumažėjo 21 procentiniu punktu iki 16 %, o vidutinis nepritarimo reitingas šoktelėjo 30 punktų iki 61 %.

Nepritarimo lyderė buvo Ukraina (96 proc.), po jos sekė Lenkija (95 proc.). Daugiau nei 90 % gyventojų nepritaria Rusijos vadovybės veiksmams JAV, Kanadoje ir 10 skirtingų Europos šalių. 

Taivane požiūris į Rusiją gerokai pablogėjo – nepritarimo lygis per metus išaugo nuo 26 % iki 72 %. Kaimyniniame Kazachstane pritarimas Rusijos vadovybės veiksmams nuo 55 % sumažėjo iki 29 %, o nepritarimas nuo 20 % šoktelėjo iki 50 %.

Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose nepritarimas išaugo 12 punktų iki 55 %. Į pietus nuo Sacharos esanti Afrika buvo vienintelis „Gallup“ apklaustas regionas, kuriame vidutinis pritarimo Rusijos vadovybei reitingas (35 %) išliko aukštesnis už vidutinį nepritarimo reitingą (32 %). Tuo pat metu nepritarimo rodiklis šoktelėjo nuo 21 % iki 32 %.

Rusijos teismas pirmadienį nuteisė buvusį policijos pareigūną už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą po to, kai šis savo draugams telefonu kritikavo Maskvos invaziją į Ukrainą.

Buvęs policijos pareigūnas Semielis Vedelis buvo nuteistas kalėti septynerius metus pagal įstatymą, kurį Rusija priėmė netrukus po to, kai pasiuntė savo karius į Ukrainą. Be to, jam uždrausta ketverius metus po išėjimo į laisvę dirbti teisėsaugos institucijose.

Valdžios institucijos apkaltino S.Vedelį skleidus informaciją apie Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, nesutampančią su oficialiais Gynybos ministerijos pareiškimais.

Bylą tiriantis prokuroras teigė, kad praėjusiais metais S.Vedelis telefoninių pokalbių metu vadino Rusija šalimi žudike, sveikindavosi sakydamas „Šlovė Ukrainai“ ir pabrėžė, kad Maskva dėl invazijos patyrė didžiulių nuostolių.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Bachmuto išlaikymas neleidžia priešui išeiti į Lysyčansko ir Donecko kryptyse kovojančių Ukrainos gynybos pajėgų grupių flangą ir užnugarį, tikina Ukrainos kariuomenės Rytų grupės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.

„Bachmutas išlieka pagrindiniu priešo kovos centru tarp visų kitų sričių. Pasak O.Syrskio, Rusijai Rytų Ukraina yra vienintelė fronto dalis, kurioje ji padarė kokią nors pažangą nuo „didžiojo puolimo“ pradžios.

Kitaip tariant, priešo planas „užkariauti Ukrainą per tris dienas“ virto devynis mėnesius trunkančiomis kovomis aplink nedidelį Donecko srities miestelį.

Po virtinės pralaimėjimų Ukrainos šiaurėje ir pietuose Rusijos vadovybė turi pademonstruoti bent menkiausią sėkmę užimant Donbasą. Neužėmę jo, okupantai negalės plėtoti puolimo Kramatorsko ir Siversko link. Štai kodėl Rusijos propaganda mūšį dėl Bachmuto pristato kaip antrąjį „Stalingrado mūšį“, – sakė generolas pulkininkas.

Tuo pat metu Rusija negailės nei žmogiškųjų, nei materialinių išteklių savo tikslams pasiekti, mano jis.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas reikalauja, kad Rusijos okupantai nedelsdami paleistų 75 metų ispanų savanorį Mariano Garcia Calatayudą. Apie tai jis rašė savo „Telegram“ kanale.

„Rusijos okupantai neteisėtai laiko ispanų savanorį Mariano Garcia Calatayudą, dar žinomą kaip Mario, Simferopolio ikiteisminio sulaikymo centre, kur jis yra kankinamas“, – sakė ombudsmenas.

Jis sakė, kad Ispanijos pilietis, Ukrainoje gyvenantis daugiau nei aštuonerius metus, dingo 2022 m. kovo 19 d. laikinai okupuotame Chersone po to, kai dalyvavo mitinge „Už Ukrainos vienybę“.

Rusijos okupantai užsikrėtė juodlige Zaporižios srityje, Melitopolio meras Ivanas Fedorovas pranešė „Telegram“.

Pasak jo, okupantai pavojinga infekcija užsikrėtė kasdami tranšėjas.

„Okupantai kasė tranšėjas, netyčia iškasė galvijų kapines ir užsikrėtė juodlige. Ne, tai ne epizodas iš siaubo filmo – tokia yra Zaporižios sektoriaus gyvenimo realybė“, – sakė I.Fedorovas.

Vienam priešo daliniui dabar taikomas karantinas, pridūrė Melitopolio meras. Du rusų kariai iš pradžių buvo atvežti į Melitopolio ligoninę, tačiau, patvirtinus diagnozę, jie buvo išrašyti ir išvežti nežinia kur.

Švedija išsiunčia iš šalies penkis Rusijos diplomatus, antradienį skelbia visuomeninis transliuotojas SVT.

"Švedija išsikvietė Rusijos ambasadorių ir informavo jį, kad penki ambasadoje dirbantys asmenys buvo paprašyti išvykti iš šalies dėl veiklos, nesuderinamos su Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių, - sakė užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas.

Švedija išsiuntė tris Rusijos diplomatus praėjusių metų balandį, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.

Rusijos ambasadorius Švedijoje Viktoras Tatarincevas atsisakė komentuoti šiuo klausimu.

„IMAGO“/„Scanpix“/Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas

Rusams apšaudžius Ukrainos Charkivo sritį žuvo du žmonės, antradienį pranešė pareigūnai.

Anksčiau skelbta apie vieną žuvusiąją – muziejaus darbuotoją. Taip pat pranešta, kad sužeista 10 žmonių.

Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ parašė: „Naršydami po Kupjanske esančio muziejaus pastato, į kurį šį rytą pataikė Rusijos raketa S-300, griuvėsius, gelbėtojai rado antros moters kūną.“

„Reuters“/„Scanpix“/Kupjansko gyventoja

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis, pasidalinęs vaizdo įrašu iš šiaurės rytinės Charkivo srities, savo ruožtu pareiškė: „Kupjanskas, miesto centras, kraštotyros muziejus. Šalis teroristė daro viską, kad visiškai mus sunaikintų: mūsų istoriją, mūsų kultūrą, mūsų žmones, žudo ukrainiečius absoliučiai barbariškais metodais. Neturime teisės nė sekundei to pamiršti. Turime atsakyti ir atsakysime!“

Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas neigia, kad jo santykiai su Rusijos gynybos ministerija pagerėjo.

Tai įvyko po to, kai Vašingtone įsikūręs analitinis centras Karo studijų institutas (ISW) savo ataskaitoje išsakė mintį, kad abiejų šalių santykiai buvo „pataisyti“, siekiant priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sustabdyti puolamąsias operacijas Ukrainoje.

„ISW analitikai pastebėjo, kad nuo balandžio pradžios staiga pagerėjo J.Prigožino santykiai su Rusijos gynybos ministerija ir Kremliumi“, – sekmadienį paskelbtoje ataskaitoje teigė ISW.

Kadras iš vaizdo įrašo/Jevgenijus Prigožinas „Wagner“ samdinių kapinėse

„Pavyzdžiui, Rusijos gynybos ministerija pradėjo tiesiogiai pripažinti „Wagner“ pajėgas savo kasdienėse situacijos ataskaitose, o balandžio pradžioje 2023 m. privačiai karinei grupuotei suteikė šaudmenų ir mobilizavo personalą kaip pastiprinimą.“

Tačiau paklaustas apie šią ataskaitą J.Prigožinas pavadino ją „netikra naujiena“.

„Paskelbta daug netikrų naujienų, ir tai yra viena iš jų, – sakė jis savo oficialiame susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale. – Nesiruošiu keisti savo vaikinų į amuniciją, net į draugystę su Viešpačiu Dievu“.

J.Prigožinas nevengė viešai komentuoti savo nesutarimų su Rusijos vadovybe. Pastaraisiais mėnesiais „Wagner“ vadas buvo labai matomas fronto linijose ir greitai prisiėmė nuopelnus dėl Rusijos pažangos.

Ukrainos karinės žvalgybos ataskaitoje, kuri buvo perduota CNN, išsamiai aprašyta negailestinga „Wagner“ naudojama taktika. Ataskaitoje, datuotoje 2022 m. gruodžio mėn., daroma išvada, kad „tūkstančių „Wagner“ karių žūtys Rusijos visuomenei nesvarbios“.

Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerija pasiųs 100 dronų kamikadzių į Bachmuto kryptį, pranešė ministerijos vadovas Michailo Fedorovas.

 Pasak jo, per dvi dienas per „United24“ buvo surinkta daugiau kaip 10,4 mln. grivinų, skirtų 500 dronų kamikadzių.

Pirmoji dronų partija keliauja į vieną iš 59-osios brigados oro žvalgybos padalinių. Jie padės kariams laiku pristatyti „dovanas rusams“.

Ministras padėkojo partneriams ir visiems, kurie remia „Dronų armiją“, ir pažadėjo, kad „jų bus dar daugiau“.

Maskva pareiškė ketinanti išsakyti Rusijos poziciją antrąją Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, kurioje ji šiuo metu pirmininkauja, dieną, nepaisant „sunkumų“, su kuriais ji susiduria, pranešė CNN. 

Antradienį surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje su žurnalistais Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pripažino sunkumus, su kuriais susiduria Rusijos delegacija Jungtinėse Tautose Niujorke, tačiau sakė, kad ji ir toliau dės pastangas.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Šis darbas nėra lengvas, – teigė D.Peskovas, komentuodamas pirmosios Saugumo Tarybos darbo dienos rezultatus. – Tačiau Rusijai „labai svarbu“ būti išgirstai, nes ji „pirmininkauja JT Saugumo Tarybai, vykdo jos funkcijas, išdėsto savo poziciją“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pirmadienį pirmininkavęs JT Saugumo Tarybos posėdžiui dėl tarptautinės taikos ir saugumo, sulaukė Vakarų diplomatų kritikos dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Nuo tada, kai Maskva pernai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijos diplomatai iš esmės nedalyvavo įvairiose tarptautinėse konferencijose.

Osle antradienį prasidėjo ruso, kuris teigia dezertyravęs iš Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“, teismas dėl muštynių Norvegijos sostinės centre.

Smėlio spalvos marškinius ir kelnes vilkėjęs Andrejus Medvedevas padarė kaltės pripažinimo pareiškimą dėl dalyvavimo vasarį prie vieno baro įvykusiose muštynėse ir pasipriešinimo sulaikymui, taip pat dėl pneumatinio šautuvo nešiojimosi per atskirą incidentą trimis savaitėmis vėliau.

„Reuters“/„Scanpix“/"Wagner" samdinių grupės dezertyras Andrejus Medvedevas

Prieglobsčio Norvegijoje siekiantis 26 metų rusas neigė vasario 22-osios naktį užpuolęs pareigūnus policijos nuovadoje.

A.Medvedevas tvirtina, kad kaip su Kremliumi susijusios „Wagner“ narys keturis mėnesius kovojo Ukrainoje, o lapkritį, kai bendrovė prieš jo valią pratęsė kontraktą, dezertyravo.

A.Medvedevas galėtų būti vertingas liudininkas ir papasakoti apie numanomą „Wagner“ žiaurumą Ukrainoje. Atvykusį į Norvegiją jį apklausė šios šalies pareigūnai.

Jis teigia žinantis apie „Wagner“ įvykdytas samdinių, atsisakiusių grįžti į mūšio lauką, egzekucijas, ir sako turintis atitinkamos filmuotos medžiagos.

Nuo pat atvykimo į Norvegiją jis kelia rūpesčių. Sausį A.Medvedevas buvo trumpam sulaikytas dėl atsisakymo laikytis policijos nustatytų apribojimų, sakė jo advokatas.

Kovo pradžioje A.Medvedevas buvo trumpam sulaikytas kaimyninėje Švedijoje. Pasak advokato, jis kirto sieną norėdamas nusipirkti cigarečių, kurios ten yra pigesnės, ir nežinojo, kad negali išvykti iš Norvegijos, kol svarstoma jo paraiška dėl prieglobsčio suteikimo.

Kol kas lieka daug klausimų dėl A.Medvedevo praeities ir jo pabėgimo aplinkybių. Kai kurie ekspertai sako, kad jis be pagalbos nebūtų galėjęs kirsti akylai saugomos sienos.

Jis teigia, kad vejamas kovinių šunų ir į jį šaudžiusių Rusijos pasieniečių kirto užšalusią Pasviko upę, kuria eina dalis Rusijos ir Norvegijos sienos.

Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti šio pasakojimo.

Ukrainos naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ apžvelgė socialinio ir politinio leidinio „Verstka“ tyrimą, kuriame pranešama, kad sprendimą rengtis karui Ukrainoje Rusijos lyderis Vladimiras Putinas priėmė dar 2021 m. vasario-kovo mėn., likus metams iki plataus masto invazijos pradžios.

Pasak leidinio, pasirengimas karui vyko griežčiausioje paslaptyje, tačiau nuo vasaros kalbos apie galimą karą tarp Kremliui artimų žmonių tapo „įprastu dalyku“.

2021 m. liepos 12 d. Kremliaus interneto svetainėje buvo paskelbtas V.Putino straipsnis „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę“. Pasak „Verstkos“, straipsnis buvo daug kartų keistas, o vienoje iš versijų buvo tiesiogiai grasinama karu. Tačiau galutiniame variante grasinimo nebeliko.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Anot žurnalistų, Rusijos prezidento administracijai artimas šaltinis teigė, kad gruodį, likus trims mėnesiams iki karo, jau buvo aptarta, kaip Ukraina bus padalinta tarp didžiųjų korporacijų. Už kiekvieno regiono plėtrą turėjo būti atsakinga viena iš Kremliui artimų valstybinių ar privačių korporacijų.

Trys Rusijos prezidentui artimi šaltiniai leidiniui patvirtino, kad V.Putino bičiulio, prorusiško Ukrainos politiko ir oligarcho Viktoro Medvedčuko verslui pritaikytos sankcijos buvo „paskutinis lašas“ V.Putinui priimant sprendimą rengtis vadinamajai „specialiajai operacijai“.

„Reidas, kai buvo atimtas jo televizijos kanalas, o jo partija buvo paralyžiuota, tikrai išjudino Putiną. Jis tai priėmė kaip asmeninį išpuolį“, – tyrimą atlikusiems žurnalistams sakė vienas iš senų Rusijos prezidento draugų.

Tuo pat metu V.Putinas, priimdamas sprendimą dėl karo, su V.Medvedčuku nesitarė.

„Jis nesitarė ir su niekuo kitu. Vienintelis asmuo, kuris turėjo nuolatinę prieigą prie Putino, buvo jo draugas Jurijus Kovalčiukas“, – pažymėjo tyrimo autoriai.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Du šaltiniai patvirtino, kad J.Kovalčiukas atliko lemiamą vaidmenį Rusijos prezidentui priimant sprendimą pradėti karą. Pandemijos metu tik J.Kovalčiukas nepaliko Putino rezidencijos, kad išvengtų karantino.

Pasak leidinio, gynybos ministras Sergejus Šoigu „nesiginčijo, o net džiaugėsi“ Rusijos lyderio sprendimu.

„Jis nesuprato kariuomenės būklės, ir jam buvo smalsu. Jis manė, kad Putinas žino kažką, ko jis nežino, ir tikrai manė, kad tai bus kažkas ne ką rimtesnio nei Krymo aneksija“, – teigė vienas iš senų V.Putino draugų.

Tuo pat metu kiti elito atstovai su tuo susidūrė invazijos dieną.

Kaip pranešama, Rusijos prezidentas kol kas susilaiko nuo visiško karo prieš Ukrainą ir kartu nekelia jokių sąlygų ant derybų stalo, išskyrus visišką pergalę.

Priminsime, kad JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley pareiškė, kad Rusija jau pralaimėjo karą, kurį pradėjo Ukrainoje.

Ukrainos ginkluotųjų sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusijos puolimo grupių vadai naudoja išmaniuosius telefonus su specialia programine įranga „Alpine Quest GPS“, išduodančia Ukrainos karių pozicijas, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

„Puolimo grupių vadai naudoja išmaniuosius telefonus su specialia programine įranga „Alpine Quest GPS“, kuri rodo mūsų ugnies pajėgų pozicijų koordinates, puolimo objektus, kelius iki jų ir kaimyninių padalinių užduotis“, – pareiškė O.Syrskis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys su haubica prie Bachmuto

Pasak jo, kiekvienoje Rusijos brigadoje iš motorizuotųjų šaulių kuopų, sustiprintų tankais, liepsnosvaidžiais, minosvaidžiais ir prieštankiniais padaliniais, suformuoti atskiri šturmo būriai, skirti prarastoms pozicijoms atgauti.

„Priešas aktyviai naudoja tankų ir artilerijos dalinius, daro didelę žalą mūsų kariams ugnimi, naikina pozicijas, o tada pradeda puolimą“, – pridūrė Sausumos pajėgų vadas.

Per šturmo operacijas Rusijos pajėgos būtinai naudoja bepiločius orlaivius, todėl priešas koreguoja artilerijos ugnį, o grupės vadas gali efektyviai valdyti pavaldų personalą.

Miestų teritorijose, pažymėjo O.Syrskis, priešas naudoja ilgalaikę artilerijos ugnį.

Remiantis slaptu JAV gynybos departamento dokumentu, kuris buvo nutekintas į internetą, 2023 m. vasarį Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji operatyvinė valdyba pranešė apie „sėkmingas operatyvinės maskuotės darbus“, kuriais siekta įtikinti Ukrainos žvalgybą apie naujo puolimo iš Baltarusijos teritorijos galimybę, skelbia „Radio Svoboda“. 

Atkreipiamas dėmesys, kad leidinyje nagrinėtame dokumente teigiama, jog „operatyvinės maskuotės“ operacija vyko 2023 m. vasario 3-10 d.

Pasak Pentagono, Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos vadovai pareiškė, kad jiems „pavyko įtikinti Ukrainos žvalgybos tarnybas dėl bendro Rusijos ir Baltarusijos puolimo iš Baltarusijos teritorijos galimybės“.

Kaip operacijos sėkmės įrodymą Generalinio štabo atstovas nurodė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos pranešimą apie Ukrainos reakciją į pranešimus apie sausio 16 d. prasidėjusias bendras Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų aviacijos padalinių skrydžių ir taktines pratybas, operacinių ir taktinių sistemų „Iskander-M“ dislokavimą Baltarusijoje iš Rusijos ir Rusijos bei Baltarusijos pratybų perkėlimą iš „gynybinio“ į „puolamąjį“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat esą pripažino, kad Baltarusijoje vykstantys Rusijos ginkluotųjų pajėgų 2-osios gvardijos motorizuotosios šaulių divizijos mobilizuotų karių mokymai ir Rusijos Federacijos 3-iojo armijos korpuso 6-osios motorizuotosios šaulių divizijos dalinių mokymai yra Rusijos bandymas slapta suformuoti kovinės parengties dalinį puolimui Voluinės srityje, kad būtų sudarytos kliūtys Vakarų karinės pagalbos Kyjivui teikimui.

Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas ukrainiečių televizijos eteryje ir susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale tvirtino, kad po raketų atakos Kupjanske tebevykdomi gelbėjimo darbai.

„Gelbėjimo darbai vyksta raketų atakos vietoje Kupjansko centre. Deja, po griuvėsiais buvusi moteris žuvo. Gelbėtojai ką tik ištraukė jos kūną. Mūsų duomenimis, po griuvėsiais gali būti dar vienas žmogus. Specialiosios tarnybos daro viską, kad ją surastų“, – pranešė karinės-civilinės administracijos vadovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Gelbėjimo darbai nuo rusų atakų nukentėjusiame Kupjanske

Šalia muziejaus pastato, į kurį pataikė priešo raketa S-300, nėra jokių karinių objektų.

„Priešas sąmoningai smogia civilinei infrastruktūrai ir terorizuoja civilius gyventojus“, – pridūrė jis.

O.Synjehubovas pažymėjo, kad Charkivo srityje ieško asmenų, koloboruojančių su Rusijos pajėgomis.

„Šiuo metu prokuratūros tvarko daugiau nei 1000 tokių bylų. Kai kurios iš jų jau perduotos teismui. Kiekvienas, pripažintas kaltu dėl bendradarbiavimo su priešu, bus teisingai nubaustas“, – pareiškė administracijos vadas.

Rusija ne kartą neigė, kad taikosi į civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje. Nuo 2022 m. vasario Jungtinių Tautų organizacija užregistravo 6 596 žuvusius ir 11 684 sužeistus civilius gyventojus Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje.

Ukrainos pajėgos smogė fronto linijos miestui Tokmakui, įsikūrusiam pietų Ukrainoje, maždaug už 70 km į šiaurės rytus nuo Melitopolio, informaciją patvirtino Rusijos ir Ukrainos pareigūnai bei pranešė CNN.

„Tikėtina, kad smūgį sudavė „HIMARS“ [didelio judrumo artilerijos raketų sistema]“, – susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės-civilinės administracijos narys Vladimiras Rogovas.

Maskvos statytinio įsitikinimu, Ukraina smogė į „taikią“ teritoriją.   

AFP/„Scanpix“ nuotr./HIMARS sistema

„Prie įvažiavimo į miestą esanti degalinė buvo smarkiai apgadinta, apgadinti du privatūs namai, dujotiekis ir elektros tinklų įrenginiai“, – pridūrė jis ir sakė, kad buvo sužeisti du civiliai gyventojai.

Ukrainos pajėgų pusėje ištremtas Melitopolio meras patvirtino, kad gyventojai pranešė apie „garsius“ sprogimus Tokmake.

„HIMARS“ amerikiečių gamybos sistema iš esmės yra 5 tonų sunkvežimis, gabenantis modulį, kuris beveik vienu metu gali paleisti šešias raketas, siunčiančias sprogstamąsias kovines galvutes toli už mūšio lauko fronto linijos, ir tada greitai pakeisti poziciją, kad išvengtų atsakomojo smūgio. 

Raketų nuotolis siekia 70-80 km. Jose įmontuotos GPS nukreipimo sistemos užtikrina, kad yra ir itin tikslios.

Rusija pasitelkė dvi maždaug 17 tūkst. žmonių grupes, kurios saugo valstybės sieną šiaurinėje Ukrainos dalyje: jos dislokuotos pietinėje Baltarusijos dalyje ir Rusijos Federacijos Briansko bei Kursko srityse.

Apie tai pranešė Ukrainos kariuomenės jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas socialiniame tinkle „Facebook“.

S.Najevas patikino, kad padėtis šioje srityje kontroliuojama. Tuo pat metu priešas toliau sistemingai apšaudo Sumų ir Černihivo sričių pasienį iš artilerijos, vykdo žvalgybą iš oro, kad nusitaikytų į svarbią civilinę infrastruktūrą ir aptiktų Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemą.

Priešo oro smūgiai daugiausia nukreipti į karinius objektus ir infrastruktūrą. Deja, dėl šių smūgių daug kartų buvo sunaikinti civiliniai objektai ir nukentėjo vietos gyventojai.

„Priešas į veiksmus šiaurės kryptimi įtraukia dvi pietinėje Baltarusijos dalyje ir Briansko bei Kursko srityse Rusijoje dislokuotas valstybės sienos apsaugos pajėgų grupes, iš viso apie 17 tūkst. žmonių.

Be to, Baltarusijos poligonuose tebėra Rusijos regioninės karinės grupuotės kontingentas, iš viso apie 2 800 žmonių. Baltarusijos kariniuose aerodromuose toliau dislokuoti Rusijos oro ir kosmoso pajėgų lėktuvai ir sraigtasparniai.

Tačiau, nepaisant to, mes ir toliau stipriname Šiaurės karinę grupę ir rengiame rezervus. Stebime situaciją, perginkluojame modernesniais užsienio ginklais, tobuliname ilgalaikius įtvirtinimus ir mokome žmones“, – kalbėjo S.Najevas. 

„Politico“ rašo, kad Ukraina siunčia melagingus signalus Rusijai, siekdama ją suklaidinti prieš kontrpuolimą. 

Žurnalistai pažymi, kad tai nėra nauja idėja. Panašiai 1943 m. britai pradėjo ištisą operaciją, siekdami klaidingai informuoti Vokietiją dėl to, kur Pietų Europoje sąjungininkai smogs pirmieji. Operacija buvo sėkminga.

Straipsnyje rašoma, kad žurnalistams jau uždrausta lankytis tam tikrose fronto linijos dalyse, nes Ukrainos kariuomenė ruošiasi kontrpuolimui. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute

Žiniasklaida spėlioja, kur šį kartą Ukrainos ginkluotosios pajėgos rusams suduos pagrindinį smūgį, primindama puikią Charkivo srities išlaisvinimo operaciją.

Išstudijavę naujausius Rusijos veiksmus fronto linijoje, žurnalistai priėjo prie išvados, kad okupantai labiausiai bijo smūgio iš pietų, nes sėkmė ten tikrai privers Ukrainą netrukus nusitaikyti į Krymą.

Nepaisant Vakarų skepticizmo dėl galimybės apginti Bachmutą, analitikai sutinka, kad nesėkmingas puolimas šioje fronto linijos dalyje susilpnina Rusijos gynybą kitur. 

Tačiau analitikai mano, kad Ukraina neturi pajėgų pradėti didelio masto puolimą visoje fronto linijoje. Nors Ukrainos ginkluotosios pajėgos ne kartą buvo nepakankamai įvertintos.

Maskvos srityje rasti trys numušti bepiločiai, pranešė propagandinė agentūra TASS, remdamasi saugumo agentūromis. Dronuose buvo įrengtos kameros, ant jų nerasta jokių atpažinimo ženklų. 

Agentūros duomenimis, visi trys dronai sudužo skirtinguose Maskvos srities rajonuose. Vienas iš jų rastas netoli ukrainietiško drono, kuris buvo rastas balandžio 23 d. Bogorodsko rajone, sudužimo vietos.

Tačiau dieną prieš tai sudužęs dronas skyrėsi nuo dabar Maskvos srityje rastų: jis buvo orlaivio tipo, be to, prie jo buvo pritvirtinta 17 kg sprogmenų. Teigiama, kad tai buvo Ukrainoje pagamintas UJ-22 „Airborn“. Dronas galėjo nukristi dėl degalų trūkumo. 

Ukraina neigia dalyvavusi dronų atakose prieš Rusiją. Kyjivas nevykdo smūgių Rusijos teritorijoje, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailo Podoliakas.

Rusijoje aptikta nauja masinė okupantų, kurių dauguma yra „Wagner“ smogikai, kapavietė. Ji rasta Novosibirsko kapinėse.

Šia informacija pasidalijo Taiga.info su nuoroda į liudininkų atsiųstą vaizdo įrašą. Pasak portalo publikacijos, „vienas iš kapinių kvartalų atiduotas kapams su vienodais kryžiais, ant kurių užrašyti vyrų vardai su gimimo ir mirties datomis, dažniausiai 2022 m. pabaiga ir 2023 m. pirmieji mėnesiai.“

Apytiksliais skaičiavimais, kapinėse aptikta daugiau kaip 200 naujų kapų. Ant daugumos kapų yra su „Wagner“ susiję vainikai. Kai kurie jų tiesiog papuošti Rusijos vėliavos spalvomis. Tai tikriausiai rusai, kurie tarnavo reguliariojoje kariuomenėje, o ne samdiniai.

Žurnalistai patikrino pavardes ant kapų ir nustatė, kad daugelis šių žmonių nebuvo minimi Rusijos oficialiuose šaltiniuose kaip žuvusieji. Kai kurie iš žuvusių rusų anksčiau buvo nuteisti. Apie tai žurnalistai sužinojo iš elektroninės teismų duomenų bazės. Daugeliu atvejų užverbuoti kaliniai buvo iš Krasnodaro krašto, Tuvos ir Kuzbaso, o ne iš Novosibirsko.

Derybose prieš pažangiausių pasaulio šalių – Didžiojo septyneto (G7) – aukščiausiojo lygio susitikimą, ES ir Japonija pasipriešino JAV pasiūlymui G7 šalims uždrausti bet kokį eksportą į Rusiją, rašo „Financial Times“.

Remiantis dokumentais, kuriuos matė „Financial Times“, į Japonijoje vyksiančiam susitikimui rengiamą G7 vadovų pareiškimą įtrauktas įsipareigojimas pakeisti dabar galiojančias atskirų sektorių sankcijas Rusijai visišku eksporto į šią šalį draudimu, paliekant kelias išimtis. Tos išimtys galiotų žemės ūkio, medicinos ir kai kuriems kitiems produktams.

„Getty Images“/„AFP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Pasak dviejų leidinio kalbintų pareigūnų, pasiūlymą pateikė JAV. Vašingtone didėja nusivylimas esama sistema, kurioje yra spragų, leidžiančių Rusijai toliau importuoti vakarietiškas technologijas.

Tačiau Japonijos ir ES šalių atstovai praėjusią savaitę vykusiame parengiamajame susitikime teigė, kad toks žingsnis būtų neįmanomas, sakė trys su diskusijomis supažindinti asmenys.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryba atsisakė komentuoti pokalbius su G7 partneriais, tačiau pareiškė, kad JAV „ir toliau ieškos būdų, kaip priversti Rusiją būti atsakinga“.

JAV, Jungtinė Karalystė, ES ir kitos sąjungininkės daugiausia dėmesio skiria sankcijų Rusijai išvengimui ir jų apėjimui trečiosiose šalyse, didindamos spaudimą tokioms valstybėms kaip Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Centrinės Azijos šalys, kurios po Vakarų sankcijų įvedimo padidino prekybą su Rusija.

G7 vadovai gegužės 19 d. susitiks Japonijoje.

Tiesioginės karinės konfrontacijos tarp dviejų branduolinių galybių – Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų – rizika nuolat didėja, antradienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Užsienio reikalų ministerijos branduolinių ginklų neplatinimo skyriaus vadovas Vladimiras Jermakovas pareiškė, kad Vašingtonas savo elgesiu su Maskva didina riziką.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Maskva reguliariai svaidosi kaltinimais JAV adresu ir, kaip ji vadina, „kolektyviniams Vakarams“ dėl branduolinio karo pavojaus eskalacijos – tokia retorika siekiama atgrasyti Kyjivo sąjungininkus.

„Scanpix“/Reuters/Sputnik/ nuotr./V.Putinas koncerte, skirtame karui Ukrainoje paremti

„Jei Jungtinės Valstijos ir toliau laikysis dabartinio konfrontacijos su Rusija kurso, nuolat didindamos pavojų ir artėdamos prie tiesioginio ginkluoto konflikto, START (branduolinės ginkluotės sutarties) likimas gali būti iš anksto nulemtas“, – sakė diplomatas.

Kovo mėn. JAV pranešė Rusijai, kad nebesikeis su Maskva duomenimis apie apie savo branduolinius pajėgumus, kai Rusija pirmoji paskelbė taikysianti tokius veiksmus, ir pavadino tai atsaku į Rusijos sustabdytą dalyvavimą Naujojoje START sutartyje.

„Didžiausia grėsmė šiandien yra susijusi su branduolinių ginklų eskalacijos pavojumi dėl tiesioginės karinės konfrontacijos tarp branduolinių galybių. Ir šis pavojus, didžiausiam apgailestavimui, nuolat didėja“, – teigė V.Jermakovas.

Maskva ir Pekinas įvertins galimą Vakarų įsitraukimą į pasaulinę JAV priešraketinės sistemos plėtrą, kuri „akivaizdžiai kenkia strateginiam stabilumui“, pridūrė jis.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pirmadienį, lankydamasi Ukrainos Žytomyro mieste, išsakė savo viltį, kad dar šiemet gali prasidėti derybos su Kyjivu dėl narystės Europos Sąjungoje. 

K.Kallas susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu teigė, kad šalis privalo dėti visas pastangas, siekdama įgyvendinti narystės ES standartus. 

„Tai bus sunkus procesas, o reikalavimai turi būti įvykdyti 100 procentų“, – teigė premjerė. 

„Tikimės, kad Ukraina šiemet galės pradėti stojimo derybas su ES“, – sakė K.Kallas. 

„Reuters“/„Scanpix“/Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis pažymėjo, kad susitikimas su K.Kallas buvo labai produktyvus. 

Estija yra viena didžiausių pagalbos Ukrainai teikėjų skaičiuojant pagal vienam gyventojui tenkančią pagalbos dalį. Tai buvo pirmasis K.Kallas vizitas į užsienį po to, kai jos vadovaujama centro dešinioji Reformų partija praėjusį mėnesį didele persvara laimėjo visuotinius rinkimus.

Abiejų šalių lyderiai susitiko Žytomyro srities administraciniame pastate, kurio langai buvo užversti maišais su smėliu. 

Šalia šio pastato buvo mokyklos, kurią 2022-ųjų kovo mėnesį suniokojo Rusijos raketa, griuvėsiai. 

Tiek K.Kallas, tiek V.Zelenskis pabrėžė, kad karinė pagalba Ukrainai šiuo metu yra vienas svarbiausių jų prioritetų. 

„Didžiausias dėmesys skiriamas ginkluotei, šaudmenims ir karių apmokymui“, – teigė K.Kallas. 

Estijos vyriausybė patvirtino, kad atsiųs 155 mm sviedinių pagal ES susitarimą Ukrainai jų perduoti milijoną.

„Mes vykdome savo įsipareigojimus ir tikimės, kad tai įkvėps ir kitus taip pat elgtis“, – sakė ministrė pirmininkė. 

V.Zelenskis pareiškė: „Svarbu, kad mūsų partneriai taip pat ryžtingai ir, svarbiausia, greitai tiektų žadėtą ginkluotę.“

Susitikimo su universiteto studentais metu, K.Kallas pasmerkė raginimus siekti taikos darant nuolaidas dėl Ukrainos teritorijų ir kartu užsiminė apie Estijos sovietinės okupacijos laikotarpį. 

„Po Antrojo pasaulinio karo Estijoje įsivyravo taika, tačiau penktadalis mūsų gyventojų buvo nužudyti arba ištremti“, – sakė ji Žytomyro politechnikos universitete.

„Štai kas atsitiks okupuotose teritorijose, taigi, jei manote, kad „gerai, nubrėžkime liniją, atiduokime tas teritorijas Rusijai“, tuomet bus pasiekta taika, bet žmonių kančios nesibaigs“, – teigė K.Kallas. 

Ukrainos gynėjai toliau valo kairįjį Dniepro upės krantą Chersono srityje nuo rusų užpuolikų, daužydami jų techniką, per operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk.

Ji pažymėjo, kad tebevyksta kontrataka. N.Humeniuk taip pat paaiškino, kad dėl to priešas per pastarąsias kelias dienas patyrė didelių nuostolių. 

„Per pastarąsias tris dienas turėjome gana galingus kovinio darbo rezultatus: nuo 12 iki 23 technikos vienetų. Mums pavyko pataikyti ir sunaikinti artilerijos pabūklus, tankus, transporto priemones, šarvuočius ir oro gynybos sistemas. Tai reiškia, kad mūsų darbas išvalant kairiojo kranto fronto liniją yra gana galingas“, – atsakė ji.

N.Humeniuk pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „neabejotinai paskelbs “gerą žinią„, jei gynėjams bus leista dirbti tyliai“.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad, nors rytinėje Donecko srityje Rusijos pajėgos kiek pakeitė savo prioritetus, tačiau Bachmuto miestas ir sugriauti Marijinkos bei Avdijivkos miestai išlieka Rusijos puolimo židiniu.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pirmadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos ir toliau saugo Bachmutą, susitelkusios ties kai kuriomis miesto dalimis ir privažiavimo kelio iš vakarų.

Generalinis štabas pranešė, kad „per dieną priešas vykdė nesėkmingus puolamuosius veiksmus Novomarkovės ir Chromovės kryptimi“, gyvenvietėse į šiaurės vakarus ir vakarus nuo miesto.

„AP“/„Scanpix“/Sugriautas Bachmutas

Gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar tvirtino, kad Bachmuto sektoriuje rusai taikė, kaip ji pavadino, „sirų taktiką“ – visiškai sunaikinti pastatus ir įrenginius.

„Tuo pat metu mūsų gynėjai vykdo aktyvias puolamąsias operacijas ir neleidžia priešui perimti miesto kontrolės“, – pabrėžė H.Maliar.

Ministro pavaduotoja taip pat pažymėjo, kad rusų atakų sumažėjo viename fronto linijos rajone, kuris jau kelis mėnesius buvo labai aktyvus – netoli ukrainiečių kontroliuojamo Lymano miesto.

„Lymano sektoriuje agresoriui nepavyko pralaužti mūsų gynybos ir jo aktyvumas šiek tiek sumažėjo, – sakė ji. – Tuo pat metu priešas apšaudo mūsų pozicijas šiame rajone ir persigrupuoja“.

Generalinis štabas pranešė, kad „Lymano sektoriuje priešas nevykdė jokio puolimo“.

Kitur visoje fronto linijoje tęsėsi tas pats rusų artilerijos ir minosvaidžių apšaudymas, o Vuhledaro miestas buvo smarkiai bombarduojamas.

Pietuose, pasak Generalinio štabo, Rusijos pajėgos vykdo „gynybinius veiksmus Zaporižios ir Chersono kryptimis“, tačiau tai apima intensyvų gyvenviečių, esančių netoli fronto linijos, apšaudymą.

H.Maliaras pareiškė, kad rusai daro viską, kad „išlaikytų užimtų sienų kontrolę ir užkirstų kelią mūsų kariuomenės judėjimui“ pietuose.

Rusams apšaudžius Ukrainos Charkivo sritį sužeista 10 žmonės, antradienį pranešė pareigūnai.

"Kupjanskas, miesto centras, vietos istorijos muziejus. Teroristų šalis daro viską, kad visiškai mus sunaikintų: mūsų istoriją, mūsų kultūrą, mūsų žmones, žudo ukrainiečius absoliučiai barbariškais metodais. Neturime teisės nė sekundei to pamiršti. Turime ir būsime atsakingi!

Kol kas žinome apie vieną žuvusį muziejaus darbuotoją ir dešimt sužeistų. Po griuvėsiais vis dar yra žmonių. Tęsiamas apšaudymo padarinių likvidavimas. Dalyvauja visos būtinos tarnybos.

Reiškiame užuojautą nukentėjusiesiems ir jų šeimoms. O visi, atsakingi už šiuos karo nusikaltimus, neabejotinai bus patraukti atsakomybėn", - socialiniuose tinkluose rašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Priešas smogė Kupjansko centrui. Nukentėjo Kraštotyros muziejaus pastatas, – platformoje „Telegram“ parašė Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Viešojoje erdvėje išplitus pranešimams apie milžiniškus Rusijos pajėgų nuostolius mūšio lauke Ukrainoje, Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į tai, kad per balandžio mėn. gyvosios jėgos nuostolių mastas sumažėjo.

Pastebėta, kad per pastarąjį mėnesį vidutinis dienos aukų skaičius galimai sumažėjo apie 30 proc. Teigiama, kad taip Rusija siekia utilizuoti sausio-kovo mėn. patirtus nuostolius, teigė britų žvalgyba.

Anot Ukrainos generalinio štabo duomenų, statistika iš tikrųjų keičiasi: nuo vidutiniškai 776 Rusijos aukų per dieną kovo mėn. iki 568 aukų per dieną balandžio mėn.

Ekspertai pabrėžė, kad labai tikėtina, kad Rusijos nuostoliai sumažėjo, nes jų žiemos puolimas nepasiekė savo tikslų, o dabar Rusijos pajėgos daugiausia dėmesio skiria pasirengimui numatomoms Ukrainos puolamosioms operacijoms.

Ukrainos prezidento kanceliarija paskyrė būsimo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo brigadų „prižiūrėtojus“. Jie buvo atrinkti iš aukščiausių pareigūnų ir parlamento narių.

Tai teigiama laikraščio „Ukrainska pravda“ straipsnyje. Pasak leidinio, į susitikimą su prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku buvo pakviesta daugiau kaip dešimt asmenų: keli Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojai, teisėsaugos institucijų vadovai, aukščiausio lygio valstybinių bankų ir energetikos sektorių vadovai, keli ministrai ir deputatai, kurie karo metu pasižymėjo efektyvumu. Tačiau leidinys saugumo sumetimais jų pavardžių nenurodė.

Per susitikimą A.Jermakas sakė, kad kiekvienas iš jų gavo asmeninę užduotį iš prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris nusprendė, kad šie patikimi žmonės turėtų spręsti naujų brigadų komplektavimo kontrpuolimui klausimą.

„Po trumpo Jermako pranešimo jo patarėja Daria Zarivna kiekvienam dalyviui išdalijo po kelis lapus su informacija apie jų brigadų poreikius“, – pranešė leidinys.

„Posėdžio dalyviai yra atsakingi už greitą brigadų sukomplektavimą – tai, ko brigadoms trūksta, turi surasti „kuratorius“. Nesvarbu, kaip ir kur, bet klausimai turi būti išspręsti“, – aiškinama straipsnyje.

„Tai jo žmonės, ir jie galės greitai padėti kariuomenei. O prezidentas gauna dar vieną ryšio kanalą su šiomis brigadomis, todėl joks karys ar pareigūnas negalės pranešti, kad viskas gerai, nors iš tikrųjų turi realių problemų“, – situaciją aiškino vienas iš prezidento komandos narių.

Pasak leidinio pašnekovų, toks požiūris į brigadų komplektavimą nerodo nepasitikėjimo kariškiais, o veikiau turėtų jiems kuo labiau padėti.

„Daugelis pareigūnų ir vadovų puikiai žino, kaip sudaryti tiekimo grandines tam, ko brigadoms reikia čia ir dabar. Labai dažnai tai susiję su politiniais ryšiais šalyje ir užsienyje. Visa tai turėtų pagreitinti kovotojų aprūpinimą ir užtikrinti lygiagretų eilinių bendravimo kanalą“, – aiškino šaltinis.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau likvidavo 187 770 rusų okupantų, iš jų 690 - per pastarąją parą.

Balandžio 25 d. ryto atnaujintais Generalinio štabo duomenimis, per daugiau nei metus trunkantį karą prieš Ukrainą Rusijos teroristai jau neteko 3688 tankų, 7151 šarvuotąją kovos mašiną, 2863 artilerijos sistemų (+14) ir 539 daugkartinio raketų paleidimo sistemų
.
Be to, sunaikintos dar dvi priešo priešlėktuvinės gynybos sistemos (iš viso 291 nuo plataus masto invazijos pradžios), taip pat 308 lėktuvai ir 294 sraigtasparniai.

Rusijos okupantai tęsė antžemines atakas Bachmute ir jo apylinkėse, tačiau per pastarąsias dvi dienas nepasistūmėjo, teigiama naujausioje JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje. Joje pažymima, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė rusų atakas į šiaurės vakarus nuo Bachmuto.

Be to, Ukrainos kariuomenė toliau kovoja siekdama išstumti „Wagner“ samdinius nuo kelio Chromovas-Časiv Jaras. O Rusijos reguliariosios pajėgos kovėsi poziciniuose mūšiuose su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis į šiaurės vakarus nuo Bachmuto.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Rusijos karinių tinklaraščių autoriai spėliojo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balandžio 20 d. davė įsakymą dėl papildomų karinio vadovavimo pakeitimų.
• „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas pradėjo informacinę operaciją, kuria siekiama pakirsti su Rusijos valstybe susijusių privačių karinių grupių patikimumą.
• Kremliaus valdžia pasiūlė suvienodinti mobilizuoto personalo ir savanorių darbo užmokestį, taip greičiausiai siekdama paskatinti karinę tarnybą.
• Saratovo srities Tyrimų komitetas sulaikė buvusį „Wagner“ grupės vadą, kuris papasakojo Rusijos žmogaus teisių organizacijai Gulagu.net apie „Wagner“ vykdytas vaikų ir kitų civilių žudynes Bachmute.
• Balandžio 24 d. ankstų rytą Ukrainos pajėgos tikriausiai surengė jūrų dronų ataką prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno (JJL) bazę Sevastopolyje.
• Balandžio 24 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atvyko į Niujorką pirmininkauti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) sesijai.
• Balandžio 24 d. laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) pranešė, kad Rusijos laivai per Kaspijos jūrą plukdo Irano amuniciją, kad papildytų Ukrainoje kovojančių Rusijos karių atsargas.
• Balandžio 24 d. atsistatydino Krasnojarsko krašto deputatas Konstantinas Senčenka, balandžio 20 d. atsistatydinus Krasnojarsko krašto gubernatoriui Aleksandrui Ussui.
• Balandžio 24 d. Ukrainos pajėgos pasiekė nežymių laimėjimų į pietus nuo Kreminos ir toliau taikosi į Rusijos logistikos mazgus Luhansko srities užnugario rajonuose.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas Bachmute ir jo apylinkėse bei Avdijivkos-Donecko miesto fronto linijoje.
• Kai kurie Rusijos šaltiniai paneigė kitų Rusijos karinių tinklaraščių autorių teiginius, kad Ukrainos pajėgos įsitvirtino tvirtose pozicijose rytiniame (kairiajame) Chersono srities krante.
• Kremlius tęsia skaitmeninės mobilizacijos pastangas, greičiausiai siekdamas išvengti antrosios oficialios mobilizacijos bangos.
• Gali būti, kad „Wagner“ grupė bando užpildyti teisėsaugos funkcijas okupuotose teritorijose.

Ukrainos gynybos pajėgų oro pajėgos atliko devynis smūgius į vietoves, kuriose Rusijos pajėgos buvo sutelkusios savo personalą ir karinę techniką, taip pat tris smūgius į priešlėktuvinių raketų sistemas, teigiama rytiniame Generalinio štabo pranešime. Jame taip pat priduriama, kad Ukrainos kariškiai „nutupdė“ 10 įvairių tipų priešo bepiločių orlaivių.

„Raketinių pajėgų daliniai ir artilerija per pastarąją parą smogė priešlėktuvinei raketinei sistemai ir dviem priešo elektroninės kovos stotims“, – rašoma pranešime.

Be to, Generalinis štabas pridūrė, kad per parą Rusijos okupantai surengė šešis raketinius ir 62 oro smūgius bei apšaudė 70 raketų paleidimo įrenginių.

„Raketų ir oro smūgių visoje Ukrainos teritorijoje tikimybė išlieka didelė“, – perspėjo Generalinis štabas.

Karas Ukrainoje gali baigtis kompromisu, o ne galutiniu susitarimu, sako Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ vadovas Jaroslawas Kaczynskis, pranešė naujienų agentūra PAP.

Imago / Scanpix nuotr./Jaroslawas Kaczynskis

„Šiandien mes nežinome, kaip gali baigtis karas Ukrainoje. Yra ženklų, kad jis gali baigtis tam tikru kompromisu, o ne galutiniu susitarimu, o tai, deja, reikš, kad netrukus gali kilti naujų pavojų. Mes nenorime tokio sprendimo“, – sakė jis.

J.Kaczynskis sakė, kad Lenkija visiškai remia Ukrainos siekį deokupuoti jos teritorijas, tačiau „ne viskas priklauso nuo mūsų“. Jis pabrėžė, kad Lenkijos kariuomenė turi būti stiprinama.

„Įvairiais aspektais, tiek ugnies galios, tiek gebėjimo atremti oro ataką, tiek – tai ypač svarbu šiandien Ukrainos fronte – puolamųjų pajėgumų požiūriu“, – pridūrė jis.

Jungtinių Amerikos Valstijų pažadėti „Abrams“ tankai į Ukrainą gali atvykti iki šių metų pabaigos.

Pentagono atstovas spaudai generolas Patrickas Ryderis per brifingą išreiškė viltį, kad „M1 Abrams“ perdavimas šaliai ir Ukrainos karių apmokymas juos valdyti Vokietijoje bus baigtas iki 2023 m. pabaigos, pranešė „Ukrinform“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Abrams“ tankas

Jis priminė, kad į Vokietiją pratyboms atvykstantys „M1 Abrams“ skirsis nuo kovinių tankų, kuriuos Ukrainos kariuomenė gaus vėliau. „Šie tankai bus skirti tik mokymams. Tai nėra modernizuoti tankai, kurie vėliau keliaus į Ukrainą“, – pabrėžė jis.

P.Ryderis pažymėjo, kad modernizuoti koviniai tankai bus įrengti atsižvelgiant į kovinių operacijų fronte specifiką.
 

Rusija apkaltino Ukrainą užpuolus okupuotą Sevastopolį ir pareiškė, kad tai kelia pavojų „grūdų susitarimo“ pratęsimui.

Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad kovo 23 ir balandžio 24 d. Juodosios jūros laivyno bazavimo punktą Sevastopolyje ir Krymo civilinę infrastruktūrą atakavo bepiločiai laivai.

„Ukrainos bepiločių katerių maršruto analizė parodė, kad visi jie buvo paleisti iš Odesos uosto, skirto „Juodosios jūros iniciatyvai“ įgyvendinti, vandenų. Jie buvo dislokuoti humanitarinio koridoriaus zonoje, taip pat susijusioje su žemės ūkio produktų eksportu iš Ukrainos uostų“, – sakoma pranešime.

Rusai išpuolius pavadino „teroristiniais Kyjivo režimo veiksmais“ ir taip pat priminė apie savo dalyvavimo „grūdų sandoryje“ sustabdymą 2022 m. spalį, kai Sevastopolio uostą atakavo dronas.