„Jai naudinga, kad karas užsitęstų“: įspėja apie Kinijos keliamą grėsmę

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuo invazijos pradžios Rusija sugriovė arba apgadino daugiau kaip 60 muziejų ir galerijų įvairiuose Ukrainos regionuose, rašo CNN.

Jis sakė, kad per Rusijos raketų S-300 ataką prieš Kupjansko muziejų Charkivo srityje žuvo dvi moterys. Miestas yra maždaug už 10 km nuo fronto linijos.

Jis taip pat sakė, kad per Rusijos smūgį pietinėje Chersono srityje buvo sugriauta bažnyčia. „Ši bažnyčia tapo viena iš šimtų bažnyčių ir maldos namų, sunaikintų per Rusijos smūgius“, – sakė jis.

V.Zelenskis teigė, kad Rusijos pajėgos įsiveržė į Kryme gyvenančio totorių aktyvisto Abdurešeto Džepparovo namus. „Jis yra vienas iš Krymo totorių nacionalinio judėjimo atstovų, žmogaus teisių gynėjas, Ukrainos pilietis. Nežinia, kur jis dabar yra, kas su juo vyksta.“

Ukraina yra pasirengusi aptarti taikos planus, kaip užbaigti karą, jei jie nereiškia karo „įšaldymo“ ar savo teritorijų atsisakymo.

Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Dmitrijus Kuleba interviu CNN žurnalistui Christianui Amanpourui. Jis pažymėjo, kad ant kortos pastatyta patikima ir saugi Ukrainos žmonių ateitis.

„Esame pasirengę aptarti bet kokį taikos planą, kuris nereikštų konflikto įšaldymo ar Ukrainos teritorijos perleidimo Rusijai“, – sakė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artileristai negali dirbti visu pajėgumu Bachmute, nes nenori netyčia pataikyti į Ukrainos karius. Tačiau okupantai šaudo patys, rašo UNIAN.

„Mes negalime šaudyti artilerija į priešo fronto liniją. Nes kai kuriose vietose atstumas tarp tranšėjų siekia 20–30 metrų. Tai gali pakenkti mūsų personalui, todėl mūsų artilerija dabar negali dirbti taip, kaip norėtųsi. Tačiau pats priešas savo dalinių netaupo, todėl nuolat naudoja artileriją ir naikina savo personalą“, – teletilto eteryje sakė Laisvės pajėgų bataliono vadas Michailas Kryžanovskis

Tuo pat metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Timočko pridūrė, kad padėtis Bachmute kontroliuojama.

„Apskritai priešui nepavyko kirsti geležinkelio Bachmute, priešas bandė perimti ugnies kontrolę kelyje į Kramatorską, bet šiai dienai kelias tebėra naudojamas – ten yra pagrindinės kryptys ir priešas negali jų perimti, jau nekalbant apie paramą“, – sakė jis.

Šiaurės Atlanto aljanso šalys turėtų nustoti ieškoti pasiteisinimų ir pripažinti, kad alternatyvos priimti Ukrainą į Aljansą nėra, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, straipsnyje portale „Foreign Affairs“.

„Atėjo laikas atidėti pasiteisinimus į šalį ir pagaliau pripažinti, kad alternatyvos priimti Ukrainą nėra, jei NATO tikslas yra užtikrinti euroatlantinės bendruomenės saugumą. Aš neabejoju dabartiniu NATO įsipareigojimu Ukrainai. Aljanso narės teikė Kyjivui gyvybiškai svarbią pagalbą nuo pat visiškos Rusijos invazijos pradžios. Tačiau aš abejoju NATO strategija, kai kalbama apie Ukrainą ir ilgalaikį euroatlantinio regiono saugumą“, – rašo A.Kuleba.

Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad atsargi NATO strategija Rusijos atžvilgiu turėjo skaudžių pasekmių.

„Baimė aptemdė Aljanso apdairumą ir privertė jį priimti pernelyg atsargią strategiją, kuri turėjo skaudžių pasekmių tūkstančiams pagrobtų, išprievartautų, kankintų, perkeltų ar nužudytų ukrainiečių“, – priduria A.Kuleba.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos žmogaus teisių gynėjas ir opozicijos politikas Markas Feiginas pakomentavo informaciją, kad Maskvoje vyrai tiesiog jėga tempiami į karinės įskaitos skyrius. 

„Rusijai reikėjo sugriežtinti teisėsaugos priemones. Elektroninius šaukimus per Valstybės tarnybos platformą jie prilygino dokumentiniams šaukimams. Ir jeigu tu neatvyksi į karinės registracijos ir šaukimo į kariuomenę įstaigą, pagal ją, nesvarbu, kad ją atidarysi, prasideda sankcijos, ir ne teisminės. Kam jiems imtis tokių priemonių, jei yra solidūs entuziastai ir nėra jokių problemų? Tai tik įrodymas, kad tokių problemų yra, ir rimtų. Naudodami šias griežtas prievartos priemones, jie bando priversti žmones eiti į mobilizaciją“, – sakė jis interviu UNIAN.

Primename, kad praėjusią savaitę V.Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo sukuriamas elektroninis šaukimo į kariuomenę registras ir kuriuo siekiama apsunkinti šaukimo į kariuomenę vengimą Rusijoje.

Pagal naująją sistemą, šaukimo į kariuomenę dokumentai bus siunčiami į valstybės valdžios portalą „GosUslugi“. Kai šaukimas pasirodys portale, jis bus laikomas įteiktu.

Anksčiau šaukimo į kariuomenę raštai buvo laikomi galiojančiais tik tada, kai buvo fiziškai įteikti ir pasirašyti.

Įstatyme taip pat numatyta, kad bet kuris šaukimo į kariuomenę gavėjas, ignoruojantis šaukimą internetu, po savaitės gali būti teisėtai paskelbtas bėgliu, jam bus uždrausta išvykti iš Rusijos ir įšaldytas jo turtas.

Marko Feigino manymu, Rusija ruošiasi didelei mobilizacijos bangai, suprasdama, kuo jiems gali baigtis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas.

„Žinoma, jie nori išvengti visuotinio pasipiktinimo. Kažkaip jį išsklaidyti. Bet problema ta, kad kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo labiau žmogus, kuris potencialiai turėtų būti pašauktas, supranta, kad yra tikimybė, jog jis grįš 50 prie 50 ar net mažiau. O baimę dėl savo gyvybės įkvepia ir kitos aplinkybės: „Kodėl aš apskritai turėčiau eiti? Kodėl turėčiau mirti? Ir ne Rusijoje, o kur nors svetimose žemėse vilktis, kodėl?“. Tokie klausimai kyla“, – sakė M.Feiginas.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Kinijai naudinga, kad Rusijos Federacijos karas prieš Ukrainą užsitęstų. Šiuo atžvilgiu Pekinui negalima patikėti tarpininko vaidmens įtvirtinant taiką.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas pažymėjo, kad Kinija nori tik geriausio sau – o šiuo metu tai labiau karas.

„Manau, kad Kinija suinteresuota išlaikyti status quo, nes tai gali priversti Rusiją padaryti nemažai nuolaidų“, – POLITICO citavo P.Pavelą.

Praėjusią savaitę Čekijos politikas pareiškė, kad Pekinas galėtų gauti pigios naftos, dujų ir kitų išteklių iš Maskvos mainais į „beribę“ partnerystę su Kremliumi.

„Kinijai taip pat naudinga, kad Vakarai, palaikydami Ukrainą, tikriausiai šiek tiek susilpnėjo“, – pridūrė Čekijos prezidentas.

P.Pavelo pastabos atrodė pranašiškos, kai, praėjus vos kelioms valandoms po jo kalbos, Kinijos ambasadorius Prancūzijoje išprovokavo pasipiktinimą pareiškęs, kad buvusios sovietinės šalys neturi „efektyvaus statuso“ tarptautinėje teisėje, o šis komentaras buvo pateiktas atsakant į klausimą, ar Krymas priklauso Ukrainai.

Nors Pekinas pirmadienį atsiribojo nuo šių pastabų, šis incidentas sukėlė karštų spekuliacijų apie tai, ar Kinija kada nors galėtų padėti užtikrinti taiką Ukrainoje.

„Nemanau, kad Kinija tikrai suinteresuota išspręsti karą per trumpą laiką“, – sakė Čekijos vadovas.

P.Pavelas, kuris pradėjo eiti pareigas praėjusį mėnesį, sakė, kad Pekinas karą naudoja mokymui.

„Kinija kasdien mokosi iš šio konflikto. Jie atidžiai stebi, ką daro Rusija, kaip reaguoja Vakarai“, – sakė P.Pavelas.

Pritarimo Kremliaus veiksmams ir teigiamo požiūrio į Rusijos vadovybę lygis visame pasaulyje smarkiai sumažėjo po to, kai Rusija 2022 m. pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. 

Remiantis Amerikos viešosios nuomonės tyrimų instituto 137 šalyse ir regionuose atlikta plataus masto apklausa, 2022 m. 57 % respondentų nurodė, kad nepritaria Rusijos vadovybei (prieš metus tokių buvo 38 %). 21 % respondentų teigė, kad palaiko Rusijos vadovus, 2021 m. tokių žmonių buvo 33 %. Požiūris į Rusiją pablogėjo net tose šalyse, kurių lyderiai atsisakė pasmerkti karą.

„Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje ir Azijoje pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau pritarimas Rusijai sumažėjo beveik visuose pasaulio regionuose. Kadangi Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dabar kaltinamas karo nusikaltimais, gali būti, kad Rusija bus dar labiau izoliuota“, – pažymi „Gallup“.

Požiūris į Rusiją labiausiai pasikeitė Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione. Čia vidutinis pritarimo reitingas sumažėjo 21 procentiniu punktu iki 16 %, o vidutinis nepritarimo reitingas šoktelėjo 30 punktų iki 61 %.

Nepritarimo lyderė buvo Ukraina (96 proc.), po jos sekė Lenkija (95 proc.). Daugiau nei 90 % gyventojų nepritaria Rusijos vadovybės veiksmams JAV, Kanadoje ir 10 skirtingų Europos šalių. 

Taivane požiūris į Rusiją gerokai pablogėjo – nepritarimo lygis per metus išaugo nuo 26 % iki 72 %. Kaimyniniame Kazachstane pritarimas Rusijos vadovybės veiksmams nuo 55 % sumažėjo iki 29 %, o nepritarimas nuo 20 % šoktelėjo iki 50 %.

Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose nepritarimas išaugo 12 punktų iki 55 %. Į pietus nuo Sacharos esanti Afrika buvo vienintelis „Gallup“ apklaustas regionas, kuriame vidutinis pritarimo Rusijos vadovybei reitingas (35 %) išliko aukštesnis už vidutinį nepritarimo reitingą (32 %). Tuo pat metu nepritarimo rodiklis šoktelėjo nuo 21 % iki 32 %.

Rusijos teismas pirmadienį nuteisė buvusį policijos pareigūną už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą po to, kai šis savo draugams telefonu kritikavo Maskvos invaziją į Ukrainą.

Buvęs policijos pareigūnas Semielis Vedelis buvo nuteistas kalėti septynerius metus pagal įstatymą, kurį Rusija priėmė netrukus po to, kai pasiuntė savo karius į Ukrainą. Be to, jam uždrausta ketverius metus po išėjimo į laisvę dirbti teisėsaugos institucijose.

Valdžios institucijos apkaltino S.Vedelį skleidus informaciją apie Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, nesutampančią su oficialiais Gynybos ministerijos pareiškimais.

Bylą tiriantis prokuroras teigė, kad praėjusiais metais S.Vedelis telefoninių pokalbių metu vadino Rusija šalimi žudike, sveikindavosi sakydamas „Šlovė Ukrainai“ ir pabrėžė, kad Maskva dėl invazijos patyrė didžiulių nuostolių.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Bachmuto išlaikymas neleidžia priešui išeiti į Lysyčansko ir Donecko kryptyse kovojančių Ukrainos gynybos pajėgų grupių flangą ir užnugarį, tikina Ukrainos kariuomenės Rytų grupės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.

„Bachmutas išlieka pagrindiniu priešo kovos centru tarp visų kitų sričių. Pasak O.Syrskio, Rusijai Rytų Ukraina yra vienintelė fronto dalis, kurioje ji padarė kokią nors pažangą nuo „didžiojo puolimo“ pradžios.

Kitaip tariant, priešo planas „užkariauti Ukrainą per tris dienas“ virto devynis mėnesius trunkančiomis kovomis aplink nedidelį Donecko srities miestelį.

Po virtinės pralaimėjimų Ukrainos šiaurėje ir pietuose Rusijos vadovybė turi pademonstruoti bent menkiausią sėkmę užimant Donbasą. Neužėmę jo, okupantai negalės plėtoti puolimo Kramatorsko ir Siversko link. Štai kodėl Rusijos propaganda mūšį dėl Bachmuto pristato kaip antrąjį „Stalingrado mūšį“, – sakė generolas pulkininkas.

Tuo pat metu Rusija negailės nei žmogiškųjų, nei materialinių išteklių savo tikslams pasiekti, mano jis.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas reikalauja, kad Rusijos okupantai nedelsdami paleistų 75 metų ispanų savanorį Mariano Garcia Calatayudą. Apie tai jis rašė savo „Telegram“ kanale.

„Rusijos okupantai neteisėtai laiko ispanų savanorį Mariano Garcia Calatayudą, dar žinomą kaip Mario, Simferopolio ikiteisminio sulaikymo centre, kur jis yra kankinamas“, – sakė ombudsmenas.

Jis sakė, kad Ispanijos pilietis, Ukrainoje gyvenantis daugiau nei aštuonerius metus, dingo 2022 m. kovo 19 d. laikinai okupuotame Chersone po to, kai dalyvavo mitinge „Už Ukrainos vienybę“.