Pramušė dugną: rusai savo smūgio Umanėje filmuotą medžiagą pateikia kaip Donbaso apšaudymą

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisipažino, kad ypatingiems atvejams su savimi nešiojasi pistoletą.

„Įsivaizduoji, Ukrainos prezidentas – rusų nelaisvėje? Tai gėda!“ – sakė Ukrainos lyderis televizijos žurnalistui Dmytro Komarovui filme „Metai. Už kadro“.

Ukrainos prezidentas atmetė prielaidą, kad ginklas reikalingas savižudybei kritinėje situacijoje: „Šauti į save? Ne! Mes atsišaudytume!“

Rusai televizijos siužete apie Donbaso apšaudymą panaudojo filmuotą medžiagą iš Ukrainos miesto Umanės, kurioje rusų raketa pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą ir jį iš dalies sugriovė, pražudydama per dvi dešimtis žmonių.

Vakaro žinių laidoje „Rossija-1“ vedėjas perskaitė propagandinį tekstą, kuriame dar kartą apkaltino Ukrainą apšaudant Donbaso gyvenvietes. Pasakojimą lydėjo vaizdo įrašas su kadrais iš Umanės.

„Ukrainos „smogikai“ šįvakar vėl apšaudė Donbaso teritoriją“, – pasakojo propagandistas.

Penktadienio rytą per didelio masto oro smūgį Rusijos raketa pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą Umanėje. Smūgis visiškai sugriovė vieną laiptinę, o paieškos ir gelbėjimo operacija truko beveik parą. Šeštadienį pavakary ji buvo baigta.

Iš viso žuvo 23 žmonės. 22 žuvusieji buvo ištraukti iš po griuvėsių, dar vienas mirė ligoninėje. Tarp žuvusiųjų yra šeši vaikai. Dar du gyventojai laikomi dingusiais be žinios.

Rusijos teismas nuteisė vieno Sibiro miesto gyventoją dėl jos įrašų socialiniuose tinkluose, kuriuose ji pasmerkė karą Ukrainoje, ir skyrė jai didelę baudą, nors ir pati kaltinamoji, ir prokuratūra prašė jai skirti laisvės atėmimo bausmę.

Marina Novikova, 65 metų teisininkė, buvo pripažinta kalta dėl „melagingos informacijos“ apie Rusijos kariuomenę „skleidimo“, kuris buvo pripažintas baudžiamąja veika po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas prieš daugiau kaip 14 mėnesių pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos kariai

M.Novikova savo įrašuose platformoje „Telegram“ smerkė invaziją ir kritikavo Rusijos vyriausybę.

Seversko – M.Novikovos gimtojo miesto – teismas jai skyrė 1 mln. rublių (apie 11,2 tūkst. eurų) baudą, pranešė Rusijos žmogaus teisių ir teisinės pagalbos grupė „OVD-Info“, citavusi jos vyrą Aleksandrą Gavriką.

Prokurorai moteriai prašė skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę,  o pati M.Novikova teismo prašė nusiųsti ją į kalėjimą, nes, anot jos, ji neturi pinigų sumokėti baudą, kuri pagal įstatymus gali sudaryti mažiausiai 700 tūkst. rublių (apie 7,8 tūkst. eurų).

„Esu pasirengusi mokėti už teisę likti žmogumi, nes suprantu, kad išteisinimo nebus“, – pareiškė teisme M.Novikova, kurią cituoja Rusijos žiniasklaida.

Oficialiais vyriausybės statistiniais duomenimis, vidutinis atlyginimas Sibiro Tomsko srityje, kurioje įsikūręs Severskas, sudaro 56 tūkst. rublių, arba apie 625 eurus.

Pasak „OVD-Info“, M.Novikovos byla buvo viena pirmųjų bylų, kurios buvo iškeltos pagal naująjį įstatymą, pagal kurį draudžiama skleisti melagingą informaciją apie Rusijos kariuomenę.

Tačiau, Kremliui stengiantis nutildyti karo kritikus, tokių bylų pastaruoju metu smarkiai padaugėjo.

Rusijos aukščiausiojo teismo neseniai paskelbta ataskaita parodė, kad 2022 metais teismai 4439 kartus skyrė piliečiams baudas už „kariuomenės diskreditavimą“, pranešė nepriklausoma rusų žinių svetainė „Mediazona“.

Ispanijos vyriausybė pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimo rusiško dyzelino importo per trečiąsias šalis siekiant išvengti sankcijų, nustatytų dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Europos Sąjunga (ES) nuo gruodžio 5 dienos uždraudė rusiškos naftos importą, o nuo vasario 5-osios – rusiškų naftos produktų importą, kad Maskva negautų jai reikalingų pajamų iš energijos išteklių.

Visgi ekspertai ir naftos bendrovių vadovai įtaria, jog tam tikri Rusijoje pagaminto dyzelino kiekiai ir toliau patenka į ES valstybes nares, tačiau jie tiekiami per kitas šalis, siekiant užmaskuoti jų kilmę.

Ispanų dienraštis „El Mundo“ penktadienį pranešė, jog įtariama, kad Rusijoje pagamintus degalus į Ispanijos uostus iš Maroko šiemet atgabeno mažiausiai du laivai. 

Dieną anksčiau Ispanijos energetikos milžinės „Repsol“ generalinis direktorius Josu Jonas Imazas pareiškė, kad Rusijoje pagamintas dyzelinas per trečiąsias šalis ir toliau patenka į ES valstybes, įskaitant Ispaniją.

Ispanijos energetikos ministrė Teresa Ribera sakė, jog pradinis tyrimas parodė, kad visi krovinių dokumentai buvo tvarkingi ir degalai nebuvo pagaminti Rusijoje, bet pridūrė, jog vyriausybė tęs patikrinimą.

„Jei yra bent menkiausių įtarimų, būtina patikrinti, ar importuoti produktai atgabenti iš nurodytos vietos, ar iš kitos šalies, ir ar yra kokių nors pažeidimų“, – teigė ministrė.

T.Ribera žada Europos Komisijai pasiūlyti sukurti naują naftos produktų importo sertifikavimo ir atsekamumo sistemą, kurią taikant būtų reikalaujama patvirtinamųjų dokumentų iš uostų, per kuriuos buvo gabenami naftos produktai, ir iš šiuos produktus patiekusių naftos perdirbimo gamyklų, rašoma energetikos ministerijos paskelbtame pranešime.

Maroke trys parlamento opozicinės frakcijos neseniai paragino atlikti tyrimą dėl „abejonių ir įtarimų“, jog šalies degalų bendrovės importuoja Rusijoje pagamintą dyzeliną ir „galbūt jį perparduoda ... į šalis, kurios draudžia jo importą“.

Tačiau jų bandymas suformuoti tiriamąjį komitetą nebuvo sėkmingas, nes už pasiūlymą balsavo nepakankamai įstatymų leidėjų.

Lietuvos kariuomenė Ukrainai perdavė dar šešis visureigius „Land Rover“ ir vėl sauso maisto davinių, šeštadienį socialiniuose tinkluose paskelbė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. 

„Viskas reikalinga mobilumui palaikyti“, – pridūrė ministras. 

Netoli sienos su Ukraina esantys penki Rusijos kaimai dėl ukrainiečių pajėgų apšaudymo liko be elektros, šeštadienį pranešė su Ukraina besiribojančios Belgorodo srities Rusijos pietvakariuose gubernatorius.

„Šiandien ukrainiečių buvo apšaudytas Naujosios Tavolžankos kaimas“, – platformoje „Telegram“ pranešė Viačeslavas Gladkovas.

„Apgadinti elektros laidai“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad šio ir dar keturių netoliese esančių kaimų gyventojai „neturi elektros“.

Pasak V.Gladkovo, „išankstiniais duomenimis, žuvusiųjų ar sužeistųjų nėra“.

Rusijos okupacinė valdžia Ukrainos pietuose šeštadienį pranešė, kad ukrainiečių pajėgos iš artilerijos pabūklų intensyviai apšaudo Naująją Kachovką ir kad mieste dingo elektra.

Apšaudymas vyksta tą pačią dieną, kai pareigūnai Rusijos aneksuotame Kryme pranešė apie dronų ataką prieš kuro saugyklą Sevastopolyje.

Naujoji Kachovka yra Rusijos kontroliuojamame Ukrainos pietiniame Chersono regione, prie Dnipro upės. Iš regiono centro Chersono Rusijos pajėgos pasitraukė lapkritį.

„Naująją Kachovką ir rajono gyvenvietes Ukrainos ginkluotosios pajėgos labai intensyviai apšaudo iš artilerijos pabūklų“, – per „Telegram“ pranešė Maskvos paskirta Naujosios Kachovkos valdžia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Naujoji Kachovka

Pranešime priduriama, kad dėl artilerijos ugnies miestas liko be elektros.

Okupacinė valdžia ragina miestiečius laikytis ramiai ir nurodo, kad pasibaigus apšaudymui prasidės elektros tiekimo atnaujinimo darbai.

Rusų pajėgos Naująją Kachovką užėmė pirmą savo invazijos į Ukrainą dieną – 2022 metų vasario 24-ąją.

Šiame mieste yra hidroelektrinės užtvanka – strateginės reikšmės taikinys.

Kyjivas šiuo metu rengiasi pavasariniam kontrpuolimui prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.

Ukraina šeštadienį paskelbė įteikusi Lenkijos ambasadai Kyjive notą dėl nepriimtinais pavadintų prekybos suvaržymų ukrainietiškiems žemės ūkio produktams.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka sakė, kad „notos dėl kategoriškai nepriimtinos žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos suvaržymų situacijos“ buvo nusiųstos Lenkijos ambasadai ir Europos Sąjungos misijai Ukrainoje.

Lenkija yra svarbi Ukrainos, kovojančios su Rusijos invazija, sąjungininkė.

Oficialus Kyjivo protestas Lenkijai ir ES pareikštas po to, kai kelios Ukrainos kaimynės, įskaitant Lenkiją, reaguodamos į savo ūkininkų protestus dėl kritusių kainų įvedė laikinus prekybos barjerus ukrainietiškiems grūdams ir kitiems produktams. 

Galiausiai Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija penktadienį susitarė leisti Ukrainos eksportuojamų žemės ūkio produktų tranzitą.

Kyjivas paragino nedelsiant atnaujinti eksportą ir sakė, kad suvaržymais buvo pažeistas Ukrainos ir ES asociacijos susitarimas.

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka šeštadienį per ES finansų ministrų susitikimą Stokholme sveikino pasiektą susitarimą dėl žemės ūkio produktų eksporto į bloką ir per jį į pasaulio rinkas.

Rusijai užpuolus Ukrainą, buvo smarkiai apribotas ukrainietiškų grūdų eksportas Juodąja jūra, todėl dalį eksporto teko nukreipti sausuma.

Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija susitarė leisti Ukrainos eksportuojamo maisto tranzitą, penktadienį pranešė Europos Komisija.

Dėl ūkininkų protestų anksčiau maisto produktų eksportas buvo laikinai uždraustas.

Rusijos invazija smarkiai apribojo tradicinį Ukrainos grūdų eksporto kelią Juodąja jūra, todėl reikėjo krovinius gabenti sausuma per Ukrainos kaimynių teritorijas.

Šalys narės sutiko leisti importuoti tam tikrus produktus iš Ukrainos be kiekybinių apribojimų ir patikrinimų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos grūdai

Tačiau Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos ūkininkai kritus kainoms ėmė protestuoti ir reaguojant buvo įvesta suvaržymų ir draudimų Ukrainos maisto eksportui.

„Europos Komisija iš principo pasiekė susitarimą su Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija dėl Ukrainos maisto produktų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prekybos eurokomisaras Valdis Dombrovskis.

Pagal susitarimą bus atšauktos Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Bulgarijos vienašališkos priemonės, sakė jis ir nurodė, kad numatytos „išskirtinės apsaugos priemonės kviečiams, kukurūzams, rapsams, saulėgrąžų sėkloms [ir] 100 mln. eurų paramos paketas paveiktiems ūkininkams penkiose šalyse narėse“.

„Sprendėme ir kaimyninių ES šalių, ir Ukrainos ūkininkams susirūpinimą keliančius klausimus“, – pridūrė V.Dombrovskis.

Lenkijai paskelbus savo draudimą, Ukrainos saulėgrąžų aliejaus gamintojai liovėsi pirkti sėklas, neturėdami garantijų, kad galės eksportuoti produkciją į ES.

Įtampa tarp Ukrainos ir kaimynių Europoje kilo tvyrant nežiniai dėl to, ar gegužės 18 dieną bus pratęsta vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva, užtikrinanti galimybę grūdus gabenti Juodąja jūra.