JAV generalinio štabo viršininkas: ukrainiečiai vargu ar šiemet laimės

Incidentas įvyko antradienį 19.47 val. vietos laiku netoli Snežeckajos stoties, esančios į rytus nuo paties Briansko. „Rusijos geležinkelių“ duomenimis, nuo bėgių nuriedėjo 20 prekinio traukinio vagonų ir lokomotyvas. Niekas nebuvo sužeistas. Priežastis įvardyta kaip „neteisėtas įsikišimas į geležinkelio transporto veiklą“.

Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas pareiškė, kad netoli Snežeckajos stoties buvo susprogdintas nenustatytas sprogstamasis užtaisas.

„Telegram“ kanaluose rašoma, kad įvyko keli sprogimai.

„Iš apvirtusių vagonų išsiliejo, kaip spėjama, sieros ir salietros. Ekstremaliųjų situacijų pareigūnai dabar aušina apvirtusius vagonus ir išsiliejusias medžiagas. Tarp nuvirtusių vagonų taip pat yra tuščių vagonų ir vagonų su metalo laužu“, – rašoma „Baza“ kanale.

Pirmadienį Briansko srityje nuo bėgių nuvažiavo dar vienas traukinys, vežęs naftos produktus ir medieną. Regiono gubernatorius patvirtino, kad traukinys nuvažiavo nuo bėgių dėl sprogimo.

„Telegram“ kanalo SHOT duomenimis, dėl sprogimo nuo bėgių nuvažiavo ir sudegė dviejų sekcijų dyzelinis lokomotyvas, nuvirto penki vagonai su skalda ir mediena. Išsiliejo 12 tonų dyzelinio kuro.

Nei ukrainiečiai, nei rusai šiais kalendoriniais metais greičiausiai neiškovos pergalės. JAV ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley tai pareiškė interviu leidiniui „Foreign Affairs“.

Jis sakė, kad Vakarų partneriai, rengiantis pavasario kontrpuolimui, padėjo Ukrainai apmokyti ir aprūpinti ginklais „apie devynias brigadas“, įskaitant šarvuotąsias.

„Ukrainiečiai dabar turi puolamųjų pajėgumų. Jie taip pat turi gynybinių pajėgumų, kurie yra daug geresni nei vos prieš metus. Nenoriu spėlioti, ar jie gali, ar negali surengti puolamąją operaciją artimiausiomis savaitėmis. Tai priklausys nuo jų pačių. Tačiau jie yra pasirengę pulti arba gintis“, – sakė generolas.

„AFP“/„Scanpix“/JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas A.Milley

M.Milley mano, kad Ukrainos kontrpuolimo rezultatas yra tikimybių klausimas. Taigi jis daro prielaidą, kad įmanomas bet kuris iš galimų variantų – didelė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė visiškai sugriaunant Rusijos gynybą, dalinė arba ribota sėkmė, taip pat yra tikimybė, kad sėkmės nebus.

„Vis dėlto manau, kad tikimybė, jog kuri nors pusė pasieks savo politinių tikslų (o karas – tai politika naudojant išimtinai karines priemones) – manau, kad tai bus labai sunku, labai sunku. Ir, atvirai kalbant, nemanau, kad tai įmanoma šiais metais“, – sakė M.Milley. 

Anksčiau JAV atstovai teigė, kad Ukraina iš savo partnerių gavo viską, ko prašė kontrpuolimui. Laikraštis „The New York Times“ mano, kad vienintelė priežastis, stabdanti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas šiuo metu, yra oras – liūtys ir pažliugusi žemė.

CNN analitikai pažymi, kad yra trys rimti veiksniai, galintys sutrukdyti Ukrainai sėkmingai surengti kontrataką – ešeloninės įtvirtinimų linijos rusų fronto pusėje, netikėtumo faktoriaus nebuvimas ir Rusijos pranašumas ore.

Tuo pat metu CNN teigia, kad Rusijos armija gana prastai pasirengusi Ukrainos kontrpuolimui. Jai trūksta amunicijos, nėra geros vadovybės, o rusų gynybines linijas ukrainiečiai jau detaliai ištyrinėjo palydovinėse nuotraukose.

Danija antradienį paskelbė siunčianti Ukrainai 1,7 mlrd. kronų (apie 230 mln. eurų) vertės karinę pagalbą „būsimam Ukrainos puolimui paremti“, pranešė Danijos gynybos ministerija.

Į Ukrainos palaikymo paketą įtrauktos išminavimo transporto priemonės, šaudmenys ir finansinė parama priešlėktuvinei gynybai įsigyti, sakoma Danijos gynybos ministerijos pranešime.

„Paramos pakete esanti įranga yra būtina, kad būtų atvertas kelias Ukrainos tankams ir mechanizuotiesiems pėstininkams į fronto liniją“, – pranešime cituojamas gynybos ministro pareigas einantis Troelsas Lundas Poulsenas.

„Naujasis karinės paramos paketas yra didžiausias iki šiol, todėl bendra Danijos parama siekia beveik 11 mlrd. kronų“, – sakė  užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.

Sausį Danija pažadėjo Ukrainai perduoti 19 Prancūzijoje pagamintų haubicų „Cezar“, įskaitant kelias vis dar užsakytas, o balandį paskelbė, kad kartu su Nyderlandais perka 14 tankų „Leopard 2“, kuriuos perduos Ukrainai.

Jungtinės Valstijos nori, kad Kinija paspaustų Rusiją nutraukti karą Ukrainoje, antradienį pareiškė JAV ambasadorius Kinijoje Nicholas Burnsas.

„Mums reikia, kad Kinija paspaustų Rusiją išvesti savo karius ir kad Ukraina galėtų susigrąžinti visą savo teritoriją ir vėl būtų visiškai suvereni visais šio žodžio aspektais“, – tvirtino N.Burnsas užsienio reikalų analitinio centro „Stimson Center“ renginyje, kuriame jis dalyvavo virtualiai.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV ambasadorius Kinijoje Nicholas Burnsas

„Būtų naudinga, jei Kinija paspaustų Rusiją nutraukti Ukrainos mokyklų, Ukrainos ligoninių ir Ukrainos daugiabučių namų bombardavimą. Vien per pastarąjį mėnesį ar du matėme didžiulius žmonių nuostolius dėl šių žiaurių Rusijos oro atakų ir dronų atakų prieš Ukrainos civilius gyventojus“, – tęsė jis.

„Taigi, manau, kad būtent to norėtume ir esu tikras, kad to norėtų Europos šalys, būtent to Ukraina nori iš Kinijos.“

N.Burnso teigimu, Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbis buvo „geras pirmas žingsnis“, tačiau neaišku, ar po jo bus imtasi kokių nors veiksmų.

„Norėtume, kad Kinija būtų kur kas griežtesnė patarinėdama rusams. Norėtume, kad būtų imtasi veiksmų karui kuo greičiau užbaigti, žinoma, tokiomis sąlygomis, kurioms galėtų pritarti Ukrainos vyriausybė“, – teigė diplomatas.

Jis taip pat patvirtino, JAV jau daug mėnesių „labai atidžiai stebi Kinijos galimai teikiamos letalinės pagalbos Rusijai klausimą“.

„Nematėme įrodymų, kad kinai tai daro, bet mes ir toliau tai stebime“, – pažymėjo ambasadorius.

Tačiau Pekinas teigia esąs neutralus karo Ukrainoje atžvilgiu. Kinija ne tik, kad nepasmerkė Rusijos invazijos, bet ir per pastaruosius metus sustiprino savo ekonominius ir diplomatinius ryšius su Maskva.

Privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas antradienį susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pareiškė, kad jo kovotojai neva sunaikino šarvuotą automobilį, kuriame buvo Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų vadas generolas majoras Ihoris Tancura.

Leidiniui „Ukrainska pravda“ šiuos teiginius paneigė šaltiniai kariuomenėje. 

„Šiandien 13.25 val. „Wagner“ artilerijos daliniai sunaikino šarvuotą automobilį, kuriame tariamai buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos vadas Ihoris Ivanovičius Tancura“, – rašoma oficialiame J.Prigožino spaudos tarnybos kanale.

Anot „Wagner“ vado, I.Tancura buvo pakeliui į Bachmutą. Jis pridūrė, kad aiškinasi sprogimo detales.

Jevgenijaus Prigožino spaudos tarnyba/„Telegram“/„Wagner“ išpuolis prieš Ukrainos pajėgas

Karinės bendrovės įkūrėjas savininkas taip pat paskelbė tariamai susprogdinto automobilio nuotrauką.

Tuo pat metu leidinio šaltiniai kariniuose sluoksniuose teigė, kad „ši informacija neatitinka tikrovės“.

Visų pirma Teritorinės gynybos pajėgų atstovas spaudai Denysas Zelinskis teigė, kad visi ginkluotųjų pajėgų gretose „yra gyvi ir sveiki“.

Grįždamas iš vizito Vengrijoje popiežius Pranciškus žurnalistams užsiminė, kad vykdo itin slaptą taikos misiją, padėsiančią išspręsti konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos.

„Esu pasirengęs padaryti viską, ko reikia, – lėktuve, sekmadienio vakarą sakė popiežius Pranciškus. – Ir dabar vykdoma viena misija, bet ji dar negali būti paviešinta. Pažiūrėsime, kaip seksis... Kai taps vieša, pasakysiu.“

Nuo pat neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios popiežius Pranciškus praktiškai kiekvieną savaitę meldė taikos ir ne kartą išreiškė norą tarpininkauti tarp Kyjivo ir Maskvos.

„AP“/„Scanpix“/Popiežius Pranciškus popiežiaus emerito Benedikto XVI laidotuvių metu

Antradienį Kyjivas pareiškė neturintis „jokių žinių“ apie taikos misiją, kurioje dalyvautų Vatikanas, siekiant išspręsti konfliktą su Rusija.

„Prezidentas Volodymyras Zelenskis nėra davęs sutikimo tokioms diskusijoms Ukrainos vardu“, – CNN sakė prezidento kanceliarijai artimas Ukrainos pareigūnas.

Lygiai tą patį antradienį pareiškė ir Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Ne. Mes apie tai nieko nežinome“, – sakė Kremliaus atstovas.

Ketvirtadienį prieš popiežiaus kelionę į Vengriją Vatikane su pontifiku susitikęs Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pasakojo, kad jiedų aptarė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlytą „taikos formulę“. Jis taip pat sakė pakvietęs pontifiką apsilankyti Kyjive.

86 metų popiežius Pranciškus anksčiau yra sakęs, kad su taikos misija nori aplankyti ne tik Kyjivą, bet ir Maskvą.

Danija Ukrainai skirs karinės įrangos ir finansinės paramos už 1,7 mlrd. Danijos kronų (228 mln. eurų), antradienį pareiškė šalies gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.

Jo teigimu, Danija nuo 2024 m. pradžios sumažins savo karinį buvimą Irake ir vietoj to sutelks dėmesį į Baltijos šalis, siūlydama NATO batalioną šiam regionui ginti.

Numatoma, kad batalioną sudarys nuo 700 iki 1 200 karių, o Latvijoje jis bus dislokuotas nuo keturių iki šešių mėnesių per metus.

„Reuters“/„Scanpix“/Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas

Likusią metų dalį kariai liks Danijoje, pasirengę būti dislokuoti Baltijos šalyse krizės atveju, pranešė Danijos gynybos ministerija.

„Turime būti pasirengę, kad Danijos buvimas Baltijos šalyse bus ilgalaikis, todėl reikia balansuoti tarp karių buvimo vietoje ir pasirengimo juos dislokuoti iš Danijos“, – sakė T.L.Poulsenas.

Danija nuo kitų metų vasario mėn. išves vieną iš savo saugumo ir palydos padalinių, kuriuos sudaro apie 105 kariai, iš Irako, tačiau ir toliau teiks personalą ir konsultacijas NATO misijai Irake, pridūrė ministerija.

Kremlius išleido naujas gaires Rusijos žiniasklaidai, kaip nušviesti artėjantį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą. Propagandistams uždrausta skatinti rusus tikėti Rusijos kariuomenės pergale, praneša „Meduza“.

Žiniasklaida pažymi, kad Kremlius ragina propagandistus „nemažinti lūkesčių“ dėl paskelbto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo. Be to, Rusijos propagandai draudžiama raminti rusus pasakojimais, kad „Kyjivas nepasirengęs“ kontrpuolimui. Priešingai, provyriausybinė žiniasklaida turėtų pabrėžti, kad Ukraina sulaukia tvirtos Vakarų paramos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Kaip paaiškino Kremliui artimi „Meduza“ šaltiniai, ši strategija išsprendžia dvi propagandines problemas. Pirma, jei Ukrainos puolimas žlugs, bus galima teigti, kad Rusijos kariuomenė sumaniai kovoja su galingu priešu. Taigi Rusijos pergalės ideologinė reikšmė būtų didesnė.

„Jei Ukraina, padedama JAV ir Europos ginklų, pasieks tam tikrą sėkmę ir užims teritoriją, jų pralaimėjimas taip pat bus suprantamas: visi Vakarai sutelkė milžiniškas pastangas fronte, tačiau jų laimėjimai, palyginti su šiomis pastangomis, yra labai kuklūs. Vadinasi, Rusijos kariuomenei apskritai taip pat gerai sekėsi“, – antrąją užduotį aiškina šaltiniai.

Be to, propagandistams „patariama“ „nevadinti“ temos apie Rusijos biudžeto išlaidas „infrastruktūros atkūrimui“ okupuotuose Ukrainos regionuose. Kremlius baiminasi, kad rusai bus nepatenkinti išlaidomis Ukrainos teritorijoms, jei problemų kils pačioje Rusijoje.

„Geriau nenurodyti konkrečių sumų, kiek buvo paimta [iš Rusijos valstybės biudžeto Ukrainos miestų atkūrimui]. Taip jau atsitiko su Krymu“, – aiškina vienas iš „Meduza“ šaltinių.

Rusija antradienį iškvietė Lenkijos ambasados Maskvoje reikalų patikėtinį Jaceką Sladewskį dėl to, kad Lenkija uždarė Rusijos ambasados Varšuvoje vadovaujamą mokyklą, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Lenkijos ir Rusijos santykiai istoriškai buvo įtempti, o po puolimo Ukrainoje jie dar labiau pablogėjo.

Naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame J.Sladewskis įeina į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje, praėjus trims dienoms po to, kai Varšuva Lenkijos sostinėje uždarė Rusijos diplomatų vaikams skirtą mokyklą. Rusija mokyklos uždarymą pavadino neteisėtu.

Rusija pareiškė, kad šiuo žingsniu pažeidžiami tarptautiniai susitarimai, ir pažadėjo griežtai reaguoti.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Lenkijos ir Rusijos ryšių „nelaukia nieko gero“.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lenkijos pareigūnų „protus yra užvaldžiusi rusofobija“.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos ambasadai priklausiusi mokykla Varšuvoje

Ginčas dėl 1970-ųjų daugiaaukščio pastato tęsiasi jau metus.

Varšuvos meras Rafalas Trzaszkowskis sakė, kad mokykla „neturi diplomatinio statuso ir jos nesaugo joks imunitetas“.

Varšuva jau ne vienerius metus skelbia, kad diplomatinių pastatų, kuriuos kiekviena šalis turi kitoje šalyje, skaičius labai skiriasi.

Lenkija, kuri ribojasi ir su Rusija, ir su Ukraina, yra viena iš ištikimiausių Kyjivo sąjungininkių prieš Maskvą.

Amerikiečių leidiniui „The Atlantic“ Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Ukraina gali išlaisvinti Rusijos okupuotą Krymą be kovos.

Straipsnyje teigiama, kad visi supranta, jog Krymas turi didelę strateginę reikšmę. Be to, per okupacijos laikotarpį Rusija pusiasalį iš turistų lankomos vietos pavertė kažkuo panašiu į Rusijos lėktuvnešį:  pusiasalyje atsirado kalėjimai ukrainiečių karo belaisviams, jis taip pat naudojamas vogtiems ukrainietiškiems grūdams gabenti.

Žinodami, kad Krymas verčiamas į miestą-tvirtove, ukrainiečiai kalba apie „politinį karinį“ Krymo išlaisvinimą, o ne grynai karinį puolimą.

Kai jie atkirs takus, geležinkelius ir vandens kelius į pusiasalį, o karinę infrastruktūrą nukreips į dronus, daroma prielaida, kad daugelis Rusijos gyventojų, ypač neseniai imigravusių, įsitikins, kad jiems būtų geriau gyventi kur nors kitur. 

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Mes užimsime Krymą be kovos“, – teigė O.Reznikovas.

Verta pažymėti, kad po sprogimų ant Rusiją ir Krymą jungiančio tilto, infrastruktūros objektuose ir transporto mazguose pusiasalį pradėjo palikti daugybė okupacijos metais ten gyvenusių rusų.

Šeštadienį Sevastopolio naftos bazėje kilo didžiulis gaisras. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pareiškė, kad sudegusi naftos bazė tiekė degalus Rusijos Juodosios jūros laivynui.

Be to, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad rusai pradės bėgti iš Krymo, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos priartės prie pirmojo kaimo pusiasalyje.