Ukrainos generalinis štabas patikslino rusų nuostolius nuo karo pradžios

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas atnaujino praėjusios paros priešo nuostolių skaičių, pažymėdamas, kad kai kurias pozicijas teko patikslinti gavus papildomų žvalgybos duomenų.

Remiantis atnaujinta informacija, nuo 2022 m. vasario 24 d. ir iki šiol sunaikinti 3794, o ne 3799 priešo tankai. Tačiau rusai prarado 7 šarvuotosiomis kovos mašinomis daugiau – 7449, o ne 7442.

Sunaikinta daugiau artilerijos sistemų – 3414 (anksčiau buvo pranešta apie 3406), taip pat daugiau reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (574 vietoj 572).

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Sunaikintas Rusijos tankas

Lėktuvų ir sraigtasparnių sunaikinta 313 ir 298 vietoj 310 ir 296. Pagal patikslintus duomenis, sunaikintų bepiločių orlaivių skaičius siekė 2990, o sparnuotųjų raketų – 1036 (anksčiau pranešta atitinkamai apie 2941 ir 1025).

Be to, sunaikinta 11 transporto priemonių ir degalų cisternų daugiau, nei tikėtasi. Priešo nuostoliai šioje pozicijoje siekia 6183.

Preliminariai pranešta, kad Ukrainos kovotojai per pastarąją parą likvidavo apie 480 rusų okupantų. Iš viso nuo invazijos pradžios Rusijos nuostoliai jau vertinami 206 200 žmonių. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Naujos Europos Sąjungos sankcijos Rusijai stringa dėl Graikijos ir Vengrijos protestų, šeštadienį rašo „Politico“.

Anksčiau šį mėnesį Briuselis pasiūlė 11-ąjį sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje paketą, kuriuo siekiama sumažinti galimą sankcijų vengimą.

Pagal šį paketą ES vykdomoji valdžia rekomendavo sustabdyti jautrių technologijų eksportą aštuonioms Kinijos bendrovėms dėl įtarimų, kad šios jas parduoda Rusijai, teigiama dokumente, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.

„AFP“/„Scanpix“/Taikilyje – Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Nuo to laiko, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, 27 ES šalys Maskvai taiko precedento neturinčias sankcijas.

Tačiau kai kurie Europos diplomatai pripažįsta, kad blokas jau beveik pasiekė ribą, iki kurios visos ES šalys yra pasirengusios susitarti dėl plataus masto priemonių.

Pasak „Politico“, Budapeštas ir Atėnai sankcijų paketo patvirtinimą susiejo su įmonių, kurias Kyjivas laiko karo rėmėjomis, sąrašu ir reikalauja, kad iš jo būtų išbrauktos Europos bendrovės.

„Nors šie klausimai paprastai nėra susiję, Vengrija ir Graikija sankcijų paketą naudoja kaip politinį svertą, siekdamos pašalinti savo įmones iš Ukrainos sąrašo“, – teigė leidinys.

ES nori apriboti jautrių technologijų, kurios gali būti naudojamos mūšio lauke, pavyzdžiui, mikroschemų, reeksportą į Rusiją per trečiąsias šalis.

Naujaisiais pasiūlymais ES taip pat siekia supaprastinti sudėtingą procedūrą, pagal kurią ji imasi priemonių prieš šalis, įsitraukusias į sankcijų apeidinėjimą.

Rusijos regionuose, besiribojančiuose su Ukraina, šeštadienį per apšaudymą žuvo du žmonės, pranešė regiono valdžios institucijos.

Belgorodo srities gubernatorius sakė, kad kitą dieną po kelių dešimčių smūgių jo regionui buvo surengta naujų Šebekino rajone.

„Vienas žmogus žuvo. Jis buvo apsaugos darbuotojas... apšaudymo metu jis buvo lauke“, – sakė Viačeslavas Gladkovas.

Jis sakė, kad buvo sužeisti keli žmonės, įskaitant 15 ir 17 metų paauglius.

Šią savaitę Maskva paskelbė apie į pietinę sritį esą iš Ukrainos įsiveržusią ginkluotą grupuotę. Dvi dienas trukusioms kovoms su šia grupe Maskva buvo pasiuntusi karo lėktuvų ir artilerijos. Tai buvo kol kas rimčiausia ataka Rusijos teritorijoje nuo 2022-ųjų vasarį prasidėjusio Kremliaus puolimo Ukrainoje.

Vėliau Maskva pareiškė, kad jos pajėgos nukovė daugiau kaip 70 ukrainiečių, pavadindama juos teroristais, tačiau naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių teiginių.

Pati Ukraina atsakomybę neigia.

Atsakomybę už išpuolį Belgorodo srityje prisiėmė Rusijos ultradešiniųjų grupuotės „Russkij dobrovolčeskij korpus“ („Rusijos savanorių korpusas“, RDK), drauge su antikremlišku Rusijos judėjimu „Legion „Svoboda Rossii“ („Legionas „Rusijos laisvė“).

Kitoje su Ukraina besiribojančioje Kursko srityje per minosvaidžio apšaudymą žuvo statybininkas, socialiniuose tinkluose pranešė gubernatorius Romanas Starovoitas.

Rusijos valdžios institucijos taip pat pranešė apie keletą incidentų, susijusių su dronais Rusijos teritorijoje.

Pskovo srityje dėl dviejų dronų atakos buvo apgadintas naftotiekio administracinis pastatas, pranešė gubernatorius Michailas Vedernikovas.

Sprogimas įvyko Litvinovo kaime, maždaug už 10 km nuo Baltarusijos sienos.

Pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta, pradėtas tyrimas.

Remiantis nepatvirtintais Rusijos „Telegram“ kanalo „Baza“, turinčio šaltinių slaptosiose tarnybose, pranešimais, bepiločiai taikėsi į „Transneft“ naftos siurblinę Pskove.

„Baza“ taip pat pranešė apie išpuolį prieš naftos perdirbimo gamyklą netoli Erochino, vakarinėje Tverės srityje.

Tverės srities spaudos tarnyba pranešė, kad netoli Erochino nukrito dronas ir niekas nenukentėjo, tačiau nepateikė jokių detalių.

Per pastarąsias kelias savaites padaugėjo pranešimų apie dronų atakas Rusijoje, dažniausiai su Ukraina besiribojančiuose regionuose.

Maskva kaltina Kyjivą ir jo rėmėjus iš Vakarų dėl didėjančio išpuolių ir sabotažo operacijų skaičiaus, taip pat ir prieš Kremlių.

Ukraina neigia esanti su tuo susijusi.

Per Rusijos surengtą apšaudymą Ukrainos šiaurės rytų Charkivo srities Kupjansko rajone šeštadienį žuvo 61 metų moteris, o vienas vyras buvo sužeistas, pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.

Išpuolis įvyko Šypuvatės kaime, maždaug už 50 km nuo Rusijos sienos. Pasak gubernatoriaus, 60 metų vyras, sužalotas skeveldrų, buvo paguldytas į ligoninę.

Per rudens kontrpuolimą Ukraina išlaisvino visą Charkivo sritį. Rusijos pajėgos ir toliau apšaudo regioną ir rengia oro atakas, per kurias dažnai nukenčia civiliai gyventojai.

Iranas šeštadienį atkirto Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, pareikšdamas, kad jo kaltinimai Teheranui yra bandymas gauti Vakarų karinę ir finansinę paramą.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga taiko Iranui sankcijas dėl jo dronų programos ir sako, kad ši šalis aprūpina Maskvą bepiločiais, naudojamais per Rusijos karą Ukrainoje. Teheranas šiuos kaltinimus neigia.

Trečiadienį V.Zelenskis sakė, jog Teheranas ginkluoja Rusiją ir kreipėsi tiesiai į iraniečius: „Kodėl norite būti Rusijos teroro bendrininkai?“

Reaguodamas Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani sakė, kad V.Zelenskio kartojami esą neteisingi kaltinimai jo šaliai „atitinka antiiranietiškos ašies propagandą ir žiniasklaidos karą“.

„Tai daroma siekiant pritraukti kuo daugiau Vakarų šalių karinės ir finansinės pagalbos“, – sakė N.Kanani.

Ukraina, pasak jo, turi konkrečių politinių tikslų ir motyvų, ir vengia ekspertų derybų su iraniečiais šiems pareiškimams ištirti.

Pranešama, kad Rusija per atakas prieš Ukrainą jau panaudojo 1160 Irane pagamintų dronų kamikadzių „Shahed“.

AP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių numuštas iranietiškas dronas „Shahed“

„Nors išmokome numušti daugumą jūsų dronų kamikazių... pataikymų vis dar yra, – trečiadienį sakė V.Zelenskis. – Kai iranietiškas dronas nužudo jauną nėščią ukrainiečių moterį ir jos vyrą jų namuose... Kam jums, motinos ir tėvai Irane, to reikia?“

Rusija į kaimyninę provakarietišką Ukrainą įsiveržė 2022 metų vasarį, išprovokuodama didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Ukrainiečių karinė žvalgyba pareiškė, kad Rusija rengia plataus masto provokaciją šalies pietryčiuose esančioje branduolinėje jėgainėje, kurią ji yra užėmusi, siekdama sužlugdyti Ukrainos kontrpuolimą.

Penktadienį paskelbtame Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos direktorato pareiškime teigiama, kad Rusijos pajėgos smogs Zaporižios atominei elektrinei, didžiausiai Europoje, ir praneš apie radioaktyvų nuotėkį, kad būtų pradėtas tarptautinis tyrimas, kuris sustabdytų karo veiksmus ir suteiktų Rusijos pajėgoms atokvėpio, reikalingo persigrupuoti prieš kontrpuolimą.

Kad tai įvyktų, Rusija „sutrikdė šeštadienį numatytą JT Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) nuolatinės stebėsenos misijos personalo rotaciją“, sakoma pareiškime. Jame nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius.

TATENA naujienų agentūrai AP teigė, kad neturi jokių tiesioginių komentarų dėl šių kaltinimų, o Rusijos pareigūnai iš dar nekomentavo Ukrainos teiginių.

Rusijos kariuomenė Zaporižios elektrinės kontrolę perėmė 2022 metų kovą, kelios savaitės po to, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Pietryčių Ukrainoje esančiame Zaporižios regione esanti šešių reaktorių elektrinė yra didžiausia Europoje.

Zaporižios elektrinė tiekdavo apie 20 proc. Ukrainos elektros energijos ir, nepaisant dažno apšaudymo, veikė pirmaisiais Rusijos karo mėnesiais, bet rugsėjį sustabdė elektros energijos gamybą.

Nuo to laiko nė vienas iš šešių sovietinių laikų reaktorių negamina elektros energijos, tačiau elektrinė tebėra prijungta prie Ukrainos elektros tinklo jos reikmėms, visų pirma – reaktoriams aušinti.

Šimtai Vokietijos valstybės tarnautojų, dirbančių švietimo ir kultūros srityse, turės išvykti iš Rusijos po atitinkamo Maskvos prašymo, šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis vokiečių vyriausybėje.

Taip bus Rusijai nusprendus priversti Vokietiją iki birželio pradžios sumažinti savo diplomatinių darbuotojų skaičių ir atstovavimą tokiose organizacijose kaip vokiečių kalbą populiarinantis Goethe's institutas ir vokiečių mokykla Maskvoje, sakė šaltinis.

Šaltinis patvirtino vokiečių dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“ pranešimą apie tai, kas buvo pavadinta Maskvos diplomatiniu karo paskelbimu.

„Tai vienašališkas, nepagrįstas ir nesuvokiamas sprendimas“, – sakoma Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Vokietija, kuri prieš Maskvos invaziją į Ukrainą buvo artima Rusijos ekonominė partnerė, kilus šiam konfliktui nusigręžė nuo Rusijos ir teikia finansinę bei karinę pagalbą Kyjivui.

123RF.com nuotr./Vokietijos vėliava

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją, rusų šnipinėjimas Vokietijoje sparčiai intensyvėjo, nurodo vokiečių saugumo tarnybos.

Balandžio viduryje Vokietija išvarė virtinę rusų diplomatų, „kad sumažintų žvalgybos tarnybų buvimą“. Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių ir išvarė apie 20 Vokietijos ambasados darbuotojų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija balandį apribojo vokiečių diplomatų ir valstybinių organizacijų atstovų, kuriems leidžiama dirbti Rusijoje, skaičių, sakė vokiečių URM.

„Šis limitas, Rusijos įvedamas nuo birželio pradžios, reiškia didelius apkarpymus visose [Vokietijos] buvimo Rusijoje srityse“, – sakė minėtas šaltinis.

Ministerija nenurodė, kiek žmonių paveiks Rusijos sprendimas, bet šaltinis vyriausybėje sakė, jog „Sueddeutsche Zeitung“ informacija, kad iš Rusijos turės išvykti keli šimtai žmonių, yra teisinga.

Vokiečių pareigūnai pastarosiomis savaitėmis bandė įtikinti rusų ministeriją atšaukti sprendimą, bet nesėkmingai, rašė laikraštis.

Dėl to artimiausiomis dienomis Rusiją turės palikti vokiečių pareigūnų, diplomatų, konsulatų darbuotojų ir, ypač, kultūros bei švietimo srityse dirbančių žmonių.

2022 metų pavasarį Vokietija išvarė apie 40 rusų diplomatų, Berlyno nuomone, kėlusių grėsmę saugumui.

Pernai spalį Vokietijos kibernetinio saugumo agentūros vadovas Arne Schonbohmas buvo atleistas pasirodžius naujienų pranešimams, kad jis yra artimas vienai konsultavimo kibernetinio saugumo klausimais bendrovei, siejamai su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Mėnesiu vėliau vienam vokiečių atsargos karininkui buvo skirta lygtinė metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė už šnipinėjimą Rusijai.

Rusijai penktadienį nepavyko sutrukdyti Ukrainai užimti vietos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vykdomojoje taryboje.

Trejų metų kadencijai prie tarybos prisidėjo 10 šalių, įskaitant Šiaurės Korėją, bet Rusija Pasaulio sveikatos asamblėjoje Ženevoje bandė sutrukdyti Ukrainai.

Paprastai šalys į 34 narių forumą, vaidinantį svarbų vaidmenį valdant PSO, išrenkamos be diskusijų, bet Maskva šiemet privertė surengti pirmą nuo 1977 metų balsavimą. „Už“ balsavo 123 šalis, „prieš“ – 13.

„Šiandienos balsavimas žymi pribloškiamą pralaimėjimą Rusijai... [Jai] nepavyko bandymai... sutrikdyti Pasaulio sveikatos asamblėjos ir jos vykdomosios tarybos darbo“, – sakė Ukrainos ambasadorė Jungtinėse Tautose Ženevoje Jevhenija Filipenko.

„Sveikatos negalima politizuoti. PSO turi būti leista normaliai funkcionuoti“, – tviteryje parašė Prancūzijos delegacija, sveikindama Ukrainą įveikus tai, kas buvo pavadinta Rusijos bandymais trukdyti.

Rusijos delegacija pareiškė: „Labai apgailestaujame, kad asamblėja balsavo už šalį, paprasčiausiai toliau politizuosiančią vykdomosios tarybos darbą.“

Trečiadienį PSO narės didele balsų dauguma pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas, taip dar kartą parodydamos paramą Kyjivui.

Asamblėjoje pykčių buvo ir daugiau – JAV pareiškė apgailestaujančios dėl Šiaurės Korėjos dalyvavimo pratęsimo.

JAV delegacija paragino Pchenjaną „gerbti žmogaus teises, vykdyti savo įsipareigojimus pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir įsitraukti į rimtą nuolatinę diplomatiją“.

Šiaurės Korėjos delegacija atkirto apgailestaujanti, „kad viena šalis bando piktnaudžiauti šiuo forumu savais niekingais politiniais tikslais“.

Kitos penktadienį prie vykdomosios tarybos prisidėjusios šalys yra Australija, Barbadosas, Kamerūnas, Komorai, Lesotas, Kataras, Šveicarija ir Togas.

Du dronai apgadino naftotiekio administracinį pastatą Rusijos vakariniame Pskovo regione, šeštadienį sakė vietos gubernatorius.

Tai naujausias išpuolis Rusijos teritorijoje, Maskvai antrus metus tęsiant invaziją Ukrainoje.

„Anksti ryte per sprogimą apgadintas naftotiekio administracinis pastatas netoli Litvinovo Nevelio rajone“, – sakė gubernatorius Michailas Vedernikovas.

Kaip rodo preliminari informacija, pastatas buvo apgadintas per dviejų bepiločių ataką, nurodė jis.

Apie aukas nepranešama, vykdomas tyrimas.

Rusijos „Telegram“ paskyroje „Baza“, turinčioje šaltinių slaptosiose tarnybose, pasirodė nepatvirtintų pranešimų, kad dronai taikėsi į bendrovės „Transneft“ naftos pumpavimo stotį Pskove.

Sprogimas įvyko Litvinovo kaime už maždaug 10 km nuo Baltarusijos sienos.

„Baza“ taip pat pranešė apie ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą netoli Jerochino vakarinėje Tverės srityje.

Srities administracijos spaudos tarnyba nurodė, kad netoli Jerochino sudužo dronas ir kad žmonės nenukentėjo, bet daugiau detalių nepateikė.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijoje padaugėjo pranešimų apie dronų atakas, dažniausiai prie Ukrainos sienos esančiuose regionuose.

Penktadienį du dronai apgadino pastatų Rusijos pietinio Krasnodaro miesto centre.

Maskva dėl dažnėjančių atakų ir sabotažo operacijų jos teritorijoje kaltina Kyjivą ir jo rėmėjus Vakaruose. Ukraina neigia, kad yra su tuo susijusi.

Tuo metu Belgorodo srities gubernatorius šeštadienį pranešė, kad šis regionas prie Ukrainos sienos vėl buvo apšaudytas.

Per Šebekino, esančio už maždaug 7 km nuo Ukrainos sienos, apšaudymą žmonės nenukentėjo, sakė Viačeslavas Gladkovas.

Diena anksčiau gubernatorius pranešė apie dešimtis ukrainiečių smūgių. Šią savaitę regione taip pat įvyko beprecedentis, dvi dienas trukęs įsiveržimas iš Ukrainos; jam atremti Rusija turėjo pasitelkti karius ir artileriją.

Ukraina paprašė Berlyno atsiųsti raketų „oras–žemė“ „Taurus“, galinčių nuskrieti daugiau kaip 500 km, šeštadienį naujienų agentūrai AFP nurodė Vokietijos gynybos ministerija.

„Neseniai gavome ukrainiečių prašymą“, – sakė ministerijos atstovas, bet daugiau detalių nepateikė.

Prašymas buvo perduotas Ukrainai rengiantis pradėti kontrpuolimą Rusijos užimtoms teritorijoms atkovoti.

2022 metų vasarį pradėta Rusijos invazija į provakarietišką kaimyninę šalį išprovokavo didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Turėdama minėtų raketų, kurias gamina vokiečių ir švedų bendra įmonė „Taurus Systems“, Ukraina galėtų smogti taikiniams toli Rusijoje.

Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys, remiančios Ukrainą ginklais, iki šiol atsargiai vertindavo galimybę duoti Kyjivui ginklų, galinčių pasiekti taikinius Rusijos teritorijoje, nes baimindavosi galimo konflikto išplitimo.

Nors anksčiau manyta, kad Vokietija nelabai nori tiekti ginklus, dabar ši šalis yra antra pagal svarbą karinės pagalbos Ukrainai teikėja po Jungtinių Valstijų.

Šiuo metu Berlynas rengia kol kas didžiausią karinės pagalbos paketą, apimantį priešraketines sistemas, 30 papildomų tankų „Leopard 1“, daugiau kaip 100 šarvuočių ir daugiau kaip 200 stebėjimo dronų.

Tačiau iki šiol Vokietija laikydavosi atsargios pozicijos dėl naikintuvų ir raketų „oras–žemė“.