A.Lukašenka: Rusija duos branduolinių ginklų bet kuriai šaliai, kuri prisijungs prie Sąjunginės valstybės

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ pasveikino Recepą Tayyipą Erdoganą su pergale Turkijos prezidento rinkimuose.

Suskaičiavus beveik 99 proc. Turkijos prezidento rinkimų antrojo turo biuletenių, dabartinis prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gavo 52 proc. balsų, neoficialiais valstybinės agentūros „Anadolu Agency“ paskelbtais duomenimis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

„Tikimės tolesnio strateginės partnerystės stiprinimo mūsų šalių labui, taip pat bendradarbiavimo stiprinimo vardan Europos saugumo ir stabilumo“, – rašė V.Zelenskis.

69 metų R.T.Erdoganui, kuris šalį valdė pastaruosius 20 metų, gegužės 14 d. vykusiame pirmajame ture nepavyko surinkti daugiau kaip 50 proc. balsų.

Tuo pat metu opozicijos lyderis Kemalis Kilicdaroglu, kuris sakė, kad toliau kovos už „tikrą demokratiją“ šalyje, atitinkamai gavo beveik 48 proc. balsų.

„Tai buvo pats nesąžiningiausias rinkimų laikotarpis mūsų istorijoje“, – sakė K.Kilicdaroglu.

R.T.Erdoganas liks šalies vadovu dar vienai 5 metų prezidento kadencijai.

Kaspijos jūra yra tiesioginis kelias tarp Irano ir Rusijos, o krovinių srautas joje vis labiau didėja, įskaitant ginklų pervežimus iš Teherano į Maskvą, rašo CNN.

Kaspijos jūros keliu, pasak ekspertų, gabenami dronai, kulkos ir minosvaidžių sviediniai, kuriuos Rusijos vyriausybė įsigijo iš Irano, kad sustiprintų savo karo veiksmus Ukrainoje. 

Pernai „Lloyd's List Intelligence“ duomenys atskleidė, kad rugsėjį Kaspijos jūroje laivų sekimo duomenyse padaugėjo spragų. Tai įvyko netrukus po to, kai Jungtinių Valstijų ir Ukrainos vyriausybės pareiškė, kad Maskva praėjusią vasarą iš Teherano įsigijo dronų.

Rudenį Rusija dažniau naudojo Irano dronus, be kita ko, prieš svarbią energetikos infrastruktūrą Ukrainoje. Pasak Ukrainos, ankstyvą sekmadienį Maskva pradėjo didžiausią iki šiol puolimą, naudodama Irane pagamintus dronus.

Gegužės 28 d. Rusijos kariuomenė smarkiai apšaudė Charkovo srities Kupiansko rajoną, pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Dėl atakos Kučerivkos kaime 74 metų moteris patyrė šautines žaizdas.

Petropavlivkos kaime, esančiame maždaug už 85 km nuo Rusijos sienos, dėl apšaudymo ugnis taip pat apgadino du ūkinius pastatus, kurių bendras plotas – 60 kv. m.

Praėjusį rudenį per kontrpuolimą Ukraina išlaisvino beveik visas okupuotas teritorijas Charkovo srityje, tačiau nuo to laiko Rusijos kariuomenė nuolat apšaudo regioną, naikindama infrastruktūrą ir sužeisdama civilius gyventojus.

Gegužės 28 d. iš mūšio lauko dezertyravo apie 80 rusų karių iš okupuoto Lysyčanskos miesto Luhansko srityje ir apie 30 „Wagner“ grupės samdinių netoli Bachmuto miesto Donecko srityje, pranešė Generalinis štabas.

Rusijos kariai iš „Storm-Z“ padalinio „savanoriškai paliko savo kovines pozicijas“ Lysyčanske, kuris praėjusių metų liepą tapo paskutine Ukrainos užuovėja Luhansko srityje, sakoma pranešime.

Gegužės 25 d. dar 20 rusų karių, visi buvę belaisviai, mainais už išankstinį paleidimą pašauktieji tarnauti kariuomenėje, taip pat dezertyravo iš Svatovės miesto Luhansko srityje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Lysyčanske

Gegužės 28 d. Ukrainos prezidento atstovas Aukščiausiojoje Radoje Fediras Venislavskis pareiškė, kad NATO aljansas vargu ar priims Ukrainą, kol nesibaigs karas su Rusija.

„Tarptautinių karinių ekspertų mūsų ginkluotųjų pajėgų įvertinimo lygis yra labai aukštas ir lieka tik karinis-politinis klausimas“, – sakė jis.

F.Venislavskis, kuris taip pat yra parlamentinio Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys, taip pat pridūrė, kad niekas neabejoja, jog Ukraina ateityje bus kariniame bloke, net patys rusai.

Pasak jo, daugiau detalių dėl būsimos Ukrainos integracijos į aljansą gali būti pasiekta per būsimą NATO viršūnių susitikimą liepos 11-12 d. Vilniuje, Lietuvoje.

Balandžio 3 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas spaudos konferencijoje pareiškė, kad aljanso pozicija „nesikeičia ir kad Ukraina taps aljanso nare“.

„Pirmas žingsnis link bet kokios Ukrainos narystės NATO yra užtikrinti, kad Ukraina nugalėtų“, – sakė jis. „Negaliu nurodyti tikslios datos, bet galiu pasakyti, kad sąjungininkai itin daug dėmesio skiria tam, kad Ukraina nugalėtų.“

Sulaukęs 89 metų mirė rusų ir amerikiečių menininkas Ilja Kabakovas, pranešė jo fondas socialiniuose tinkluose.

Iljos ir Emilijos Kabakovų fondas šeštadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad I.Kabakovas „paliko šį pasaulį... apsuptas savo mylimųjų, likus visai nedaug iki 90-mečio“, nenurodydamas, kur menininkas gyveno ar mirė.

„Šeima surengs privačias laidotuves, o po kelių savaičių bus surengtos viešos atminimo pamaldos“, – pridūrė fondas.

Jie taip pat paprašė, kad geros valios žmonės paaukotų I.Kabakovo pradėtam kolektyviniam meno kūriniui „Tolerancijos laivas“ (Ship of Tolerance), kuriuo siekiama skatinti taiką ir supratimą tarp tautų.

Paryžiaus Pompidu centras, kuriame 1995 metais I.Kabakovas eksponavo savo didžiulį kūrinį „Čia mes gyvename“ (This Is Where We Live), teigė, kad jis buvo „labai svarbus daugiau nei 70 metų“ ir kad kitais metais surengs jam skirtą parodą.

Gimęs 1933 metais Dniepropetrovske (tuometinėje Sovietų Sąjungoje, dabar Ukrainoje vadinamame Dnipru), I.Kabakovas nuo 1950-ųjų iki 1980-ųjų tapė ir piešė Maskvoje.

Tarptautinę šlovę jam pelnė instaliacijos, vaizduojančios kasdienį gyvenimą Rusijoje ir pašiepiančios sovietinį gyvenimo būdą.

1989 metais I.Kabakovas pradėjo dirbti su pianiste Emilija, o 1992 metais jiedu susituokė ir tais pačiais metais persikėlė į Niujorką.

Nuo tada jiedu buvo neatskiriami, o 2014 metais eksponavo didžiulę instaliaciją „Keistas miestas“ (The Strange City), kuri užėmė 13 500 kvadratinių metrų plotą Didžiųjų rūmų muziejuje Paryžiuje.

Jiems kartu buvo suteiktas Prancūzijos Meno ir literatūros ordino komandoro titulas, jie pelnė Oskaro Kokoschkos (Oskaro Kokoškos), „Praemium Imperiale“, El Greco ir kitus apdovanojimus už viso gyvenimo kūrybą.

Jie taip pat tapo Vienos menų universiteto, Maskvos menų akademijos, Paryžiaus Sorbonos universiteto ir Berno universiteto Šveicarijoje garbės nariais.

Ukraina sekmadienį pranešė, kad jos oro gynybos pajėgos per naktį numušė 58 iš 59 Rusijos paleistų dronų, daugiausia nukreiptų į sostinę Kyjivą.

„Rusijos Federacija surengė dar vieną masinę ataką prieš Ukrainos teritoriją, naudodama Irano gamybos dronus „Shahed“, – pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ir pridūrė, kad, „remiantis naujausia informacija, 58 iš 59 (dronų) numušė mūsų gynėjai“.

Anksčiau Ukrainos oro pajėgos buvo sakiusios, kad buvo suskaičiuotas rekordinis paleistų sprogstamųjų dronų skaičius – 54.

Aukšto rango Ukrainos vyriausybės pareigūnas perspėjo Iraną, kad po to, kai naktį į sostinę Kijevą buvo nutaikyti Irano bepiločiai lėktuvai „Shahed“, bus pasekmių.

„Teheranas tapo pagrindiniu Maskvos sąjungininku šiame kare, sąmoningai tiekdamas jai ginklus atakoms prieš civilius miestus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas. 

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Irano dronas „Shahed-136“

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas patikslino, kad siūlomos sankcijos apimtų prekybos, finansinius ir technologinius apribojimus iraniečiams, draudimą Irano kroviniams ir skrydžiams per Ukrainos teritoriją bei draudimą Irano piliečiams atsiimti lėšas iš Ukrainos.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusija suteiks branduolinių ginklų bet kuriai valstybei, kuri prisijungs prie Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės, pranešė Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida.

„Tai labai paprasta. Reikia sudaryti Baltarusijos ir Rusijos sąjungą, ir viskas: visiems bus branduoliniai ginklai“, – teigė jis.

Rusija ir Baltarusija formaliai priklauso vadinamajai sąjunginei valstybei – susitarimui, kuriuo siekiama gilinti abiejų šalių politinę ir ekonominę integraciją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Lukašenka

Gegužės 25 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir jo kolega iš Baltarusijos Viktoras Chreninas Minske pasirašė dokumentus dėl Rusijos nestrateginių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje. Putinas pirmą kartą pagrasino tai padaryti kovo 25 d.

S.Šoigu sakė, kad taktinių branduolinių ginklų kontrolė ir sprendimai dėl jų naudojimo lieka Kremliui, ir pridūrė, kad ateityje Rusija gali imtis „papildomų priemonių“, kad „užtikrintų sąjunginės valstybės (Rusijos ir Baltarusijos) saugumą ir reaguotų į karinę-politinę padėtį“.

Gegužės 25 d. A.Lukašenka teigė, kad jau pradėtas kai kurių Rusijos taktinių branduolinių ginklų perdavimas Baltarusijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasveikino savo šalies oro gynybos pajėgas ir gelbėjimo tarnybas po to, kai Kyjivas atlaikė didžiausią Rusijos dronų ataką nuo invazijos pradžios.

Per naktį įvykdytą išpuolį žuvo du žmonės ir dar trys buvo sužeisti.

Ataka įvykdyta Rusijai šį mėnesį suintensyvinus į sostinę nukreiptus oro smūgius ir perspėjus Vakarus neaštrinti konflikto po to, kai Jungtinės Valstijos sutiko patvirtinti naikintuvų F-16 tiekimą ukrainiečiams.

Ukrainos karinė valdžia anksčiau pranešė, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusija surengė didžiausią paleistų dronų skaičiumi ataką prieš Kyjivą nuo invazijos pradžios.

„Iš viso suskaičiuotas rekordinis paleistų sprogstamųjų dronų skaičius – 54!“ – „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Daigiau skaitykite čia.