V.Zelenskis: „priimti sprendimai“ dėl Ukrainos karių judėjimo

Ukrainos gynybos ministerija teigia, kad nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios buvo nukauta daugiau kaip 207 000 Rusijos karių, iš jų 430 žuvo per pastarąją dieną.

Kasdien atnaujinamoje informacijoje apie Rusijos nuostolius ministerija nurodė, kad taip pat sunaikinta 3 801 tankas, 575 daugkartinio paleidimo raketų sistemos ir 331 oro gynybos sistema.

Ukrainos teigimu, sunaikintų bepiločių orlaivių skaičius taip pat padidėjo 61 lėktuvu ir iš viso siekia 3 054.

Ukrainos naujienų agentūros „Unian“ korespondentas praneša, kad rytinės kariuomenės grupės atstovas Serhijus Čerevatas televizijai papasakojo, kas keičia „Wagner“ samdinius Bachmute.

„Taip, ten [Bachmute] vyksta rotacija dėl „Wagner“ nuostolių. Jie priversti tai daryti būtent dėl didžiulių nuostolių. Atvyksta Rusijos oro desanto pajėgų daliniai, taip pat motorizuotųjų šaulių daliniai. Žinome jų pavadinimus, žinome jų vadų pavardes, taip pat jų kovinį potencialą“, – sakė S.Čerevatas.

Jis pažymėjo, kad visi šie daliniai dalyvavo kare nuo pat plataus masto invazijos pradžios ir patyrė didelių nuostolių. Be to, jis pabrėžė, kad šie daliniai dažniausiai yra antros arba trečios sudėties.

Volodymyras Zelenskis sako, kad „sprendimai priimti“ dėl laiko, kada Ukrainos pajėgos pajudės į priekį, o tai dar viena užuomina, kad Kyjivas pasirengęs pradėti ilgai lauktą kontrpuolimą, rašo „Sky News“.

Savo naktiniame kreipimesi Ukrainos prezidentas sakė, kad susitiko su kariuomenės pareigūnais aptarti ne tik mokymų, taktikos ir amunicijos tiekimo, „bet ir laiko“.

„Būtent tai yra svarbiausia – laikas, kaip mes judėsime į priekį, – sakė V.Zelenskis. – Mes tai padarysime. Sprendimai jau priimti.“

V.Zelenskis taip pat sakė, kad JAV suteiktos priešraketinės sistemos „Patriot“ „užtikrina 100 proc. perėmimo lygį“ ir padės Ukrainai pasiekti pergalę prieš Rusiją.

Prezidentas sakė, kad turėdami karinių laimėjimų „ir su savo „Patriot“ turime toliau atsakyti Rusijai ir visoms jos blogio apraiškoms“.

Jo pastabos nuskambėjo po naktį ir dieną surengtų Rusijos raketų ir dronų atakų prieš Kyjivą ir kitas Ukrainos vietoves – dauguma jų, pasak pareigūnų, buvo perimti.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, atrodo, leido suprasti, kad būtent „Patriot“ sistemos perėmė Rusijos balistines raketas, nukreiptas į Kyjivą per netikėtą ataką pirmadienio rytą.

Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, Rusijos pajėgos šiandien nepradėjo jokių atakų aplink Ukrainos rytinį Bachmuto miestą, rašo „Sky News“.

Vakare atnaujintoje informacijoje apie mūšio lauką kariuomenė nurodė, kad aplink apgultą miestą, kuriame iki šiol vyko ilgiausias ir kruviniausias karo mūšis, nebuvo vykdomos jokios puolamosios operacijos.

VIDEO: Удары по "Самолету" в Бахмуте

Удары по "Самолету" в Бахмуте

Rusijos sviediniai pataikė į Torecko miestą, esantį maždaug už 34 km į pietvakarius nuo Bachmuto, ir, remiantis vietos pranešimais, žuvo mažiausiai du žmonės.

„Wagner“ samdiniai tvirtino, kad prieš kiek daugiau nei savaitę perėmė Bachmuto kontrolę, o paskui pradėjo perdavinėti pozicijas reguliariosioms Rusijos pajėgoms, tačiau Kyjivas tvirtina, kad jo pajėgos vis dar kontroliuoja nedidelę miesto dalį.

Savaitgalį aukštas Ukrainos pareigūnas sakė, kad Rusijos kovotojai laikinai sušvelnino atakas Bachmute ir jo apylinkėse, kad persigrupuotų ir sustiprintų savo pajėgumus.

Rusijos privačių samdinių grupės „Wagner“ vadovas paviešino filmuotą medžiagą, kurioje jis vaikštinėja po putojančio vyno gamyklą Rytų Ukrainos Bachmuto mieste.

Šiame nuniokotame mieste vyko ilgiausias ir nuožmiausias karo mūšis, kurio metu Rusijos atakoms vadovavo „Wagner“ kovotojai.

„Wagner“ įkūrėjas ir finansuotojas Jevgenijus Prigožinas anksčiau šį mėnesį paskelbė kontroliuojantis Bachmutą ir sakė, kad jo kovotojai pradės perduoti pozicijas reguliariosioms Rusijos pajėgoms.

„AFP“/„Scanpix“/„Wagner“ pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas Bachmute

Pirmadienį J.Prigožinas vaizdo įraše, tariamai nufilmuotame mieste esančioje putojančio vyno gamykloje, teigė, kad perduoda gamyklą Rusijos kariuomenei.

„Viskas išvalyta, visi stendai sunumeruoti, visi buteliai yra savo vietose. Du sunkvežimiai (su šampanu) kovo 8 d. buvo išsiųsti ukrainietėms.

Visa kita yra saugu ir sveika“, – sakė jis.

J.Prigožinas taip pat sakė, kad gamyklos savininkas turi teisę gauti savo vyną, nes „privati nuosavybė yra privati nuosavybė“.

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad „nėra optimistas“ dėl to, kaip šią vasarą rutuliosis Rusijos ir Ukrainos konfliktas.

J.Borrellis pridūrė, kad, jo nuomone, Rusija derėsis tik tuo atveju, jei laimės karą.

„Nesu optimistas dėl to, kas įvyks Ukrainoje šią vasarą. Matau karių koncentraciją abiejose pusėse, matau aiškų Rusijos ketinimą laimėti karą, (Rusija) nesileis į derybas, jei nelaimės karo“, – sakė jis, kalbėdamas Barselonoje.  

J.Borrellio pastabos buvo išsakytos tuo metu, kai Maskva pirmadienį netikėtai dienos metu apšaudė Kyjivą raketomis, praėjus kelioms valandoms po naktinio Ukrainos sostinės ir visos šalies apšaudymo.

Per parą ukrainiečių artileristai ir raketų paleidėjai smogė trims rusų priešlėktuvinės gynybos objektams, Rusijos pajėgų amunicijos sandėliui, taip pat trims rusų ginklų ir karinės įrangos stovėjimo vietoms.

Ukrainos gynybos pajėgos taip pat smogė dar trims svarbiems priešo taikiniams, pirmadienio, gegužės 29 d., vakare socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

„Gynybos pajėgų aviacija per dieną atliko 15 smūgių prieš priešo personalo ir karinės technikos telkinius“, – teigė Generalinis štabas.

Rusijos vidaus reikalų ministerija pirmadienį išdavė Jungtinių Valstijų senatoriaus Lindsey Grahamo arešto orderį dėl jo komentarų, susijusių su kovomis Ukrainoje.

Penktadienį vykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sumontuotame vaizdo įraše, kurį paviešino V.Zelenskio biuras, L.Grahamas, respublikonas iš Pietų Karolinos, pažymėjo, kad rusai miršta, o JAV karinę pagalbą šaliai pavadino „geriausiais kada nors mūsų išleistais pinigais“.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV senatorius Lindsey Grahamas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Nors atrodė, kad L.Grahamas šias pastabas išsakė skirtingose pokalbio dalyse, Ukrainos prezidento biuro trumpame vaizdo įraše jos buvo pateiktos viena šalia kitos, o tai sukėlė pasipiktinimą Rusijoje.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sekmadienį pareiškė, kad „sunku įsivaizduoti didesnę gėdą šaliai, nei turėti tokius senatorius“.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos kariuomenė teigia sunaikinusi didžiąją dalį Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų, paleistų į šalį sekmadienio naktį ir pirmadienį.

Buvo dvi smūgių bangos, savo kasdien atnaujinamoje informacijoje nurodė Generalinis štabas. Pirmoje dalyvavo 40 iš oro paleistų sparnuotųjų raketų ir 38 atakos bepiločiai lėktuvai „Shahed“ – Ukraina teigė, kad tik keturios raketos ir aštuoni bepiločiai lėktuvai prasiskverbė pro Ukrainos priešlėktuvinę gynybą.

„Po pietų priešas panaudojo sparnuotąsias ir balistines raketas iš taktinės raketų sistemos „Iskander“ prieš civilinę ir svarbią infrastruktūrą Kyjive. Ukrainos oro pajėgos sunaikino 11 iš 11 raketų“, – pranešė Generalinis štabas, patvirtindamas ankstesnius Ukrainos vertinimus.

Bendras raketų skaičius yra vienas didžiausių per dieną per pastaruosius mėnesius.

Ukrainos gynybos pajėgos mūšio laukuose rytuose atrėmė 20 Rusijos atakų, dauguma jų – aplink visiškai sugriautą Marjinkos miestą netoli Donecko, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Štai sritys, apie kurias Generalinis štabas pasidalijo naujausia informacija:

Lymanas: Rusija nevykdė antžeminių puolimų rytiniame mieste, tačiau tęsė oro antskrydžius ir artilerijos apšaudymą.

Bachmutas: Rusijos pajėgos nevykdė puolamųjų veiksmų, bet tęsė apšaudymą.

Zaporižios ir Chersono regionai: Ukrainos kariuomenė pranešė apie plačiai paplitusį Rusijos apšaudymą gyvenvietėse, esančiose netoli fronto linijos šiuose regionuose, kur, kaip tikisi daugelis stebėtojų, bus sutelktas Ukrainos kontrpuolimas.

Kai kurie analitikai mano, kad Rusijos pajėgos riboja puolamuosius veiksmus, nes stengiasi sustiprinti gynybą Bachmute ir kitur palei fronto liniją.

Pirmadienio rytą, gegužės 29 d., Kyjive per galingą Rusijos okupantų puolimą buvo sužeistas 40 metų vyras.

Vyras važiavo automobiliu sostinės Podolskio rajone, kai iš dangaus nukrito priešo raketos nuolaužos, pataikiusios būtent į jo automobilį, sužinojo TSN korespondentas. Žurnalistai išsiaiškino, kad sudužo priekinis automobilio stiklas, o vyrui buvo supjaustytos rankos ir veidas. Nukentėjusysis buvo nuvežtas į Kyjivo greitosios pagalbos ligoninę.

Kyjivo miesto klinikinės greitosios pagalbos ligoninės laikinai einantis vyriausiojo gydytojo pareigas Viktoras Dorošas sakė, kad nukentėjusiajam buvo padarytos masyvios, bet paviršinės žaizdos atvirose kūno vietose – dilbyje, kakle ir veide.

„...Pacientui buvo suteikta medicininė pagalba, jis apžiūrėtas, gilesni sužalojimai atmesti, žaizdos sutvarkytos, nuspręsta tęsti gydymą ambulatoriškai...“, – dalijosi jis.

Pirmadienio ryte rusai į Ukrainą paleido 11 raketų „Iskander“, įskaitant balistines raketas. Trijuose Kyjivo rajonuose aptikti šeši rusiškų raketų fragmentai. Per išpuolius sužeistas vienas žmogus.

Pirmadienis Ukrainai buvo viena „sunkiausių dienų“ per karą, Rusijai pradėjus naują oro smūgių bangą, sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio užsienio politikos patarėjas Ihoris Žovkva, rašo „Sky News“.

Po naktį vykusio sostinės Kyjivo bombardavimo, per kurį, kaip pranešama, Ukrainos gynybos pajėgos perėmė daugumą raketų ir bepiločių orlaivių, šį rytą Rusija surengė dar vieną ataką sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas I.Žovkva, kalbėdamas su „Sky News“, naujausias atakas pavadino „pasibaisėtinomis“.

„Tai praktiškai realybė, kurioje gyvename kiekvieną dieną ir kiekvieną naktį, – sakė jis. - Tai viena iš sunkiausių dienų karo metu, ir, deja, manome, kad tai gali pasikartoti.“

Paklaustas, kodėl Maskva taikosi į Kyjivą, o ne į karinius objektus, I.Žovkva sakė, kad Rusijos pajėgos puola civilines vietoves, kad „neleistų Ukrainai daryti to, ką ji planuoja mūšio lauke“ – greičiausiai turėdamas omenyje Kyjivo plačiai numatomą kontrpuolimą.

I.Žovkva sakė, kad Kyjivas iš tarptautinės bendruomenės gauna ginkluotės pagalbą „daug didesniu kiekiu ir kokybe“, ruošdamasis kontrpuolimui, tačiau pridūrė, kad Ukrainai vis dar reikia „vis daugiau ir daugiau oro gynybos sistemų“.

„Mums reikia... naikintuvų kaip oro gynybos dalies, nes ten, kur neturime pakankamai priešlėktuvinių ir priešraketinių sistemų, naudojame lėktuvus.“

Baltarusijos piliečiai padeda Rusijos okupantams ir stato įtvirtinimus laikinai okupuotoje Chersono srityje ir Mariupolyje, teigia Ukrainos Nacionalinis pasipriešinimo centras.

„Kadangi okupuotos Ukrainos dalies gyventojai nenori dirbti okupantams, rusams tenka samdyti kviestinius darbininkus iš Baltarusijos inžineriniams darbams“, – pranešė Nacionalinis pasipriešinimo centras.

Pažymima, kad laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje įtvirtinimų statyboje dalyvavo grupė Baltarusijos piliečių. Kita brigada dalyvavo demontuojant nugriautus pastatus laikinai okupuotame Mariupolyje.

„Dėl sunkios ekonominės padėties ir didėjančio nedarbo Baltarusijoje vis daugiau šios šalies piliečių vyksta į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas atlikti darbų, kurių atsisako vietiniai gyventojai“, – paaiškino centras.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas pasiūlė, kad bet koks Ukrainai priimtinas taikos susitarimas apimtų ne tik suverenių šalies sienų atkūrimą, bet ir demilitarizuotą zoną, besitęsiančią 100–120 km į Rusijos teritoriją. 

„Pagrindinė pokarinio susitarimo tema turėtų būti apsaugos priemonių, užkertančių kelią agresijos pasikartojimui ateityje, nustatymas. Siekiant užtikrinti tikrą Charkivo, Černihivo, Sumų, Zaporižios, Luhansko ir Donecko sričių gyventojų saugumą ir apsaugoti juos nuo apšaudymo, reikės įvesti 100–120 km demilitarizuotą zoną Belgorodo, Briansko, Kursko ir Rostovo respublikų teritorijoje. Tikėtina, kad pirmajame etape bus privalomas tarptautinis kontrolės kontingentas“, – tviteryje rašė jis.

Anksčiau šiandien buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas siūlo, kad paprasčiausias sprendimas dėl tarpvalstybinio Rusijos apšaudymo iš Ukrainos būtų Charkivo srities prijungimas prie Belgorodo srities.

Kyjivo parlamentas pirmadienį patvirtino sankcijų paketą Rusijos sąjungininkui Iranui, kuris kaltinamas siuntęs ginklus Maskvai per daugiau nei metus trunkančią invaziją į Ukrainą.

„Rezoliucija suderina Ukrainos sankcijas su viso civilizuoto pasaulio veiksmais siekiant visiškos Irano izoliacijos“, – teigiama Ukrainos parlamento interneto svetainėje.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pirmadienį pareiškė, kad jos vyriausybė planuoja šiais ir kitais metais padidinti išlaidas karinei pagalbai Ukrainai 2,6 mlrd. dolerių (2,43 mlrd. eurų), pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Šių metų pradžioje Danija įsteigė 1 mlrd. dolerių fondą karinei, civilinei ir verslo pagalbai Ukrainai.

Danijos visuomeninis transliuotojas „Danmarks Radio“ pranešė, kad naujosios lėšos skirtos karinei pagalbai.

Reaguodamas į šią žinią, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje pareiškė, kad „šis didelis įnašas dar labiau sustiprins Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinius pajėgumus trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Mūsų stiprybė – vienybėje!“

Ukrainos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Kostiantinas Vaščenko, kalbėdamas „Globsec“ forume Bratislavoje, sakė, kad „tik du ar trys“ žmonės žino datą, kada prasidės ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas, ir išsakė mintį, kad jis taip ilgai buvo atidėliojamas iš dalies dėl to, kad buvo siekiama psichologiškai paveikti Rusiją:

„Kontrpuolimas yra ne tik karinis, bet ir diplomatinis bei informacinis. Matome, kad mūsų priešai labai nervinasi, nes laukti mirties yra dar blogiau nei pati mirtis... Niekas nežino, kurią dieną prasidės puolimas. Žino pora, gal trys žmonės. Tikrosios datos nežinau, bet [manau], kad tai bus artimiausiu metu“, – sakė jis.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Kostiantinas Vaščenka

Vienoje iš pirmųjų sesijų, kurioje Vidurio Europos šalių užsienio reikalų ministrai diskutavo, kaip Europa turėtų elgtis su Rusija pasibaigus karui Ukrainoje, Austrijos užsienio reikalų ministrui Alexanderiui Schallenbergui buvo mestas iššūkis dėl jo šalies karinio neutralumo ir tradicinės ryšių su Rusija palaikymo politikos.

Jis teigė, kad Austrija nėra Nato narė, tačiau „niekada nebuvo neutrali vertybių požiūriu“. Tačiau jis sakė, kad net ir po Ukrainos pergalės Europai reikės politikos, kaip užmegzti ryšius su Rusija.

„Kad ir ką darytume, istorija nesikeičia ir geografija nesikeis. Turime sugebėti atskirti Putiną ir jo pakalikus nuo paprastų rusų. Tai gali būti sunku, bet manau, kad yra labai svarbus skirtumas, kurį mums pavyko padaryti su Iranu ir Šiaurės Korėja“, – dėstė A.Schallenbergas.

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis su tuo nesutiko, sakydamas, kad problema yra platesnė nei tik Rusijos vadovybė: „Mes turime būti pasirengę apsaugoti Europą nuo šios blogos rusiškojo imperializmo idėjos“.

Į geopolitinę konferenciją, kurioje dalyvauja pasaulio lyderiai, užsienio reikalų ir gynybos ministrai iš visos Europos, ateinančias tris dienas, o pagrindinė darbotvarkės tema jau antrus metus iš eilės yra karas Ukrainoje.

Svarbiausias pranešėjas šiais metais yra Emmanuelis Macronas, kuris forume kalbės trečiadienį. Pirmadienį forume turėjo kalbėti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau tai buvo atidėta.

Kyjivo miesto administracija susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė, kad „per sostinės apšaudymą dienos metu šiandien metro buvo daugiau kaip 41 000 žmonių“, o per naktį „daugiau kaip 9 000 gyventojų, tarp jų 1 120 vaikų, rado prieglobstį metro stotyse“.

Jos teigimu, „tai didžiausias skaičius žmonių, naktimis pasilikusių stotyse per šį mėnesį“.

Kyjivo gyventojams priminta, kad „pavojaus metu stotyse galima gauti kėdžių ir geriamojo vandens. Turėkite omenyje, kad stotyse gana vėsu, todėl su savimi pasiimkite šiltų drabužių“.

Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ / „Telegram“/Kyjivo metro stotis

Čekijos generalinio štabo viršininkas Karelas Rzekhka pareiškė, kad egzistuoja karo tarp Rusijos ir NATO galimybė, pranešė čekų naujienų portalas „Novinky“.

Pasak jo, siekiant užkirsti kelią tokiam scenarijui, svarbu pasiruošimas ir atgrasymas.

„Rusijos ir Šiaurės Atlanto aljanso karas, kuris mums yra blogiausias scenarijus, nėra neįmanomas, jis įmanomas“, – sakė Generalinio štabo viršininkas.

K.Rzekhka pažymėjo, kad šalies ginkluotosios pajėgos stengiasi pasirengti galimam intensyviam konfliktui, nes „Rusija šiuo metu yra konflikto su (Šiaurės Atlanto) aljansu trajektorijoje“.

„Čekija yra NATO narė, ir tai duoda naudos, bet taip pat įpareigoja tam tikrais įsipareigojimais. Todėl, jei prasidės karas, daug Čekijos karių įsitrauks į kovą pagal aljanso planus“, – pridūrė jis.

Štabo vadovas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į Rusijos karo prieš Ukrainą patirtį, būtina stiprinti nacionalinį saugumą ir ypač kuo greičiau įveikti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių tiekimo.

Praėjusią savaitę J.Rzekhka pareiškė, kad būsimas Ukrainos kontrpuolimas prieš Rusiją nebūtinai pakeis įvykių eigą mūšio lauke, ir paragino ruoštis užsitęsusiam karui.

Kyjivo teisėsaugos pareigūnai demaskavo du jaunuolius, kurie sostinėje filmavo oro gynybos operacijas, pranešė Kyjivo policija.

Pirmadienį vietos gyventojas specialiuoju telefonu pranešė, kad du nepažįstami vyrai filmuoja priešlėktuvinės gynybos darbą. Į įvykio vietą nedelsiant buvo išsiųsti patruliai ir kriminalinės policijos pareigūnai.

Per valandą Kyjivo Sviatošynskio rajono gatvėje policija rado 23-ejų metų jaunuolį. Sostinėje buvo pradėta speciali policijos operacija, kurios metu buvo ieškoma kito vyro. Per pusvalandį teisėsaugos pareigūnai Ušakovo gatvėje sustabdė 26 metų BMW vairuotoją.

Kyjivo policija/Kyjive sulaikyti jaunuoliai

Sulaikyti jaunuoliai buvo nuvežti į Sviatošyno policijos skyrių duoti paaiškinimų, o vėliau perduoti Ukrainos saugumo tarnybai tolesniems procesiniams veiksmams atlikti.

„Kyjivo policija dar kartą primena apie draudimą fotografuoti ir filmuoti oro gynybos operacijas! Informaciją nutylėkite, nes tyla – patikimas mūsų gynėjų užnugaris!“

Olena Zelenska paskelbė vaizdo įrašą iš Kyjivo, kuriame užfiksuoti vaikai, bėgantys į priešlėktuvines slėptuves, kai pirmadienį sostinėje nuskambėjo pavojaus signalas.

„Kyjivas. Rytas po bemiegės nakties po ugnimi. Vėl nerimas... Vaikų klyksmas bėgant slėptis skambant sprogimams yra mūsų realybė. Tačiau taip neturi būti – niekur ir niekada. Baimės neįmanoma išjungti – bet mes ne sustingstame, o veikiame. Ukraina toliau kovoja“, – rašė O.Zelenska.

Penktadienį įtakingas leidinys „The Wall Street Journal“ paskelbė straipsnį, kuriame nurodė, jog specialusis Kinijos pasiuntinys Europoje Li Hui Vakarų pareigūnams pasiūlė paliaubų planą, pagal kurį Rusija turėtų išlaikyti šiuo metu okupuotų Ukrainos dalių kontrolę.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė pirmadienį paneigė, jog Li Hui išsakė tokią poziciją.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning

„Ukrainos užsienio reikalų ministras viešai pareiškė, kad jis užmezgė ryšius su visomis šalimis, ir nė viena iš jų nenurodė, kad specialusis pasiuntinys Li Hui pateikė pareiškimus, apie kuriuos pranešė „Wall Street Journal“, - sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Pasak ministerijos, Li Hui išsamiai išdėstė Kinijos poziciją ir „įtvirtino didesnį tarptautinį sutarimą“ susitikdamas su Ukrainos krizės šalimis.

Leidinio „The Wall Street Journal“ straipsnį skaitykite ČIA.

Rusijos pajėgos numetė bombas FAB-250 ant Donecko srityje esančio Torecko miesto. Teigiama, kad per smūgį žuvo du žmonės, tarp jų degalinės darbuotojas, ir mažiausiai 8 žmonės buvo sužeisti, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

Anot Generalinės prokuratūros pareiškimo, apie 11.30 val. rusų pajėgos vėl apšaudė Torecką, galimai naudodamos raketas FAB-250. Viena iš jų pataikė į degalinę, o kita – į administracinį pastatą.

Per incidentą prieš degalinę žuvo 28 metų darbuotojas. Vėliau pranešta apie dar vieną žuvusįjį. Preliminariais duomenimis, įvairaus sunkumo sužeidimus patyrė 8 civiliai gyventojai.

Antroji bomba nukrito ant administracinio pastato. Per sprogimą buvo sužeistas vietos gyventojas.

Ukrainos generalinė prokurašūta/ „Telegram“/Apgadinta degalinė

Tai jau ne pirmas kartas, kai Rusija smogdama Ukrainai naudoja įvairių tipų FAB bombas. Pavyzdžiui, gegužės 26 d. rusai numetė tokio pat tipo bombą FAB-250 ant Niujorko miestelio Bachmuto rajone. Būtent ten, Bachmuto kryptimi, Rusijos kariai naudojo pažangias FAB-500 valdomas aviacines bombas, kaip jau buvo pranešta anksčiau.

Dar balandžio mėnesį Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas neatmetė galimybės, kad Rusija gali pradėti reguliariai atakuoti Ukrainą 1500 kg sveriančiomis valdomosiomis bombomis. Tokios bombos smogtų 50 kilometrų atstumu nuo sienos su Ukraina.

Pasak Ukrainos karinių ori pajėgų atstovo Jurijaus Ihnato, tam, kad Ukraina galėtų numušti tokias bombas mėtančius orlaivius, Ukrainai reikia „Patriot“, SAMP-T sistemų ir modernių orlaivių, pavyzdžiui, F-16.

Kartu, kaip ir bet kuris Rusijos ginklas, jis nėra visiškai tobulas, ir FAB dažnai nukrenta Rusijos teritorijoje, nepasiekusios paskirties vietos Ukrainoje.

Tvirtinama, kad gegužės 25 d. panašus incidentas įvyko Belgorodo srityje.

FAB-500 – tai sovietų sukurta 500 kg sverianti bendrosios paskirties bomba su didelės sprogstamosios galios kovine galvute, kurią daugiausia naudoja Rusijos oro ir kosmoso pajėgos, buvusios Sovietų Sąjungos respublikos ir šalys užsakovės.

Rusijos pajėgoms nepavyks išgąsdinti ukrainiečių savo raketų atakomis. Jie netrukus pajus atsaką į tokias atakas ir gailėsis dėl savo veiksmų, pareiškė Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas.

Jo komentaras pasirodė po pirmadienį įvykdytų Rusijos pajėgų atakų prieš Kyjivą.

„Visus tuos Rusijos Federacijos gyventojus, kurie vis dar mano, tiki, o gal svajoja, kad jie gali įbauginti Ukrainą, noriu nuliūdinti – tai netiesa: visi buvo ir tebėra savo darbo vietose ir toliau dirba savo darbą“, – sakė K.Budanovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas

Žvalgybos vadovas taip pat pažymėjo, kad Ukrainos atsako ilgai laukti nereikės.

„Visi tie, kurie bandė mus įbauginti, svajodami, kad tai turės kokį nors poveikį, labai greitai dėl to gailėsis. Mūsų atsakas nebus atidėliojamas. Palaukite, netrukus visi viską pamatys.“

Pirmadienio ryte rusai į Ukrainą paleido 11 raketų „Iskander“, įskaitant balistines raketas. Trijuose Kyjivo rajonuose aptikti šeši rusiškų raketų fragmentai. Per išpuolius sužeistas vienas žmogus.

Rusija pirmadienį pareiškė, kad jos ginkluotosios pajėgos smogė Ukrainos aerodromams ir sunaikino visus taikinius.

Pranešimas pasirodė po to, kai Kyjivas nurodė, jog buvo smogta vienam kariniam objektui Ukrainos vakaruose.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad šalies pajėgos smogė „tolimojo nuotolio tiksliai valdomais ore paleidžiamais ginklais prieš priešo taikinius aerodromuose“, ir pridūrė, kad visi paskirti taikiniai buvo sunaikinti.

Ukrainiečiai teigė, kad naktiniai rusų smūgiai pataikė į vieną karinį objektą Chmelnyckio regione Ukrainos vakaruose ir apgadino penkis orlaivius.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad dėl prastų kelių valstybių santykių ginklų kontrolės srityje susidaro „vakuumas“, ir teigė, kad Rusija nėra kalta dėl susidariusios padėties.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė į klausimą apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą oficialiai „denonsuoti“ Šaltojo karo pabaigos ginklų kontrolės sutartį.

„... šioje ginklų kontrolės, strateginio stabilumo srityje dabar, žinoma, susidaro didelis vakuumas, kurį idealiu atveju reikėtų skubiai užpildyti naujais tarptautinės teisės aktais, reguliuojančiais šią situaciją“, – sakė D.Peskovas per tradicinį susitikimą su žurnalistais.

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Tai atitinka viso pasaulio interesus. Tačiau tam reikia darbingų dvišalių santykių su visa eile valstybių, kurių šiuo metu trūksta“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai „ne mūsų kaltė“.

1990 m. Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutartimi nustatyti karinės įrangos dislokavimo Europoje apribojimai. Rusija 2007 m. sustabdė savo dalyvavimą šioje sutartyje, o 2015 m. dalyvavimą joje „visiškai nutraukė“.

Šį mėnesį V.Putinas pasirašė dekretą, kuriuo simboliškai denonsuojama sutartis po debatų ir balsavimo Rusijos parlamente šiuo klausimu.

Rusija neseniai sustabdė kelių ginklų kontrolės susitarimų su Vakarų valstybėmis, įskaitant branduolinių ginklų platinimą reguliuojančią Naująją START sutartį, galiojimą ir pradėjo taktinių branduolinių ginklų perkėlimą į kaimyninę Baltarusiją.

Maskvos ir Vakarų šalių santykiai smuko iki žemiausio lygio nuo Šaltojo karo laikų po to, kai 2022 m. vasario 24 d. V.Putinas pasiuntė dešimtis tūkstančių Rusijos karių į Ukrainą, vykdydamas, jo teigimu, „specialią karinę operaciją“, kuria siekiama apsaugoti pačios Rusijos saugumą nuo provakarietiškos Kyjivo valdžios, pažymėjo naujienų agentūra „Reuters“.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės sako, kad Rusijos veiksmai yra neišprovokuotas agresyvus karas, kuriuo siekiama užgrobti teritoriją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje paskelbė, kad telefonu kalbėjosi su Kambodžos ministru pirmininku Hun Senu, kuriam „padėkojo už principingą poziciją remiant Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“ ir „atkreipė dėmesį į tai, kad Kambodža rengia Ukrainos išminavimo specialistus“.

Jis taip pat pasiūlė Kambodžai palaikyti ir prisidėti prie konkrečių žingsnių Ukrainos taikos formulei užtikrinti.

Po dar vieno priešiško išpuolio sostinėje užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino partnerius toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą ir suteikti naikintuvus F-16, kad būtų galima atremti Rusijos agresiją.

„Rusijos atakos su atakuojančiais bepiločiais lėktuvais ir raketomis, nukreiptomis į taikius Ukrainos miestus, negali būti laikomos kažkuo įprastu, kad ir kokios dažnos jos būtų. Visa tai yra karo nusikaltimai, ir jie turi būti sustabdyti toliau stiprinant Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, įskaitant naikintuvus F-16, ir visą Rusijos agresiją paverčiant pralaimėjimu“, – tviteryje rašė D.Kuleba.

Anksčiau pranešta, kad pirmadienį Rusija atakavo Kyjivo regioną sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis. Miesto karinės administracijos teigimu, buvo numušta 11 raketų.

Tuo tarpu po naktį vykusių atakų Ukraina teigė visoje šalyje numušusi 37 raketas ir 29 bepiločius orlaivius „Shahed“. 

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ragina Europos Sąjungą toliau taikyti jos gimtinei sankcijas, apsvarstant ir galimybę įvesti naujų, bei pareiškė, kad Ukrainos ir Baltarusijos ateitis yra susijusi.

Apie tai pirmadienį rašo portalas „EuroNews“.

Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos varžovė 2020 metų rinkimuose S.Cichanouskaja, kuri po masinių protestų pabėgo į Lietuvą, pirmadienį dalyvaus Bratislavoje vyksiančiame susitikime su politiniais lyderiais.

Ji ketina perduoti pranešimą apie Baltarusijos svarbą regiono saugumui.

„IMAGO“/„Scanpix“/Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja

„Laisva ir nepriklausoma Baltarusija svarbi ne tik Baltarusijos žmonėms, bet ir visam regionui. Baltarusijos ir Ukrainos likimai yra persipynę, o Baltarusija yra krizės dalis, bet ji taip pat gali būti ir problemos sprendimo dalis“, – teigė S.Cichanouskaja.

Baltarusių opozicinio judėjimo veidas taip pat tvirtino, kad demokratijos atkūrimui turi būti panaudotos visos turimos teisinės priemonės.

„Tarptautinis baudžiamasis teismas privalo išduoti Lukašenkos arešto orderį, kaip ir [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino atveju“, – sakė ji.

Tremtyje gyvenanti moteris taip pat paragino Briuselį ir toliau taikyti sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms bei apsvarstyti galimybę įvesti papildomų sankcijų. Naujų sankcijų Baltarusijai nebuvo įvesta jau daugiau nei metus.

Sankcijas baltarusiškoms trąšoms per kelis kartus įvedė Europos Sąjunga, prekybos jomis ribojimus taiko ir Jungtinės Valstijos.

Didžiąją dalį Baltarusijos trąšų eksporto dalį sudarė įmonės „Belaruskalij“ produkcija – šios trąšos į užsienį vežtos per Klaipėdos uostą, gabenant jas per Lietuvą geležinkeliais.

Šis tranzitas nutrauktas pernai vasarį, argumentuojant tarptautinėmis sankcijomis ir rizikomis nacionaliniam saugumui.

Vis dėlto, pasak šaltinių, sausį Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl sankcijų Baltarusijai taisymo, numatant išimtį trąšoms.

Praėjusiais metais A.Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija Ukrainai pulti.

A.Lukašenka Baltarusiją geležiniu kumščiu valdo nuo 1994 metų.

Po 2020 metais vykusių beprecedenčių protestų prieš ginčijamą jo perrinkimą A.Lukašenka dar įnirtingiau ėmė persekioti savo kritikus, daugelį jų įkalindamas ar priversdamas bėgti į užsienį. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.

Rusijos pajėgos bando sustiprinti savo dalinius Bachmuto sektoriuje, tačiau jų puolimo intensyvumas gerokai sumažėjo, pranešė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

„Priešo puolimo intensyvumas gerokai sumažėjo, nes jis keičia „Wagner“ pajėgų karius reguliariais daliniais ir stengiasi stabilizuoti gynybą šiame rajone. Mūsų kariai gerokai apsunkina šį procesą priešui“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė ji.

Tačiau, anot viceministrės, artilerijos apšaudymo intensyvumas nesumažėjo.

Kaip pranešta anksčiau, pačiame Bachmute karinė grupuotė „Wagner“ atitraukia savo dalinius, o jų vietą užima reguliarioji kariuomenė. Tuo pat metu Ukrainos kariai tebekontroliuoja miesto pakraščius pietvakarinėje dalyje, „Orlaivių“ rajone.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Šiaurėje esančiuose Bachmuto priemiesčiuose taip pat keičiami priešo daliniai, o į pietus nuo miesto rusai bando stiprinti ir formuoti kariuomenės dalinius.

Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) pranešė, kad iš Bachmuto pasitraukia „Wagner“ kovotojai, o jų vietą greičiausiai užims Donecko Liaudies Respublikos kovotojai. Tuo pat metu reguliariosios Rusijos pajėgos judės į miesto flangus. Analitikai mano, kad toks persigrupavimas gali sumažinti Rusijos karių pajėgumus kituose Donecko srities rajonuose.

Po pranešimų apie sprogimus Rusijos okupuotame Mariupolio mieste sekmadienį, tremtyje dirbanti Mariupolio miesto taryba pirmadienį pareiškė, kad išpuolių prieš Rusijos bazes pietiniame mieste ir jo apylinkėse daugėja.

„Išpuolių prieš Rusijos okupantų bazes Mariupolio sektoriuje daugėja. Pastaruoju metu Mariupolyje ir Mariupolio rajone girdėti sprogimai“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė miesto taryba.

„Visų pirma, preliminariais duomenimis, smūgiai buvo suduoti Jurivkoje, Nikolske ir Urzufoje. Šiose vietose yra Rusijos kariniai sandėliai ir bazės. Neseniai okupantai šias gyvenvietes laikė užnugario zonomis, tačiau padėtis keičiasi“, – priduriama pranešime. 

„AFP“/„Scanpix“/Mariupolis

Pranešimai apie suintensyvėjusius Ukrainos smūgius okupuotam miestui pasirodė vykstant spėlionėms, kad Kyjivas ketina pradėti kontrpuolimą, siekdamas susigrąžinti Rusijos užgrobtas teritorijas.

Mariupolyje, strategiškai svarbiame uostamiestyje prie Azovo jūros, vyko vieni intensyviausių mūšių nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš metus pradėjo invaziją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apskaičiavo, kad per miesto apgultį žuvo „dešimtys tūkstančių“ žmonių. Praėjusių metų gegužės mėn. ukrainiečių pajėgos galiausiai evakavo miestą, priešindamosi Rusijos puolimui beveik tris mėnesius.

Mariupolio sunaikinimo vaizdai tapo Kremliaus beatodairiško ugnies panaudojimo Ukrainoje simboliu, kuriame ryškiai matomos vizualinės paralelės su Sirijos Alepo ar Čečėnijos sostinės Grozno miestų sulyginimu su žeme.

Pirmadienio rytą Rusija pradėjo intensyvią Kyjivo apšaudymo kampaniją balistinėmis raketomis, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

„Priešas naudojo balistinės trajektorijos raketas – preliminariai „Iskander“. Gali būti, kad taip pat buvo panaudotos raketos S-300 ir S-400“, – Ukrainos televizijai sakė oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas.

Dar prieš vidurdienį sostinėje pasigirdo mažiausiai vienuolika sprogimų. negana to, per naktį Ukraina teigė visoje šalyje numušusi 37 raketas ir 29 bepiločius orlaivius „Shahed“.

Oro pavojaus signalas Kyjive buvo nutrauktas. Gyventojams jau leidžiama palikti slėptuves.

Pasak Kyjivo miesto karinės-civilinės administracijos, Ukrainos oro gynybos sistemos sėkmingai sunaikino visus oro taikinius per Rusijos ataką dienos metu.

„Praėjus vos 6 valandoms po naktinės atakos, šalis agresorė surengė dar vieną raketinę ataką prieš Kijevą. Anksčiau priešas naudojo balistines raketas.

Tai buvo 16-oji ataka prieš sostinę nuo mėnesio pradžios. Taigi priešas pakeitė taktiką – po ilgalaikių, išimtinai naktinių atakų, jis smogė taikiam miestui dieną, kai dauguma gyventojų buvo darbe ir gatvėse. Tai reiškia, kad rasistai aiškiai demonstruoja, jog jų tikslas – sunaikinti civilius gyventojus“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė karinės-civilinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

VIDEO: Pradėjus aidėti oro pavojaus sirenoms Kyjive, minios vaikų rėkdami puolė bėgti į slėptuves

Pradėjus aidėti oro pavojaus sirenoms Kyjive, minios vaikų rėkdami puolė bėgti į slėptuves

Reuters

Vos prieš dešimt minučių Kyjive ir aplinkiniuose regionuose vėl pasigirdo oro pavojaus sirenos.

Pasirodė pranešimų apie aktyvią Kyjivo oro gynybos sistemų veiklą.

Ukrainos naujienų agentūra „Suspilne“ informavo, kad Kyjivo gyventojai jau pranešė apie sprogimų garsus.

Sostinės meras Vitalijus Klyčko taip pat pranešė apie sprogimus centriniuose Kyjivo rajonuose.

„Kyjivo puolimas tęsiasi. Nepalikite savo slėptuvių“, – pridūrė meras.

Vėliau V.Klyčko pasidalino nuotrauka, kurioje matyti raketos fragmentai, nukritę ant važiuojamosios kelio dalies Obolonskio rajone.

Nuolaužos taip pat pakenkė degalinei ir žaliajai zonai.

Pranešama, kad, priešlėktuvinės gynybos sistemoms numušant taikinius, Podilo rajone taip pat nukrito nuolaužos, kurios smogė dviejų aukštų pastatui ir sukėlė gaisrą. 

Pasak regiono nacionalinės policijos vadovo Andrejaus Nebitovo, gelbėtojai jau užgesino po smūgio kilusį gaisrą, nukentėjusiųjų nėra, įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

V.Klyčko teigimu, sostinės Podilo rajone gydytojai hospitalizavo vieną sužeistąjį.

Tuo tarpu raketų nuolažos Desnianskio rajone nukrito vieno iš parkų teritorijoje, o Dnieprovskio rajone – įvairiuose kelio ruožuose. 

Miesto karinė administracija teigia, kad informacija apie aukas ir žalą tikslinama.

KMBA / „Telegram“/Raketos nuolaužos Kyjive

Kyjivo gyventojai jau antrą kartą šią parą glaudžiasi slėptuvėse. Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ realiuoju laiku pasidalino vaizdo įrašais ir nuotraukomis.

Jungtinės Karalystės ambasadorė Ukrainoje Melinda Simmons tviteryje parašė, kad vėl grįžo į slėptuvę.

„Viskas prasidėjo iš naujo. Nuo ryto lauke trenksmai ir sprogimai. Priešlėktuvinę gynybą vėl bando bailūs rusai. Grįžau į slėptuvę.“

Buvusi leidinio „The Guardian“ žurnaliste Isobel Koshiw taip pat pranešė apie sprogimus:

„Vienuolika sprogimų iš eilės Kyjivo centre, praėjus mažiau nei penkioms minutėms po oro antskrydžio. Labai garsiai.“

Oro pavojaus signalas Kyjive buvo nutrauktas. Gyventojams jau leidžiama palikti slėptuves.

Anksčiau pranešta, kad praėjusią naktį Kyjivo priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir priemonės atpažino ir sunaikino daugiau kaip 40 oro taikinių.

Trečioji atskiroji šturmo brigada paskelbė visą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas rusų pozicijų prie Ukrainos pusei gyvybiškai svarbaus tiekimo kelio į Bachmutą puolimas. Kelias T0504, veda nuo Časiv Jaro per Chromovę iki Bachmuto.

Kaip matyti filmuotoje medžiagoje, kovinės užduoties metu kariai įeina į Rusijos kovotojų tranšėją ir, padedami bepiločių orlaivių, apšaudomi priešo artilerijos ugnimi, atlieka „šukavimą“ ir sunaikina okupantus kelių metrų atstumu.

Pažymima, kad dėl sėkmingos kovinės operacijos buvo likviduota 30 rusų karių. 3-ioji brigada atitraukė rusus nuo minėto tiekimo kelio, todėl tapo neįmanoma išlaikyti kelio priešo ugnies kontrolėje.

Už drąsą ir didvyriškumą aštuoni 3-iosios brigados 1-ojo šturmo bataliono 3-iosios kuopos kariai buvo apdovanoti Ukrainos sausumos pajėgų vado garbės ženklais ir pristatyti valstybiniams apdovanojimams.

Vadinamasis „gyvybės kelias“ – tai paskutinis asfaltuotas kelias, kuriuo galima pristatyti amuniciją ir atsargas miesto tvirtovės gynėjams, siųsti pastiprinimą ir evakuoti sužeistus bei žuvusius karius.

Įnirtingos kovos dėl Bachmuto Donecko srityje vyksta nuo 2022 m. vasaros. Privačios karinės grupuotės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas praeitą savaitę pranešė, kad jo samdiniai užėmė miestą, tačiau tai netiesa, ir dalį Bachmuto tebekontroliuoja Ukrainos pajėgos.

Šeštadienį Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad Rusijos pajėgų puolamasis aktyvumas Bachmuto sektoriuje sumažėjo dėl karių pakeitimo ir pergrupavimo.

Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba patvirtino, kad „Wagner“ samdiniai iš tiesų palieka Bachmutą. Tačiau iš karto patikslino, kad jie ir toliau kovos prieš Ukrainą.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos karinės pajėgos atakavo karinį objektą Chmelnyckio srityje ir sunaikino 5 orlaivius, pranešė Chmelnyckio srities karinės-civilinės administracijos vadovybė.

„Naktį Rusijos kariuomenė atakavo objektus Chmelnyckio srityje. Vienas iš jų – karinis objektas. Šiuo metu vyksta degalų ir tepalų sandėlių bei karinės technikos saugyklų gaisrų lokalizavimo darbai.

Penki orlaiviai buvo išvesti iš rikiuotės“.

Deja, vadovybė nenurodė, kas konkrečiai buvo sunaikinta per Rusijos pajėgų ataką. 

Vietoje to buvo pažymėta, kad pradėti kilimo ir tūpimo tako atkuriamieji darbai.

Ukrainos gynėjai ir toliau laikosi savo pozicijų Lymano sektoriuje, neleisdami rusams žengti į priekį, ir netrukus čia ateis laikas kontrpuolimui, pirmadienį pareiškė Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

„Lymano kryptis. Mūsų daliniai ir padaliniai toliau tvirtai laikosi savo linijų ir pozicijų, atremia visus priešo bandymus žengti į priekį Bilohorivkos, Spirnės, Novoselivsko, Torskės rajonuose, padarydami didelių personalo ir technikos nuostolių“, – Sausumos pajėgų vadas rašė susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

O.Syrskio teigimu, jis susitiko su karščiausiuose fronto taškuose užduotis vykdančių dalinių ir padalinių vadais ir aptarė su jais galimus įvykių šioje srityje raidos scenarijus bei dabartinę padėtį fronte.

„Netrukus ateis laikas, kai pradėsime aktyvų puolimą“, – reziumavo O.Syrskis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Lymano

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atkreipė dėmesį į ažiotažą socialiniuose tinkluose sukėlusį įvykį, kai gegužės 24-ąją virš Kerčės tilto buvo pastebėti dūmai, o Rusijos valdžios institucijų atsakas į tai buvo, kad yra vykdomos karinės pratybos.

Britų žvalgybos teigimu, saugumo pratybos prie Krymo tilto, kuris jungia Kerčės miestą su okupuotu pusiasaliu, iš tiesų buvo vykdomos. Per jas buvo sukurta dūmų uždanga, iš dalies maskuojanti tiltą.

Pranešama, kad dūmų uždangą sukūrė sunkvežimiuose montuojami dūmų generatoriai TDA-3, greičiausiai Rusijos branduolinės, biologinės ir cheminės apsaugos pajėgų 28-osios brigados.

Rusijos doktrinoje dūmų naudojimas laikomas maskirovkos (maskuotės ir apgaulės) dalimi, kuriai skiriama daug dėmesio, pažymėjo Gynybos ministerija.

„Tačiau praktikoje Rusijos maskirovka Ukrainos kare apskritai buvo neefektyvi, greičiausiai dėl to, kad trūko stiprios centrinio planavimo funkcijos ir buvo prasta žemo lygio kovinė drausmė“, – rašoma kasdienėje karo apžvalgoje.

Rusijos vidaus reikalų ministerija įtraukė Jungtinių Amerikos Valstijų senatorių Lindsey Grahamą į ieškomų asmenų sąrašą, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Praėjusią savaitę L.Grahamas lankėsi Kyjive, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Senatorius V.Zelenskiui pasakė, kad JAV karinė pagalba šaliai yra „geriausi pinigai, kokius kada nors esame išleidę“.

Rusija sukritikavo jo pasisakymus, kaltindama jį susiejus finansinę pagalbą su rusų žudymu.

Ukrainos prezidento kanceliarijai paskelbus visas L.Grahamo pastabas, paaiškėjo, kad tokio ryšio nėra, atkreipė dėmesį naujienų agentūra „Reuters“.

L.Grahamas tvirtino, kad lankėsi 457-ąją karo, kuris, kaip manė Rusija, baigsis per tris dienas, dieną, todėl senatorius pareiškė, kad invazijai besipriešinantys ukrainiečiai jam priminė „mūsų geresnius aš Amerikoje“.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV senatorius Lindsey Grahamas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Buvo laikas, kai Amerikoje buvome tokie, kovojome iki paskutinio žmogaus, ketinome būti laisvi arba mirti“, – pridūrė jis

„Dabar jūs esate laisvi, – susitikimo metu atsakė V.Zelenskis. – Ir mes būsime.“

Teigiama, kad L.Grahamas atsakė: „Aš esu laisvas: ir rusai miršta“.

Tada V.Zelenskis pridūrė: „Taip, bet jie atėjo į mūsų teritoriją. Mes nekovojame jų teritorijoje“.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir kiti Rusijos pareigūnai tiesiogiai susiejo L.Grahamo komentarus dėl JAV pagalbos naudos su jo pastabomis apie konflikte žūstančius rusus.

Iš pirminių Ukrainos prezidento biuro paskelbtų pokalbio ištraukų nebuvo aišku, kad šios dvi pastabos buvo išsakytos skirtingose pokalbio dalyse.

D.Peskovas išbarė senatorių komentaruose susirašinėjimo platformoje „Telegram“, sakydamas: „Sunku įsivaizduoti didesnę gėdą šaliai, nei turėti tokius senatorius“.

Tuo tarpu Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas 67 metų respublikoną L.Grahamą pavadino senu kvailiu.

„Senas kvailys senatorius Lindsey Grahamas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos dar niekada taip sėkmingai neišleido pinigų, kaip rusų žudymui, – sakė D.Medvedevas. – Jis neturėjo to daryti.“

Nors kurį laiką Rusija buvo susitelkusi į veiksmus kituose Ukrainos regionuose, šį mėnesį jos raketų taikiklyje figūravo šalies sostinė. Skaičiuojama, jog šį mėnesį Kyjivas net 15 dienų buvo atakuojamas Rusijos dronų ir raketų.

Ukrainos pareigūnų vertinimu, ankstyvą sekmadienį Rusija į sostinę pasiuntė daugiau kaip 50 atakos bepiločių lėktuvų. Pasak miesto valdžios institucijų, didžiąją daugumą jų sunaikino priešlėktuvinė gynyba, o nukentėjusiųjų ir padaryta žala, atrodo, buvo minimali. 

„Praėjo tik 18 valandų nuo masiškiausios bepiločių atakos prieš Kyjivą, o priešas vėl atakavo sostinę“, – pirmadienį pareiškė miesto karinė administracija.

Per paskutinę naktį priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir priemonės atpažino ir sunaikino daugiau kaip 40 oro taikinių virš Kyjivo.

Kodėl Rusija deda tiek daug pastangų siekdama tokios nedidelės naudos?

CNN žurnalistai pastebėjo, kad tai – didelių finansinių išlaidų nereikalaujantis būdas pulti. Irano gamybos bepiločiai lėktuvai „Shahed“ yra pigus būdas sukelti bent šiek tiek skausmo Kyjivui, kuris didžiąją pastarųjų metų dalį išvengė Rusijos invazijos poveikio.

Rusija įsigijo šimtų šimtus iranietiškų bepiločių orlaivių, kurie kainuoja maždaug 20 kartų pigiau už raketą.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos atakų padariniai Kyjive

Atakuodama Kyjivą, Rusija ukrainiečiams kelia ne tik fizinį skausmą, bet psichologinį nesaugumą. Jos pajėgoms įprasta atakuoti naktį, todėl žmonės yra priversti eiti į slėptuves ir rūsius. Dūžta langai, gatvėse krenta nuolaužos.

Nuo invazijos pradžios oro pavojaus sirena Kyjive buvo įjungta iš viso 887 valandas. 

Nakties išpuoliai įvyko tuo metu, kai Ukrainos sostinė ruošėsi švęsti Kyjivo dieną, minint miesto įkūrimo daugiau nei prieš 1 500 metų sukaktį. Tai tikriausiai nėra atsitiktinumas.

Tačiau viskas rodo, kad, nepaisant sutrikimo ir išsekimo, miesto gyventojų požiūris dėl tokių išpuolių veikiau užgrūdintas, o ne susilpnintas.

Negana to, rusai, siųsdami „Shahed“ dronų bangas, greičiausiai siekia kiek įmanoma labiau nualinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą ir priversti ją išleisti ribotą amuniciją bepiločių lėktuvų būriams. Per pastaruosius kelis mėnesius daugelyje pranešimų, įskaitant nutekintuose JAV Pentagono kariniuose vertinimuose, buvo minimi esminiai Ukrainos daugiasluoksnės oro erdvės gynybos trūkumai, ypač tai, kad sovietmečiu sukurta S-300 sistema – Ukrainos oro erdvės gynybos arkliukas – yra nusilpusi ir jai vis sunkiau rasti amunicijos, pažymėjo CNN.

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos tęsė intensyvias atakas prieš Ukrainos teritoriją. Sparnuotosiomis raketomis ir smogiamaisiais dronais taikytąsi į šalies karinius objektus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Kaspijos regione iš devynių strateginės aviacijos lėktuvų „Tu-95ms“ paleista iki 40 sparnuotųjų raketų X-101/X-555.

Iš šiaurės ir pietų krypčių rusai atakavo Irano bepiločiais orlaiviais „Shahed-136/131“. Užfiksuoti 35 smogiamieji bepiločiai orlaiviai.

Bendradarbiaujant su kitų Ukrainos gynybos pajėgų sudedamųjų dalių priešlėktuvine gynyba, oro vadovybės pajėgomis ir priemonėmis sunaikinti 67 oro taikiniai:
– 37 sparnuotosios raketos H-101/H-555;
– 29 smogiamieji dronai „Shahed-136/131“;
– 1 operatyvinio ir taktinio lygmens žvalgybos orlaivis.
 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Rusijos oro pajėgų praradimai per pastarąją parą

Pastarosiomis dienomis Rusijai suintensyvinus oro atakas prieš Ukrainą, šalies Generalinis štabas informavo, jog per paskutinę parą likvidavo 430 Rusijos kovotojų. Šiuo metu bendri rusų gyvosios jėgos nuostoliai viršija 207 tūkst. karių.

Pranešta, kad taip pat buvo sunaikinti 4 tankai, 11 šarvuotųjų kovos mašinų.

Sugadinta 10 artilerijos sistemų ir  2 priešlėktuvinės kovos sistemos.

Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas vėl netiesiogiai pakirto Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino autoritetą ir režimą.

Taip teigiama Amerikos karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. Pasak analitikų, J.Prigožino išpuoliai prieš V.Putiną gali būti susiję su tuo, kad „vagnerietis“ negavo apdovanojimo „už Bachmuto paėmimą“.

Dar kartą užsipuldamas Rusijos valdžią, J.Prigožinas kreipėsi į Rusijos pareigūnus ir pareiškė, kad Rusijos Federacijos valstybinė žiniasklaida draudžia bet kokias diskusijas apie „Wagner“ pajėgas. J.Prigožino nuomone, neįvardytiems Rusijos biurokratams tokia cenzūra bus naudinga tik artimiausiu metu, po vieno ar trijų mėnesių, „kol Rusijos žmonės pradės priešintis ir ims nekęsti biurokratų“.

J.Prigožinas mano, kad Rusijos pareigūnai būtų galėję pasinaudoti savo istorine galimybe cenzūruoti Rusijos visuomenę, jei Rusija nebūtų pradėjusi karo Ukrainoje. „Wagner“ lyderis užsiminė, kad realių rezultatų pasiekimas kare leistų valdininkams nemeluoti apie naujų pastatų, metro stočių ir tiltų statybas, kad visa tai gerai atrodytų. Tada J.Prigožinas pastebimai pakeitė diskusiją nuo kalbų apie neįvardytus Rusijos pareigūnus į tiesioginį kreipimąsi į vieną asmenį.

„J.Prigožino komentarai greičiausiai skirti V.Putinui, kuris Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje paprastai vaizduojamas kaip lyderis, tiesiogiai dalyvaujantis nedideliuose infrastruktūros projektuose ir paprastų rusų gyvenime“, – teigia ISW ekspertai.

Analitikai mano, kad V.Prigožinas gali kritikuoti V.Putiną dėl to, kad šis nesuteikė „Wagner“ lyderiui pažadėto atlygio už tai, ką jis vadina „Bachmuto paėmimu“.

J.Prigožino išpuoliai prieš V.Putiną ir Rusijos gynybos ministeriją – kartu su jo gyrimusi „Wagner“ pasiekimais – gali reikšti, kad J.Prigožinas yra nusivylęs, jog negavo žadėto atlygio už „pergalę“ mūšyje dėl Bachmuto, rašo ISW.

Kartu pažymima, kad Rusijos gynybos ministerija galėjo sąmoningai sabotuoti J.Prigožino veiksmus likus kelioms dienoms ar savaitėms iki gegužės 9 d., kad neleistų „Wagner“ užimti likusių kelių kvartalų vakarinėje Bachmuto dalyje.

Kartu, rašo ISW analitikai, V.Putinas galėjo sąmoningai ignoruoti tokius ardomuosius Gynybos ministerijos veiksmus, kad išvengtų pažado, kurį neva davė V.Prigožinui, vykdymo.

„ISW anksčiau vertino V.Putiną kaip rizikuoti vengiantį asmenį, kuris nerimauja dėl savo režimo, todėl mažai tikėtina, kad jis visiškai patenkins radikalius J.Prigožino reikalavimus“, – rašoma ataskaitoje.

Pirmadienio naktį visoje Ukrainos teritorijoje dėl dar vienos Rusijos atakos grėsmės skambėjo oro pavojaus signalas.

Kyjivo srities karinė administracija pranešė apie pavojų, susijusį su bepiločių orlaivių naudojimu. Tai jau 15-a Rusijos ataka prieš Kyjivą nuo gegužės pradžios ir tai buvo antras panašaus intensyvumo naktinis puolimas iš eilės. Visgi sostinėje didelių nuostolių ar aukų nebuvo užfiksuota.

„Dar viena sudėtinga naktis sostinei, – savo oficialioje „Telegram“ paskyroje parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. – Tačiau mūsų gynėjų profesionalumo dėka per barbarišką išpuolį prieš Kyjivą nebuvo padaryta jokios žalos ar sunaikinta infrastruktūros ir kitų objektų, įskaitant gyvenamuosius namus.“

Pasak mero, sužeistųjų ir aukų nėra.

Šį mėnesį Kyjivo gyventojai beveik kasnakt girdi oro pavojaus sirenas ir sprogimus.

„AFP“/„Scanpix“/Atakų Kyjive padariniai

Naktį į šeštadienį surengta ataka prieš miestą buvo didžiausia nuo praėjusių metų vasarį Rusijos pradėtos invazijos, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Naktį į pirmadienį sostinės gyventojai vėl susidūrė su grėsmėmis iš dangaus.

„Praėjo tik 18 valandų nuo masiškiausios bepiločių atakos prieš Kyjivą, o priešas vėl atakavo sostinę“, – pareiškė miesto karinė administracija.

Kyjivo miesto karinė administracija pažymėjo, kad oro gynyba veikė ir  Kyjivo apylinkėse.

„Teroristai iš visų jėgų stengiasi įveikti sau svarbiausius taikinius ir kartu išeikvoti mūsų priešlėktuvinės gynybos išteklius. Be to, šiomis nuolatinėmis atakomis priešas siekia palaikyti gilią psichologinę įtampą tarp civilių gyventojų“, – sakoma Ukrainos gynėjų pranešime.

Remiantis preliminaria informacija, rusai naudojo iranietiškus dronus-kamikadzes „Shahed“. Beveik tuo pat metu rusų TU-95MS iš Kaspijos jūros regiono paleido sparnuotąsias raketas, tikriausiai X-101/555. 

Iš viso priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir priemonės atpažino ir sunaikino daugiau kaip 40 oro taikinių.

„Smūgiai Kyjivui neleistini! Ačiū priešlėktuvinei gynybai už puikų darbą“, – rašė administracijos vadovas Sergejus Popko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį gyrė savo šalies oro gynybos pajėgas po atakos prieš Kyjivą.

Per ankstesnę naktį surengtą išpuolį žuvo du žmonės ir dar trys buvo sužeisti.

„Žmonės yra ištikti šoko. Padaryta daug žalos, išdaužyti langai, apgadintas stogas“, – sakė 50-metis Serhijus Movčanas, kurio namą apgadino nuolaužos.

Rusija šį mėnesį suintensyvino oro smūgius prieš sostinę ir perspėjo Vakarus neaštrinti konflikto po to, kai Jungtinės Valstijos sutiko uždegti žalią šviesą naikintuvų F-16 tiekimui Ukrainai.