Griuvus užtvankai Pietų Ukrainoje semiamos gyvenvietės, evakuojami dešimtys tūkstančių žmonių

Pasak JT generalinio sekretoriaus pavaduotojo humanitariniams reikalams ir skubios pagalbos koordinatoriaus Martino Griffithso, Naujosios Kachovkos užtvankos sugriuvimas yra bene „didžiausias civilinės infrastruktūros pažeidimas“ nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Pasak jo, užtvanka yra gyvybiškai svarbi regione, nes ji yra svarbiausias vandens šaltinis milijonams žmonių Chersone, taip pat Dnipro ir Zaporižios srityse, ir pagrindinis žemės ūkio drėkinimo šaltinis pietų Chersone ir Krymo pusiasalyje – tai turi įtakos ūkininkavimui ir maisto produktų gamybai.

M.Griffithsas pridūrė, kad didelio poveikio tikimasi Rusijos okupuotose teritorijose, į kurias humanitarinės pagalbos agentūroms vis dar sunku patekti.

„Scanpix“/AP nuotr./Potvynis Chersono regione

Antradienį kalbėdamas Saugumo Taryboje JT pagalbos vadovas taip pat pabrėžė, kad greitai judantis vanduo kelia pavojų dėl minų ir sprogstamųjų užtaisų užteršimo rizikos, nes sviediniai perkeliami į teritorijas, kurios anksčiau buvo laikomos saugiomis.

M.Griffithsas atkreipė dėmesį į tai, kokį poveikį užtvankos griūtis turės elektros energijos gamybai ir Zaporižios atominės elektrinės saugumui.

„Užtvankos sugriovimo padaryta žala reiškia, kad gyvenimas taps nepakeliamai sunkus tiems, kurie ir taip kenčia nuo karo“, – sakė M.Griffithsas.

Ukraina laukia galutinių susitarimų su sąjungininkais dėl naikintuvų F-16 tiekimo, antradienį žurnalistams sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo CNN.

„Mūsų partneriai žino, kiek lėktuvų mums reikia. Aš jau žinau skaičių iš kai kurių mūsų partnerių Europoje, ir jis yra galingas. Esu labai patenkintas informacija, kurią gavau iš kai kurių šalių... Tai buvo rimtas, galingas pasiūlymas“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentūros interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai sakoma, kad V.Zelenskis neseniai vykusios kelionės į Moldovą metu susitiko su šalių, pasirengusių suteikti Ukrainai F-16, vadovais.

„Cover Images“/„Scanpix“/Naikintuvai F-16

„Dabar mums [Ukrainai] dar reikia bendro susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakoma pranešime. 

Joe Bideno administracija gegužės 19 d. Japonijoje vykusiame Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikime pritarė tam, kad Kyjivo pilotai būtų mokomi su JAV pagamintais F-16, ir davė ženklą sąjungininkėms – kai kurios iš jų turi JAV pagamintų F-16 atsargų – kad neblokuos jų eksporto į Ukrainą. 

Keliose ES šalyse pradėti F-16 mokymai, praėjusį mėnesį žurnalistams sakė bloko vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis.

Birželio 6 d. spaudos konferencijoje prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukraina atgavo apie 2 500 karo belaisvių, įskaitant apie 370 civilių.

Ukraina nežino, kiek jos žmonių liko nelaisvėje, nes Rusija šiais skaičiais nesidalina.

Ukrainos valdžios institucijos ir toliau stengiasi grąžinti iš Rusijos nelaisvės paimtus savo piliečius namo.

„The New York Times“/Mauricio Lima nuotr./Ukrainiečių kariai

Gegužės 25 d. prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad vykdant apsikeitimą belaisviais buvo grąžinti 106 į nelaisvę paimti Ukrainos Bachmuto gynėjai.

Gegužės 6 d. namo grįžo apie 45 „Azovstal“ gynėjai, įskaitant 10 karininkų.

Birželio 6 d. ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad Europos Sąjunga padės Ukrainai likviduoti Kachovkos užtvankos griūties padarinius.

„Rusija turės sumokėti už Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus. Dėl užtvankos sugriovimo, pasipiktinimą keliančio išpuolio prieš civilinę infrastruktūrą, kyla pavojus tūkstančiams žmonių Chersono regione“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė U. von der Leyen.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Ursula von der Leyen

Koordinuodama veiksmus su valstybėmis narėmis, ES stengsis skubiai pristatyti purvo vandens siurblius, gaisrines žarnas, mobiliąsias vandens valymo stotis ir valtis.

Ukrainos kariai matė, kaip sugriuvus Kachovkos užtvankai rytiniame Dniepro upės krante potvynio vandenys užliejo Rusijos karius ir jie pabėgo, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas, rašo CNN.

Pasak karininko, per chaosą žuvo arba buvo sužeista daug Rusijos karių.

Kapitonas Andrejus Pidlisnyj sakė, kad užtvankai sugriuvus ankstyvą antradienio rytą „niekas iš Rusijos pusės negalėjo pasitraukti. Visi rusų karių pulkai buvo užtvindyti“. 

Birželio 6 d. Rusijos kariškiai antrą kartą per dvi dienas apšaudė amoniako vamzdyną Charkovo srities Kupiansko rajone, pranešė gubernatorius Olehas Syniehubovas.

Kol kas amoniako ore neužfiksuota, o situacija išlieka kontroliuojama, sakė O.Syniehubovas.

Anksčiau, birželio 5 d., Rusijos smūgiai buvo nukreipti į amoniako vamzdyną, dėl to jame sumažėjo slėgis.

Dėl smūgio suveikė avarinis uždarymo vožtuvas. Birželio 5 d. amoniako ore neužfiksuota.

Birželio 6 d. apie 19.30 val. vietos laiku Ukrainos kontroliuojamame vakariniame Dniepro upės krante Chersono srityje buvo užlieti mažiausiai 1 335 namai, pranešė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

„Šią valandą žinome apie 1 335 namus dešiniajame krante, kurie yra po vandeniu. Kairiajame krante iš dalies apsemti (Rusijos okupuoti) Piščane, Stara Zburivka, Kožači Laheri, Kardašynka, Krynkė, Hola Prystan ir Oleškė. Korsunka ir Dnieprijanai yra visiškai užtvindyti“, – sakė A.Prokudinas.

„Scanpix“/AP nuotr./Potvynis Chersono regione

Pasak gubernatoriaus, iki 18 val. vietos laiku iš regiono buvo evakuoti apie 1368 žmonės.

Iš Chersono miesto Ostrivo mikrorajono buvo evakuotas 1 221 gyventojas.

Valdžios institucijos, policija, gelbėjimo tarnybos ir savanoriai dirba vietoje, padeda nuo potvynio nukentėjusiems žmonėms.

Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad didelės užtvankos Ukrainoje sprogdinimas greičiausiai pareikalaus daug aukų, tačiau pridūrė, kad vis dar nėra konkrečių įrodymų, kurie leistų teigti, kas įvykdė šį aktą.

Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby žurnalistams sakė, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu negali galutinai pasakyti, kas įvyko.

„CoverImages“/„Scanpix“/JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby

JAV ir Vakarų pareigūnai mato ženklų, kad prasideda ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas prieš Rusiją, ir pastebėjo, kad per pastarąsias 48 valandas šalies rytuose „gerokai padaugėjo kovų“, nes Ukrainos kariai ieško silpnų vietų Rusijos gynybos linijose, antradienį sakė aukštas NATO pareigūnas, rašo CNN.

Nors preliminarios atakos vyksta jau mažiausiai dvi savaites, pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos ėmė tikrinti Rusijos pozicijas artilerijos smūgiais ir antžeminėmis atakomis, kad rastų pažeidžiamas vietas, kurias galėtų pralaužti, CNN sakė NATO pareigūnas ir aukštas Europos karinės žvalgybos pareigūnas.

Rusijos okupuotoje Ukrainos Chersono srityje sugriuvusi didžiulė užtvanka, dėl kurios antradienį kilo evakuacijos banga. Iš Kachovkos hidroelektrinės išsiliejęs potvynio vanduo, gali apsunkinti kai kuriuos Ukrainos planus, CNN sakė pareigūnai.

Pažeidus užtvanką, Ukrainos kariams gali būti sunkiau persikelti per Dniepro upę ir pulti ten esančias Rusijos pozicijas, sakė du Vakarų pareigūnai. Užtvankos griūtis jau sukėlė didelę humanitarinę problemą, kurią Ukrainos vyriausybė turės spręsti ir skirti išteklių.

„Viską, kas galbūt buvo planuota žemupyje nuo užtvankos, tikriausiai teks planuoti iš naujo“, – sakė Europos ambasadorius Vašingtone. „Galiausiai vandens lygis nuslūgs, tačiau greičiausiai katastrofiškas potvynis paveikė tiltus ir kelius toje vietovėje, todėl jie gali būti netinkami naudoti taip, kaip planuota anksčiau.“

Kachovkos hidroelektrinės užtvankos pietų Ukrainoje sunaikinimas nesutrukdys išlaisvinti Rusijos okupuotų teritorijų, birželio 6 d. po susitikimo su aukščiausiais kariuomenės ir vyriausybės pareigūnais pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Žvalgybos ataskaita apie padėtį Kachovkos hidroelektrinėje: pagrindinė išvada – sprogimas buvo tyčinis. Sprogimas neturėjo įtakos Ukrainos galimybėms deokupuoti jos teritoriją“, – „Telegram“ rašė V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis pridūrė, kad kariuomenės parengtis yra maksimali.

Europos Sąjunga yra pasirengusi padėti Ukrainai sušvelninti Kachovkos užtvankos sugriovimo padarinius, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba po pokalbio telefonu su ES vyriausiuoju diplomatu Josepu Borrellu.

D.Kuleba nepateikė jokios išsamesnės informacijos apie ES pažadėtą pagalbą.

Anksčiau tą pačią dieną ministras Rusijos įvykdytą Chersono srities užtvankos sunaikinimą pavadino „bjauriu karo nusikaltimu“ ir „tikriausiai didžiausia technologine katastrofa Europoje per pastaruosius dešimtmečius“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

D.Kuleba taip pat kritikavo tarptautinę žiniasklaidą už tai, kad ji atkartoja Rusijos pasakojimus apie Kachovkos užtvankos sprogimą, sakydamas, kad taip „faktai ir propaganda yra lygiaverčiai“.

Maskva antradienį paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti Ukrainos valdžios institucijas už, jos teigimu, nusikalstamus veiksmus, dėl kurių buvo sugadinta strategiškai svarbi užtvanka Ukrainos pietuose.

Rusijos okupacinių pajėgų kontroliuojamo objekto susprogdinimas sukėlė baimę dėl humanitarinės katastrofos.

„Raginame pasaulio bendruomenę pasmerkti nusikalstamus Ukrainos valdžios veiksmus, kurie tampa vis labiau nežmoniški ir kelia rimtą grėsmę regiono ir pasaulio saugumui“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Rusijos sugriautos Kachovkos užtvankos Chersono srityje padariniai paaiškės maždaug po savaitės, kai vandens lygis užtvindytose teritorijose nukris, birželio 6 d. sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Suprantame, kad bus didelių problemų, o kai kurios jau dabar akivaizdžios... Kai vanduo nuslūgs, bus aišku, kas ten liko ir kas bus toliau“, – spaudos konferencijoje sakė V.Zelenskis.

Maxar Technologies/Reuters nuotr./Naujosios Kachovkos užtvanka

Pasak Ukrainos prezidento, dėl užtvankos sugriovimo kils didelių problemų dėl geriamojo vandens net tose vietovėse, kurios nebuvo užlietos, įskaitant Dniepropetrovsko ir Zaporožės sritis.

Visos tarnybos buvo pasirengusios galimam Rusijos Kachovkos užtvankos susprogdinimui, nes Ukrainos karinė žvalgyba jau anksčiau įspėjo apie šią grėsmę, pridūrė V.Zelenskis.

„Visi žinojo, kad Rusija užtvanką užminavo – tokią informaciją turėjome, be jokių konkrečių detalių... Jeigu ji buvo užminuota, tai atitinkamai gali įvykti sprogimas ir bus pasekmių – humanitarinių, socialinių ir ekonominių. Ir dabar tai vyksta“, – sakė jis žurnalistams.

Rinkos duomenų stebėjimo tarnybos „Barchart Trader“ duomenimis, po birželio 6 d. įvykusio Kachovkos užtvankos pietų Ukrainoje sprogimo kviečių kainos pakilo 3 proc.

Dabar kaina siekia 6,4 JAV dolerio už bušelį.

„Kviečiai pabrango 3 proc. – taip rinkos reagavo į Kachovkos hidroelektrinės sugriovimą“, – sakė Kijevo ekonomikos mokyklos docentas Olehas Nivievskis.

O.Nivievskyi „Telegram“ rašė, kad rinkos tikisi „eskalacijos“.

Ukrainos pietinė operatyvinė vadovybė anksti ryte pranešė, kad Rusijos pajėgos susprogdino Kachovkos užtvanką, dėl to buvo masiškai užtvindyti kaimai ir miestai žemupyje prie Dniepro upės.

Vyksta civilių gyventojų evakuacija, iki 15 val. vietos laiku išvežta 1 300 žmonių.

Daugelyje vietovių dėl nelaimės gali būti nutrauktas pagrindinis vandens tiekimas, o tai kelia grėsmę vietos žemės ūkio produkcijai.

Kai kurie ekspertai mano, kad daržovių augintojai nukentėjusiame regione gali netekti 20 000 hektarų derlingos žemės.

Ukraina yra viena iš pirmaujančių žemės ūkio produktų gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje, nes jos grūdai maitina daugelį Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Vatikano taikos pasiuntiniui pasakė, kad ugnies nutraukimas nenuvestų prie taikos ir kad bet koks susitarimas turėtų būti grindžiamas ukrainiečių sąlygomis.

Vatikano pasiuntys, italų kardinolas Matteo Zuppi su V.Zelenskiu susitiko dviejų dienų trukmės vizito Kyjive, kur vedė derybas su pareigūnais, metu.

Kardinolo vizitas įvyko tą pačią dieną, kai Ukraina ir Rusija viena kitą apkaltino susprogdinus didelę užtvanką okupuotoje pietinėje Ukrainos dalyje.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Valstybės vadovas pabrėžė, kad ugnies nutraukimas ir konflikto įšaldymas nenuves prie taikos“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pareiškime.

V.Zelenskis svečiui taip pat sakė, kad Kachovkos užtvankos sugriovimas turės baisių pasekmių žmonėms ir gamtai.

„Šis nusikaltimas kelia didžiules grėsmes ir turės baisių pasekmių žmonių gyvenimui ir aplinkai“, – Kyjive susitikęs su M.Zuppi sakė ukrainiečių prezidentas.

Kyjivas pranešė, kad pora aptarė humanitarinę Ukrainos ir Šventojo Sosto sąveiką.

V.Zelenskis katalikų dvasininkui sakė, kad tik izoliacija ir spaudimas Rusijai gali atnešti taiką Ukrainai.

Tačiau jis pažymėjo, kad Šventasis Sostas galėtų veiksmingai prisidėti siekiant paleisti ukrainiečių karo belaisvius ir grąžinti į Rusiją deportuotus vaikus.

Vatikanas pirmadienį pranešė, kad dvasininkas „nuodugniai išklausys Ukrainos valdžios institucijas apie galimus būdus pasiekti teisingą taiką“.

Popiežius Pranciškus ne kartą ragino siekti taikos Ukrainoje. Pirmaisiais mėnesiais po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį, jis sulaukė kritikos dėl to, kad aiškiai nepasmerkė Maskvos.

Birželio 6 d. apie 16.30 val. vietos laiku Chersono srities vakariniame Dniepro upės krante buvo užlietas mažiausiai 71 namas ir trys tiltai, pranešė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

Jis sakė, kad vanduo ir toliau užlieja daugiau Chersono srities miestų ir kaimų, įskaitant Tiahynką, Burhunką, Odradokamianką ir Kozatske.

„Mes evakuojame žmones iš gyvenviečių, kurios yra potvynio zonoje. Tam tikslui pasitelkta 50 autobusų ir daug žmonių, (įskaitant) savanorius, policijos pareigūnus, gelbėjimo tarnybų ir karinės administracijos darbuotojus“.

Pasak A.Prokudino, iki 15.30 val. buvo evakuoti 1328 žmonės.

Šiuo metu evakuacija tęsiama.

Suomija antradienį pareiškė iš šalies išsiunčianti devynis Rusijos ambasadoje Helsinkyje dirbusius diplomatus, kaltinamus vykdžius žvalgybinę veiklą.

„Suomija išsiųs devynis Rusijos ambasadoje dirbusius asmenis, kurie vykdė žvalgybos funkcijas“, – sakoma vyriausybės pareiškime.

 Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį pareiškė, kad Kachovkos užtvankos Ukrainoje susprogdinimas yra dar viena pražūtinga Rusijos invazijos į kaimyninę šalį pasekmė.

„Šiandienos tragedija yra dar vienas siaubingos karo kainos žmonėms pavyzdys“, – Niujorke žurnalistams sakė A.Guterresas ir pridūrė, kad JT neturi galimybės gauti nepriklausomos informacijos apie įvykį lėmusias aplinkybes.

„AFP“/„Scanpix“/JT vadovas Antonio Guterresas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Birželio 6 d. Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės „Ukrhydroenergo“ vadovas Ihoris Syrota pareiškė, kad Ukraina, išlaisvinusi teritoriją, statys naują elektrinę Rusijos okupuotame rytiniame Dniepro upės krante esančios Kachovkos hidroelektrinės vietoje.

„Hidrostruktūros yra ardomos, ir mes suprantame, kad turėsime labai greitai pastatyti naują elektrinę. Toje pačioje vietoje pastatysime gražesnę ir galingesnę“, – sakė jis per nacionalinę televiziją, kurį citavo žiniasklaidos priemonė „Ukrainska pravda“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Potvynis Chersono regione

Pasak pareigūno, „Ukrhydroenergo“ jau konsultavosi su ekspertais, kaip greitai blokuoti užtvanką po išlaisvinimo.

Įmonė taip pat nagrinėja, kaip užtikrinti vandens tiekimą iš aukščiau upės esančių rezervuarų Ukrainos regionams, kurie patirs vandens trūkumą, sakė A.Syrota.

Kol kas Ukrainos valdžios institucijos planuoja išgręžti papildomų gręžinių Chersono ir Nikolajevo srityse, kad būtų galima gauti gėlo vandens, pridūrė jis.

Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas pražūtingas Rusijos pajėgoms, nes taip jos praktiškai praras pirmąją gynybos liniją kairiajame Dniepro krante. Susikomplikavus padėčiai, rusams ateityje bus sunkiau pabėgti iš pietų, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ pareiškė „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karybos ir politikos ekspertas Oleksandras Kovalenko.

Pasak jo, tai, kas įvyko Chersono srityje, yra paniška rusų reakcija į Ukrainos gynybos pajėgų puolamųjų veiksmų grėsmę.

„Jie, suprasdami šių veiksmų mirtiną pobūdį, įvykdė šį teroro aktą vien iš panikos. Juk jie turėjo versiją, kad Ukrainos pajėgos neva gali “pradėti forsuoti Dnieprą„. Abejoju, kad planas forsuoti upę kaip nors dominuoja mūsų puolime“, – sakė O.Kovalenko.

Pasak eksperto, hidroelektrinės sprogimas rodo, kad rusai visiškai nesupranta, kur vyks mūsų puolimas ir kokiomis pajėgomis bei priemonėmis.

„Štai kodėl okupantai vykdo tokius karo nusikaltimus“, – pridūrė jis.

Anot O.Kovalenkos, okupantai taip išsigando Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Dniepro forsavimo“ (kurį jie patys sugalvojo), kad „šovė sau į paširdžius“.

„Pirma, tai teisinis komponentas, antra, tai savo pačių gynybinių linijų sunaikinimas, o trečia, tai, kad okupantai, nesulaukę jokios strateginės ar taktinės sėkmės, sukomplikavo padėtį ne tik kairiajame Chersono srities krante, bet ir Kryme“, – aiškino šaltinis.

Ekspertas pažymėjo, kad Rusijos pajėgos Chersono srityje šiuo metu dislokuotos žemupyje, kur atitekės didžioji dalis vandens.

„Dešinysis krantas vis dar aukštesnis už kairįjį. Todėl didžioji dalis vandens pateks į kairįjį krantą. O jų 1-oji gynybos linija jau visiškai užlieta ir nuplauta“, – aiškino O.Kovalenko.

Jo teigimu, rusai dabar turi saugoti ir 2-ąją, ir 3-iąją gynybos linijas. O.Kovalenko pažymėjo, jog rusai, ko gero, iš dalies atitrauks savo dalinius.

„Jie iš dalies paliks gynybinį kontingentą Naujojoje Kachovkoje, Oleškyje, Hola Prystane ir kt. Bet vis dėlto nemažą jų dalį jie turės atitraukti giliau į kairįjį Chersono srities krantą“, – pridurė „RBC-Ukraine“ pašnekovas.

Rusija antradienį paskelbė, kad dešimtys jos karių žuvo atremiant seniai lauktą ukrainiečių puolimą.

Tai retas Maskvos pripažinimas dėl patiriamų nuostolių Ukrainoje.

„Tris dienas Ukrainos režimas bando pradėti seniai pažadėtą puolimą įvairiuose fronto sektoriuose“, – sakė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

„Iš viso žuvo 71 [rusų] karys, 210 buvo sužeisti“, – nurodė jis.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino pasaulį reaguoti į ataką prieš Kachovkos užtvanką.

Dėl pažeidimo, sukėlusio didelį potvynį, jis apkaltino Rusiją.

„Pasaulis privalo reaguoti“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.

Jo teigimu, Rusija antradienio naktį, 2 val. 50 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, iš vidaus susprogdino elektrinės konstrukcijas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar apkaltino Rusiją susprogdinus Naujosios Kachovkos užtvanką tam, kad ši atitrauktų dėmesį nuo vykstančių pasienio susirėmimų Rusijos Belgorodo srityje, ir pareiškė, kad tai turės neigiamos įtakos pačios Rusijos gebėjimui išlaikyti jos užimtą teritoriją Chersono srityje.

„Rusijos teroristinė armija įvykdė dar vieną nusikaltimą, galintį sukelti rimtą ekologinę ir humanitarinę katastrofą. Tikslingą užtvankos sugriovimą Rusijos okupantai įvykdė siekdami sustabdyti Ukrainos gynybos pajėgų vykdomą deokupacijos procesą ir nukreipti visuomenės dėmesio vektorių nuo Belgorodo srityje vykstančių įvykių“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė gynybos viceministrė.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Pasak jos, vietoje to Rusijos pajėgos pasiekė priešingą efektą.

„Šiuo metu laikinai okupuotose Chersono srities ir Krymo gyvenvietėse gyvenantys civiliai gyventojai yra atsidūrę kritinėje padėtyje, nes sugriovus užtvanką jie neteko gėlo vandens. Be to, buvo užtvindytos Rusijos karinių dalinių pozicijos, chaotiškai plaunami stipriai užminuoti laukai, todėl galimi sprogimai“, – pridūrė H.Maliar.

Anksčiau Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas vaizdo pranešime paskelbė paneigimą, kad Naujosios Tavolžankos gyvenvietėje yra antikremliškos pajėgos, ir sakė, kad „yra daug insinuacijų“, tačiau „šiandien Belgorodo srityje nėra jokio priešo“.

„Žmonės daug klausinėja apie Naująją Tavolžanką, – sakė jis. – Naujosios Tavolžankos teritorijoje priešo nėra“.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, kuriame būtų aptartas, kaip ji pavadino, Rusijos „teroristinis aktas, nukreiptas prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą“ Naujosios Kachovkos užtvankoje.

„Ukraina šaukia skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį ir Tarptautinės atominės energijos agentūros valdytojų tarybai kelia klausimą dėl Rusijos įvykdyto teroro akto“, – sakoma ukrainiečių užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pareiškime.

Ministerija taip pat paragino JT atominės agentūros valdytojų tarybą aptarti šį incidentą ir pareikalavo, kad Didžiojo septyneto (G7) valstybės ir Europos Sąjunga nustatytų naujas sankcijas Rusijai, ypač daug dėmesio skiriant Rusijos raketų pramonei ir branduoliniam sektoriui.

Ministerija taip pat paragino ES įsitraukti į civilinės saugos mechanizmą, kuris gali padėti tiems, kuriems reikia pagalbos po stichinės ar žmogaus sukeltos nelaimės.

Naujosios Kachovkos gyventojai britų laikraščiui „The Guardian“ pasakojo, kad apie 2 val. nakties išgirdo garsų sprogimą.

„Mane pažadino labai didelis triukšmas“, – sakė Tatjana. Netrukus po pirmojo sprogimo ji išgirdo triukšmą, kuris priminė tekantį vandenį.

Kita miesto gyventoja Jelena sakė, kad apie 2 val. nakties ją pažadino, kaip ji manė, sprogimas.

„Mes pripratome prie garsių sprogimų, todėl nemaniau, kad tai kažkas rimto“, – sakė ji. 

Kai kurie vietiniai gyventoja teigė, kad rusų kontroliuojamas miestas netrukus paniro į chaosą.

„Visi palikti likimo valiai, nėra jokios organizuotos evakuacijos“, – sakė Glebas, ieškodamas būdų, kaip palikti semiamą miestą.

Nuotr. iš Chersono miesto karinės administracijos vadovo Romano Mročko „Telegram“ kanalo/Užtvindyti Chersono srities kaimai ir vienas Chersono gyvenamasis rajonas

Tuo metu Ukrainos kontroliuojamo Antonivkos miesto gyventojai, su siaubu stebėdami potvynio vandenis, nešančius medžius ir namų nuolaužas, skubėjo gelbėti naminius gyvūnus ir daiktus.

Tuo pat metu šalia griaudėjo rusų artilerija.

„Išgirdau trenksmą, ir mano langai sudrebėjo“, – sakė 32 metų ukrainiečių kalbos mokytoja Tatjana Jerošenko, duodama interviu amerikiečių „The New York Times“.

„Ko jie iš mūsų nori? Jie nori, kad būtume su jais, kad mus sujungtų su Rusija. Tačiau mūsų tokia idėja netenkina. Mes niekada netapsime Rusijos dalimi“, – teigė ji.

Chersono srities pareigūnų duomenimis, Ukrainos kontroliuojamose teritorijose, kurios gali būti užlietos, gyvena apie 16 tūkst. žmonių. Nėra tikslių duomenų, kiek žmonių yra pavojuje Rusijos kontroliuojamose teritorijose rytiniame krante.

VIDEO: Susprogdinta Ukrainos hidroelektrinė: dėl didžiulio potvynio pastatai nugrimzdo po vandeniu

Susprogdinta Ukrainos hidroelektrinė: dėl didžiulio potvynio pastatai nugrimzdo po vandeniu

Reuters

Vanduo pradėjo semti Chersono apylinkes.

Iš miesto SMS žinute su amerikiečių leidiniu „The New York Times“ susisiekęs Alimas sakė, kad žemutinėje miesto dalyje esančiame Kindijkos rajone žmones apėmė panika. 

„Vieni krauna daiktus į viršutinius savo namų aukštus ir stogus, kiti sėdasi automobilius ir bando išvažiuoti“, – rašė jis.

„Kelias į šiaurės rytus nuo Chersono keliose vietose užlietas“, – rašė jis ir pridūrė, kad užlietų kaimų gyventojai jau gali būti įstrigę. 

Nuotr. iš Chersono miesto karinės administracijos vadovo Romano Mročko „Telegram“ kanalo/Užtvindyti Chersono srities kaimai ir vienas Chersono gyvenamasis rajonas

Ukrainiečiams vykdant evakuaciją, rusai apšaudo miesto apylinkes, pranešė šalies vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.

„Rusijos kariškiai toliau apšaudo teritoriją, kurioje vykdomos evakuacijos priemonės. Prieš valandą šioje teritorijoje buvo sužeisti du policijos pareigūnai. Šiuo metu apšaudymas tęsiasi“, – Ukrainos televizijai sakė I.Klymenka.

Naujienų portalo „Radio Svaboda“ tiriamosios žurnalistikos projektas „Schemy“ paskelbė pirmąją sunaikintos Kachovkos hidroelektrinės palydovinę nuotrauką.

Naujausiose 2023 m. birželio 6 d. „Planet Labs“ palydovo nuotraukose užfiksuoti Kachovkos hidroelektrinės sprogimo padariniai.

Lyginant su birželio 4 d. nuotrauka, matyti, kad sunaikinta beveik visa hidroelektrinės struktūra.

Antradienį ryte Pietų gynybos pajėgų operatyvinė vadovybė paskelbė, kad Rusijos kariuomenė susprogdino Kachovkos hidroelektrinę. Rusijos okupacinė valdžia iš pradžių neigė sunaikinimo faktą, o vėliau pareiškė, kad Kachovkos hidroelektrinės viršutinė dalis buvo sunaikinta dėl tariamo Ukrainos karių apšaudymo, o rezervuaro užtvanka nesugriauta. 

Bendrovė „Ukrhydroenerho“ tvirtino, kad Kachovkos hidroelektrinė buvo visiškai sunaikinta dėl sprogimo. Ukrainos valdžia paskelbė evakuaciją iš pavojuje atsidūrusių Chersono srities rajonų.

Ukrainos valdžios atstovai įspėjo gyventojus, kad išaugo sprogimų pavojus, vandeniui Chersono srityje užliejus minų laukus.

„Perspėjimas dėl minų pavojaus Chersono srityje: minų laukai buvo užtvindyti, o plaukiojančios minos sprogsta įvairiose vietose“, – pranešė vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka.

Ukrainos karinė vadovybė numatė, kad rusai gali susprogdinti Kachovkos hidroelektrinę, tad ši situacija neturėtų pakenkti Ukrainos karių kontrpuolimui, pareiškė Ukrainos kariuomenės Jungtinių pajėgų vadas Serhijus Najevas.

„Kalbant apie Kachovkos hidroelektrinę, karinė vadovybė iš anksto numatė priešiškus veiksmus, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama susprogdinti Kachovkos hidroelektrinę“, – sakė jis.

Pasak vado, yra paruošti atitinkami skaičiavimai, kurie yra žinomi karinei vadovybei, dėl žalos, kuri gali atsirasti dėl vandens išsiliejimo.

Jo teigimu, šiuo metu atitinkama šios srities vadovybė, bendradarbiaudama su vietos valdžios pareigūnais, imasi priemonių civilių gyventojų saugumui užtikrinti.

„Kalbant apie trukdymą mūsų puolimui, karinė vadovybė visiškai atsižvelgė į tokius klastingus priešo veiksmus ir tai atitinkamai neturėtų trukdyti mūsų puolimui tose teritorijose, kuriose gali įvykti vandens išsiliejimas“, – tvirtino S.Najevas.

Dėl užtvankos sprogimo iki 80 gyvenviečių gresia užtvindymas – kelios iš jų jau užlietos. Kartu į Dniepro upę pateko 150 tonų mašinų alyvos, ir yra pavojus, kad ji gali nutekėti toliau.

Užtvindytose Chersono srities teritorijose padidėjo sprogstamųjų užtaisų pavojus, nes Rusijos pajėgų minų laukai yra po vandeniu ir gali būti nunešti srovės.

Užtvankos sunaikinimas gali nukreipti abiejų pusių dėmesį ir išteklius, Ukrainai ruošiantis kontrpuolimui prieš Rusijos pajėgas.

Dniepras sudaro fronto liniją tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų nuo Zaporižios iki Juodosios jūros ir daug ekspertų tikisi, kad Ukrainos kontrpuolimas vyks į rytus nuo upės.

Naujosios Kachovkos vieta Ukrainos žemėlapyje

Kilus potvyniams, Ukrainos pajėgoms bus sunkiau vykdyti įsiveržimus per upę. Potvynis taip pat atims išteklius iš Ukrainos valdžios, kuri stengsis evakuoti potvynio zonoje įstrigusius civilius gyventojus.

Tačiau žalos patirs ir rusai. Rusų pajėgos bus priverstos palikti užlietą Rusijos okupuotą teritoriją rytiniame krante.

Dėl potvynio taip pat gali nukentėti minų laukai ir ginklų sandėliai.

Chersono gyventojai ima krautis savo daiktus, bijodami užliejimo, ir dėl Naujosios Kachovkos užtvankos susprogdinimo kaltina Rusiją. 

„Mes bijome potvynio. Savo daiktus krauname šiek tiek aukščiau“, – AFP agentūrai sakė gyventoja Liudmyla.

Ji ragino išvaryti Rusijos pajėgas: „Jie šaudo į mus. Ten jie mus užtvindo arba dar kažką daro“.

„Potvynis artėja. Jį tikrai matai prieš akis“, – sakė kitas Chersono gyventojas Viktoras, stovėdamas ant geležinkelio, iš kurio atsiveria vaizdas į upę.

„Kas bus toliau, niekas nežino. Sakykime, kad vienintelis geras rusas yra miręs rusas“, – pridūrė jis. 

VIDEO: Susprogdinta Ukrainos hidroelektrinė: dėl didžiulio potvynio pastatai nugrimzdo po vandeniu

Susprogdinta Ukrainos hidroelektrinė: dėl didžiulio potvynio pastatai nugrimzdo po vandeniu

Reuters

Ukrainos žvalgyba turi įrodymų, kad Rusijos pajėgos antradienį nuotoliniu būdu susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, nurodė ukrainiečių karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.

Jo teigimu, Rusija gabeno sprogmenis ir įrangą, kad nuotoliniu būdu susprogdintų Kachovkos hidroelektrinės užtvanką Chersono srityje. 

„Aišku, kad bus pateikti tikslūs sprogimo galios, reikiamo sprogmenų kiekio vertinimai. Visa tai bus apskaičiuota. Tačiau tikrai yra įrodymų, jog buvo gabenami... sprogmenys ir įranga, kad būtų galima įvykdyti kontroliuojamą nuotolinį sprogdinimą“, – teigė A.Jusovas. 

Kaip skelbta, antradienio naktį, 2 val. 50 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, buvo susprogdintos Kachovkos hidroelektrinės ir jos užtvankos konstrukcijos. Potvynis gresia maždaug 80 gyvenviečių.

Prancūzijos branduolinės saugos instituto IRSN ekspertė Karine Herviou teigia, kad Zaporižios atominės elektrinės branduolinių reaktorių aušinimui rizikos nėra bent keletą savaičių.

„Keletą savaičių nenumatoma jokia rizika“, – laikraščiui „Le Figaro“ sakė instituto direktoriaus pavaduotoja.

Kremlius apkaltino Ukrainą atlikus sabotažo veiksmus Dniepro upėje įrengtoje Naujosios Kachovkos užtvankoje, esančioje Rusijos okupuotoje Ukrainos dalyje.

„Galime nedviprasmiškai teigti, kad kalbame apie tyčinį Ukrainos pusės sabotažą", – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ukrainos pareigūnai dėl užtvankos susprogdinimo apkaltino Rusijos pajėgas.

D.Peskovas sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas buvo informuotas apie padėtį.

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

D.Peskovo teigimu, užtvankos sunaikinimu siekta atimti iš Rusijos kontroliuojamo Krymo prieigą prie gėlo vandens, kurį jis gauna iš rezervuaro per Šiaurės Krymo kanalą, ir nukreipti dėmesį nuo kontrpuolimo.

„Matyt, šis sabotažas susijęs ir su tuo, kad prieš dvi dienas pradėjusios plataus masto puolamuosius veiksmus, dabar Ukrainos ginkluotosios pajėgos nepasiekia savo tikslų – šie puolamieji veiksmai stringa.“

Paklaustas apie Ukrainos kaltinimus, kad Rusija sunaikino užtvanką, D.Peskovas pažymėjo, jog tokius pareiškimus griežtai atmeta.

„Oficialiai pareiškiame, kad čia tikrai kalbame apie tyčinį sabotažą iš Ukrainos pusės“, – pridūrė jis.

Kremliaus atstovas spaudai tvirtino, kad sabotažas „potencialiai gali turėti labai rimtų pasekmių kelioms dešimtims tūkstančių regiono gyventojų“.

Tarptautinė atominės energijos agentūra kiekvieną minutę stebi padėtį okupuotoje elektrinėje.

Kachovkos rezervuaro vandens lygio kritimas sukėlė grėsmę Zaporižios atominei elektrinei, kurios reaktoriai aušinami vandeniu iš šio rezervuaro, saugumui, informavo Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Grossi.

„Šiandien Naujosios Kachovkos užtvanka patyrė didelę žalą, dėl kurios įvyko potvynis ir pakilo vandens lygis, taip pat gerokai sumažėjo rezervuaro, iš kurio tiekiamas aušinimo vanduo į Zaporižios elektrinę, lygis“, – sakė jis.

Jis pabrėžė, kad pagrindinėse generatorių aušinimo sistemose naudojamas Kachovkos baseino vanduo.

„AFP“/„Scanpix“/Išpuolis prieš Kachovkos hidroelektrinės užtvanką

„Ilgą laiką nesant aušinimo vandens pagrindinėse vandens tiekimo sistemose, gali išsilydyti [branduolinis] kuras ir sugesti avariniai dyzeliniai generatoriai“, – perspėjo TATENA vadovas.

Pasak jo, dabar lydymosi pavojus nėra didelis, o agentūra stebi padėtį kiekvieną minutę.

Dėl Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimo vandens lygis rezervuare ėmė pamažu kristi, o žemupyje prasidėjo gyvenviečių užtvindymas.

Valstybinė bendrovė „Ukrhydroenerho“ teigė, kad  vanduo iš Kachovkos užtvankos ištekės maždaug per keturias dienas.

Buvo imtasi priemonių apsaugoti Kyjivo hidroelektrinę nuo oro antskrydžių ir užkirsti kelią Rusijos diversijoms bei žvalgybos pajėgų veiksmams, pareiškė Ukrainos kariuomenės jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas.

Anot jo, Kyjivo hidroelektrinė yra Kyjivo gynybos pajėgų atsakomybės zonoje ir yra apsaugota nuo priešo oro smūgių ir priešo sabotažo bei žvalgybos pajėgų veiksmų.

„Kalbant apie Kyjivo hidroelektrinę, ji yra Kyjivo gynybos pajėgų ir priemonių grupuotės, kuri yra pavaldi man, atsakomybės zonoje. Ėmėmės atitinkamų saugumo priemonių: tiek siekdami apsisaugoti nuo oro smūgių, tiek užkirsti kelią priešo diversijų ir žvalgybos pajėgų veiksmams“, – sakė jis.

S.Najevas pabrėžė, kad šis priemonių kompleksas visiškai įgyvendintas ir jau veikia. 

„Kaip žinome, priešas ir anksčiau bandė kokiu nors būdu sugadinti mūsų užtvankas Dniepro upėje, tačiau jo veiksmai buvo nesėkmingi. Mes, žinoma, analizuojame visas grėsmes, kurios gali kilti ateityje, ir iš anksto imamės atitinkamų priemonių, kad sumažintume ir panaikintume galimus priešiškus veiksmus“, – tvirtino vadas.

Rusijos kariuomenė visiškai sunaikino Kachovkos hidroelektrinę praėjusią naktį. Pasak bendrovės „Ukrhydroenerho“, Kachovkos hidroelektrinės neįmanoma atstatyti į pradinę padėtį, o turbinų salės įranga visiškai sunaikinta. 

Kyjivo hidroelektrinė yra pirmasis (aukštutinis) Dniepro hidroelektrinių kaskados etapas, esantis ant Dniepro upės ir už kelių kilometrų nuo šalies sostinės.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad išpuolis prieš svarbią užtvanką Ukrainoje yra nauja Maskvos sukelto karo dimensija ir vienas iš daugelio Rusijos karių nusikaltimų prieš civilinius objektus.

„Tai dera su daugeliu nusikaltimų, kuriuos, kaip matome, Rusijos kariai vykdo Ukrainoje, ir yra karo veiksmų, kuriais puolami civiliniai objektai – miestai, kaimai, ligoninės, mokyklos – dalis“, – teigė jis.

Todėl karas „įgauna naują dimensiją, bet taip pat atitinka tai, kaip [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas vykdo šį karą“, sakė O.Scholzas.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu

Daugiau kaip 150 tonų mašinų alyvos pateko į Dniepro upę dėl Rusijos okupantų įvykdyto Kachovkos hidroelektrinės sprogimo, esama rizikos, kad nuotėkis gali tęstis, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos spaudos tarnyba po skubaus Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdžio.

„Tarybos nariai buvo informuoti, kad į Dniepro upę pateko ne mažiau kaip 150 tonų mašinų alyvos, ir yra rizika, kad toliau gali nutekėti daugiau kaip 300 tonų“, – sakoma oficialoame pranešime.

Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) Ukraina antradienį pavadino Rusiją teroristine valstybe ir apkaltino ją sugriovus svarbią užtvanką per daug metų vykdomą smurto kampaniją.

„Šiandien Rusija susprogdino didelę užtvanką, esančią Naujojoje Kachovkoje, ir dėl to buvo evakuoti civiliai gyventojai, padaryta didelė ekologinė žala, – Jungtinių Tautų teismui sakė Ukrainos atstovas Antonas Korynevyčius. – Rusijos veiksmai yra teroristinės valstybės, agresorės, veiksmai.“

„Šiandien matome precedento neturintį Rusijos išpuolį prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Pagrindinės užtvankos sunaikinimas yra karo nusikaltimas, keliantis tiesioginę grėsmę tūkstančiams žmonių“, – asmeninėje tviterio paskyroje antradienį teigė šalies vadovas.

„Rusija už tai turi būti patraukta atsakomybėn“, – rašė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pasmerkė didelės užtvankos Ukrainoje pralaužimą ir sakė, kad tai parodo nuniokojimą, atneštą Maskvos invazijos.

„Dėl Kachovkos užtvankos sunaikinimo šiandien kyla pavojus tūkstančiams civilių gyventojų ir daroma didelė žala aplinkai. Tai pasipiktinimą keliantis veiksmas, dar kartą parodantis Rusijos karo Ukrainoje brutalumą“, – tviteryje rašė J.Stoltenbergas.

Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba piktinasi, kad kai kurios Vakarų žiniasklaidos priemonės užsimena apie galimą Ukrainos atsakomybę už Kachovkos hidroelektrinės sprogimą.

„Esu pasipiktinęs kai kurių žiniasklaidos priemonių publikacijomis, kad „Kyjivas ir Maskva kaltina vieni kitus“ dėl Kachovkos užtvankos sugriovimo. Tai sulygina faktus ir propagandą“, – tviteryje rašė D.Kuleba.

Ministras pabrėžė, kad Ukraina susiduria su didžiule humanitarine ir aplinkosaugos krize.

„Ignoruoti šį faktą reiškia žaisti Rusijos žaidimą „ne viskas taip aišku“, – pridūrė jis.

Anksčiau D.Kuleba Rusijos įvykdytą Kachovkos hidroelektrinės sprogimą pavadino siaubingu karo nusikaltimu ir tikriausiai didžiausia pastarųjų dešimtmečių žmogaus sukelta katastrofa Europoje.

Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinović-Burić Kachovkos hidroelektrinės sunaikinimą pavadino nusikalstamu ir neapgalvotu. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis teigė, jog yra sukrėstas šio sprogimo ir sakė, kad jis bus aptartas birželio mėn. vyksiančiame Eueropos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime.

Antradienį skubiai surengtame Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdžio metu, tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pabrėžė, kad niekas negali sustabdyti Ukrainos išlaisvinimo.

„Trumpai apie NSGK posėdžio rezultatus – niekas ir nė vienas rusas, nesustabdys Ukrainos išlaisvinimo, kuriam atėjo laikas“, – pareiškė O.Danilovas.

Tarybos sekretorius taip pat pažymėjo, kad susprogdinta užtvanka iš esmės žymi naują Rusijos agresijos etapą.

„Juk buvo visiškai ir galutinai sugriautas visas netikras ideologinis Kremliaus konstruktas, toks kaip “Ukrainos išlaisvinimas„, “kova su naciais„, “išimtinai karinių objektų naikinimas„ ir kitos nesąmonės, kurios yra grynai propagandinės ir melagingos tezės“, – po susitikimo tviteryje rašė jis.

O.Danilovas pridūrė, kad šalis agresorė įžengė į visiško atsisakymo nuo bet kokių propagandinių Vladimiro Solovjovo ir Margaritos Simonjanovos „figos lapelių“ etapą ir atvirai deklaruoja savo tikrąjį tikslą – Ukrainos sunaikinimą, ukrainiečių žudymą, ekonomikos ir gyventojų gyvybinių struktūrų griovimą.

Jis pabrėžė, kad laukiant neišvengiamo Rusijos ir paties diktatoriaus Vladimiro Putino išnykimo iš istorijos, melagingos kaukės nebereikalingos.

Po Rusijos pajėgų susprogdinimo išsiliejus Naujojos Kachovkos užtvakos vandeniui neatlaikė ir Kachovkos hidroelektrinės pastatas. Slegiamas didžiulės vandens masės jis galiausiai sugriuvo ir dingo iš akiračio po tekančio vandens paviršiumi. Tai liudija įvykio vietoje filmuota medžiaga. Ją paskelbė Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba.

„Hidroelektrinės tiesiog nebeliko. Ji yra tame pačiame lygyje kaip ir Kachovkos jūra“, – sako internete paskelbto vaizdo įrašo autorius.

Šioje filmuotoje medžiagoje matyti tik virš vandens kyšantys pastato fragmentai. Tačiau viso statinio, kadaise iškilusio aukštai virš vandens, nebėra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė informaciją iš antradienio rytą įvykusio nepaprastojo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdžio, skirto reaguoti į Naujosios Kachovkos užtvankos susprogdinimą.

„Surengiau skubų Nacionalinės saugumo tarybos posėdį.

Naktį 2.50 val. Rusijos teroristai įvykdė vidinį Kachovskos hidroelektrinės konstrukcijų sprogdinimą. Potvynio zonoje yra apie 80 gyvenviečių.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Nurodyta vykdyti evakuaciją iš rizikos zonų ir aprūpinti geriamuoju vandeniu visus miestus ir kaimus, kuriems buvo tiekiamas vanduo iš Kachovskos vandenvietės.

Darome viską, kad išgelbėtume žmones. Dalyvauja visos tarnybos, kariuomenė, vyriausybė.

Posėdyje buvo susitarta dėl tarptautinių ir saugumo priemonių rinkinio, kad Rusija prisiimtų atsakomybę už šį teroristinį išpuolį“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė šalies vadovas.

Nuspręsta sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, kreiptis į tarptautines aplinkosaugos organizacijas ir Tarptautinį baudžiamąjį teismą, nes tokie rusų veiksmai turi aiškių Ženevos konvencijos pažeidimo požymių.

Be to, susitikimo dalyviai buvo informuoti apie dabartinę padėtį Zaporižios atominėje elektrinė. Pažymėta, kad Ukrainos elektrinės personalas kontroliuoja padėtį ir turi priemonių bet kokiems pokyčiams įvykti.

Mieste vykdant gyventojų evakuaciją, Rusijos kariuomenė iš artilerijos apšaudo Chersoną, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

„Kol mes bandome gelbėtis, rusai toliau apšaudo Chersoną“, – sakoma pareiškime.

Taigi, per šį apšaudymą evakuacijos mieste metu nuo šrapnelio buvo sužeisti du Chersono policijos pareigūnai.

„Rusijos kariškiai toliau apšaudo teritoriją, kurioje vykdoma evakuacija. Prieš valandą šioje teritorijoje buvo sužeisti du policijos pareigūnai. Šiuo metu apšaudymas tęsiasi“, - Ukrainos televizijai sakė Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.

Užtvindyti Chersono srities kaimai ir vienas Chersono gyvenamasis rajonas

+1

Tuo tarpu Rusijos vadovybė dėl užtvankos susprogdinimo anksčiau apkaltinusi Ukrainą terorizmu tvirtino, jog rusams vykdant gelbėjimo darbus pažeidžiamas vietoves apšaudo ukrainiečiai.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko antradienį sakė, kad vanduo iš Rusijos susprogdintos Kachovkos hidroelektrinės rezervuaro šiuo metu užlieja kelius ir trukdo evakuacijai.

Pasak jo, potencialaus potvynio zonoje yra apie 80 gyvenviečių, dauguma jų – Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.

I.Klymenko pažymėjo, kad dabar svarbiausia užduotis – evakuoti kuo daugiau žmonių. 

„Artėja vanduo. Padėtį apsunkina tai, kad kai kurie keliai yra nuplauti. Dėl to neįmanoma nuvažiuoti į kai kurias gyvenvietes. Evakuacijos komandos ieško kitų kelių. Nuo 10 val. ryto jau evakuoti 742 žmonės“, – sakė jis. 

I.Klymenko nurodė, kad šiuo metu Chersono srityje teikiama pagalba Dniepro dešiniojo kranto gyventojams.

„Nerimaujame dėl mūsų žmonių, kurie liko laikinai okupuotame... kairiajame krante, nes rusų teroristams gyvybė neturi jokios vertės“, – pažymėjo ministras. 

Jo teigimu, situacija Zaporižios atominėje elektrinėje kelia globalią grėsmę ir Rusija turėtų kuo greičiau iš jos pasitraukti.

Apie Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimą pranešta anksti antradienį. Internete paskelbti vaizdai rodo, kad vanduo nekontroliuojamai plūsta pro smarkiai pažeistą užtvanką. Žemiau palei Dnieprą jau užlietos kai kurios vietovės, įskaitant dalį Chersono, evakuojami gyventojai.

Situacijai iliustruoti naujienų agentūra „Unian“ pasidalino nuotrauka, kurioje matyti Naujosios Kachovkos gyvenvietės stadionas ir aikštė prie Kultūros rūmų.

Ukrainos vidaus ministerijos patarėjas Antonas Heraščenko taip pat pasidalino vaizdais iš Naujosios Kachovkos.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos užtikrina, kad Rusijos įvykdytas Kachovkos hidroelektrinės susprogdinimas nesutrukdys gynybos pajėgoms tęsti okupuotų teritorijų išlaisvinimo, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos departamentas.

„Ukraina aprūpinta visomis reikalingomis valtimis ir pontoniniais tiltais vandens kliūtims įveikti. Klastingi priešo veiksmai, sukeliantys socialinę ir ekonominę krizę, nesustabdys Ukrainos gynybos pajėgų, kurios pasirengusios toliau išvaduoti okupuotas Ukrainos teritorijas.“

Strateginės komunikacijos departamentas pažymėjo, kad Rusijos karinė vadovybė sunaikino užtvanką, nes „baiminasi Ukrainos kariuomenės“ ir dėl to, kad „Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai vykdo puolamuosius veiksmus“.

Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas neturės įtakos Ukrainos kariuomenės kontrpuolimui pietuose, tai tik sukels problemų priešui, nes vanduo užlies jo įtvirtinimus, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ teigė karybos ekspertas Serhijus Grabskis.

„Tai neturės įtakos mūsų puolamiesiems veiksmams. Nes pagal dabartinę situaciją, fronto linijos konfigūraciją turime suprasti, kad niekas nesiruošė vykdyti jokių puolamųjų veiksmų, pavyzdžiui, forsuoti Dniepro. Nes tai sudėtinga operacija. Priešas sąmoningai šovė sau į koją. Nes jis pats sau sukūrė tokią grėsmę“, – sakė S.Grabskis.

Pasak žinovo, potvynis atslūgs per tris-keturias dienas. Vanduo nuslūgs, situacija stabilizuosis, o iš tikrųjų viskas, ką rusai pasiekė, – tai nuplovė savo įtvirtinimus kairiajame Dniepro krante.

„Jis a priori yra žemesnis už dešinįjį krantą, todėl pagrindinė potvynio zona yra kairiajame krante, kuris yra užimtas“, – aiškino karybos ekspertas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos pajėgos negali vykdyti jokių puolamųjų operacijų.

„Reuters“/„Scanpix“/Padėtis ties Kachovkos užtvanka

„Taigi, apsisaugoję, kaip jie gali įsivaizduoti, “nuo galimo priešo puolimo„, jie faktiškai pridėjo keletą teritorijų tokiu sutartiniu pavadinimu kaip Krymo sala. Nes jeigu mūsų pajėgos prasiverš į Azovo jūros pakrantę, ši dalis iš tikrųjų bus blokuota“, – pareiškė S.Grabskis.

Ekspertas pažymėjo, kad okupantai įvykdė teroro aktą susprogdindami Kachovkos hidroelektrinę.

„Turėtume atsižvelgti ir į kitus jų padarytus dalykus. Nereikėtų pamiršti, kad padėtis Enerhodare – Zaporižios atominėje elektrinėje – priklauso nuo vandens lygio. Taip jie pasiekia dvigubą efektą, kuris nesusijęs su karo veiksmais. Būtent, galime kalbėti apie teroro aktą. Ir tam tikru mastu jis susijęs su branduoliniu objektu“, – apibendrino žinovas.

Dėl Rusijos teroro akto šiuo metu potvynis gresia net 80 gyvenviečių. Daugiau kaip dešimt gyvenviečių Chersono srityje yra bent iš dalies arba visiškai užlietos.

Vienas Maskvos paskirtas pareigūnas antradienį pareiškė, kad nėra jokio pavojaus, jog Ukrainoje susprogdinus Rusijos okupuotą užtvanką gali būti užtvindyti dideli gyvenamieji centrai, tačiau pridūrė, kad užliejimo rizika išlieka daugiau nei 22 tūkst. žmonių.

Ukraina anksčiau antradienį paskelbė, kad rusams susprogdinus Kachovkos užtvanką jau užlieti kai kurie kaimai.

„Vandens lygis pasroviui nuo hidroelektrinės pakilo nuo dviejų iki keturių metrų, o tai nekelia grėsmės didesniems gyvenamiesiems centrams“, – sakė Rusijos okupuotos Chersono srities administracijos vadovas Andrejus Aleksejenka.

Pasak jo, 14 pakrantės vietovių, kuriose gyvena „daugiau kaip 22 000 gyventojų“, gresia užliejimas.

„Jei reikės, esame pasirengę evakuoti gyventojus“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad jų gyvybei pavojus negresia ir kad „situacija visiškai kontroliuojama“.

Rusijos paskirtas Naujosios Kachovkos, kurioje yra užtvanka, meras Vladimiras Leontjevas sakė, kad buvo evakuoti maždaug 300 namų gyventojai.

„Tęsiame evakuaciją“, – jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.

Jis teigė, kad Ukrainos pajėgos, kurias Rusija kaltina smogus Kachovkos užtvankai, toliau bombarduoja teritoriją.

Rusijos pajėgos Naujosios Kachovkos užtvanką susprogdino „apimtos panikos“, teigiama antradienį paskelbtame Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos departamento pareiškime.

„Okupantai susprogdino Kachovkos rezervuaro užtvanką apimti panikos – tai akivaizdus teroristinis išpuolis ir karo nusikaltimas, kuris taps įrodymu tarptautiniame tribunole“, – sakoma Gynybos žvalgybos paskelbtame pareiškime susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

„Šis teroristinis aktas yra Putino režimo panikos požymis“, – priduriama pareiškime.

Užtvankos sugriovimas sukėlė „mirtiną pavojų“ Ukrainos piliečiams gyvenvietėse abiejuose Dniepro upės krantuose. Tai taip pat „paveikė viso Juodosios jūros regiono ekosistemą“ ir padidino „branduolinės katastrofos grėsmę“, teigė Ukrainos gynybos žvalgyba.

Tuo tarpu Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad Rusijos okupuotoje pietų Ukrainos dalyje sugriauta užtvanka yra Maskvos mėginimas „pakelti statymus“ dėl savo plataus masto invazijos ir pakurstyti branduolinės katastrofos baimę.

„Šiandien pasaulis turi suprasti, kad tai yra teroristų bandymas pakelti statymus ir išgąsdinti visus galima branduoline katastrofa“, – „Telegram“ kanale rašė jis.

Australija su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis diskutuoja apie galimybę perduoti Ukrainai naikintuvus F/A-18 Hornet, pranešė leidinys „Australian Financial Review“.

Nors JAV jau anksčiau pareiškė, jog neprieštarauja kovinių lėktuvų perdavimui, iškėlė vieną sąlygą – naikintuvai turi būti naudojami tik Ukrainos oro erdvėje.

Australijos karališkosios oro pajėgos planavo atsikratyti 41 naikintuvo F/A-18 „Hornet“, kurį ketino atiduoti į metalo laužą arba parduoti ir naudoti kaip mokomuosius orlaivius.

„Zuma press“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Nežinoma, ar visi šie orlaiviai tinkami tolesnei eksploatacijai. Šaltinis iš „The Australian Financial Review“ pripažino, kad kai kurie orlaiviai tinkami tik išardymui.

F/A 18-Hornet – amerikiečių naikintuvas-bombonešis ir atakos lėktuvas, sukurtas XX a. septintajame dešimtmetyje. Šiuo metu jis nebegaminamas, tačiau naudojamas JAV, Kanadoje, Australijoje, Ispanijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Suomijoje, Kuveite ir Malaizijoje.

Kovo mėnesį Ukraina kreipėsi į Suomiją ir pasiūlė aptarti galimą naikintuvų „Hornet“ perdavimą Ukrainai. Tačiau Suomijos gynybos ministerija šį prašymą atmetė. Jie pareiškė, kad naikintuvus „Hornet“ Suomijos gynybos pajėgos naudos kelerius ateinančius metus, o po to baigsis maždaug tris dešimtmečius truksiantis jų gyvavimo ciklas.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) antradienį pareiškė, kad nemato tiesioginio pavojaus branduolinei saugai didžiausioje Europos atominėje elektrinėje po to, kai buvo susprogdinta hidroelektrinės užtvanka pietų Ukrainoje.

„TATENA žino apie pranešimus dėl žalos Ukrainos Kachovkos užtvankai; TATENA ekspertai Zaporižios atominėje elektrinėje atidžiai stebi situaciją; tiesioginio pavojaus branduolinei saugai elektrinėje nėra“, – teigė TATENA socialinio tinklo „Twitter“ žinutėje.

Kyjivas tuo tarpu pareiškė, kad branduolinės katastrofos pavojus didėja po to, kai buvo susprogdinta maždaug už 150 km nuo Zaporižios elektrinės esanti Kachovkos užtvanka.

„Pasaulis vėl atsidūrė ant branduolinės katastrofos slenksčio, nes Zaporižios atominė elektrinė neteko aušinimo šaltinio. Ir šis pavojus dabar sparčiai didėja“, – sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

Savo ruožtu Maskvos okupuotos Zaporižios AE vadovas antradienį teigė, kad nėra jokios grėsmės saugumui po to, kai pietų Ukrainoje susprogdinus užtvanką kilo potvynis.

„Šiuo metu nėra jokios grėsmės Zaporižios atominės elektrinės saugumui“, – platformoje „Telegram“ pareiškė Maskvos paskirtas elektrinės direktorius Jurijus Černičiukas.

„Vandens lygis aušinimo baseine nepasikeitė“, – sakė jis ir pridūrė, kad personalas kontroliuoja situaciją.

Užtvanka buvo pastatyta ant Dniepro upės, kuri tiekia elektrinei aušinimo vandenį.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis antradienį pareiškė esąs šokiruotas dėl išpuolio prieš svarbią Ukrainos užtvanką ir pažadėjo patraukti Rusiją atsakomybėn už šį karo nusikaltimą – civilinės infrastruktūros naikinimą.

„Esu šokiruotas precedento neturinčio Naujosios Kachovkos užtvankos užpuolimo. Civilinės infrastruktūros sunaikinimas neabejotinai laikomas karo nusikaltimu, ir mes reikalausime, kad Rusija ir jos įgaliotiniai atsakytų“, – socialiniuose tinkluose rašė EVT vadovas.

Europos Sąjungos vadovus vienijančios institucijos vadovas Ch.Michelis sakė, kad per šį mėnesį Briuselyje vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą pasiūlys suteikti didesnę pagalbą užtvindytoms teritorijoms.

„Mintimis esu su visomis šeimomis Ukrainoje, nukentėjusiomis nuo šios katastrofos“, – rašė jis.

Antradienį buvo sugriauta Rusijos kontroliuojama užtvanka pietų Ukrainoje; Kyjivas dėl jos susprogdinimo apkaltino Maskvą. Kylant potvyniams pradėta vietos gyventojų evakuacija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino Rusijos pajėgas teroristais ir teigė, kad šis išpuolis parodė, jog jie turi būti išvaryti iš visų jo šalies kampelių.

Rusijos susprogdintos Ukrainos Kachovkos hidroelektrinės nebeįmanoma atkurti tokios, kokia ji buvo, mašinų salėje sunaikinta visa įranga, antradienį paskelbė daugelį Ukrainos hidroelektrinių administruojanti valstybinė įmonė „Ukrhidroenerho“.

„Dėl mašinų salės susprogdinimo iš vidaus Kachovkos hidroelektrinė visiškai sunaikinta. Ji neatkuriama“, – sakoma pranešime.

„Ukrhidroenerho“ vertinimu, Kachovkos rezervuaras nuseks per ateinančias keturias dienas. Antradienį 9 val. ryto vandens lygis jau sparčiai krito.

Apie Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimą pranešta anksti antradienį. Internete paskelbti vaizdai rodo, kad vanduo nekontroliuojamai plūsta pro smarkiai pažeistą užtvanką. Žemiau palei Dniprą jau užlietos kai kurios vietovės, įskaitant dalį Chersono, evakuojami gyventojai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sušaukė neeilinį Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį krizei spręsti.

Prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimą pavadino ekologiniu genocidu.

Kyjivas apkaltino Maskvą sugriovus užtvanką tam, kad sulėtėtų Ukrainos pajėgų puolimas, ir nurodė, kad pasekmės jau yra katastrofiškos.

„Teroristų tikslas akivaizdus – sukurti kliūčių [ukrainiečių] puolamiesiems veiksmams“, – sakė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

Tuo metu Rusijos pareigūnai pareiškė, kad užtvanką apgadino Ukrainos kariniai smūgiai tame rajone.

Kachovkos užtvanka, kurią rusai užėmė invazijos į Ukrainą pradžioje, be kitų dalykų, yra svarbi vandens tiekimui į Krymą – 2014 metais Maskvos aneksuotą Ukrainos pusiasalį.

Netoli pažeistos užtvankos esančios Naujosios Kachovkos gyvenvietės meras Vladimiras Leontjevas, kurį paskyrė Rusija, įvykus incidentui kreipėsi į rusų vidaus auditoriją ir apkaltino Ukrainą, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Jo teigimu, nebuvo jokio sprogimo, tačiau dėl naktinių smūgių užtvanka buvo sugriauta ir vanduo pradėjo nekontroliuojamai veržtis žemyn upe. Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau apšaudo miestą. Smūgis Kachovskos hidroelektrinei, jo teigimu, buvo suduotas iš daugkartinio paleidimo raketų sistemos (MLRS).

Vietos meras tvirtino kad kol kas neįmanoma prognozuoti, ar Kachovskos hidroelektrinė toliau grius. Pasak jo, objektas patyrė rimtų nuostolių ir, kaip spėjama, jos neįmanoma suremontuoti.

Kaip pridūrė meras, dėl elektrinės sugriovimų kils problemų tiekiant vandenį į Krymą.

Anaiptol nei Ukrainos pusė, jis pažymėjo, kad incidentas nekelia jokio kritinio pavojaus Zaporižios atominei elektrinei.

V.Leontjevas incidentą pavadino rimtu teroro aktu ir katastrofa, kurią „sukūrė Ukrainos valdžia ir tie, kurie ją valdo“. Jis teigė, kad pasekmės dar bus tiriamos, pagrindinė užduotis dabar – padėti piliečiams.

„AP“/„Scanpix“/Naujosios Kachovkos užtvanka

Ukrainos kariuomenės Pietų operatyvinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Humeniuk naujienų portalui „Radio Svoboda“ tvirtino, jog Kachovkos hidroelektrinės užtvanka buvo sugriauta ne visa, tačiau smarkiai apgadinta.

„Sunaikinimo apimtis didelė, todėl vandens pakilimas gali būti labai ženklus“, – pažymėjo N.Humeniuk.

Jos teigimu, vertinant pagal pažeidimų pobūdį ir pačią užtvankos būklę, yra aišku, kad tai nebuvo raketų smūgis – „sprogimas įvyko iš vidaus“.

„Jie nusprendė, kad taip galės sustabdyti Ukrainos pajėgų kontrpuolimą. Jie stengiasi padidinti vandens paviršiaus plotą, kad Ukrainos gynybos pajėgos nesiimtų forsuoti“, – aiškino Pietų operatyvinės vadovybės atstovė spaudai, tačiau nepatikslino, kaip tai galėtų paveikti kontrpuolimą.

Anot N.Humeniuk, dabar Rusijos kariuomenės „ugnies pozicijų linija“ pajudės, nes „vanduo padarys savo darbą“. 

Jos nuomone, Chersono gyventojams dešiniajame Dniepro krante dabar bus „šiek tiek lengviau“ dėl nuolat vykdomų apšaudymų.

Naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ pasidalino nuotraukomis, kaip kyla vandens lygis aplinkinėse gyvenvietėse.

„Ukrzaliznycia“ padeda evakuoti Chersono ir aplinkinių kaimų gyventojus. Pirmasis evakuacijos traukinys iš Chersono išvyks 12 val., pranešama bendrovės „Telegram“ kanale.

Ukrainos generalinės prokuratūros nuotr./Susprogdinta Naujosios Kachovkos hidroelektrinės užtvanka

Ukrainos leidinys „Suspilne“ citavo Chersono srities tarybos vadovą Oleksandrą Samoilenką, kuris sakė, kad „vanduo jau įveikė pusę kelio“ ir „kritiškai aukšto lygio tikimasi apie 11 val.“.

Pasak O. Samoilenko, Chersono Korabelio rajonas iš dalies užlietas, tačiau kritinės padėties mieste nėra.

Užtvindymo grėsmė kilo, kai, kaip teigiama, Rusijos pajėgos susprogdino Naujosios Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, taip bandydamos sustabdyti ukrainiečių kontrpuolimą, ir didžiulė masė vandens paplūdo pro pralaužą.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenko tvirtino, kad dėl galimo užtvankos potvynio gali nukentėti apie 16 tūkst. žmonių.

Ukrainos generalinės prokuratūros nuotr./Susprogdinta Naujosios Kachovkos hidroelektrinės užtvanka

„Chersono srities karinės administracijos vadovo teigimu, Chersono srityje, dešiniajame Dniepro krante, apie 16 000 žmonių yra „kritinėje zonoje“.

Iš Chersono žmones į saugią vietą išgabens evakuacijos traukiniai“, – rašė jis tviteryje.

Pastarosiomis dienomis Rusijos ir Ukrainos pareigūnai siunčia įvairius signalus apie Ukrainos kontrpuolimo pradžią, pažymėjo Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW). Tačiau instituto analitikai kol kas atsisako spėlioti, ar ilgai lauktas Ukrainos pajėgų kontrpuolimas jau prasidėjo. 

Pirmadienį Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Ukrainos pajėgos sekmadienį surengė „plataus masto puolimą“ penkiuose fronto ruožuose pietvakarių Donecko srityje. Ministerijos teigimu, visos ukrainiečių atakos buvo atremtos. Pietvakarių Donecko fronto linijai prižiūrėti buvo paskirtas Rusijos generalinio štabo viršininkas armijos generolas Valerijus Gerasimovas.

Savo ruožtu Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar pirmadienį teigė, jog ukrainiečių pajėgos „pereina prie puolamųjų veiksmų“ kai kuriuose nenurodytuose fronto rajonuose.

H.Maliar pridūrė, kad Rusijos šaltiniai aktyviai skleidžia informaciją apie Ukrainos kontrpuolimą, siekdami nukreipti dėmesį nuo Rusijos nuostolių ties Bachmutu. Rusijos gynybos ministerijos teiginiai, kad Rusijos pajėgos iš karto atrėmė Ukrainos kontrpuolimą, atitinka ankstesnius melagingus Rusijos teiginius, paskelbtus per ankstesnius kontrpuolimus. Ukrainos pajėgos greičiausiai pasiekė ribotų laimėjimų, nors Rusija tai neigia, pastebėjo ISW analitikai.

Karo studijų instituto stebėjimų duomenys patvirtina padidėjusį kovinį aktyvumą įvairiuose fronto linijos sektoriuose, tačiau, ekspertų nuomone, būtų netinkama dabar spėlioti apie Ukrainos kontrpuolimo operacijų tikslus, mastą ar kryptis.

„Sėkminga kontrpuolimo operacija gali užtrukti kelias dienas, savaites ar net mėnesius, kol paaiškės jos rezultatai, o per tą laiką Rusijos šaltiniai gali melagingai teigti, kad ji buvo sužlugdyta“, – rašoma tradicinėje karo apžvalgoje.

Kitos įžvalgos:

• Ukrainos pajėgos surengė nedideles sėkmingas puolimo operacijas į šiaurę ir pietvakarius nuo Bachmuto.
• Proukrainietiškas Rusijos savanorių korpusas (RDK) teigė, kad nuo pirmadienio toliau veikia Rusijos pasienio gyvenvietėje Belgorodo srityje.
• Čečėnijos Respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas tvirtino, kad čečėnų pajėgos yra pasirengusios apginti Rusiją nuo reidų Belgorodo srityje, tikriausiai iš dalies siekdamas, kad jo pajėgos nedalyvautų kovose Ukrainoje.
• Rusijos Juodosios jūros laivynas bando sušvelninti logistinės paramos komplikacijas okupuotame Kryme, perkeldamas išteklius į žemyninę Rusijos dalį.
• Privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovas toliau stengiasi gilinti nesutarimus tarp „Wagner“ pajėgų ir Rusijos gynybos ministerijos.
• Rusijos kariniai tinklaraštininkai susirūpinę reagavo į pulkininko leitenanto Romano Venevitino vaizdo įrašą, o tai rodo, kad keli žinomi prokariniai balsai vis labiau nerimauja dėl galimų „Wagner“ ir Gynybos ministerijos nesutarimų pasekmių.
• Pranešama, kad Rusijos pajėgos atliko nesėkmingas žvalgybos operacijas į šiaurės rytus nuo Charkivo miesto ir tęsė ribotas antžemines atakas į šiaurės rytus nuo Kupjansko ir palei Svatovės-Kreminnos liniją.
• Ukrainos pajėgos tęsė antžemines atakas vakarinėje Donecko ir rytinėje Zaporižios srityse ir pasiekė papildomų ribotų taktinių laimėjimų.
• Ukrainos pajėgos toliau taikosi į Rusijos užnugario pozicijas visoje pietų Ukrainoje.
• Teigiama, kad Iranas pasirašė sutartis su Rusija dėl maždaug 1,74 mln. dolerių vertės šaudmenų, kuriuos Rusija naudos Ukrainoje.
• Ukrainos ir Baltarusijos šaltiniai nurodė, kad Baltarusija dalyvavo priverstinai deportuojant ukrainiečių vaikus.

Ukraina antradienį apkaltino Rusijos pajėgas susprogdinus svarbią užtvanką ir hidroelektrinę rusų kontroliuojamoje pietų Ukrainos dalyje, tvirtindama apie gresiantį didžiulį potvynį, galintį priversti persikelti šimtus tūkstančių žmonių, ir įsakė evakuotis upės žemupio gyventojams.

Rusijos naujienų agentūra „Tass“ citavo neįvardytą Rusijos vyriausybės pareigūną, kuris teigė, kad užtvanka sugriuvo dėl padarytos žalos.

Antradienį Maskvos įvesta valdžia pietų Ukrainoje teigė, kad Kachovkos hidroelektrinės užtvanka dėl daugybinių smūgių buvo iš dalies sugriauta.

Maskvos remiamo miesto administracijos vadovas Vladimiras Leontjevas teigė, kad naktį Naujojoje Kachovkoje buvo suduoti keli smūgiai Kachovkos užtvankai, kurie sunaikino užtvankos sklendes ir sukėlė nekontroliuojamą vandens srautą.

Jo tvirtinimu, saugumo sumetimais kai kurios gyvenvietėms buvo atjungtas elektros energijos tiekimas ir evakuota maždaug 300 namų gyventojai, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Ukrainos valdžia anksčiau buvo įspėjusi, kad sugriuvus užtvankai gali išsilieti 18 mln. kubinių metrų vandens ir užtvindyti Chersoną bei dešimtis kitų vietovių, kuriose gyvena šimtai tūkstančių žmonių, taip pat iškilti grėsmė, kad netoliese esančioje Rusijos okupuotoje atominėje elektrinėje įvyks avarija. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sušaukė neeilinį posėdį krizei spręsti.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija platformoje „Telegram“ parašė, kad buvo susprogdinta Kachovkos užtvanka, ir paragino 10 kaimų, esančių dešiniajame upės krante, ir dalies Chersono miesto, esančio žemupyje, gyventojus susirinkti būtiniausius dokumentus ir naminius gyvūnus, išjungti prietaisus ir išvykti, perspėdama dėl galimos dezinformacijos.

Buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius savo paskyroje „Fcebook“ pareiškė manąs, jog tai, kad Rusijos pajėgos susprogdino Naujosios Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, rodo, jog okupantai nesvarsto galimybės pasilikti sau kairiojo Dnipro kranto Chersono sritį.

Dėl šio pažeidimo iš Krymo atimtas didelis vandens kiekis, tad tai, anot O.Arestovyčiaus, kelia klausimą, ar jie rimtai svarsto galimybę išlaikyti Krymą. Jis primena, kad pastarąjį kartą Dnipro užtvankas susprogdino 1943 m. besitraukiantys Hitlerio kariai.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

„Atskiras klausimas – Zaporižios atominės elektrinės aprūpinimas vandeniu, tačiau energetikai tikina, kad kol kas susitvarkys – elektrinė turi savo aušinimo baseiną ir kol kas vandens pakanka“, – rašo jis.

Anot O.Arestovyčiaus, kariniu požiūriu šiuo veiksmu bandoma neleisti Ukrainos gynybos pajėgoms forsuoti Dnipro per salų sistemą prie Chersono.

Tačiau, jo manymu, ši idėja keista, turint omenyje, kad „vis tiek negalėtume ten perkelti didelio skaičiaus karių – tai techniškai sudėtinga“.

„Tačiau, matyt, ir nedidelis karių skaičius yra rimta problema Putino vadovybei, ji nori uždaryti savo flangą ir susikoncentruoti į Melitopolio-Džankojaus linijos gynybą, nepaisant to, kad kairiajame Dnipro krante nuo praėjusio rudens intensyviai kasami gynybiniai įtvirtinimai“, – rašo jis. 
 

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pažymėjo, jog per pastarąsias 48 valandas daugelyje fronto ruožų pastebėtas stiprus kovų suintensyvėjimas. Jų teigimu, mūšiai vyksta net ir tuose sektoriuose, kur kelis mėnesius buvo sąlyginai ramu.

Negana to, Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ ir Rusijos gynybos ministerijos nesantaika pasiekė precedento neturintį lygį, pabrėžė britų žvalgyba.

Pirmą kartą „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad kariuomenė prieš jo pajėgų dalinius tyčia panaudojo mirtiną jėgą. Po konflikto „Wagner“ teigė, jog sulaikė Rusijos kariuomenės brigados vadą.

Šiuo metu dauguma „Wagner“ pajėgų yra atitrauktos iš Bachmuto.

Kadangi Rusijai trūksta rezervinių dalinių, Gynybos ministerijos ekspertų nuomone, artimiausiomis savaitėmis konflikte svarbiausias veiksnys bus tai, kiek „Wagner“ ir toliau reaguos bei paisys Rusijos gynybos ministerijos įsakymų.

Tradicinėje karo metu Rusijos pajėgoms per parą padarytų nuostolių apžvalgoje Ukrainos generalinis štabas tvirtina, jog likvidavo net 800 kovotojų. Bendri gyvosios jėgos nuostoliai rusų barikadų pusėje nuo karo pradžios siekia daugiau nei 211 tūkst. karių.

Per paskutinę parą taip pat buvo sunaikinta 12 tankų, 20 šarvuotų kovos mašinų, 36 artilerijos sistemos, 2 priešlėktuvinės kovos sistemos, 6 daugkartinio paleidimo raketų sistemos.

Ukrainos gynėjams taip pat pavyko numušti 23 kovinius bepiločius orlaivius ir 35 sparnuotąsias raketas.

Generalinis štabas pasidžiaugė, jog sunaikino vieną Rusijos oro pajėgų sraigtasparnį Ka-52.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Rusijos oro pajėgų sraigtasparnis Ка-52

Rusijos karių įvykdytas Naujosios Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas gali turėti neigiamų pasekmių Zaporižios atominei elektrinei (ZAVS), tačiau situacija kontroliuojama, pranešė „Enerhoatom“.

„2023 m. birželio 6 d. naktį Rusijos okupantai susprogdino Naujosios Kachovkos hidroelektrinės užtvanką. Dėl sprogimo sparčiai mažėja Kachovkos užtvankos vandens lygis, o tai kelia papildomą grėsmę laikinai okupuotai Zaporižios AE. Vanduo iš Kachovkos rezervuaro reikalingas elektrinei, kad ji galėtų gauti maitinimą turbinų kondensatoriams ir elektrinės saugos sistemoms. Šiuo metu stoties aušinimo tvenkinys yra pilnas: nuo 8 val. ryto vandens lygis yra 16,6 metro, ir to pakanka elektrinės poreikiams“, – rašoma pranešime.

„Enerhoatom“ nuotr./Susprogdinta Naujosios Kachovkos hidroelektrinės užtvanka

Bendrovė „Enerhoatom“ patikina, kad padėtis elektrinėje šiuo metu kontroliuojama, o Ukrainos personalas stebi visus rodiklius.

Rusijos teiginiai, kad jos kariuomenė padarė milžiniškų nuostolių besiveržiančioms Ukrainos pajėgoms, yra laukinės fantazijos, antradienį pareiškė Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovas.

Maskvos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad užkirto kelią Ukrainos puolimui, per kurį, anot jos, žuvo 1500 kariškių ir buvo sunaikinta daugiau kaip 100 šarvuočių.

„Kad būtų sunaikinta pusantro tūkstančio žmonių, tai turi būti tokios žudynės, per vieną dieną, daugiau kaip 150 kilometrų, velniškai žiaurios žudynės, – atsakydamas į šiuos teiginius platformoje „Telegram“ pareiškė Jevgenijus Prigožinas. – Todėl manau, kad tai tik laukinės fantazijos.“

J.Prigožinas pirmadienį taip pat sakė, kad Kyjivo pajėgos pasiekė laimėjimų netoli Bachmuto miesto Rytų Ukrainoje, kurį Rusija teigė praėjusį mėnesį užėmusi.

„Reuters“/„Scanpix“/J.Prigožinas ir „Wagner“ pajėgų daliniai

Anot jo, Rusijos kariai lėtai palieka Berchivkos kaimą netoli Bachmuto, o tai, anot jo, yra gėdinga.

J.Prigožinas yra įsivėlęs į viešą konfliktą su Rusijos reguliariąja kariuomene ir, be kita ko, kaltinęs Maskvos karinę vadovybę nepakankamu šaudmenų tiekimu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį gyrė savo karius už pasiekimus prie Bachmuto, kur vyko ilgiausias ir vienas kruviniausių karo mūšių.

„Puikiai pasirodėte, kariai! Matome, kaip isteriškai Rusija reaguoja į bet kokį mūsų žingsnį, į visas mūsų pozicijas. Priešas žino, kad Ukraina laimės“, – sakė V.Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo pranešime.

Ukraina teigia, kad ruošiasi dideliam puolimui, siekdama susigrąžinti Rusijai prarastą teritoriją, tačiau kada jis prasidės, nebus skelbiama.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad rusų įvykdytas Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sugriovimas yra dar vienas karo nusikaltimas ir ekocidas.

Kaip savo „Telegram“ kanale paskelbė A.Jermakas, prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl to skubiai šaukia Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybą.

„Kachovkos HES. Dar vienas rusų teroristų karo nusikaltimas. Prezidentas šaukia NSGT. Tai ekologinis nusikaltimas. Rusai bus atsakingi už tai, kad žmonės Chersono srities pietuose ir Kryme gali netekti geriamojo vandens, galbūt bus sunaikinta dalis gyvenviečių ir biosferos“, – pabrėžė A.Jermakas.

Pasak jo, okupantų veiksmai Kachovkos hidroelektrinėje kelia grėsmę ir Zaporižios atominei elektrinei. Jos reaktoriai aušinami Kachovkos tvenkinio, kuris neišvengiamai nuseks susprogdinus užtvanką, vandeniu.

„Žmonių saugumas šiandien yra prioritetas. Turi būti užtikrintos bausmės priešui tarptautiniu lygmeniu“, – pridūrė A.Jermakas.

Ukraina Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teisme antradienį stos į akistatą su Rusija ir apkaltins savo įnirtingą priešininkę tuo, kad ji daugelį metų iki praėjusiais metais įvykdytos plataus masto invazijos rėmė promaskvietiškus sukilėlius.

Kyjivas ir Maskva pateiks savo argumentus Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) Hagoje teisėjams byloje, kurią 2017 metais pradėjo Ukraina.

Po to Ukraina iškėlė atskirą bylą, susijusią su Rusijos invazija 2022 metų vasarį, kaltindama Maskvą genocido planavimu. Toje byloje TTT nurodė Rusijai sustabdyti invaziją.

Ukrainos advokatai kalbės antradienį nuo 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku, o Rusijos advokatai – ketvirtadienį, sakoma TTT pareiškime. Ukraina atsakymą pateiks birželio 12 dieną, o Rusija – birželio 14 dieną.

TTT buvo įsteigtas po Antrojo pasaulinio karo JT valstybių narių ginčams spręsti. Jo sprendimai yra privalomi, nors jis neturi priemonių jiems vykdyti.

Ukraina teigia, kad Rusija pažeidė JT konvencijas dėl terorizmo finansavimo ir rasinės diskriminacijos, ir reikalauja atlyginti žalą dėl Maskvą remiančių sukilėlių išpuolių Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų.

Per aštuonerius smurto metus iki 2022 metų invazijos žuvo apie 13 000 žmonių.

Ukraina teigia, kad Rusija tiekė ginklus ir grynuosius pinigus separatistų sukilimo, kilusio po to, kai 2014 metų pradžioje prorusiška vyriausybė Kyjive buvo nuversta per proeuropietiškus protestus, kovotojams.

Kaltinimai karo nusikaltimais

Rusija neigia bet kokias sąsajas su sukilėliais. Po invazijos ji kontroliuoja didžiąją dalį teritorijos, kurioje vyko smurtas ir kuriai vadovavo separatistai.

Tarp žuvusiųjų Rytų Ukrainoje yra 298 žmonės, kurie mirė, kai 2014 metų liepą oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvas, skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, buvo numuštas Rusijos gamybos raketa BUK virš sukilėlių teritorijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./MH17 lėktuvo nuolaužos

Praėjusiais metais Nyderlandų teismas nusprendė, kad Maskva tiesiogiai kontroliavo sukilėlius, už akių nuteisdama du rusus ir vieną Ukrainos separatistą kalėti iki gyvos galvos dėl MH17 incidento.

Šių metų vasarį tarptautiniai tyrėjai atskirai pareiškė, kad esama tvirtų požymių, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai pritarė lėktuvą numušusios raketos tiekimui.

TTT teisėjai nusprendė, kad byla gali būti nagrinėjama 2019 metais, atmetę Rusijos bandymus ją panaikinti.

Dėl konflikto Ukrainoje Rusijai Hagoje iškelta nemažai bylų.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), nepriklausomas karo nusikaltimų tribunolas, kuris, kaip ir TBT, yra įsikūręs Nyderlandų mieste, kovą išdavė Vladimiro Putino arešto orderį.

TBT išdavė V.Putino arešto orderį dėl įtariamo karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos į Rusiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį gyrė savo karius už pažangą, pasiektą netoli nuniokoto Bachmuto. 

„Puikiai pasirodėte, kariai! Matome, kaip isteriškai Rusija reaguoja į bet kokį mūsų žingsnį, į visas mūsų pozicijas. Priešas žino, kad Ukraina laimės“, – sakė V.Zelenskis socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo pranešime. Jis dėkojo už geras naujienas iš Bachmuto krypties.

Anksčiau ukrainiečių gynybos viceministrė Hana Maliar buvo užsiminusi apie „tam tikrą sėkmę“ mūšio lauke. „Bachmuto sektorius vis dar yra karo veiksmų epicentras. Mes ten žengiame gana plačiu frontu“, – sakė ji.

„Gynybinė operacija apima kontrpuolimo veiksmus. Todėl kai kuriuose sektoriuose vykdome puolamuosius veiksmus“, – pridūrė H.Maliar.

Rusijos kariuomenė anksčiau pirmadienį pranešė, kad sekmadienį Donecko srities pietuose „priešas pradėjo plataus masto puolimą penkiuose Donecko srities taškuose“.

Ministerija paskelbė, jos teigimu, mūšio vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Ukrainos šarvuočiai smarkiai apšaudomi.

Prezidento Vladimiro Putino vyriausiasis vadas Ukrainoje Valerijus Gerasimovas „buvo vienoje iš priešakinių vadaviečių“, sakė ministerija.

Vėliau ministerija pareiškė, kad nugalėjo „naujus bandymus pralaužti Rusijos gynybą“ Pietų Donecke.

Rusijos ir Ukrainos teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Rusijos karo korespondentas Aleksandras Kocas sakė, kad mūšiai vyksta aplink Vuhledarą Donecko srities pietuose ir toliau į šiaurę – Soledare ir Bachmute, kuriuos po kelis mėnesius trukusių kovų užėmė Maskvos pajėgos.

A.Kocas sakė, kad Ukrainos pajėgos „vykdo puolamąsias operacijas“ Bachmute ir jo apylinkėse, tačiau teigė, kad Kyjivas dar „neįvedė pagrindinių pajėgų į mūšį“.

Europos Sąjunga iki rugsėjo 15 dienos pratęs Ukrainos žemės ūkio produktų importo apribojimus, kuriuos įvedė penkios valstybės narės, siekdamos apsaugoti savo ūkininkus, pirmadienį pranešė Komisija.

Praėjusių metų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija smarkiai apribojo tradicinį Ukrainos grūdų eksporto kanalą Juodąja jūra, todėl teko eksportuoti sausuma per kaimynines ES šalis.

2022 metų gegužę ES sustabdė importo muitų taikymą Ukrainos žemės ūkio produktams, taip išreikšdama solidarumą su karo draskoma kaimyne.

Tačiau ukrainietiškų grūdų importo srautas Rytų Europos šalyse darė spaudimą kainoms ir sukėlė susirūpinimą dėl vietos rinkų prisotinimo, o balandžio mėnesį Bulgarija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija vienašališkai uždraudė jų importą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos grūdai

Vėliau tą patį mėnesį Briuselis pasiekė susitarimą su penkiomis valstybėmis narėmis, kuris nustojo galioti pirmadienį ir pagal kurį joms buvo leista blokuoti keturių produktų komercializavimą, jei nebus trukdoma juos gabenti į kitas šalis.

Iki rugsėjo 15 dienos blokas palaipsniui panaikins apribojimus Ukrainos kviečiams, kukurūzams, rapsų ir saulėgrąžų sėkloms, kurie buvo priimti dėl logistinių kliūčių Bulgarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, sakoma Komisijos pareiškime.

„Šios priemonės tebėra būtinos ribotą laiką, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, susijusias su didelėmis logistikos kliūtimis ir ribotais grūdų sandėliavimo pajėgumais prieš derliaus nuėmimo sezoną“ penkiose šalyse, priduriama jame.

Komisija teigė, kad šiomis „išimtinėmis ir laikinomis priemonėmis visiškai atsižvelgiama į tvirtą ES įsipareigojimą remti Ukrainą ir išsaugoti jos galimybes eksportuoti grūdus, kurie yra labai svarbūs siekiant išmaitinti pasaulį ir sumažinti maisto kainas“.

Naujuoju grafiku taip pat bus bandoma spręsti problemas, su kuriomis Ukraina susiduria eksportuodama šių metų derlių.

Komisija, penkios valstybės narės ir Ukraina sukūrė bendrą koordinavimo platformą, kad pagerintų prekybos srautus ir žemės ūkio produktų tranzitą koridoriais.

Kyjivas paragino bloką nepratęsti apribojimų po birželio 5 dienos. Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis juos palygino su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui suteikiamais papildomais ginklais prieš Europos vienybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šias priemones pavadino protekcionistinėmis ir žiauriomis.

Kitos ES narės, įskaitant ekonomikos galiūnes Prancūziją ir Vokietiją, taip pat išreiškė nepritarimą tam, ką jos apibūdino kaip skirtingą požiūrį bloko vidaus rinkoje.

Kyjivo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko sakė, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba sunaikino daugiau kaip 20 priešo oro taikinių Kijeve ir jo apylinkėse.

S.Popko teigia, kad Kyjivas naktį galimai atakuotas sparnuotosiomis raketomis X-101/555, kurios buvo pleistos iš strateginių bombonešių Tu-95MS iš Kaspijos jūros rajono.

Preliminariais duomenimis, priešlėktuvinės pajėgos ir priešlėktuvinės gynybos įrenginiai oro erdvėje aplink sostinę aptiko ir sunaikino daugiau kaip 20 priešo oro taikinių.

S.Popko teigimu, visi taikiniai buvo numušti, pataikymų nebuvo.