„New York Times“: šnipinėjimo palydovai užfiksavo sprogimą prieš Kachovkos užtvankos griūtį

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos deputatas Oleksijus Gončarenko pranešė, kad per Rusijos apšaudymus Odesos regione žuvo du civiliai žmonės. 

Rytiniuose, pietiniuose ir šiauriniuose Ukrainos regionuose penktadienio vakarą paskelbtas oro pavojus.

Apie 22.30 val. pavojus buvo paskelbtas pietiniuose regionuose. Vėliau jis išplito į Odesos, Nikolajivo, Chersono, Dnepropetrovsko, Zaporižios, Charkivo ir Donecko sritis.

Po 23:30 val. pavojus buvo paskelbtas Černihivo ir Sumų srityse.

Ukrainos stebėsenos grupės praneša, kad Ukraina vėl atakuojama Irano dronais „Shahed“.

Pasak „Suspilne“, sprogimai nugriaudėjo Odesoje, vėliau jie pasikartojo.

Kaip pranešė „Pivden“ operatyvinė vadovybė, danguje virš Odesos ir Nikolajivo sričių vyksta koviniai darbai.

„Priešas atakuoja smogiamaisiais bepiločiais lėktuvais Shahed-136/131“, – pranešė kariškiai.

Vadovybė įspėjo, kad dėl oro mūšio gali kristi nuolaužos, užsidegti pastatai ir kiti objektai. Žmonių prašoma būti slėptuvėse. 

Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar tik rengiasi pagrindiniam smūgiui, kontrpuolimas stiprės, nurodo Estijos žvalgyba, kurią cituoja UNIAN.

Šiuo metu kovos tęsiasi, taip pat ir aplink Bachmutą, tačiau karo veiksmų intensyvumas ypač smarkiai išaugo Zaporižios regione, įvykius Ukrainos fronte komentavo Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas pulkininkas Margo Grosbergas.

Pasak M.Grosbergo, pagrindinis smūgis kontrpuolime dar nesuduotas, veikiau ieškoma galimų taškų rusų gynybai pralaužti.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad, tęsiant gelbėjimo operacijas Chersono ir Nikolajivo srityse po Naujosios Kachovkos užtvankos griūties, „kyla daug problemų“.

„Tačiau mes stengiamės jas įveikti visais įmanomais lygiais“, – sakė V. Zelenskis savo naktiniame kreipimesi. Jis nedetalizavo šių problemų.

Pasirodžius pranešimams apie suintensyvėjusias kovas šalies pietuose, V.Zelenskis sakė: „Už mūsų karius, už visus, kurie šiomis dienomis dalyvauja ypač sunkiuose mūšiuose. Mes matome jūsų didvyriškumą ir esame jums dėkingi už kiekvieną jūsų gyvenimo minutę“.

Prezidentas taip pat padėkojo Jungtinėms Valstijoms už naują paramos saugumo srityje paketą, kurio vertė – daugiau kaip 2 mlrd. dolerių. Jis sakė, kad šis paketas užtikrins „raketas „Patriotams“ ir kitoms oro gynybos sistemoms, sustiprins mūsų gynybą ant žemės, sustiprins visų mūsų karių jėgas“.

Ukrainos kariuomenė, regis, pradeda ilgai lauktą puolimą, Kyjivui bandant pralaužti Maskvos gynybą ir susigrąžinti savo teritorijas.

Kyjivas pastaruoju metu miglotai kalbėjo apie savo planus ir, mėgindamas išnaudoti karo miglą savo naudai, sakė, kad oficialaus pareiškimo apie kontrpuolimą nebus.

Karinis analitikas Michaelas Kofmanas laikraščiui „The Financial Times“ ketvirtadienį sakė, kad „remiantis vakarykščiais veiksmais ir panaudotomis Vakarų sistemomis, atrodo, kad Ukrainos puolimas vyksta“.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos naujienų agentūra UNIAN praneša apie didelį gaisrą Rusijoje.

„Rusijoje, Ufoje, šalia geležinkelio stoties, kilo didelis gaisras, virš miesto kyla dūmų stulpas“, – savo „Telegram“ paskyroje praneša agentūra.

Pranešama, kad dega apie 10 degalų cisternų.

Ukrainiečių atakos Zaporižios srityje intensyvėja, į mūšį metami didesni bataliono dydžio vienetai, fiksuojamas ribotas vakarietiškos šarvuotos technikos naudojimas, penktadienio vakarą skelbia „Locked N'Loaded“ analizės centras.

Pasak analitikų, ukrainiečiams kol kas gali stigti elektroninės kovos priemonių prieš rusų dronus, be to, dar reikia laiko nušlifuoti sąveiką tarp puolančių manevrinių vienetų, oro gynybos ir artilerijos.

Ekspertų teigimu, kai kuriuose ruožuose tikėtinas ukrainiečių pasistūmėjimas, bet kalbėti apie rusų gynybos pralaužimą kol kas nėra pagrindo.

Pietų Ukrainos žemėlapis

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują 2,1 mlrd. JAV dolerių (1,95 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą.

Šiame pakete, apie kurį paskelbta tuo metu, kai Kyjivas, regis, pradeda ilgai lauktą kontrpuolimą, kuriuo siekiama išstumti iš šalies Rusijos pajėgas, bus šaudmenų oro gynybos sistemoms „Patriot“, artilerijos sviedinių, bepiločių lėktuvų ir lazeriu valdomų raketų sistemų šaudmenų.

Naujoji ginkluotė rodo „nuolatinį įsipareigojimą užtikrinti ir svarbiausius Ukrainos pajėgumus, kurie bus reikalingi artimiausiu metu, ir ilgalaikį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumą ginti savo teritoriją ir ilguoju laikotarpiu atgrasyti Rusijos agresiją“, – rašoma Pentagono paskelbtame pranešime.

Įskaitant naująjį paketą, bendra nuo 2021 metų pradžios Jungtinių Valstijų Ukrainai suteiktų karinių reikmenų vertė padidėja iki 40,4 mlrd. JAV dolerių (37,5 mlrd. eurų). Didžioji dalis šių priemonių buvo skirta po to, kai Rusija 2022 metų vasario 24 dieną įsiveržė į šalį.

Apie naująjį paketą paskelbta lemiamu karo momentu. Ukraina pastaruoju metu kaupė ginkluotę ir vykdė pajėgų mokymą, rengdamasi tikriausiai varginančiai sausumos kampanijai, per kurią bus bandoma priversti Rusijos pajėgas pasitraukti iš jų okupuotų didelių teritorijų Ukrainos pietryčiuose ir pietuose.

Beje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paskelbė, kad Ukrainos pajėgų kontrpuolimas jau prasidėjo.

Okupuotoje Chersono srities kairiojo kranto dalyje susprogdinus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, Rusijos kariškiai ne tik nepadeda evakuotis civiliams gyventojams, blokuoja jų evakuaciją, bet ir šaudo žmonėms į nugaras.

„Padėtis kairiojo kranto Chersono regione yra kritinė. Okupantai negelbsti civilių gyventojų, blokuoja žmonių evakuaciją iš nelaimės zonos ir šaudo jiems į nugaras. Taip pat ketvirtadienį, vykstant evakuacijai, rusų teroristai masiškai apšaudė Chersoną ir sritį, apšaudė žmones, kurie ką tik buvo išsigelbėję iš užtvindytų teritorijų“, – per vyriausybės posėdį sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Evakuota 2,3 tūkst. žmonių

Jis taip pat pažymėjo, kad kontroliuojamoje teritorijoje nelaimės padarinių likvidavimu užsiima Vidaus reikalų ministerijos ministro vadovaujamas štabas.

„Dalyvavo 1 400 žmonių ir 345 vienetai technikos. Chersono srityje dislokuoti devyni evakuacijos punktai. Šiai dienai evakuota 2,3 tūkst. žmonių, organizuotas geriamojo vandens tiekimas, nukentėjusiesiems teikiama visapusiška, ypač psichologinė, pagalba“, – sakė jis.

Premjeras priminė, kad vyriausybė jau skyrė 2,4 mlrd. grivinų geriamajam vandeniui tiekti Chersono, Nikolajivo, Dnepropetrovsko ir Zaporižios srityse.

Penktadienį Baltieji rūmai pareiškė, kad Rusija, atrodo, gilina bendradarbiavimą su Iranu gynybos srityje ir gavo šimtus vienkartinių atakos dronų, kuriuos naudoja smūgiams Ukrainoje, praneša „Reuters“.

Remdamiesi naujai išslaptinta informacija, Baltieji rūmai teigė, kad dronai, arba bepiločiai orlaiviai, buvo pagaminti Irane, gabenami per Kaspijos jūrą ir vėliau Rusijos pajėgų naudojami prieš Ukrainą.

„Pastarosiomis savaitėmis Rusija naudojo Irano bepiločius orlaivius, kad smogtų Kyjivui ir terorizuotų Ukrainos gyventojus, o Rusijos ir Irano karinė partnerystė, atrodo, gilėja“, – pareiškime teigė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby.

„Taip pat esame susirūpinę, kad Rusija bendradarbiauja su Iranu, siekdama gaminti Irano bepiločius orlaivius iš Rusijos vidaus.“

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas jau prasidėjo, tačiau Kyjivas nepasiekė savo tikslų.

„Galime užtikrintai pareikšti, kad šis Ukrainos puolimas prasidėjo“, – pareiškė V. Putinas vaizdo interviu, kurį platformoje „Telegram“ paskelbė vienas rusų žurnalistas.

„Tačiau ukrainiečių pajėgos nepasiekė savo tikslų nė viename mūšių rajone“, – pridūrė jis.

Kachovkos hidroelektrinės atstatymas kainuos apie 1 mlrd. eurų, tiek pat kainuos ir kiti susiję darbai.

Tai vyriausybės posėdyje pareiškė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas, praneša „Ukrinform“.

„Preliminariais duomenimis, hidroelektrinės atstatymas kainuos apie 1 mlrd. eurų. Tiek pat kainuos ir kiti susiję darbai“, – sakė D.Šmyhalas.

Pasak jo, valdžios institucijos jau susitarė su Pasaulio banku dėl skubaus žalos ir poreikių įvertinimo po šios nelaimės.

Rusijos kariai Kachovkos hidroelektrinę susprogdino birželio 6 d. naktį. Tą pačią dieną per neeilinį posėdį vyriausybė sudarė štabą ir paskyrė vidaus reikalų ministrą Ihorį Klymenko darbų vadovu sprogimo padariniams likviduoti.

Rusija iš Irano gauna medžiagų dronų gamyklai savo teritorijoje statyti ir ši gamykla galėtų pradėti veikti jau kitų metų pradžioje, penktadienį sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.

Baltieji rūmai paskelbė iš palydovo darytą galimos gamyklos vietos nuotrauką. Ta vieta yra Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, už maždaug 900 km į rytus nuo Maskvos.

Rusijos kariai vėl apšaudo Chersono miestą. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Rusai vėl apšaudo Chersoną“, – rašė jis.

O.Prokudino teigimu, okupantai apšaudo pakrantės teritorijas.

Dėl potvynio Chersone vykdoma gyventojų evakuacija

+9

Europos Komisija mano, kad Rusija yra atsakinga už Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sugriovimą.

Apie tai per spaudos konferenciją Briuselyje pranešė Europos Komisijos vyriausiojo spaudos sekretoriaus pavaduotoja Dana Spinant. Visų pirma ji atsakė į vieno kinų žurnalisto teiginį, kad ES neva laikosi skirtingų požiūrių, nes ES pasmerkė Rusiją už Kachovkos hidroelektrinės susprogdinimą neatlikus nepriklausomo tyrimo, o tuo pat metu po sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuose buvo atlikta daug tyrimų.

„Nepritariu jūsų vizijai dėl kokių nors skirtumų. Galiu jums pasakyti, kad dėl itin siaubingo ir katastrofiško sprogimo ar užtvankos gedimo, sukėlusio kančias... dešimtims tūkstančių ukrainiečių, kurie liko be geriamojo vandens ir kuriems iš tikrųjų grėsė pavojus netekti gyvybės, ir dėl pranešimų apie aukas, mes labai aiškiai išsakėme savo poziciją. Rusija ten mėto bombas ir apšaudo, o ukrainiečiai ginasi“, – pabrėžė D. Spinant.

Todėl, pasak jos, pagrindinė atsakomybė už tai, kas vyksta Ukrainoje, tenka Rusijai.

„Apskritai tai yra pirmas pareiškimas, į kurį turėtumėte atkreipti dėmesį dėl šio ir kitų incidentų“, – sakė D.Spinant.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusijos branduoliniai ginklai Baltarusijoje bus pradėti dislokuoti, kai tik bus baigti statyti atitinkami objektai. Tai jis pasakė per susitikimą su Baltarusijos kolega Aleksandru Lukašenka, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

„Liepos 7-8 d. bus baigti rengti atitinkami objektai ir mes nedelsdami pradėsime veiksmus, susijusius su atitinkamų ginklų dislokavimu jūsų teritorijoje“, – sakė Rusijos vadovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka

Anksčiau Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad, dislokuodama Baltarusijos teritorijoje nestrateginius branduolinius ginklus, Rusija jų neperduoda kaimyninei šaliai ir išlaiko jų kontrolę bei sprendimą dėl jų panaudojimo.

Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Belgijos gynybos ministerijos atstovu, penktadienį pranešė, kad Belgija Ukrainai suteiks 105 mm artilerijos sviedinių už 32,4 mln. eurų.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) penktadienį leido Ukrainos sąjungininkėms Vakaruose prisijungti prie bylos, kurią Kyjivas pernai pateikė šiam Jungtinių Tautų tribunolui, ragindamas Maskvą nutraukti invaziją.

„Teismas daro išvadą, kad šioje byloje pateikti pareiškimai dėl prisijungimo... yra priimtini“, – nurodė TTT, leisdamas 32 šalims, įskaitant Prancūziją, Didžiąją Britaniją ir Vokietiją, bet ne Jungtines Valstijas, paremti bylą.

 Islandija penktadienį tapo pirmąja šalimi, pranešusia, kad sustabdys savo ambasados Rusijoje darbą, ir paprašė Rusijos apriboti savo veiklą Reikjavike.

Skelbiama, kad Islandijos ambasada Rusijoje darbą sustabdys rugpjūčio 1 dieną.

„Dabartinė situacija tiesiog neleidžia nedidelei Islandijos užsienio reikalų tarnybai laikyti veikiančią ambasadą Rusijoje“, – sakė užsienio reikalų ministrė Thordis Gylfadottir.

Naujienų agentūros AFP biuras Maskvoje teigė, kad Islandija yra pirmoji šalis, žengusi tokį žingsnį.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Islandijos užsienio reikalų ministrė Thordis Gylfadottir

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuras dar negali įvertinti, ar rusų įvykdytas Kachovkos hidroelektrinės sprogimas yra karo nusikaltimas, pareiškė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovas Jeremy Lawrence'as vokiečių leidiniui „Handelsblatt“.

„Kadangi incidento aplinkybės tebėra neaiškios, anksti svarstyti, ar galėjo būti įvykdytas karo nusikaltimas“, – sakė jis, komentuodamas užtvankos sunaikinimą Chersono srityje.

Jis taip pat pažymėjo, kad dar kartą paragino atlikti nepriklausomą, išsamų ir skaidrų incidento tyrimą. Pasak J.Lawrence'o, visi prašymai apsilankyti Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose buvo atmesti.

„Zuma press“/„Scanpix“/Užtvindytas Chersonas

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar sako, kad Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sprogimas nesustabdys Ukrainos kontrpuolimo.

Interviu su ja penktadienį paskelbė Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“.

– Ar ši nelaimė užkirs kelią kontrpuolimui, ar jį apsunkins? Kada jis prasidės?

– Mintis apie kontrpuolimą, kuris dar neįvyko ir kuris turėtų įvykti netrukus, yra klaidinanti.

Nuo pat agresijos pradžios, 2022 m. vasario mėnesio, vykdome gynybos operaciją, kuri apima įvairius veiksmus, įskaitant kontratakas ir kontrpuolimus.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Viskas neįvyks taip, kaip sakoma socialiniuose tinkluose: mintis, kad kontrpuolimas prasidės lygiai 10 valandą, neatitinka tikrovės.

Tačiau Bachmuto kryptimi praėjusią ir užpraeitą savaitę padarėme pažangą, kuri lėmė pusiau apsupimą, užėmėme miesto aukštumas. Tai buvo kontrataka, puolamieji veiksmai.

O krizinė situacija aplink Kachovkos rezervuarą nesustabdys mūsų judėjimo į priekį. Mes esame savo teritorijos išlaisvinimo procese. Tai, kas vyksta, yra sudėtingų veiksmų visuma.

– Bet ar įvyks aiškus proveržis?

– Epicentru išlieka Bachmuto kryptis. Šiandien ten daroma pažanga, o – mūšiai vyksta net tuo metu, kai mes kartu kalbamės. Galima net sakyti, kad tai plati pažanga, platus puolimas keliomis kryptimis, ne tik Bachmuto.

Bachmuto žemėlapis 2023 06 09

Pirmadienį paskelbiau pranešimą apie įveiktą atstumą. Vienoje kryptyje pažanga tęsiasi nuo 200 metrų iki 1 500 metrų, o kitoje – nuo 100 iki 700 metrų. Taip, mes darome pažangą. Tai vyko jau anksčiau, stengėmės judėti į priekį.

Tačiau šiandien aplinkybės leidžia mums padaryti proveržį. Net kai rusai užėmė didžiąją dalį Bachmuto, mes visuomet toliau kontroliavome pietrytinę miesto ribų dalį. Bachmuto rusai nekontroliavo nė vienos dienos. Tačiau dabar jie turi trauktis.

– Ko jūs tikitės? Tuo, kad rusų kovinės pajėgos yra labai silpnos? O gal manote, kad Rusija vis dar turi pranašumą skaičiumi, o jūsų pranašumas bus technologinė ugnies galia, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais pasiektumėte tikrą proveržį?

– Akivaizdu, kad Rusijos kariuomenė yra didesnė ir turi daug daugiau ginklų. Rusija jau trisdešimt metų ginkluojasi ir ruošiasi šiam karui, o mes nusiginklavome, kad įvykdytume savo tarptautinius įsipareigojimus. Taigi jie turi kiekybinį pranašumą. Tačiau mes taip pat turime savų pranašumų.

Pirmasis yra motyvacija. Mes kariaujame teisingą karą, o mūsų kovotojai gina savo tėvynę ir neturi kur trauktis. Kita vertus, rusai gali palikti svetimą žemę, į kurią įsiveržė.

Antra, mūsų kariai yra profesionalesni. Iki 2022 m. vasario 24 d. invazijos mūsų kariai dalyvavo daugybėje pratybų su NATO pajėgomis ir buvo įsisavinę daugybę NATO standartų. Jie yra geriau pasirengę, turi kitokią, ne tokią biurokratinę sprendimų priėmimo sistemą nei rusai.

Mūsų kariškiai taip pat naudoja šiuolaikinius planavimo metodus, o tai yra jų stiprybė. Ir, žinoma, yra mūsų sąjungininkų karinė pagalba.

Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad iškvietė Japonijos ambasadorių dėl Tokijo sprendimo tiekti karinę įrangą Ukrainai.

Japonija, kuri, reaguodama į Maskvos karinę kampaniją Ukrainoje, parėmė Vakarų sankcijas savo ilgametei priešininkei Rytų Azijoje, praėjusį mėnesį pažadėjo Ukrainai apie 100 karinės paskirties transporto priemonių, „pavyzdžiui, sunkvežimių“, prieš tai suteikusi apsaugos priemonių, tokių kaip šalmai ir neperšaunamos liemenės.

Tačiau Maskva teigė, kad Tokijas tiekia „šarvuočius“, taip pat visureigius.

„Japonijos pusė buvo informuota, kad šis žingsnis paskatins karo veiksmų eskalavimą ir dar labiau padidins Kyjivo režimo aukų skaičių“, – teigiama ministerijos pranešime.

Anksčiau penktadienį Japonijos premjeras Fumio Kišida Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui telefonu pranešė, kad Japonija suteiks apie 5 mln. dolerių (4,64 mln. eurų) vertės skubią humanitarinę pagalbą po Naujosios Kachovkos užtvankos susprogdinimo.

Norvegijos seismologai nurodė, kad užfiksavo sutelktą energijos impulsą, kuris būdingas sprogimui.

Seisminės stotys Ukrainoje ir Rumunijoje užfiksavo sprogimą Kachovkos užtvankoje antradienio rytą, kai ji sugriuvo. Norvegijos seismologai pažymėjo, kad sprogimas įvyko birželio 6 d. 02:54 Ukrainos laiku.

Šią analizę atliko Norvegijos grupė NORSAR, kuri stebi seisminių tyrimų tinklus visoje Europoje. Šie duomenys yra pirmas nepriklausomas įrodymas, kad užtvanka, sulaikanti Jutos valstijos Didžiojo druskos ežero dydžio telkinį, buvo susprogdinta, o ne sugriuvo dėl per didelės apkrovos ir netinkamo valdymo.

„Reuters“/„Scanpix“/Padėtis ties Kachovkos užtvanka

Spaudos konferencijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl to, kas nutiko užtvankai.

„Įrodymai turi būti kruopščiai surinkti ir pateikti, – sakė V.Zelenskis per internetinį spaudos renginį.  – Be tarptautinių tyrimo komandų... mes negalime to padaryti“.

Kachovkos užtvanka buvo fronto linijoje – vienoje pusėje stovėjo Rusijos, kitoje – Ukrainos kariai. Pastaraisiais mėnesiais ji atlaikė Ukrainos pajėgų bombardavimus ir bent vieną sprogimą, kurį, kaip spėjama, sukėlė besitraukiantys rusų kariai, susprogdinę kelią virš užtvankos.

Pastarosiomis savaitėmis užtvankai darytas dar didesnis spaudimas. Pavasario liūtys pripildė Kachovkos užtvanką iki galo ir vanduo persipildė per užtvankos viršų, kuriame nebuvo pakankamai atvirų šliuzų srautui kontroliuoti. Užtvanką kontroliuojanti Rusija nuo 2022 m. lapkričio mėn. atidarė tik kelis iš 28 užtvankos šliuzų.

Įtampa ir ankstesni užtvankos pažeidimai sukėlė spėlionių, kad ji galėjo sugriūti savaime. Tačiau NORSAR, kuri stebi požeminius branduolinius bandymus ir kitus seisminius įvykius, duomenimis, maždaug tuo metu, kai, kaip manoma, užtvanka sugriuvo, įvyko sprogimas.

„Matome sutelktą energijos impulsą, kuris būdingas sprogimui“, – tvirtino duomenis analizavęs NORSAR seismologas Volkeris Oye.

Vis dar esama neaiškumų. Seisminių tyrimų komandos negali nustatyti sprogimo vietos arčiau nei už 20-30 km nuo užtvankos. Tačiau V.Oye sako, kad sprogimai šioje konkrečioje Ukrainos dalyje įvyksta retai, todėl sprogimas, kurį sukėlė kažkas kitas, būtų neįprastas sutapimas.

Iš turimų duomenų negalima nustatyti, kas sukėlė sprogimą. Rusai kaltina Ukrainą užtvankos užpuolimu, tačiau ukrainiečiai tvirtina, kad Rusijos pajėgos užtvanką sunaikino sprogstamaisiais užtaisais.

Rusijos kariuomenė apšaudė ligoninę Huliajpolės, Zaporižios srityje. Per išpuolį žuvo du žmonės, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Jo teigimu, per išpuolį žuvo du ligoninės darbuotojai – jaunesnioji slaugytoja ir santechnikas.

Dar du žmonės buvo sužeisti.

Rusijos pajėgų smūgiai Zaporižios sričiai yra pakankamai dažni.

Prieš savaitę rusai apšaudė daugiaaukštį pastatą Zaporižios srities Komyšuvachos kaimą. Per išpuolį žuvo du žmonės ir dar keturi buvo sužeisti.

Karo metu iš Zaporižios srities išvyko apie 280 tūkst. žmonių. Šiuo metu Ukrainos kontroliuojamoje dalyje gyvena daugiau kaip pusė milijono žmonių.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pareiškė, kad viskas rodo, jog už Kachovkos užtvankos sunaikinimą, dėl kurio Maskva ir Kyjivas kaltina viena kitą, yra atsakinga Rusija.

Antradienį sunaikinus užtvanką, tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti iš namų, nes vanduo plūstelėjo į Dnipro upę, užtvindė dešimtis kaimų ir dalį Chersono bei sukėlė baimę dėl humanitarinės katastrofos.

„Užtvanka nebuvo bombarduota. Ji buvo sunaikinta sprogmenimis, įrengtais tose vietose, kur yra turbinos. Šią teritoriją kontroliuoja Rusija“, – Ispanijos visuomeninei televizijai sakė J.Borrellis.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis

„Nebuvau ten, kad išsiaiškinčiau, kas tai padarė. Tačiau viskas rodo, kad jei tai įvyko Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, sunku patikėti, kad tai galėjo padaryti kas nors kitas“, – pridūrė jis.

„Bet kokiu atveju pasekmės Ukrainai yra siaubingos humanitariniu požiūriu dėl perkeltų žmonių ir aplinkosauginiu požiūriu, nes (užtvankos) sunaikinimas sukels ekologinę katastrofą“, – pridūrė jis.

Ukrainoje po Kachovkos užtvankos sprogimo kilus potvyniui žuvo mažiausiai penki žmonės ir 13 dingo be žinios, penktadienį socialiniame tinkle pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.

Užtvankos griūties sukeltas potvynis apima 600 kvadratinių kilometrų teritoriją, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius.

Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje dėl Kachovkos hidroelektrinės ir užtvankos griūties Pietų Ukrainoje žuvo aštuoni žmonės, o daugiau kaip 5 800 buvo evakuoti iš savo namų, penktadienį pranešė Rusijos paskirtas regiono vadovas Vladimiras Saldo.

Jis apkaltino Ukrainą, kad ši toliau apšaudo gelbėtojus Rusijos kontroliuojamame kairiajame Dniepro upės krante, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos kontroliuojama Chersono srities dalis

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ V.Saldo tvirtino, kad vandens lygis Naujosios Kachovkos mieste, esančiame šalia užtvankos žemupyje, vanduo nuslūgo 2,5 metro nuo antradienį pasiekto aukščiausio lygio.

Tačiau Oleškių ir Hola Prystano miestuose, esančiuose priešais Ukrainai priklausantį Chersono miestą prie Dniepro upės žiočių, vandens lygis išliko „maksimalus“.

V.Saldo teigimu, potvynis gali nesumažėti dar 10 dienų ir kad 17-oje Rusijos kontroliuojamos Chersono dalies miestų ir kaimų iš viso buvo užlieti 22 273 namai.

Rusai susprogdino Kachovkos užtvanką Chersono srityje tam, kad atlaisvintų Dniepro kairiajame krante buvusias savo pajėgas, sako buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.

Atsargos generolo teigimu, vandeniui užliejus didelius plotus, ukrainiečių puolimas tose vietovėse bent mėnesį tapo neįmanomas, o rusai tūkstančius karių gali perkelti gintis nuo tikėtino kontrpuolimo Melitopolio kryptimi.

VIDEO: Atsargos generolas: rusai susprogdino užtvanką, saugodami kairįjį flangą

Atsargos generolas: rusai susprogdino užtvanką, saugodami kairįjį flangą

„Jie gali panaudoti pajėgas, kurios buvo prie Dniepro. Bet tai reiškia, kad rusai turi ribotus rezervo išteklius. Jei ėmėsi tokios humanitarinės katastrofos, jų padėtis nėra gera, jie bijo puolimo“, – kalbėjo atsargos generolas 15min laidoje „Kas naujo fronte“.

Visą laidą galite žiūrėti čia: Kas naujo fronte: „Ukraina perima iniciatyvą“: J.V.Žukas – apie kontrpuolimą ir užtvankos griūtį

Patvinusi Dniepro upė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad po Kachovkos užtvankos griūties nuo potvynio nukentėjusiuose rajonuose šimtai tūkstančių gyventojų turi ribotą prieigą prie geriamojo vandens.

„Šimtams tūkstančių žmonių daugelyje miestų ir kaimų buvo labai apsunkinta galimybė gauti geriamojo vandens“, – platformoje „Telegram“ teigė V. Zelenskis.

„Daugiau kaip 40 gyvenviečių vandens tiekimas nutrūko“, – pridūrė jis. 

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos okupuotos Chersono srities gyventoja

Rusijos pajėgos Krymo pakraščiuose įrenginėja betonines užtvaras, vadinamas „drakono dantimis“, nes svarsto galimybę trauktis į pusiasalio gilumą, paskelbė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

Jos teigimu, jie gynybines linijas ruošia ne tik Krymo pakraščiuose, bet ir laikinai okupuotos teritorijos gilumoje, tam tikru atstumu nuo dabartinės sąlyčio linijos. Ypač įtvirtinta – Perekopo kryptis.

„Betoninių „drakono dantų“ kliūčių įrengimas rodo, kad Rusijos karinė vadovybė svarsto galimybę atsitraukti į tolimąją sieną, ypač į laikinai okupuoto Krymo gilumą“, – teigė viceministrė.

Anksčiau pranešta, kad pusiasalyje masiškai kyla gynybiniai įtvirtinimai, o rytinėje Krymo dalyje Rusijos pajėgos stato prieštankinius betoninius statinius, vadinamus „drakono dantimis“, ir nori juos pratęsti iki pat Juodosios jūros.

Rusai taip pat iškasė šimtus kilometrų tranšėjų palei Krymo paplūdimius. Jie buvo užfiksuoti palydovinėse nuotraukose.

Be to, rusai pusiasalyje masiškai stato gynybinius įtvirtinimus.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko penktadienį pranešė, kad dėl potvynio pietinėje Chersono srityje, kilusio susprogdinus Kachovkos hidroelektrinę ir užtvanką, žuvo keturi žmonės, o 13 dingo be žinios.

Jo teigimu, šiuo metu iš viso yra evakuota 2412 žmonių.

Dėl potvynio Chersone vykdoma gyventojų evakuacija

+9

Ukrainos gynybos pajėgos šiuo metu aktyviai kovoja keliose Bachmuto krypties vietovėse, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

„Padėtis įtempta visuose fronto linijos sektoriuose. Rytinė dalis yra epicentre“, – sakė H.Malyar.

Pasak jos, Rusijos pajėgos ir toliau pagrindines pastangas telkia Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis, ten tęsiasi smarkūs mūšiai.

H.Maliar pažymėjo, kad rusai vykdo oro smūgius, artilerijos ir minosvaidžių atakas visomis kryptimis. Tačiau jiems nepavyksta pasiekti savo tikslų, nes ukrainiečių gynėjai atakas atremia.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

„Bachmuto sektoriuje priešas telkia rezervus ir bando išlaikyti savo pozicijas. Jis daro bandymus pulti, bet nepavyksta. Mūsų gynėjai šiuo metu aktyviai kovoja keliuose Bachmuto sektoriaus rajonuose“, – rašė viceministrė.

Zaporižios sektoriuje Rusijos pajėgos vykdo gynybinius veiksmus, tęsiasi pozicinės kovos, tvirtino ji.

Anksčiau pranešta, kad Bachmuto sektoriuje Ukrainos gynybos pajėgos pietiniame ir šiauriniame flanguose pasistūmėjo apie 1 600 metrų.

Ukrainos pajėgos perėmė iniciatyvą fronte, o  viena iš svarbiausių kontrpuolimo krypčių vystoma Melitopolio link, penktadienį 15min studijoje sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.

„Iniciatyva visame fronte ruože šiuo metu perėjusi į ukrainiečių rankas“, – teigė atsargos generolas.

VIDEO: J.V.Žukas: išėjimas prie Azovo jūros būtų Ukrainos strateginė sėkmė

J.V.Žukas: išėjimas prie Azovo jūros būtų Ukrainos strateginė sėkmė

Jo teigimu, Tokmako miesto kryptimi pranešama apie taktinę sėkmę, bet apie operacinę sėkmę kalbėti dar per anksti – padėtis labiau turėtų paaiškėti per artimiausias kelias dienas ar savaites.

Generolo teigimu, Ukrainos karinės vadovybės sumanymas kol kas nėra iki galo aiškus, bet logika diktuoja, kad ukrainiečiai pagrindines pastangas gali sutelkti išėjimui prie Azovo jūros.

Laida „Kas naujo fronte“ su J.V.Žuku 15min.lt interneto portale ir „YouTube“ kanale bus transliuojama 13 valandą. 

Pietų Rusijoje esančiame Voroneže penktadienį dronas pataikė į gyvenamąjį namą ir sužeidė tris žmones, pranešė vietos gubernatorius, padažnėjus Ukrainos išpuoliams prieš Rusijos pajėgas.

„Belinskio gatvėje Voroneže nukrito dronas“, – platformoje „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Aleksandras Gusevas.

Jis pridūrė, kad per išpuolį maždaug už 200 km nuo sienos su Ukraina buvo nesunkiai sužeisti trys žmonės.

Tai pirmas toks incidentas Voroneže, kuris turi apie milijoną gyventojų ir yra toliau nuo Ukrainos sienos esančiame regione nei pastaruoju metu smarkiai apšaudoma Belgorodo sritis.

Belinskio gatvė yra miesto centre, netoli Voronežo valstybinio universiteto.

Pastaraisiais mėnesiais Rusijos miestai, įskaitant ir Maskvą, nukentėjo nuo dronų atakų.

Belgorodo regionas, kuris ribojasi su Voronežo sritimi, pastarąjį mėnesį buvo smarkiai apšaudomas, dėl to tūkstančiai pasienio gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Gegužės pabaigoje buvo įvykdyta beprecedentė dronų ataka prieš Maskvą. 

Rusijos pajėgos praėjusią naktį tęsė Ukrainos apšaudymą. Jie nusitaikė į civilinę infrastruktūrą ir smogė prekybos centrui Umanėje.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenko tviteryje paskelbė vaizdo kamerų įrašą, kuriame neva matyti, kaip buvo smogta maisto prekių parduotuvei.

Lokacija, kurioje buvo nufilmuotas įrašas, neidentifikuota.

Teigiama, kad per raketų atakas buvo sužeisti aštuoni žmonės. Per išpuolį taip pat buvo sunaikinta automobilių plovykla ir pramoninis objektas. 

Rusijos kariuomenė apšaudo Charkivo regioną, oro pavojus tęsiasi, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Charkivo administracijos pareigūnas Serhijus Melnykas („Marseille“).

„Charkivo gyventojai, likite slėptuvėse! Priešas smogė. Informacija apie galimus nuostolius ir aukas nustatinėjama“, – rašė S.Melnykas.

„Priešas vėl pradėjo apšaudyti Charkivo sritį. Neignoruokite oro pavojaus signalų. Likite slėptuvėse“, – informavo srities Nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos komunikacijos skyrius.

Apie 10 val. ryto kai kuriose Charkivo dalyse pasigirdo sprogimo garsai.

Kaip pranešama, ketvirtadienį pšaudyti keturi Charkivo srities rajonai, visų pirma „šachtiniais pabūklais“ atakuota Bohoduchovo rajono infrastruktūrą. Trys žmonės buvo sužeisti.

Pasak Rusijos šaltinių, penktadienį Pietų Ukrainos Zaporižios srityje vyksta intensyvūs mūšiai tarp Ukrainos ir Rusijos karių.

Pranešimai pasirodė tikintis didelio Ukrainos puolimo, kuris, anot kai kurių analitikų, jau prasidėjo.

„Šiuo metu aktyvi kova vyksta regione tarp Orechovo ir Tokmako“, – platformoje „Telegram“ rašė Maskvos paskirtas pareigūnas rusų okupuotoje srities dalyje Vladimiras Rogovas, paminėdamas vietovę, ukrainietiškai vadinamą Orichivu.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Rusų korespondentas Aleksandras Sladkovas „Telegram“ taip pat rašė apie intensyvias kovas tame rajone.

Pasak jo, rusų pajėgos laikosi, fronto linija stabili.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Ukrainos kariuomenė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime nurodė tik tai, kad Zaporižioje rusai toliau ginasi.

Ukrainiečių kariuomenė nurodė, kad sunaikino keturias raketas ir 10 dronų iš maždaug 20, kuriuos Rusija paleido į karinius objektus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Ukrainos saugumo tarnyba pranešė perėmusi rusų pokalbį, kuris patvirtina, kad Kachovkos hidroelektrinę ir jos užtvanką susprogdino diversinė rusų grupė. Pokalbio metu aptariami šios katastrofos, kurią Rusija bando nuslėpti, padariniai.

Pasak Saugumo tarnybos pranešimo, rusai, susprogdinę užtvanką, kalbėjosi apie norą šantažuoti Ukrainą ir sukeltą katastrofą Ukrainos pietuose.

„Tai padarė ne jie (Ukrainos pusė – red.). Ten veikė mūsų diversinė grupė. Jie norėjo pagąsdinti, bet ne viskas pavyko, kaip sumanyta“, – perimtame pokalbyje sako Rusijos kariškiai.

Ukrainos saugumo tarnyba priminė, kad Ukrainoje iškelta baudžiamoji byla dėl Rusijos įvykdyto karo nusikaltimo. Tyrimas pradėtas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – 438 straipsnį (karo įstatymų ir papročių pažeidimas) ir 441 straipsnį (ekocidas).

„AFP“/„Scanpix“/Kachovkos hidroelektrinės užtvanka

Naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ pažymėjo, kad antradienį Kachovkos hidroelektrinė buvo susprogdinta nuotoliniu būdu. Teigiama, kad Ukrainos žvalgyba prieš kelis mėnesius pranešė, jos rusai užminavo užtvanką.

Pasak Ukrainos gynybos žvalgybos atstovo Andrijaus Jusovo, įrodymų bazė yra ir šiuo metu ji pildoma. Anksčiau Ukraina taip pat įvardino galimus kaltininkus – preliminariai tai Rusijos ginkluotųjų pajėgų 205-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados atstovai.

Savo ruožtu Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba penktadienį pareiškė, kad užtvanka susprogdinta Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino įsakymu.

Tačiau ne visa Vakarų žiniasklaida ir politikai skuba tiesiogiai kaltinti Rusiją. Didžiojoje Britanijoje jie ragino palaukti tyrimo rezultatų.

Rusijos Federacija ketina skleisti melagienas, kad sukeltų politinę krizę Ukrainoje, pareiškė Ukrainos gynybos žvalgybos tarnyba.

Jos teigimu, Maskva parengė informacinę kampaniją, kuria siekiama diskredituoti Ukrainą ir šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad atsakomybę už Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimą perkeltų Ukrainai. 

„Valstybė agresorė parengė dar vieną informacinę specialiąją operaciją, kuria siekiama diskredituoti Ukrainą ir jos karinę bei politinę vadovybę“, – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame Vyriausiosios žvalgybos valdybso pranešime.

Teigiama, kad bendromis Ukrainos žvalgybos tarnybų pastangomis gauta informacijos, kad Rusijos socialinių projekcijų agentūra pradėjo naują kampanijos, kuria siekiama diskredituoti Ukrainos karinę vadovybę ir valstybės pareigūnus, etapą.

„Zuma press“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

„Kaip jos dalis parengta nemažai provokacinės medžiagos, kuri, pagal autorių sumanymą, turėtų perkelti atsakomybę už Kachovskos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimą Ukrainai ir sudaryti prielaidas politinei krizei“, – pranešė žvalgybos bendruomenė. 

Pranešama, kad Rusija parengė aibę publikacijų su itin įtraukiančiais pavadinimais, o juose pateikiami tiesioginiai kaltinimai karinei ir politinei vadovybei, ypač Ukrainos prezidentui.

Keletas iš Ukrainos gynybos žvalgybos paminėtų pavadinimų: „Niekas nesiartinkite: V.Zelenskis, desperatiškai siekdamas sėkmės galimame puolime, ėmėsi išdegintos žemės taktikos, tačiau nukreiptos prieš savus žmones“, „Užtvankos bombardavimas turėtų „nuplauti„ Zelenskį“,  „Užtvankos susprogdinimas paskandins Zelenskį ir Ukrainą“. 

Tarnybos taip pat pažymėjo, kad planuojama po kiekvienu straipsniu skelbti komentarus iš netikrų paskyrų tariamai Ukrainos ir skaitytojų iš užsienio vardais.

„Jie turi sudaryti „gyvos“ diskusijos įspūdį ir įtraukti į diskusiją tikrus tinklo naudotojus“, – pažymėjo Ukrainos gynybos žvalgybos tarnyba. 

Pranešta, kad projektui skirtas apie 6 mln. dolerių biudžetas su galimybe jį dar padidinti.

Nuo artilerijos ir raketų atakų daugiau kaip metus kenčiantys pietų Ukrainos gyventojai atsidūrė ant humanitarinės ir ekologinės katastrofos slenksčio. Sugriuvus Kachovkos hidroelektrinei daugybė žmonių liko be pastogės, geriamojo vandens, sunaikinta daug pasėlių, o upės išplovė pavojingas minas. 15min apžvelgia, ką šia tema rašo autoritetingi Vakarų spaudos leidiniai.

„Katastrofa po katastrofos: potvynis didina kančias Ukrainos karo zonoje“, – skelbia amerikiečių leidinys „The New York Times“.

Reportažą iš Chersono parengę žurnalistai atkreipė dėmesį, kad tokia nelaimė būtų didžiulė ir taikos metu, tačiau karo sūkuryje tragedija dar skaudesnė – upė formavo fronto liniją, o karo nuniokotose gyvenvietėse ir taip strigo gyvybiškai svarbių paslaugų teikimas.

„Mes jau pripratome prie apšaudymų, bet tokios situacijos dar nebuvau mačiusi“, – sakė į pensiją išėjusi buvusi slaugytoja Larisa Charčenko, vandeniui liejantis pro jos namų duris.

„Kažkas turi suimti Putiną“, – pridūrė ji.

Plačiau skaitykite ČIA.

Užsienio spaudos apžvalga: potvynis Chersone

Kachovkos užtvankos susprogdinimo pasekmės Rusijos piliečiams bus katastrofiškos, perspėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas „Ukrainos radijo“ eteryje.

Jis įsitikinęs, kad Rusijos pajėgos susprogdino Kachovkos užtvanką, kad neleistų Ukrainos gynėjams pradėti kontrpuolimo Chersono kryptimi.

O.Danilovo teigimu, nusikaltimo pasekmės Ukrainai bus baisios, o Rusijos Federacijos piliečiams – katastrofiškos. Pareigūnas teigė, kad už užtvankos griovimą atsakys ir tie, kurie davė įsakymą tai padaryti, ir tie, kurie jį įvykdė.

„Scanpix“/AP nuotr./Oleksijus Danilovas

„...Noriu pasakyti, kad pirmiausia rusai tai padarė turėdami karinį tikslą, kad mes nepereitume į kontrpuolimą būtent Chersono kryptimi. Nors, manau, šiandien galime aiškiai suprasti, kad turėjome visai kitokių planų...“, – pažymėjo tarybos sekretorius.

O.Danilovas tvirtino, kad rusai įsakymą susprogdinti užtvanką gavo iš Vladimiro Putino biuro. Ukrainos pusės teigimu, Rusijos pajėgos užtvanką susprogdino iš vidaus praėjusiais metais padėtais sprogmenimis.

Pasak Ukrainos kariuomenės Jungtinių pajėgų vado generolo leitenanto Serhijaus Najevo, Kachovkos užtvankos sugriovimas nepakenks Ukrainos gynėjų puolimui.

Potvynio lygis Chersono srityje pagaliau pradėjo slopti – per naktį vandens lygis nukrito apie 20 cm, o žmonių ir gyvūnų evakuacija tęsiasi, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Kalbant apie dabartinę padėtį: vidutiniškai vandens lygis dešiniajame krante yra 5,38 m, o Chersone – 5,35 m. Jau dabar matome, kad per naktį vanduo nuslūgo apie 20 cm.“

Jo teigimu, iki penktadienio ryto buvo užlieti 3 624 namai 32 Chersono srities gyvenvietėse.

Anot O.Prokudino, iš apsemtų teritorijų buvo evakuoti 2 352 žmonės.

„AFP“/„Scanpix“/Savanoriai gelbėtojai Chersone

„Taip pat gelbėjame savo mažuosius draugus – evakuota apie 550 gyvūnų“, – pridūrė jis.

„Visos tarnybos dirba visą parą, kiekvienas laikosi savo fronto linijos – ir niekas nesiskundžia. Vienintelis dalykas, kurio mums trūksta, yra laikas. Visiems klausimams išspręsti neužtenka 24 valandų per parą. Tačiau įsteigėme skambučių centrą, kad galėtume operatyviai priimti visus skambučius.“

Dėl Rusijos vykdomų apšaudymų evakuacijų metu Chersono srities karinės administracijos vadovas prašė savanorių nevykti į užtvindytą miestą.

„Dabar turime pakankamai pajėgų gelbėti žmones ir gyvūnus iš užtvindytų teritorijų“, – pabrėžė O.Prokudinas.

Per Rusijos raketų ataką Žytomyro srities Zvyagelio bendruomenėje numuštas taikinys pataikė į privataus sektoriaus gyvenamąjį rajoną. Vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas, pranešė Žytomyro srities karinė administracija.

„Preliminariais duomenimis, oro gynybos pajėgos praėjusią naktį per oro antskrydį Žytomyro srityje numušė vieną raketą. Dėl nukritusių nuolaužų Žvyagelyje buvo sugriautas 1 gyvenamasis namas ir 12 apgadinta“, – sakė karinės administracijos vadovas Vitalijus Bunečka.

Praeitą naktį Ukrainoje buvo paskelbtas didelio masto oro pavojus, apimantis visą šalį. Stebėsenos grupių duomenimis, kilo raketų atakų grėsmė ir buvo pranešimų apie rusų bepiločius orlaivius. Regionuose buvo dislokuotos oro gynybos sistemos.

Penktadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė pranešė, kad naktį buvo numuštos 4 sparnuotosios raketos, 10 atakos bepiločių orlaivių bei 4 operatyviniai ir taktiniai nepilotuojami orlaiviai.

Didelio masto naktinis oro pavojus buvo paskelbtas praėjus kelioms valandoms po ketvirtadienį vakare nuskambėjusių oro pavojaus sirenų. 

Tuomet Rusijos pajėgos surengė raketų atakas Umanės regione, per kurias buvo sužeisti aštuoni žmonės. Per ataką taip pat buvo sunaikinta automobilių plovykla ir pramoninis objektas.

Ukraina ketvirtadienį paragino Europą padvigubinti elektros energijos tiekimą po Rusijos išpuolių prieš jos energetikos infrastruktūrą ir Kachovkos užtvankos, kurios rezervuaras tiekia Zaporižios atominei elektrinei aušinti reikalingą vandenį, sugriovimo.

„Paprašėme Europos padidinti tiekimą nuo dabartinės vieno gigavato importo ribos iki dviejų gigavatų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenko.

Jis dalyvavo Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) organizuotoje konferencijoje netoli Paryžiaus.

H.Haluščenko sakė, kad Zaporižios atominei elektrinei, kurios reaktoriams aušinti naudojamas iš užtvankos rezervuaro tiekiamas vanduo, šiuo metu tiesioginės grėsmės nėra, tačiau ją reikia stebėti.

„AFP“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas tradicinėje rusų nuostolių vertinimo apžvalgoje paskelbė, jog per pastarąją parą buvo likviduota 1010 kovotojų. Šiuo metu bendras rusų gyvosios jėgos nuostolis siekia beveik 214 tūkst. karių.

Pranešta, kad per tą patį laikotarpį buvo sunaikinta 10 tankų, 24 šarvuotosios kovinės transporto priemonės, 34 artilerijos sistemos, 4 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 4 priešlėktuvinės sistemos.

Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 13 bepiločių orlaivių.

Karo ekspertas Egidijus Papečkys ketvirtadienio vakarą savo paskyroje „Facebook“ rašo, kad per kontrpuolimo veiksmus ukrainiečių pajėgos tikriausiai prarado vakarietiškų tankų.

„Panašu, kad naktį 47-oji mechanizuota brigada pamėgino stambesnėmis pajėgomis pulti Zaporižios kryptyje, ir patyrė nuostolių. Rusijos karinė vadovybė ir propagandos mašina tai bando pateikti kaip totalų pralaimėjimą ir net visos puolimo operacijos žlugimą, tačiau taip nėra.

Nutiko taip, kaip jau yra ne kartą nutikę ne viename mūšyje ir ne viename kare nuo tada, kai buvo pradėti naudoti tankai. Panašu, kad iš tiesų ukrainiečių tankai naktį įvažiavo į rusų paslapčia įrengtą minų lauką, neteko kelių mašinų ir sustojo. O kai šiuolaikiniame kare sustoji, beveik neišvengiamai sulauki priešininko ugnies.

Ukrainiečių tankus pradėjo intensyviai apšaudyti rusų artilerija ir atakuoti sraigtasparniai, todėl beliko tik atsitraukti“, – rašo E.Papečkys.

Anot jo, daug problemų ukrainiečiams kelia gausesnė rusų aviacija, kuriai atvira Zaporižios vietovė itin palanki veikti.

„Rusai giriasi, kad apgadino vokiškos oro gynybos sistemos IRIS-T radarą, ir taip iš tiesų galėjo nutikti. Logiška, kad ukrainiečiai pritraukia oro gynybos sistemas arčiau fronto, apie tai irgi jau rašiau vakar, kur jos tampa pasiekiamos priešininko artilerijai ir bepiločiams“, – rašo E.Papečkys.

Amerikos karo instituto (ISW) analitikai taip pat praneša, kad birželio 8 d. Ukrainos kariai neteko Vakarų suteiktų transporto priemonių. Pranešama apie mažiausiai vieną sugadintą „Leopard“ tanką.

Naujausiame Karo studijų instituto (ISW) vertinime teigiama, kad Ukrainos kontrpuolimas turėtų apimti įvairaus masto operacijas. Tai apima ir lokalias atakas, tokias kaip birželio 8 d. vykdytos pietryčių Ukrainoje, į pietus nuo Zaporižios miesto.

Birželio 8 d. Ukraina pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą prieš Rusiją, pranešė Vakarų žiniasklaida, remdamasi neįvardytais oficialiais Ukrainos šaltiniais, vienas iš jų esą artimas prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Kyjivo puolimas į pietus nuo Zaporižios gali būti ypač veiksmingas, nes gali perkirsti sausumos koridorių tarp žemyninės Rusijos dalies ir okupuoto Krymo, taip atribojant Rusijos tiekimo linijas.

Tačiau šios pastangos neatspindi maksimalaus Ukrainos veiksmingumo, pažymėjo ISW. 

„Ukraina jau anksčiau pademonstravo gebėjimą vykdyti koordinuotą ir veiksmingą puolamąją operaciją naudojant kelias mechanizuotąsias brigadas dar 2022 m. rugsėjį, kai buvo išlaisvinta Charkivo sritis.“

Pranešama, kad Ukraina suformavo 12 specialių kontrpuolimo brigadų, devynias su vakarietiška įranga ir tris su turima įranga, ir prie šių dalinių beveik neabejotinai prisijungs jau veikiantys patyrę ukrainiečių daliniai.

Atrodo, kad Ukraina skyrė „tik dalį didelio pajėgų rezervo“, kurį galima panaudoti kontrpuolimo operacijoms.

Zaporižios atominė elektrinė vis dar gauna vandenį iš Ukrainos pietuose esančios sugriautos Kachovkos užtvankos rezervuaro, ketvirtadienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), atmesdama užtvankos operatoriaus teiginį, kad jis nebegali tiekti vandens elektrinės reaktoriams aušinti.

„Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė toliau pumpuoja aušinimo vandenį iš Kachovkos rezervuaro“, – teigiama TATENA pranešime.

Anksčiau ketvirtadienį užtvankos operatorės „Ukrhydroenergo“ generalinis direktorius Ihoris Syrota teigė, kad šiuo metu vandens lygis yra žemiau kritinės 12,7 m ribos. Tai, anot jo, reiškė, kad Kachovkos užtvankos rezervuaras nebegali aprūpinti Zaporižios AE tvenkinių, naudojamų elektrinei aušinti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Potvynis Chersono regione

Kachovkos užtvanka įrengta Dniepro upėje pietinėje Ukrainos dalyje ir sudaro rezervuarą, iš kurio tiekiamas aušinamasis vanduo Rusijos okupuotai didžiausiai Europos atominei elektrinei. 

Ji buvo sugadinta antradienį. Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl pažeidimo, kurį, abiejų teigimu, sukėlė sprogimas.

TATENA pareiškime teigiama, kad jos ekspertai buvo informuoti, jog elektrinė, atlikusi peržiūrą, įvertino, kad turėtų būti pajėgi pumpuoti vandenį iš rezervuaro ir tada, kai jo lygis nukrenta žemiau 12,7 metro.

„Kol kas rezultatai rodo, kad siurbliai greičiausiai galės veikti net ir nukritus lygiui iki maždaug 11 metrų, o galbūt ir žemiau“, – sakoma agentūros pranešime bei priduriama, kad atliekant peržiūrą buvo apklausti asmenys, turintys patirties ir žinių.

Daugiau skaitykite ČIA.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys teigia, kad pirminiame kontrpuolimo etape atakomis ukrainiečiai ieško silpnų rusų gynybos grandžių ir prasčiau ginamų ruožų.

„Jeigu viskas vyks pagal planą, po kelių (gali užsitęsti ir iki keliolikos) dienų pavargusius ir nukraujavusius rusus turėtų užgriūti nauja pilnai sukomplektuotų ir mūšyje dar nedalyvavusių Ukrainos dalinių banga“, – tradicinėje apžvalgoje feisbuke rašo ekspertas.

Jo teigimu, ukrainiečių kontrpuolimą labiausiai sunkina rusų įtvirtinimai, itin atvira vietovė ir Rusijos aviacija. 

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį išreiškė įsitikinimą, kad Jungtinės Valstijos teiks ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, nors kai kurie įstatymų leidėjai iš konkuruojančios Respublikonų partijos šiuo klausimu turi dvejonių.

„Tiesą sakant, manau, kad turėsime reikiamą finansavimą Ukrainai paremti tiek, kiek reikės“, – bendroje spaudos konferencijoje su Jungtinės Karalystės premjeru Rishi Sunaku sakė J.Bidenas.

Paklaustas apie JK gynybos sekretorių Beną Wallace'ą, kuris yra vienas kandidatų į NATO vadovo poziciją, JAV lyderis teigė, kad jis yra labai tinkamas vadovauti Aljansui, tačiau pridūrė, kad dėl kito Aljanso generalinio sekretoriaus reikia sutarimo.

„Zuma press“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

„Jie turi labai kvalifikuotą kandidatą“, – sakė J.Bidenas.

Jis taip pat išreiškė paramą Londono pastangoms imtis reguliatoriaus vaidmens kovojant su dirbtinio intelekto keliamais pavojais. R.Sunakas anksčiau pranešė, kad vėliau šiais metais ketina surengti viršūnių susitikimą šiuo klausimu.

„Tikimės, kad Didžioji Britanija šį rudenį vadovaus šioms pastangoms“, – sakė J.Bidenas, pažymėdamas, kad dirbtinis intelektas gali padaryti didelę žalą, jei nebus kontroliuojamas.

Tuo metu R.Sunakas pasinaudodamas proga pasmerkė ketvirtadienį Prancūzijoje peiliu įvykdytą išpuolį, per kurį buvo sužeisti keturi ikimokyklinio amžiaus vaikai, įskaitant vieną iš Jungtinės Karalystės.

„Visos mūsų mintys yra su tais, kurie nukentėjo nuo šio nesuvokiamo išpuolio, įskaitant britų vaiką“, – pradėdamas spaudos konferenciją sakė JK lyderis.

Pentagonas ketina paskelbti apie didelį ilgalaikį ginkluotės paketą Ukrainai, kuriame daugiausia dėmesio skiriama oro gynybos pajėgumams ir kurio vertė viršija 2 mlrd. dolerių. Kaip praneša agentūra „Bloomberg“, šios lėšos, skiriamos pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą, padės įsigyti raketų „Hawk“ paleidimo įrenginius ir raketas, taip pat dvi pažangias priešlėktuvinės gynybos raketų sistemas „Patriot“.

Vienas iš paketo komponentų – „Lockheed Martin Corp.“ gaminama „Patriot Advanced Capability Missile-3“ (PAC-3). Kitas komponentas – Raytheon Technologies Corp. gaminama raketų sistema Guidance Enhanced Missile (GEM-T), kuri pasižymi geresnėmis galimybėmis atremti taktines balistines raketas, sparnuotąsias raketas ir priešo orlaivius, papildanti PAC-3 raketų sistemą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Patriot“ oro gynybos sistema

Lapkričio mėn. JAV pareiškė ketinančios tiekti „Hawk“ sistemas iš savo atsargų, tačiau atnaujinimo išlaidos buvo padengtos iš iniciatyvos lėšų.

Ukraina teikė pirmenybę oro gynybai, nes tai yra labai svarbus aspektas kovojant su Rusijos pastaruoju metu vykdomomis didelėmis oro ir antžeminių sparnuotųjų ir balistinių raketų atakomis, nukreiptomis į miestus ir infrastruktūrą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi pabrėžė, kad padėtis dėl Kachovkos užtvankos susprogdinimo yra itin sudėtinga, o rusų okupantai toliau artilerija apšaudo teritorijas, kuriose vykdoma žmonių evakuacija.

„Tai nėra stichinė nelaimė ar klimato krizės apraiška, ši nelaimė yra vardu Putinas. Tai, ką jis daro. Tai, ką jis asmeniškai įsako daryti“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Pasak Ukrainos lyderio, okupuotoje teritorijos dalyje, kur užtvindyta apie dešimtis gyvenviečių, evakuacija apskritai nevyksta – žmonės jau antrą dieną iš eilės yra ant stogų, vandens spąstuose, be geriamojo vandens, maisto ir medicininės pagalbos, o kiek yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, kol kas nežinoma.

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis Chersone

V.Zelenskis sakė, kad šią katastrofą sukėlusi Rusija padarė daug žalos. Pasak jo, daugiau kaip 30-yje gyvenviečių sugriauti žmonių gyvenimai, o šimtams tūkstančių žmonių daugelyje miestų ir kaimų buvo labai apsunkinta galimybė gauti geriamojo vandens.

„Dėl sugriautos užtvankos buvo užlieti degalų sandėliai, cheminių medžiagų sandėliai, trąšų sandėliai, gyvūnų kapinynai, mažiausiai du iš jų – juodligės, abu laikinai okupuotoje teritorijoje. Kas su jais vyksta dabar, nežinome. Ten, kur nebuvo centralizuotos kanalizacijos sistemos, nuotekos jau yra vandenyje, jomis padengta viskas“, – sakė V.Zelenskis.

Jo teigimu, dėl šio Rusijos teroro akto buvo sunaikinta arba prie išnykimo ribos privesta tūkstančiai ekosistemų – užlieta daugiau kaip 50 000 hektarų miškų, iš kurių mažiausiai pusė žus, dešimtims tūkstančių paukščių ir mažiausiai dvidešimčiai tūkstančių laukinių gyvūnų gresia žūtis. „Akivaizdu, kad Kachovkos vandens telkinys virto didžiuliu kapu milijonams gyvų būtybių“, – sakė Ukrainos prezidentas.