Ukrainos gynybos ministerija: per kontrpuolimą jau išlaisvintos 7 gyvenvietės, pasistūmėta į priekį Bachmute

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad per potvynius, kilusius dėl užtvankos Naujojoje Kachovkoje griūties, pietinėje Chersono srityje žuvusiųjų skaičius siekia 10, o 41 žmogus vis dar yra dingęs be žinios. Dėl Dnipro upės užtvankos susprogdinimo Kyjivas kaltina Rusiją, o pastaroji kaltina Ukrainą.

Rusijos kontroliuojama Kachovkos užtvanka, esanti palei fronto liniją Chersono regione, buvo sugriauta birželio 6 dieną, todėl ši nelaimė sukėlė baimę dėl humanitarinės ir ekologinės katastrofos, o tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti.

„Šiuo metu žinome apie 10 žuvusiųjų Chersone ir regione, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko. – Taip pat pranešame apie 41 dingusį be žinios žmogų.“

Labiausiai nuo potvynio nukentėjusios Chersono srities gubernatorius sakė, kad pirmadienį regiono sostinėje, taip pat vadinamoje Chersonu, buvo rasti du kūnai.

„Šiandien viename iš miesto rajonų buvo rasti nuskendę nenustatytos tapatybės moteris ir 50-metis vyras“, – „Telegram“ pranešė Chersono srities vadovas Oleksandras Prokudinas.

Diena anksčiau O. Prokudinas teigė, kad trys žmonės žuvo Rusijai apšaudžius gelbėjimo valtį, kuria buvo evakuojami žmonės po niokojančių potvynių.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį išreiškė viltį, kad sėkmingas Ukrainos puolimas privers Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną aptarti invazijos nutraukimą.

Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Italijos užsienio reikalų ministru Antonio Tajani, A. Blinkenas teigė, kad JAV yra įsitikinusios, jog ukrainiečių veiksmai ir toliau bus sėkmingi po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad vyksta ilgai lauktas puolimas.

„Sėkmingas kontrpuolimas padarytų du dalykus: sustiprintų jos pozicijas prie bet kokio derybų stalo ir gali paskatinti Putiną pagaliau sutelkti dėmesį į derybas dėl karo, kurį jis pradėjo, nutraukimo“, – žurnalistams sakė A.Blinkenas.

„AFP“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

„Šia prasme tai iš tikrųjų gali priartinti, o ne atitolinti taiką“, – teigė jis.

A.Blinkenas sakė, kad šis puolimas parodo, jog reikia „dabar maksimaliai padidinti mūsų paramą Ukrainai, kad ji galėtų sėkmingai veikti mūšio lauke“.

Rusija yra viešai pareiškusi, kad remia derybas, o Kinija yra tarptautinių raginimų tarpininkauti centre.

JAV skeptiškai vertino tokias pastangas, nes manė, kad Rusija nėra rimtai nusiteikusi derėtis ir yra suinteresuota tik apginti savo teritorinius laimėjimus.

Taika turi būti teisinga ir ilgalaikė, teigė A.Blinkenas.

„Turime omenyje ilgalaikę taiką, kuri paprasčiausiai neleidžia susiklostyti taip, kad Rusija galėtų pailsėti, persiginkluoti ir vėl pulti po pusmečio, po metų, po dvejų metų“, – sakė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį aplankė Ukrainoje sužeistus Rusijos karius per retą tiesioginį susitikimą su eiliniais kariškiais. V.Putino apsilankymas įvyko Kyjivui tęsiant kontrpuolimą prieš Maskvos pajėgas ir savaitgalį kovoms suintensyvėjus.

Rusijos vadovas aplankė karius Centrinėje Višnevskio karinėje klinikoje prie Maskvos per patriotinę valstybinę šventę – Rusijos dieną.

Kremlius išplatino nuotraukas, kuriose V.Putinas vilki tamsų kostiumą, o jį lydi kariškai apsirengęs gynybos ministras Sergejus Šoigu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas su sužeistais kariais

Pareigūnai stovėjo priešais eilę vyrų mėlynais ligoninės drabužiais, kai kurie jų buvo neįgaliųjų vežimėliuose.

Vienam iš vyrų prisegęs medalį, 70-metis Rusijos vadovas pasakė: „Sveikinu jus.“

„Tarnauju Rusijai“, – atsakė karys ir paspaudė V.Putinui ranką.

Susitikimas vyko griežtai saugant.

Naujienų agentūra TASS pranešė, kad V.Putinas šaulių būrio vadui įteikė „Rusijos didvyrio žvaigždę“ – aukščiausią Rusijos apdovanojimą.

Praėjus daugiau nei metams nuo Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios, V.Putinas retai susitinka su operacijoje dalyvaujančiais kariais.

Savo kalboje Naujųjų metų išvakarėse, pažymėdamas 2022-ųjų metų pabaigą, jis, Kremliaus teigimu, pasirodė su kariais.

Sužeistus karius jis buvo aplankęs praėjusių metų gegužę.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokurorui Karimui Khanui pirmadienį perdavė informaciją apie galbūt nusikalstamą Ukrainos vaikų perkėlimą į Baltarusiją.

Duomenis apie daugiau kaip 2000 Ukrainos vaikų, daugiausia našlaičių, galimą neteisėtą perkėlimą iš laikinai Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų į stovyklas Baltarusijoje surinko Baltarusijos opozicija.

Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, per susitikimą su K.Khanu aptarti tarptautiniai procesai, siekiant visiškos ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos atsakingų asmenų atsakomybės už agresijos prieš Ukrainą metu įvykdytus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui. 

Anksčiau šiuos duomenimis G.Landsbergis perdavė Lietuvos generalinei prokuratūrai, ši pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl civilių trėmimo ir perkėlimo bei vaiko atskyrimo.

Ukraina buvo pasirengusi, kad rusai susprogdins Kachovkos hidroelektrinės užtvanką. Teigiama, kad šis veiksmas turėjo įtakos tik kontrpuolimo scenarijų pasirinkimui, komentare naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ pareiškė Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas, Gynybos ministerijos patarėjas Serhijus Kuzanas ir karinis ekspertas Oleksijus Hetmanas.

Pasak S.Kuzano, rusų vykdomas užtvankos susprogdinimas turi įtakos tik tam, kurį iš daugelio egzistuojančių scenarijų Ukrainos pusė pasirinks aktyviems veiksmams fronte.

„Apie grėsmę jau seniai buvo žinoma aukščiausiu lygiu, todėl jokios staigmenos nebuvo. Vis dėlto pasaulis nesitikėjo, kad rusai imsis sukelti katastrofą, kad laimėtų sau kelias papildomas savaites“, – sakė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Kachovkos hidroelektrinės užtvanka

Gynybos ministerijos patarėjas pridūrė, kad toks kraupus incidentas bet kurią šalį būtų privertęs nutraukti karo veiksmus, nes žuvo ne tik Ukrainos civiliai, bet ir Rusijos kariai.

Tuo pat metu, anot karybos eksperto O.Hetmano, priešas neteisingai apskaičiavo savo veiksmus ir nesugebėjo sustabdyti Ukrainos kontrpuolimo.

„Kai upė patvinsta, labai sunku ten judėti, kol vanduo nenuslūgsta. Ir jie turėjo tokių planų, bet matome, kad jie nelabai pasiteisino. Mūsų tai nenustebino, mes turime puolimo planus, kuriuose atsižvelgta į hidroelektrinių susprogdinimo galimybes. Dabar veikiame pagal planą, kuriame buvo numatyta susprogdinti užtvanką ir išlieti vandenį“, – aiškino jis.

Todėl, patikslino ekspertas, Ukraina dabar „tiesiog veiks pagal kitą planą“.

Birželio 6 d. rusai naktį susprogdino Kachovkos hidroelektrinę. Dėl šio incidento buvo sugriauta užtvanka, todėl buvo užtvindyta dalis Chersono ir Mykolajivo sričių.

Ukrainos pareigūnų teigimu, tokių priešo veiksmų tikslas buvo bandymas sustabdyti aktyvius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus fronte.

Vokietijos pramonei gali tekti sumažinti gamybos pajėgumus, jei Maskva ir Kyjivas nesusitartų dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą sutarties pratęsimo, pirmadienį pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras.

Kalbėdamas ekonomikos konferencijoje Bad Zarove Robertas Habekas priminė, kad sutrikus dujų tiekimui Rytų Europai, Vokietija turėtų su šio regiono valstybėmis dalytis turimomis dujomis, todėl Vokietijos pramonei gali jų pritrūkti.

„Saugaus įvykių raidos scenarijaus nėra“, – vicekanclerį ir ministrą cituoja visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Jis pažymėjo, kad dabartinėmis aplinkybėmis tokie aprūpinimo dujomis šaltiniai, kaip Šiaurės Vokietijoje statomi suskystintų gamtinių dujų terminalai, galėtų atlikti lemiamą vaidmenį užtikrinant tiekimą Rytų Vokietijai ir Rytų Europai.

Pernai nutrūkus tiekimui Rusijos eksporto dujotiekiais „Nord Stream“ per Baltijos jūrą, Europos Sąjungos narėms teko  solidžiomis finansinėmis injekcijomis taisyti sudėtingą padėtį Bendrijos dujų rinkos bei skubiai ieškoti alternatyvių tiekėjų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios per apsikeitimą karo belaisviais buvo grąžinti 2 526 ukrainiečiai. 

Sekmadienį Rusija ir Ukraina apsikeitė daugiau kaip 200 karo belaisvių, teigiama Maskvos ir Kyjivo pareigūnų pareiškimuose.

Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo Andrijaus Jermako, tarp 95 grąžintų ukrainiečių buvo karo belaisvių, paimtų į nelaisvę Gyvatės saloje ir iš plieno gamyklos „Azovstal“ Mariupolyje.

„Kiekvieną kartą, kai sugrąžiname savo žmones iš Rusijos nelaisvės, prisimename savo pagrindinį tikslą: priešui nepaliksime nieko savo, nieko Ukrainos“, – V.Zelenskis rašė tviteryje ir paskelbė apsikeitimo vaizdo įrašą.

Zaporižios sritį puolė Rusijos pajėgos. Naujausiais duomenimis, buvo paleistos trys valdomosios bombos į pasienyje įsikūrusį Orichivo miestą, pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško.

„Trys priešo valdomos aviacinės bombos pataikė į miestą: sunaikinti privatūs namai ir komunikacijos“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė jis.

Dėl smūgio nuo patirtų sužalojimų mirė 48 metų vyras, o sužeistas 32 metų vyras buvo skubiai nugabentas į gydymo įstaigą.

Zaporižios srities Orchivo miestas yra fronto linijoje nuo pat Rusijos invazijos pradžios. 2022 m. Orichivo apylinkėse vyko mūšiai tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Rusijos karių.

Jungtinių Tautų organizacijos duomenimis, šiuo metu miestelyje gyvena apie 6 tūkst. žmonių.

Plataus masto karo metu iš Zaporižios srities išvyko 280 tūkst. žmonių.

Didėja politinė rizika Vladimirui Putinui, nes Ukrainos kariuomenė pradeda ilgai lauktą puolimą, siekdama išstumti Rusiją iš pernai neteisėtai užgrobtos teritorijos, o Rusijos prezidentas pripažino Kyjivo „puolamąjį potencialą“, straipsnyje pažymėjo amerikiečių leidinys „The Washington Post“.

Žinovų teigimu, Rusijos elitas nervinasi dėl Ukrainos vakarietiškos ginkluotės ugnies galios ir baiminasi, kad gali būti nutrauktas sausumos tiltas, kurį Maskva nutiesė per pietryčių Ukrainą į Krymą, o tai Kremliui sukels didelių karinių ir moralinių sunkumų.

Be to, kovos tarp mūšio lauko vadų, bepiločių lėktuvų atakos prieš Maskvą ir precedento neturintys sukarintų grupuočių įsiveržimai į vakarinius Rusijos regionus, besiribojančius su Ukraina, verčia abejoti, ar V.Putinas gali kontroliuoti situaciją, teigia keli Rusijos elito nariai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nes baiminasi represijų.

„Tai rimtas iššūkis valdžiai“, – sakė vienas gerai pažįstamas Rusijos diplomatinių sluoksnių narys.

„Nuotaikos tarp elito labai niūrios, – leidiniui sakė politinės analizės bendrovės „R-Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja. – Jie nesupranta, kokie yra V.Putino planai, ir abejoja, ar jis tinkamai sprendžia susidariusią situaciją. Tai tęsiasi jau seniai, tačiau nerimas vis didėja“.

„Reuters“/„Scanpix“/Batalionas prie Kreminos

Anot analitikės, Vakarų pasiūlymai dėl ilgalaikių saugumo susitarimų Ukrainai, kalbos apie Ukrainos kariuomenės modernizavimą ir šiuolaikinę ginkluotę, „lemia pagrindinį Rusijos vadovybės nerimą“.

„Net ir be oficialios narystės Ukraina tokia forma gali kelti Rusijai egzistencinę grėsmę“, – pridūrė ji.

Negana to, pradėtas Ukrainos kontrpuolimas: ji ir jos sąjungininkės tikisi, kad geresnė Vakarų suteiktų naujų šarvuočių brigadų ugnies galia ir apmokymai kariams pralauš sustiprintas Rusijos linijas. Tačiau ekspertai mano, kad kovos bus panašesnės į atkaklų mūšį, kuris vyko prieš Ukrainai išlaisvinant Chersoną, o ne į žaibišką kampaniją, per kurią buvo sutriuškintos Rusijos pajėgos Charkive.

„Apie tai negalima spręsti iš kelių dienų mūšių“, – tviteryje rašė Michaelas Kofmanas, Karinių jūrų analizės centro Rusijos studijų direktorius, sumenkindamas socialinėje žiniasklaidoje Rusijos paskelbtus vaizdus, kuriuose matyti saujelė dūžtančių ukrainiečių tankų.

„Filmuota medžiaga apie kovinius nuostolius, kurių galima tikėtis, gali turėti įtvirtinantį poveikį. Šis puolimas tęsis kelias savaites, o greičiausiai ir mėnesius“, – pažymėjo ekspertas.

Jei šis kontrpuolimas iš tiesų bus sėkmingas, ukrainiečiai ne tik išlaisvins didesnę savo žemės dalį iš brutalios okupacijos, bet ir galbūt privers daugiau rusų pripažinti, kad šio karo jie negali laimėti, ir įtikins Vakarus ir toliau teikti Ukrainai reikalingą ilgalaikę paramą“, – rašė leidinio „The Washington Post“ apžvalgininkas Maxas Botas.

Kitas leidinio apžvalgininkas Davidas Ignatiusas šias operacijas prilygino Antrojo pasaulinio karo „D dienos“ operacijai ir kitoms istorijos ofenzyvoms, kurios „primena, kad kariuomenė kartais turi labai rizikuoti, kad galiausiai pasiektų pergalę“.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi sakė, kad susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pasiūlys pagalbą dėl užtvindymo, kurį sukėlė sprogimo Kachovkos hidroelektrinės užtvankoje iššauktas potvynis.

Pirmadienį tviteryje R.Grossi rašė: „Vykstu į #Ukraina susitikti su prezidentu @ZelenskyUa ir pristatyti pagalbos programą po katastrofiško Naujosios Kachovkos užtvankos užtvindymo“.

„Įvertinsiu padėtį #Zaporižios atominėje elektrinėje ir atliksiu ISAMZ rotaciją su sustiprinta komanda“, – pridūrė R.Grossi.

ISAMZ – tai TATENA stebėsenos tarnyba elektrinėje, kuri yra Rusijos okupuotoje teritorijoje.

„Reuters“/„Scanpix“/TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi

Anksčiau pranešta, kad Zaporižios atominė elektrinė aušinimo vandenį, kuris yra labai svarbus saugumui, gauna iš netoliese esančios šiluminės elektrinės, tiekiamą iš šalia pažeistos užtvankos esančio rezervuaro.

Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė „Enerhoatom“ šeštadienį pranešė, kad vandens lygis Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės aušinimo baseine yra „stabilus“.

Jėgainė yra Rusijos okupuotoje teritorijoje palei Dniepro upę.

Šią teritoriją ir branduolinį kompleksą nuo karo pradžios kontroliuoja Rusija, tačiau elektrinę vis dar daugiausia valdo ukrainiečių darbuotojai.

Rusijos invazija į Ukrainą agresorei kainavo dešimtis milijardų dolerių, nes sankcijos smukdė jos ekonomiką, o valstybės pajamos mažėjo. Dabar, kai konfliktas persikėlė į Rusijos teritoriją, karo kaina gali dar labiau išaugti, rašo „Bloomberg“.

Anksčiau rusams tolimas buvęs karas Ukrainoje dabar atėjo ir į Rusijos teritoriją. Belgorodo srityje nuo gegužės pabaigos vyko išpuoliai netoli sienos su Ukraina esančiose vietovėse – įvyko ir dramatiškas ginkluotas įsiveržimas iš Ukrainos. Kiek tai kainuos Rusijai?

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Iš Belgorodo srities evakuotų gyventojų laikinas apgyvendinimo centras Rusijoje

Rusijos ir Ukrainos pajėgos pranešė apie intensyvius susirėmimus prie Donecko ir Zaporižios administracinių sričių – Ukrainos rytuose ir pietryčiuose, kur Kyjivo kariuomenė, vykdydama ilgai lauktą kontrpuolimą, atkovojo keletą kaimų, pranešė CNN.

Dauguma kovų vyksta į pietus ir pietvakarius nuo Velyka Novosilkos miesto, kur Ukrainos kariuomenė bando prasiveržti palei siaurą Mokri Jaly upę, kaip teigiama daugelyje pranešimų. Šeštadienį Ukraina užėmė keletą nedidelių kaimų palei upę, rodo geolokacinis vaizdo įrašas. 

Žinomas Rusijos karinis tinklaraštininkas Aleksandras Kocas teigė, kad ukrainiečiai veržiasi palei upę. Jis nėra oficialus Rusijos pareigūnas, bet dažnai dalyvauja Rusijos dalinių veikloje.

„Jie juda abiem krantais .... Kai kuriose vietovėse [priešas] sugebėjo įsitvirtinti aukštumose [virš upės]. Ir jie spaus toliau, turėdamas daugiau išteklių, priversdamas mus perkelti rezervus iš kito rajono“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ dėstė A.Kocas.

Jis pridūrė, kad oro sąlygos, įskaitant rūką ir lietų, trukdė operacijoms, suteikdamos priedangą logistikai, bet taip pat neleisdamos pakilti lėktuvams ir dronams, pridūrė jis.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar sekmadienį pažymėjo, kad Kyjivo pažanga šiame regione siekia nuo penkių iki dešimties kilometrų. 

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Rusijos pajėgos bando atremti Ukrainos proveržį kontratakomis, teigiama neoficialiame Rusijos „Telegram“ kanale „Operacija Z“.

Pirmadienį jame pareikšta, kad Ukrainos pajėgos bando užimti aukštesnes pozicijas, kad „sudarytų sąlygas žengti į priekį“, ir vertino, kad jų tikslas – žengti Rusijos okupuoto Staromlynivkos mazgo link.

Kitas neoficialus Rusijos „Telegram“ kanalas „Rybar“ tvirtino, kad vyksta nuožmūs mūšiai ukrainiečiams užėmus Neskučnės ir Blahodatnės kaimus „po planuoto rusų kovotojų pasitraukimo iš ten“.

Kanale teigiama, kad Kyjivo pajėgos patyrė didžiulių nuostolių, tačiau pridūrė, kad „visoje fronto linijoje fiksuojamas diversinių grupių darbas ir intensyvios artilerijos dvikovos“.

Rusijos paskirtas pareigūnas okupuotoje Zaporižioje sakė, kad naktį į sekmadienį buvo sulaikyta ukrainiečių diversinė grupė, bandžiusi priartėti prie Rusijos gynybinių linijų.

Rusijos paskirtos Zaporižios karinės-civilinės administracijos narys Vladimiras Rogovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu „vyksta sunkūs mūšiai, dirba mūsų artilerija, minosvaidžių įgulos ir aviacija“.

Pirmadienį kasdienėje karo apžvalgoje JAV įsikūręs Karo studijų institutas pabrėžė, jog Rusijos vadovybė ir karą palaikantys tinklaraštininkai deda visas pastangas, jog sumenkintų bet kokius Ukrainos laimėjimus mūšio lauke.

Buvusiam Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui po jo „sapnų“ apie neva „rusišką“ Kyjivo Nepriklausomybės aikštę reikia tramdomųjų marškinių, tokią nuomonę tviteryje išsakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Paprašiau kolegų iš Psichologinių krizių valdymo departamento perduoti D.Medvedevui „sveikinimus“ laikinai egzistuojančios Rusijos dienos proga“, – rašė jis ir prisegė tramdomųjų marškinių iliustraciją.

Pirmadienį Rusijoje minima Rusijos diena. D.Medvedevas, kuris jau spėjo pagarsėti sąsajos su tikrove neturinčiais pasisakymais, savo kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė nuotrauką, kurioje įamžinta Nepriklausomybės aikštė Kyjive. Jos centre – Rusijos vėliava. Nuotraukos prierašas skamba taip: „Nepriklausomybės aikštė. Netrukus taps Rusijos aikšte“.

Verta pažymėti, kad tai ne pirmas kartas, kai D.Medvedevas savo „svajones“ išreiškia kaip pageidavimus ir dažnai grasina ne tik Ukrainai.

Anksčiau D.Medvedevas sakė, kad atsakas į faktinį Rusijos lyderio Vladimiro Putino areštą Vokietijoje po to, kai Hagos teismas išdavė arešto orderį, būtų lygus raketų smūgiui į Bundestagą ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo biurą. Jis taip pat dažnai nepagarbiai elgiasi su kitų šalių vadovais, reikšdamas jiems įžeidimus.

Penktadienį Baltieji rūmai pareiškė, kad Rusija gilina bendradarbiavimą su Iranu gynybos srityje ir gavo šimtus vienkartinių atakoms skirtų bepiločių orlaivių, kuriuos naudoja Ukrainoje. Panašu, kad Teheranas padeda Rusijai statyti gamyklą, kad šiuos dronus gamintų šalies viduje, pranešė „Reuters“.

Remdamiesi naujai išslaptinta informacija, Baltieji rūmai teigė, kad dronai buvo pagaminti Irane, gabenami per Kaspijos jūrą ir vėliau Rusijos pajėgų naudojami prieš Ukrainą.

„Pastarosiomis savaitėmis Rusija naudojo Irano bepiločius orlaivius, kad smogtų Kyjivui ir terorizuotų Ukrainos gyventojus, o Rusijos ir Irano karinė partnerystė, atrodo, gilėja“, – pareiškime teigė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Shahed-136

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo Arabatskaja Strelka vietovę Krymo pusiasalyje, kur buvo apsistojęs Rusijos ministras Denisas Manturovas, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Teigiama, kad Rusijos vyriausybės vicepremjeras lankėsi Heničesko mieste, kuris tuo metu buvo atakuotas. Žiniasklaida nenurodo, ar D.Manturovas buvo sužeistas dėl apšaudymo.

Praėjus kelioms minutėms po to, kai Rusijos pramonės ir prekybos ministras D.Manturovas išvyko, Ukrainos pajėgos smogė į vietovę, pažymėjo „RIA Novosti“.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos ministras Denisas Manturovas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Kol kas nežinoma, ar Rusijos pareigūnas pateko į apšaudymą ir ar buvo sužeistas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai šios informacijos nepatvirtino.

R.Manturovas penktadienį lankėsi okupuotoje Chersono srities dalyje.

Kaip pranešė Rusijos vyriausybė, jis lankėsi Heničesko mieste, kur apžiūrėjo vietos prekybos objektus ir susitiko su Rusijos paskirtu regiono vadovu Vladimiru Saldo.

Remiantis rusų propagandiniais „Telegram“ kanalais, R.Manturovo apsilankymas vietovėje ir Ukrainos karių smūgis „įvyko maždaug tuo pačiu metu“, tačiau „prasilenkė vienas su kitu – tiesiogine prasme keliomis minutėmis“.

Lenkų parama teikiant pagalbą ukrainiečiams gerokai sumažėjo, vis daugiau respondentų nurodo, kad jų požiūris pasikeitė dėl pabėgėlių „reiklumo“, rodo naujausio visuomenės požiūrio į ukrainiečių pabėgėlius ir migrantus tyrimo, kurį gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje atliko Varšuvos universiteto, Varšuvos ekonomikos ir humanitarinių mokslų akademijos tyrimų laboratorija, išvados, pranešė lenkų leidinys „Rzeczpospolita“.

Paramos mažinimas taikomas beveik visoms paramos ukrainiečiams formoms, išskyrus švietimą.

„Mes vis dar norime padėti, tuo įsitikinę 85 proc. respondentų, tačiau ne taip ryžtingai ir besąlygiškai kaip prieš metus ar net šių metų sausį“, – leidiniui aiškino projekto vadovas Robertas Staniszewskis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Vos per penkis mėnesius manančiųjų, kad Lenkija turėtų padėti Ukrainai karo metu, grupė sumažėjo nuo 62 proc. iki 42 proc. Dar mažiau lenkų – šiuo metu 35 proc. – yra tvirtai teigiamai nusiteikę Lenkijos pagalbos atžvilgiu, pabrėžiama, kad sausio mėn. tokių buvo 47 proc.

Ketvirtadalis lenkų sako „ne“ papildomai pagalbai Ukrainai. Be to, nuo 49 proc. iki 28 proc. sumažėjo dalis tų, kurie tvirtai remia pagalbą pabėgėliams Lenkijoje.

39,4 proc. respondentų teigė, kad pakeitė savo požiūrį į ukrainiečius, dažniausiai kaip priežastį nurodydami „reiklumą“ iš jų pusės.

„Dažniausiai respondentai tai aiškino fraze „jiems viskas turi būti nemokamai“, – sakė R.Staniszewskis.

Dar 14,5 proc. teigė, kad „ukrainiečiai turi daugiau teisių nei lenkai“.

Pasak Miroslavo Skurkos, Lenkijos ukrainiečių asociacijos prezidento, tai „antiukrainietiškų nuomonių, skleidžiamų socialinėje žiniasklaidoje“, kurių niekas neslopina, rezultatas.

Menininkai iš visos Ukrainos vyko į menininkės Polinos Raiko namus, kurie, kaip daugelis baiminasi, buvo sugriauti sugriuvus Kachovkos užtvankai, praneša „The Guardian“.

P.Raiko teptuką į rankas paėmė tik būdama 69 metų, o vienintelė jos drobė buvo kuklaus kaimo namo sienos. Tačiau vos per šešerius metus ji sukūrė nacionalinę vertybę ir tapo pietų Ukrainos liaudies meno ikona.

Tas namas, papuoštas paveikslais, kuriuos įkvėpė turtinga potvynių užliejamų pievų, esančių prie Raiko sodo, gamta, yra naujausia Kachovkos užtvankos griūties auka.

Plačiau skaitykite ČIA.

Wikipedia Commons nuotr./Polinos Raiko namas

Rusijos pajėgos ruošia dirbtinę katastrofą chemijos gamykloje „Krymo titanas“, esančioje laikinai okupuotame Armianske, Krymo pusiasalio šiaurėje, pranešė Ukrainos gynybos žvalgyba. 

„Dėl priešo įvykdyto teroristinio išpuolio prieš Kachovkos hidroelektrinę ir dėl to Šiaurės Krymo kanale trūkstant vandens, gamybos procesai „Krymo Titano“ gamykloje Armjanske sutriko iki kritinio lygio“, – sakoma tarnybos pareiškime.

Teigiama, kad rusai nemano, jog jos darbą galima atnaujinti minimaliu tinkamu režimu, todėl skleidžia informaciją apie galimą gamyklos uždarymą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Krymo gamykla „Krymo titanas“

„Tuo pat metu okupacinės kariuomenės inžineriniai daliniai jau kelias dienas kasinėja vis dar veikiančius bendrovės cechus ir gamykloje bei jos apylinkėse deda sprogmenis“, – priduriama pranešime.

Teroristinis išpuolis prieš Krymo „Titano“ gamyklą, kuriam galimai ruošiasi Rusijos pajėgos, reikštų dirbtinę žmogaus sukeltą katastrofą, baisią savo pasekmėmis, tikino Ukrainos gynybos žvalgyba.

Gamyklos įrangai sunaudojama apie 200 tonų amoniako. Manoma, kad sprogimo atveju amoniako debesis, priklausomai nuo vėjo krypties, per pusvalandį pasiektų aplinkines teritorijas.

Pirmiausia grėsmė iškiltų okupuotam Armianskui, Krasnoperekopsko rajonui ir pietiniams Chersono srities rajonams.

Ukrainos gynybos žvalgyba pažymėjo, kad šiuo metu rusai ruošiasi evakuoti okupacinės administracijos atstovus ir vietos gyventojus.

Ukraina apkaltino Rusijos pajėgas susprogdinus nedidelę užtvanką prie vandens telkinio pietryčiuose, palei regioninę sieną tarp Donecko ir Zaporižios sričių.

Pasak Karinio žiniasklaidos centro, sekmadienį sugriovus nedidelio rezervuaro užtvanką netoli Novodarivkos kaimo, potvynio vanduo išsiliejo per abu Mokri Jaly upės krantus.

Novodarivka yra vienas iš kelių kaimų šiame rajone, į kuriuos pastarosiomis dienomis, vykstant puolamosioms operacijoms keliuose fronto linijos taškuose pietryčių Ukrainoje, pretenduoja Kyjivo kariuomenė. 

Praeitą savaitę, Kyjivo teigimu, Rusijos pajėgos susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką ir sukėlė vieną didžiausių pramoninių ir ekologinių katastrofų Europoje per pastaruosius dešimtmečius.

Pirmadienio ryte Rusijos kariuomenė apšaudė Avdijivkos miestą. Dvi raketos sužeidė du žmones, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.

„Du sužeisti civiliai, apgadinti kultūros namai Centriniame prospekte ir gyvenamieji daugiaaukščiai 9-ajame kvartale – taip atrodo Avdijivka po dar vieno aviacijos smūgio“, – rašė jis.

Pasak srities vadovo, Rusijos pajėgos Avdijivkai dviem raketomis smogė apie 9.10 val.

Donecko srities Avdijivkos miestas šiuo metu yra fronto linijoje ir jį nuolat apšaudo rusų pajėgos. Teigiama, kad pirmadienį ryte Rusijos Federacija masiškai apšaudė miestą ir iš artilerijos. Sviediniai pataikė į automobilių saugyklos teritoriją. Padėtis Avdijivkoje tokia sudėtinga, kad gegužės pradžioje buvo nuspręsta iš miesto evakuoti visus civilius gyventojus.

„Raytheon Technologies“ planuoja iki 2024 m. pabaigos pagaminti dar penkias oro gynybos sistemos „Patriot“ baterijas Ukrainai, pranešė leidinys „The Wall Street Journal“.

Su leidinio žurnalistais kalbėjęs bendrovės generalinis direktorius Gregas Hayesas pažymėjo, kad įmonė nori padidinti gamybą iki 12 „Patriot“ sistemų per metus.

Anot jo, bendrovei padarė įspūdį sistemos efektyvumas, kuri kartu su kitomis oro gynybos sistemomis sunaikino beveik 90 proc. rusiškų taikinių.

„Zuma press“/„Scanpix“/Oro gynybos sistemos „Patriot“ numuštas taikinys virš Kyjivo

Pažymima, kad Ukraina modifikavo „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos programinę įrangą taip, kad sistema galėtų sekti ir naikinti dvigubai greičiau skriejančias hipergarsines raketas.

Šiuo metu Ukraina turi dvi „Patriot“ oro gynybos sistemas. Vieną jai suteikė Jungtinės Valstijos, o kitą – Vokietija kartu su Nyderlandais.

Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pareiškė, kad Ukrainai reikia 50 „Patriot“ baterijų, kad galėtų veiksmingai gintis nuo Rusijos atakų.

Oro gynybos sistema jau parodė sėkmingų rezultatų Ukrainoje: gegužės pradžioje „Patriot“ pirmą kartą virš Kyjivo numušė Rusijos hipergarsinę raketą X-47 „Kinzhal“.

Kyjivui paskelbus, kad jo pajėgos per pradėta kontrpuolimą išlaisvino keturis kaimus, atvirų žvalgybos šaltinių analizės duomenys rodo, kad Ukraina per pastarąsias kelias dienas neteko 16 JAV perduotų šarvuočių, pranešė CNN.

16 JAV pėstininkų kovos mašinų „Bradley“, kurios pastarosiomis dienomis buvo sunaikintos arba apgadintos ir paliktos, sudaro beveik 15 proc. iš 109, kurias Vašingtonas suteikė Kyjivui, tvirtino Jakubas Janovskis Nyderlandų atvirojo šaltinio žvalgybos svetainėje „Oryx“, kuri nuo Rusijos invazijos pradžios renka vaizdinius įrodymus apie karinės technikos nuostolius Ukrainoje.

Kovinėje transporto priemonėje „Bradley“, kuri juda ne ant ratų, o ant vikšrų, telpa apie 10 karių, ji naudojama personalui gabenti į mūšį ir kartu teikia palaikomąją ugnį.

„Zuma press“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Kai sausio pabaigoje į Ukrainą buvo išsiųsta pirmoji daugiau kaip 60 „Bradley“ partija, JAV kariuomenės 841-ojo transporto bataliono vadė pulkininkė leitenantė Rebeka D'Angelo teigė, kad šarvuočiai bus svarbūs Kyjivo puolamosioms operacijoms.

„Tikimės, kad tai padidins jų pajėgumus užtikrinti judėjimą į priekį mūšio lauke ir susigrąžinti prarastas pozicijas, nes jie turės tokią įrangą, kuri prilygsta rusų turimai arba ją pranoksta“, – anksčiau teigta JAV kariuomenės pranešime.

Tačiau kai Vašingtonas sausį paskelbė, kad perduos „Bradley“ Ukrainai, CNN karinis analitikas, į atsargą išėjęs generolas Jamesas „Spider“ Marksas sakė, kad „Bradley“ reikės tinkamo kitų gebėjimų derinio, įskaitant oro paramą, tolimojo nuotolio artileriją ir aštrią žvalgybą.

„Vien tokia įranga, kaip „Bradley“, yra nuostabi, bet ją reikia naudoti kartu su visais kitais įrankiais“, – tuomet tikino jis.

Oro parama yra viena iš sričių, kurioje trūksta Ukrainos kariuomenei, nors tikimasi, kad Kyjivo pajėgos ateityje gaus iš Vakarų sąjungininkų daugiafunkcinių naikintuvų F-16.

Pasak „Oryx“, „Bradley“ yra tarp beveik 3 600 karinės įrangos vienetų, kuriuos Ukraina prarado per karą. Tuo tarpu interneto svetainėje teigiama, kad buvo užfiksuotas daugiau kaip 10 600 Rusijos karinės įrangos vienetų nuostolis.

Rusijos gynybos ministerija priėmė įsakymą, pagal kurį visi „savanorių daliniai“ iki liepos 1 d. turėtų pasirašyti sutartis, pagal kurias juos kontroliuotų gynybos ministras Sergejus Šoigu, nes Maskva bando užtikrinti privačių kariuomenių, kovojančių jos vardu Ukrainoje, kontrolę, praneša „Reuters“.

Ministerijos teigimu, pirmadienį pasirašyta sutartis su čečėnų specialiųjų pajėgų grupe „Achmat“.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Mainais už tai savanoriai kovotojai gaus tokias pačias lengvatas ir apsaugą kaip ir reguliariosios kariuomenės kariai, įskaitant paramą jiems ir jų šeimoms sužeidimo ar žūties atveju.

Tuo tarpu privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, kuris nuolat nesutaria su Rusijos gynybos ministerija ir ne kartą pareiškė jai kaltinimus, sekmadienį pasakė, jog „Wagner“ bendrovė atsisakys pasirašyti bet kokią tokią sutartį, nes nepasitiki S.Šoigu autoritetu.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos prie Bachmuto pasistūmėjo iki 700 m, o rusai patyrė nuostolių, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai pulkininkas Serhijus Čerevatas.

Bachmuto sektoriuje tęsiasi pozicinės kovos. Tuo pat metu Ukrainos kariai toliau kontratakuoja ten, kur turi galimybę.

„Pasistūmėjome nuo 250 iki 700 metrų į priekį flanguose, stumdami priešą atgal. Kartu jie patyrė nuostolių – 66 okupantai žuvo, 83 buvo sužeisti, 3 pateko į nelaisvę“, – sakė atstovas spaudai.

Ukrainos kariai taip pat sunaikino dvi Rusijos pajėgų pėstininkų kovos mašinas, dvi desantines kovos mašinas, šarvuotą transporterį, du savaeigius minosvaidžius „Nona“, haubicą D-30, prieštankinę raketų sistemą ir lauko amunicijos sandėlį.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Rusijos kariai taip pat bando kontratakuoti, tačiau nesėkmingai. Taigi iš viso per pastarąją parą Bachmuto sektoriuje įvyko trys susišaudymai. S.Čerevatas teigė, kad taip pat 249 kartus buvo apšaudytos ukrainiečių pozicijos iš įvairių tipų artilerijos ir surengti du oro antskrydžiai.

Atstovo spaudai tvirtinimu, ukrainiečiai stengiasi kovoti kūrybiškai, pasitelkdami visas savo ir partnerių pajėgas bei priemones ir pasinaudodami kiekviena priešo klaida.

Praeitą savaitę pranešta, kad Ukrainos kariams įvairiose Bachmuto sektoriaus vietovėse pavyko pasistūmėti iki 1400 metrų.

Didžiąją dalį paties Bachmuto šiuo metu kontroliuoja Rusijos pajėgos, tačiau kovos dėl miesto tęsiasi. Didžiosios Britanijos žvalgybos vertinimais, kiekvieniems 48 cm okupantų užimtos teritorijos tenka vidutiniškai po vieną žuvusįjį ar sužeistąjį.

Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrijus Melnykas pareiškė, jog šalies gynėjams reikalinga daugiau vakarietiškos technikos, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

„Ukrainos kariuomenei labai reikia daug daugiau vakarietiškų tankų, pėstininkų kovos mašinų ir kitų šarvuočių“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas.

„Kiekvienas „Leopard 2“ yra tiesiog aukso vertės lemiamam puolimui“, – tvirtino buvęs Ukrainos ambasadorius Berlyne.

Jis įsitikinęs, kad Vokietija yra pajėgi pateikti daugiau nei 18 vienetų, kuriuos jau pristatė iš savo atsargų, kurių yra daugiau nei 300.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Leopard 2 tankas

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys tradicinėje karo eigos apžvalgoje socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienį rašė, kad Ukrainos pajėgos pagaliau išžvalgė rusų gynybos sistemą Zaporižios srityje ir ėmėsi stiprinti spaudimą pasirinktuose taškuose.

Eksperto nuomone, Ukrainos gynėjai žinojo, kad jiems teks susidurti su ilgai įrenginėtomis Rusijos gynybos linijomis.

„Šios linijos nėra ištisinės, tarp jų buvo išsimėtę rusų daliniai, įrengti minų laukai, kuriuos ukrainiečiai galėjo aptikti tik puolimo metu. Padėtį dar labiau apsunkino beveik nebaudžiamai veikianti rusų aviacija“, – pažymėjo E.Papečkys.

Jis teigė, kad dabar Ukrainos pajėgos pereidinėja į kitą puolimo fazę ir iš užnugario pritraukiami nauji daliniai galės padidinti spaudimą „jau apdaužytai priešo gynybai“.

„Kad Rusijos pajėgos negalėtų permesti pastiprinimų iš kitur, vienokie ar kitokie aktyvesni veiksmai bus vykdomi beveik visame fronte: Belgorodą ukrainiečiai laiko pastovioje įtampoje, Bachmute atakomis flanguose taip pat sukaustė priešininko pajėgas, patys telkia dalinius Kreminos kryptyje, kur kol kas aktyvesni rusai, demonstruoja akivaizdžią grėsmę forsuoti Dniprą Chersono srityje“, – dėstė karybos žinovas.

„Rusų gynybinė linija gali tapti spąstais, iš kurių rusams tektų sprukti ukrainiečiams prasilaužus vienoje ar keliose vietose“, – pridūrė jis.

Sekmadienį Rusija pareiškė, kad Ukraina nesėkmingai bandė užpulti Rusijos karinį laivą šešiais greitaeigiais bepiločiais kateriais, kai Rusijos laivas patruliavo prie pagrindinių gamtinių dujų vamzdynų Juodojoje jūroje, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Laivas „Priazovye“ vykdė, kaip teigė Rusijos gynybos ministerija, „padėties stebėseną ir saugumo užtikrinimą palei dujotiekių „TurkStream“ ir „Blue Stream“ maršrutus pietrytinėje Juodosios jūros dalyje“.

Maskva nurodė, kad Ukraina esą atakavo ankstyvą sekmadienio rytą maždaug už 300 km į pietryčius nuo Sevastopolio, Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinės Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Tuo metu, kai įvyko ataka, JAV bepilotis stebėjimo orlaivis RQ-4 „Global Hawk“ buvo centrinėje Juodosios jūros dalyje, teigė gynybos ministerija.

„Juodosios jūros laivyno laivas „Priazovye“ toliau vykdo jam pavestas užduotis“, – tvirtinama ministerijos pareiškime.

Rusija ir Turkija 2020 m. sausio mėn. oficialiai pradėjo eksploatuoti 31,5 mlrd. kubinių metrų per metus pajėgumo dujotiekį „TurkStream“. Šiuo dujotiekiu, kuriuo Maskva gali apeiti Ukrainą kaip tranzito į Europą kelią, per Juodąją jūrą ir Turkiją į Pietų Europą tiekiamos rusiškos gamtinės dujos.

Dujotiekiu „Blue Stream“ Rusijos dujos tiekiamos į Turkiją.

Kyjivo teigimu, Rusijos pajėgoms susprogdinus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, prasidėjęs potvynis Chersono srityje slūgsta: užtvindytų miestų, miestelių ir kaimų vandens lygis per naktį nukrito 64 centimetrais.

Tačiau net 46 miestai, miesteliai ir kaimai tebėra po vandeniu, tvirtino Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Vanduo toliau slūgsta ir jau pasiekė 3 m 29 cm. Palyginti su sekmadienio vakaru, jo lygis sumažėjo 64 centimetrais“, – pridūrė jis.

Karinės administracijos vadovo teigimu, išvaduotoje teritorijoje užlietas 3 801 namas. Tačiau Ukrainos pusė, nepaisydama smarkių rusų apšaudymų, toliau vykdo gelbėjimo darbus.

„AP“/„Scanpix“/Evakuacijos metų rusų sužeisti nukentėjusieji

„Dešiniajame krante iš vandens gniaužtų išgelbėti 2 743 žmonės, tarp jų 228 vaikai ir 77 judėjimo negalią turintys žmonės“, – paskelbė O.Prokudinas.

Pasak jo, vien iš Chersono evakuota 2318 žmonių.

„Padėtis kairiajame krante išlieka kritiška. Rusai blokuoja evakuaciją ir patys jos nevykdo, taip pat trukdo mums gelbėti savo žmones, šaudydami į pagyvenusių ir neįgalių regiono gyventojų nugaras, kaip nutiko vakar“, – pridūrė Ukrainos pareigūnas.

Sekmadienį Rusijos pajėgos atakavo iš kairiojo kranto evakuojamą valtį su civiliais gyventojais. Trys žmonės (tarp jų 74 metų vyras, kuris apšaudymo metu savo kūnu saugojo moterį) žuvo. Iš viso, prokuratūros duomenimis, buvo sužeisti 23 žmonės. 

Tokiomis itin sudėtingomis sąlygomis iš kairiojo kranto buvo evakuota 112 žmonių. Tarp išgelbėtųjų buvo vyrų, kuriems pavyko išsigelbėti nuo vandens įsikibus į medžius.

Jungtinės Tautos pažadėjo padėti gelbėti žmones iš okupuotos teritorijos, tačiau kol kas gelbėjimo procesas nepradėtas – organizacija teigia negavusi leidimo iš Rusijos.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertams reikia galimybių patekti į Zaporižios atominę elektrinę (AE), kad galėtų patikrinti „reikšmingą neatitikimą“ duomenyse apie vandens lygį susprogdintoje Kachovkos užtvankoje, kuri naudojama elektrinės reaktoriams aušinti, pareiškė agentūros vadovas Rafaelis Grossi.

Jis pažymėjo, kad vandens lygis Kachovkos rezervuare sparčiai krenta nuo praėjusios savaitės, kai dėl sprogimo buvo smarkiai pažeista žemutinė užtvanka.

Remiantis TATENA duomenimis, sekmadienį vandens lygis Zaporižios elektrinei reikalinguose rezervuaruose buvo 11,27 m, palyginti su beveik 17 m prieš užtvankos sugriovimą. Tuo tarpu realūs duomenys gali skirtis net per kelis metrus.

Pareiškime teigiama, kad vandens lygio aukštis yra esminis parametras ilgalaikiam vandens siurblių veikimui.

„Gali būti, kad šis išmatuoto lygio neatitikimas atsirado dėl to, kad nuo didesnio rezervuaro atskirtas izoliuotas rezervuaras. Tačiau tai galėsime išsiaiškinti tik tada, kai turėsime prieigą prie elektrinės“, – sakė R.Grossi.

Prieš kelias dienas bendrovės „Ukrhydroenergo“ vadovas Ihoris Syrota pareiškė, kad vandens lygis Kachovkos užtvankoje pasiekė vadinamąjį „negyvąjį tašką“ ir peržengė 12,5 metro ribą.

Ketvirtadienį prasidėsiančiame Ramšteino formato susitikime bus aptariamos „lėktuvų koalicijos“ Ukrainai detalės, taip pat galimybės šalį aprūpinti papildoma oro gynyba, šaudmenimis ir artilerija, pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Per susitikimą aptarsime „lėktuvų koalicijos“ detales. Šiuo atveju vis dar kalbame apie pilotų mokymą ir ne tik pilotų, bet ir mūsų technikų bei inžinierių, kurie dalyvaus orlaivių techninėje priežiūroje. Tai labai sudėtinga sistema“, – sakė ministras.

O.Reznikovas pažymėjo, kad šis klausimas bus išsamiai aptartas su Nyderlandų, Danijos, JAV ir kitų prie koalicijos prisijungusių šalių gynybos ministerijų komandomis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Gynybos ministras į Ukrainos delegaciją įtraukė ir ukrainiečių karinių oro pajėgų atstovus.

Ministras pabrėžė, kad Ukrainos prioritetai nepasikeitė, todėl susitikime taip pat bus aptarta viskas, kas susiję su oro gynyba, amunicija ir artilerija.

„Šis karas yra išteklių karas. Ištekliai reiškia ne tik ginklus, bet ir gebėjimą juos remontuoti, prižiūrėti, aptarnauti ir visa kita, kas su tuo susiję. Todėl mums svarbu atidaryti įvairaus pobūdžio centrus, kuriuose būtų galima remontuoti ir aprūpinti įrangą. Tiek Ukrainos teritorijoje kartu su partneriais, tiek draugiškose pasienio šalyse“, – pridūrė jis.

Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimuose įvairių šalių gynybos ministrai aptaria pagalbos teikimą mūsų šaliai kovojant su Rusijos agresija. Ketvirtadienį prasidėsiantis susitikimas jau bus 13-asis.

Pirmadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad Zaporižios ir Chersono srityse Rusija perėmė gynybines pozicijas, nes Ukrainos kovotojai aktyvina veiksmus palei fronto liniją.

Ginkluotųjų pajėgų teigimu, Rusija „apšaudė artilerijos ugnimi“ daugelį nedidelių gyvenviečių visame regione. 

Rusijos gynybos ministerija savo pranešime taip pat nurodė, kad Ukraina „rengia vis daugiau atakų [Zaporižios] kryptimi“ – tačiau teigė sunaikinusi ukrainiečių šarvuotąją techniką.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgos prie Avdijivkos

Pasak aukšto rango Ukrainos pajėgų vado, vienas žmogus žuvo ir dar du buvo sužeisti Avdijivkos mieste Ukrainos rytinėje Donecko srityje, kur taip pat tebesitęsia smarkūs mūšiai.

„Šiuo metu neįmanoma pateikti aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje“, – teigė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, turėdamas omenyje kitus karštuosius regiono taškus.

Savaitgalį Ukrainos kariškiai pareiškė pasiekę laimėjimų pietryčiuose ir savaitgalį atkovojo tris fronto kaimus po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis davė aiškiausią signalą iki šiol, kad jo pajėgos pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimo kampaniją, siekdamos susigrąžinti Rusijos pajėgų užimtas teritorijas.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo, kad praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu buvo matomas ir aktyviai dalyvavo viešojoje erdvėje. Manoma, jog taip buvo siekta pademonstruoti, kad jis kontroliuoja strateginius klausimus, kol Ukraina spartina puolamąsias operacijas.

S.Šoigu bent du kartus komentavo Rusijos gynybines operacijas, įskaitant beveik neabejotinai gerokai perdėtus teiginius apie Ukrainos nuostolius.

Britų žvalgybos teigimu, tai stipriai kontrastuoja su kitais svarbiais karo laikotarpiais, kai jis buvo dingęs iš viešumos.

Rusijos gynybos ministras taip pat paragino Rusijos gynybos pramonę padvigubinti pastangas ir išsakė priekaištus Vakarų karinės apygardos pareigūnams, kad šie nepakankamai greitai išsiuntė į frontą rezervines šarvuotąsias mašinas.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos analitikai spėja, kad S.Šoigu puikiai supranta, jog reikia išlaikyti teigiamą įvaizdį, kai jis vis dažniau sulaukia tiesioginės kritikos iš savo kolegų rusų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė tradicinį rusų praradimų mūšio lauke vertinimą. Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai likvidavo 540 rusų kovotojų. Nuo karo pradžios Rusijos pusė patyrė daugiau nei 216 tūkst. gyvosios jėgos nuostolių.

Taip pat buvo sunaikinti 5 tankai, 5 šarvuotosios kovos mašinos ir 10 artilerijos sistemų.

Generalinis štabas paskelbė, jog buvo nukauti 7 bepiločiai orlaiviai.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pirmadienį žinutėje Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiūlė visišką savo šalies paramą ir solidarumą Maskvai, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Kim Jong Unas išsiuntė sveikinimo žinutę Rusijos, vienos iš nedaugelio valstybių, palaikančių draugiškus santykius su Pchenjanu, nacionalinės dienos proga.

Šiaurės Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) paskelbtoje žinutėje tiesiogiai neužsimenama apie invaziją į Ukrainą ar Maskvos įsitraukimą į ginkluotą konfliktą, tačiau giriamas V.Putino „teisingas sprendimas ir vadovavimas... siekiant užkirsti kelią didėjančioms priešiškų jėgų grėsmėms“.

„Reuters“/„Scanpix“/Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Šiaurės Korėjos liaudis „visapusiškai remia ir solidarizuojasi su Rusijos žmonėmis, kurie visomis išgalėmis kovoja už šventą reikalą išsaugoti savo šalies suverenias teises, plėtrą ir interesus prieš imperialistų savivalę.“

Tai naujausia Pchenjano paramos Maskvai žinia nuo karo Ukrainoje pradžios.

Šiaurės Korėja tą konfliktą apibūdino kaip JAV „įgaliotą karą“, kuriuo siekiama sunaikinti Rusiją, ir pasmerkė Vakarų karinę pagalbą Kyjivui.

Sausį Jungtinės Valstijos apkaltino Šiaurės Korėją, kad ji tiekia raketas ir kitus svaidomuosius ginklus Rusijos samdinių grupei „Wagner“. Pchenjanas šį kaltinimą paneigė.

Kovą Vašingtonas teigė turintis įrodymų, kad Maskva siekia, jog Pchenjanas tiektų ginklus puolimui Ukrainoje mainais į pagalbą maistu nuskurdusiai Šiaurės Korėjai.

Būdama nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, Rusija jau seniai laikosi pozicijos prieš didėjantį spaudimą Šiaurės Korėjai, kuriai dėl jos branduolinių ginklų ir raketų programų taikomos įvairios JT ir Vakarų sankcijos.

Ukrainos pajėgos padarė pažangą Donecko ir Zaporižios srityse, kurią Rusijos pajėgos patvirtino, bet toliau ją menkina, birželio 11 d. naujausioje atnaujintoje ataskaitoje nurodė Karo tyrimų institutas.

Pasak ISW, ir Ukrainos, ir Rusijos šaltiniai pranešė, kad birželio 10-11 d. Ukraina pasiekė laimėjimų į pietus nuo Velykos Novosilkos Donecko srityje, įskaitant Makarivkos, Neskučnės, Blahodatnės, Storoževės ir Novodarivkos kaimų išvadavimą.

Gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar birželio 11 d. taip pat sakė, kad Ukrainos pajėgos pietų Ukrainoje pasistūmėjo 300-1500 metrų.

Kai kurie Rusijos šaltiniai menkina Ukrainos pažangą, teigdami, kad mūšiai vyksta „pilkosiose zonose“, ginčytinose teritorijose arba teritorijose, kurias Rusija dar nebuvo visiškai užėmusi iki Ukrainos atakų Pietų Ukrainoje, pažymėjo ISW.  

„Tikėtina, kad Rusijos šaltiniai, siekdami sumenkinti Ukrainos laimėjimus ir nepranešti apie Ukrainos pajėgų prasiveržimą pro gynybines linijas, Ukrainos teritorinius pasiekimus per Rusijos gynybines linijas vadina „pilkosiomis zonomis“, – rašoma atnaujintoje ataskaitoje.

Nors Ukrainos pajėgos išlaisvino kelis kaimus, teiginiai apie Ukrainos „proveržį“ šiuo metu yra per ankstyvi, teigė ISW.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Šeštadienį ir sekmadienį Ukrainos pajėgos surengė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijose fronto teritorijose ir pasiekė teritorinių laimėjimų.
• Ukrainos pajėgos padarė vizualiai patvirtintą pažangą vakarinėje Donecko srityje ir vakarinėje Zaporižios srityje, kurią Rusijos šaltiniai patvirtino, bet stengėsi sumenkinti.
• Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pareiškė, kad Rusijos pajėgos iš Chersono krypties į Bachmuto ir Zaporižios kryptis perkelia savo pajėgiausius kovinius dalinius.
• Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusijos pajėgos surengė ribotą seriją bepiločių orlaivių smūgių, nukreiptų į rytines Ukrainos pasienio teritorijas.
• Privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas Rusijos gynybos ministerijos planą iki liepos 1 d. įforminti savanorių formuotes apibūdino kaip išpuolį prieš jį ir jo pajėgas.
• Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais.
• Rusijos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas į pietus nuo Kreminos.
• Ukrainos ir Rusijos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas aplink Bachmutą ir Avdijivkos-Donecko miesto liniją.
• Nuo šeštadienio Ukrainos pajėgos pasiekė laimėjimų prie administracinės sienos tarp Donecko ir Zaporižios sričių bei vakarinėje Zaporižios srityje.
• Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad lietus palei Zaporižios srities frontą gali sulėtinti Ukrainos operacijas artimiausiomis dienomis.
• Pranešama, kad Čečėnijos Respublika suformavo du naujus pulkus - "Achmat-Rusija" ir "Achmat-Čečėnija" - aprūpintus komerciškai prieinama kiniška šarvuota technika.
• Pranešama, kad diversantai, tarp kurių buvo ir ukrainiečių partizanų, surengė du pavienius savadarbių sprogstamųjų užtaisų išpuolius prieš geležinkelius okupuotoje Chersono srityje ir Kryme.