Vakarų pareigūnai įvertino kontrpuolimą: Ukraina naudoja dešimtmečius nematytas karo veiksmų formas

Europos Parlamento deputatai karo nusikaltimu pavadino birželio 6 d. rusų okupantų įvykdytą Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimą. Parlamentarai griežtai pasmerkė šiuos Rusijos veiksmus.

Pasak „Ukrinform“, tai buvo pareikšta Europos Parlamento pranešime po trečiadienį Strasbūre vykusios plenarinės sesijos. Pažymima, kad jos metu deputatai svarstė pasirengimo Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kuris įvyks mėnesio pabaigoje Briuselyje, eigą.

„Deputatai pasmerkė užtvankos sugriovimą Ukrainos Naujojoje Kachovkoje – naujausią Rusijos įvykdytą karo nusikaltimą, už kurį ji turi prisiimti pasekmes. Jie paragino ES toliau tvirtai remti Ukrainą, įvesti naujas sankcijas Rusijai ir nukreipti milijardus įšaldyto Rusijos oligarchų finansinio turto Ukrainos atstatymui“, – sakoma pareiškime.

Daugiau skaitykite čia.

Raudonasis Kryžius trečiadienį pranešė, kad aplankė 1 500 karo belaisvių tiek Rusijos, tiek Ukrainos pusėje. 

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) pabrėžė, kad svarbu, jog būtų suteikta prieiga prie Rusijos ir Ukrainos karo belaisvių.

Anot TRKK, šie vizitai yra itin svarbūs norint patikrinti laikymo sąlygas, suteikti paramą, kartais knygas, higienos reikmenis ir kitus būtiniausius reikmenis, taip pat perduoti naujienas iš artimųjų. 

„Karo belaisviams ir jų šeimoms, kurios galėjo pasidalyti naujienomis, tai padarė... neišmatuojamą poveikį“, – žurnalistams sakė TRKK Europos ir Vidurio Azijos regiono direktorė Ariane Bauer.

Ji nurodė, kad TRKK ir jo partneriai šiuo metu yra perdavę apie 2 500 asmeninių žinučių karo belaisviams ir jų šeimoms. 

TRKK taip pat yra suteikęs maždaug 5 500 šeimų informaciją apie jų artimųjų likimą Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metu.

Daugiau skaitykite čia.

Ukrainos gynėjai rytiniame fronte pasistūmėjo kelis kilometrus į priekį. Tuo pat metu Rusijos užpuolikai patiria gyvosios jėgos ir technikos nuostolių – priešas „jau pasirengęs bėgti“, rašo „Unian“.

Apie tai laidos „Espresso“ eteryje papasakojo bataliono „Svoboda“ kovotojas Jaroslavas Lysenka. Pasak jo, kai kurie daliniai taip pat pradėjo „nedidelius kontrpuolimus“ aplink Bachmutą Donecko srityje. 

„Mes darome pažangą savo kryptimi. Priešas patiria gyvosios jėgos ir technikos nuostolių. Prie Kurdiumovkos, Kleščejevkos, Ozerjanovkos mūsų ginklo broliai pasistūmėjo kelis kilometrus. Šis sektorius labai svarbus, kadaise jis buvo mūsų įtvirtintas ir pernai prarastas“, – pabrėžė J.Lysenka.

Jis pažymėjo, kad gynybos pajėgos grąžina anksčiau prarastas pozicijas rytų kryptimi. 

„Dabar mes vėl grįžtame į savo pozicijas, nukauname priešą. Ir atrodo, kad priešas tam jau pasiruošęs. Užpuolikai nusiramino, laukia mūsų didelio puolimo, bet jų niekas neišgelbės. Rusai jau pasiruošę bėgti“, – pridūrė J.Lysenka.

Trečiadienio vakarą Rusijos kariuomenė vėl apšaudė Chersoną ir sužeidė du savanorius, kurie padėjo evakuoti civilius gyventojus po užtvankos griūties ir dėl to kilusių potvynių.

Generalinė prokuratūra apie tai pranešė „Telegram“ .

Dėl karo įstatymų pažeidimo iškelta baudžiamoji byla, atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Ukrainos valdžios institucijos visoje šalyje paskelbė oro pavojaus signalą. Pavojus truko apie 30 minučių. 

20.12 val. rytiniuose ir centriniuose regionuose pradėjo kaukti sirenos, o po kelių minučių išplito po visą šalį.

Sirenų garsas reiškia raketų smūgių ir oro antskrydžių grėsmę. Tokiu atveju ukrainiečiams būtina vykti į slėptuvę.

20.45 val. pavojaus signalas atšauktas – pirmiausia Vinicoje ir sostinėje, o po kelių minučių sirenos nustojo skambėti visoje šalyje.

Šiuo metu pavojus išlieka tik Kyjivo srityje, taip pat Donecko ir Luhansko srityse.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Aljanso narės turi užtikrinti, jog Ukraina gautų pakankamai ginklų, kad ji galėtų sėkmingai tęsti kontrpuolimą.

Ketvirtadienį Vakarų lyderiai susitiks NATO būstinėje Briuselyje, kad iš Ukrainos gynybos ministro išgirstų naujausią informaciją apie kontrpuolimo eigą.

„Akivaizdžiausias dalykas – užtikrinti, kad jie turėtų ginklų, atsargų ir techninės priežiūros, kad galėtų tęsti puolimą“, – žurnalistams sakė J.Stoltenbergas.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Anot jo, neišvengiama, jog Kyjivas patirs nuostolių per kontrpuolimą.

„Bus aukų ir dėl modernios NATO įrangos“, – pareiškė jis.

„Niekas nesitikėjo, kad aukų nebus. Tikrovėje vyksta nuožmios, įnirtingos kovos“, – sakė J.Stoltenbergas. 

J.Stoltenbergas pakartojo, kad Ukrainos kontrpuolimas vyksta sparčiai, tačiau pareiškė, kad tai tik pradžia ir kad šiuo metu jis negali daryti jokių prognozių.

NATO sąjungininkės, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Kyjivui jau skyrė ginkluotės už dešimtis milijardų dolerių, siekdamos padėti jai kovoti su Rusijos pajėgomis.

Rusijos kariai labai tankiai užminavo teritorijas ir didina fronto apšaudymą, bandydami sustabdyti Ukrainos puolimą, tačiau ginkluotosios pajėgos užtikrintai žengia pirmyn.

Tai Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pareiškė teletilto „Yedyni Novyny“ eteryje, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Pietuose mūsų kariai šiuo metu susiduria su nuolatiniu laukų užminavimu, todėl labai sunku žengti į priekį. Žiūrint į skaičius, gal ir lėtai, bet pažanga tikrai yra. Taip pat susiduriame su tuo, kad priešas aktyviai naudoja dronus kamikadzes, taip pat bando sustabdyti mūsų puolimą ir padaryti įvairių nuostolių“, – sakė ji.

Per dieną Ukrainos gynėjai surengė 12 aviacijos smūgių į Rusijos užpuolikų susitelkimo vietas.

Apie tai pranešama naujausioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje apie Rusijos invaziją.

„Gynybos pajėgų aviacija per parą sudavė 12 smūgių į priešo personalo koncentracijos rajonus“, – sakoma pranešime.

Taip pat pažymima, kad per dieną raketų ir artilerijos daliniai smogė 11-ai gyvosios jėgos koncentracijos rajonų, vienai priešlėktuvinei raketų sistemai ir trims priešo elektroninės kovos stotims.

Generalinis štabas taip pat pažymėjo, kad šiąnakt Rusijos užpuolikai surengė dar vieną raketinį ir oro smūgį Ukrainai, panaudodami 6 iš oro paleidžiamas sparnuotąsias raketas Kh-22, 4 jūroje paleidžiamas sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir 10 Irano atakos bepiločių lėktuvų „Shahed-131/136“.

„Iš viso per dieną priešas surengė 37 oro smūgius, taip pat atliko 32 apšaudymus iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų į mūsų karių pozicijas ir gyvenvietes“, – sakoma Generalinio štabo pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį Sankt Peterburge susitiks su Afrikos šalių vadovais, pranešė prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.

Pasak jo, grūdų sandoris bus vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos aptars lyderiai.

„Afrikos šalių vadovai suinteresuoti nuolatiniu grūdų tiekimu į jų žemyną, o tai iki šiol nebuvo įmanoma pagal Stambulo susitarimą“, – sakė J.Ušakovas, kurį citavo valstybinė Rusijos naujienų agentūra „Tass“.

„Reuters“/„Scanpix“/Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Rusija buvo nepatenkinta šiuo susitarimu ir atidžiai apsvarstys sprendimą, ar jį pratęsti, pažymėjo J.Ušakovas, pakartodamas V.Putino antradienio komentarus karo korespondentams Kremliuje, kur jis sakė, kad svarsto galimybę pasitraukti iš šio susitarimo.

Prieš susitikimą su V.Putinu Afrikos šalių vadovai penktadienį susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, anksčiau pranešė ne pelno organizacija „Brazzaville Foundation“.

Planuojama, kad susitikime dalyvaus Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa, Afrikos Sąjungos ir Komorų sąjungos pirmininkas Azalis Assoumani, Kongo Respublikos prezidentas Denis Sassou Nguesso, Ugandos prezidentas Yoweris Museveni, Senegalo prezidentas Macky Sall ir Zambijos prezidentas Hakainde Hichilema.

Artimiausiais mėnesiais Nyderlandai pradės mokyti ukrainiečių pilotus valdyti naikintuvus ir kartu su partneriais jau kuria mokymo centrą, naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtino Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren.

„Informavau Atstovų rūmus apie naują paramą Ukrainai. Artimiausiais mėnesiais pradėsime F-16 mokymus ir kartu su partneriais kuriame F-16 mokymo centrą. Taip pat toliau stiprinsime Ukrainos priešlėktuvinę gynybą“, – sakė K.Ollongren.

Nyderlandų gynybos ministerijos interneto svetainėje taip pat patvirtinama, kad artimiausiais mėnesiais prasidės Ukrainos pilotų mokymas dirbti su F-16.

„Reuters“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

„Nyderlandai ir kelios Europos šalys dirba tam, kad ukrainiečių pilotai kuo greičiau pradėtų mokytis dirbti su F-16. Tuo pat metu vienoje iš Rytų Europos šalių steigiamas mokymo centras. Nyderlandai taip pat dar kartą prisideda prie Ukrainos priešlėktuvinės gynybos stiprinimo“, – teigė Gynybos ministerija.

Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, Danija ir Nyderlandai, bendradarbiaudami su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, po kelių savaičių pradės kurti mokymo bazę, skirtą visapusiškam Ukrainos pilotų mokymui valdyti F-16 ir kitus ketvirtos kartos orlaivius.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Trečioji šturmo brigada toliau valo flangus aplink Bachmutą ir laisvina Ukrainos teritoriją. Per pastarąją parą kariai išstūmė priešą iš 1,8 km ploto teritorijos palei fronto liniją ir 1,2 km į šalies gilumą. 

Pasak brigados spaudos tarnybos, dėl 2-ojo šturmo bataliono puolimo Rusijos Federacijos 57-osios brigados daliniai ir „Audros Z“ belaisvių būriai patyrė didelių nuostolių.

Teigiama, kad likviduota dalis Rusijos kovotojų, sunaikinti sandėliai su rusiška amunicija, įranga, įskaitant šarvuočius, tankus ir artileriją. 

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

„Taigi priešo pajėgos buvo beveik visiškai nustumtos atgal už kanalo, kur dar neseniai buvo okupantų pozicijos“, – teigė brigados atstovai, paskelbę, kad artimiausiu metu bus paskelbti vaizdo įrašai.

Trečiadienį Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar taip pat pranešė apie dalinę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo fronte sėkmę.

Jos teigimu, per praėjusią parą įvairiose Bachmuto sektoriaus dalyse Ukrainos gynėjai pasistūmėjo 200-500 m, o Zaporižios sektoriuje – 300-350 m.

Tuo pat metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Andrijus Kovaliovas pažymėjo, kad per pastarąsias tris dienas Ukrainos gynybos pajėgos puolimo metu pasistūmėjo nuo 200 m iki 1,4 km ir išlaisvino apie 3 kv. km savo šalies teritorijos.

Novočerkaske, Rusijos Rostovo srityje užsidegė Novočerkasko GRES šiluminė elektrinė, kuri yra pagrindinis regiono elektros energijos šaltinis.

Tačiau gelbėtojai teigia, kad į įvykio vietą atvyko dešimtys ugniagesių.

Elektrinės atstovai pranešė, kad atviras gaisras elektrinės teritorijoje buvo užgesintas, o elektrinės veikla sustabdyta.

Vietos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais teisėsaugos institucijose, pranešė, kad gaisras jau buvo išplitęs 400 kv.m plote, kurį gesino 46 žmonės. Teigiama, kad dėl gaisro nukentėjo mažiausiai 3 žmonės.

Vėliau Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas pareiškė, kad regione buvo įvesti laikini elektros energijos tiekimo apribojimai.

Lietuva kartu su Jungtine Karalyste, Norvegija, Nyderlandais, Danija, Švedija ir Islandija perka oro gynybos įrangą Ukrainai už 107,5 mln. eurų. Lietuvos indėlis sudaro 6 mln. eurų, apie tai paskelbė šalies gynybos ministras Arvydas Anušauskas.

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro, priešlėktuvinės gynybos įrangos pirkimas Ukrainai yra pirmasis iš penkių planuojamų paramos paketų pagal antrąjį Tarptautinio fondo Ukrainai pirkimų etapą.

Šį fondą valdo JK, jam taip pat priklauso septynios sąjungininkės ir šalys partnerės. Teigiama, kad jam surinkta beveik 608 mln. eurų. Šiuo metu pagal pirmąjį pirkimų etapą gaminami koviniai ir žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai, kurie Ukrainai bus pristatyti šią vasarą.

„Tarptautinis fondas Ukrainai – tai pavyzdys, kaip galime kartu su savo sąjungininkais stiprinti Ukrainą ir kovoti su barbariška Rusijos agresija“, – sakė JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

Antradienį britų vyriausybė paskelbė apie naujos karinės pagalbos perdavimą Ukrainai oro gynybos srityje. Ji patikslino, kad 92 mln. svarų sterlingų (daugiau kaip 107,6 mln. eurų) vertės ginklai bus nupirkti per artimiausius mėnesius iš tarptautinio Ukrainai skirto fondo.

Didžiosios Britanijos pareigūnai teigia, kad ginklai, kuriuos gaus Ukraina, padidins jos galimybes „apsaugoti svarbią nacionalinę infrastruktūrą, civilius gyventojus ir fronto personalą“.

Antradienį apie naują karinės pagalbos paketą taip pat paskelbė Jungtinės Amerikos Valstijos. Vašingtonas skyrė papildomų šaudmenų oro gynybos sistemoms NASAMS ir priešlėktuvinėms sistemoms „Stinger“.

Ukrainos kariuomenė tiksliu smūgiu sunaikino priešo tanką. Teigiama, kad po kurio rusai jį paliko ir pasitraukė iš savo pozicijų, pranešė Tavrijos operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės vadas Oleksandaso Tarnavskis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nustatė rusų tanko poziciją ir sudavė jam tikslų smūgį. Dėl to tankas patyrė didelę žalą. Tai - 59-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados darbo rezultatas.

Vaizdo įraše matyti, kad po to rusai paliko savo kovinę transporto priemonę ir pabėgo iš pozicijos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad dar per anksti daryti išvadas, ar Ukrainos kontrpuolimas taps lūžio tašku kare. 

Tai jis pasakė trečiadienį spaudos konferencijoje NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse, praneša „Evropeiska pravda“ korespondentas iš Briuselio.

„Tai dar tik pirmosios dienos (kontrpuolimo – red. past.) ir mes nežinome, ar tai bus lūžio taškas kare“, – sakė J.Stoltenbergas. 

Tačiau jis pridūrė, kad Ukrainos kariai žengia į priekį ir išlaisvina vis daugiau okupuotų teritorijų. Pasak J.Stoltenbergo, Ukrainos pažanga mūšio lauke sustiprins Kyjivo derybines pozicijas. 

„AFP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

„Kuo daugiau tikslų pasieks Ukraina, tuo labiau prezidentas Putinas supras, kad jis negali laimėti ir privalo derėtis dėl teisingos taikos“, – pridūrė generalinis sekretorius.

Pasak jo, Ukrainos pažanga rodo, kad NATO parama mūšio lauke turi realią reikšmę.

Anksčiau J.Stoltenbergas sakė, kad Ukrainos pajėgų puolimas Rusijos okupuotose Rytų ir Pietų Ukrainos teritorijose rodo pirmuosius sėkmės ženklus.

Laikinai okupuoto Melitopolio meras Ivanas Fedorovas sakė, kad Zaporižios sektoriuje įvyko „gerų dalykų“.

Pasak I.Fedorovo „Telegram“ žinutės, rusų kariuomenė šiame rajone patyrė didelių nuostolių. Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo vieną iš Rusijos generolų, o Ramzano Kadyrovo „dešinioji ranka“ vis dar ieškomas.

„Preliminariais duomenimis, Rusijos kariuomenės generolas majoras Sergejus Goriačiovas likviduotas, o jo “brangaus brolio„, R.Kadyrovo “tik-tok„ pajėgų vadovo Adamo Delimchanovo vis dar nepavyksta rasti. Kažkas vis dar dega“, – sakė I.Fedorovas.

„IMAGO“/„Scanpix“/Melitopolio meras Ivanas Fedorovas

Meras pažymėjo, kad reikia laukti šios informacijos patvirtinimo iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo.

Birželio 13 d. sprogimas apgadino geležinkelio atkarpą okupuotame Melitopolyje ir išvertė vagonus, kuriais buvo gabenama vogta geležies rūda, paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fedorovas.

„Remiantis naujausia informacija, per vakarykštį sprogimą Melitopolyje buvo apgadinta geležinkelio atkarpa. Kelias buvo pasirinktas tinkamu laiku – juo važiavo priešo traukinys iš Dnieprorudnės su okupantų pavogta geležies rūda“, – skelbė jis. 

I.Fedorovo teigimu, nuo bėgių nuriedėjo 5 vagonai, buvo užblokuota 50 metrų atkarpa. Jis pridūrė, kad grobis iš pasienio gyvenviečių per Melitopolį gabenamas Krymo arba Novoazovsko link.

Rusijos pasienio regionus Kurską ir Belgorodą naktį apšaudė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, trečiadienį pranešė Rusijos valdžia.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad naktį buvo apšaudyti keturi rajonai: Žuravliovkos ir Novopetrovkos kaimai bei Graivorono ir Šebekino miestų rajonai. V.Gladkovas pridūrė, kad aukų neužfiksuota.

Atskirai pasienio gyvenvietės Kursko srities Gluškovo rajone buvo apšaudytos iš Ukrainos, savo „Telegram“ kanale pranešė gubernatorius Romanas Starovoitas.

Anot jo, per Gluškovo kaimo apšaudymą du piliečiai patyrė vidutinio sunkumo sužeidimus. Teigiama, kad buvo apgadinti keli gyvenamieji ir administraciniai pastatai bei automobiliai.
 

Rusijos Rostovo srityje esančioje Novočerkasko šiluminėje elektrinėje kilo gaisras, trečiadienį pranešė su Ukraina besiribojančio regiono Nepaprastųjų situacijų ministerijos spaudos tarnyba.

Pasak medikų, per šeštojo bloko stogo gaisrą nukentėjo trys asmenys.

Anot vietos žiniasklaidos, gaisro priežastis buvo sprogimas, bet jo priežastis neskelbiama.

Visgi Rostovo gubernatorius Vasilijus Golubevas platformoje „Telegram“ parašė, kad informacija apie sprogimą elektrinėje nepasitvirtino.

„Ekspertai teigia, kad galima gaisro priežastis – dujų užsidegimas atliekant technologinius darbus gamykloje“, – savo „Telegram“ kanale rašė pareigūnas.

Dėl gaisro elektrinės veikla buvo sustabdyta.

„Rostovo srities vartotojams bus įvesti laikini elektros energijos tiekimo apribojimai“, – pridūrė gubernatorius.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, prasidėjus neišprovokuotai Rusijos invazijai į Ukrainą ir bandant apsupti Kyjivą, nedavė sutikimo sprogdinti tiltų Ukrainos sostinėje, paskelbė britų nacionalinio transliuotojo BBC padalinys Ukrainoje.

Teigiama, kad trečiąją invazijos dieną jau buvo akivaizdu, kad rusų planas „užimti Kyjivą per tris dienas“ žlugo, tačiau Rusijai pajėgos priartėjo labai arti Ukrainos sostinės. 

Rusams nepavyko išlaipinti desanto su karine technika Hostomelyje, tačiau jie apsupo Černihovą, sparčiai judėjo į priekį per Sumų sritį ir bet kurią dieną galėjo pasiekti Kyjivo kairiojo kranto priemiesčius.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovas Valerijus Zalužnas

Nors viešai vyriausybė ragino ukrainiečius nepanikuoti, tačiau, BBC teigimu, tarpusavyje vyriausybės nariai ėmė aktyviai aptarinėti idėją susprogdinti visus Kyjivo tiltus, kad sulaikytų rusų kariuomenę prie Dniepro upės ir neleistų rusams pasiekti vyriausybės kvartalo.

Tada aukšto rango Ukrainos vyriausybės pareigūnas paskambino tuometiniam Ukrainos saugumo tarnybos vadovui Ivanui Bakanovui ir pareikalavo, kad šis įsakytų savo specialiosioms pajėgoms susprogdinti tiltus ir atkirsti kairįjį Dniepro krantą nuo dešiniojo, pranešė BBC News Ukraine.

„Padėtis buvo sudėtinga. I.Bakanovas paskambino vyriausiam ginkluotųjų pajėgų vadui generolui Valerijui Zalužnui. Jis jį išklausė ir nedvejodamas atsakė: „Susprogdinti tiltus? Jokiu būdu ne!“ Tai būtų išdavystė tų, kurie liko kairiajame Dniepro krante, tiek kariškių, tiek civilių“, – šaltinį citavo BBC.

Dėl nuolatinio priešo apšaudymo iš deokupuotų Donecko srities gyvenviečių evakuojami vietos gyventojai. Apie tai, pasak UNIAN korespondento, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko per pasitarimą.

„Blahodatnė, Storožovė, Neskučnė, Makarivka... Šiuo metu jos yra deokupuotos. Vykdomos priemonės, skirtos išvalyti Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų likučius...

Tose gyvenvietėse vyksta likusių gyventojų evakuacija – jų yra nedaug. Nuo šio ryto buvo evakuota 30 žmonių. Vienas žmogus yra neįgalus“, – sakė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko

„Daugiau žmonių nėra. Volnovachos rajone vyksta aktyvūs karo veiksmai, vyksta nuolatinis apšaudymas, fronto linija yra iki 1 500 metrų... Priešas šaudo, nes yra įsiutęs, kad buvo išmuštas iš savo pozicijų“, – aiškino Donecko srities karinės administracijos vadovas.

P.Kyrylenko pažymėjo, kad ypač Blahodatnėje iš 370 privačių gyvenamųjų namų išliko ne daugiau kaip 20 proc. 

„Tuo pat metu šie 20 proc. yra iš dalies apgadinti. Iš tikrųjų 80 proc. yra sugriauta iki pamatų“, – sakė jis.

P.Kyrylenko teigė, kad visiems evakuotiems asmenims teikiama medicininė ir psichologinė pagalba bei maistas. Jiems parengtos vietos ilgalaikiam apsistojimui už regiono ribų, nes regione nėra nė vienos gyvenvietės, kurioje žmonės būtų saugūs.

Pasak jo, dabar regione lieka tik žmonės, kurie užtikrina svarbiausios infrastruktūros veikimą, medicinos darbuotojai, karinių vietos administracijų vadovybė ir kt.

„Neskaičiuojant aukų ir sužeistųjų Volnovachoje ir Mariupolyje, kurie yra okupuoti, per karo veiksmus regione iš viso žuvo 1561 žmogus, o 3689 buvo sužeisti. Tai tik civiliai gyventojai“, – sakė jis.

Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas trečiadienį pakartojo, kad jo vadovaujami kovotojai atsisako pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija, praėjus dienai po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad susitarimai yra būtini.

Retai tiesiogiai demonstruodamas nepakantumą Rusijos vadovui, J.Prigožinas pareiškė, kad nei vienas iš „Wagner“ vaikinų nėra pasirengęs eiti „gėdos keliu“.

Antradienį per televiziją transliuotame susitikime V.Putinas parėmė Gynybos ministerijos raginimą „savanoriams“ kovotojams Ukrainoje pasirašyti sutartis su šalies karine vadovybe, kuris plačiai vertinamas kaip priemonė įtvirtinti bendrovės „Wagner“ kontrolę.

„Reuters“/„Scanpix“/J.Prigožinas ir „Wagner“ pajėgų daliniai

Rusijos vadovo teigimu, sutartys būtinos tam, kad visi Rusijos kampanijos Ukrainoje dalyviai galėtų gauti jiems priklausančias socialinės paramos išmokas. Į jas įeina kompensacijos kovotojams, jei jie yra sužeisti, ir jų šeimoms, jei jie žuvo mūšio metu.

J.Prigožinas nuo praėjusių metų viešai karštai ginčijasi su gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir kariuomenės vadovybe, kaltindamas juos, kad jie nesuteikė tinkamos paramos ir amunicijos „Wagner“ pajėgoms Ukrainoje ir dėl to jos patyrė daugiau nuostolių.

Tačiau trečiadienį jis sakė manąs, kad V.Putinas ir parlamentas ras „kompromisinį sprendimą“, kuris leistų „Wagner“ kovotojams gauti ir socialines garantijas, ir patvirtintą kovotojų statusą.

Vėliau J.Prigožinas pareiškė, kad jo pajėgos į Ukrainos fronto linijas grįš vasaros antrojoje pusėje, nors antradienį J.Prigožinas jis tvirtino, kad galbūt iš viso neliks Europoje.

„Mes ilsimės ir ruošiamės. Įšvykome birželio 5 d., o rugpjūčio 5 d., pagal prognozes, karinė grupuotė „Wagner“ toliau vykdys užduotis kovinėje parengtyje“, – sakė J.Prigožinas vaizdo komentare, kalbėdamas su žurnalistais Rusijos Uljanovsko srityje.

Vaizdo įrašu antradienį buvo pasidalinta neoficialiame „Telegram“ kanale „Orchest Wagnera“. J.Prigožino spaudos tarnyba patvirtino, kad antradienį jis lankėsi Uljanovske kartu su Viktoru Butu, buvusiu sovietų karininku ir nuteistu ginklų prekeiviu, paleistu į laisvę apsikeitus kaliniais su JAV krepšinio žvaigžde Brittney Griner.

Anksčiau „Wagner“ lyderis tvirtino, kad Rusijos reguliariosios pajėgos užims jų vietą ir jie bus perkelti toliau nuo fronto linijos.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad 2022 m. kovo mėn. vykusiose Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybose tarp taikos pasiūlymų buvo aptarta ir Krymo nuoma.

„Putinas įteikia man dokumentą, kurį parafavo delegacijos. Normalus, net dėl Krymo – nuomos sutartis ten kažkokia ilga, dėl Donbaso, rytuose... Normalus susitarimas. 

Jei tik dabar taip būtų – o dabar tai neįmanoma. Dabar pagal Konstituciją tai jau yra Rusijos teritorija. Bet tai buvo normalus projektas, ir jau buvo sutarta, kad Užsienio reikalų ministerijos jį parafuos, o paskui valstybių vadovai nuspręs, pasirašys ir taip toliau. Tai buvo geras procesas, bet jie jo atsisakė“, – teigė A.Lukašenka.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

A.Lukašenka komentavo derybas, kurios vyko tarp Rusijos ir Ukrainos prasidėjus plataus masto karui.

Pasak Baltarusijos diktatoriaus, jo jauniausias sūnus Nikolajus padėjo suorganizuoti pokalbį telefonu su Volodymyru Zelenskiu – po ilgo pokalbio Ukrainos prezidentas sutiko surengti derybas su Rusijos puse Baltarusijoje, o vėliau, Vakarams reikalaujant, jos buvo perkeltos į Stambulą.

Ukrainos ginkluotosiose pajėgose demaskuotas Rusijos agentas. Manoma, kad jis turėjo „nutekinti“ Ukrainos kontrpuolimo kryptis, pranešė Ukrainos saugumo tarnybos spaudos centras.

Ukrainos karinė kontržvalgyba, padedama ginkluotųjų pajėgų vadovybės, vykdė kelių etapų specialiąją operaciją Dnipro srityje, po kurios paaiškėjo, kad Enerhodaro gyventojas, kuris į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas įstojo prieš prasidedant Rusijos plataus masto invazijai, šnipinėjo Rusijai.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Tyrimo metu nustatyta, kad praėjusių metų pabaigoje jis buvo užverbuotas Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausiosios valdybos, geriau žinomos kaip GRU, darbuotojo. Kaltinamasis rinko rusams slaptą informaciją.

Iš pradžių su rusais jis bendravo per savo motiną, kuri liko laikinai okupuotame Enerhodare ir buvo stebima Rusijos slaptųjų tarnybų. Vėliau kaltinamasis informaciją perduodavo per susirašinėjimo platformą „Telegram“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo išvakarėse rusų agentas gavo „skubią“ užduotį nustatyti puolimo datą ir pagrindines kryptis. Šnipas taip pat turėjo „nutekinti“ vakarietiškos technikos gabenimo į frontą maršrutus. Be to, jis bandė nustatyti radijo ryšio kanalus Ukrainos kariuomenės koviniuose daliniuose.

Ukrainos žvalgyba laiku demaskavo rusų šnipą ir užfiksavo jo nusikalstamus veiksmus vykdant „užduotį“. Jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 2 dalį (valstybės išdavystė). Šiuo metu asmuo yra sulaikytas.

Pažymėtina, kad Rusija prieš Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą suintensyvino savo žvalgybą, siekdama sužinoti Ukrainos kariuomenės planus ir juos sužlugdyti.

Greičiausia ir veiksmingiausia Ukrainos karo su Rusija pabaiga įmanoma fiziškai pašalinus Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną. Tai pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenko Europos verslo asociacijos organizuotoje diskusijoje „Kachovkos hidroelektrinės sprogimas: pasekmės verslui“.

„Greičiausia ir veiksmingiausia karo pabaiga įmanoma vieninteliu atveju – fiziškai likviduojant karo nusikaltėlį ir tironą Vladimirą Vladimirovičių Putiną. Tai, pasak ekspertų, yra labiausiai tikėtinas būdas greitai užbaigti karą“, – sakė jis.

Vidaus reikalų ministro patarėjas pridūrė, kad kiti variantai, deja, rodo, jog karas gali tęstis ne vienerius metus.

Jis pabrėžė, kad V.Putinas niekada nenorėtų pasirašyti taikos sutarties, kurioje būtų numatytas visiškas užgrobtų teritorijų grąžinimas Ukrainai ir kompensacija už padarytą žalą.

„Geriausias variantas yra jo fizinis sunaikinimas“, – sakė A.Heraščenko.

Tarptautinės branduolinės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi atidėjo planuotą kelionę į Rusijos kontroliuojamą Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę, kol bus saugiau keliauti, trečiadienį aukšto rango Ukrainos vyriausybės pareigūną citavo naujienų agentūra „Reuters“.

Buvo tikimasi, kad R.Grossi apsilankys objekte trečiadienį po antradienį Kyjive įvykusių derybų, tačiau ,diplomatinio šaltinio teigimu, vizitas bus atidėtas „kelioms valandoms“.

Pasak naujienų agentūros „Interfax“, kuri citavo Rusijos paskirtą vietos pareigūną, R.Grossi gamykloje apsilankys ketvirtadienį.

„Reuters“/„Scanpix“/TATENA vadovas Rafaelis Grossi

„Jis laukia, kol galės saugiai keliauti“, – tvirtino Ukrainos vyriausybės atstovas.

Antradienį R.Grossi, viešėdamas Kyjive, sakė, kad jam „labai neramu“, jog atominė elektrinė gali būti įtraukta į Ukrainos kontrpuolimą, siekiant atgauti Rusijos okupuotą teritoriją.

Kalbėdamas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, R.Grossi sakė, kad tiesioginio pavojaus nėra, tačiau tai yra „rimta padėtis“. Jis teigė, kad jo apsilankymas didžiausioje Europoje atominėje elektrinėje leis tiksliau įvertinti pavojų.

Sekmadienį TATENA pareiškė, kad jos vadovui reikia patekti į netoli Zaporižios elektrinės esančią teritoriją, kad galėtų patikrinti vandens lygį po to, kai netoliese esantis rezervuaras neteko didelės dalies vandens dėl Kachovkos užtvankos susprogdinimo žemupyje.

Abi šalys kaltino viena kitą užtvankos sabotažu, dėl kurio kilo katastrofiški potvyniai. Vakarų šalys teigia, kad vis dar renka įrodymus, tačiau mano, kad Ukraina nebūtų turėjusi jokios priežasties pati sau sukelti tokią nelaimę.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos puolime pasiekė dalinę sėkmę, o rusai ir toliau patiria nuostolių, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

Jos teigimu, per pastarąją parą Ukrainos kariai įvairiose Bachmuto sektoriaus dalyse pasistūmėjo 200-500 m. Zaporižios sektoriuje – nuo 300 iki 350 m.

„Mūsų kariai juda itin įnirtingos kovos, priešo oro ir artilerijos pranašumo akivaizdoje“, – rašė H.Maliar.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Tuo pačiu nuožmūs mūšiai tęsiasi Berdiansko sektoriuje, netoli Makarivkos kaimo. Ukrainos gynėjai taip pat toliau kovoja Mariupolio sektoriuje: intensyvios kovos vyksta Novodanilivkos ir Novopokrovsko vietovėse.

Pasak H.Maliar, Rusijos pajėgos per pastarąją parą prarado savaeigės patrankos artilerijos bateriją, dvi elektronines kovos sistemas, transporto priemonių, žvalgybos ir ugnies valdymo radiolokacinę sistemą.

Viceministrė priminė, jog nuo Ukrainos kontrpuolimo pradžios jau buvo išlaisvintos septynios gyvenvietės Zaporižios ir Donecko srityse, tačiau Rusijos pajėgos, naudodamos lėktuvus ir artileriją, bando jas atkovoti.

Tikimasi, kad Rusijos parlamento žemieji rūmai per trečiadienį planuojamą balsavimą pritars teisės aktui, pagal kurį Rusijos gynybos ministerijai būtų leista pasirašyti sutartis su įtariamais ar nuteistais nusikaltėliais, kad jie galėtų kovoti Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Praėjus daugiau nei 15 mėnesių po to, kai Rusija pradėjo savo „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, Maskva, kurios pajėgos patyrė drakoniškų nuostolių, bando įdarbinti kiek įmanoma daugiau karių, kad papildytų savo pajėgas šiame didžiausiame sausumos kare Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Pagal siūlomus pakeitimus sutartis galėtų būti sudaroma su asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl nusikaltimo padarymo, kurio byla nagrinėjama teisme arba po to, kai jis nuteisiamas, bet prieš įsigaliojant nuosprendžiui, nurodoma Valstybės Dūmos, žemųjų parlamento rūmų, duomenų bazėje.

Asmenys, nuteisti už seksualinius nusikaltimus, išdavystę, terorizmą ar ekstremizmą, sutarčių sudaryti negalėtų.

Užsiregistravusieji būtų atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės įvykdžius sutartį arba gavus apdovanojimus už kovinius sugebėjimus.

Anksčiau kalinių verbavimo kampanija buvo patikėta Rusijos privačiai karinei grupuotei „Wagner“, tačiau vasario mėn. kalinių teisių gynėjai pranešė, jog šį procesą perėmė Gynybos ministerija, kuri buvo suinteresuota įgyvendinti tam tikrus pakeitimus.

Dūmoje nagrinėjami nauji pakeitimai neapima bausmę jau atliekančių asmenų verbavimo.

Rusai tvirtina, kad Ukrainos teritorijoje buvo sužeistas Valstybės Dūmos deputatas ir Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo „dešinioji ranka“ Adamas Delimchanovas. Anksčiau internete pasirodė informacija apie jo likvidavimą.

Apie tai skelbia Rusijos leidinys „Meduza“, propagandinis kanalas „Zvezda“, su nuoroda į Valstybės Dūmos spaudos tarnybą. Įvykį pakomentavo ir Čečėnijos vadovas R.Kadyrovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Adamas Delimchanovas

Valstybės Dūmos spaudos tarnyba pranešė, kad A.Delimchanovas buvo sužeistas vadinamojoje „SVO zonoje“ (taip Rusijoje vadinamas Maskvos pradėtas karas Ukrainoje – red. past.).

Savo ruožtu Čečėnijos vadovas R.Kadyrovas sakė, kad šiuo metu negali susisiekti su A.Delimchanovu.

„Aš pats negaliu susisiekti su Adamu Delimchanovu. Prašau Ukrainos žvalgybos tarnybos pateikti informaciją apie tikslią išpuolio vietą ir pozicijas, kad galėčiau surasti savo brangų brolį. Pažadu dosnų atlygį ir prašau jūsų pagalbos“, – pranešė jis. 

Rusijos pajėgos naktį apšaudė Odesą raketomis „Kalibr“, turinčiomis daugiau kaip 40 užsienio komponentų, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Jis priminė, kad praėjusią naktį rusai apšaudė Odesą raketomis „Kalibr“, išpuolio metu žuvo civiliai gyventojai.

„Kiekviena iš šių raketų turi mažiausiai 40 užsienietiškų komponentų. Be mikroelektronikos Rusija negalėtų jų pagaminti“, – tviteryje rašė prezidento kanceliarijos vadovas.

A.Jermakas pridūrė, kad sankcijos turėtų būti sugriežtintos, ypač toms šalims, kurios padeda Rusijai gauti komponentų ginklams.

Raketų atakos Odesoje pasekmės

+24

Praėjusią naktį rusai apšaudė Odesą keturiomis raketomis „Kalibr“. Tris iš jų ukrainiečių gynėjai numušė, tačiau viena pataikė į mažmeninės prekybos tinklo sandėlį. Dėl to sandėlis buvo sugriautas, o 400 kv.m plote kilo gaisras.

Per priešo ataką žuvo 3 sandėlio darbuotojai ir dar 7 buvo sužeisti.

Taip pat buvo apgadintas miesto centre esantis verslo centras, švietimo įstaiga, gyvenamųjų namų kompleksas, kavinės ir parduotuvės. Mažiausiai šeši žmonės buvo sužeisti.

Ukrainiečių pareigūnai trečiadienį pranešė, kad išvakarėse šiaurės rytų Ukrainoje, netoli sienos su Rusija, rusams apšaudžius automobilį, žuvo šeši žmonės.

„Birželio 13 dieną Rusija smogė UAZ (sunkvežimiui) Seredynos-Budos teritorijoje“, – nurodė Ukrainos generalinė prokuratūra, turėdama omenyje pasienio gyvenvietę Sumų regione.

„Dėl smūgio žuvo šeši žmonės“, įskaitant keturis miškininkus, sakoma pranešime.

Vyriausiasis JAV užsienio reikalų komiteto respublikonas, senatorius Jamesas E.Rischas, užblokavo 735 mln. dolerių vertės ginklų pardavimą Vengrijai kaip bausmę už tai, kad Viktoro Orbano vyriausybė atsisakė pritarti Švedijos narystei NATO.

Pasak laikraščio „The Washington Post“, tai retas žingsnis, kuriuo siekiama priversti Budapeštą uždegti žalią šviesą karinei Aljanso plėtrai prieš liepos mėn. įvyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą.

Pareiškime laikraščiui „The Washington Post“ J.E.Rischas teigė, kad Vengrija privalo leisti Švedijai įstoti į NATO, jei nori gauti ginkluotės paketą, į kurį įeina 24 HIMARS raketų paleidimo baterijos, taip pat daugiau kaip 100 raketų ir jų dalių bei susijusios atsarginės dalys.

Sprendimas sustabdyti naujos ginkluotės pardavimą Budapeštui rodo didėjančią NATO šalininkų, tokių kaip J.E.Rischas, neapykantą Vengrijai, kuri retai atideda ginklų pardavimą bet kuriai pasaulio šaliai. 

„Jau kurį laiką Vengrijos vyriausybei išreiškiu savo susirūpinimą dėl jos atsisakymo paspartinti balsavimą dėl Švedijos narystės NATO. Atsižvelgdamas į tai, kad dabar jau birželis, o nieko nepadaryta, nusprendžiau, kad naujos JAV karinės įrangos pardavimas Vengrijai bus sustabdytas“, – sakė jis.

Jungtinės Amerikos Valstijos  „pakeitė nuomonę“ dėl galimo ilgojo nuotolio ATACMS raketų perdavimo Ukrainai, tačiau tam įtakos turi keletas veiksnių, įskaitant politinį sprendimą ir tiekimo logistiką, interviu metu leidiniui „The Page“ sakė Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova.

„Jei iki tol visi atsakymai skambėjo kaip „tiesiog pamirškite“, tai (gegužės mėnesį – red. past.) pirmą kartą išgirdome, kad šis klausimas svarstomas“, – sakė ambasadorė.

O.Markarova pabrėžė, kad neįveikiamų raudonų linijų dėl ginklų tiekimo Ukrainai nėra, tačiau yra veiksnių, kurie daro įtaką partnerių sprendimui, visuma.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova

„Nėra neįveikiamų raudonų linijų, ir yra daugybė atvejų, kai iš pradžių išgirdome „ne“, o paskui išgirdome „taip“. Taip yra ne visada dėl to, kad buvo aiški pozicija „ne“ ir ji pasikeitė į aiškią poziciją „taip“ – taip yra todėl, kad kiekvieną galimybę sąlygoja didelis veiksnių rinkinys“, – tvirtino diplomatė.

Ji pridūrė, kad vienas iš svarbių veiksnių, lemiančių raketų pristatymą, yra Jungtinių Valstijų politinis pasirengimas. Joms taip pat svarbu išanalizuoti raketų skaičių, karinį apmokymą, ginklų integravimą su jau esančiais ginkluotosiose pajėgose, gamybos kompleksą ir logistiką.

Be to, pasak ambasadorės, svarbu, kad šias raketas turėtų ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir kiti Ukrainos partneriai.

ATACMS yra „žemė-oras“ tipo raketos, galinčios smogti taikiniams iki 300 kilometrų atstumu.

Ilgą laiką partneriai nenorėjo suteikti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų, baimindamiesi, kad kariuomenė gali juos panaudoti smūgiams į Rusijos teritoriją.

Pastaruoju metu JAV retorika dėl ATACMS pasikeitė. Tai galėjo lemti JAV kongresmenų JAV Atstovų rūmuose pristatyta rezoliucija, kurioje Joe Bideno administracija raginama aprūpinti Ukrainą šiomis raketomis.

Gegužę Ukraina ilgojo nuotolio raketų sulaukė iš Jungtinės Karalystės. Ukrainos gynybos ministerija anksčiau pranešė, kad raketos „Storm Shadow“ pataikė į 100 proc. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nustatytų taikinių.

Pentagonas šiuo metu neturi patvirtinimo apie informaciją, kad Ukrainoje buvo sunaikinta 16 Vakarų karinės įrangos vienetų.

Apie tai Pentagono atstovės spaudai pavaduotoja Sabrina Singh sakė per spaudos konferenciją. 

„Mačiau šiuos pranešimus, tačiau negaliu patvirtinti kai kurių vaizdo įrašų ir nuotraukų. Bent jau to, ką matome iš rusų, kurie paskelbė šiuos vaizdus“, – sakė ji.

Pentagono atstovė spaudai pridūrė, kad departamentas toliau stebi šį klausimą.

S.Singh taip pat pažymėjo, kad Pentagonas, skirdamas karinę pagalbą Ukrainai, numato galimus įrangos nuostolius.

Tačiau ji negalėjo pasakyti, ar kiekvienas sunaikintos įrangos vienetas bus pakeistas.

Ukrainos gynybos ministerijos Aplinkos saugos ir išminavimo departamento atstovas majoras Vladyslavas Dudaras antradienį pakartojo kaltinimus, kad Rusijos pajėgos sprogdina nedideles užtvankas tose teritorijose, kur Ukrainos kariai vykdo puolimą, pranešė CNN.

Anot pareigūnu, Rusijos pajėgos Zaporižios ir Chersono srityse susprogdino daug „hidrotechninių statinių“.

„Dabar jie kasdien įvairiose gyvenvietėse sprogdina nedidelius hidrotechninius statinius“, – tvirtino V.Dudaras, pridurdamas, kad rezultatai nebuvo didelio masto ir paveikė vieno ar dviejų kaimų žemės ūkio paskirties žemę. 

Praeitą savaitę Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusijos pajėgos susprogdino nedidelę užtvanką netoli Novodarivkos kaimo Zaporižios srityje, dėl to buvo užtvindyti abu Mokri Jaly upės krantai – svarbūs Ukrainos kontrpuolimo veiksmams. 

Novodarivka yra vienas iš kelių kaimų šiame rajone, į kuriuos ukrainiečiai pastarosiomis dienomis pareiškė pretenzijas, vykstant puolamosioms operacijoms keliuose fronto linijos taškuose Pietų Ukrainoje. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad praėjusią naktį Rusija vėl atakavo sparnuotosiomis oro ir jūrų raketomis bei bepiločiais orlaiviais kamikadzėmis. Per smūgius nukentėjo Ukrainos kariniai ir infrastruktūros objektai.

Teigiama, kad iš Juodosios jūros Odesos kryptymi buvo paleistos keturios sparnuotosios raketos „Kalibr“. Pasak Generalinio štabo, trys iš jų buvo numuštos, tačiau viena pataikė į civilinį objektą.

Tuo tarpu iš rytinės Azovo jūros pakrantės pietryčių kryptimi atakuota 10 Irano „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais – Ukrainos gynėjams pavyko numušti net devynis iš jų.

Iš Rostovo srities pusės keturiais bombonešiais Tu-22M3 rusai smogė šešiomis sparnuotosiomis raketomis X-22. Smūgis buvo suduotas Donecko srityje. Generalinio štabo teigimu, aiškinamasi, kokios bus pasekmės.

Taigi iš viso karinių oro pajėgų pajėgomis ir priemonėmis, bendradarbiaujant su Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgomis, per naktines atakas sunaikinta 12 oro taikinių: trys sparnuotosios raketos „Kalibr“ ir devyni Irano bepiločiai smogiamieji lėktuvai „Shahed“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos gynėjų numuštos rusų raketos ir dronai

Antradienį ryte Rusijos pajėgos apšaudė Kryvyj Riho miestą, trečiadienį smūgiai aidėjo Odesoje. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo, kad per pastarąsias dvi savaites Rusijos taktinių kovinių oro antskrydžių padaugėjo, o ypač virš pietų Ukrainos.

Ekspertų nuomone, tai – beveik neabejotinai atsakas į pranešimus apie suintensyvėjusias Ukrainos puolamąsias operacijas, nes Rusijos oro ir kosmoso pajėgos oro smūgiais bando paremti sausumos pajėgas.

Nepaisant padidėjusio išskridimų skaičiaus, Rusijos pajėgų kasdienių išskridimų skaičius išlieka daug mažesnis nei karo pradžioje, kai per dieną vykdavo iki 300 išskridimų.

Pastebėta, kad nuo invazijos pradžios Ukrainos pietuose Rusijos oro pajėgoms dažnai buvo leidžiama vykdyti daugiau operacijų nei kituose fronto sektoriuose.

Gynybos ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius metus Rusija dažniau naudojo ginklus „oras-oras“, pavyzdžiui, skraidančias bombas, kurios leidžia atakos lėktuvams likti gerokai toliau nuo taikinių.

Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovo spaudai Andrijaus Kovaliovo, per pastarąsias tris dienas Ukrainos gynybos pajėgos pasistūmėjo į priekį nuo 200 metrų iki 1,4 km ir išlaisvino apie 3 kvadratinius kilometrus.

„Berdiansko sektoriuje kovos tęsiasi Makarivkos, Novodanylivkos ir Novopokrovkos apylinkėse“, – sakė A.Kovaliovas.

Jis taip pat sakė, kad rusai padidino raketų ir oro smūgių skaičių. Visų pirma praėjusią naktį priešas paleido Ch-22 sparnuotąsias raketas, jūroje paleidžiamas sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir panaudojo bepiločius orlaivius „Shahed“. Smūgiai buvo nukreipti į infrastruktūros objektus Charkivo, Donecko, Kirovohrado ir Odesos srityse.

Birželio 13 d. per Rusijos raketų ataką Kryvyj Rihe žuvo 12 žmonių. Apie tai „Telegram“ pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas.

„Deja, aukų jau yra 12 – naktį nuo nudegimų, nesuderinamų su gyvybe, mirė 67 metų vyras“, – sakė O.Vilkulas.

Jis taip pat pridūrė, kad smūgio padarinių likvidavimo darbai tęsiami. Nukentėjusiesiems teikiama reikiama pagalba, dirba visos tarnybos ir 40 komunalininkų brigadų.

Stabiliai veikia visa svarbi miesto infrastruktūra, viešasis transportas, socialinės ir medicinos įstaigos.

„Reuters“/„Scanpix“/Kryvyj Rihas po rusų atakos

Ukrainos kariuomenės duomenimis, per birželio 13 d. Rusija kare su Ukraina neteko dar 680 karių, 8 tankų, 11 šarvuotų kovos mašinų, 17 artilerijos sistemų, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemų ir 1 oro gynybos sistemos. 

Apie tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Jo duomenimis nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija Ukrainoje neteko apie 217 330 (+680) žmonių, tankų – 3 943 (+8),  šarvuotų kovos mašinų – 7 653 (+11),  artilerijos sistemų – 3 783 (+17),  priešlėktuvinės gynybos sistemų – 364 (+1),  orlaivių – 314 (+0), sraigtasparnių – 300.

Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai pažymi, kad Rusijos generolo majoro Sergejaus Goriačiovo pašalinimas rodo galimą Rusijos karių perdislokavimą, taip pat okupantų vadų pažeidžiamumą „dėl tikslių smūgių iš Ukrainos“.

Ekspertai atsižvelgė į Rusijos šaltinių informaciją apie jos ginkluotųjų pajėgų 35-osios jungtinės armijos štabo viršininko generolo majoro Sergejaus Goriačiovo likvidavimą.

Zspu.org nuotr./Sergejus Goriačiovas

ISW stebėjo kitus Rytų karinės apygardos dalinius, įskaitant 58-ąją kombinuotąją ginkluotųjų pajėgų armiją ir 5-ąją kombinuotąją ginkluotųjų pajėgų armiją, veikiančią vakarinėje Zaporižios srities dalyje.

„Pranešimas apie S.Goriačiovo žūtį Zaporižios srityje gali reikšti, kad Rusijos kariai perskirstė 35-osios kombinuotosios ginkluotųjų pajėgų armijos dalinius vykdyti operacijų Zaporižios srityje, o kai kurie Rusijos aukšto rango pareigūnai toliau veikia netoli fronto linijos ir išlieka pažeidžiami tiksliųjų smūgių iš Ukrainos“, – teigiama analitikų apžvalgoje.

Jie pažymi, kad Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose frontuose ir birželio 13 d. pasiekė papildomų ribotų teritorinių laimėjimų.

Ataskaitoje pažymima, kad Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar sakė, jog Ukrainos kariai pasistūmėjo 250 metrų į šiaurės rytus nuo Bachmuto ir 200 metrų į pietus nuo Bachmuto.

Ji taip pat pranešė, kad Ukrainos kariai per pastarąją dieną pasistūmėjo 500-1000 metrų palei administracinę sieną tarp Zaporižios ir Donecko sričių, išlaisvindami apie 3 kvadratinius kilometrus teritorijos.

Be to, Ukrainos generalinio štabo atstovas Andrijus Kovaliovas sakė, kad nuo kontrpuolimo pradžios Ukrainos kariai išlaisvino daugiau kaip 100 kvadratinių kilometrų teritorijos.

Apžvalgoje taip pat minima, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su 18 vadinamųjų karinių tinklaraštininkų.

Pagrindinės ISW birželio 13 d. išvados:

• Birželio 13 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose frontuose ir toliau ribotai plėtė teritoriją.
• V.Putinas susitiko su 18 žymių Rusijos vadinamųjų karinių tinklaraštininkų aptarti Rusijos invazijos į Ukrainą pažangos.
• Rusijos diktatorius aptarė Ukrainos kontrpuolimo pažangą ir leido suprasti, kad, jo nuomone, Rusija gali išgyventi Vakarų karinę paramą Ukrainai.
• V.Putinas nurodė, kad jis nelinkęs skelbti antrosios mobilizacijos bangos ar karo padėties, nors Ukrainoje ir toliau siekia maksimalistinių tikslų.
• Rusijos prezidentas stengėsi nuraminti Rusijos žiniasklaidos erdvėje plačiai paplitusį nepasitenkinimą dėl ribotų proukrainietiškų pajėgų operacijų Belgorodo srityje, bepiločių lėktuvų smūgių visoje Rusijoje ir apskritai dėl sienų apsaugos.
• Jis taip pat aptarė savanorių pajėgų formalizavimo svarbą, remdamas Rusijos gynybos ministerijos pastangas centralizuoti operacijų Ukrainoje kontrolę.
• Tikėtina, kad V.Putinas ir toliau viešai bendraus su prokremliškais „karo tinklaraštininkais“ ir suteiks jiems platformą, kad toliau išnaudotų bendruomenę savo paramai tarp Rusijos ultranacionalistų plėsti.
• Birželio 13 d. Rusijos pajėgos pradėjo raketų ir dronų smūgius visoje Ukrainoje.
• Rusijos valdžios institucijos toliau reiškia vis didesnį susirūpinimą dėl informacijos, susijusios su Rusijos karine-pramonine baze.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas Kreminos sektoriuje, tačiau nevykdė puolamųjų operacijų linijoje Kupjanskas-Svatovė.
• Ukrainos kariai toliau žengė į priekį šiauriniame ir pietiniame Bachmuto flanguose, o Rusijos kariai vykdė kontratakas Bachmuto apylinkėse.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Avdijivkos-Donecko linijoje ir dislokavo papildomas pajėgas iš rytinės (kairiojo kranto) Chersono srities, kad sustiprintų šį rajoną.
• Okupantai taip pat surengė ribotų antžeminių atakų netoli Donecko ir Zaporižios sričių administracinės sienos.
• V.Putinas pareiškė, kad nuo 2023 m. sausio mėn. į Rusijos kariuomenę buvo įdarbinta 150tūkst. kontraktininkų, taip pat daugiau kaip 6 000 savanorių.
• Pranešama, kad Rusijos okupantų pareigūnai rytiniame (kairiajame) Chersono srities krante tęsia evakuaciją, nors tikėtina, kad jie ir toliau neleis teikti paslaugų kai kuriems užtvindytų teritorijų gyventojams.

Birželio 14 d. naktį Rusija atakavo pietinį Odesos miestą sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, iš kurių dvi numušė miesto priešlėktuvinė gynyba.

„Facebook“ paskelbtame pranešime vadovybė teigė, kad po atakos „pranešta apie gaisrą netoli verslo centro ir kad per ataką nukentėjo mažmeninės prekybos tinklo sandėlis“.

Informaciją apie aukas ir visą raketos smūgio padarytos žalos mastą vis dar nustato valdžios institucijos, sakoma pranešime.

Liepos 14 d. apie 2.30 val. vietos laiku Odesoje pasigirdo sprogimai, po kurių pranešta apie gaisrą ir didelį kiekį dūmų.

Birželio 13 d. per Rusijos raketų ataką Kryvyj Rige žuvo 11 žmonių, dar 36 buvo sužeisti. Dėl raketų smūgio taip pat buvo apgadinta daugiau kaip 70 gyvenamųjų pastatų, trys mokyklos, trys kitų dviejų švietimo įstaigų pastatai ir bendrabutis.