JAV gynybos sekretorius: Ukraina turi pakankamai kovinių pajėgumų vykdyti kontrpuolimą

Birželio 15 d. Bulgarijos gynybos ministras Todoras Tagarevas „Politico“ sakė, kad Bulgarija siekia prisijungti prie ES iniciatyvos tiekti Ukrainai 2,2 mlrd. dolerių vertės artilerijos sviedinių.

„Mes labai aiškiai siekiame prisijungti prie šios koalicijos“, – sakė T.Tagarevas. „Politinio sprendimo nepriimta, bet mes tikrai dėsime pastangas ir tikiu, kad rasime būdą“.

Gegužę ES užbaigė susitarimą dėl 1 mln. artilerijos sviedinių suteikimo Ukrainai kovai su Rusijos agresija. Pirmasis žingsnis – skubiai siųsti atsargas iš nuolatinių Europos arsenalų, o antrasis – bendras naujų sviedinių pirkimas.

Kol kas Bulgarija yra vienintelė ES šalis, išskyrus Airiją, neprisijungusi prie Europos gynybos agentūros projekto, kuriuo siekiama bendrai įsigyti šaudmenų Ukrainai.

Birželio 15 d. Danijos gynybos ministro pareigas einantis Troelsas Lundas Poulsenas televizijos kanalui TV2 sakė, kad Ukrainos pilotai galės Danijos teritorijoje treniruotis su naikintuvais F-16.

T.Poulsenas paaiškino, kad pagal bendrą planą su Nyderlandais Ukrainos pilotai bus mokomi Danijos karinių oro pajėgų bazėje Skrødstrupe, pietų Jutlandijoje, kur bazuojasi F-16 lėktuvai.

„Cover Images“/„Scanpix“/Naikintuvai F-16

Birželio 12 d. Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren sakė, kad Ukrainos lakūnų mokymai galėtų prasidėti jau šią vasarą. Tačiau jos Danijos kolega TV2 televizijai sakė, kad procesas greičiausiai prasidės tik „po vasaros atostogų“.

T.Poulsenas išreiškė viltį, kad kitos šalys taip pat suteiks savo paramą, kad Amsterdamas ir Kopenhaga galėtų pateikti konkretesnį planą liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.

Birželio 8 d. Rusija pagrobė 150 vaikų iš okupuotos Luhansko srities ir išvežė juos į Rusiją, birželio 15 d. pranešė Ukrainos nacionalinis pasipriešinimo centras.

Pranešama, kad vaikai buvo išvežti iš Starobilio rajono į poilsio centrus „Lesnoj“ ir „Sosenka“ Rusijos pietinėje Karačajaus-Čerkeso srityje.

Tikimasi, kad šie centrai priims iki 750 vaikų iš okupuotų Luhansko srities gyvenviečių, pridūrė Nacionalinis pasipriešinimo centras.

Ukrainos nacionalinės duomenų bazės duomenimis, nuo visiškos invazijos pradžios Rusija pagrobė daugiau kaip 19 000 vaikų.

Ukrainai iki šiol pavyko grąžinti 373 neteisėtai į Rusiją išvežtus ukrainiečių vaikus, ir šis procesas tebevyksta.

Birželio 15 d. Rusijos pajėgos antrą kartą bombardavo Chersono sritį, žuvo vienas žmogus ir dar vienas buvo sužeistas, pranešė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

55 metų vyras žuvo būdamas savo bute Beryslave, rašė gubernatorius „Telegram“.

Kozatske per oro smūgį buvo sužeista 86 metų moteris. Ji paguldyta į ligoninę, pridūrė O.Prokudinas.

Anksčiau šiandien Rusijos pajėgos smogė Zelenivkos kaimui netoli Chersono, žuvo 80 metų moteris.

Šią savaitę į Ukrainą ir Rusiją vyksta Afrikos delegacija, kuri pasiūlys „pasitikėjimo stiprinimo priemones“, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos taikai tarp abiejų šalių, birželio 15 d. pranešė „Reuters“.

Remiantis pagrindiniu dokumentu, su kuriuo susipažino „Reuters“, siūlomos priemonės gali apimti Rusijos kariuomenės išvedimą iš Ukrainos, taktinių branduolinių ginklų išvedimą iš Baltarusijos teritorijos ir Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio sustabdymą.

Gegužės 22 d. naujienų agentūra „Associated Press“ pranešė, kad delegacija, į kurią įeina Pietų Afrikos Respublikos, Senegalo, Egipto, Kongo Respublikos, Ugandos ir Zambijos prezidentai, lankysis Ukrainoje ir Rusijoje, kad „inicijuotų taikos procesą“ ir aptartų ukrainietiškų grūdų ir rusiškų trąšų eksportą.

Senegalo prezidento Macky Sall ir Pietų Afrikos Respublikos prezidento Cyril Ramaphosa vadovaujama grupė birželio 16 d. atvyks į Kyjivą, o birželio 17 d. – į Sankt Peterburgą, rašo „Reuters“, remdamasi neatskleistu dokumentu.

„Konfliktas, taip pat pagrindinių (Afrikos) žemyno prekybos partnerių Rusijai taikomos sankcijos turėjo neigiamą poveikį Afrikos ekonomikai ir pragyvenimo šaltiniams“, – sakoma dokumente.

Po paliaubų Ukrainoje turėtų vykti Rusijos ir Vakarų derybos.

Nors dauguma Afrikos šalių teigė esančios neutralios šiame kare, Maskva jau seniai puoselėja gerus santykius su Afrikos žemyno vyriausybėmis.

Gegužės pabaigoje užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba išvyko į diplomatinę kelionę po Afriką.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas ketvirtadienį apsilankė Zaporižios atominėje elektrinėje, kad įvertintų padėtį po Naujosios Kachovkos užtvankos griūties.

Socialinėje erdvėje paskelbtame pareiškime Rafaelis Grossi teigė, kad siekiant užtikrinti elektrinės saugumą būtina, jog vandens lygis išliktų toks pat.

„Vyksta garavimas, gali būti tam tikras nuotėkis, bet jis turi būti išlaikytas tame lygyje. Su čia esančiu vandeniu elektrinė kurį laiką gali būti saugi“, – TATENA vadovas.

„Jėgainė dirbs, kad papildytų vandens atsargas, kad saugos funkcijos galėtų būti vykdomos normaliai“, – sakė R.Grossi ir pridūrė, kad jie atidžiai stebės situaciją.

Gamyklą laiko Rusijos pajėgos ir ji yra netoli tos vietos, kur vystosi Ukrainos puolimas pietuose. Tai jau trečias R.Grossi vizitas į atominę elektrinę nuo praėjusių metų rugsėjo mėn.

Du gyventojai, evakuoti iš Rusijos kaimo, kuris ribojasi su Ukraina Belgorodo srityje, valdžios institucijoms teigė, kad Rusijos kariai apiplėšė jų namus.

Viešuose komentaruose regiono gubernatoriui Viačeslavui Gladkovui du gyventojai teigė, kad Rusijos kariškiai, atsiųsti saugoti jų kaimo Novaja Tavolžanka, vietoj to apiplėšė jų namus.

Keli tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš šio rajono, kai gegužės pabaigoje prezidento Vladimiro Putino valdymui besipriešinantys Rusijos savanoriai pradėjo tarpvalstybinius reidus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Belgorodas

Viena iš gyventojų, Natalija Čemerčenko, ketvirtadienį socialiniame tinkle „VK“ paskelbtame įraše pasakojo gubernatoriui: „Rusijos Federacijos kariškiai įsilaužia į daugelį namų (nors nepaprastoji padėtis neįvesta ir jie neturi teisės įeiti į privačius namus)“. 

„Jie gyvena mūsų namuose, tualetai ir namai užteršti, vagiami asmeniniai daiktai ir turtas“, – rašė ji.

„Mes nenorime, kad mūsų namai, kurie jau nukentėjo nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmų, dabar vis dar būtų mūsų gynėjų piktadarybių prieglobstis!“ – pridūrė ji.

Šebekino rajono administracijos vadovas Vladimiras Ždanovas atsakyme V.Čemerčenko nurodė, kad jos „kreipimasis perduotas Saugumo tarybai“.

Kitame komentare, kuris buvo parašytas trečiadienį, teigiama, kad Rusijos kariai gyvena namuose, iš kurių pabėgo šeima.

„Buvo įsilaužta į du namus, vienos durys buvo išlaužtos laužtuvu, langai išdaužyti“, – teigiama vietos gyventojo Danilo Bilycho komentare.

„Jie ieškojo smulkių brangių daiktų, kai kurie iš jų buvo pavogti, viename iš namų buvo vandalizmo aktų, sudaužyti televizoriai, išplėšti baldai. Akivaizdu, kad name gyvena kareiviai“, – pridūrė jis.

Birželio 15 d. 38 metų vyras mirė nuo nudegimų, patirtų per Rusijos birželio 13 d. raketų smūgį Kryvyj Rihui Dniepropetrovsko srityje, pranešė meras Oleksandras Vilkulas.

Dėl to bendras žuvusiųjų per šį išpuolį skaičius išaugo iki 13.

„Žuvusysis dirbo surinkėju vienoje iš Kryvyj Riho įmonių“, – rašė O.Vilkulas „Telegram“. Po smūgio jis buvo nugabentas į ligoninę, kur gydytojai „visą parą kovojo dėl jo gyvybės“.

Rusijos raketos į Kryvyj Rihą smogė birželio 13 d. naktį. Buvo pataikyta į penkiaaukštį gyvenamąjį namą, įmonę ir dar vieną neatskleistą Kryvyj Riho vietą.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį pareiškė, kad, nepaisant kontrpuolimo pradžioje Rusijos padarytų nuostolių Kyjivui, Ukraina vis dar turi pakankamai galios jį vykdyti.

Maskva paviešino vaizdo įrašus, kuriuose matyti vokiečių tankai „Leopard“ ir JAV pėstininkų kovos mašinos „Bradley“, kurios, Rusijos teigimu, buvo užgrobtos per puolimus.

„Manau, kad rusai tas pačias penkias transporto priemones mums rodė apie 1000 kartų iš 10 skirtingų kampų“, – po Ukrainos ir Vakarų rėmėjų susitikimo Briuselyje sakė L.Austinas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Lloydas Austinas

„Tačiau, atvirai kalbant, ukrainiečiai vis dar turi daug kovinių pajėgumų ir kovinės galios“, – pridūrė jis.

L.Austinas teigė, kad ir taip yra aišku, jog abi pusės patirs nuostolių, tačiau dabar svarbiau, kad Kyjivas sugebėtų sutaisyti sugadintą techniką.

„Ši kova ir toliau išliks sunki, kaip mes ir tikimės, ir manau, kad galiausiai pranašumą turės tas, kuris geriausiai išsilaikys“, – sakė jis.

„Daugiausia dėmesio skiriame tam, kad užtikrintume, jog ir toliau siektume to, ko reikia Ukrainai, kad ji būtų sėkminga, – nurodė L.Austinas.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley pareiškė, kad šiuo metu yra dar per anksti vertinti, kiek ilgai galėtų trukti Ukrainos kontrpuolimas.

„Tai labai sunki kova, labai žiauri kova, kuri greičiausiai užtruks daug laiko ir brangiai kainuos“, – teigė M.Miley.

Ketvirtadienį NATO būstinėje Briuselyje susitikusios Ukrainos sąjungininkės iš Vakarų, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, pažadėjo Kyjivui suteikti daugiau naujų ginklų.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad pasiekta svarbi pažanga, siekiant sudaryti šalių koaliciją, norinčią pasiūlyti ukrainiečių pilotams naikintuvų F-16 mokymus.

Olandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren teigė, kad Nyderlandai, kurie pirmieji pradėjo šią iniciatyvą, tikisi šiuos mokymus surengti šią vasarą.

Ji sakė, kad vėliau ketinama įkurti mokymo centrą vienoje iš Rytų Europos šalių, besiribojančių su Ukraina.

Keturios Vakarų Ukrainos rėmėjos ketvirtadienį pareiškė, kad suvienija jėgas ir Kyjivui, kovojančiam su Rusija, tieks šimtus oro gynybos raketų ir jų paleidimo sistemų.

Jungtinės Karalystės, Danijos, Nyderlandų ir Jungtinių Valstijų pranešimas sutapo su Briuselyje vykusiu JAV vadovaujamos Ukrainos gynybos kontaktinės grupės – maždaug 50 valstybių, kurios remia Kyjivą karinėmis priemonėmis – susitikimu.

„Bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais galime suteikti gyvybiškai svarbią oro gynybos įrangą, kuri padės Ukrainai palaikyti puolamąsias operacijas ir apsaugoti ypatingos svarbos nacionalinę infrastruktūrą“, – sakė JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

Naujausias tiekimas padės Kyjivui atremti įžūlias Rusijos raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus, teigiama bendrame keturių sąjungininkių pareiškime.

„Pagal šią iniciatyvą bus pristatyta šimtai trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos raketų ir su jomis susijusių sistemų, reikalingų apsaugoti svarbią Ukrainos nacionalinę infrastruktūrą ir toliau užtikrinti sėkmingas kontrpuolimo operacijas artimiausiais mėnesiais“, – sakė jie.

Įrangos pristatymas jau vyksta ir turėtų būti baigtas per kelias savaites, teigiama pareiškime.

Jame priduriama, kad paketą daugiausia sudaro sovietų laikų raketos, tačiau nenurodė jų šaltinio.

Ukraina jau gauna NATO klasės raketų iš Vakarų sąjungininkių, įskaitant ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ iš JK.