V.Zelenskis: Ukrainos kariuomenė juda į priekį Donbase

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo kariams už pažangą rytuose, taip pat už jų tvirtybę ir drąsą. Tai jis pasakė per tradicinį vakaro vaizdo kreipimąsi. Be to, pasak valstybės vadovo, šią savaitę Ukrainos partneriai žengė naujų žingsnių, kad paremtų nuo agresoriaus besiginančią valstybę.

Kaip pažymėjo V.Zelenskis, JAV suteikė dar vieną nemažą karinės pagalbos paketą, į kurį įeina oro gynyba, artilerija, sviediniai HIMARS, prieštankiniai ginklai ir šarvuočiai. 

Be to, Nyderlandai suteikė naują paketą, kuris „sustiprins mūsų oro skydą“. „Bendras Nyderlandų, JAV, Danijos, Jungtinės Karalystės darbas nuperkant oro gynybos raketas išgelbės tūkstančius mūsų žmonių“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis paminėjo Vokietiją už tiekiamą įrangą, už pasirengimą aprūpinti Ukrainą raketomis „Patriot“, Italiją – už gynybos susitarimų įgyvendinimą, Daniją – už pasirengimą operatyviai dirbti, kad modernių naikintuvų koalicija tikrai padėtų šį karą užbaigti bendra pergale.

Ukrainos prezidentas padėkojo Danijai ir Norvegijai už Ukrainos artilerijos sustiprinimą, nes būtent nuo jos „priklauso, ar laisvė pajudės į priekį“. Jis pažymėjo, kad Švedija Ukrainai suteikė jau 12-ąjį pagalbos paketą ir rodo realų norą pradėti mokyti ukrainiečių lakūnus skraidyti moderniais naikintuvais. V.Zelenskis atkreipė dėmesį į Jungtinės Karalystės lyderystę padedant ir remiant Ukrainą, aprūpinant jos ginkluotąsias pajėgas tolimojo nuotolio raketomis. 

V.Zelenskis pažymėjo, kad Lenkijos Seimas priėmė rezoliuciją, remiančią Ukrainos narystę NATO. „Tinkama žinia tinkamu laiku. Kai ruošiamės aukščiausiojo lygio susitikimui Vilniuje“, – pabrėžė jis.

Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Liuksemburgo parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje holodomoras pripažįstamas ukrainiečių tautos genocidu. „Jis tapo 26-ąja valstybe, oficialiai pripažinusia Holodomorą genocidu“, – sakė V.Zelenskis.

Naujausiais duomenimis, dėl Kachovkos elektrinės užtvankos susprogdinimo žuvo 16 žmonių, o 31 žmogus laikomas dingusiu be žinios. Tai šeštadienį pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

„Žuvo 16 žmonių: 14 Chersono srityje ir du Mykolajivo srityje. 31 žmogus laikomas dingusiu be žinios“, – skelbia ministerija.

Šeštadienio duomenimis, vis dar užlieta 1300 namų. Iš jų 1274 – Chersono srityje ir 26 – Mykolajivo srityje.

Iš viso iš šios teritorijos buvo evakuota 3614 žmonių, įskaitant 474 vaikus ir 80 judėjimo negalią turinčių žmonių.

Policija gavo daugiau kaip 4800 pranešimų apie padarytą žalą turtui. Patikrinta trylika su puse tūkstančio butų ir namų.

Priešas ir toliau tęsia puolimą Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis, vyksta intensyvūs mūšiai, per dieną įvyko 22 susirėmimai, šeštadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa, atvykęs į Rusiją kaip taikos siekiančios delegacijos narys, savo Rusijos kolegai Vladimirui Putinui šeštadienį pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje turi būti nutrauktas.

„Šis karas turi baigtis... Jis [konfliktas] turi būti išspręstas derybomis ir diplomatinėmis priemonėmis“, – sakė C.Ramaphosa.

Jis pridūrė, kad jo delegacija, kurią sudaro septynių Afrikos šalių vadovai, „atvyko su labai aiškia žinia: šis karas turi būti baigtas“.

„Scanpix“/AP nuotr./Cyrilas Ramaphosa ir Vladimiras Putinas

„Šis karas daro neigiamą poveikį Afrikos žemynui ir daugeliui kitų pasaulio šalių“, – pareiškė C.Ramaphosa prieš oficialias derybas su Rusijos prezidentu.

Penktadienį delegacija Kyjive buvo susitikusi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Atvykome išklausyti jūsų ir per jus išgirsti Rusijos žmonių balsą“, – sakė Komorų prezidentas Azali Assoumani, kuris šiuo metu taip pat vadovauja Afrikos Sąjungai.

„Norėjome paskatinti jus pradėti derybas su Ukraina“, – pridūrė jis.

Afrikos šalių nuomonės dėl atsako į konfliktą išsiskyrė: kai kurios iš jų stojo Ukrainos pusėn, o kitos liko neutralios arba linkusios palaikyti Maskvą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pagyrė Afrikos šalių požiūrį į Ukrainos konfliktą, kurį jis pavadino subalansuotu.

V.Putinas kalbėjo prieš oficialias derybas su Afrikos delegacija, kuri atvyko į Rusiją siekti taikos tarp Kyjivo ir Maskvos.

„Sveikiname subalansuotą Afrikos draugų požiūrį į Ukrainos krizę“, – pareiškė V.Putinas septynių Afrikos šalių lyderiams.

„Esame atviri konstruktyviam dialogui su visais, kas nori įgyvendinti taiką, pagrįstą teisingumo ir pagarbos teisėtiems šalių interesams principais“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos, nepaisydamos Rusijos invazijos, nesiims specialių priemonių dėl Ukrainos, kad Kyjivas galėtų prisijungti prie NATO karinio aljanso, šeštadienį pareiškė prezidentas Joe Bidenas.

„Jie turi atitikti tuos pačius standartus. Taigi mes nesiruošiame to palengvinti“, – sakė JAV prezidentas žurnalistams netoli Vašingtono.

„AP“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

Didžiausias iššūkis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimui pietinėje fronto dalyje yra tai, kad Rusijos kariai nuo 2022 m. kovo mėn. ten stato gynybinius įtvirtinimus, televizijos kanalui „24 kanalas“ sakė Ukrainos kariuomenės karys Ihoris Šoltis.

„Kai deokupavome Chersono sritį, tokio Rusijos kariuomenės prisotinimo nebuvo. Todėl mums tai naujas iššūkis“, – pridūrė jis.

Rusijos įtvirtinimai – tai apie 130 kim ilgio ištisinę gynybinė linija, sudaryta iš dviejų ar trijų linijų, naudojant betonines konstrukcijas. Norint įveikti tokią gynybą, reikia veikti iš tolo: naikinti Rusijos logistikos centrus ir didinti atstumą tarp fronto linijų ir tiekimo linijų.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

„Zaporižios sektoriuje tai gali būti panaudota kaip vienas iš veiksmingų elementų, tačiau pagal mūsų karinės vadovybės planus ieškosime naujų priemonių rusams paveikti“, – tikino kovotojas.

Anksčiau leidinys „The Wall Street Journal“ citavo puolime dalyvavusius ukrainiečių karius, kurie teigė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar nepasiekė pagrindinių Rusijos gynybinių linijų ir kad pirmosiomis dienomis Ukrainos ginkluotosios pajėgos patyrė didelių nuostolių.

Tuo tarpu „Sky News“ pažymėjo, kad sėkmingam kontrpuolimui Ukrainai prireiks aukštos kokybės paramos iš oro. Nors Vakarai suteikė finansinę ir karinę paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, tačiau atsisakė tiekti naikintuvus F-16, tačiau viliamasi, kad pagrindiniai sąjungininkai pakeis požiūrį.

Kremlius remia dialogą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu, tačiau kol kas jokių pasiūlymų dėl pokalbio negauta, šeštadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Tiek O.Scholzas, tiek E. Macronas pareiškė, kad svarbu tęsti dialogą su Rusija, ir mes palaikome šį požiūrį, tačiau kol kas jokių konkrečių pasiūlymų negauta. Prezidentas vakar sakė, kad lieka atviras bendravimui“, – per pokalbį su žurnalistais tvirtino D. Peskovas. 

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Praėjusią savaitę Vokietijos kancleris pareiškė, kad planuoja kalbėtis su V.Putinu „artimiausiu metu“.

„Aš nuolat kartas nuo karto pasikalbėdavau su Rusijos prezidentu, ir ne tik prieš karą, bet ir nuo karo pradžios, ir kartais labai ilgai. Ir kadangi mes jau kurį laiką nesikalbėjome, ketinu artimiausiu metu vėl su juo pasikalbėti“, – sakė jis ir pridūrė, kad „viena iš taikos derybų sąlygų“ yra tai, kad Rusija išvestų savo karius iš Ukrainos teritorijos.

„Derybos yra gerai, bet klausimas, kas su kuo ir dėl ko derasi. Ir kas yra neprotinga, tai versti Ukrainą sutikti, kad Putino įvykdytas žemės užgrobimas yra sankcionuotas ir pripažintas“, – pridūrė Vokietijos vadovas.

Prancūzijos televizijos kanalas TF1 parodė reportažą, nufilmuotą iš Rusijos kariuomenės pozicijų okupuotoje teritorijoje, nė žodžiu neužsimindamas apie platesnį Rusijos karo prieš Ukrainą kontekstą, pranešė naujienų portalas „Jevropeiska Pravda“.

Vaizdo įrašą, kuris truko mažiau nei 3 minutes, ketvirtadienį paskelbė „Youtube“ kanalas, o jį peržiūrėjo daugiau nei 130 tūkst. vartotojų. Iš viso kanalas turi daugiau kaip 230 tūkst. prenumeratorių.

Vaizdo įraše yra filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas kelias į Rusijos pozicijas, vaizdo įrašas iš kautynių vidaus, trumpi Rusijos kariškių komentarai apie amuniciją ir dronus, kuriuos jie naudoja prieš Ukrainos kariškius, ir filmuota medžiaga, kurioje jie šaudo.

Balsas už kadro nė karto neminėjo, kas yra karo agresorius, taip pat neišdėstė jokių faktų iš platesnio konteksto, išskyrus tai, kad Rusijos kariuomenė tikėjosi Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo ir jau seniai jam ruošėsi.

Praėjusią savaitę skandalą sukėlė Vengrijos vyriausybės vaizdo įrašas, kuriame raginama kuo greičiau sudaryti taiką Ukrainoje. Vaizdo įraše Krymas buvo vaizduojamas kaip Rusijos dalis.

Po viešinimo kampanijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministerijos demaršo vaizdo įrašas buvo pakeistas, o pirminis vaizdo įrašas su „rusišku“ pusiasaliu buvo pašalintas be jokių paaiškinimų.

Danijos valdžios institucijos yra pasirengusios perduoti Ukrainai naikintuvus F-16, tačiau su sąlyga, kad tam pritars šiuos orlaivius gaminančios Jungtinės Amerikos Valstijos, britų nacionalinio transliuotojo BBC radijo laidai „Radio 4“ teigė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.

„Ukrainai reikia orlaivių. Labiau nei bet kada anksčiau, jei nori laimėti savo kovą“, – tvirtino T.L.Poulsenas.

Danija turi 43 naikintuvus F-16, iš kurių 30 yra aktyvioje tarnyboje. Tačiau dabar Danija keičia F-16 naikintuvus modernesniais F-35 naikintuvais.

„Zuma press“/„Scanpix“/Naikintuvas F-16

Anksčiau šalies gynybos ministras pasiūlė Danijoje organizuoti ukrainiečių pilotų mokymus su F-16 naikintuvais.

Pasak jo, pagal kartu su Nyderlandais parengtą planą numatoma ukrainiečius mokyti skraidyti F-16 Danijos karinių oro pajėgų Skrudstrupo bazėje Pietų Jutlandijoje, kur dislokuoti šios klasės kovos lėktuvai.

Tuo pat metu T.L.Poulsenas pridūrė, kad siūlomas planas nereiškia, jog Danija jau nusprendė perduoti savo F-16 naikintuvus Ukrainai.

Leidinys „The New York Times“ penktadienį paskelbtame multimedijos projekte atkreipė dėmesį į tai, kad Kachovkos hidroelektrinės užtvanka buvo pastatyta sovietmečiu su tikslu atlaikyti bet kokią išorinę grėsmę.

Eskpertų nuomone, užtvankos griūtį galėjo lemti po vandeniu esančio praėjimo į mašinų skyrių sugriovimas, kuris, tikėtina, ir buvo šios inžinerinės struktūros Achilo kulnas.

Inžinieriai leidiniui „The New York Times“ priminė, kad Maskva tikrai turėjo kiekvieną inžinerinių brėžinių puslapį, todėl žinojo, kur yra pažeidžiamiausia užtvankos dalis.

„AFP“/„Scanpix“/Kachovkos hidroelektrinės užtvanka

Pasak dviejų amerikiečių inžinierių, atsižvelgiant į palydovinius ir seisminius duomenis apie sprogimus toje vietovėje, labiausiai tikėtina griūties priežastis buvo sprogstamasis užtaisas, padėtas priežiūros koridoriuje arba tunelyje, einančiame per betoninę statinio širdį.

„Jei jūsų tikslas – sunaikinti pačią užtvanką, reikia galingo sprogimo. Koridorius yra puiki vieta šiam sprogstamajam užtaisui patalpinti“, – tvirtino geotechnikos inžinierius Michaelas Westas.

Kyjivo teigimu, birželio 6 d. Rusijos kariškiai susprogdino Kachovkos hidroelektrinę. Dėl šio teroristinio išpuolio dešiniajame Dniepro upės krante Chersono srityje nukentėjo apie 16 tūkst. žmonių.

Daugiausiai žalos patyrė pakrantės teritorijos ir kairysis krantas, kurį kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentas Cyrilas Ramaphosa, dalyvaujantis Afrikos lyderių misijoje, kuria siekiama taikos tarp Maskvos ir Kyjivo, šeštadienį atvyko į Rusiją, pranešė Pietų Afrikos Respublikos prezidentūra.

„Jo atvykimas į Rusijos kultūros sostinę įvyko po konstruktyvių diskusijų su prezidentu Volodymyru Zelenskiu“, – nurodė prezidentūra.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Cyrilas Ramaphosa

Pranešime rašoma, kad Afrikos delegacija „susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu, siekdama rasti kelią į taiką 16 mėnesių trunkančiame Ukrainos ir Rusijos konflikte, kuris jau yra sukėlęs niokojantį ekonominį poveikį, žmonių žūtis ir pasaulinį nestabilumą“.

Projektų „Krym.realyi“ ir „Schemos“ žurnalistai pasidalino „Planet Lab“ užfiksuotomis palydovinėmis nuotraukomis ir įrašais, kuriose matyti, jog, belaukdami ukrainiečių, rusai iškasė naujų tranšėjų tinklą galimai Krymo gynybai.

Iš kosmoso filmuotoje medžiagoje matyti nauji įtvirtinimai prie Filativkos kaimo, Armiansko, Krasnoperekopsko ir Džankojaus rajono kontrolės punktų. Apskritai Rusijos kariuomenė pastatė daugybę gynybinių linijų nuo administracinės sienos su Ukraina iki Džankojaus.

„Schemos“ / „Telegram“/Kadras iš palydovinio vaizdo įrašo

Daugumą tranšėjų Rusijos kariuomenė įrengė atsitraukusi iš Chersono. 

Šiaurinėje Krymo dalyje užfiksuota, kad Rusijos kariuomenė dažnai stato įtvirtinimus netoli kaimų ar net pačiose gyvenvietėse. Ekspertai teigia, kad šių kaimų gyventojams gresia pavojus. Juk jei prasidės kovos, rusai iš tikrųjų juos panaudos kaip skydą.

Ukraina neslepia ketinimų Krymą išvaduoti karinėmis priemonėmis. Pirmosiomis birželio dienomis Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo aktyviai žengti palei fronto liniją, o Vakarų analitikai tai interpretavo kaip ilgai žadėto kontrpuolimo pradžią.

„Schemos“ / „Telegram“/Kadras iš vaizdo įrašo

Tačiau paskelbus, kad per pirmąją savaitę buvo išvaduotos 7 gyvenvietės Donecko ir Zaporižios sričių sandūroje, eskpertai tvirtina, kad kontrpuolimo „pagreitis“ išblėso, o tai galima paaiškinti keliais veiksniais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų problema išlieka priešo gynybiniai įtvirtinimai palei visą fronto liniją ir priešo užminuotos teritorijos, ypač vadinamojo „sausumos koridoriaus“ į Krymą rajone, pažymėjo naujienų agentūra „Unian“.

Be to, problemą kelia elektroninės kovos sistemos ir Rusijos koviniai lėktuvai, kurie pastarąją savaitę daugiau skraido virš fronto linijos, kad neleistų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms judėti pirmyn.

Rusijos svajojamas SSRS 2.0 atkūrimas neįmanomas be tiesioginio konflikto su NATO, nes teroristinės šalies teritoriniai įsiveržimai gali apimti ir Šiaurės Atlanto aljanso valstybes nares, šeštadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Rusijai reikia, kad Ukraina būtų pasirengusi susidūrimui su NATO. Kremlius tikisi, kad okupacijos atveju galės prievarta "mobilizuoti" milijonus ukrainiečių į kariuomenę laikinai okupuotų teritorijų pavyzdžiu“, – savo nuomonę išreiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas.

„Ir dėl to Rusija norėjo būti pasirengusi tiesioginiam susidūrimui su NATO, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, kurias priešas taip pat laiko „buvusios SSRS dalimi“, – pridūrė jis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas

Prezidento kanceliarijos vadovas pažymėjo, kad Rusijos ir NATO karo scenarijus yra gana tikėtinas, nes Rusijos propagandos retorika prieš NATO valstybes nares yra panaši į tą, kuri nuo 2014 m. naudojama prieš Ukrainą.

„Ukrainos narystė NATO padarys galą bet kokiems Putino kėslams. Jau yra puikus Suomijos pavyzdys, kurią priešas anksčiau taip pat gąsdino ginklais. Šis sprendimas gali sustiprinti Aljansą. O strateginiu požiūriu jis padarys tiesioginio konflikto su NATO kainą Rusijai neįkandamą“, – pažymėjo A.Jermakas.

Šiandien Ukrainai saugumo garantijos reikalingos kaip tarpinis žingsnis prieš įstojant į NATO.

„Rusija ir toliau laikys Ukrainą okupaciniu taikiniu. Jie norės, kad ji sustiprintų savo išteklius, kad galėtų pasipriešinti NATO. Tiesioginio susidūrimo tikimybė bus daug didesnė. Šiandien visi turime galvoti 10 žingsnių į priekį. O šioje geopolitinių šachmatų lentoje vienas greitas ir svarbus sprendimas gali sustiprinti saugumą dešimtmečiams“, – dėstė jis.

Dar 2008 m. per Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikimą NATO valstybės narės pareiškė remiančios Ukrainos narystę Aljanse. Tačiau nuo to laiko sąjungininkės nepateikė jokios konkrečios informacijos šiuo klausimu.

Ukraina vis dar laukia narystės gairių, kurias tikisi gauti per kitą NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, numatytą liepos 11-12 d. Vilniuje.

Ukrainos specialiosios pajėgos socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota žmonių evakuacija iš dėl potvynių kenčiančio Chersono regiono, ir tuo metu į gelbėtojus bei nukentėjusiuosius nukreipta Rusijos pajėgų ugnis.  

Specialiųjų operacijų centro „A“ darbuotojai kartu su kolegomis iš ginkluotųjų pajėgų, Valstybinės nepaprastosios padėties tarnybos ir kitų saugumo bei gynybos pajėgų dalinių evakavo žmones, įstrigusius kairiajame Dniepro krante.

Naudodamiesi dronais, jie taip pat gabeno maistą ir vaistus.

Paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip okupantai apšaudė vieną iš civilius evakuojančių specialiųjų pajėgų grupių.

Pranešta, kad jų pozicija, įrengta ant gyvenamojo namo stogo, buvo tuoj pat sunaikinta artilerijos smūgiu.

Šešių Afrikos šalių vadovai atvyko į Rusijos miestą Sankt Peterburgą dalyvauti taikos misijoje, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“. 

Pietų Afrikos Respublikos, Zambijos, Komorų, Kongo, Egipto, Senegalo ir Ugandos vadovai susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Penktadienį Afrikos lyderiai viešėjo Kyjive, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje V.Zelenskis atmetė jų pastangas atvesti Kyjivą prie derybų stalo ir paprieštaravo bet kokioms taikos deryboms su Rusija.

„AFP“/„Scanpix“/Afrikos šalių lyderių viešnagė Kyjive

„Šiandien per mūsų susitikimą ne kartą aiškiai pasakiau, kad leisti bet kokias derybas su Rusija dabar, kai okupantas yra mūsų žemėje, reiškia įšaldyti karą, įšaldyti skausmą ir kančias“, – sakė šalies vadovas.

Vizito Kyjive metu Ukrainos sostinė buvo apšaudyta Rusijos balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis bei dronais. Ukrainos oro gynybos pajėgoms pavyko numušti visus oro taikinius.

Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tvirtino, kad tokie Rusijos veiksmai yra „žinutė Afrikai“, kad V.Putinui nerūpi niekieno kito, tik jo pačio saugumas.

Amerikiečių žurnalistė Janine di Giovanni daugiau nei 35 metus dirbo karo reportere konfliktų zonose Balkanuose, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Dabar ji kartu su kolegomis įkūrė nevyriausybinę organizaciją „The Reckoning Project“, kuri moko žurnalistus ir tyrėjus, kaip tinkamai rinkti teisiškai priimtinus liudijimus, kad aukų balsai būtų išgirsti teisme.

Internetinis žurnalas KLIK susitiko su ja Lvivo žiniasklaidos forume pasikalbėti apie reportažus iš fronto, žurnalistiką, Ukrainos ateitį.

Organizacija „The Reckoning Project“ moko karinių konfliktų žurnalistus ir tyrėjus rinkti teisiškai priimtinus liudijimus, kad jie būtų pripažįstami teismuose.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

„Šiandien Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, siekia sunaikinti Ukrainos teisę egzistuoti. Ji kėsinasi į ukrainiečių teisę į saugumą ir suverenitetą – jų tapatybę, atmintį ir gebėjimą patiems nustatyti savo ateitį. Ji kėsinasi į Ukrainą kaip juridinį asmenį ir kaip tautą.

Tokiame kare turime kovoti už teisingumą ir viešosios nuomonės, ir teisės teismuose“, – sakoma organizacijos tinklalapyje.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos valdomoji raketa pataikė į automobilį Charkivo srities Gurjev Kozačoko kaime. Išpuolio metu žuvo keturi civiliai, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

„Okupantai apšaudė Gurijevo Kozačoko kaimą Bochoduchovo rajone. Rusijos prieštankinė valdomoji raketa pataikė į minėtos gyvenvietės kryptimi važiavusį civilinį automobilį. Preliminariais duomenimis, automobilyje buvo 4 žmonės, kurie žuvo vietoje“, – rašė srities vadovas.

Vėliau jis patikslino, kad per Rusijos raketų smūgį nedideliam Ukrainos kaimui rytuose žuvo du asmenys.

O.Synehubovas atskleidė, jog išpuolio metu gyvybės neteko du savanoriai - 42 metų vyras ir 53 metų moteris.

„Tai dar vienas rusų teroro prieš civilius gyventojus atvejis!“, – pabrėžė O.Synehubovas.

Kaip pranešama, Charkivo sritis šiuo metu yra nuolat apšaudoma Rusijos kariuomenės, priešai kasdien žudo ir sužeidžia civilius gyventojus ir naikina regiono infrastruktūrą.

Rusija šeštadienį pranešė sunaikinusi tris dronus, taikytus į naftos perdirbimo gamyklą pietiniame pasienio Briansko regione, Ukrainai tęsiant kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas.

„Rusijos oro gynybos sistemos atrėmė naktinę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą „Družba“ Novozybkovo rajone, – sakė Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas. – Dėl mūsų kariškių profesionalumo... buvo sunaikinti trys bepiločiai orlaiviai.“

Apie jokią žalą jis neužsiminė.

Pastaraisiais mėnesiais padaugėjo dronų atakų, o Kyjivas ir Maskva tvirtina, kad pavyksta jas atremti keletą kartų per savaitę.

Rusijos aneksuotas Krymo pusiasalis, kurį Kyjivas ne kartą yra sakęs, kad planuoja susigrąžinti, taip pat yra nuolatinis taikinys.

Rusijos pajėgos virš pusiasalio numušė devynis dronus, ketvirtadienį pranešė Maskvos paskirtas pusiasalio gubernatorius Sergejus Aksionovas.

Praėjusią savaitę Rusijos pietiniame Voronežo mieste dronas pataikė į gyvenamąjį namą ir sužeidė du žmones.

Tai buvo pirmas pranešimas apie dronus Voroneže, maždaug milijoną gyventojų turinčiame mieste, esančiame Rusijos giliau esančiame regione nei pasienio regionai, apie kuriuos Rusija paprastai praneša kaip apie taikinius.

Per pastarąją parą ukrainiečių kariai toliau žengė į priekį Tauridės sektoriuje, padarydami rusams didelių nuostolių. Visų pirma, buvo likviduotos daugiau nei penkios kuopos rusų karių ir sunaikinta beveik 90 vienetų rusų technikos, tvirtino Taurijos operatyvinės ir strateginės grupės vadas, brigados generolas Oleksandras Tarnavskis.

Pasak jo, Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai per parą atliko 1794 šaudymo užduotis.

„Tauridės kryptis. Aktyvus gynybos pajėgų darbas tęsiasi. Yra mūsų pajėgų laimėjimų ir pasiekimų“, – pažymėjo O.Tarnavskis. 

Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgos/ „Telegram“/Ukrainos pajėgų kontrpuolimas Taurijos sektoriuje

Rusijos pajėgų nuostoliai žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiumi per pastarąją parą sudarė daugiau kaip penkias kuopas. Taip pat buvo sunaikinti ir apgadinti 88 vienetai priešo karinės technikos, pažymėjo brigados vadas.

Tarp rusų pajėgų praradimų O.Tarnavskis paminėjo sraigtasparnį Ka-52, 11 tankų, 20 pėstininkų kovos mašinų, du šarvuočius, trys haubicas, bepiločius orlaivius, elektroninės kovos sistemas „Zhitel“, keturias savaeiges artilerijos sistemas „Akatsiya“, savaeigės artilerijos sistemas „Gvozdika“ ir daugkartinių raketų paleidimo sistemas „Solntsepyok“. 

Negana to, buvo sunaikintos penkios rusų amunicijos saugyklos.

Kyjivas tvirtina, kad nuo invazijos pradžios Ukrainoje sunaikinta beveik 29 tūkst. vienetų Rusijos įrangos, ginklų, raketų ir bepiločių orlaivių.

Leidinys „The Wall Street Journal“, kurio žurnalistai kalbėjosi su Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pasidavusiais rusų kariais, atskleidė Ukrainos ir Rusijos nuostolius per pirmąsias Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo dienas

Pasak Ukrainos generalinio štabo, nuo invazijos pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo 219 170 rusų kovotojų, o didžiausius nuostolius jie patyrė Tauridės sektoriuje.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar nepasiekė pagrindinių Rusijos gynybinių linijų, tačiau rusų pėstininkai, kuriems buvo pavesta sulaikyti pirmąsias ukrainiečių atakas, patyrė drakoniškų nuostolių, patvirtino abi pusės.

Savanoriškai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pasidavę rusų belaisviai karių moralę savo gretose apibūdino kaip prastą ir pažymėjo, kad susidūrė su labai galingais Vakarų ginklais.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Kreminos

Vienas iš tokių Anatolijus iš Gornyj Altajaus, pasakojo, kad jo dalinio žmonės, laukdami ukrainiečių puolimo, beveik nesikalbėjo tarpusavyje.

„Visi tylėjo, galvojo apie savo reikalus, svarstė, iš kurios pusės jie ateis. Buvome labai išsigandę. Niekas nenorėjo mirti. Tikėjomės, kad kontrpuolimo nebus“, – atviravo jis.

Jis pateko į nelaisvę dalyvaydamas mūšyje dėl Velyka Novosilkos. Pasak jo, iš pradžių „dvi dienas viskas buvo ramu“. 

„Bet tada prasidėjo stiprus puolimas. Viskas pasidarė chaotiška, skraidė amunicija, visi bėgo. Tarp artilerijos ir minosvaidžių ugnies bandžiau žvalgytis į laukus ir ieškoti priešo. Bet nieko nemačiau.“

Po kelių minučių Ukrainos ginkluotosios pajėgos įsiveržė į miško juostą ir į jo tranšėją metė rankines granatas, „The Wall Street Journal“ pasakojo belaisvis. 

Pasak Anatolijaus, žuvo penki šalia jo buvę vyrai, tarp kurių buvo ir jo geras draugas Georgijus.

„Išlipau iš tranšėjos ir pradėjau šaukti: „Aš pasiduodu, pasiduodu!“ – prisiminė vyras.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Kreminos

Savo ruožtu Dmitrijus, rusų šauktinis iš Tolimųjų Rytų, teigė, kad jis nuolat buvo pozicijoje be rotacijos, nors pagal dokumentus buvo atleistas prieš mėnesį.

Po minimalaus apmokymo kovotojas buvo išsiųstas į Donecką. Jo daliniui trūko tankų ir šarvuočių įgulų.  

„Jie (Ukrainos ginkluotosios pajėgos – red. past.) mus apšaudė iš tankų, minosvaidžių ir artilerijos", – sakė Dmitrijus.

Po to jų pozicijas apšaudė JAV pagaminti šarvuočiai „MaxxPro“ ir išguldė pėstininkus.

„Nežinojau, ką daryti, buvau išsigandęs, mane apėmė panika“, – pasakojo karys. Jis ir jo bendražygis išėjo iš tranšėjos iškėlę rankas į viršų.

Kai ukrainiečių kariai juos paguldė ant žemės ir surišo rankas, iš tranšėjos iššoko dar vienas rusas ir metė granatas, sužeidė kelis ukrainiečius ir žuvo.

Šeštadienio ryte Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad Ukraina perima iniciatyvą mūšio lauke. 

Remiantis penktadienį vakare paskelbtu ministerijos pranešimu, gynybos pajėgos taktiniu požiūriu veikė sėkmingai – kiekviena kryptimi pasistūmėjo maždaug dviejų kilometrų atstumu ir užėmė vis daugiau pozicijų.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai mūšio lauke

Kaip didžiausias Ukrainos kontrpuolimo problemas analitikai nurodo Rusijos įtvirtinimus palei visą fronto liniją, aviacijos pajėgumą bei aktyvumą ir elektroninio karo sistemų, trikdančių Ukrainos karių ryšį, darbą.

Šie veiksniai praktiškai pasirodė esantys didelė problema. Pavyzdžiui, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 47-oji brigada per tokias atakas prie Mažosios Tokmačkos neteko pirmųjų kovos mašinų „Bradley“ ir „Leopard“, o 37-oji brigada po puolimų neteko 20 kovotojų iš beveik 50 (kiti buvo sužeisti, žuvo arba pateko į nelaisvę).

Atsakydamos į tai, Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau šalina Rusijos karius ištisomis toliašaudžių daugkartinio paleidimo raketų sistemų grupėmis. Šią savaitę Kreminos rajone buvo patvirtintas mirtiniausias ukrainiečių suduotas HIMARS smūgis per visą laiką, kai vyksta karas.

Paskelbtos naujos palydovinės nuotraukos, kuriose matyti, kas liko iš Kachovkos hidroelektrinės užtvankos po, Kyjivo teigimu, Rusijos karių susprogdinimo.

Bendrovė „Maxar“ naujausias nuotraukas užfiksavo 2023 m. birželio 16 d.

„AFP“/„Scanpix“/Kachovkos hidroelektrinės užtvankos palydovinė nuotrauka

2023 m. birželio 6 d. naktį rusai susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, todėl daugiau kaip 80 gyvenviečių iškilo užtvindymo grėsmė, o Ukrainos pietinė dalis ilgus metus liks be derliaus.

Tačiau rusai „persistengė“ ir užtvindė savo pačių pozicijas. Daugiausia po vandeniu atsidūrė gyvenvietės Rusijos okupuotoje Chersono srities kairiajame krante, nes jis yra daug žemesnis nei dešinysis.

„AFP“/„Scanpix“/Kachovkos hidroelektrinės užtvanka

Ukraina ne kartą įspėjo tarptautinę bendruomenę apie Rusijos ketinimus įvykdyti teroristinį išpuolį prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektą.

Maskvos ruporai iš karto pradėjo skleisti dezinformaciją, kad sprogimą neva sukėlė Ukrainos „apšaudymas“. Tačiau tiek JAV, tiek Europa oficialiai neigia šį melą.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka nėra karo Ukrainoje dalyvis, o  visi jo branduoliniai grasinimai tėra anekdotiniai pareiškimai, interviu metu „24 kanalas“ sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Myhailo Podoliakas.

„Šiandien Lukašenka nėra pasaulinės politikos subjektas, jis net nėra karo Ukrainoje subjektas. Lukašenka yra keistas D.Medvedevo „brolis dvynys“, kuris turi tarnauti kaip „klounas VIP kampanijos traukinyje“. Ne daugiau, bet ir ne mažiau“, – dėstė prezidento biuro vadovo patarėjas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mychailo Podoliakas

Jis pridūrė, kad A.Lukašenka nesupranta branduolinio ginklo galimybių, todėl savo pareiškimais bando įbauginti pasaulį. M.Podoliakas Baltarusijos diktatoriaus grasinimus branduoliniais ginklais pavadino „anekdotiniais pareiškimais“.

Pasak jo, A.Lukašenkos tikslas – sudaryti sąlygas Rusijai neva daryti įtaką bendrai karo eigai.

„Tai yra, užpildyti (informacinį – red.) lauką kuo nors kitu, o ne neigiamais dalykais apie Rusiją. Lukašenka ima ir nori įbauginti“, – sakė prezidento biuro vadovo patarėjas.

Naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ pažymėjo, kad save Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs A.Lukašenka neseniai davė interviu Rusijos propagandistams. Jame jis teigė, kad Baltarusija neva jau pradėjo gauti branduolinių ginklų iš Rusijos.

Be to, pasak A.Lukašenkos, jis kontroliuos Rusijos branduolinius ginklus. Tačiau verta pažymėti, kad prieš tai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu tvirtino, kad branduoliniai ginklai bus laikomi tik Baltarusijoje, o juos kontroliuos pati Rusija.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šeštadienį paragino pagaminti daugiau tankų Rusijos pajėgų poreikiams patenkinti Ukrainoje po to, kai Kyjivas, įgijęs Vakarų ginkluotės, pradėjo kontrpuolimą.

Vakarų Sibire esančioje karinėje gamykloje apsilankęs S.Šoigu pabrėžė, kad reikia ir toliau didinti tankų gamybą ir tobulinti šarvuočių apsaugos priemones, pranešė Gynybos ministerija.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Šoigu

S.Šoigu teigė, kad padidinti tankų gamybą būtina „siekiant patenkinti Rusijos pajėgų, vykdančių specialiąją karinę operaciją, poreikius“, o jo komentarai pakartojo Vladimiro Putino pastabas, išsakytas anksčiau šią savaitę.

Rusijos prezidentas sakė, kad karinėms pajėgoms trūksta pakankamo kiekio „didelio tikslumo amunicijos, ryšių įrangos, lėktuvų, bepiločių orlaivių ir pan.“, kartu primygtinai tvirtindamas, kad Ukraina per pirmąsias dvi kontrpuolimo savaites patyrė „katastrofiškų nuostolių“.

Rusija tvirtina, kad Ukrainos kontrpuolimas nepavyko, tačiau Kyjivas sako, kad atkovojo kelias vietoves ir apie 100 kv. km teritorijos, daugiausia pietiniame fronte.

NATO įsteigė naują centrą, kuris padės apsaugoti pažeidžiamus povandeninius vamzdynus ir kabelius, nes nerimauja dėl Rusijos galimo sabotažo.

Briuselyje susitikę gynybos ministrai pritarė naujo centro Nortvude, šiaurės vakarų Londone, įsteigimui.

Generolas leitenantas Hansas-Werneris Wiermannas, kuris vadovauja specialiajai grupei, užsiimančiai šia problema, sako, kad „grėsmė didėja“ ir kad Rusija yra parengusi svarbiausios povandeninės infrastruktūros žemėlapį.

„AP“/„Scanpix“/Generolas leitenantas Hansas-Werneris Wiermannas

„Padidėjo susirūpinimas, kad Rusija gali nusitaikyti į povandeninius kabelius ir kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą, siekdama sutrikdyti Vakarų gyvenimą“, – pažymėjo generolas.

Įtariamos atakos prieš dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, kurie buvo nutiesti rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti, vis dar tiriamos.

Oficialiai kaltė nepriskirta, tačiau NATO nuo to laiko sustiprino savo buvimą Baltijos ir Šiaurės jūrose, dislokuodama dešimtis laivų, kuriems padeda jūrų patruliavimo orlaiviai ir povandeninė įranga, pavyzdžiui, dronai.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar patvirtino, kad šalies pajėgos „aktyviai vykdo veiksmus“, siekdamos paspartinti kontrpuolimą šalies pietuose.

„Praktiškai visuose sektoriuose, kur mūsų daliniai puola pietuose, jie pasiekė taktinių laimėjimų. Jie pamažu juda į priekį. Šiuo metu pažanga siekia iki 2 km kiekviena kryptimi“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė viceministrė.

Ukrainos pajėgos aplink nuniokotą Bachmuto miestą, kurį Rusija teigė užėmusi praėjusį mėnesį, stengėsi išstumti rusus iš miesto pakraščių.

Rusija oficialiai nepripažino Ukrainos pažangos ir tvirtino, kad per praėjusią parą Kyjivo pajėgoms padarė didelių nuostolių.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė įvykius, sakydamas, kad „kiekvienas karys, kiekvienas naujas mūsų žingsnis, kiekvienas iš priešo išlaisvintas Ukrainos žemės metras yra nepaprastai svarbus“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys tranšėjose prie Bachmuto

Aukšto lygio Afrikos delegacija šeštadienį ruošiasi susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Susitikimas vyks dieną po to, kai Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis atmetė delegacijos raginimus surengti derybas tarp Maskvos ir Kyjivo.

Penktadienį į Kyjivą atvykę diplomatai išreiškė žemyno, kuris nukentėjo nuo Rusijos invazijos padarinių, ypač išaugusių grūdų kainų, susirūpinimą, o Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa primygtinai reikalavo, kad taika būtų pasiekta derybomis.

Tačiau per bendrą spaudos konferenciją su delegatais V.Zelenskis tokią galimybę atmetė, teigdamas žurnalistams: „Per mūsų susitikimą kelis kartus aiškiai pasakiau, kad dabar, kai okupantas yra mūsų žemėje, leisti bet kokias derybas su Rusija reiškia įšaldyti karą, įšaldyti skausmą ir kančias.“

„AFP“/„Scanpix“/Komorų prezidentas Azali Assoumani, Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa

Netrukus po Afrikos lyderių atvykimo visoje šalyje nuskambėjo oro pavojaus sirenos, nes buvo aptiktos Rusijos raketos, todėl delegatai buvo priversti slėptis sostinėje.

V.Zelenskis teigė, kad delegacijos vizito Kyjive metu suduotas smūgis parodė, jog V.Putinas arba nesuvaldo savo kariuomenės, arba yra neracionalus.

Tuo tarpu Karo studijų institutas (ISW) atkreipė dėmesį, kad kai kurie Rusijos kariniai tinklaraštininkai tvirtino, kad Rusijos pajėgos nevykdė raketų smūgių Kyjivui Afrikos lyderių vizito metu, o kiti absurdiškai aiškino, kad ataką surengė pačios Ukrainos pajėgos.

Tačiau C.Ramaphosa šį išpuolį įvertino kaip įrodymą, kad abi pusės turi nutraukti kovą.

„Būtent toks įvykis, kurį matėme šiandien,.. verčia mus raginti deeskaluoti padėtį“, – sakė C.Ramaphosa, kelis kartus pacituodamas Nelsoną Mandelą apie taikos poreikį.

Pareiškime V.Zelenskis teigė, kad jis paragino lyderius išdėstyti savo požiūrį į tai, kaip sustabdyti Rusijos daromus nusikaltimus ir kaip siekti apsirūpinimo maistu saugumo.

„Tačiau pirmiausia turime atkurti visą JT Chartijos galią, sustabdyti šią brutalią Rusijos agresiją ir išlaisvinti savo žemę“, – pridūrė jis.

Afrikos delegacija pirmiausia nuvyko į Bučą – miestą už sostinės ribų, siejamu su įtariamais Maskvos vykdytais karo nusikaltimais.

Grupei priklauso keturi prezidentai: C.Ramaphosa, Senegalo lyderis Macky Sallas, Zambijos prezidentas Hakainde Hichilema ir Komorų vadovas Azali Assoumani, kuris šiuo metu vadovauja Afrikos Sąjungai.

Ugandos, Egipto ir Kongo lyderiai paskutinę akimirką pasitraukė iš vizito ir vietoj savęs atsiuntė savo atstovus.

Susitikimas įvyko tuo metu, kai Ukraina paskelbė apie naujo kontrpuolimo laimėjimus, tačiau V.Putinas penktadienį pareiškė, kad Kyjivo pajėgos neturi jokių šansų tuose sektoriuose, kuriuose suintensyvėjo kovos.

Penktadienį Rusijos lyderis Vladimiras Putinas Sankt Peterburge vykstančio kasmetinio ekonomikos forumo metu patvirtino, kad Rusija nusiuntė branduolinių ginklų savo sąjungininkei Baltarusijai, kuri ribojasi su Ukraina.

„Pirmosios branduolinės galvutės buvo atgabentos į Baltarusijos teritoriją... Tai pirmoji dalis, – sakė V.Putinas. – Vasaros pabaigoje, metų pabaigoje, užbaigsime taktinių branduolinių ginklų perdavimo Baltarusijai procesą.“

Nors Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vadimas Prystaiko tvirtino, kad Vakarai turėtų „labai, labai rimtai“ vertinti V.Putino pareiškimą, tačiau Rusijos lyderio grasinimus panaudoti branduolinį ginklą artimiausiais mėnesiais diplomatas pavadino „šantažu“.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka

„Manau, kad jis mus visus šantažuoja: pirmiausia, ukrainiečius, bet po to europiečius, amerikiečius ir visus mūsų partnerius visame pasaulyje“.

Tuo tarpu Karo studijų institutas (ISW) naujausioje ataskaitoje pažymėjo, kad  kad „Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje yra ilgalaikių pastangų įtvirtinti faktinę Rusijos karinę kontrolę Baltarusijoje dalis ir yra labai mažai tikėtina, kad tai suponuoja bet kokią Rusijos karinę eskalaciją“.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pažymėjo, kad prasidėjus Ukrainos kontrpuolimo operacijoms pietų Ukrainoje, Rusija regione sustiprino savo atakos sraigtasparnių pajėgas.

Iš vaizdų matyti, kad daugiau kaip 20 papildomų Rusijos sraigtasparnių dislokuota Berdiansko oro uoste, maždaug 100 km už fronto linijos, pažymėjo britų žvalgyba.

„Tikėtina, kad nuolatinėje aviacijos priemonių ir atsakomųjų priemonių kovoje Rusija įgijo laikiną pranašumą pietų Ukrainoje, ypač dėl to, kad atakos sraigtasparniai naudoja ilgesnio nuotolio raketas prieš antžeminius taikinius“, – rašoma Gynybos ministerijos tradicinėje karo eigos apžvalgoje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas tradicinėje ataskaitoje apie rusų pajėgų praradimus pranešė, jog per pastarąją parą likvidavo 670 kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos gyvosios jėgos nuostoliai sparčiai artėja prie 220 tūkst. riboženklio.

Pasak Generalinio štabo, taip pat buvo sunaikinta 12 tankų, 23 šarvuotosios kovos mašinos, 22 artilerijos sistemos, 3 daugkartinio paleidimo raketų sistemos.

Ukrainos gynėjai nukovė 7 bepiločius orlaivius ir 12 sparnuotųjų raketų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paskelbė to, ką jis vadina neokolonializmu tarptautinėje politikoje, pabaigą ir gyrė Rusijos ekonominę strategiją po nutrūkusių ryšių su Vakarais.

Rusijos vadovas kalbėjo kasmetiniame ekonomikos forume Sankt Peterburge, kuris nuo 2022 metų vasario mėnesį, kai V.Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, o Vakarai pritaikė Rusijai precedento neturinčias sankcijas, tapo tik savo paties šešėliu.

„Bjauri neokolonijinė tarptautinių santykių sistema nustojo egzistuoti, o daugiapolė pasaulinė tvarka stiprėja, – sakė V.Putinas. – Tai neišvengiama.“

V.Putinas ne kartą smerkė Jungtinių Valstijų dominavimą tarptautinėje politikoje ir siekė pristatyti Maskvos puolimą Ukrainoje kaip kovą prieš dekadentiškus Vakarus.

Jis apkaltino Vakarų šalis, kad jos atsisako dialogo su Rusija, ir užsiminė, kad Vakarai norėtų surengti derybas ateityje.

„Pažiūrėsime, kada ir apie ką galėsime su jais pasikalbėti“, – teigė V.Putinas.

Kalbėdamas apie Rusijos ekonomiką, jis pripažino, kad antrasis praėjusių metų ketvirtis buvo sunkiausias, Vakarams nubaudus Rusiją precedento neturinčiomis sankcijomis.

„Šiandien galime drąsiai teigti, kad tuo metu valstybės ir Rusijos verslo pasirinkta strategija pasiteisino“, – pridūrė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Jis taip pat sakė, kad maždaug pusė rusų, kurie išvyko iš šalies prasidėjus puolimui Ukrainoje, jau grįžo.

„Šis procesas tęsiasi, bet jei kas nors nori gyventi kitoje vietoje – kaip sau nori“, – teigė V.Putinas.

Jis pridūrė, kad daug rusų šiuo metu gyvena Jungtiniuose Arabų Emyratuose, taip pat Armėnijoje, Azerbaidžane, Kazachstane ir Uzbekistane.

„Nematau čia nieko blogo, tegul žmonės gyvena ten, kur jiems atrodo tinkama“, – sakė jis.

Šių metų forumo šūkis – „Suvereni plėtra yra teisingo pasaulio pagrindas“, teigė Kremlius.

Naujienų agentūros AFP ir kitų šalių, kurias Kremlius laiko nedraugiškomis, atstovai nebuvo akredituoti nušviesti forumo.

Kai kurie buvę ir esami Rusijos valdininkai pasirašė atvirą laišką, kuriame raginama grįžti prie „visuotinai pripažintų“ Rusijos sienų.

Kaip teigia Karo tyrimų institutas (ISW), kaip kreipimosi priežastį valdininkai nurodė Kachovkos užtvankos Chersono srityje sunaikinimą. Kreipimesi kalbama apie ilgalaikį poveikį ekosistemai, ekonomikai ir visuomenės sveikatai.

Dokumentą pasirašė Maskvos, Sankt Peterburgo miestų ir Maskvos bei Leningrado sričių vietos valdžios institucijų atstovai. Jame pažymima, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai po 2022 m. vasario 24 d. lėmė katastrofiškus įvykius. Tačiau jame nenurodoma, apie ką konkrečiai kalbama. Rusijos pareigūnai taip pat nerašo apie okupacinių pajėgų išvedimą iš Ukrainos.

Analitikų nuomone, su Kremliumi nesusiję pareigūnai, nekritikuodami karinių veiksmų, naudojasi visuomenės susirūpinimu dėl hidroelektrinės susprogdinimo padarinių aplinkai ir humanitarinių pasekmių, kad išsakytų savo nuomonę apie karą prieš Ukrainą.

„Antikarinių nuotaikų turintys rusai gali pasinaudoti hidroelektrinės sunaikinimu, kad labai ribota forma išreikštų savo nepritarimą karui“, – aiškina ekspertai.

Kitos pagrindinės išvados:

• Birželio 16 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimą mažiausiai trijuose fronto sektoriuose ir, kaip pranešama, pasiekė laimėjimų.
• Birželio 15-16 d. Rusijos pajėgos nukreipė į Kyjivą ir Kryvyj Rihą sparnuotąsias raketas ir bepiločius orlaivius-kamikadzes.
• Birželio 16 d. Kyjive septynių Afrikos šalių valstybių vadovai susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, dalyvaudami bendroje taikos misijoje, kurios tikslas paskatinti Ukrainą ir Rusiją derėtis.
• Kremlius teigė, kad Rusija, laikydamasi anksčiau paskelbtų planų, pradėjo taktinių branduolinių kovinių galvučių (kontroliuojamų Rusijos) perdavimą Baltarusijai.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas palei liniją Svatovė-Kremina.
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos vykdė antžemines atakas netoli Bachmuto ir palei Avdijivkos-Donecko miesto liniją.
• Ukrainos pajėgos tęsė antžemines atakas Vuhledaro vietovėje.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas prie Donecko ir Zaporižios sričių administracinės sienos ir, kaip pranešama, pasiekė laimėjimų šiame rajone.
• Rusijos gynybos ministerija bando pinigais skatinti Ukrainos karinės technikos naikinimą, greičiausiai siekdama paremti vykdomas verbavimo pastangas.
• Rusijos ir okupacinės valdžios institucijos bando stiprinti Rusijos antžemines ryšio linijas (GLOC) tarp Rusijos ir okupuotos Ukrainos teritorijų.