V.Zelenskis: Ukrainos kariuomenė juda į priekį Donbase

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo kariams už pažangą rytuose, taip pat už jų tvirtybę ir drąsą. Tai jis pasakė per tradicinį vakaro vaizdo kreipimąsi. Be to, pasak valstybės vadovo, šią savaitę Ukrainos partneriai žengė naujų žingsnių, kad paremtų nuo agresoriaus besiginančią valstybę.

Kaip pažymėjo V.Zelenskis, JAV suteikė dar vieną nemažą karinės pagalbos paketą, į kurį įeina oro gynyba, artilerija, sviediniai HIMARS, prieštankiniai ginklai ir šarvuočiai. 

Be to, Nyderlandai suteikė naują paketą, kuris „sustiprins mūsų oro skydą“. „Bendras Nyderlandų, JAV, Danijos, Jungtinės Karalystės darbas nuperkant oro gynybos raketas išgelbės tūkstančius mūsų žmonių“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis paminėjo Vokietiją už tiekiamą įrangą, už pasirengimą aprūpinti Ukrainą raketomis „Patriot“, Italiją – už gynybos susitarimų įgyvendinimą, Daniją – už pasirengimą operatyviai dirbti, kad modernių naikintuvų koalicija tikrai padėtų šį karą užbaigti bendra pergale.

Ukrainos prezidentas padėkojo Danijai ir Norvegijai už Ukrainos artilerijos sustiprinimą, nes būtent nuo jos „priklauso, ar laisvė pajudės į priekį“. Jis pažymėjo, kad Švedija Ukrainai suteikė jau 12-ąjį pagalbos paketą ir rodo realų norą pradėti mokyti ukrainiečių lakūnus skraidyti moderniais naikintuvais. V.Zelenskis atkreipė dėmesį į Jungtinės Karalystės lyderystę padedant ir remiant Ukrainą, aprūpinant jos ginkluotąsias pajėgas tolimojo nuotolio raketomis. 

V.Zelenskis pažymėjo, kad Lenkijos Seimas priėmė rezoliuciją, remiančią Ukrainos narystę NATO. „Tinkama žinia tinkamu laiku. Kai ruošiamės aukščiausiojo lygio susitikimui Vilniuje“, – pabrėžė jis.

Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Liuksemburgo parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje holodomoras pripažįstamas ukrainiečių tautos genocidu. „Jis tapo 26-ąja valstybe, oficialiai pripažinusia Holodomorą genocidu“, – sakė V.Zelenskis.

Naujausiais duomenimis, dėl Kachovkos elektrinės užtvankos susprogdinimo žuvo 16 žmonių, o 31 žmogus laikomas dingusiu be žinios. Tai šeštadienį pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

„Žuvo 16 žmonių: 14 Chersono srityje ir du Mykolajivo srityje. 31 žmogus laikomas dingusiu be žinios“, – skelbia ministerija.

Šeštadienio duomenimis, vis dar užlieta 1300 namų. Iš jų 1274 – Chersono srityje ir 26 – Mykolajivo srityje.

Iš viso iš šios teritorijos buvo evakuota 3614 žmonių, įskaitant 474 vaikus ir 80 judėjimo negalią turinčių žmonių.

Policija gavo daugiau kaip 4800 pranešimų apie padarytą žalą turtui. Patikrinta trylika su puse tūkstančio butų ir namų.

Priešas ir toliau tęsia puolimą Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis, vyksta intensyvūs mūšiai, per dieną įvyko 22 susirėmimai, šeštadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa, atvykęs į Rusiją kaip taikos siekiančios delegacijos narys, savo Rusijos kolegai Vladimirui Putinui šeštadienį pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje turi būti nutrauktas.

„Šis karas turi baigtis... Jis [konfliktas] turi būti išspręstas derybomis ir diplomatinėmis priemonėmis“, – sakė C.Ramaphosa.

Jis pridūrė, kad jo delegacija, kurią sudaro septynių Afrikos šalių vadovai, „atvyko su labai aiškia žinia: šis karas turi būti baigtas“.

„Scanpix“/AP nuotr./Cyrilas Ramaphosa ir Vladimiras Putinas

„Šis karas daro neigiamą poveikį Afrikos žemynui ir daugeliui kitų pasaulio šalių“, – pareiškė C.Ramaphosa prieš oficialias derybas su Rusijos prezidentu.

Penktadienį delegacija Kyjive buvo susitikusi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Atvykome išklausyti jūsų ir per jus išgirsti Rusijos žmonių balsą“, – sakė Komorų prezidentas Azali Assoumani, kuris šiuo metu taip pat vadovauja Afrikos Sąjungai.

„Norėjome paskatinti jus pradėti derybas su Ukraina“, – pridūrė jis.

Afrikos šalių nuomonės dėl atsako į konfliktą išsiskyrė: kai kurios iš jų stojo Ukrainos pusėn, o kitos liko neutralios arba linkusios palaikyti Maskvą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pagyrė Afrikos šalių požiūrį į Ukrainos konfliktą, kurį jis pavadino subalansuotu.

V.Putinas kalbėjo prieš oficialias derybas su Afrikos delegacija, kuri atvyko į Rusiją siekti taikos tarp Kyjivo ir Maskvos.

„Sveikiname subalansuotą Afrikos draugų požiūrį į Ukrainos krizę“, – pareiškė V.Putinas septynių Afrikos šalių lyderiams.

„Esame atviri konstruktyviam dialogui su visais, kas nori įgyvendinti taiką, pagrįstą teisingumo ir pagarbos teisėtiems šalių interesams principais“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos, nepaisydamos Rusijos invazijos, nesiims specialių priemonių dėl Ukrainos, kad Kyjivas galėtų prisijungti prie NATO karinio aljanso, šeštadienį pareiškė prezidentas Joe Bidenas.

„Jie turi atitikti tuos pačius standartus. Taigi mes nesiruošiame to palengvinti“, – sakė JAV prezidentas žurnalistams netoli Vašingtono.

„AP“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

Didžiausias iššūkis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimui pietinėje fronto dalyje yra tai, kad Rusijos kariai nuo 2022 m. kovo mėn. ten stato gynybinius įtvirtinimus, televizijos kanalui „24 kanalas“ sakė Ukrainos kariuomenės karys Ihoris Šoltis.

„Kai deokupavome Chersono sritį, tokio Rusijos kariuomenės prisotinimo nebuvo. Todėl mums tai naujas iššūkis“, – pridūrė jis.

Rusijos įtvirtinimai – tai apie 130 kim ilgio ištisinę gynybinė linija, sudaryta iš dviejų ar trijų linijų, naudojant betonines konstrukcijas. Norint įveikti tokią gynybą, reikia veikti iš tolo: naikinti Rusijos logistikos centrus ir didinti atstumą tarp fronto linijų ir tiekimo linijų.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

„Zaporižios sektoriuje tai gali būti panaudota kaip vienas iš veiksmingų elementų, tačiau pagal mūsų karinės vadovybės planus ieškosime naujų priemonių rusams paveikti“, – tikino kovotojas.

Anksčiau leidinys „The Wall Street Journal“ citavo puolime dalyvavusius ukrainiečių karius, kurie teigė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar nepasiekė pagrindinių Rusijos gynybinių linijų ir kad pirmosiomis dienomis Ukrainos ginkluotosios pajėgos patyrė didelių nuostolių.

Tuo tarpu „Sky News“ pažymėjo, kad sėkmingam kontrpuolimui Ukrainai prireiks aukštos kokybės paramos iš oro. Nors Vakarai suteikė finansinę ir karinę paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, tačiau atsisakė tiekti naikintuvus F-16, tačiau viliamasi, kad pagrindiniai sąjungininkai pakeis požiūrį.

Kremlius remia dialogą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu, tačiau kol kas jokių pasiūlymų dėl pokalbio negauta, šeštadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Tiek O.Scholzas, tiek E. Macronas pareiškė, kad svarbu tęsti dialogą su Rusija, ir mes palaikome šį požiūrį, tačiau kol kas jokių konkrečių pasiūlymų negauta. Prezidentas vakar sakė, kad lieka atviras bendravimui“, – per pokalbį su žurnalistais tvirtino D. Peskovas. 

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Praėjusią savaitę Vokietijos kancleris pareiškė, kad planuoja kalbėtis su V.Putinu „artimiausiu metu“.

„Aš nuolat kartas nuo karto pasikalbėdavau su Rusijos prezidentu, ir ne tik prieš karą, bet ir nuo karo pradžios, ir kartais labai ilgai. Ir kadangi mes jau kurį laiką nesikalbėjome, ketinu artimiausiu metu vėl su juo pasikalbėti“, – sakė jis ir pridūrė, kad „viena iš taikos derybų sąlygų“ yra tai, kad Rusija išvestų savo karius iš Ukrainos teritorijos.

„Derybos yra gerai, bet klausimas, kas su kuo ir dėl ko derasi. Ir kas yra neprotinga, tai versti Ukrainą sutikti, kad Putino įvykdytas žemės užgrobimas yra sankcionuotas ir pripažintas“, – pridūrė Vokietijos vadovas.

Prancūzijos televizijos kanalas TF1 parodė reportažą, nufilmuotą iš Rusijos kariuomenės pozicijų okupuotoje teritorijoje, nė žodžiu neužsimindamas apie platesnį Rusijos karo prieš Ukrainą kontekstą, pranešė naujienų portalas „Jevropeiska Pravda“.

Vaizdo įrašą, kuris truko mažiau nei 3 minutes, ketvirtadienį paskelbė „Youtube“ kanalas, o jį peržiūrėjo daugiau nei 130 tūkst. vartotojų. Iš viso kanalas turi daugiau kaip 230 tūkst. prenumeratorių.

Vaizdo įraše yra filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas kelias į Rusijos pozicijas, vaizdo įrašas iš kautynių vidaus, trumpi Rusijos kariškių komentarai apie amuniciją ir dronus, kuriuos jie naudoja prieš Ukrainos kariškius, ir filmuota medžiaga, kurioje jie šaudo.

Balsas už kadro nė karto neminėjo, kas yra karo agresorius, taip pat neišdėstė jokių faktų iš platesnio konteksto, išskyrus tai, kad Rusijos kariuomenė tikėjosi Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo ir jau seniai jam ruošėsi.

Praėjusią savaitę skandalą sukėlė Vengrijos vyriausybės vaizdo įrašas, kuriame raginama kuo greičiau sudaryti taiką Ukrainoje. Vaizdo įraše Krymas buvo vaizduojamas kaip Rusijos dalis.

Po viešinimo kampanijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministerijos demaršo vaizdo įrašas buvo pakeistas, o pirminis vaizdo įrašas su „rusišku“ pusiasaliu buvo pašalintas be jokių paaiškinimų.

Danijos valdžios institucijos yra pasirengusios perduoti Ukrainai naikintuvus F-16, tačiau su sąlyga, kad tam pritars šiuos orlaivius gaminančios Jungtinės Amerikos Valstijos, britų nacionalinio transliuotojo BBC radijo laidai „Radio 4“ teigė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.

„Ukrainai reikia orlaivių. Labiau nei bet kada anksčiau, jei nori laimėti savo kovą“, – tvirtino T.L.Poulsenas.

Danija turi 43 naikintuvus F-16, iš kurių 30 yra aktyvioje tarnyboje. Tačiau dabar Danija keičia F-16 naikintuvus modernesniais F-35 naikintuvais.

„Zuma press“/„Scanpix“/Naikintuvas F-16

Anksčiau šalies gynybos ministras pasiūlė Danijoje organizuoti ukrainiečių pilotų mokymus su F-16 naikintuvais.

Pasak jo, pagal kartu su Nyderlandais parengtą planą numatoma ukrainiečius mokyti skraidyti F-16 Danijos karinių oro pajėgų Skrudstrupo bazėje Pietų Jutlandijoje, kur dislokuoti šios klasės kovos lėktuvai.

Tuo pat metu T.L.Poulsenas pridūrė, kad siūlomas planas nereiškia, jog Danija jau nusprendė perduoti savo F-16 naikintuvus Ukrainai.