Ukrainos kariuomenė juda į priekį viena kryptimi

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame trečiadienio kreipimesi sakė, kad fronte vyksta sunkios kovos su Rusijos okupantais. Jis pabrėžė, kad Ukrainos kariai naikina priešą pietuose, Donecko srityje.

„Pietuose vyksta mūsų judėjimas į priekį. Ačiū jums, kariai. Rytuose laikome gynybą. Kupjansko kryptimi – kad ir ką planuotų Rusijos teroristai, mes sunaikinsime priešą“, – sakė V.Zelenskis vaizdo pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis padėkojo kariams už tai, kad trečiadienį Zaporižios kryptimi numušė rusų atakos sraigtasparnį Mi-24.

„Kiekvienas toks numušimas yra svarbus“, – sakė V.Zelenskis.

Daugiau skaitykite čia.

Vakarų šalių koalicija svarsto Rumuniją kaip galimą vietą, kur būtų galima apmokyti Ukrainos pilotus skraidyti naikintuvais F-16. Apie tai praneša „Politico“, remdamasis savo šaltiniais.

Pažymima, kad NATO šalys artėja prie programos, pagal kurią kariniai orlaiviai virš Ukrainos dangaus gali būti naudojami kelis mėnesius, pradžios.

Leidinys cituoja esamus ir buvusius Pentagono pareigūnus, kurie teigia, kad grupė rengia sutartį dėl lėktuvų mokymų Rumunijoje.

„Tikriausiai mokymus vykdys “Lockheed Martin„, gaminanti naikintuvus F-16“, – teigiama pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./F-16 naikintuvas

Europos pareigūnai nei patvirtino, nei paneigė, kad svarstomas pasiūlymas Rumunijoje rengti ukrainiečių pilotus. Olandijos gynybos ministerijos atstovas spaudai sakė tik tiek, kad partneriai dirba ties F-16 mokymo centro Rytų Europoje įkūrimu, tačiau diskusija dėl to, kuri šalis padovanos lėktuvus, dar neišspręsta.

„Lockheed Martin“ atstovas spaudai nurodė, kad įmonė yra pasirengusi apmokyti Ukrainos pilotus skraidyti ir prižiūrėti F-16, kai tik Vakarų šalys sutiks juos atsiųsti.

Danijos gynybos ministro pareigas einantis Troelsas Lundas Poulsenas sakė, kad tokios pratybos galėtų prasidėti šią vasarą.

Leidinys pažymi, kad Rumunijos karinės oro pajėgos turi 17 naudotų F-16 lėktuvų, įsigytų iš Portugalijos, ir perka dar 32 lėktuvus iš Norvegijos.

Šį mėnesį sugriuvus Naujosios Kachovkos užtvankai, Ukrainoje esanti Zaporižios atominė elektrinė aušinimui naudos kelis skirtingus vandens šaltinius, kuriuose vandens užteks keliems mėnesiams, pranešė JT branduolinės saugos priežiūros tarnyba.

„Pastarąsias dvi savaites didžiausia Europos atominė elektrinė (AE) jai reikalingą aušinimo vandenį gavo iš netoliese esančios Zaporižios šiluminės elektrinės (ZTEP) išleidimo kanalo atsargų. Tai atskiras rezervuaras, kurio vandens lygis nukrito po to, kai birželio 6 d. buvo smarkiai pažeista užtvanka“, – trečiadienį atnaujintame pranešime teigė Tarptautinė atominės energijos agentūra. 

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Atominė elektrinė, kurią kontroliuoja Rusija, buvo aprūpinama vandeniu iš užtvankos rezervuaro.

„Didžiajame aušinimo tvenkinyje, mažesniuose purškimo tvenkiniuose ir išleidimo kanale vandens užteks keliems mėnesiams“, – pridūrė ji.

Tuo tarpu, net ir stiprėjant karui regione, imamasi priemonių, kad „kiek įmanoma būtų išsaugotos ir papildytos šios atsargos“, taip pat „ieškoma alternatyvių vandens gavimo būdų“, sakoma atnaujintoje ataskaitoje.

Atsižvelgiant į „itin trapią“ saugumo padėtį aplink atominę elektrinę, užtvankos griūtis „prisidėjo prie didelių sunkumų šiai didelei atominei elektrinei“, sakoma atnaujintoje ataskaitoje.

Nepaisant NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimo, kad liepos 11-12 d. Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina nebus oficialiai pakviesta prisijungti prie aljanso, Kyjivas vis dar tikisi sulaukti tokio kvietimo, nors ir su neapibrėžtu terminu.

Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas tai pasakė per analitinio centro „Atlantic Council“ internetinį seminarą, pranešė „Reuters“. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas (kairėje)

A.Jermakas sakė, kad Aljanso nesugebėjimas liepos 11-12 d. aukščiausiojo lygio susitikime priimti „ryžtingą“ sprendimą demoralizuos ukrainiečius. 

„Tikimės, kad Ukraina bus pakviesta į NATO su atvira data. Tai galėtų būti signalas“, – sakė jis.

Ukrainos kariuomenė toliau žengia į priekį Taurijos kryptimi, išstumdama priešą iš jo pozicijų.  

Tai pareiškė Taurijos operatyvinės ir strateginės pajėgų grupės vadas Oleksandras Tarnavskis.

Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgos/ „Telegram“/Ukrainos pajėgų kontrpuolimas Taurijos sektoriuje

„Taurijos kryptimi mūsų kariuomenė sistemingai išmuša priešą iš pozicijų ir toliau žengia į priekį. Gynybos pajėgų laimėjimai jau matomi. Raketų ir artilerijos daliniai per dieną atliko 1119 šaudymo misijų.

Per pastarąją parą priešo nuostoliai žuvusiais ir sužeistais sudarė beveik tris kuopas.

Sunaikinti ir apgadinti 68 priešo karinės technikos vienetai“, – pranešė O.Tarnavskis.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pareiškė, kad sostinės valdžiai ir jam asmeniškai daromas politinis spaudimas, ir užsiminė, kad jį daro „centrinė valdžia“. 

„Scanpix“ nuotr./Vitalijus Klyčko

„Vyksta kampanija, kuria siekiama diskredituoti sostinės valdžią ir mane asmeniškai. Nesibaigiančios kratos, paralyžiuojamas miesto departamentų ir tarnybų darbas. Karo metu jie sėja chaosą sostinės administracijoje, neleidžia tinkamai dirbti svarbiausioms infrastruktūros įmonėms. Jie ateina tikrinti su tais pačiais dokumentais po kelis kartus...

Jie kaip įmanydami stengiasi sugriauti Klyčko reputaciją, bet nieko apie mane iškasti negali, todėl pareiškia įtarimus pavaldiniams ir garsiai šaukia apie tariamą mano kaltę. O kai bylos žlugs teismuose, niekas neatsiprašys“, – sakė V.Klyčko.

Europos Sąjunga nusprendė, kad teisiškai negali konfiskuoti viso įšaldyto Rusijos turto. Vietoj to pareigūnai svarsto, kaip laikinai panaudoti šį turtą Ukrainos naudai, teigiama „Bloomberg“ gautame dokumente.

Rusijos turto panaudojimo darbo grupės ataskaitoje teigiama, kad ES toliau svarsto, kaip daugiau kaip 200 mlrd. eurų (219 mlrd. JAV dolerių) įšaldyto Rusijos centrinio banko turto būtų galima panaudoti Ukrainai atkurti. Didžioji dalis šių lėšų dabar saugoma Belgijos finansų bendrovėje „Euroclear“, o šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje palūkanų pajamos už jas sudarė apie 750 mln. eurų, nurodė „Bloomberg“.

Iki šiol darbo grupė nerado „patikimo teisinio mechanizmo įšaldytoms ar užblokuotoms lėšoms konfiskuoti“.

Vietoj to svarstomos dvi galimybės: reinvestuoti Centrinio banko turtą ir gautas lėšas nukreipti į Ukrainą arba vadinamasis sąlyginis įnašas.

Pagal antrąją galimybę būtų reikalaujama, kad įmonės, gavusios didelį pelną iš Rusijos turto investavimo, pervestų didelę dalį šio pelno ES institucijoms, kurios vėliau nukreiptų jį į Ukrainą. Tai padėtų sumažinti ES teisinę riziką, nes turtas nepatektų į tiesioginę Europos šalių kontrolę.

Daugiau nei tik pagalba atstatymui – radijo stotis „Svoboda“ apžvelgia, ką Vakarų sąjungininkai pažadėjo Ukrainai Londone vykusioje konferencijoje.

Jungtinė Karalystė suteiks Ukrainai apie 306 mln. dolerių finansinės pagalbos paketą ir dar 3 mlrd. dolerių per trejus metus.

JAV skirs 1,3 mlrd. dolerių energetikos sistemai atkurti ir padėti įmonėms.

Vokietija Ukrainai skirs 381 mln. eurų humanitarinės pagalbos. Tačiau šiuo metu ji taip pat perduoda karinės pagalbos paketą: du vilkikus MAN HX81 ir priekabas, du tūkstančius 155 mm šovinių. Vokietija taip pat paskelbė apie nenustatyto skaičiaus raketų, skirtų priešlėktuvinės gynybos sistemoms „Patriot“, pristatymą Ukrainai.

Prancūzija prisideda prie Ukrainos atstatymo, šiam tikslui skirdama 40 mln. eurų.

Latvija perduoda Ukrainai visą savo sraigtasparnių parką. Latvija perdavė visas turimas oro gynybos sistemas „Stinger“ ir rengiasi užbaigti visų savo sraigtasparnių perdavimą.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, ES planuoja padengti 45 proc. Ukrainos finansavimo poreikių iki 2027 m. Tai yra maždaug 50 mlrd. eurų. 

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad šio mėnesio pradžioje sugriovus Rusijos kontroliuojamą Kachovkos hidroelektrinės užtvanką Pietų Ukrainoje aplinkai buvo padaryta maždaug 1,5 mlrd. dolerių (1,37 mlrd. eurų) žala.

Londone vykusioje Ukrainos atstatymo konferencijoje ukrainiečių ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad į šiuos preliminarius skaičius nėra įtraukti nuostoliai žemės ūkiui, infrastruktūrai, gyvenamiesiems pastatams ir pačios elektrinės atstatymo išlaidos. 

Kyjivas kaltina Maskvą įvykdžius ekologinį nusikaltimą dėl Dniepro upėje esančios užtvankos susprogdinimo.

Rusija šiuos kaltinimus neigia. 

„Kiekvieną dieną Rusija pridaro naujų nuostolių Ukrainai“, – teigė D. Šmyhalis.

Anot jo, bendros Ukrainos atstatymo išlaidos dar padidės, ypač po Kachovkos užtvankos sugriovimo.

Pasaulio banko (PB) vertinimu, neatidėliotini Ukrainos poreikiai atlyginti žiaurių mūšių padarytą žalą siekia 14 mlrd. dolerių (12,82 mlrd. eurų).

Minos, iškeldintos dėl potvynio sugriuvus Kachovkos užtvankai, gali atsidurti Juodosios jūros paplūdimiuose, trečiadienį pareiškė Jungtinių Tautų minų programos vadovas, rašo CNN.

„Nenustebčiau pamatęs, kad tos minos arba nusileido iki pat jūros, arba (nusileis) per ateinančius mėnesius, nes vanduo ir toliau teka, (ir minos) bus perneštos ten“, – spaudos konferencijoje Ženevoje žurnalistams sakė Jungtinių Tautų vystymo programos Ukrainoje minų programos atstovas Paulas Heslopas.

„Deja, galime pamatyti, kaip prieštankinės slėginės minos bus išplautos į paplūdimius aplink Juodąją jūrą.“

Pasak P.Heslopo, „drugelių minos“ – mažos, hermetiškos ir plastikinės – yra pripildytos skystų sprogmenų ir gali plūduriuoti vandenyje. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad šios minos bus „pasklidusios įvairiose vietose“. Kiti, sunkesni sprogmenys, pavyzdžiui, prieštankinės minos, negalėtų nukeliauti taip toli.

„Akivaizdu, kad 10 kg sverianti prieštankinė mina nenukeliaus tokio pat atstumo kaip 50–60 g sverianti prieštankinė mina. Taigi, taip, užterštumas bus. Šiek tiek bus jūroje, šiek tiek upėse. Kaip su tuo susidorosime? Tai dar viena problema, kurią reikia įtraukti į spręstinų problemų sąrašą“, – sakė jis.

Anot jo, užtvankos griūtis buvo „beveik biblinė katastrofa“.

„Žinome, kad pietiniame krante buvo plačiai naudojamos minos, akivaizdžiai siekiant užkirsti kelią puolimui kitoje upės pusėje. Galiu tik daryti išvadą, kad daugybė sprogstamųjų įtaisų, nesvarbu, ar tai būtų nesprogę sprogmenys, ar minos ir prieštankinės minos, bus nuplauti į upę“, – sako jis.

Chersono miestą, esantį vakariniame Dniepro upės krante, po aštuonis mėnesius trukusios Rusijos okupacijos 2022 m. lapkritį susigrąžino Ukrainos kariuomenė. Tačiau didžiąją dalį rytinio upės kranto į pietus nuo Naujosios Kachovkos užtvankos ir toliau kontroliuoja Rusija.

Šiuo metu Lietuva Rusijos užpultai Ukrainai jau yra perdavusi karinės paramos už 467 mln. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime akcentavo, kad Lietuva iki šiol nėra numačiusi daugiametės karinės, ekonominės ir finansinės paramos Ukrainai programos.

Krašto apsaugos ministerija (KAM), kaip informavo, šiuo metu rengia ilgalaikį trejų metų paramos Ukrainai planą, kuris pagal Valstybės gynimo tarybos pavedimą, turi būti parengtas iki liepos mėnesio.

Daugiau skaitykite čia.

Rusija „artimiausiu metu išsiųs į kovinę tarnybą“ naujausias branduolines raketas „Sarmat“, kurias jau kelerius metus giria Rusijos propaganda. Tai pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per susitikimą su karinių universitetų absolventais.

Taip Rusijos diktatorius pažadėjo tobulinti kariuomenę „atsižvelgiant į naujus iššūkius“ ir „neįkainojamą patirtį“, įgytą per plataus masto invaziją į Ukrainą. Šiame kontekste V.Putinas svarbiausiu uždaviniu pavadino branduolinės triados plėtrą, kuri, pasak jo, užtikrina ne tik Rusijos karinį saugumą, bet ir „pasaulinį stabilumą“. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Jau apie pusė Strateginių raketinių pajėgų dalinių ir junginių aprūpinti naujausiomis sistemomis „Jark“ , o kariuomenė perginkluojama moderniomis raketų sistemomis su hipergarsine kovine galvute „Avangard“. Artimiausiu metu į kovinę parengtį bus paleisti pirmieji „Sarmat“ paleidimo įrenginiai su naująja raketa“, – sakė jis.

V.Putinas taip pat teigė, kad strateginės aviacijos ir karinio jūrų laivyno branduoliniai arsenalai papildomi „griežtai laikantis planų“. Visų pirma, į kovinę tarnybą pradėjo eiti Sovietų Sąjungos laivyno fregata „Admirolas Gorškovas“, apginkluota hipergarsinėmis raketomis „Cirkon“.

Europos Sąjunga trečiadienį sutarė dėl vienuolikto sankcijų Rusijai paketo dėl jos invazijos į Ukrainą, apimančio priemones prieš vengimą, pranešė pareigūnai.

Šį pusmetį blokui pirmininkaujanti Švedija sakė, kad naujosios priemonės buvo patvirtintos per ES ambasadorių susitikimą Briuselyje.

Paketas apima priemones, nukreiptas prieš sankcijų apeidinėjimą, nurodė Švedija.

Išsamesnė informacija apie apie priemones bus pateikta vėliau šią savaitę, kai sankcijos bus oficialiai patvirtintos rašytine procedūra.

Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo pajėgoms įžengti į Ukrainą, ES iki trečiadienio jau buvo paskelbusi dešimt sankcijų paketų Rusijai. 

Sankcijos buvo įvestos bankams, bendrovėms ir rinkoms, net daliai energetikos sektoriaus. Daugiau nei 1 000 pareigūnų uždrausta keliauti, įšaldytas jų turtas.

Dabar daug darbo buvo skirta tam, kad būtų užtaisytos likusios spragos ir V.Putino karui svarbios prekės nepatektų į Rusiją.

Tačiau tai pirmas kartas, kai paskelbti planai taikytis į prekybą per kitas šalis, neskaitant sankcijų iraniečiams, kaip manoma, tiekiantiems Rusijai dronus.

Dėl ankstesnių sankcijų paketų būdavo sutariama vos per kelis mėnesius – Europos Sąjungai itin greitai. Tačiau naujas priemones vis sunkiau patvirtinti, nes jos, net ir nukreiptos prieš Kremlių, taip pat kenkia kai kurių bloko narių ekonominiams ir politiniams interesams.

Kyjivas trečiadienį pranešė, kad trys karo belaisviai, kuriuos Rusija paleido ir perdavė Vengrijai, buvo sugrąžinti į Ukrainą, bet kritikavo Budapeštą dėl to, kad šis, kaip teigiama, apsunkino perdavimo procesą.

Anksčiau šią savaitę Kyjivas pareiškė, kad Vengrija neleido įvažiuoti Ukrainos pareigūnams, mėginantiems susisiekti su 11 buvusių karo belaisvių, kuriuos Maskva perdavė Budapeštui.

Incidentas tik dar labiau paaštrino Ukrainos ir Vengrijos santykius. Nepaisant  Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, Vengrija – Europos Sąjungos narė – palaiko santykius su Maskva.

„Patvirtinu, kad trys buvę karo belaisviai grįžo į Ukrainą“, – vietos televizijai sakė Ukrainos teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.

Jis apkaltino Vengriją neleidžiant susitikti su kai kuriais buvusiais belaisviais ir taip nuolaidžiaujant Rusijai, be to, teigė, kad Budapeštas ir Maskva dėl belaisvių veikė slapta.

„Vengrijos veiksmus vertinu kaip tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimą“, – pareiškė jis. 

Rusijos Ortodoksų Bažnyčia anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad į Budapeštą buvo perkelta grupė karo belaisvių iš Užkarpatės, kur gyvena Ukrainos etninių vengrų mažuma.

Užkarpatėje – su Vengrija besiribojančiame vakariniame Ukrainos regione – gyvena apie 100 000 etninių vengrų.

Vengrija neigia Ukrainos pareiškimus, kad Budapeštas neleidžia susitikti su buvusiais karo belaisviais.

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas šią savaitę pareiškė, kad Budapeštas informavo Ukrainos valdžios institucijas apie perdavimą po to, kai vienuolika Ukrainos karių buvo atvežti į Vengriją.

Žurnalistams jis teigė, kad Vengrija šių asmenų teisiškai nelaikė karo belaisviais, nes jie Rusijoje buvo paleisti.

G.Gulyasas pridūrė, kad grįžusieji savo iniciatyva galėjo laisvai palikti Vengriją. 

Jo teigimu, tiems buvusiems belaisviams, kurie neturi Vengrijos pilietybės, buvo suteiktas pabėgėlio statusas.

Dėl ilgalaikių nesutarimų su Kyjivu mažumų teisių Užkarpatėje klausimu Budapeštas taip pat žada stabdyti karo alinamos Ukrainos pastangas integruotis į Europos Sąjungą ir NATO.

Rusija nesitiki išlaikyti žemyninės Ukrainos dalies pietuose ir rengia būdus savo kariams pasitraukti į laikinai okupuotą Krymą, kur įrengia tankias gynybos linijas. Tik turėdama šį kontingentą ji gali bandyti juos išlaikyti, sakė karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko.

„Šiuo metu Kryme dislokuotas Rusijos karių kontingentas negali užpildyti ir išlaikyti šių gausių linijų gynybos“, – sakė jis.

Jo duomenimis, Kryme yra iki 20-25 bataliono taktinių Rusijos karių grupių, o to nepakanka net tam, kad bent 50 proc. užpildytų atkarpą Armianskas-Medvedivka-Džankojus-Krasnoperekopskas.

„Bendras Rusijos karių skaičius Chersono, Zaporižios ir šiek tiek Donecko srityse yra 150 tūkst. Tai yra maždaug 180 bataliono taktinių grupių, galinčių išlaikyti gynybą 1-2 km atstumu nuo fronto kiekvienai jų.

Visa tai leidžia manyti, kad Rusijos dalinių sutelkimas lygiagrečiai vykdomas siekiant juos toliau evakuoti į pusiasalį. O jei įsivaizduotume Rusijos karių kontingento Kryme padidėjimą, nors ir ne 180 bataliono taktinių grupių, bet 100, tuomet atrodo, kad visų linijų užpildymas turi prasmę“, – reziumavo ekspertas.

A. Kovalenko pridūrė, kad tokiais veiksmais Rusijos karinė vadovybė tik patvirtina, jog neturi optimizmo išlaikyti kairiojo kranto Chersono srities ir dalies Zaporožės kontrolės.

Europos Sąjunga trečiadienį susitarė pridėti 3,5 mlrd. eurų prie fondo, iš kurio mokama už Ukrainai skirtus ginklus, blokui siekiant tęsti paramą Kyjivui.

ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Švedija pranešė, kad Briuselyje vykusiame posėdyje buvo pritarta Europos taikos priemonės (ETP) – vieno iš bendros užsienio ir saugumo politikos finansavimo instrumentų – stiprinimui.

27 bloko šalys iš 2021 metais įsteigto bendro fondo, skirto remti šalis partneres visame pasaulyje, jau panaudojo apie 5,5 mlrd. eurų, kad padėtų apginkluoti Ukrainą.

Į šią sumą įeina 3,6 mlrd. eurų, skirtų atlyginti ES valstybėms narėms už Ukrainai tiekiamus ginklus, ir 2 mlrd. eurų, skirtų šaudmenų siuntimo Kyjivui programai.

Praėjusių metų pabaigoje ES vadovai jau papildė iki 2027 metų turintį veikti fondą 2 mlrd. eurų ir iš esmės pritarė tam, kad jis būtų papildytas dabartine 3,5 mlrd. eurų suma.

Kai kurios šalys siekia praplėsti šio fondo finansinę ribą, kad būtų užtikrinta, jog pakaks lėšų ir toliau padėti karinėms pajėgoms šalyse partnerėse Afrikoje bei kituose regionuose.

Iš viso, Briuselio teigimu, bloko narės ir bendras jo fondas Ukrainai apginkluoti nuo Rusijos invazijos pradžios skyrė apie 15 mlrd. eurų.

ES taip pat apmoko tūkstančius Ukrainos karių ir vasarį paskelbė, kad iki šių metų pabaigos turėtų būti apmokyta 30 000 kariškių.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kad viena iš ginkluotųjų pajėgų puolimo sulėtėjimo priežasčių yra didelė Rusijos okupantų užminuota teritorija, skelbia BBC.

„Kai kurie žmonės mano, kad tai Holivudo filmas, ir tikisi rezultatų jau dabar. Taip nėra“, – kalbėjo V.Zelenskis. 

Pasak jo, puolimas nėra lengvas, nes 200 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos yra užminuota Rusijos kariuomenės.

„Nesvarbu, ko nori kai kurie žmonės, įskaitant bandymus daryti mums spaudimą, su visa derama pagarba, mes žengsime į mūšio lauką taip, kaip mums atrodys tinkama“, – pabrėžė prezidentas.

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis Chersone

Anksčiau NSGK sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad šiuo metu vienas pagrindinių Ukrainos gynybos pajėgų prioritetų visų pirma yra Rusijos okupacinių pajėgų „artilerinis nukraujavimas“ fronto linijoje.

Pentagonas, komentuodamas Ukrainos puolamųjų operacijų eigą, mano, kad Ukrainos pajėgos turi reikiamų priemonių, kad jų veiksmai būtų sėkmingi.

Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas teigė, kad Rusija nesiims branduolinio smūgio prieš Ukrainą.

Tai jis pareiškė komentare leidiniui „The Economist“. Pasak K.Budanovo, per devynerius karo metus jis išmoko įvertinti branduolinio ginklo grėsmės riziką.

„Kaip žvalgybos vadovas, atvirai sakau, kad to neįvyks. Nepaisant to, kad nemėgstu Rusijos, jos vadovybėje nėra daug idiotų“, – sakė K.Budanovas.

Žvalgybos vadovas pažymėjo, kad taika neįmanoma be strateginio Rusijos pralaimėjimo ir vyriausybės performavimo.

„Arba visi vienu metu pasitrauks iš karo, arba viena pusė pralaimės, o kita laimės. Kitų galimybių nėra“, – pareiškė K.Budanovas.

Pentagonas pakomentavo Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, kuris pagrasino smogti „sprendimų priėmimo centrams“ Ukrainoje, jei bus smogta okupuotam Krymui, pareiškimus.

Pentagono atstovo spaudai pavaduotoja Sabrina Singh priminė S.Šoigu, kad Krymas yra Ukrainos dalis ir Jungtinės Valstijos remia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pastangas susigrąžinti suverenias teritorijas.

„Ukrainiečiai daro viską, ką gali, naudodami savo įrangą, pajėgumus, kuriuos turi mūšio lauke, kad toliau stumtų rusus atgal, ir mes remiame jų pastangas susigrąžinti suverenią teritoriją“, – sakė S.Singh.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Ji pridūrė, kad JAV rems Ukrainą tiek laiko, kiek reikės kovai su Rusija.

Dieną prieš tai S.Šoigu karinėje valdyboje pagrasino smogti „sprendimų priėmimo centrams“ Ukrainoje, jei ginkluotosios pajėgos smogs okupuotam Krymui.

S.Šoigu teigė, kad okupuotas Ukrainos pusiasalis esą nepatenka į kovos veiksmų zoną, todėl Rusijos karinė vadovybė galimus smūgius Krymui vertins kaip Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės įtraukimą į karą ir imsis atsakomųjų veiksmų prieš „sprendimų priėmimo centrus“ Ukrainoje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį paskelbė, kad Vašingtonas skirs 1,3 mlrd. dolerių (1,19 mlrd. eurų) vertės naujos ekonominės pagalbos Ukrainai, pirmiausia jos energijos ir infrastruktūros poreikiams patenkinti.

„Rusijai tęsiant naikinimą, esame pasirengę padėti Ukrainai atsikurti – atkurti gyvenimus, atstatyti šalį, atkurti ateitį“, – sakė A.Blinkenas tarptautinėje Ukrainos atstatymui skirtoje konferencijoje Londone.

Rusų okupantai intensyvina savo veiklą Ukrainos Rytuose, tačiau, norint suprasti, kas vyksta ir ko tikėtis, apie juos reikia žinoti keletą labai svarbių dalykų. Tai pareiškė karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko.

Pirma, kaip pažymėjo analitikas, šiuo metu viena iš labiausiai kovinės parengties Rusijos okupantų grupių yra sutelkta Luhansko srityje. Jis pažymėjo, kad tam yra priežasčių – Rusijos vadovybė jau seniai puoselėja idėją apie „atsakomąjį smūgį“ Charkivo sričiai.

Pasak O.Kovalenkos, žlugusių planų priežastis – Ukrainos gynybos pajėgos, kurios buvo pasirengusios atremti puolimą.

Antra, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų suaktyvėjimas Zaporižios ir Donecko srityse privertė okupantų vadovybę priimti greitą ir ne visai racionalų sprendimą.

„Karo veiksmų suintensyvėjimas palei visą R-66 (Kremina-Svatovė-Troickė) imituoja puolimą, siekiant nukreipti dėmesį į šią teritoriją ir atitraukti resursus“, – priešo planus aiškino O.Kovalenko.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ukrainos karių pozicija fronto linijoje Niujorke, Ukrainoje

Jis pažymėjo, kad pagal Rusijos okupantų vadovybės planą Ukrainos ginkluotosios pajėgos, baimindamosi proveržio į Lymaną ir Kupjanską, atitrauks dalį pajėgų iš Zaporižios ir Donecko sričių, kad sustiprintų gynybą Rytuose, o tai leis okupantams priešintis Pietuose. 

„Tokiam okupantų „proveržiui“ jau užkirstas kelias, nes Ukrainos gynybos pajėgos tam pasirengusios, o atgrasymui, gynybai, puolimui reikalingi ištekliai suformuoti ir paskirstyti“, – sakė ekspertas.

Pentagonas antradienį pareiškė, kad per pastaruosius dvejus metus Ukrainai tiektų ginklų kainą pervertino 6,2 mlrd. dolerių (5,67 mlrd. eurų), todėl susidarė perteklius ir jis bus panaudotas būsimiems saugumo paketams.

Pentagono atstovė spaudai Sabrina Singh teigė, kad atlikus išsamią apskaitos klaidos peržiūrą nustatyta, jog karinės tarnybos vertino įrangos, paimtos iš Pentagono atsargų ir išsiųstos į Ukrainą, atkuriamąją, o ne balansinę vertę. Pasak jos, galutiniai skaičiavimai rodo, kad einamaisiais finansiniais metais buvo padaryta 3,6 mlrd. dolerių (3,29 mlrd. eurų) klaida, o 2022 finansiniais metais, kurie baigėsi praėjusių metų rugsėjo 30 dieną, – 2,6 mlrd. dolerių (2,38 mlrd. eurų) klaida.

Todėl dabar departamentas turi papildomų lėšų ir gali jas panaudoti paramai Ukrainai, šiai tęsiant kontrpuolimą prieš Rusiją. Šios papildomos lėšos atsirado baigiantis finansiniams metams, kai Kongreso finansavimas pradėjo mažėti.

„Jie tiesiog grįš į pinigų fondą, kurį skyrėme“ būsimai pagalbai iš Pentagono atsargų, sakė S.Singh.

Jos teigimu, apskaitos klaida neturės įtakos tolesniam pagalbos Ukrainai teikimui.

Karas Ukrainoje kasdien darosi vis sunkesnis ir žiauresnis. Tačiau Ukrainos kariuomenė turi viską, ko reikia kontratakoms, ir yra pajėgi pasiekti sėkmę, nors tam prireiks šiek tiek laiko. Tai per brifingą pareiškė Pentagono atstovė spaudai Sabrina Singh, paklausta, ar tikėtino Ukrainos kontrpuolimo vertinimai nėra pernelyg optimistiški.

Ji pažymėjo, kad JAV gynybos departamento vertinimai „nuo pat pradžių buvo gana aiškūs“.

S.Singh pažymėjo, kad, judant į rytus, kovos darėsi vis sunkesnės, kaip pavyzdį nurodydama Bachmuto mūšį.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Kartu Pentagono pareigūnė pridūrė, kad būtent Ukrainos pusė gali daugiau komentuoti savo operacijas ir tai, kas vyksta vietoje.

„Tačiau mes žinome, kad kova bus sunki. Žinome, kad prireiks laiko, ir esame įsitikinę, kad ukrainiečiai turi tai, ko jiems reikia. Jie turi kovinės galios. Jie gali sėkmingai vykdyti kontrpuolimo operacijas. Matome, kad dabar jie pradeda ir gynybines, ir puolamąsias operacijas. Suprantame, kad mūšio lauke bus nuostolių. Tai nemaloni šio karo dalis, tačiau matome, kaip ukrainiečiai nuo pat pradžių ją įveikia“, – sakė S.Singh.

Ji priminė, kad praėjusią savaitę daugiau kaip 50 šalių partnerių susitiko Ramšteino formatu, pažymėdama, kad visas pasaulis, ne tik Jungtinės Valstijos, teikia Ukrainai tai, ko jai reikia, kad ji sėkmingai veiktų mūšio lauke.

Pentagono atstovė pabrėžė, kad teikiamos pagalbos paketai formuojami konsultuojantis su Ukrainos puse ir yra skirti ginkluotųjų pajėgų poreikiams tenkinti.

„Manome, kad suteikėme Ukrainai sistemas ir pajėgumus, kurių jai reikia kovai. Ir tikime, kad tai, ką jiems suteikėme, leis jiems sėkmingai veikti mūšio lauke. Žinome, kad tai bus sunki kova. Žinoma, rusai prisitaiko, kaip ir darė nuo pat karo pradžios – ir kai kurie dalykai pasiteisino, kai kurie – ne, – bet ukrainiečiai taip pat“, – sakė S.Singh.

Londone trečiadienį laukiama daugiau kaip 60 šalių vadovų ir atstovų, dalyvausiančių dvi dienas truksiančioje konferencijoje dėl finansinės paramos karo nualintai Ukrainai.

Tarptautinė Ukrainos atstatymui skirta konferencija, kurią rengia britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas, yra antroji nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Pernai liepą Lugane Šveicarijoje įvykusiame pirmajame susitikime Kyjivo sąjungininkės įsipareigojo remti Ukrainą, kurios atstatymas, kaip tikimasi, bus labai brangus ir truks dešimtmečius.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis tuomet sakė, kad atstatymas gali kainuoti mažiausiai 750 mlrd. dolerių (686 mlrd. eurų).

Pasaulio bankas apskaičiavo, jog Ukrainai neatidėliotinai reikia 14 mlrd. JAV dolerių (apie 13 mlrd. eurų), kad būtų likviduota įnirtingų kovų padaryta žala.

Tačiau neseniai atliktame Pasaulio banko, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir Ukrainos vyriausybės tyrime teigiama, kad platesnio masto ekonomikos atgaivinimas kainuotų 441 mlrd. dolerių (403 mlrd. eurų).

Kad ir kokia būtų galutinė suma, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas  ją palygino su pinigų suma, kurios prireikė JAV vadovaujamam Marshallo planui dėl Europos atstatymo po Antrojo pasaulinio karo.

Ilgalaikė finansinė parama

Tarp susitikime dalyvaujančių aukšto rango pareigūnų yra JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurio ginkluotosios pajėgos bando susigrąžinti Rusijos kariuomenės užgrobtų teritorijų kontrolę, kalbės vaizdo ryšiu.

Jungtinė Karalystė, iš pradžių vadovaujama buvusio ministro pirmininko Boriso Johnsono, vėliau – trumpai valdžiusios Liz Truss, o dabar – R.Sunako, buvo viena pirmųjų ir aktyviausių V.Zelenskio rėmėjų.

Pasak Dauningo gatvės, R.Sunakas nori pabrėžti Vakarų įsipareigojimą remti Ukrainą dabar ir ilgą laiką.

„Mes ir toliau remsime Ukrainos gynybą bei kontrpuolimą ir palaikysime Ukrainą tol, kol ji laimės šį karą“, – trečiadienį delegatams pasakys R.Sunakas.

Tačiau, be vyriausybių iš viso pasaulio paramos, jis nori pritraukti ir daugiau privačiojo sektoriaus pagalbos šaliai atkurti.

Antradienio vakarą R.Sunakas paskelbė, kad JK parems Ukrainą 2,74 mlrd. eurų, kad ši galėtų gauti svarbias Pasaulio banko paskolas viešosioms paslaugoms mokyklose, ligoninėse ir kitur.

Pasak jo, garantija bus suteikta per ateinančius trejus metus. Jis taip pat paskelbė apie papildomą 280 mln. eurų paramą humanitariniams projektams.

Pasak vieno diplomatinio šaltinio, tikimasi, kad Prancūzija paskelbs apie finansavimą, skirtą padėti atstatyti ypatingos svarbos civilinę infrastruktūrą.

„Rekonstrukcija savaime suteikia saugumo garantiją“, – pridūrė šaltinis. Pasak jo, siekiama, jog „Rusija žinotų, kad ši parama bus ilgalaikė“.

Konferencijoje daugiausia dėmesio bus skiriama energetikos ir technologijų sektoriams, taip pat bus siekiama išsiaiškinti, kaip būtų galima teisėtai panaudoti dešimtis milijardų dolerių įšaldyto Rusijos turto atstatymui finansuoti.

Dauningo gatvė teigė, kad daugiau nei 400 įmonių iš 38 šalių, kurių bendros metinės pajamos viršija 1,6 trilijono JAV dolerių (1,46 trln. eurų), jau pažadėjo paremti Ukrainos atsigavimą ir atstatymą.

Rusija du kartus raketomis apšaudė Ukrainos žvalgybos pastatą. Pastarąjį kartą tai buvo padaryta gegužės pabaigoje.

Kaip rašo „The Economist“, šių metų gegužės 29 d. Rusija nesėkmingai bandė atakuoti Ukrainos žvalgybos pastatą. Į jį buvo paleistos balistinės ir sparnuotosios raketos, taip pat bepiločiai lėktuvai. Biuras ir netoliese esantis greitkelio tiltas buvo beveik neapgadinti. 

Tuo pat metu 2022 m. kovo mėn. rusai pirmą kartą atakavo žvalgybos būstinę Kyjivo Rybalskio saloje. Krito raketos, buvo išdaužyti langai, apgadinti netoliese esantys pastatai.

Žmonės, laukę registratūroje susitikimo su žvalgybos vadovu Kyrylo Budanovu, krito ant grindų. Po kelių minučių jis išėjo ir liepė visiems grįžti į darbą.

„Jis nusibraukė dulkes, užsidėjo kepuraitę ir išėjo į lauką apžiūrėti žalos“, – rašo laikraštis.

Rusija pradėjo kurti gynybines linijas netoli Perekopo, matyt, ruošdamasi scenarijui, pagal kurį Ukrainos kariuomenė bandys įžengti į Krymą, praneša britų žvalgyba.

Ataskaitoje pažymima, kad pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos toliau stiprino savo gynybą užnugaryje, ypač okupuoto Krymo pakraščiuose. 

„Tai apima plačią 9 km ilgio gynybos zoną 3,5 km į šiaurę nuo Armiansko miesto, siaurame sąsiauryje, jungiančiame Krymą su Chersono sritimi.

Šios sudėtingos užtvaros rodo, kad Rusijos vadovybė mano, jog Ukrainos pajėgos yra pajėgios surengti tiesioginį puolimą į Krymą. Rusija ir toliau laiko pusiasalio kontrolės išlaikymą savo aukščiausiu politiniu prioritetu“, – teigiama žvalgybos informacijoje.

Jose taip pat pateikiamos įtvirtintų teritorijų nuotraukos.

Dėl didžiulės ukrainiečių Kachovkos užtvankos griūties Rusijos kontroliuojamose Ukrainos dalyse žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 41, trečiadienį sakė vienas rusų okupacinės valdžios pareigūnas.

„Žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 41“, – sakė Rusijos primestos administracijos aukšto rango pareigūnas Andrejus Aleksejenka.

Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje griuvus užtvankai žuvo mažiausiai 16 žmonių, dar 31 dingo, rodo naujausi Kyjivo skaičiai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sugriauta Naujosios Kachovkos užtvanka

Birželio 6 dieną griuvus Rusijos kontroliuojamai Kachovkos užtvankai buvo užlietos didžiulės Chersono srities teritorijos, tūkstančiai žmonių turėjo evakuotis, nuogąstaujama dėl ekologinės katastrofos.

Kyjivas kaltina Maskvą susprogdinus šią Dnipro upės užtvanką. Rusija kaltina Ukrainą.

Maskva trečiadienį pareiškė numušusi tris Ukrainos dronus ir apkaltino Kyjivą įvykdžius teroro išpuolį, pareigūnams pranešus, kad bepiločiai orlaiviai buvo nukreipti į karinę bazę netoli Rusijos sostinės.

„Šiandien buvo sužlugdytas Kyjivo režimo bandymas trimis bepiločiais orlaiviais įvykdyti teroristinį išpuolį prieš objektus Maskvos srityje“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Ministerija pridūrė, kad visi dronai buvo numušti elektroninės gynybos sistemomis ir kad per išpuolį niekas nebuvo sužeistas.

Anksčiau Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas sakė, kad apie 5 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos laiku) du dronai sudužo artėdami prie karinės bazės sandėlių, maždaug už 50 km į pietvakarius nuo Maskvos.

Išpuolis surengtas tuo metu, kai Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą, siekdamos susigrąžinti Rusijos karių užgrobtas žemes.

Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo atakų – daugiausiai dronų – Rusijos regionuose, besiribojančiuose su Ukraina.

Maskva ir jos apylinkės, esančios maždaug už 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos, iki šiol būdavo retas taikinys.

Gegužės pradžioje virš Kremliaus buvo numušti du dronai, o to paties mėnesio pabaigoje trys bepiločiai orlaiviai pataikė į Maskvos daugiaaukščius.

Jungtinė Karalystė per ateinančius trejus metus 3 mlrd. JAV dolerių (2,74 mlrd. eurų) parems Ukrainos ekonomiką, šaliai kovojant su Rusijos pajėgomis, antradienį paskelbė britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas.

Londone vyksiančioje dviejų dienų konferencijoje, skirtoje padėti Ukrainai atsistoti ant kojų, laukiama daugiau kaip 1 000 svarbių užsienio svečių iš 61 šalies, taip pat pramonės magnatų ir pasaulinių investuotojų.

Trečiadienį prasidedančioje tarptautinėje Ukrainos atstatymo konferencijoje ieškoma didesnės privataus sektoriaus investuotojų pagalbos, siekiant pagerinti karo nualintos šalies finansinę padėtį.

Dauningo gatvė teigė, kad nuo invazijos pradžios praėjusių metų vasarį Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 29 procentais.

Tačiau JK parama padėtų Ukrainai gauti gyvybiškai svarbias Pasaulio banko paskolas, skirtas pagerinti viešąsias paslaugas mokyklose, ligoninėse ir kitur.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žvelgė į ateitį ir buvo „pasiryžęs vykdyti reformas, kad šalis taptų atviresnė, skaidresnė ir pasirengusi investicijoms“, delegatams sakė R Sunakas.

„Tai gyvybinga, dinamiška, kūrybinga, europietiška šalis, kuri nenori būti nuolanki, – sakė jis. – Taigi kartu su savo sąjungininkais ir toliau remsime Ukrainos gynybą bei kontrpuolimą ir palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės, kad ji laimėtų šį karą.“

Dauningo gatvė teigė, kad Ukrainos atsigavimą ir atstatymą pažadėjo paremti daugiau nei 400 bendrovių iš 38 šalių, kurių bendros metinės pajamos viršija 1,6 trilijono JAV dolerių (1,46 trilijono eurų).

Kelios tarptautinės bendrovės ir didelės korporacijos, įskaitant „Virgin“, „Sanofi“, „Philips“, „Hyundai“ ir „Citi“, pasirašė Ukrainos verslo susitarimą, kuriuo siekiama skatinti prekybą, investicijas ir dalijimąsi patirtimi.

R.Sunakas teigė, kad pradės įgyvendinti atskirą sistemą, skirtą investuotojų pasitikėjimui didinti, bendradarbiaudamas su komercinėmis draudimo rinkomis dėl rizikos, kuri padėtų patenkinti būsimus Ukrainos poreikius.

Kol vyksta karas, Jungtinė Karalystė skirs 20 mln. svarų sterlingų (apie 23 mln. eurų) atstatymo projektams ir atskirai iki 250 mln. svarų sterlingų (292 mln. eurų) plėtrai. 

Kiek daugiau nei pusė šios sumos bus skirta humanitarinei paramai per tokias organizacijas kaip Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius, kurios padeda bendruomenėms fronto linijoje.

Iš viso nuo invazijos pradžios JK Ukrainai suteikė 347 mln. svarų sterlingų (405 mln. eurų) paramą.

Per praėjusią parą Ukrainos pajėgos likvidavo dar 540 rusų okupantų, 35 bepiločius orlaivius, 32 artilerijos sistemas ir kitą priešo įrangą.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. 

Apskaičiuota, kad nuo 22.02.24 iki 23.06.21 rusų koviniai nuostoliai iš viso sudaro apie 222000 (+540) žmonių, tankų – 4006 (+9), šarvuotų kovos mašinų – 7771 (+21), artilerijos sistemų – 3920 (+32),
priešlėktuvinės gynybos sistemų – 375 (+3).

Maskvos srityje vienu metu nukrito keli neatpažinti dronai.

„Telegram“ kanalo „Baza“ duomenimis, birželio 21 d. apie 5 val. ryto liudininkai pranešė apie sprogimą danguje netoli Lukino kaimo.

Pirminiais duomenimis, tai buvo numuštas dronas. Šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Dar du dronai tuo pačiu metu nukrito ir Maskvos srities Naro-Fominsko rajone, netoli karinio dalinio. Kanalo SHOT duomenimis, ten rastos dronų nuolaužos. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nebuvo.

Virš išlaužtų Blahodatnės kultūros centro durų plevėsuojanti mėlynos ir geltonos spalvų vėliava yra ukrainietiška, tačiau viduje gulintys negyvi kariai – rusai.

Praėjus savaitei nuo kontrpuolimo pietryčiuose prieš Maskvos invazines pajėgas pradžios, Ukraina atkovojo keletą gyvenviečių prie Mokri Jalo upės Donecko srityje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Blahodatnė

Kyjivo pajėgos veržiasi į priekį, ir net Rusijos kariuomenė patvirtina, kad jos pozicijos Urožainėje, už dviejų kilometrų į pietus nuo Blahodatnės, buvo užpultos.

Šiam slėniui į pietus vadovauja patyrusi 68-oji jėgerių brigada, ir tai yra akivaizdžiausias Ukrainos pažangos ženklas nuo platesnio puolimo pradžios.

Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad jau susidūrė su galingu Rusijos karių pasipriešinimu, nors dar nepasiekė pagrindinės įtvirtintos užpuolikų gynybos linijos.

Plačiau skaitykite čia.

Anot JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, Rusijos gynybos ministerija į Ukrainos kontrpuolimo operacijas ir toliau reaguoja gana nuoseklia retorika.

„Tai leidžia manyti, kad ministerija pasimokė iš ankstesnio netinkamo informacinės erdvės tvarkymo per ankstesnes Ukrainos kontrpuolimo operacijas“, – rašo analitikai.

Birželio 20 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu kreipėsi į gynybos ministrų kolegiją ir savo kalbą pradėjo kalbėdamas apie vykstančias Ukrainos kontrpuolimo operacijas vakarinėse Donecko ir Zaporižios srityse. S.Šoigu papildomai teigė, kad nuo birželio 4 d. Ukrainos kariai surengė 263 atakas prieš Rusijos pozicijas, tačiau neigė, kad Ukrainos pajėgos pasiekė laimėjimų bet kurioje teatro vietoje, o tai prieštarauja viešai prieinamiems geolokaciniams įrodymams apie Ukrainos pasiekimus.

„Tai, kad S.Šoigu taip viešai ir gana ramiai kalbėjo apie kontrpuolimą (net ir toliau tęsdamas tipišką gynybos ministerijai būdingą ukrainiečių laimėjimų neigimą), yra žymus posūkis nuo Rusijos gynybos ministerijos nesugebėjimo parengti vieningą atsaką į Ukrainos Charkivo ir Chersono srities kontrpuolimus 2022 m. ir dėl to kilusios panikos Rusijos informacinėje erdvėje, o tai rodo, kad Rusijos informacinė erdvė šiek tiek prisitaikė ir pasimokė iš ankstesnių informacinio žlugimo momentų“, – rašo analitikai.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Birželio 20 d. Rusijos pajėgos surengė raketų ir dronų smūgį Ukrainai.
• Rusijos pajėgos tęsė šiek tiek intensyvesnį antžeminių atakų tempą netoli Kreminos.
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos tęsė antžemines atakas netoli Bachmuto.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas palei Avdijivkos-Donecko miesto liniją.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas prie administracinės sienos tarp Zaporižios ir Donecko sričių.
• Ukrainos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas Zaporižios srities vakaruose.
• Kremlius toliau mažina Rusijos karinės tarnybos reikalavimus, siekdamas padidinti verbavimą.
• Rusija siekia pasinaudoti kasmet rengiamu tarptautiniu kariniu-techniniu forumu „Armija-2023“, kad diversifikuotų ir plėstų savo gynybos pramonės bazę (GPB).

Trečiadienį, birželio 20 d. Ukrainos pajėgos surengė kontrpuolimo operacijas mažiausiai dviejuose fronto sektoriuose, karo situacijos analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas prie administracinės sienos tarp Zaporižios ir Donecko sričių bei vakarinėje Zaporižios srityje. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad Rytų pajėgų grupės daliniai atrėmė keturis ukrainiečių puolimus netoli Orichivo, Zaporižios srityje, ir vakarinėje Donecko srityje.

Birželio 19 d. Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pranešė, kad Rusijos pajėgos skyrė nemažai pajėgų Ukrainos puolimui sustabdyti, todėl Ukrainos veiksmai yra sudėtingi.

H.Maliar pridūrė, kad vykstančios Ukrainos operacijos turi keletą užduočių, kurios nėra orientuotos vien į teritorijos išlaisvinimą, ir kad Ukrainos pajėgos dar turi pradėti pagrindinį kontrpuolimo operacijų etapą.

Rusija patvirtino, kad per raketos smūgį Zaporižios srityje žuvo Rusijos 35-osios armijos štabo viršininkas generolas Sergejus Goriačiovas.

Apie jo laidotuves pranešė Pskovo desantininkų „Telegram“ kanalas. Nurodoma, kad per birželio 12 d. apšaudymą žuvo ir kiti kartu su juo buvę vadai.

Pažymima, kad po pirmos atakos bangos S.Goriačiovas esą bandė gelbėti kitus sužeistus okupantus. Priduriama, kad po pirmosios raketų apšaudymo bangos S.Goriačiovas buvo įspėtas apie antrosios atakos pavojų, tačiau nepaisė įspėjimų ir žuvo.

Generolą nukovus, jo kūnas buvo skubiai nugabentas į Rusijos teritoriją. Laidotuvės įvyko birželio 18 d. Sankt Peterburge. Jose dalyvavo karo prieš Ukrainą šalininkai.

Keliuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojus, kariškiai fiksuoja dronų judėjimą. 

Oficialus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų „Telegram“ kanalas pirmasis pranešė, kad Sumų ir Poltavos srityse pastebėtas kelių smogiamųjų dronų „Shahed“ judėjimas. Vėliau pridurta, kad šie dronai užfiksuoti ir Čerkasų srityje. 

01.55 val. prie šio sąrašo buvo pridėta Kirovogrado sritis. 

02:15 val. Kyjivo regione dėl bepiločių orlaivių keliamos grėsmės paskelbtas pavojus dėl dronų smūgių.

Apie 03:00 val. Vinycios regione paskelbtas pavojus dėl raketų, kyla bepiločių orlaivių smūgių grėsmė.

Praėjus pusvalandžiui Žytomyro srityje buvo paskelbtas oro pavojus. Prie jo prisijungė Černovcų, Rivnės ir Chmelnyckio sritys. Visose jose kyla grėsmė, kad Rusija panaudos „Shahed“ tipo atakos bepiločius orlaivius.

Po 04 val. ryto raketų pavojus Sumų, Kirovohrado ir Poltavos srityse atšauktas.