Viceministrė: Bachmute esantys rusų kariai – įstrigę

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

„Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas, birželio 24-ąją rengęs maištą, po jo susitarė vykti į Baltarusiją, tačiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad ten atsidūrė tik nedidelė dalis jo samdinių.

Trečiadienį duodamas interviu „Politico“ gynybinio aljanso vadovas sakė, kad „Wagner“ pajėgos vis dar veikia Afrikoje ir toli nuo fronto linijos Ukrainoje, tačiau į Baltarusiją jų atvyko nedaug.

„IMAGO“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka tarpininkavo, kad po nepavykusio maišto Rusijoje J.Prigožinas vyktų į jo šalį, taip sukeldamas nuogąstavimus dėl galimo tolesnio „Wagner“ buvimo regione.

„Matėme tam tikrą pasirengimą priimti „Wagner“ pajėgas, – sakė J.Stoltenbergas. Tačiau, pridūrė jis, „kol kas dar nematėme, kad jų atvyktų tiek daug“.

Plačiau skaitykite čia.

Pasak Ukrainos generalinio štabo, Rusija ir toliau telkia „pagrindines pastangas“ Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos vietovėse Rytų Ukrainoje, o per pastarąją parą ten įvyko daugiau kaip 30 kovinių susirėmimų. 

Lymano sektoriuje daugiau kaip 10 kaimų buvo apšaudyti artilerijos ugnimi, nes Rusijos pajėgos nesėkmingai bandė išstumti Ukrainos karius iš jų pozicijų netoli Novoyehorivkos Luhansko srityje, teigiama atnaujintame Generalinio štabo pranešime.

Dar 10 vietovių buvo apšaudytos Avdijivkos sektoriuje, kur Ukrainos gynybos pajėgos teigia nuolat stabdančios Rusijos puolimą Avdijivkos mieste. 

„Priešas pradėjo oro smūgius Bohdanivkos ir Torecko vietovėse“, – nurodė Generalinis štabas. „Nuo priešo artilerijos apšaudymo nukentėjo daugiau kaip 10 vietovių, tarp jų Vasiukivka, Chromovė, Oleksandras-Šultinė ir Pivničė Donecko srityje.“

Generalinio štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai „sėkmingai atrėmė priešo atakas vietovėse į pietus nuo Berchivkos ir Bohdanivkos Donecko srityje“.

„Tuo pat metu jie toliau vykdo puolamąsias operacijas į pietus ir į šiaurę nuo Bachmuto miesto, stiprindami savo pozicijas“, – tęsiama atnaujintame pranešime.

Trečiadienį laikinai okupuotoje Makijivkoje, Donecko srityje, įvyko galingas sprogimas. Po sprogimo vietos naftos bazėje kilo didžiulis gaisras.

Gaisras kilo Krasnohvardijiskės naftos bazėje. Teigiama, kad joje įvyko naftos produktų išsiliejimas. Okupacinė valdžia praneša, kad, be gaisro naftos bazėje, gyvenamajame rajone iš dalies netiekiama elektra. 

„Makijivkos naftos bazėje dėl apšaudymo užsidegė penkios degalų talpyklos ir įvyko išsiliejimas. Nuo degančių cisternų ugnis persimetė į šalia stovinčius medžius“, – rašoma „Telegram“ kanaluose.
 

Situacija Bachmuto kryptimi yra itin aktyvi, o kova dėl iniciatyvos tęsiasi, televizijai sakė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar.

Ji pabrėžė, kad pačiame Bachmuto mieste „priešas faktiškai yra įstrigęs“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

„Nes, viena vertus, jie kontroliuoja didžiąją miesto dalį, o mes kontroliuojame tik pietvakarinę dalį. Tačiau jie negali judėti po miestą, nes mūsų ginkluotosios pajėgos neleidžia jiems to daryti. Ir iš tikrųjų jie taip pat negali iš jo išeiti, nes mūsų ginkluotosios pajėgos taip pat neleidžia jiems to padaryti. Aplink Bachmutą, flanguose, mes šiek tiek žengiame į priekį pietiniame flange, o šiauriniame flange vyksta mūšiai“, – pabrėžė H.Maliar

Gynybos viceministrė pažymėjo, kad Ukrainos gynėjams pradėjus žengti į priekį aplink Bachmutą, Rusijos pajėgos yra priverstos atitraukti savo rezervus, nes „neketina taip lengvai užleisti savo pozicijų ir apskritai neatsisako užduoties pasiekti Donecko ir Luhansko sričių sienų“. Kartu užfiksuotas rusų užkardų naudojimas, nes rusų pajėgos palieka savo pozicijas ištisais daliniais.

„Aplink Bachmutą dabar vėl labai, labai karšta. Pastarosiomis dienomis jie (rusai – UNIAN) ten atitraukė oro desanto šturmo dalinius. Ir mes matome, kad dabar jų kariai atsisako eiti į mūšį, palikti savo pozicijas. Ir mes jau užfiksavome, tiesiogine to žodžio prasme šiandien, kad jie įsteigė užkardos būrius, kurie tiesiog šaudo savo žmonėms į nugarą, kad šie neapleistų savo pozicijų. Taigi, statymai auga ir padėtis yra labai rimta. Ištisi daliniai tiesiog palieka savo pozicijas. Ir dabar juos apima panika. Tai tikrai yra labai sunkaus, kruopštaus mūsų kariškių darbo rezultatas“, – pabrėžė H.Maliar.

Ji pridūrė, kad Lymano kryptimi vyksta įnirtingi mūšiai – „priešas bando ten pulti“. Tavričeskio kryptimi tam tikromis kryptimis vyksta puolimas.

„Iš esmės tai yra kiekvieno žemės metro „graužimas“... Priešas ten tempia viską, ką gali, kad neleistų mums žengti į priekį. Todėl mūsų kariuomenė labai sunkiomis sąlygomis, bet palaipsniui žengia į priekį ir pietuose. Pietuose yra daugiau mūsų puolimo krypčių ir iš tikrųjų mes judame kiekviena kryptimi“, – sakė H.Maliar.

Gynybos viceministrė apibendrino bendrą padėtį fronte. „Mes pamažu, bet vis tiek žengiame į priekį. Priešas nesiveržia į priekį nė viename iš rajonų, kuriuose jis žengia į priekį“, – pabrėžė H.Maliar

Trečiadienį Chersono srityje per Rusijos surengtą apšaudymą žuvo vienas žmogus, o dar mažiausiai trys buvo sužeisti, pranešė Chersono srities prokuratūra. 

„Pradėtas [tyrimas] dėl mirties ir sužeidimų, kuriuos sukėlė dar vienas priešiškas apšaudymas Bilozersko bendruomenėje Chersono srityje“, – sakoma prokuratūros pranešime socialiniame tinkle. 

Rusija apšaudė Bilozerkos kaimą apie 19.00 val. vietos laiku, imamasi priemonių nusikaltimui užfiksuoti, pridūrė prokuratūra.

Okupuotoje Volnovachoje girdimi sprogimai. Rusijos žiniasklaida praneša apie raketų smūgį, kaip teigiama, „administracijai“.

Propagandinis leidinys „RIA Novosti“ skelbia, kad žuvusiųjų esą nėra, tačiau tarp vadinamojo „personalo“ yra sužeistųjų.

Vietiniuose „Telegram“ kanaluose paskelbtose nuotraukose matyti, kad apgadintas „administracijos“ fasadas.

Rusija dėl sprogimų kaltina Ukrainą.

Nugriaudėjo dar vienas sprogimas Ukrainos sostinės apygardos teisme, trečiadienį pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Kyjivo Ševčenkos teismo pastatas buvo atitvertas, o lauke stovėjo keli greitosios pagalbos automobiliai. Vidaus reikalų ministerija anksčiau pranešė, kad policija gavo pranešimą apie sprogimą.

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą sudavė naujus smūgius Rusijos pajėgų pozicijoms. Ukrainos gynėjai sunaikino rusų vadavietę ir amunicijos sandėlį.

„Gynybos aviacijos pajėgos per naktį sudavė 10 smūgių į okupanto personalo koncentracijos rajonus“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Be to, Ukrainos raketiniai ir artilerijos daliniai per dieną smogė vienai gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietai, vadavietei, šaudmenų sandėliui, aštuoniems artilerijos ginklams šaudymo pozicijose, dviem priešlėktuvinės gynybos objektams, radiolokacinei stočiai ir trims priešo elektroninės kovos stotims.

Tuo pačiu metu Rusijos pajėgos šiąnakt smogė penkiais Irano „Shahed“ tipo atakos bepiločiais lėktuvais. Ukrainos priešlėktuvinė gynyba sunaikino du bepiločius orlaivius kamikadzes.

„Per dieną priešas surengė 48 oro smūgius ir paleido 54 daugkartinius raketų paleidimo įrenginius į mūsų kariuomenės pozicijas ir gyvenvietes“, – sakoma pranešime.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai atrėmė Rusijos užpuolikų atakas penkiomis kryptimis ir įsitvirtina naujose pozicijose, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje.

„Priešas ir toliau telkia pagrindines pastangas Limano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis – per parą įvyko apie 30 kovinių susirėmimų“, – rašoma pranešime.

Taip pat teigiama, kad Kupjansko kryptimi Rusijos pajėgos neatsisako bandymų žengti į priekį Novoselovsko srityje, Luhansko srityje. Ukrainos kariai atkakliai laikosi savo pozicijų ir atremia visas priešo atakas.

Be to, Lymano kryptimi priešas, vykdydamas puolamuosius veiksmus, bandė išstumti Ukrainos karius iš jų pozicijų netoli Novohorivkos, Luhansko srityje, tačiau nesėkmingai.

Bachmuto kryptimi Ukrainos gynėjai sėkmingai atrėmė priešo atakas vietovėse į pietus nuo Berchovkos ir Bohdanivkos, Donecko sritis. Tuo pat metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia puolamuosius veiksmus į pietus ir šiaurę nuo Bachmuto miesto ir stiprina savo pozicijas.

Generalinis štabas pridūrė, kad Ukrainos gynybos pajėgos toliau stabdo Rusijos puolimą Avdijivkos kryptimi netoli Avdijivkos miesto.

Tuo pat metu Marjinkos kryptimi Ukrainos gynėjai atrėmė visas priešo atakas prie Marjinkos miesto.

Minsko kryptimi Rusijos pajėgosvykdė oro antskrydžius Zolotės Nivos ir Makarivkos vietovėse Donecko srityje. Apšaudyta daugiau kaip 10 gyvenviečių, ypač Donecko srities Novomychailivkos, Vuhledaro, Novoukrainkos ir Prečistovkos gyvenvietės.

Tuo pat metu Zaporižios ir Chersono kryptimis Rusijos pajėgos sutelkia pagrindines pastangas, kad sutrukdytų Ukrainos kariuomenei judėti į priekį. Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolamąją operaciją Melitopolio ir Berdiansko rajonuose, įsitvirtina pasiektose pozicijose, artilerijos priemonėmis apšaudo nustatytus priešo taikinius ir įgyvendina kontrpuolimo kontrolės priemones.

Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovo Andrijaus Kovalovo, Ukrainos kariai „spaudžia“ Rusijos pajėgas į šiaurę ir į pietus nuo Bachmuto ir toliau stumia Rusiją iš anksčiau užimtų pozicijų. 

„Klišivkos (kaimo) rajone jiems iš dalies sekasi, jie įsitvirtina ant pasiektų linijų, – sakė A.Kovalovas. - Priešas stipriai priešinasi, naudoja rezervus ir patiria didelių nuostolių“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Ukrainos generalinis štabas trečiadienį atnaujintoje informacijoje nurodė, kad Bachmuto srityje Ukrainos kariai atlaikė Rusijos lėktuvų ir artilerijos atakas dviejuose Orichovo-Vasylivkos ir Bohdanivkos kaimuose.

Rusija „pagrindines pastangas sutelkia Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis, tebevyksta smarkios kovos“ – per pastarąją parą įvyko 40 kovinių susirėmimų, priduriama atnaujintame Generalinio štabo pranešime. Ukraina teigė atrėmusi Rusijos puolimą šiuose miestuose, taip pat vietovėje į pietus nuo Novoselivsko Luhansko srityje.

Ukraina trečiadienį paragino tarptautinę bendruomenę reaguoti į tai, kas, anot jos, yra Maskvos karinė eskalacija okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje.

„Rusija, dislokuodama karinį personalą, įrengdama įtvirtinimus mažiausiai trijuose reaktoriuose, padėdama sprogmenis Zaporižios atominėje elektrinėje, tiesiogiai grasina branduoliniu incidentu didžiausioje Europos atominėje elektrinėje“, – teigiama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos socialiniame tinkle išplatintame pareikime. 

„Pasauliui pats laikas imtis skubių veiksmų“, – pridūrė ministerija. 

Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje kitą savaitę tikimės sprendimo, kad Ukrainai kelias į Aljansą bus sutrumpintas, sako Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

„Tikimės, kad bus priimtas sąjungininkų sprendimas, kad Ukrainai nereikia įžanginio kelio, kad ateityje įstotų į NATO, bet kad šis kelias jai bus sutrumpintas“, – trečiadienį sakė A.Duda per spaudos konferenciją po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

Lenkijos vadovas pabrėžė, kad per susitikimą svarbu patvirtinti NATO sąjungininkų vienybę dėl paramos Ukrainai, iki bus baigtas Rusijos pradėtas karas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda

„Labai svarbu patvirtinti mūsų sąjungininkų vienybę, parodyti Ukrainai paramą, kad NATO pagelbės Ukrainai, rems ją, kol ji neišstums iš savo žemių karių, kol nestos taika ir šis karas nesibaigs, nes neturime jokių abejonių, kas tą karą sukėlė ir pradėjo, tai Rusija užpuolė Ukrainą, jokiais būdais neišprovokuota, užpuolė, kad užgrobtų jų žemes, pratęsdama, ką pradėjo 2014 metais“, – pabrėžė A.Duda.

Lenkijos prezidentas su sutuoktine Lietuvos prezidento kvietimu trečiadienį atvyko į Lietuvą trijų dienų valstybinio vizito.

Jis prasidėjo dvišaliu Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikimu, vėliau prezidentai lankysis Valdovų rūmuose, ketvirtadienį dalyvaus Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginiuose, o penktadienį stebės jungtines Lietuvos ir Lenkijos specialiųjų pajėgų greitojo reagavimo ir kovinės parengties pratybas.

Specialiųjų pajėgų kontingentą Lenkija delegavo saugoti kitą savaitę Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) trečiadienį paragino užtikrinti prieigą prie Maskvos okupuotos  Zaporižios atominės elektrinės tam, kad būtų patvirtinta, jog joje nėra sprogmenų. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Prancūzijos kolegai Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Rusija planuoja pavojingas provokacijas Maskvos okupuotoje Zaporižios AE.

Tuo tarpu Kremlius trečiadienį nurodė, kad Kyjivas gali rengti provokaciją Rusijos kontroliuojamoje Zaporižios AE.

„Reuters“/„Scanpix“/TATENA vadovas Rafaelis Grossi prie Zaporižios atominės elektrinės

„Didėjant karinei įtampai ir stiprėjant kariniams veiksmams regione, kuriame yra ši svarbi atominė elektrinė, mūsų ekspertai turi turėti galimybę patikrinti faktus vietoje“, – išplatintame pareiškime teigė TATENA vadovas Rafaelis Grossi.

„Jų [specialistų] nepriklausomos ir objektyvios ataskaitos padėtų išsiaiškinti dabartinę padėtį šioje vietoje, o tai labai svarbu tokiu metu, kai yra nepatvirtintų kaltinimų ir priešingų kaltinimų“, – pridūrė jis.

Daugybė veiksmų, kuriuos atlieka Jungtinės Amerikos Valstijos, siekdamos padėti Ukrainai, yra laikomi paslaptyje, o kai kuriuos procesai, už kuriuos paprastai atsakinga JAV kariuomenė, pavesti Centrinei žvalgybos agentūrai (CŽA), pranešė naujienų portalas „Newsweek“, remdamasis anoniminiais šaltiniais.

Vieno iš pareigūnų tvirtinimu, Vašingtonas ir Maskva turi dešimtmečių patirtį kuriant slaptas taisykles, todėl CŽA tenka didelis vaidmuo: ji yra pagrindinė šnipė, derybininkė, žvalgybinės informacijos tiekėja, logistikos specialistė, jautrių NATO ryšių tinklo prižiūrėtoja ir, ko gero, svarbiausia – agentūra, siekianti užtikrinti, kad karas ir toliau neišklys iš kontrolės.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Williamas Burnsas

Teigiama, kad viena iš JAV žvalgybos užduočių – bandyti suprasti, kas vyksta Ukrainos ir Rusijos prezidentų galvose. Portalo „Newsweek“ pašnekovai tvirtino, jog Kyjivas neįspėjo Vašingtono apie išpuolius prieš Rusijos kariuomenės pareigūnus arba apie smūgius Kryme esantiems objektams, kaip buvo Krymo tilto atveju.

Pasak „Newsweek“, bet kokiam žvalgybos darbui Ukrainoje ir Ukrainai taikomi prezidento Joe Bideno administracijos nustatyti apribojimai, užtikrinantys, kad savo veiksmais Jungtinės Valstijos neįsitrauks į tiesioginį konfliktą su Rusija.

„Tai sudėtinga pusiausvyra: CŽA labai aktyviai dalyvauja kare, nepažeisdama pagrindinio J.Bideno administracijos pažado, kad amerikiečių batai nepaliks pėdsakų žemėje“, – „Newsweek“ citavo vieną aukšto rango žvalgybos pareigūną.

Kitas šaltinis, į pensiją išėjęs karinės žvalgybos atstovai, teisingai pastebėjo: „Jei norime, kad Kijevas mus išgirstų, turime sau priminti, kad karą laimi ukrainiečiai, o ne mes“.

Jungtinės Tautos trečiadienį pareiškė, kad nerimauja dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimo, kuris gali žlugti po dviejų savaičių, o tai keltų grėsmę pažeidžiamiausių pasaulio gyventojų aprūpinimui maistu.

Juodosios jūros grūdų iniciatyvos (BSGI), kuria siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, galiojimas baigsis liepos 17 dieną, nebent Rusija, kuri tęsia 2022 metų vasarį pradėtą invaziją į Ukrainą, sutiks ją atnaujinti.

Tačiau Maskva tebėra nepatenkinta lygiagretaus susitarimo dėl Rusijos maisto produktų ir trąšų eksporto veikimu ir antradienį pareiškė nematanti priežasčių pratęsti BSGI.

„Be abejo, esame susirūpinę, nes Stambule pasirašyti du susitarimai yra labai svarbūs aprūpinimui maistu ir besivystančioms Pietų pusrutulio šalims“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT prekybos ir plėtros agentūros UNCTAD vadovė Rebeca Grynspan.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos grūdai

UNCTAD buvo viena svarbiausių tarpininkių sudarant sandorius.

2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šios šalies Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti karo laivų, kol pagal pernai liepą pasirašytą susitarimą buvo sudarytos sąlygos eksportuoti pasauliui itin svarbius grūdus.

Pernai su JT ir Turkija sudarytas pirminis 120 dienų susitarimas buvo pratęstas tris kartus: lapkritį, kovą ir gegužę.

Lygiagrečiai pasirašytu susitarimu siekiama palengvinti rusiškų maisto produktų ir trąšų, kuriems netaikomos Vakarų sankcijos, įvestos Maskvai dėl karo Ukrainoje, eksportą.

Tačiau Rusija tvirtina, kad šio susitarimo nesilaikoma.

Plačiau skaitykite ČIA.

Tauridės sektoriuje Ukrainos gynybos pajėgos sistemingai stumia priešą iš jo pozicijų, pranešė Jungtinių pajėgų operacijos Tauridės sektoriuje atstovas spaudai Valerijus Šeršenas, nacionalinio teletilto eteryje ir generolas Oleksandras Tarnavskis, Tavrijos operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės vadas.

„Ukrainos gynybos pajėgos Tauridės sektoriuje sistemingai išstumia priešą iš pozicijų ir toliau žengia į priekį. Dinamika nepasikeitė, mes spaudžiame puolime, atremiame gynyboje, naikiname Rusijos okupacinių pajėgų personalą, jų ginkluotę ir šarvuotąją techniką.

Per pastarąją parą Tauridės gynybos pajėgų raketiniai ir artilerijos daliniai atliko daugiau kaip 1550 ugnies užduočių. Tai apima ir kovą su priešlėktuviniais pabūklais, ir darbą su anksčiau nustatytais planiniais taikiniais“, – sakė VŠeršenas.

Jo duomenimis, per pastarąją parą priešo gyvosios jėgos nuostoliai siekė: 86 žuvusieji ir 162 sužeistieji.

Ukrainos elektroninės kovos padaliniai vėl pasižymėjo – jie užfiksavo du oro taikinius, būtent bepiločius orlaivius „Orlan-10“.

Jie sunaikino 25 vienetus priešo ginklų ir karinės įrangos.

Pasak „Sky News“ karinio analitiko profesoriaus Michaelo Clarke'o, ant Zaporižios atominės elektrinės energijos blokų išorinio stogo padėti sprogmenys gali būti skirti imituoti Ukrainos surengtą apšaudymą. 

Dieną prieš tai Ukrainos ginkluotosios pajėgos oficialiai įspėjo apie galimas provokacijas elektrinėje artimiausiu metu. Pranešta, kad ant elektrinės trečiojo ir ketvirtojo energijos blokų išorinio stogo buvo padėta pašalinių daiktų, panašių į sprogstamuosius įtaisus.

Tačiau, pasak „Sky News“, branduolinės energetikos ekspertai abejoja, kad šie įtaisai dėl savo dydžio ir vietos galėtų sukelti didelę katastrofą.

M.Clarke'as pažymėjo, kad šie įrenginiai galėjo padėti Rusijai vykdyti „netikros vėliavos“ operaciją.

„Bet kas, bandantis susprogdinti reaktorių, sprogdins jį iš apačios, tačiau jei kažką susprogdinsite iš viršaus, beveik neabejotinai atrodys, kad tai artilerijos ugnis (iš Ukrainos)“, – sakė jis.

Ekspertas pridūrė, kad Rusijos veiksmai prieš stotį pabrėžtų jos neviltį. „Taip elgsis užpuolikai, jei jie yra beviltiški. Tai išdegintos žemės taktika, o rusai yra atsidavę išdegintos žemės taktikai, jie tai daro visur pasaulyje, kur tik veikia“, – sakė jis.

Rusijai dėl karo Ukrainai įvestų sankcijų pradėjo trūkti atsarginių dalių ne tik civiliams orlaiviams, bet ir paprastiems lėktuvams, tokiems kaip lengvieji daugiafunkciniai biplanai „An-2“, arba vadinamieji  „kukurūznikai“.

Rusijos naujienų portalas RBK rašo, kad grėsmė An-2 parkams sunykti tapo akivaizdi, nes pradėjo stigti atsarginių dalių jų variklių remontui, nes tarptautinės sankcijos draudžia Rusijai tiekti aviacijos produkciją.

Anksčiau lėktuvų remonto gamyklos Rusijoje An-2 techninei priežiūrai naudojo visiškai naujus, dažnai vakarietiškus, komponentus, tačiau dabar jos priverstos tenkintis jau naudotais.

Be atsarginių dalių tiekimo sunkumų, „kukurūznikų“ eks

Kremlius atmetė leidinio „Financial Times“ paskelbtą straipsnį, kuriame, remiantis anoniminiais šaltiniais Kinijos vyriausybėje, teigiama, jog Kinijos prezidentas Xi Jinpingas vizito į Maskvą metu įspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nenaudoti branduolinių ginklų Ukrainoje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „šio svarbaus vizito rezultatas – suteikta daug informacijos, o derybų esmė aiškiai išdėstyta pasirašytuose dokumentuose“.

„Visa kita yra išgalvota“, – pridūrė jis.

Glaudūs abiejų lyderių santykiai atsidūrė dėmesio centre po 2022 m. vasario mėn. Rusijos įvykdytos invazijos į Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Donbass Realii“ žurnalistai geolokalizavo Rusijos amunicijos sandėlio sprogimo vietą okupuotoje Makijivkoje, Donecko srityje.

Kaip nustatė leidinys, remdamasis drono vaizdo įrašu ir vietos gyventojų duomenimis, amunicijos sandėlis Makijivkoje nukentėjo nebaigtame statyti „Monolito“ mikrorajone. 

Pačioje ligoninėje (kurią gyventojai nurodo kaip tariamą sprogimo vietą) sprogimo banga išdaužė langus, taip pat šalia esančiuose namuose.

Be to, Makijivkos gyventojai praneša, kad rusai tyčia stato savo sandėlius šalia gyvenamųjų namų ir medicinos įstaigų, kad apkaltintų Ukrainą teroristiniais išpuoliais.

Vaizdo įraše taip pat aiškiai matyti, kaip aplinkui skraido šaudmenys.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos smogė trims Ukrainos kariuomenės grupėms netoli Bachmuto, tuo tarpu pareiškimai apie kovas šiame rajone buvo prieštaringi, paskelbė naujienų agentūra „Reuters“, negalėjusi nepriklausai patikrinti padėties mūšio lauke.

Ministerija savo kasdien organizuojamoje trumpoje spaudos konferencijoje nekomentavo pranešimų, kad Rusijos pajėgos pasitraukė iš Kliščijivkos kaimo į pietvakarius nuo Bachmuto, kuriuos paneigė Rusijos į Rytų Ukrainą paskirtas pareigūnas.

Ukraina teigė, kad jos pajėgos Kliščijivkos rajone pasiekė „dalinę sėkmę“.

Trečiadienį kilo gaisras Sankt Peterburgo Frunzenskio rajono Salovos gatvėje esančių sandėlių teritorijoje. Teigiama, kad gaisro plotas apima  400 kv. m teritoriją.

Manoma, jog gaisrą sukėlė užsidegusios padangos.

Iš įvairių miesto dalių matyti tiršti juodi dūmai.

Paskutiniu metu dažnai pranešama apie gaisrus įvairiuose Rusijos regionuose, tiek arti sienos, tiek esančiuose toliau nuo jos.

Neseniai gaisras kilo negyvenamajame pastate Chimkuose netoli Maskvos, kur įsikūrusios įvairios įmonės.

Anksčiau Maskvoje degė mechaninio remonto gamykla. Tą pačią dieną gaisras kilo statybvietėje Rusijos sostinėje.

Tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgos mūšio lauke patiria didelių nuostolių, ypač pietuose, televizijos kanalui „ABC News“ sakė Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis ir Taurijos operatyvinės ir strateginės grupės vadas generolas Oleksandras Tarnavskis.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos duomenimis, Rusija vykdo gana efektyvias gynybines operacijas pietrytinėje Zaporižios srities dalyje. Tačiau O.Syrskis tikina, kad rusų praradimai kur kas didesni.

„Priešas patiria aštuonis ar net dešimt kartų didesnius nuostolius, ypač kalbant apie žuvusių žmonių skaičių“, – tvirtino Sausumos pajėgų vadas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Zaporižios regione

Abu Ukrainos generolai išreiškė dėkingumą Jungtinėms Amerikos Valstijoms už karinę paramą. Pasak jų, vakarietiška ginkluotė mūšio lauke turi didelę reikšmę.

Kalbant apie padėtį pietuose, Ukrainos gynybos pajėgos susidūrė su masiškai užminuotais laukais Rusijos okupuotoje teritorijoje.

„Vyksta arši konfrontacija su priešu, kuris naudoja minų laukus ir prieštankinius ginklus. Jie vykdo plataus masto oro operacijas, oro ir raketų smūgius. Rusai konkrečiai taikosi į vakarietišką įrangą. Jie stengiasi sunaikinti jos kuo daugiau. Tai yra jų prioritetas“, – pridūrė O.Tarnavskis.

Paklausti apie branduolinio ginklo grėsmę, ypač, kai situacija mūšio lauke pasiekė rusams nepalankią padėtį, Ukrainos kariuomenės vadai atmetė jų panaudojimo galimybę.

„Jei sakyčiau, kad nerimauju (dėl branduolinio smūgio – red.), meluočiau. Žinoma, turime atsižvelgti į tai, kad branduolinis ginklas jau yra Baltarusijoje arba bus ten dislokuotas. Todėl turime į tai atsižvelgti kurdami ateities planus ir prognozes. Tačiau manęs tai visiškai negąsdina“, – teigė Taurijos operatyvinės ir strateginės grupės vadas.

Buvęs Vladimiro Putino rinkimų atstovas spaudai paskirtas vadovauti valstybinei naujienų agentūrai TASS, patvirtino ši agentūra šį rytą. 

Pareiškime sakoma, kad Kremlius paskyrė Andrejų Kondrašovą po to, kai ankstesnis generalinis direktorius Sergejus Michailovas anksčiau šiandien paliko šias pareigas. 

Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad jis buvo atleistas, kituose – kad pasitraukė savo noru. 

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Maskvos Didžiojo teatro generalinis direktorius Vladimiras Urinas (K) ir agentūros TASS generalinis direktorius Sergejus Michailovas.

S.Michailovas TASS vadovavo nuo 2012 m. 

Nuo karo Ukrainoje pradžios Kremlius sugriežtino naujienų žiniasklaidos kontrolę, todėl nemažai nepriklausomų leidinių buvo priversti užsidaryti, o jų žurnalistai buvo pavadinti „užsienio agentais“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Prancūzijos kolegai Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Rusija planuoja pavojingas provokacijas Maskvos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje.

Kremlius trečiadienį savo ruožtu tvirtina, kad Kyjivas gali rengti provokaciją Rusijos kontroliuojamoje Zaporižios AE.

„Padėtis gana įtempta, nes Kyjivo režimo sabotažo grėsmė tikrai didelė – sabotažo, kuris gali turėti katastrofiškų pasekmių“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tokie pareiškimai nuskambėjo po to, kai Kyjivas ir Maskva apsikeitė kaltinimais dėl rengimosi incidentui didžiausioje Europoje elektrinėje. Per visą Rusijos invaziją išlieka nuogąstavimai dėl rizikų, susijusių su jos saugumu.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Įspėjau Emmanuelį Macroną, kad okupacinė kariuomenė rengia pavojingas provokacijas Zaporižios AE“, – sakoma V.Zelenskio pareiškime po pokalbio telefonu su Prancūzijos kolega.

„Sutarėme, kad kartu su TATENA (Tarptautine atominės energijos agentūra) maksimaliai kontroliuosime situaciją“, – priduriama jame.

Savo vakarinėje kalboje V.Zelenskis sakė, kad, Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija elektrinėje įrengė objektus, panašius į sprogmenis.

„Galbūt tam, kad imituotų smūgį į jėgainę. Galbūt jie turi kokį nors kitą scenarijų. Bet bet kuriuo atveju pasaulis tai mato, – sakė Ukrainos vadovas. – Radiacija kelia grėsmę visiems pasaulyje.“

Apie sprogmenis anksčiau pareiškė Ukrainos kariuomenė, įspėjusi apie galimą provokacijos Zaporižios AE teritorijoje rengimą artimiausiu metu. Ji nurodė, kad ant trečiojo ir ketvirtojo reaktorių išorinio stogo buvo padėta išorinių objektų, panašių į sprogstamuosius įtaisus.

„Jų detonavimas neturėtų pakenkti maitinimo blokams, tačiau gali sudaryti vaizdą, kad įvyko apšaudymas iš Ukrainos pusės“, – sakoma kariuomenės pranešime, priduriant, kad Maskva apie tai paskleis dezinformaciją.

Maždaug tuo pat metu Maskvoje rusų branduolinės energetikos milžinės „Rosatom“ patarėjas Renatas Karčaa apkaltino Kyjivą planuojant išpuolį prieš elektrinę.

„Šiandien gavome informacijos, kurią esu įgaliotas paskelbti... Liepos 5 dieną, tiesiogine to žodžio prasme naktį, tamsoje, Ukrainos kariuomenė bandys pulti Zaporižios atominę elektrinę“, – Rusijos valstybinei televizijai sakė jis bei nurodė, kad Ukraina planuoja naudoti didelio tikslumo, tolimojo nuotolio ginklus ir dronus.

Nuo pat karo pradžios 2022-ųjų vasarį Rusija ir Ukraina nuolat kaltina viena kitą keliant pavojų elektrinės saugumui.

Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis ir Taurijos operatyvinės ir strateginės grupės vadas generolas Oleksandras Tarnavskis pokalbio metu su televizijos kanalu „ABC News“ tvirtino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar neišnaudojo viso savo potencialo ir kontrpuolimas „vyksta pagal planą“.

Nors pastaruoju metu Vakarų analitikai ne kartą išreiškė susirūpinimą, kad Ukraina nedaro pakankamos pažangos praeito mėnesio pradžioje pradėto kontrpuolimo veiksmuose, abu kariuomenės vadai patikino, jog jie ir nesitikėjo kitokios pradinės kontrpuolimo stadijos.

„Kol kas viskas vystosi pagal parengtus ir patvirtintus planus“, – pareiškė O.Syrskis.

Tuo tarpu O.Tarnavskis, vadovaujantis kontrpuolimui pietuose, pažymėjo, kad padėtis mūšio lauke yra stabili.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos kariai prieš mėnesį pradėjo kontrpuolimą, keliomis kryptimis puldami pietinę fronto liniją Zaporižios srityje. Teigiama, kad jiems pavyko pralaužti Rusijos gynybos liniją dviejuose taškuose ir išvaduoti keletą kaimų, tačiau įsiplieskę įnirtingi mūšiai nuo to laiko nesibaigia.

Kaip prognozavo Vakarų ir Ukrainos karybos ekspertai, pažanga yra gerokai lėtesnė nei 2022 m. rudenį, kai Rusijos kariai Charkivo srityje buvo užklupti netikėtai.

Vis dėlto pažangos ženklų yra: Ukraina žengia į priekį Bachmuto srityje, kurią bandydama užimti Rusija prarado dešimtis tūkstančių savo karių gyvybių.

Ukrainai taip pat pavyko įkurti nedidelį priešakinį placdarmą kairiajame Dniepro upės krante priešais Chersoną.

Ukrainos vadų ir pareigūnų teigimu, tikslas yra pakankamai sumažinti Rusijos pajėgas, kad būtų galima sukurti proveržį, kuriuo galėtų pasinaudoti pagrindinės Ukrainos kontrpuolimo pajėgos. Gynybos pajėgos dar nėra dislokavusios visų suformuotų brigadų ir iš Vakarų gautų ginklų.

Dėl lėtos pažangos Ukrainos perspektyvos vertinamos pesimistiškai. Iš tikrųjų pareigūnai, kariškiai vietoje ir daugelis analitikų sako, kad tai tik pirmasis etapas. Ir jie visada žinojo, kad jis bus sunkiausias.

Pulkininkas generolas O.Syrskis vadovauja pajėgoms aplink Bachmutą ir rytuose, kur šią savaitę kariai pasistūmėjo pietiniu flangu.

„Visi norime pasiekti rezultatą, bet kol kas viskas vyksta pagal parengtus ir patvirtintus planus. Aš tai pavadinčiau natūraliu procesu, kurio metu pasiekiame pergalę be jokio kieno nors spaudimo ar stūmimo“, – pabrėžė jis.

Pasak jo, puolimas yra sudėtingas procesas, nes ne veltui operatyvinis menas studijuojamas kaip atskiras mokslas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

„Todėl galiu pasakyti, kad iš mūsų pusės tai yra mūsų valstybės teritorijos, mūsų tėvynės išlaisvinimas. Iš priešo pusės tai yra grynai agresyvus karas. Tačiau jis tapo toks nuožmus, kad šis procesas virto labai sudėtingu ir kruvinu. Pirmiausia, mes suprantame, kad tiesa yra su mumis, todėl mes tikrai laimėsime“, – komentavo O.Syrskis.

Paklaustas, ar gynybos pajėgoms pavyks išlaisvinti Bachmutą, Sausumos pajėgų vadas tuo nesuabejojo.

„Žinoma, esu tuo įsitikinęs“, – pabrėžė O.Syrskis.

Ukrainos kariuomenė Melitopolio ir Berdiansko kryptimis pasistūmėjo į Rusijos gynybos gilumą iki 7,5 km. Šiuo metu „karštoji“ kontakto linija viršija 1200 km, naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininkas Oleksijus Hromovas.

Pasak jo, apskritai operatyvinė situacija puolimo metu smarkiai nepasikeitė. Jai būdingi Rusijos bandymai pasiekti Donecko srities administracinę sieną ir užimti teritorijas Donecko ir Taurijos operatyvinėse srityse.

„Vykdant puolimą Donecko ir Taurijos operatyvinėse srityse, aktyviausios teritorijos yra Melitopolis ir Berdianskas, kur mūsų daliniai pasistūmėjo į priešo gynybos gilumą iki 7,5 km“, – tvirtino O.Hromovas.

Jis pažymėjo, kad nuo puolimo pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino 9 gyvenvietes ir susigrąžino beveik 160 kv. km Ukrainos teritorijos kontrolę.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Donecko regione

„Kalbant apie vadinamosios „karštosios“ kontaktinės linijos ilgį, jis dabar viršija 1 200 km. Tačiau kalbame apie tiesioginę kontakto su priešu liniją Chersono, Zaporižios, Donecko, Luhansko ir Charkivo srityse, kur vyksta aktyvūs karo veiksmai“, – pridūrė jis.

Kartu Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininkas pažymėjo, kad nereikėtų pamiršti šiaurinių sienų su Baltarusija ir Rusijos Federacija, iš kur priešas vykdo nuolatines raketų ir artilerijos atakas. Ten taip pat fiksuojama sabotažo ir žvalgybos pajėgų veikla, išlieka karinės invazijos grėsmė.

JIs paminėjo ir Odesos bei Nikolajevo sričių pakrantės ruožą, kur, nepaisant mažėjančių rusų karinių jūrų pajėgų galimybių, tebėra jaučiama grėsmė. Ukraina taip pat turi valstybinę sieną su Uždniestrės regionu, kur jau kurį laiką yra dislokuoti „taiką palaikantys“ rusų kariai.

„Todėl apskritai tokios linijos ilgis galėtų būti apie 3 800 km“, – atkreipė dėmesį O.Hromovas.

Rusija eskaluoja padėtį dėl Zaporižios AE ir gali įvykdyti teroristinį išpuolį savo teritorijoje, kad pakreiptų karo eigą savo naudai, trečiadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.

Ji pažymėjo, kad rusai gali imtis bet kokių, net ir visiškai neapgalvotų, veiksmų, kuriuos paskui bandys pateikti kaip kieno nors kito veiksmus.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Todėl, siekiant sumažinti galimas neigiamas pasekmes, keturiose Ukrainos srityse – Dnipro, Zaporižios, Chersono ir Nikolajevo – jau kelias dienas vyksta avarinių tarnybų mokymai, kaip susidoroti su galimo teroristinio išpuolio prieš atominę elektrinę pasekmėmis.

„Abu scenarijai – tiek įbauginimas teroristiniais veiksmais, tiek tiesioginis jų įvykdymas – yra Rusijos priemonė savo kariniams tikslams pasiekti“, – pridūrė gynybos viceministrė.

Pranešama, kad ukrainiečiai turėtų išlikti ramūs, pasitikėti tik oficialiais informacijos šaltiniais ir vadovautis jų rekomendacijomis.

Gegužės viduryje lankydamasis Kyjive Kinijos specialusis atstovas Eurazijos reikalams Li Hui pareiškė netikintis, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Ukrainai suteikta priešraketinė sistema „Patriot“ numušė Rusijos prezidento Vladimiro Putino nenugalimomis vadintas „Kinžal“ raketas ir nenorėjo matyti to įrodymų, trečiadienį paskelbė leidinys „Financial Times“.

Ukrainos diplomatai ir šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas leidiniui pasakojo, jog Li Hui „netikėjo, jog JAV „Patriot“ sistemos perėmė Rusijos hipergarsines raketas“.

„AFP“/„Scanpix“/Kinijos specialusis atstovas Eurazijos reikalams Li Hui

„Pasiūliau, kad, jei yra abejonių, esame pasirengę pateikti įrodymų“, – sakė O.Reznikovas ir pridūrė, kad Li Hui išvyko iš Ukrainos taip jų ir nepamatęs.

Gegužės 5 d. karinis naujienų portalas „Defence Express“ pranešė, kad Ukrainos kariškiai pirmą kartą numušė hipergarsinę rusų raketą „Kinžal“. Iš pradžių Ukrainos karinės oro pajėgos tai neigė, bet galiausiai vadas Mykola Oleščukas patvirtino taikinio sunaikinimą.

Vėliau JAV gynybos departamentas taip pat oficialiai patvirtino, kad Ukrainos kariškiai, „Patriot“ sistemų pagalva, numušė „nenugalimą“ rusų raketą.

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas trečiadienį pareiškė, kad Kinijos pozicija galimos Rusijos branduolinės grėsmės akivaizdoje yra „svarbi“.

A.Jermakas pasidalino anksčiau publikuota leidinio „Financial Times“ straipsnio ištrauka apie Kinijos vadovo Xi Jinpingo, kaip pranešama, perspėjimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl branduolinės atakos Ukrainoje.

„(Tai) svarbi (Kinijos) pozicija dėl beprotiško Rusijos teroristo keliamos branduolinės grėsmės“, – rašė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Seimo atstovai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos (ESBO PA) metinėje sesijoje Vankuveryje su kitų šalių parlamentarais aptarė paramą Ukrainai, dėl Rusijos suspendavimo sutarti nepavyko. 

Kaip trečiadienį pranešė Seimo spaudos biuras, susitikime vyravo klausimai, susiję su parama Ukrainai, šalies politine nepriklausomybe ir teritoriniu vientisumu, buvo pateikti siūlymai izoliuoti Rusiją bei apriboti jos galias šioje organizacijoje. Tačiau gavus prieštaravimus, pagal galiojančias taisykles, dėl Rusijos suspendavimo balsuota nebuvo.

Sesijoje Kanadoje dalyvavo Seimo delegacijos ESBO PA pirmininkė Vilija Aleknaitė Abramikienė ir šios delegacijos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Tačiau buvo priimta rezoliucija, smerkianti Rusijos nusikaltimus Ukrainoje. Be to, rezoliucijos dėl ESBO PA patikimumo vykstant karui Ukrainoje; dėl išvežtų Ukrainos vaikų ir jų grąžinimo užtikrinimo“, – nurodoma pranešime.

Seimo ESBO PA atstovai dėl Rusijos delegacijos dalyvavimo Asamblėjos žiemos sesijoje Vienoje vasarį į ją nevyko. Tuomet siekta, kad rusų atstovams nebūtų išduotos vizos, siūlyta atidėti Asamblėją ir ją perkelti į Vilnių.

ESBO šiuo metu yra vienintelė Europos veikianti saugumo organizacija, vienijanti Rusiją, JAV ir Ukrainą. Jos pagrindinė užduotis – užkirsti kelią konfliktams, užtikrinti taikos palaikymą ir vykdyti rinkimų stebėjimą.

Rusija ketina siųsti daugiau nuteistųjų ir kovotojų iš Čečėnijos į karą Ukrainoje, kad „užkamšytų skyles“, atsiradusias išvedus privačios karinės bendrovės „Wagner“ dalinius.

Tai pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi Europos žvalgybos atstovais.

Gegužės pabaigoje „Wagner“ pasitraukus iš Bachmuto, Rusijai teko perkelti į rytinį Ukrainos miestą daug karių. Dėl to kitose fronto dalyse trūksta personalo, rašo „Bloomberg“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Vuhledaro

Agentūros pašnekovų teigimu, perėmusi nuteistųjų verbavimo praktiką, Gynybos ministerija padidino kalinių skaičių kariuomenėje iki maždaug 15 000 – ir šis skaičius greičiausiai augs.

„Bloomberg“ teigimu, neaišku, kiek papildomų pajėgų gali atsiųsti Čečėnija. Jos vadovas Ramzanas Kadyrovas gegužę sakė, kad Ukrainoje kovoja 7 tūkst. čečėnų karių, o dar 2,4 tūkst. buvo apmokomi.

Sprendimas siųsti į karą kalinius ir kovotojus iš Čečėnijos atitinka Rusijos prezidento Vladimiro Putino siekį išvengti visiškos mobilizacijos šalyje, mano „Bloomberg“ šaltiniai. Todėl tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis į frontą bus siunčiamas pastiprinimas, teigė šaltiniai.

Ukrainos kariuomenės oro pajėgos įspėjo apie galimus rusų sparnuotųjų raketų paleidimus. Šalyje skamba oro pavojaus signalai.

„Užfiksuoti tikėtini sparnuotųjų raketų paleidimai iš strateginio bombonešio Tu-160 iš Kaspijos jūros“, – sakoma pranešime.

Vėliau karinės oro pajėgos įspėjo apie raketų grėsmę Poltavos ir Sumų regionams.

Karinių oro pajėgų duomenimis, šiuo metu raketų grėsmė kyla pietiniams regionams.

„Tikėtinas sparnuotųjų raketų „Kalibr“ paleidimas. Neignoruokite oro pavojaus signalo!“ – priduriama pranešime.

Vakarų ir Kinijos pareigūnų teigimu, Kinijos lyderis Xi Jinpingas asmeniškai įspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nenaudoti branduolinių ginklų Ukrainoje, o tai rodo, kad Pekinas nerimauja dėl Rusijos karo, nors ir tyliai remia Maskvą, pranešė „Financial Times“.

Pareigūnų teigimu, ši žinia buvo perduota per Kinijos prezidento valstybinį vizitą į Maskvą kovo mėn. 

Pasak „Financial Times“, nuo to laiko Kinijos pareigūnai noriai prisiėmė nuopelnus už tai, kad įtikino Rusijos prezidentą atsisakyti savo užslėptų tikslų panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą.

Vyresnysis Kinijos vyriausybės patarėjas atskleidė, jog svarbiausia Kinijos kampanijos, kuria siekiama atkurti sugandintus ryšius su Europa, dalis buvo – sulaikyti V.Putiną nuo tokio ginklo panaudojimo.

Kinija savo viešuose pareiškimuose ne kartą pasisakė prieš branduolinio ginklo panaudojimą Ukrainoje. Tačiau daugelis Kyjivo rėmėjų abejojo Pekino įsipareigojimu tokiam atgrasymui, turint omenyje Xi Jinpingo deklaruotą partnerystę su V.Putinu „be ribų“ ir „taikos planą“, kuris stipriai sutampa su Rusijos kalbomis bei iškelia Rusijos Federacijos interesus aukščiau už Ukrainos.

Tačiau Xi Jinpingo išreikštas perspėjimas suteikė vilties, kad Kinija laikosi viešosios savo retorikos ir už uždarų durų ir galimai grasina pasekmėmis jų santykiams.

„AFP“/„Scanpix“/Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Rusijos branduolinis smūgis Ukrainai ar vienai iš jos sąjungininkių Europoje sukeltų pavojų, kad žemyno pyktis bus nukreiptas į Kiniją, o nuolatinis Pekino spaudimas Maskvai šiuo klausimu – galimai pagerintų Kinijos santykius su Europos šalimis.

Pekino Renmino universiteto tarptautinių santykių profesorius Shi Yinhongas „Financial Times“ sakė, kad „Rusija niekada neturėjo ir neturės Kinijos pritarimo naudoti branduolinius ginklus“. Jis pridūrė, kad jei Rusija panaudos branduolinius ginklus prieš Ukrainą, „Kinija dar labiau atsiribos nuo Rusijos“.

Praėjusį mėnesį, prasidėjus Ukrainos kontrpuolimui, V.Putinas pareiškė, kad Rusija į Baltarusiją pristatė taktinių kovinių galvučių. Tačiau Rusijos lyderis greitai pridūrė, kad „nebuvo reikalo“ to daryti, nes Rusijos pajėgos sustabdė Ukrainos puolimą.

Tačiau šis pareiškimas parodė, kad net Kinija gali būti nepajėgi visiškai atgrasyti V.Putino, leidiniui „Financial Times“ pažymėjo Carnegie Rusijos Eurazijos centro direktorius Aleksandras Gabujevas.

„Branduoliniai ginklai yra galutinis V.Putino draudimas nuo katastrofiško šio karo pralaimėjimo“, – pridūrė jis.

Rusijos kariuomenė pradėjo aktyviau naudoti cheminius ginklus mūšio lauke netoli Bachmuto. Tikėtina, kad tai yra uždrausta medžiaga liuizitas, tviteryje paskelbė Ukrainos kariuomenės teritorinės gynybos pajėgų viešųjų ryšių tarnybos vadovas Oleksijus Dmytrashkivskis.

Pasak jo, rusai šį cheminį ginklą naudoja artilerijos atakoms.

„Padėtis Bachmuto sektoriuje sudėtinga. Priešas vis dažniau naudoja cheminį ginklą. Pavyzdžiui, artilerijos atakų metu jie naudoja elementą, preliminariai vadinamą liuizitu. Jau yra šio cheminio elemento aukų. Šio elemento simptomai yra pykinimas, vėmimas ir sąmonės netekimas“, – komentavo O.Dmytrashkivskis.

Kovos dėl Bachmuto miesto vyksta nuo praėjusios vasaros. Padėtis ten labai sudėtinga. Rusijos kovotojai ne kartą tvirtino užėmę miestą, tačiau paaiškėjo, kad tai buvo melas.

Pranešta, kad gegužės pabaigoje privačios karinės grupuotės „Wagner“ samdiniai paliko miestą ir jų vietas užėmė Rusijos kariuomenės daliniai.

Vasaros pradžioje Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdė puolamąsias operacijas Bachmute iš kelių flangų ir išlaisvino dali teritorijos. Ukrainos kariškiai pranešė, kad užpuolikai į Bachmutą dislokavo privačias karines bendroves, susijusias su įmone „Gazprom“.

Rusijos Kursko ir Belgorodo sričių gubernatoriai paskelbė, kad ankstyvą trečiadienio rytą Ukrainos pajėgos juos apšaudė. Apšaudymų metų buvo sužeistas mažiausiai vienas asmuo, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Valuikių miestelio puolimas truko ilgiau nei valandą“, – susirašinėjimo platfomoje „Telegram“ rašė Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Anot jo, vieną moterį sužeidė šrapnelis.

Gubernatorius tvirtino, jog Rusijos gynybos pajėgos numušė tris objektus, įskaitant vieną droną. Jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgos taip pat 12 kartų šaudė iš raketų paleidimo įrenginių „Grad“. Per atakas buvo apgadinti mažiausiai aštuoni privatūs namai.

Į šiaurę nuo Belgorodo esančios Kursko srities, kuri taip pat ribojasi su Ukraina, gubernatorius Romanas Starovojus teigė, kad apšaudžius Tjotkino kaimą buvo apgadinta mokykla ir privatus namas, tačiau nepatikslino atakos formos.

Ukraina beveik niekada viešai neprisiima atsakomybės už išpuolius Rusijoje arba Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Ukrainoje. Abi pusės neigia, kad per 16 mėnesių trukusį karą, kurį Rusija pradėjo prieš savo kaimynę 2022 m. vasario mėn., taikėsi įcivilius ar civilinę infrastruktūrą.

Pastaraisiais mėnesiais sprogimai ir išpuoliai su Ukraina besiribojančiuose Rusijos regionuose įvyksta beveik kasdien, o Rusijos pareigūnai dėl to kaltina arba Ukrainos pajėgas, arba proukrainietiškus diversantus.

„AFP“/„Scanpix“/Apšaudymas Belgorode

Oligarchas, samdinių grupuotės „Wagner“ lyderis ir maišto Rusijoje iniciatorius Jevgenijus Prigožinas neva Baltarusijoje. Tačiau jo verslo „imperija“ liko Rusijoje – koks jos likimas?

J.Prigožinas anksčiau neigė bet kokias sąsajas su samdinių grupe „Wagner“. Neigė su samdinių grupuote sąsajas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris jau pripažino, kad pastaraisiais metais „Wagner“ buvo visiškai finansuojama iš Rusijos valstybės biudžeto.

Remiantis ankstesniu leidinio „The Bell“ tyrimu, teigiama, kad iniciatyva kurti „privačią karinę bendrovę kilo iš labai aukštų Rusijos gynybos ministerijos pareigūnų.“

Manoma, kad iš pradžių „Wagner“ dalyvavo kovinėse operacijose Rusijos remiamų Rytų Ukrainoje veikiančių save pasiskelbusių „liaudies respublikų“ kovotojų gretose. Vėliau būtent „Wagner“ likvidavo ryškiausius „liaudies respublikų“ vadus, kurie netiko Rusijos sukurtai valdžios vertikalei.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Zuma press“/„Scanpix“/Privačios karinės grupuotės 'Wagner" įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas

Kasdienėje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atkreipė dėmesį į situaciją Rusijos karinėje vadovybėje po karinės grupuotės „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino pradėto nutraukto maišto.

Generolas Sergejus Surovikinas, Rusijos oro ir kosmoso pajėgų vyriausiasis vadas ir Rusijos pajėgų Ukrainoje vado pavaduotojas, nuo birželio 23-24 d. nesirodė viešumoje.

Tuo tarpu gynybos ministro pavaduotojas generolas pulkininkas Junus-bekas Jevkurovas pastebimai nedalyvavo pirmadienį per televiziją transliuotame Gynybos ministerijos vadovybės pasirodyme.

Pranešimų apie S.Surovikino suėmimą patvirtinti negalima, pastebėjo britų žvalgyba, tačiau valdžios institucijoms tikriausiai kelia įtarimų jo ilgametis ryšys su „Wagner“ pajėgomis, siekiantis dar 2017 m. tarnybą Sirijoje.

Tuo tarpu J.Jevkurovas buvo nufilmuotas besikalbantis su „Wagner“ vadu, grupuotei perimant Rostovo prie Dono kontrolę.

Nors Vakaruose S.Surovikinas daug žinomas dėl savo žiaurios reputacijos, Rusijoje jis laikomas vienas iš labiausiai gerbiamų kariuomenės vyresniųjų pareigūnų. Tikėtina, kad bet kokios oficialios sankcijos jo atžvilgiu sukels nesutarimų.

Įtarimai, kurie galimai krito ant aukšto rango karininkų, identifikuoja, jog nepavykęs J.Prigožino sukilimas paaštrino esamas nesutarimų linijas Rusijos nacionalinio saugumo bendruomenėje, rašoma Gynybos ministerijos apžvalgoje.

Galima avarija Zaporižios atominėje elektrinėje nesukels apokalipsės, net ir blogiausiu atveju.  Tai per teletiltą pareiškė fizikos ir matematikos mokslų daktaras, buvęs Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Branduolinių tyrimų instituto darbuotojas Liudvikas Lytvynskis.

„Apokalipsės nebus. Net ir blogiausiu atveju, jei viskas, kas yra reaktorių viduje, bus išlaisvinta, blogiausia situacija vis tiek bus geresnė nei Černobylio avarijos padariniai“, – sakė L.Lytvynskis.

Jo teigimu, šie reaktoriai jau keletą mėnesių yra sustabdyti, todėl juose nėra trumpaamžių nuklidų. Be to, mokslininkas sakė, kad jodo profilaktika nereikalinga nei prieš, nei po galimos avarijos elektrinėje Informacija apie būtinybę naudoti kalio jodidą yra pasenusi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

„Užteršimas iš tiesų įvyks... Tačiau kartoju: apokalipsės nebus. Iš tiesų, įvykus avarijai, neturėtumėte būti lauke, turėtumėte gerai uždaryti langus ir apsirūpinti vandens atsargomis bent dviem dienoms. Didžiausios pasekmės, kurios gali kilti net ir tiems, kurie buvo lauke, yra vėžio tikimybės padidėjimas“, – sakė mokslininkas.

Pasak jo, rekomenduojama, kad žmonės nebūtų lauke kelių dešimčių kilometrų spinduliu nuo elektrinės ir iki 150 kilometrų atstumu nuo elektrinės vėjo kryptimi.

Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo 670 rusų okupantų.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Pažymima, kad bendri priešo koviniai nuostoliai nuo plataus masto karo pradžios siekia apie 231 700 žmonių.

Ukrainos gynybos pajėgos per parą taip pat sunaikino priešo technikos, įskaitant: tankus – 4,62 tūkst. (+3), šarvuotas kovos mašinas – 7,917 (+9), artilerijos sistemas – 4,288 (+36), oro gynybos sistemų – 395 (+1), orlaivių – 315 (+0), sraigtasparnių – 309 (+0).

Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Tony Radakinas sakė, kad pagrindinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgis kontrpuolimo operacijose dar priešakyje, ir atmetė kaltinimus dėl lėtos Ukrainos kariuomenės pažangos, rašo „Financial Times“.

T.Radakinas pažymėjo, kad atsakas į Rusijos agresiją „niekada neapsiriboja vienu veiksmu“, o Ukrainos strategija – „paimti jėga, ištempti (gynybą) ir smogti“.

„AFP“/„Scanpix“/Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Tony Radakinas

Pasak jo, šiais veiksmais naikinamos Rusijos gynybos linijos.

„Kyla klausimas, kaip galima paimti daugiau nei tūkstančio kilometrų fronto liniją ir paversti ją didesne problema Rusijai nei Ukrainai? Štai kodėl matote, kad Ukraina bando veikti įvairiomis kryptimis ir atlieka daugybę manevrų“, – sakė kariuomenės vadas.

Jis pripažino, kad Ukrainos kontrpuolimą apsunkina didelis minų laukų tankumas, oro priedangos trūkumas ir tai, kad Ukraina negavo visos pageidaujamos karinės įrangos.

Kartu T.Radakinas pabrėžė, kad nesąžininga susieti Ukrainą su konkrečiais terminais ir kad „Rusija dabar tokia silpna, kad neturi jėgų (pradėti) savo kontrpuolimą“.

Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė sunaikinusi rusų formuotę Maskvos kontroliuojamoje Makijivkoje, esančioje Donecko srityje.

Pasak Rusijos pareigūnų ir žiniasklaidos, per Kyjivo išpuolius vienas žmogus žuvo, o dešimtys buvo sužeisti. Ukraina pastarųjų teiginių nekomentavo.

„Dėl efektyvaus gynybos pajėgų dalinių darbo laikinai okupuotoje Makijivkoje nustojo egzistuoti dar viena rusų teroristų formuotė“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pareiškime vėlai antradienį.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Donecko regione

Prie pranešimo pridėtame vaizdo įraše matyti didžiulis sprogimas, nušviečiantis bent vieno pastato siluetą. Daugiau informacijos kariuomenė nepateikė.

Donecko regioną nuo 2014 metų iš dalies okupavę Kremliaus remiami separatistai, o visiškas jo užėmimas yra vienas pagrindinių Rusijos karinių tikslų Ukrainoje.

Tačiau dabar ši pramoninė teritorija yra prieš kelias savaites pradėto Ukrainos kontrpuolimo dėmesio centre.

Savo ruožtu Rusijos paskirtas Donecko lyderis Denisas Pušilinas sakė, kad Ukrainos pajėgos Makijivkoje surengė įnirtingas atakas prieš gyvenamuosius rajonus ir ligoninės kompleksą.

„Per apšaudymą buvo sužeistas 41 žmogus, įskaitant du vaikus. Vienas žmogus nuo žaizdų mirė“, – per Rusijos valstybinį transliuotoją „Rossija-24“ sakė Vladislavas Kliučarovas, Rusijos paskirtas miesto administracijos vadovas.

Jis tvirtino, kad buvo apgadinta apie 40 namų, taip pat kelios mokyklos ir dvi gaisrinės.

Sausį Maskva pranešė, kad per ukrainiečių išpuolį prieš laikinąją bazę Makijivkoje žuvo 89 kariai.

Dabartinis Ukrainos kontrpuolimo tempas nereiškia, kad Ukraina atsidūrė aklavietėje ar negali atgauti didelės teritorijos, liepos 4 d. savo vertinime teigė Karo studijų institutas.

Laipsniškas Ukrainos kariuomenės progresas Rytų ir Pietų Ukrainoje atspindi išteklių išsaugojimo, o ne teritorijų įsigijimo strategiją, rašė ISW savo analizėje.

Strateginis prioritetas yra „maksimalus Rusijos gyvosios jėgos ir įrangos sunaikinimas“, socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas ir pridūrė, kad „naikinimo karas prilygsta kilometrų karui“.

Ukrainos pajėgos, žengdamos gilyn į Rusijos okupuotą teritoriją, susiduria su minomis ir kitomis kliūtimis. NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris žurnalistams sakė, kad pritaria atsargiam požiūriui ir kad Ukraina yra teisi, siekdama išvengti didelių aukų.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris

„Žmonės neturėtų galvoti, kad tai lengvas pasivaikščiojimas“, – sakė R.Baueris.

Vis dėlto laipsniškas Ukrainos žengimas į priekį davė teritorinių laimėjimų. Gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar per „Telegram“ pranešė, kad per pastarąją savaitę Ukrainos pajėgos išlaisvino 9 km rytuose ir 28 km pietuose.

ISW palygino dabartinį Ukrainos kontrpuolimą su 2022 m. rugpjūčio-lapkričio mėn. vykdyta Chersono srities išlaisvinimo kampanija. Tuo atveju lėtas puolimas galiausiai baigėsi sėkmingu Chersono išlaisvinimu.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• panašu, kad Ukrainos pajėgos daugiausia dėmesio skiria asimetriškam naikinimo gradientui, kuris ne taip greitai išeikvoja ukrainiečių gyvosios jėgos išteklius lėtesnio teritorinio prieaugio sąskaita, o Rusijos išteklius ir įrangą - palaipsniui mažina.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai keturiuose fronto sektoriuose ir liepos 4 d. pasistūmėjo į priekį.
• Liepos 5 d. Rusijos ir Ukrainos pareigūnai suintensyvino retoriką dėl padėties Zaporižios atominėje elektrinėje, tačiau Rusija tikriausiai daugiausia dėmesio skiria kaltinimams Ukrainai neatsakingais veiksmais aplink atominę elektrinę, įskaitant sąlygų galimam netikram išpuoliui sudarymą. Šiuo metu mažai tikėtina, kad Rusija sukels radiologinį incidentą.
• Pranešimai apie Rusijos vidaus saugumo organų reorganizaciją rodo, kad Kremlius dar nemano, jog veiksmingai neutralizavo būsimų ginkluotų sukilimų grėsmes po birželio 23-24 d. įvykusio privačios karinės grupuotės "Wagner" organizuoto maišto.
• Rusijos valdžios institucijos atleidžia "Wagner" savininką Jevgenijų Prigožiną nuo finansinės atsakomybės už sukilimo metu padarytą žalą ir, kaip pranešama, grąžino J.Prigožinui didelę likvidaus turto dalį. Tikėtina, kad tai gali būti susitarimo, dėl kurio derėjosi Vladimiras Putinas, J.Prigožinas ir Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, dalis.
• Oficiali Čečėnijos reakcija į išpuolį prieš Rusijos opozicijos žurnalistę Čečėnijoje gali turėti įtakos Čečėnijos Respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo pozicijai Rusijos ultranacionalistinėje informacinėje erdvėje. Tačiau R.Kadyrovo žinomumas platesnėje Rusijos informacinėje erdvėje greičiausiai privers jį rinktis tarp savo režimo išsaugojimo ir ultranacionalistų paramos.
• Pranešama, kad Rusija formuoja naują jungtinę kariuomenę kaip Šiaurės laivyno dalį, greičiausiai siekdama sustiprinti savo pasirengimą prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.
• Rusijos gynybos ministerija teigė, kad Ukrainos pajėgos liepos 4 d. surengė dronų ataką Maskvos srityje ir Naujojoje Maskvoje.
• Rusija surengė ribotas antžemines atakas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina ir į pietus nuo Kreminos.
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos suintensyvino antžemines atakas Bachmuto rajone.
• Rusija toliau deda pastangas mobilizuoti savo gynybos pramonės bazę.
• Rusijos pareigūnai nenutraukė ukrainiečių vaikų deportacijos į Rusiją, prisidengdami vaikų sveikatos priežiūros paslaugų teikimu.

Liepos 4 d. per posėdį Parlamente Didžiosios Britanijos gynybos vadas admirolas Tony Radakinas pareiškė, kad Rusija Ukrainoje prarado beveik pusę savo kovinio pajėgumo.

„Rusija prarado beveik pusę savo kariuomenės kovinio veiksmingumo“, – sakė T.Radakinas. „Pernai ji iššaudė 10 mln. artilerijos sviedinių, tačiau geriausiu atveju gali pagaminti 1 mln. sviedinių per metus. Ji neteko 2 500 tankų ir geriausiu atveju gali pagaminti 200 tankų per metus“.

Invaziją į Ukrainą T.Radakinas pavadino „katastrofiška Rusijos nesėkme“ ir gyrė Ukrainos kariuomenės laimėjimus vykstančiame kontrpuolime.

„Net per kelias pastarąsias savaites Ukraina atkovojo daugiau teritorijos, nei Rusija užėmė per pastaruosius metus“, – sakė T.Radakinas.  

Jungtinė Karalystė yra antra po JAV pagal karinės pagalbos Ukrainai teikimą. Ministras pirmininkas Rishi Sunakas pažadėjo 2023 m. gegužės mėn. pristatyti Ukrainos kariuomenei šimtus priešlėktuvinės gynybos raketų ir atakos dronų.

Liepos 4 d. Rusijos pajėgos apšaudė 10 bendruomenių Sumų srityje ir sukėlė 268 sprogimus palei sieną, skelbiama Sumų srities karinės administracijos „Facebook“ paskyroje.

Rusija apšaudė Bilopilijos, Myropilijos, Velykos Pisarivkos, Krasnopilijos, Hluchivo, Esmano, Znob-Novhorodsko, Junakivkos, Seredinos Būdos ir Mykolajivo pasienio bendruomenes.

Rusijos artilerijos ir minosvaidžių atakų metu buvo apgadinti trys privatūs namai Krasnopilyje. Atakos taip pat apgadino privačius namus, pastatus ir licėjų Myropilijoje.

Be artilerijos ir minosvaidžių, Rusijos pajėgos atakavo Sumų pasienį granatsvaidžiais, minomis ir nevaldomomis oro raketomis.

Anksčiau šią savaitę per Rusijos bepiločių lėktuvų smūgius Sumų mieste žuvo trys žmonės, dar daugiau civilių žuvo per išpuolius pasienio bendruomenėse.

Sumų sritis, esanti prie Ukrainos šiaurės rytinės sienos su Rusija, kasdien patiria išpuolius nuo 2022 m. balandžio mėn. dalies regiono išlaisvinimo iš Rusijos okupacijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Prancūzijos kolegai Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Rusija planuoja pavojingas provokacijas Maskvos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje.

Jo pareiškimas nuskambėjo po to, kai Kyjivas ir Maskva apsikeitė kaltinimais dėl pasirengimo incidentui didžiausioje Europoje elektrinėje. Per visą Rusijos invaziją išlieka nuogąstavimai dėl rizikų, susijusių su jos saugumu.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Įspėjau Emmanuelį Macroną, kad okupacinė kariuomenė rengia pavojingas provokacijas Zaporižios AE“, – sakoma V.Zelenskio pareiškime po pokalbio telefonu su Prancūzijos kolega.

„Sutarėme, kad kartu su TATENA (Tarptautine atominės energijos agentūra) maksimaliai kontroliuosime situaciją“, – priduriama jame.

Savo vakarinėje kalboje V.Zelenskis sakė, kad, Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija elektrinėje įrengė objektus, panašius į sprogmenis.

„Galbūt tam, kad imituotų smūgį į jėgainę. Galbūt jie turi kokį nors kitą scenarijų. Bet bet kuriuo atveju pasaulis tai mato, – sakė Ukrainos vadovas. – Radiacija kelia grėsmę visiems pasaulyje.“

Apie sprogmenis anksčiau pareiškė Ukrainos kariuomenė, įspėjusi apie galimą provokacijos Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje rengimą artimiausiu metu.

Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai keturiuose fronto sektoriuose ir pasistūmėjo į priekį liepos 4 d., rašo Karo tyrimų institutas.

Rusijos gynybos ministerija (MO) teigė, kad Rusijos pajėgos atrėmė Ukrainos sausumos pajėgų atakas Lymano kryptimi.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos pajėgos tęsia kontrpuolimo operacijas Bachmuto rajone, vakarinėje Donecko-Zaporižios srities pasienio zonoje ir vakarinėje Zaporižios srityje.

Ukrainos kariuomenės pareigūnai teigė, kad Ukrainos pajėgos padarė tam tikrą neapibrėžtą pažangą Bachmuto šiauriniame ir pietiniame flanguose, o žinomas Rusijos karinis tinklaraštininkas taip pat teigė, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo į šiaurę nuo Bachmuto.

Ukrainos „Taurijos“ pajėgų grupės atstovas spaudai Valerijus Šeršenas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos pasienio ruože Donecko ir Zaporižios srities vakaruose pasistūmėjo iki dviejų kilometrų, o vienas Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad Ukrainos pajėgos pasiekė Prijutnę, 15 km į pietvakarius nuo Velykos Novosilkos vakarų Donecko srityje.