Pentagonas paskelbė naują 800 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą: siųs ir kasetinę amuniciją

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris pastarosiomis dienomis su oficialiais vizitais lankėsi užsienyje, po Slovakijos išvyko į Turkiją susitikti su Turkijos Prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

Lyderių susitikimas vyksta „grūdų sandorio“ dėl Ukrainos Juodosios jūros uostų atblokavimo, kuriame Ankara veikė kaip tarpininkė, galiojimo pabaigos išvakarėse.

V.Zelenskis savo „Telegram“ paskyroje tikino, kad su R.T.Erdoganu pasikalbėjęs apie saugumą  tiek Ukrainos Juodosios jūros regione, tiek Europoje apskritai.

„Esu dėkingas už paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui. Taikos formulė. Mūsų šalių, mūsų žmonių ir interesų apsauga. Dėmesys artėjančiam aukščiausiojo lygio susitikimui Vilniuje“, – „Telegram“ paskyroje apie pokalbio temas rašė valstybės vadovas.

Pasak jo, su Turkijos kolega jie planuoja atskirai aptarti Juodosios jūros grūdų iniciatyvos apsaugą ir plėtrą bei tolesnes pastangas dėl aprūpinimo maistu.

„Pasaulis turi būti apsaugotas nuo bet kokio teroro“, – pabrėžė prezidentas.

Turkijos pusė pranešė apie susitikimą, neatskleisdama derybų detalių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino naująjį JAV gynybos priemonių paketą, į kurį įtraukta kasetinė amunicija.

Penktadienį V.Zelenskis tviteryje parašė:

„Laiku gautas, platus ir labai reikalingas Jungtinių Valstijų pagalbos gynybai paketas. Esame dėkingi Amerikos žmonėms ir prezidentui Joe Bidenui už ryžtingus žingsnius, kurie priartina Ukrainą prie pergalės prieš priešą, o demokratiją – prie pergalės prieš diktatūrą.

Ukrainos gynybinių pajėgumų išplėtimas suteiks naujų įrankių mūsų krašto deokupacijai ir priartinimui prie taikos.“

J.Kahlas teigia, kad sprendimą įtraukti kasetinius šaudmenis į naujausią Ukrainai skirtą pagalbos ginklų paketą lėmė dvi pagrindinės priežastys.

Viena iš jų yra „dabartinė skuba“, sako jis.

„Ukraina šiuo metu vykdo kontrpuolimą, kuris buvo sudėtingas, nes rusai turėjo šešis mėnesius gynybinėms juostoms rytuose ir pietuose įsitvirtinti.

Norime įsitikinti, kad ukrainiečiai turi pakankamai artilerijos, kad galėtų tęsti kovą dabartinio kontrpuolimo kontekste ir todėl, kad viskas vyksta šiek tiek lėčiau, nei kai kas tikėjosi“, – sakė jis.

Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas pakomentavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą.

„Vyksta kontrpuolimas. Apskritai, sakykime, jis vyksta. Bus sėkmė, bet vėliau“, – sakė vyriausiasis Ukrainos žvalgybos karininkas interviu agentūrai „Reuters“.

Kartu jis palygino Ukrainos išlaisvinimo operaciją su kelis mėnesius trukusiu Rusijos mūšiu dėl Ukrainos tvirtovės Bachmuto miesto balandžio mėnesį.

„Noriu jums priminti garsiąją istoriją su Bachmutu. Rusai jį puolė daugiau nei 10 mėnesių. Mūsų užduotis yra šiek tiek didesnė nei Bachmutas, bet turime šiek tiek mažiau nei 10 mėnesių laiko“, – apibendrino K.Budanovas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Andrejus Kovaliovas pareiškė, kad gynybos pajėgoms pavyko surengti puolimą Kliščijivkos rajone.

Be to, Trečiosios puolamosios brigados vado pavaduotojas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras Maksimas Žorinas sakė, kad Ukrainos gynėjai užėmė dalį aukštumų. Kartu jis pažymėjo, kad rusai bando priešintis, bet vis dar nesugeba išlaikyti savo pozicijų.

Priešų daliniuose ir toliau fiksuojami masiniai atsisakymai dalyvauti karo veiksmuose. Dešimtys rusų karių atsisakė kariauti Zaporižios regione, nurodoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakaro suvestinėje.

„Sėkmingų Ukrainos gynybos pajėgų karinių operacijų fone ir dėl didelių priešo nuostolių gyvosios jėgos srityje Rusijos okupacinių pajėgų daliniuose padaugėjo atsisakymų dalyvauti karo veiksmuose“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad Zaporižios srities Rozovkos kaimo rajone apie 20 okupantų atsisakė vykdyti kovines užduotis priešakyje, jie už tai sumokėjo.

„Po to jie buvo sulaikyti ir perkelti į Rozovskio rajono teismo pastatą“, – informavo Generalinis štabas.

Jungtinių Valstijų ketinimas tiekti Ukrainai kasetinę amuniciją yra „desperacijos žingsnis“, nes Kyjivo kontrpuolimas nepavyko pagal planą, penktadienį pareiškė Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Borisas Gryzlovas, rašo CNN.

„Dabar Vakarų „vanagai“ suprato, kad plačiai reklamuotas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas nepavyko pagal planą, todėl jie bet kokia kaina stengiasi suteikti jam bent kokį postūmį. Iš tikrųjų tai yra desperacijos žingsnis“, – sakė D.Gryzlovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS.

Praėjusią savaitę CNN pirmą kartą pranešė, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija tvirtai svarsto galimybę pritarti prieštaringai vertinamų ginklų perdavimui Ukrainai. Rusijos ambasadorius teigė, kad JAV apie galimą ginklų siuntimą kalbėjo nuo pavasario.

Jei JAV nuspręstų imtis šio žingsnio, tai dar kartą įrodytų, kad „nei Vašingtonas, nei jo NATO sąjungininkai nenori taikos ir jie nesustos prieš nieką, kad pasiektų nepasiekiamą tikslą – strateginį pralaimėjimą Rusijai“, – pridūrė jis. 

Kasetinė amunicija, dar vadinama kasetinėmis bombomis, yra konteineriai, kuriuose yra nuo dešimčių iki šimtų mažesnių bombų, dar vadinamų submunicija. Skardinės atsidaro nustatytame aukštyje, priklausomai nuo numatyto taikinio ploto, ir jose esančios bombos pasklinda po tą plotą.

Juos sujungia laikmatis, kad jie sprogtų arčiau žemės arba ant žemės, paskleisdami šrapnelius, kurie skirti kariams nužudyti arba išvesti iš rikiuotės šarvuotas transporto priemones, pavyzdžiui, tankus.

Ukrainiečiai ir rusai kasetines bombas naudoja nuo Maskvos pajėgų įsiveržimo 2022 m. vasario mėn. Visai neseniai Ukrainos pajėgos mūšio lauke pradėjo naudoti Turkijos tiekiamą kasetinę amuniciją.

Tačiau Ukrainos pareigūnai nuo praėjusių metų spaudė JAV tiekti savo kasetinius šaudmenis, argumentuodami, kad jie suteiktų daugiau šaudmenų Vakarų teikiamoms artilerijos ir raketų sistemoms ir padėtų sumažinti Rusijos kiekybinę persvarą artilerijos srityje.

Prie šio pranešimo prisidėjo CNN žurnalistas Bradas Lendonas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš NATO viršūnių susitikimo Vilniuje tikisi Aljanso vienybės ir teigiamų rezultatų Ukrainai.

Tai jis pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Slovakijos Respublikos Prezidente Zuzana Čaputova Bratislavoje, atsakydamas į klausimą apie Vilniaus viršūnių susitikimą ir tai, kokių saugumo garantijų V.Zelenskis tikisi iš NATO bei, ar gavo iš partnerių signalą, kad įstojimas į Aljansą Ukrainai bus nesudėtingas.

„Ko mes tikimės. Pirmiausia tikimės Aljanso vienybės. Vienybė yra NATO stiprybė... NATO šalių žmonėms labai svarbu girdėti, kad jie yra saugūs. O vienybėje yra saugumas“, – sakė V.Zelenskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Jis pridūrė, kad kai kuriose srityse „vienybės yra nedaug“.

„Manau, kad vis dar neišspręstas klausimas dėl Švedijos ir neišspręstas klausimas dėl signalo Ukrainai kvietimu – manau, kad šiuo klausimu vienybės yra nedaug. Ir tai kelia grėsmę aljanso tvirtumui“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Taigi, pabrėžė V.Zelenskis, „mes tikimės teigiamų rezultatų arba bent jau tam tikrų žingsnių, kurie priartintų šį pozityvą“. „Tai labai svarbu viso pasaulio saugumui“, – sakė jis.

Kartu jis pridūrė, kad nuo to priklauso ir situacija su šalimi agresore Rusija.

„Rusija tikrai tikisi, kad pasaulis parodys silpnumą ir Aljanso susiskaldymą, o to negalima leisti“, – sakė valstybės vadovas.

Be to, V.Zelenskis pažymėjo, kad taip pat tikisi „gynybos paketų Ukrainai“. „Ir ne tik pažadų, bet ir su aiškiais įvykdymo terminais“, – pridūrė jis.

Taip pat, pažymėjo prezidentas, aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose bus aptariamos saugumo garantijos Ukrainai, kol ji taps Aljanso nare.

Atsakydamas į klausimą, ką jam reikštų, jei Ukraina negautų kvietimo į Aljansą Vilniuje ir pasikartotų vadinamasis 2008 m. Bukarešto scenarijus, V.Zelenskis sakė „Mes dirbame dėl rezultato NATO. Tai labai sunkus, sudėtingas darbas. Mes tikrai kovosime“.

Jis pridūrė, kad Aljansas ir vienybė, kuri yra Aljanso stiprybė, gali labiau motyvuoti ir paremti ukrainiečius.

„Bet kokiu atveju mes vis dar dirbame. Galutinio rezultato, kuris gali būti Vilniuje, nėra“, – sakė V.Zelenskis.

Savo ruožtu V.Čaputova pažymėjo, kad Vilniuje būtina stiprinti rytines Aljanso sienas, aptarti regiono gynybinį saugumą ir koordinuoti gynybos planus.

„Taip pat tikimės Ukrainos perspektyvų prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso... Ukraina turėtų turėti NATO perspektyvą“, – pabrėžė ji.

Ukrainos gynybos pajėgos Tauridės sektoriuje sunaikino beveik dvi rusų kuopas, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Tauridės operatyvinės ir strateginės grupuotės vadas brigados generolas Oleksandras Tarnavskis. 

Anot jo, Ukrainos gynybos pajėgos sistemingai stumia rusus iš pozicijų Tauridės sektoriuje.

Per praėjusią parą gynybos pajėgų artilerijos daliniai atliko 1247 šaudymo užduotis, pažymėjo O.Tarnavskis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

„Per pastarąją parą priešo nuostoliai žuvusiais ir sužeistais sudarė beveik dvi kuopas“, – pažymėjo jis.

Taip pat sunaikinti  28 vienetai Rusijos pajėgų karinės technikos: 6 tankai, 5 šarvuotos kovos mašinos, 4 patrankos D-30, savaeigė artilerijos sistema 2S9 „Nona“, 3 bepiločiai orlaiviai „Orlan-10“, savaeigė artilerijos sistema „Acacia“, tolimojo vizualinio stebėjimo sistema „Murom-M“, elektroninės kovos stotis ir įvairios transporto priemonės.

Pranešta, kad buvo sunaikintas ir rusų amunicijos sandėlis.

Baltarusių kariuomenė penktadienį pademonstravo lauko stovyklą, kurią pasiūlė Rusijos privačiai karinei bendrovei „Wagner“, jei ši persikels į Baltarusiją pagal susitarimą, kuriuo praėjusį mėnesį buvo nutrauktas trumpai gyvavęs maištas.

„Scanpix“/AP nuotr./Stovykla „Wagner“ kariams, Baltarusijoje

Baltarusijos gynybos ministro padėjėjas generolas majoras Leanidas Kasinskis žurnalistams sakė, kad „Wagner“ kariai galėtų naudotis buvusia šalies kariuomenės stovykla netoli Celio, maždaug už 90 km į pietryčius nuo Minsko.

Daugiau skaitykite čia.

Rusijos veiksmų palaikymas dabar prilygsta teroristinei pozicijai, nes šalies agresorės kariai ir toliau žudo civilius ukrainiečius, spaudos konferencijos metu su Slovakijos prezidente Zuzana Čaputova pareiškė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad parama Ukrainai dabar yra proeuropietiška pozicija.

„Kiekvienas žmogus turi pasirinkimą, bet jei kas nors nori patikrinti, nori matyti Rusiją savo valstybės pasienyje, kokia to kaina?“ – retoriškai klausė šalies lyderis.

Jo nuomone, toks patikrinimas gali baigtis tūkstančių žmonių žūtimi dėl hidroelektrinių sprogimo arba masiniais elektros energijos tiekimo nutraukimais dėl atominių elektrinių užėmimo, kaip tai nutiko Ukrainoje.

„Kas tie žmonės, kurie gali užimti tokią padėtį? Kokia yra Rusijos pozicija? Šiandien tai yra proteroristinė pozicija. Ir tai yra neteisinga... Ar kam nors patinka ši rusiška ruletė?“ – pridūrė valstybės vadovas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Nepaisant jau daugiau nei metus Rusijos pajėgų vykdomų nusikaltimų ir teroristinių išpuolių Ukrainoje, kai kurios Vakarų šalys ir politikai vis dar tęsia bendradarbiavimą su Rusija.

Vienas iš pavyzdžių – Vengrija, kuri nenori nutraukti ryšių su Rusija. Šios šalys aktyviai prekiauja, o Vengrijos valdžia dažnai blokuoja antirusiškas sankcijas ir pagalbą Ukrainai.

Be to, kiti dešiniojo ar kairiojo sparno politikai Europoje dažnai išreiškia paremą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo karui prieš Ukrainą.

Penktadienį Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pritarė kontraversiškai vertinamos kasetinės amunicijos perdavimui Ukrainai.

Pasak leidinio „The New York Times“, toks sprendimas bus tik laikinas žingsnis: JAV planuoja tiekti kasetinę amuniciją Ukrainai mažiau nei metus. Su leidinio žurnalistais kalbėję neįvardinti JAV pareigūnai pažymėjo, jog tiekimas bus vykdomas tol, kol Vakarai padidins artilerijos gamybos apsukas (greičiausiai, iki kito pavasario).

Pranešta, kad J.Bideną pakeisti nuomonę įtikino valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir keli neįvardinti pareigūnai.

„AFP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

JAV valstybės departamentas buvo vienintelė institucija, kuri priešinosi tokios amunicijos tiekimui tiek dėl humanitarinių priežasčių, tiek dėl smarkiai išsiskyrusių nuomonių su sąjungininkais, iš kurių kai kurie yra pasirašę sutartį, draudžiančią naudoti kasetinius šaudmenis, pažymėjo „The New York Times“.

Pirmą kartą Ukraina į JAV dėl kasetinių šaudmenų kreipėsi praejusių metų pabaigoje, tačiau Vašingtonas atsisakė tuo metu pradėti perdavimą.

Nors JAV savo poziciją pakeitė, kai kurios sąjungininkės, įskaitant Vokietiją, jau pasipriešino šiam sprendimui. Ši šalis yra pasirašiusi Branduolinio ginklo neplatinimo konvenciją, nes tokie ginklai gali būti pavojingi civiliams gyventojams.

Slovakija gamins Ukrainai savaeiges artilerijos sistemas „Zuzana 2“. Šalių sutartis jau patvirtinta, spaudos konferencijos metu su Slovakijos prezidente Zuzana Čaputova pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Valstybės vadovas informavo, kad vizito Slovakijoje metu jis jau surengė asmeninį susitikimą su Slovakijos prezidente ir susitikimą delegacijų lygiu.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Slovakijos lyderė Zuzana Čaputova

„Esu dėkingas už gynybos paramą, už visus šiuos mėnesius, taip pat ir dabar. Užvakar pasirašėme sutartį dėl 16 savaeigių haubicų „Zuzana 2“ gamybos“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Karinė mašina „Zuzana 2“ turi 155 mm patranką ir gali šaudyti iki 41 kilometro atstumu. Ji gali iššauti iki šešių šūvių per minutę arba 16 šūvių per 3 minutes.

Ukraina iš Slovakijos jau sulaukę aštuonių šios įrangos vienetų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino NATO išspręsti klausimą dėl Švedijos ir Ukrainos narystės, sakydamas, kad neryžtingumas kelia grėsmę Aljanso tvirtumui ir pasauliniam saugumui.

„Manau, kad šiuo klausimu nėra pakankamai vienybės“, – sakė Slovakijoje viešintis V.Zelenskis.

„Tai kelia grėsmę Aljanso tvirtumui“, – sakė Ukrainos vadovas ir pridūrė: „Tai labai svarbu viso pasaulio saugumui.“

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Liepos mėn. turėtume tikėtis tokių pat karo veiksmų kaip ir birželį, o rugpjūtį Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali padaryti didelę pažangą. Tai pareiškė karinis ekspertas Andrijus Kramarovas. Jo nuomone, Ukrainos gynybos pajėgos turi nemažai technikos atsargų.

„Manau, kad iki šio mėnesio pabaigos matysime daugiausia tokias pat kovas, kokias matėme birželį. Jos apims daugybės sandėlių, vadaviečių, įrangos telkinių ir apskritai priešo įrangos naikinimą. Tačiau tai dar nebus susiję su žemėlapiu.

Tai bus dar vienas geras priešo kovinių pajėgumų nusilpninimo mėnuo, pavyzdžiui, rugpjūtį, gali sudaryti labai geras prielaidas mums aktyviai judėti į priekį ne viena, o keliomis kryptimis iš karto“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Pirmąjį Ukrainos kontrpuolimo mėnesį ekspertas įvertino „A plius“. Be to, jis atkreipė dėmesį į tai, kad vasaros kontrpuolimo pradžioje gynybos pajėgos gavo maždaug pusę Vakarų partnerių pažadėtos įrangos.

„Užduotis vykdoma puikiai. Svarbiausia, kad vis dar turime gyvosios jėgos ir technikos rezervų ir jų nenaudojame, o rusai dalį savo rezervų jau dislokavo pietuose ir rytuose.

Antra, manau, kad mums gera žinia, jog turėsime tiek pat technikos, kiek turime, o gal net ir daugiau, o tai reiškia, kad jau dabar esame padėję didelį potencialą stiprinti ginkluotąsias pajėgas, mūsų galia ir kovinis pajėgumas augs, o priešo kovinis pajėgumas nuolat mažėja“, – sakė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį sakė, kad viršūnių susitikime „imsimės tolesnių svarbių veiksmų, kad sustiprintume savo atgrasymo priemones ir gynybą. Bus patvirtinti trys regioniniai gynybos planai, skirti kovoti su dviem pagrindinėmis grėsmėmis mūsų Aljansui: Rusija ir terorizmu“.

Be to, aukščiausiojo lygio susitikime sąjungininkės nustatys platesnio užmojo įsipareigojimą investuoti į gynybą ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto per metus.

NATO vadovas nurodė, kad į Vilnių atvyks ir Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos bei Pietų Korėjos lyderiai, pabrėždamas, kad saugumas nėra vien regioninis klausimas, todėl aktyviau bendradarbiaujama tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, jūrų saugumas ir naujosios technologijos.

Galiausiai J.Stoltenbergas pažymėjo, kad tai bus pirmasis Suomijos, kaip NATO sąjungininkės, aukščiausiojo lygio susitikimas.

„Tikimės, kad Švedija irgi prisijungs kuo greičiau, – pridūrė jis. – Vakar surengiau konstruktyvų Turkijos, Švedijos ir Suomijos aukšto rango pareigūnų susitikimą. O kitą žingsnį žengsiu, kai pirmadienio popietę Vilniuje susitiksiu su [Turkijos] prezidentu [Recepu Tayyipu] Erdoganu ir [Švedijos] ministru pirmininku [Ulfu] Kristerssonu.“

Rusijos okupantai apšaudė Zaporižią ir sukėlė gaisrą viename iš infrastruktūros objektų, pranešė Jurijus Malaško, Zaporižios srities karinės administracijos vadovas „Telegram“.

„S-300 sviediniai vidury dienos pataikė į infrastruktūros objektą daugiatūkstantiniame mieste. Vienas iš pastatų užsidegė. Specialistai dirba likviduodami apšaudymo padarinius“, – teigė jis. 

Srities vadovas pažymėjo, kad Zaporižios gyventojai nenukentėjo.

BBC praneša naujausius Jungtinių Tautų duomenis, pagal kuriuos patvirtinta, kad nuo karo veiksmų prieš Ukrainą pradžios prieš 500 dienų žuvo daugiau kaip 9 tūkst. Ukrainos civilių gyventojų, įskaitant daugiau kaip 500 vaikų. Tačiau tikrieji skaičiai greičiausiai yra daug didesni.

„Šiandien minime dar vieną liūdną etapą kare, dėl kurio Ukrainoje ir toliau žūsta civiliai gyventojai“, – sakė Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje pirmininko pavaduotojas Noelis Calhounas.

Organizacijos teigimu, kad per šį laikotarpį žuvo tris kartus daugiau civilių nei per aštuonerius metus trukusius karo veiksmus Rytų Ukrainoje, vykusius prieš šį platesnio masto konfliktą.

„Zuma press“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Spaudos konferencijoje bendraudamas su žurnalistais NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė apie naująją NATO ir Ukrainos tarybą, kurios pirmasis posėdis vyks NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu, ir užsiminė, jog „Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisijungs prie mūsų ir dalyvaus steigiamajame naujos NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje“.

Tai – pirmasis oficialus pranešimas, kad V.Zelenskis gyvai dalyvaus kitą savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

Kitą savaitę Vilniuje taip pat įvyks steigiamasis naujos NATO-Ukrainos tarybos, kurią sudaro 31 NATO sąjungininkė ir Ukraina, posėdis, spaudos konferencijos metu pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Jis ją apibūdino kaip sudarytą iš „lygiaverčių narių“. Ji leistų bet kuriai narei, įskaitant Ukrainą, sušaukti konsultacinį susitikimą krizės klausimais, jei jaustų kokią nors grėsmę. Tada būtų galima priimti sprendimus dėl iškilusių klausimų.

„DPA“/„Picture Alliance“/„Scanpix“/NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

„Visa idėja yra ta, kad įsteigdami šią instituciją mes sukuriame įstaigą, kurioje mes kartu veikiame, kartu priimame sprendimus, kartu konsultuojamės mūsų saugumui svarbiais klausimais. Tai – tai vėlgi priartina Ukrainą prie NATO“, – sakė Aljanso vadovas.

J.Stoltenbergas tikisi, kad kitą savaitę vyksiančiame tarybos posėdyje bus priimtas pareiškimas, kuriame bus išreikšta parama tokių šalių, kaip Sakartvelas, siekiančių tapti NATO dalimi, teritoriniam vientisumui.

„Mūsų žinia buvo ... kad turime stiprinti partnerystę su partneriais, kurie yra pažeidžiami dėl Rusijos kišimosi ir spaudimo. Ir aukščiausiojo lygio susitikime sąjungininkai pakartos mūsų paramą Sakartvelo teritoriniam vientisumui ir suverenumui“, – komentavo jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neturi bendros pozicijos dėl kasetinių šaudmenų perdavimo Ukrainai. Žinoma, kad Vokietija anksčiau pasisakė prieš tokio pobūdžio pagalbą, o Estija anksčiau yra pareiškusi, kad yra pasirengusi siųsti šiuos šaudmenis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

„NATO neturi pozicijos dėl jų, nes kai kurios sąjungininkės pasirašė draudimą juos naudoti, o kai kurios – ne. Tai turi nuspręsti vyriausybės, o ne NATO“, – „The Guardian“ citavo J.Stoltenbergo žodžius. 

Tačiau NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kad abi pusės jau naudoja kasetinius šaudmenis, tačiau rusai juos naudoja siekdami užimti svetimą teritoriją, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos – gindamosi.

„Susiduriame su žiauriu karu, ir turime prisiminti, kad šį žiaurumą atspindi tai, jog kasdien matome aukų ir kad abi pusės naudoja kasetinius šaudmenis. O Rusija kasetinius šaudmenis naudojo įsiverždama į kitą šalį. Ukraina naudoja kasetinius šaudmenis savigynai“, – sakė J.Stoltenbergas.

Kitą savaitę Lietuvoje vyksiančiame viršūnių susitikime NATO lyderiai dar kartą patvirtins ankstesnį įsipareigojimą, kad Ukraina ateityje prisijungs prie Aljanso, penktadienį sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Tikiuosi, kad visi lyderiai dar kartą patvirtins, kad Ukraina taps NATO nare, ir vieningai spręs, kaip priartinti Ukrainą prie šio tikslo“, – sakė J.Stoltenbergas.

Ukrainos žurnalisto paklaustas, kokios formuluotės galima tikėtis dėl būsimos Ukrainos nuolatinės narystės, Aljanso vadovas sakė, kad sąjungininkai šiuo metu konsultuojasi dėl formuluotės.

Jo teigimu, tikimasi sprendimų dėl konkrečios praktinės paramos, tačiau taip pat reikės politinio aspekto. J.Stoltenbergas yra įsitikinęs, kad NATO pateiks „aiškią“ žinią.

„Sutinkame, kad NATO durys yra atviros. Sutariame, kad Ukraina taps nare, o tai yra svarbi žinia“.

Jis pakartojo, kad, Ukrainai nelaimėjus karo, Ukrainos narystės klausimas nebus keliamas.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad keliauja į Slovakiją, tęsdamas savo vizitus po Europos NATO nares.

„Toliau – Slovakija. Svarbūs susitikimai Bratislavoje su prezidente Zuzana Čaputova, ministru pirmininku Ludovitu Odoru ir Nacionalinės tarybos pirmininku Borisu Kollaru. Kartu su patikima kaimyne aptarsime konkrečią paramą gynybai ir euroatlantinę Ukrainos integraciją, NATO aukščiausiojo lygio susitikimą ir taikos formulę, dvišalį bendradarbiavimą ir energetinį saugumą“, – parašė V.Zelenskis platformoje „Telegram“.

Slovakų prezidentūros atstovo teigimu, V.Zelenskis penktadienį atvyko į Slovakiją.

„V.Zelenskis atvyko šią popietę Slovakijos prezidentės Zuzanos Čaputovos kvietimu“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovas spaudai Martinas Strižinecas.

Šiomis dienomis V.Zelenskis keliauja po NATO nares senajame žemyne. Ketvirtadienį jis viešėjo Bulgarijoje, kuri yra svarbi ginklų gamintoja ir Kyjivo sąjungininkė.

Tada jis išvyko į Prahą ir susitiko su Čekijos prezidentu Petru Pavelu, buvusiu NATO generolu, bei kitais čekų pareigūnais.

V.Zelenskis penktadienį taip pat ketina vykti į Turkiją derybų su kolega Recepu Tayyipu Erdoganu. Tai bus jo pirmas vizitas Turkijoje nuo Rusijos invazijos pradžios.

„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prygožinas gali naudotis antrininkų paslaugomis, todėl sunku susekti jo tikruosius judesius, skelbia „The New York Times“, cituodamas anoniminį Pentagono pareigūną

Šaltinis teigė, kad, remiantis įslaptintos žvalgybos duomenimis, „Wagner“ lyderis didžiąją laiko dalį po perversmo buvo Rusijoje.

Jis taip pat sakė, kad neaišku, ar J.Prigožinas buvo Baltarusijoje, iš dalies dėl to, kad jis „akivaizdžiai naudojasi antrininkais, kad užmaskuotų savo judėjimą“.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad atidžiai stebės būsimas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo Turkijos kolegos Recepo Tayyipo Erdogano derybas, o jų susitikimą Stambule pavadino svarbiu.

„Labai atidžiai stebėsime šių derybų rezultatus“, –  žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas 

„Mums bus įdomu sužinoti, ką aptarė ponas Erdoganas ir ponas Zelenskis. Tai svarbu“, – pridūrė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis 2022 m. rugpjūtį

Ukrainos ir Turkijos vadovai susitiks Stambule surengti derybų 500-osios Maskvos karo Ukrainoje dienos išvakarėse.

D.Peskovas sakė, kad Maskva brangina savo santykius su Ankara ir pripažino R.T.Erdogano tarpininkavimo pastangas.

„Ponas Erdoganas ne kartą dėjo daug pastangų, kad būtų išspręstos įvairios Ukrainos konflikto problemos, ir atliko tarpininko vaidmenį“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai.

Jis pridūrė, kad Maskva neatmeta prezidento Vladimiro Putino ir R.T.Erdogano derybų galimybės.

Turkijos vadovas palaiko gerus ryšius tiek su Kyjivu, tiek su Maskva nuo praėjusių metų vasario, kai Kremlius pradėjo plataus masto karą Ukrainoje.

Pernai jis padėjo tarpininkauti sudarant svarbų susitarimą dėl grūdų, kad būtų atblokuoti Ukrainos uostai Juodojoje jūroje.

KGB atsargos pulkininkas ir buvęs žvalgybos karininkas Sergejus Žirnovas mano, kad „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas ketina dalyvauti kitais metais vyksiančiuose Rusijos rinkimuose.

Ir jei jis nebus pašalintas iki tol, turi visas galimybes pergudrauti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, sakė S.Žirnovas interviu laidai „Argumenty“.

„Mano skaičiavimais, Prigožinas turėtų priversti Putiną surengti tikrus Rusijos Federacijos prezidento rinkimus. Jis išeis pas žmones ir pasakys: 20 metų jūs buvote apgaudinėjami, rinkimų nebuvo, bet šie rinkimai bus tikri. Aš sušaudysiu kiekvieną, kuris bus pagautas sukčiaujant. Ir aš kandidatuosiu prieš Putiną“, – įsitikinęs buvęs žvalgybos karininkas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Privačios karinės grupuotės 'Wagner" įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas

Jis pridūrė, kad jei J.Prigožinas nebus nužudytas iki kitų metų kovo, jis taps kitu Rusijos Federacijos prezidentu.

V.Žirnovas mano, kad jei J.Prigožinui nebūtų trukdoma ir su juo nebūtų deramasi dėl sukilimo Rusijoje, „Wagner“ būtų įžengę į Maskvą ir užėmę Kremlių be šūvio.

„Kitą kartą jie nieko neskelbs – atvyks į Maskvą, užims Kremlių, tada Prigožinas įrašys vaizdo įrašą su priesaikomis, išves Putiną ir pakabins jį ant artimiausios šakos kur nors Kremliaus rūmuose“, – prognozuoja buvęs žvalgybos karininkas.

Per sprogimą sprogmenų gamykloje centriniame Rusijos Samaros regione žuvo šeši žmonės, o dar du buvo sužeisti, penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Sprogimas įvyko „Promsintez“ gamykloje Čiapajevsko mieste.

„Aštuoni žmonės buvo sužeisti, šeši iš jų mirė“, – naujienų agentūra „RIA Novosti“ cituoja pagalbos tarnybas.

Anot tarnybų, sprogimas įvyko „dėl įrangos išmontavimo remonto darbų metu“.

„Promsintez“ yra viena iš pagrindinių pramoninių sprogmenų gamintojų Rusijoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Bendrovėje dirba 1 300 žmonių, ji aptarnauja kasybos ir naftos bei dujų sektorius, rašoma jos svetainėje.

Įmonė, kuriai priklauso fabrikas, buvo įkurta 1997 metais, tačiau sakoma, kad gamykla veikė dar priešrevoliucinėje Rusijoje. 1911 metais ją įkūręs paskutinysis šalies caras Nikolajus II.

Nelaimingi atsitikimai Rusijos gamyklose, įskaitant kruvinus incidentus, yra gana dažni, ten dažnai atsainiai žiūrima į saugos taisykles.

Praėjusį mėnesį keturi žmonės žuvo per sprogimą parako gamykloje Tambovo srityje, į pietryčius nuo Maskvos.

Daugelis gamyklų Rusijoje nuo puolimo Ukrainoje pradžios dirba visu pajėgumu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivui sunku kovoti su Rusija be tolimojo nuotolio ginklų ir kad sprendimas tiekti juos Ukrainai priklauso tik nuo Vašingtono.

„Be ilgojo nuotolio ginklų sunku ne tik atlikti puolamąją misiją, bet, tiesą sakant, sunku atlikti gynybinę operaciją. Labai sunku“, – sakė V.Zelenskis viešėdamas Prahoje.

„Kalbame apie ilgo nuotolio sistemų pristatymą su Jungtinėmis Valstijomis, šiandien tai priklauso tik nuo jų“, – sakė jis žurnalistams ir pridūrė, kad Ukraina taip pat derasi su kitais sąjungininkais Vakaruose.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas pritarė prieštaringai vertinamos kasetinės amunicijos perdavimui Ukrainai, pranešė leidinys „The Washington Post“.

Šis sprendimas priimtas kilus susirūpinimui dėl užsitęsusio Ukrainos kontrpuolimo proveržio ir Vakarų įprastinės artilerijos atsargų mažėjimo.

Teigiama, kad dabar Kongresas turi išimti šaudmenis iš esamų JAV gynybos rezervo atsargų.

„The Washington Post“ pažymėjo, kad šis žingsnis susijęs su JAV įstatymo, draudžiančio gaminti, naudoti ar perduoti kasetinius šaudmenis, kurių broko procentas didesnis nei 1 proc., apėjimu.

„AP“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ paragino Rusiją ir Ukrainą liautis naudoti kasetinius šaudmenis ir paragino JAV jų netiekti. Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sukritikavo organizacijos poziciją ir apkaltino ją „bejėgiškumu, stuburo nebuvimu ir visišku amoralumu“.

Viena kasetinė amunicija paleidžia bombas, kurios gali užimti penkis kartus didesnį plotą nei įprastinė amunicija. Jos sudarytos iš dešimčių mažesnių bombų ir susprogdintos išsisklaido.

2010 m. buvo priimta kasetinių šaudmenų uždraudimo konvencija, kuria 123 valstybės uždraudė juos naudoti, gaminti ir kaupti atsargas, nes jie gali kelti pavojų civiliams gyventojams daugelį metų po karo veiksmų pabaigos. Tačiau JAV, Ukraina ir Rusija šio dokumento nepasirašė.

2022 m. pabaigoje CNN pranešė, kad Ukraina paprašė JAV aprūpinti ją kasetiniais šaudmenimis daugkartinio paleidimo raketų sistemomis ir artilerijos sviediniais, tačiau J.Bideno administracija nebuvo pasirengusi įvykdyti šio prašymo.

Vasarį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vakarų sąjungininkus aprūpinti Ukrainą tokiais ginklais. Tačiau Vokietija šį prašymą sukritikavo.

Ukrainos kariškiai parodė, kaip baigėsi viena iš paskutinių rusų tankų atakų prie Avdijivkos. Pasak filmuotos medžiagos, per rusų puolimą žuvo visa kelių tankų T-80BV įgula. Pačios transporto priemonės buvo paimtos kaip „trofėjus“ su nedideliais apgadinimais.

Vaizdo įraše Ukrainos karys, tiesiogiai dalyvavęs atremiant priešo puolimą, papasakojo apie bandymo pralaužti ukrainiečių gynybą vietovėje detales.

„Tankai nebuvo smarkiai apgadinti. Tankas nejudėjo, tankistai iš jo išlipo ir bandė pabėgti, bet juos neutralizavo mūsų kariai“, – aiškino gynėjas.

Į pagalbą sužeistiesiems buvo pasiųstos evakuacijos grupės, tačiau jos taip pat buvo sutriuškintos.

„Jų evakuacijos komandos bandė po truputį įsibrauti ir ištraukti savo sužeistuosius – po truputį prisijungė mūsų artilerija“, – pridūrė kovotojas.

Kaip „Telegram“ patikslino žurnalistas Jurijus Butusovas, priešo puolimas truko daugiau nei 10 valandų. Atremdami puolimą, Ukrainos kovotojai paėmė du rusų tankus T-80BV ir nukovė keliolika okupantų, tarp jų ir užgrobtų mašinų įgulas.

Čekija suteiks Ukrainai papildomų atakos sraigtasparnių, didelio kalibro šaudmenų ir padės mokyti naikintuvų F-16 pilotus, penktadienį Prahoje vykusioje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala.

„Šiandien prezidentui patvirtinau, kad Čekija artimiausiais mėnesiais padovanos Ukrainai kovinių sraigtasparnių ir dar 100 tūkst. vienetų didelio kalibro sviedinių“, – Čekijos premjerą citavo naujienų portalas „Evropejskaja pravda“. 

Jis pridūrė, kad Čekija padės Ukrainai apmokyti specialistus naudotis naikintuvais F-16 ir suteiks Ukrainai treniruoklį mokymams.

„AFP“/„Scanpix“/Čekijos premjeras Petras Fiala ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Turiu pasakyti, kad žaviuosi tuo, kaip drąsiai Ukraina ginasi nuo barbariško Rusijos užpuolimo, ir džiaugiuosi, kad mūsų tiekiama karinė pagalba padeda šiai drąsiai ir sėkmingai gynybai“, – tvirtino P.Fiala.

Jis pažymėjo, kad Rusijos sukeltas karas tęsiasi jau 500 dienų, o Čekija Ukrainai išsiuntė beveik 700 vienetų sunkiosios technikos ir daugiau kaip keturis milijonus vienetų šaudmenų.

Pasak „Evropejskaja pravda“, Čekijos kariuomenė turi apie 40 sraigtasparnių, iš kurių 30 yra sovietų ir rusų gamybos Mi serijos. Kariuomenė turi keletą Mi-8 ir Mi-17 lėktuvų, kurių eksploatacija baigsis po kelerių metų. Jai taip pat priklauso 15 modernizuotų sraigtasparnių Mi-171S ir jie gali būti eksploatuojami iki 2035 m.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys ketvirtadienį vakare pasidalino savo įžvalgomis apie karo Ukrainoje eigą. Jis tvirtino laukęs „stipresnio Ukrainos pajėgų puolimo, tačiau diena buvo beveik veidrodinis vakar dienos pasikartojimas“.

Jo pastabos atliepia ir kitų Vakarų analitikų pastebėjimus apie lėtą kontrpuolimo proveržį ir jam turėtus didelius lūkesčius, kurių prieš puolimo pradžią ragino atsisakyti Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. 

E.Papečkys pažymėjo, kad Rusijos pajėgos vykdo nedidelius puolimus Kreminos kryptyje, prie Avdijivkos ir Marjinkos, o prie Bachmuto tą daro abi pusės, tačiau jokių ženklesnių pasiekimų nėra.

„Zaporižios kryptyje ukrainiečiai toliau nuosekliai, banga po bangos, kaip vakar, nedidelėmis pajėgomis bando rusų gynybos tvirtumą. Išsiaiškinę priešo ugnies taškus palieka juos talžyti artilerijai, o patys grįžta atgal. Nieko rimtesnio grupėmis iki 30-40 karių puolime nuveikti ir neįmanoma“, – komentavo ekspertas.

Jo nuomone, rusai vis dar išlaiko ugnies persvarą ir neretai sugeba per dieną iššauti kelis kartus daugiau artilerijos sviedinių, nei ukrainiečiai.

„Ukrainos artilerija ir raketos intensyviai daužo rusų šaudmenų sandėlius, bet sviedinių bado priešo artileristai dar nejaučia“, – pridūrė karybos žinovas.

E.Papečkys mano, jog panašius mūšius matysime dar kurį laiką, kol ukrainiečiams pavyks susidaryti palankesnes sąlygas puolimui.

„Rusai irgi nesnaudžia, sugebėjo permesti į Zaporižios frontą pastiprinimą iš Rusijos gilumos. Aviacija svariai prisidėtų prie pastangų izoliuoti puolimo rajoną ir užkirsti kelią rusų rezervų permetimui, bet jos nėra“, – pažymėjo jis.

Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į kilusį ažiotažą dėl Zaporižios atominės elektrinės saugumo. Jo nuomone, prie problemos eskalavimo prisidėjo ne tik žiniasklaida, bet ir kiekvienas žmogus, dalinęsis ir platinęs rusų propagandą socialiniuose tinkluose.

„Puikiai suprantame, kad kol elektrinė bus rusų rankose, tol jie turės galimybę kelti tokias nerimo bangas pigiu šantažu. Todėl būtų gerai elektrinę kuo greičiau atsiimti ir pakankamai toli nuo jos nustumti rusus“, – reziumavo jis.

Kalbėdamas apie propagandą, E.Papečkys pažymėjo, kad šiuo metu populiariausias Kremliaus propagandos naratyvas yra susijęs su Ukrainos „pralaimėjimu“ NATO summite. Mėginama įteigti, kad Ukraina nesulauks jokių „gerų naujienų“, ir kad V.Zelenskis „šantažuoja“ NATO.

„Tai buvo labai lengvai nuspėjama ir net šiek tiek nuobodu“, – pridūrė ekspertas.

Europos Sąjungos derybininkai penktadienį patvirtino planą, skirtą padidinti šaudmenų gamybą bloke, siekiant apginkluoti Ukrainą ir papildyti ištuštėjusius arsenalus.

500 mln. eurų vertės Aktu dėl paramos šaudmenų gamybai (angl. ASAP – the Act in Support of Ammunition Production) siekiama padidinti artilerijos sviedinių ir raketų gamybą.

„Tai dar vienas įrodymas, kad ES yra tvirtai pasiryžusi remti Ukrainą“, – sakė šiuo metu ES rotacijos tvarka pirmininkaujančios Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles.

Briuselis teigia, kad per ateinančius 12 mėnesių tikisi padidinti bloko gamybos pajėgumus iki milijono sviedinių per metus, Europos sąjungininkams stengiantis užtikrinti pakankamą ginkluotės tiekimą Ukrainos kovai su Rusijos invazija.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles

ES valstybių narių ir teisės aktų leidėjų derybos dėl plano įgyvendinimo vyko itin sparčiai. Dabar jį turi galutinai patvirtinti Europos Parlamentas ir šalių valdžios.

Pagal šią programą lėšos bus skiriamos įmonėms, norinčioms padidinti savo gamybos pajėgumus.

ES valstybės taip pat įgyvendino dar vieną dviejų milijardų eurų vertės planą, pagal kurį per šiuos metus iš savo atsargų į Ukrainą išsiųs milijoną sviedinių ir kartu nupirks Kyjivui šaudmenų.

Visgi kol kas blokas dar toli nuo savo tikslo nusiųsti ukrainiečiams milijoną haubicų sviedinių.

Ukrainos pajėgos, per įtemptą kontrpuolimą siekiančios išstumti Maskvos karius iš okupuotų teritorijų, skundžiasi, kad joms trūksta šaudmenų.

Briuselis teigia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Kyjivui iš viso jau pateikė ginkluotės už maždaug 15 mlrd. eurų.

Penktadienį Ukrainos kariuomenės atstovas pranešė, kad Ukrainos kariai per pastarąją parą pažengė daugiau kaip kilometrą į priekį prieš Rusijos pajėgas netoli rytinio Bachmuto miesto, dėl kurio kovos verda jau nuo praeitų metų vasaros.

Šie naujausi Kyjivo komentarai patvirtina, jog birželio pradžioje pradėtas kontrpuolimas pamažu daro pažangą, nors Rusijos pasakojimai apie kovas Bachmuto sektoriuje skiriasi nuo Ukrainos pranešimų.

„Gynybos pajėgos ir toliau ten išlaiko iniciatyvą, daro spaudimą priešui, vykdo puolamąsias operacijas, žengia į priekį šiauriniu ir pietiniu flangais“, – Ukrainos televizijai sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas.

„Visų pirma, per pastarąją parą jie pasistūmėjo į priekį daugiau nei kilometrą“, – pažymėjo jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai tvirtino, kad Ukrainos pajėgos pasiekė „dalinės sėkmės“ netoli Klišivkos kaimo, esančio į pietvakarius nuo Bachmuto. Rusija vis dar laiko Bachmutą, tačiau abi pusės teigia, kad kovos rajone vyksta intensyviai, o Ukrainos pajėgos tikisi apsupti miestą.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Rusijos saugumo pajėgos pranešė okupuotame Kryme sulaikiusios vyrą, kaltinamą Ukrainos pajėgų vardu sabotavus regiono geležinkelius, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Agentūros teigimu, prieš panaudodamas savadarbį sprogstamąjį užtaisą prieš geležinkelį pusiasalyje, Simferopolio gyventojas buvo apmokytas Odesoje.

„Rusijos saugumo tarnyba nutraukė neteisėtą 1998 m. gimusio Rusijos piliečio veiklą, kuris Ukrainos specialiųjų tarnybų nurodymu vykdė sabotažą ir teroro aktą Krymo Respublikos geležinkelio transporto objekte“, – rašoma tarnybos pranešime, kurį cituoja naujienų agentūra „Tass“.

Saugumo tarnybos tvirtinimu, šis vyras buvo susijęs su žvalgybos tinklu, kurį jos sužlugdė, kai šis planavo nužudyti žymius Rusijos įvestos administracijos Kryme veikėjus. Jam gresia nuo 10 iki 20 metų kalėjimo.

„Reuters“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras mano, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Ukrainai bus sunku gauti kvietimą tapti NATO nare. H.Pevkuras tai pasakė interviu „Vikerraadio“ radijui.

„Pakviesti Ukrainą į NATO gali būti sunku. Karas dar nesibaigė. Estija prašo aiškaus veiksmų plano Ukrainai. Būtent tai kasdien formuluoja ir rengia NATO ambasadoriai. Tikimės, kad jis bus parengtas Vilniuje. Jei ne, tuomet visai įmanoma, kad valstybių vadovai jį pradės galutinai rengti vietoje“, – sakė Estijos ministras.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Hanno Pevkuras

Jis pridūrė, kad Estija į Vilnių vyks su pasiūlymu, kad NATO valstybių narių išlaidos nacionalinei gynybai turėtų būti didesnės nei du procentai.

„Šis lygis turėtų būti apatinė riba, o ne tikslas“, – sakė H.Pevkuras.

Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV prezidentą Joe Bideną pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO jau dabar – net jei šalis į Aljansą įstos po karo.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus galima susitarti dėl įsipareigojimų Ukrainai, kurie jos nenuviltų.

Jau kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime vienu svarbiausių klausimų bus Ukrainos likimas. Kyjivas tikisi pagaliau sulaukti konkrečių atsakymų, kaip ir kada Ukraina galėtų tapti Aljanso nare. Tačiau šios idėjos skeptikų vis dar netrūksta. 15min tradicinėje penktadienio spaudos apžvalgoje pateikia, ką šia tema rašo įtakingiausi JAV, britų, vokiečių ir lenkų leidiniai.

„Vakarų šalims, atrodo, sunkiau pripažinti, kad Rytų valstybės turi teisingus atsakymus, kaip elgtis su Rusija“, – mano Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) atstovas Tony Lawrence'as, kurį citoja „Polskie radio“.

„NATO dėmesys neabejotinai nukrypo į rytus ir šiaurę, tai rodo ir Suomijos įstojimas į Aljansą bei numatoma Švedijos narystė“, – pažymi ICDS analitikas. „Sąjungininkai sutinka, kad šiaurės rytų flango stiprinimas yra svarbiausias NATO prioritetas“, – pridūrė jis.

Tačiau ekspertas atkreipė dėmesį, kad „Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos požiūriu, šios Aljanso dalies stiprinimo politika įgyvendinama lėčiau ir ne taip visapusiškai, kaip tikėtasi“.

Plačiau skaitykite ČIA.

15min koliažas/Užsienio spaudos apžvalga

Pagrindinių tiekėjų, įskaitant Jungtines Valstijas, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę, ginklų tiekimo apimtys gerokai atsilieka nuo pažadų, nors Ukrainos pajėgoms jų reikia birželio pradžioje pradėtam kontrpuolimui sustiprinti, ataskaitoje teigė Vokietijos Kylio pasaulio ekonomikos analitinių tyrimų centras.

„Apskritai pristatyta tik šiek tiek daugiau nei pusė įsipareigotos sunkiosios ginkluotės“, – „Paramos Ukrainai stebėjimo“ svetainėje paskelbė instituto analitikai.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad aptariamu laikotarpiu – nuo vasario 25 d. iki gegužės 31 d. – palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, Kyjivo vyriausybei pažadėtos naujos paramos sumažėjo.

„Po to, kai prieš karo pradžios metines naujų pažadų padaugėjo, bendras Ukrainos rėmėjų naujų įsipareigojimų lygis vėl turi tendenciją mažėti“, – pranešime tvirtino „Paramos Ukrainai stebėjimo“ grupės vadovas Christophas Trebeschas.

„Kariniai pažadai tampa vis svarbesni, kai karas tęsiasi ir Ukraina planuoja puolimą. Tačiau atotrūkis tarp pažadėtos ir suteiktos karinės pagalbos yra didelis“, – pridūrė jis.

Tačiau teigiamai Ukrainai nuteikia tai, kad ataskaitoje teigiama, jog mažesnės šalys, įskaitant Čekiją, Slovėniją, Lenkiją ir Slovakiją, perdavė apie 80 proc. pažadėtos ginkluotės.

2023 m. liepos 1 d. Rusijos karinės jūrų pajėgos įsteigė naują Azovo karinio jūrų laivyno dalinį, kurio būstinė yra okupuotame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Pranešama, kad Juodosios jūros laivynui (JJL) pavaldžiam daliniui priklausys aštuoni karo laivai, įskaitant tris modernias „Karakurt“ klasės korvetes, galinčias paleisti sparnuotąsias raketas SS-N-30A „Kalibr“.

Rusijai Azovo jūra yra gyvybiškai svarbi jūrinė teritorija, nes jungia jos vidaus vandenų kelius su tarptautiniais jūrų keliais. Karo sąlygomis ji taip pat suteikia alternatyvią karinio aprūpinimo galimybę, jei būtų sutrikdyti Rusijos sausumos keliai į pietų Ukrainą.

Britų žvalgyba pastebėjo, kad tikėtina, jog naujasis Azovo jūros dalinys daugiausia dėmesio skirs logistikos ir kovos su partizanais užduotims remti, taip atlaisvindamas pagrindinius Juodosios jūros laivyno dalinius, kad jie galėtų sutelkti dėmesį į tolimojo nuotolio smogiamąsias operacijas ir jūrinės galios projektavimą toliau į užsienį.

Ukrainos kariai juda į priekį Bachmuto sektoriuje. Pasak Trečiosios šturmo brigados vado pavaduotojo majoro Maksymo Žorino „Telegram“ žinutėje, Ukraina jau perėmė kai kurių aukštumų kontrolę.

„3-ioji atskiroji šturmo brigada toliau juda į priekį Bachmuto sektoriuje. Kai kurias aukštumas jau kontroliuoja Ukrainos pajėgos, kitų kontrolės perėmimas dar procese“, – sakė M.Žorinas.

Pasak jo, rusai bando priešintis, daugiausia naujų pastiprinimui atvykstančių dalinių sąskaita. Tačiau jie vis dar negali išlaikyti savo pozicijų.

Isterijos apimti rusų okupantai pradėjo naudoti cheminį ginklą.

„Jau yra patvirtintų apsinuodijimo atvejų mūsų dalinyje ir kituose daliniuose. Be to, aviacija vėl labai aktyviai dirba mūsų pozicijose“, – pridūrė M.Žorinas.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo 510 rusų okupantų ir sunaikino daugiau kaip 70 priešo technikos vienetų. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

„Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo 24.02.22 iki 07.07.23 sudaro apie 232810 (+510) žmonių“, – sakoma pranešime.

Taip pat pranešama, kad per pastarąją parą rusai prarado: 2 tankus (iš viso 4070 vnt.), 12 šarvuotų kovos mašinų (7944 vnt.), 20 artilerijos sistemų (4330 vnt.), 1 daugkartinę raketų paleidimo sistemq (658 vnt.), 4 oro gynybos sistemas (408 vnt.), 17 operatyvinių ir taktinių bepiločių orlaivių (3652 vnt.), 10 autotransporto priemonių ir autocisternų (6898 vnt.), 7 specialiosios technikos vienetus (612 vnt.).

Ukrainos Dnipropetrovsko srityje drono nuolaužoms nukritus ant automobilio žuvo du žmonės, penktadienį pranešė regiono gubernatorius Serhijus Lysakas.

Jo teigimu, oro gynybos sistemos regione numušė šešis rusų paleistus dronus „Shahed“.

Vieno iš jų nuolaužos pataikė į keliu važiavusį automobilį ir pražudė du žmones. Toje vietoje taip pat užsidegė sausa žolė, gelbėtojai jau užgesino gaisrą, platformoje „Telegram“ sakė S.Lysakas. 

Kitas dronas pataikė į įmonę Kryvyj Riho rajone ir sukėlė ten gaisrą, tačiau žmonės nenukentėjo.

Ukrainos oro pajėgos savo ruožtu pranešė, kad praėjusią naktį rusai paleido 18 dronų, 12 iš jų pavyko numušti.

Ukrainos kariai sėkmingai vykdo puolimą prie Kliščijivkos Bachmuto sektoriuje, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai Andrijus Kovaliovas.

Bachmuto sektoriuje gynybos pajėgos toliau vykdo puolamąsias operacijas. Pasak A.Kovaliovo, į šiaurę ir pietus nuo Bachmuto kariai toliau spaudžia priešą, išstumdami jį iš anksčiau užimtų teritorijų. 

„Kliščijivkos rajone pasiekėme dalinės sėkmės, įtvirtindami pasiektas pozicijas. Čia tęsiasi smarkios kovos“, – sakė atstovas spaudai.

Ukrainos gelbėjimo tarnybos išminavimo mašina sustoja vienoje iš degalinių Černihivo srityje. Šalia vairuotojo ant šeimininko kelių smalsiai sėdi rudai baltai dryžuotas Džeko Raselo terjeras. Automobilis sustoja, durelės atsidaro ir pats šuo neria viską šniukštinėti. „Patronai!“ – sušunka šuns šeimininkas Mychailo Ilijevas (34 m.) savo keturkojui draugui. Paklusnus šuo greitai grįžta.

Trejų metų Patronas yra tikra superžvaigždė Ukrainoje. Jo itin gera uoslė padeda išminuotojams rasti ir nukenksminti Rusijos pajėgų paliktas tankų minas Ukrainos kariuomenės išlaisvintose teritorijose.

Tačiau tikrasis Patrono šeimininkas išties yra ne jau minėtas išminuotojas M.Ilijevas, o jo dvylikametis sūnus Jehoras.

Šunį berniukas gavo dovanų 10-ojo gimtadienio proga – pirminis planas buvo su gyvūnu dalyvauti parodose. Šuns parodų idėja buvo pamiršta, kai M.Ilijevas pradėjo Patroną pasiiminėti kartu į darbą, kad gyvybingam augintiniui nereikėtų liūdėti vienam namuose.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ain Liiva/„Postimees“ nuotr./Išminuotojas Patronas

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi penktadienį pareiškė, kad agentūra daro pažangą tikrinant Zaporižios atominės elektrinės Ukrainoje teritoriją.

Patikrinimas pradėtas po to, kai Ukraina pareiškė, kad ant elektrinės stogo galėjo būti padėti sprogstamieji užtaisai.

„Manau, kad darome pažangą“, – Tokijuje sakė R.Grossi, paaiškindamas, kad pareigūnai aplankė tam tikrus jėgainės teritorijoje esančius objektus, įskaitant aušinimo baseinus, tačiau, anot jo, jiems dar nebuvo leista patekti ant stogo.

„Reuters“/„Scanpix“/TATENA vadovas Rafaelis Grossi

Remiantis išanalizuotais duomenimis, Karo tyrimų institutas (ISW) pranešė, kad liepos 6 d. Ukrainos pajėgos surengė kontrpuolimą trijose fronto zonose ir toliau silpnino priešo pajėgas bei techniką.

Apžvalgoje pažymima, kad save Baltarusijos prezidentu paskelbęs Aliaksandras Lukašenka pareiškė, jog liepos 6 d. „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino ir jo pajėgų Baltarusijoje nebuvo.

Rusijos šaltiniai taip pat pranešė, kad J.Prigožinas yra Rusijoje, nors ISW šiuo metu negali patvirtinti jo buvimo vietos.

Analitikai pažymi, kad tai, jog J.Prigožinas gali laisvai veikti Rusijoje, rodo, kad jį vis dar saugo tam tikros saugumo garantijos ir (arba) kad Kremlius ir toliau teikia pirmenybę jo reputacijos Rusijoje menkinimui, o ne fiziniam ar teisiniam persekiojimui.

Liepos 6 d. Ukrainos pajėgos surengė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijose fronto linijose ir toliau deda pastangas palaipsniui susilpninti Rusijos pajėgas ir logistinę paramą.

Ukrainos ir Rusijos pareigūnai pakeitė savo retoriką dėl Zaporižios AE ir pradėjo kalbėti apie rizikos mažinimą.

ISW teigimu, Rusijos retorika, susijusi su Zaporižios AE, siekiama sutrukdyti Vakarų paramą Ukrainai, taip pat sustabdyti kontrpuolimo operacijas Zaporižios srityje.

Ekspertai taip pat pažymi, kad Rusijos žiniasklaidos priemonė „Verstka“ pranešė, jog Rusijos kariuomenė ir okupacinė valdžia vykdo sistemingo religinio persekiojimo kampaniją okupuotoje Ukrainoje.

Pasak „Verstka“, nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos kariuomenė ir okupacinė valdžia Ukrainoje įvykdė mažiausiai 109 religinio persekiojimo aktus ir sunaikino beveik 600 religinių pastatų.

ISW jau anksčiau yra įvertinusi, kad Rusijos pajėgos greičiausiai suintensyvins savo kampaniją ir kad Rusijos valdžios institucijos vykdo religinį persekiojimą tokiu būdu, kuris visiškai prieštarauja pastangoms pristatyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kaip tikrą krikščionybės gynėją.

Rusijos vadinamieji karo žurnalistai teigia, kad kai kurie Rusijos gynybos operacijų Pietų Ukrainoje planai turi rimtų trūkumų ir gali būti ne tokie veiksmingi, kaip anksčiau pristatė Rusijos šaltiniai.

Visų pirma jie tvirtina, kad rusai nepajėgūs rotuoti savo karių šiose pozicijose.

Iš tikrųjų tai patvirtina ankstesnį ISW vertinimą, kad Rusijos kariams tikriausiai trūksta kovai parengtų rezervų.

Pasak analitikų, dėl nesugebėjimo vykdyti bet kokią rotaciją, tikėtina, kad Rusijos formuotės, besiginančios nuo ukrainiečių kontrpuolimų Pietų Ukrainoje, sparčiau degraduos.

Rumunija ketvirtadienį pranešė pradėsianti kurti regioninį centrą, kuriame pilotai, įskaitant ukrainiečius, bus apmokomi skraidyti amerikiečių gamybos naikintuvais F-16.

Šių naikintuvų, pasak Ukrainos, reikia jos kovoje su Rusijos invazija.

Po to, kai gegužę žalią šviesą F-16 siuntimui į Ukrainą uždegė Jungtinės Valstijos, kelios Europos šalys nori padėti apmokyti Ukrainos pilotus jais skraidyti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./F-16 naikintuvas

„Kartu su kitais sąjungininkais ir šį naikintuvą kuriančia bendrove Rumunijoje bus įkurtas regioninis centras, kuriame bus rengiami pilotai, skraidysiantys šiais lėktuvais“, – sakoma pranešime spaudai, paskelbtame po Rumunijos aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos posėdžio.

„Čia bus mokomi Rumunijos pilotai, valdantys F-16 lėktuvus, o vėliau ši bazė bus atverta NATO sąjungininkių ir partnerių, įskaitant Ukrainą, pilotams“, – priduriama pranešime.

Jame teigiama, kad centras atitiks sąjungininkų ir regioninių partnerių mokymo reikalavimus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį ketina surengti derybas su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu.

Tai bus paskutinis kelionės, kuria siekiama gauti diplomatinę paramą Kyjivo siekiui įstoti į NATO ir užsitikrinti daugiau sąjungininkų ginklų, etapas.

Derybos Stambule vyks 500-osios Maskvos karo Ukrainoje dienos išvakarėse, o V.Zelenskis pripažino, kad plačiai lauktas Ukrainos kontrpuolimas vystosi lėtai.

„Bet vis dėlto mes einame į priekį, o ne atsitraukiame, kaip rusai, – žurnalistams sakė jis. – Dabar mes turime iniciatyvą.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Derybose su R.T.Erdoganu, svarbiu tarpininku kare, daugiausia dėmesio bus skiriama besibaigiančiam susitarimui dėl Ukrainos grūdų gabenimo per Juodąją jūrą ir kitą savaitę vyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui.

Analitikai taip pat tikisi, kad prieš liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą V.Zelenskis paragins R.T.Erdoganą pritarti Švedijos narystei NATO.

Turkija blokuoja Švedijos kandidatūrą dėl ilgalaikio ginčo, susijusio su, Ankaros tvirtinimu, Stokholmo atsainiu požiūriu į Šiaurės šalyje gyvenančius kurdų kovotojus.

V.Zelenskis siekia savo šalies narystės NATO, ir teigė norintis, kad kvietimas prisijungti būtų gautas susitikime Vilniuje.

Tiek V.Zelenskis, tiek R.T.Erdoganas taip pat nori pratęsti susitarimą su Rusija, pagal kurį karo metu Ukrainai į pasaulio rinkas leista gabenti kukurūzus ir grūdus. Susitarimas nustos galioti liepos 17 dieną.

R.T.Erdoganas bandė pasinaudoti savo gerais santykiais tiek su V.Zelenskiu, tiek su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad pabandytų tarpininkauti ir užbaigti karą.

Per ketvirtadienio sparnuotųjų raketų ataką prieš gyvenamąjį namą vakariniame Ukrainos Lvivo mieste žuvo 10 žmonių, pranešė pareigūnai.

Anksčiau skelbta, kad žuvo penki žmonės.

Lvivo regiono gubernatorius Maksymas Kozyckis platformoje „Telegram“ penktadienį pranešė, kad paieškos ir gelbėjimo operacijos rusų atakos vietoje baigtos.

Be to, sužeisti 42 žmonės, 16 iš jų teko hospitalizuoti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos raketų atakos padariniai Lvive

Lvivo meras Andrijus Sadovas teigė, kad tai buvo didžiausias išpuolis prieš civilinę infrastruktūrą mieste nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios praėjusių metų vasarį.

Daugiau nei 50 butų buvo sugriauta, apgadintas Lvivo politechnikos universiteto bendrabutis, „Telegram“ paskelbė meras.

Nors Rusija reguliariai apšaudo Ukrainą raketomis, artilerija ir dronais, Lvivo regionas, esantis už kelių šimtų kilometrų nuo fronto linijos ir netoli Lenkijos sienos, iš esmės buvo išvengęs antskrydžių.

Atakos metu buvo pažeista Pasaulio paveldo konvencija, nes pataikyta į istorinį pastatą saugomoje teritorijoje, teigė UNESCO.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, šiuo metu ieškantis diplomatinės paramos Kyjivo siekiui prisijungti prie NATO, ketvirtadienį pareiškė, kad santykiuose su Aljansu nori sąžiningumo.

V.Zelenskis teigė, kad Ukraina, kuri nuo 2022-ųjų vasario kovoja su Rusijos invazija, kvietimą prisijungti prie karinio bloko nori gauti per kitą savaitę Lietuvoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

„Savo ryšiuose norime sąžiningumo“, – žurnalistams Prahoje greta Čekijos prezidento Petro Pavelo sakė V.Zelenskis. Pasak jo, atėjo laikas parodyti šio aljanso drąsą ir stiprybę.

„Mums reikia šios motyvacijos“, – pridūrė jis.

Tikimasi, kad viršūnių susitikime Vilniuje bus priimti sprendimai įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą, o atskiros sąjungininkės suteiks Kyjivui saugumo garantijas, įskaitant ekonominę ir karinę pagalbą.

V.Zelenskis paragino Aljansą prieš susitikimą parodyti savo stiprybę ir vienybę bei duoti Ukrainai aiškų ženklą.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Ukraina neturi vienokio ar kitokio kvietimo“, – sakė jis.

P.Pavelas, buvęs NATO karinio komiteto vadovas, sakė, kad Ukraina derybas dėl narystės turėtų pradėti, kai tik baigsis karas.

„Ukraina sėdės greta NATO šalių kaip lygiaverčių, o NATO ir Ukrainos bendravimas pasieks naują lygį“, – sakė čekų lyderis.

Jis taip pat pasveikino Ukrainos pastangas, sakydamas, kad šalis „ne tik pradėjo kontrpuolimą, bet ir parodė, kad Rusija toli gražu nėra tokia stipri, kaip bandė mums visiems pasirodyti“.

Anksčiau ketvirtadienį V.Zelenskis lankėsi Bulgarijoje, kuri yra svarbi šaudmenų gamintoja ir artima Ukrainos sąjungininkė, ir susitiko su šios šalies ministru pirmininku Nikolajumi Denkovu bei prezidentu Rumenu Radevu.

Penktadienį Ukrainos prezidentas susitiks su Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala ir abejų parlamento rūmų pirmininkais, o po to vyks į Turkiją, kur įvyks jo pirmasis nuo karo pradžios vizitas ir derybos su kolega Recepu Tayyipu Erdoganu.

V.Zelenskis „Telegram“ platformoje teigė, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama jųdviejų šalių ir visos Europos saugumui, paramai gynybai ir bendradarbiavimui gynybos srityje.

Bulgarija ir Ukraina taip pat pasirašė bendrą deklaraciją dėl karo nuniokotos šalies euroatlantinės integracijos ir bendradarbiavimo energetikos srityje memorandumą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas griežtai pasmerkė liepos 6 d. Rusijos įvykdytą išpuolį Lvivo mieste, per kurį žuvo septyni žmonės ir buvo sugriauta dešimtys namų.

„Rusijos išpuolis prieš vakarų Ukrainos Lvivo miestą yra dar vienas Kremliaus brutalumo pavyzdys ir priežastis, kodėl parama Ukrainos gynybai nuo Kremliaus agresijos yra gyvybiškai svarbi. JAV įsipareigojimas Ukrainai yra nepajudinamas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A.Blinkenas.

„TT NEWS AGENCY“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

Liepos 6 d. anksti ryte Rusija surengė raketinę ataką prieš Lvivą, taikydamasi į miestą sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, kurios pataikė į gyvenamuosius pastatus ir svarbią infrastruktūrą.

Per ataką žuvo septyni žmonės, 36 buvo sužeisti, keturiolika iš jų paguldyti į ligoninę. Ši ataka buvo didžiausias išpuolis prieš Lvivo civilinę infrastruktūrą nuo karo pradžios.

Lvivo miestas, esantis Ukrainos tolimųjų vakarų Lvivo srityje, yra nutolęs nuo fronto linijų ir didžiąja dalimi išvengė tiesioginių Rusijos atakų.

Vis dėlto nuo pat Rusijos invazijos pradžios jis su pertraukomis patyrė dronų ir raketų smūgius į svarbiausią infrastruktūrą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad „labai pavojinga“ situacija, susijusi su Zaporižios atomine elektrine, tikisi „teigiamo rezultato“.

„Žinome, kad TATENA palaiko ryšius su Rusijos Federacija. Ką gi, jie turi dirbti“, – sakė jis per spaudos konferenciją Prahoje su Čekijos prezidentu Petru Pavelu.

„Būtume dėkingi, jei šioje pavojingoje, labai pavojingoje istorijoje būtų teigiamas rezultatas“. Antradienį V.Zelenskis perspėjo, kad Rusija gali panaudoti atominę elektrinę kaip ginklą. Jis apkaltino Rusijos karius, kad šie ant elektrinės stogų padėjo „daiktus, panašius į sprogmenis“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) – Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija – trečiadienį pareiškė, kad elektrinėje nėra jokių matomų minų ar sprogmenų požymių, tačiau paprašė suteikti papildomą prieigą prie objekto, kad tai būtų patvirtinta.

Nuo praėjusių metų kovo mėn. šią didžiausią Europoje branduolinę jėgainę kontroliuoja Rusija. Jos padėtis karo fronto linijoje reiškia, kad netoliese esanti elektrinė dažnai apšaudoma, be to, ji dažnai buvo atjungiama nuo Ukrainos elektros energijos tinklo, todėl ne kartą kilo baimė, kad gali įvykti branduolinė avarija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Prahoje tikino, kad nors Ukrainos kontrpuolimas nėra greitas, Kyjivo kariai žengia į priekį.

V.Zelenskio vizitas į Čekijos sostinę yra dalis jo diplomatinių pastangų užtikrinti Ukrainos narystę NATO ir įkalbėti sąjungininkus suteikti šaliai daugiau ginklų kare prieš Rusiją.

„Puolimas nėra greitas, tai faktas. Bet vis dėlto mes žengiame į priekį, o ne atsitraukiame, kaip rusai, – sakė jis žurnalistams greta Čekijos lyderio Petro Pavelo. – Dabar mes turime iniciatyvą.“

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Anksčiau ketvirtadienį V.Zelenskis lankėsi Sofijoje, kur susitiko su Bulgarijos, vienos pagrindinių Ukrainos rėmėjų, pareigūnais taip pat aptarti narystės NATO ir didesnio ginkluotės kiekio.

Penktadienį Stambule planuojamos jo derybos su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu, kuris šiame kare yra svarbus tarpininkas.

V.Zelenskis žurnalistams sakė, kad lėtas ginklų tiekimas Ukrainai leido Rusijai sustiprinti savo gynybą okupuotose teritorijose ir atitolino Kyjivo kontrpuolimą.

Daugiau skaitykite ČIA.

Po ketvirtadienį Rusijos įvykdytos mirtinos raketų atakos vakarų Ukrainos Lvivo mieste visos slėptuvės bus atidarytos „visą laiką“, CNN sakė miesto meras Andrijus Sadovijus.

Paklaustas, kodėl 10 miesto slėptuvių per ataką buvo uždarytos, A.Sadovijus CNN žurnalistei Isai Soares sakė: „Mes visiškai keičiame situaciją dėl slėptuvių“.

„Mano mieste turime 6 000 slėptuvių. Tai privačios slėptuvės, vietos valdžios slėptuvės, įvairių savininkų. Po raketų atakos priėmėme naują sprendimą – visos slėptuvės turi būti atidarytos visą laiką“, – sakė jis. 
Jis pridūrė, kad anksčiau Lvivas buvo saugus miestas, tačiau dabar „padėtis labai sunki“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos raketų atakos padariniai Lvive

Laikas, per kurį Rusijos raketos gali pasiekti Lvivą, jei jos paleidžiamos iš Krymo, yra apie 30 minučių, sakė A.Sadovijus. Jei jos paleidžiamos iš Baltarusijos, Lvivą pasiekia per 17 minučių. 

„Tačiau jei Rusija naudoja “Kinžal„ [raketas], laikas yra tik 3 minutės“, – sakė jis. 

Rusija teigė, kad taikėsi tik į karinius taikinius, tačiau A.Sadovijus sakė, kad Rusijos raketos pataikė į civilinę infrastruktūrą, įskaitant pastatus, mokyklas ir biurų patalpas.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas ir „Wagner“ pajėgos nuo liepos 6 d. nėra Baltarusijoje, o tai rodo, kad J.Prigožinas gali nesilaikyti susitarimo, kuriam A.Lukašenka tarpininkavo tarp J.Prigožino ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino po birželio 24 d. įvykusio ginkluoto „Wagner“ sukilimo.

A.Lukašenka ir Kremlius anksčiau paskelbė, kad J.Prigožinas, V.Putinas ir A.Lukašenka pasiekė susitarimą, pagal kurį J.Prigožinui ir sukilime dalyvavusioms „Wagner“ pajėgoms buvo suteiktos neapibrėžtos saugumo garantijos Baltarusijoje.

Visas šio susitarimo turinys nebuvo atskleistas, tačiau atrodo, kad „Wagner“ nevykdo savo susitarimo dalies.

Liepos 6 d. A.Lukašenka pareiškė, kad „Wagner“ pajėgos šiuo metu yra savo nuolatinėse stovyklose (arba Rusijoje, arba Ukrainoje), į kurias pasitraukė po mūšio dėl Bachmuto.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

A.Lukašenka pridūrė, kad J.Prigožinas yra Sankt Peterburge arba galbūt net liepos 6 d. rytą išskrido į Maskvą. A.Lukašenka paneigė pranešimus, kad Baltarusija stato naujas treniruočių stovyklas „Wagner“ pajėgoms, ir pažymėjo, kad Baltarusija pasiūlė „Wagner“ keletą buvusių sovietinių karinių stovyklų, įskaitant kelias netoli Asipovičių, Mogiliovo srityje.

A.Lukašenka užsiminė, kad „Wagner“ dar nesutiko dislokuotis šiose bazėse ir kad „Wagner“ „turi kitokią [jų] dislokavimo viziją“, kurios detalėmis A.Lukašenka atsisakė pasidalyti, tačiau A.Lukašenka paneigė, kad susitarimas nutrauktas, ir pažymėjo, kad šiuo metu „Wagner“ pajėgų perkėlimo ir išdėstymo klausimas „nėra išspręstas“.