O.Reznikovas įvardijo sumą, kurią Vakarų partneriai skirs Ukrainos karinei paramai

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos gynybos pajėgos toliau žengia į priekį pietuose nuo Bachmuto miesto ir įtvirtina naujas linijas. Apie tai pranešė gynybos ministro pavaduotoja Anna Malyar.

Kaip ji pažymėjo „Telegram“, „šiandien, kaip ir vakar, rytuose karšta“. Visų pirma priešas toliau puolė Kupjanskio, Limanskio, Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis. Ukrainos gynėjai iš visų jėgų stabdė priešą, ir jiems tai pavyko. Šiuo metu tebesitęsia smarkios kovos.

„Pietiniame Bachmuto krypties flange, kaip ir vakar, vyksta mūšiai ir galingas rusų pasipriešinimas“, – pabrėžė A.Malyar. „Šiauriniame flange priešas puolė, bandydamas atgauti prarastas pozicijas, tačiau nesėkmingai“.

„Dėl to, kad mūsų kariai kasdien naikina priešo technikos sandėlius, šiek tiek sumažėjo priešo apšaudymų skaičius“, – pabrėžė A.Malyar.

Ukrainos karo instruktoriai karo metu taip pat mokosi iš priešo. Estų leidinio „Postimees“ žurnalistai susitiko su ukrainiečių instruktoriumi, kuris naudoja rusų „Wagner“ samdinių taktiką mokydamas ukrainiečių karius.

„Mes pakeitėme taktiką, kai pamatėme, kaip veikia „Wagner“. Iš esmės papildėme jų taktiką savais niuansais“, – sako instruktorius iš Ukrainos dalinio, kovojančio pietiniame fronte Zaporižios srityje.

Šis dalinys vadinamas „Swat“.

Vienas pagrindinių dalykų, kuriuos iš „Wagner“ perėmė šio dalinio kovotojai, tai puolimas mažomis grupėmis. Tokią taktiką „Wagner“ daliniai taikė šią žiemą Rytų Ukrainoje, kai užėmė Soledarą ir Bachmutą.

Puolančiuose pulkuose buvo 5–10 vyrų.

Pasak „Swat“ kovotojų, jie taip pat mokosi, kaip pulti mažomis, net itin kukliomis, grupėmis: „Mes ruošiame kovotojus puolimui, į kurį įeina pastatų ir tranšėjų valymas.“

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Amerikiečių tiekiama kasetinė amunicija buvo pristatyta į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė kariuomenės pareigūnas.

„Šiuo metu Ukrainoje yra kasetinių šaudmenų“, – per spaudos konferenciją sakė Jungtinio štabo operacijų direktorius generolas leitenantas Douglas Simsas.

Nors JAV ir Ukrainos pareigūnai teigia, kad kasetiniai šaudmenys gali pakeisti situaciją mūšio lauke ir padėti pralaužti atkaklią Rusijos gynybą Ukrainos kontrpuolimo metu, šie ginklai taip pat yra prieštaringai vertinami.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kasetinės bombos

Daugiau nei 100 šalių, įskaitant pagrindines JAV sąjungininkes, uždraudė naudoti kasetinius šaudmenis dėl jų galimos grėsmės civiliams gyventojams. Bombos veikia išsklaidydamos mažesnes „bombas“ didelėje teritorijoje. Jei kuri nors iš bombų nesprogsta, jos gali kelti ilgalaikį pavojų visiems, kurie su jomis susiduria, panašiai kaip sausumos minos.

D.Simsas sakė, kad Ukraina, priešingai nei rusai, „nėra suinteresuota naudoti kasetinius šaudmenis netoli civilių gyventojų“.

„Rusai šiuos ginklus naudojo prieš civilius gyventojus civilinėse bendruomenėse, o tai labai skiriasi nuo to, ką ketina daryti ukrainiečiai“, – sakė D.Simsas. „Ukrainiečiai ketina naudoti kasetinius šaudmenis taktinėje aplinkoje, prieš rusus, o ne prieš civilius gyventojus.“

NATO viršūnių susitikime dalyvavę Vakarų partneriai pažadėjo suteikti Ukrainai karinę pagalbą, kurios suma siekia apie 1,5 mlrd. eurų.

„Susitikimai Vilniuje buvo labai produktyvūs. Ukraina iš tarptautinių partnerių gaus daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų karinės pagalbos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

O.Reznikovas sakė, kad atsižvelgdamos į Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, karinę pagalbą pasiūlė septynios šalys. Tarp jų buvo 700 mln. eurų vertės Vokietijos pagalbos paketas, į kurį įeina 25 tankai „Leopard“.

Be to, V.Reznikovas sakė, kad karinę pagalbą suteikė Prancūzija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Kanada ir Norvegija.

Australija, kuri nėra NATO narė, taip pat suteikė karinės pagalbos paketą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jei Ukraina būtų priimta į NATO, tai padidintų įtampą pasaulyje.

Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai šią savaitę Lietuvos sostinėje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Aljansas įsipareigojo glaudžiau bendradarbiauti su Kyjivu. 

„Esu įsitikinęs, kad tai nepadidins pačios Ukrainos saugumo, o apskritai padarys pasaulį daug labiau pažeidžiamą ir sukels papildomą įtampą tarptautinėje arenoje“, – sakė V.Putinas. 

Daugiau skaitykite čia.

Ukrainos gynybos pajėgos sudavė naujus triuškinančius smūgius Rusijos okupantų pozicijoms. Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje socialiniame tinkle „Facebook“ .

„Gynybos pajėgų aviacija per parą sudavė 5 smūgius personalo susitelkimo rajonams ir 2 smūgius priešo priešlėktuvinių raketų sistemoms“, – sakoma pranešime.

Be to, Ukrainos raketinių pajėgų daliniai ir artilerija per dieną smogė priešo gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos rajonui, 10 artilerijos ginklų šaudymo pozicijų ir priešo priešlėktuvinės gynybos radarui.

Tuo pat metu Rusijos užpuolikai surengė 46 oro smūgius ir atliko apie 40 atakų iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų į Ukrainos karių pozicijas ir gyvenvietes.

„Deja, nukentėjo civiliai gyventojai, tarp kurių yra vaikų, buvo sunaikinti gyvenamieji pastatai ir kita civilinė bei administracinė infrastruktūra“, – sakoma pranešime.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pralaimėjo karą Ukrainoje, Maskvai stokojant išteklių ir patiriant ekonominių sunkumų.

„V.Putinas jau pralaimėjo karą“, – spaudos konferencijos Helsinkyje metu po derybų su Šiaurės šalių vadovais sakė J.Bidenas.

„Nėra jokios galimybės, kad jis laimėtų karą Ukrainoje“, – pridūrė jis. 

Daugiau skaitykite čia.

Karališkojo gynybos tyrimų instituto (RUSI) duomenimis, Rusija ėmėsi cheminėmis medžiagomis slopinti savo karius, kad prastai apmokyti civiliai ir nuteistieji, nepaisydami sunkumų, toliau kovotų Ukrainoje.

Gegužės mėn. paskelbtoje ataskaitoje analizuojama, kaip antraisiais konflikto metais keitėsi Rusijos karinė taktika. Joje cituojami ukrainiečių kariškiai, kurie teigė, kad rusų kariai, su kuriais jie susiduria, dažnai atrodo „apsvaigę nuo amfetaminų ar kitų narkotinių medžiagų“.

Ataskaitoje teigiama, kad labiausiai tikėtina, jog tie apsvaigę vyrai yra Rusijos „vienkartiniai pėstininkai“, kuriuos daugiausia sudaro šauktiniai iš Luhansko ir Donecko liaudies respublikų, „Wagner“ grupuotės pašaukti kaliniai ir mobilizuoti karo prievolininkai. 

Pasak Karališkojo tyrimų instituto, šie „vienkartiniai“ kariai nedidelėmis grupėmis siunčiami „kautis“ su Ukrainos gynyba „iki mirties“. Ukrainos kariai, kalbėję su RUSI ekspertais, pastebėjo, kad daugelis rusų karių net ir sužeisti toliau žengia pirmyn.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Ataskaitoje rašoma, kad mūšio lauke rasta medžiaga indikuoja, kad rusų kariai greičiausiai svaigiąsias medžiagas vartoja skystu pavidalu.

Pasak į atsargą išėjusio Australijos kariuomenės generolo majoro ir karinio stratego Micko Ryano, kuris teigė, kad buvo šios taktikos liudininkas, kai 2000 m. su pėstininkų batalionu buvo Rytų Timoro pasienyje, narkotinių medžiagų vartojimas gali būti niūri mūšio lauko strategija, tačiau ji nėra neįprasta.

„Tai nieko naujo: siųsti karius į priekį apsvaigusius nuo narkotikų, tai iš tikrųjų gana dažnas reiškinys karinėje istorijoje“, – tvirtino jis.

Rusija taip pat turi savo istoriją, susijusią su narkotikų ir alkoholio vartojimu karo metu. Balandžio mėn. atnaujintoje Jungtinės Karalystės žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Rusijos kariai Ukrainoje žūsta dėl alkoholizmo.

Šių metų pradžioje vienas paimtas į nelaisvę rusų karys žiniasklaidos grupei CNN pasakojo, kad jo vadai Ukrainoje buvo apsvaigę nuo skausmą malšinančių vaistų ir įsakė kariams daryti pavojingus, beprasmiškus dalykus, pavyzdžiui, bėgti po minosvaidžių ugnimi. 

Tikėtina, kad ši taktika yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad Rusijos kariai ir toliau kovotų net tada, kai jų vadai jiems davė nedaug motyvacijos kovai, pažymėjo M.Ryanas.

Ukrainiečiai, pasak jo, turi „krūvas tikslų“. Jie tiksliai žino, su kuo kovoja ir dėl ko kovoja – su priešu, kuris nori sunaikinti jų tautą.

Praėjus kelioms valandoms po Jevgenijaus Prigožino maišto pabaigos, teisėsaugos institucijos sulaikė 13 aukšto rango kariškių, o dar 15 atleido arba nušalino nuo pareigų, rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais.

Tarp jų – buvęs Rusijos kariuomenės, surengusios imnvaziją į Ukrainą, vadas Sergejus Surovikinas, Andrejus Judinas, Vladimiras Aleksejevas ir Michailas Mizincevas.

Vienas iš laikraščio šaltinių teigė, kad sulaikymai susiję su „gretų valymu“ nuo asmenų, kurie, kaip manoma, nebėra verti pasitikėjimo.

Generolas S.Surovikinas tebėra sulaikytas ir apklausiamas Maskvoje, teigė WSJ šaltiniai. Kaltinimai jam nepareikšti. Pasak vieno iš laikraščio pašnekovų, S.Surovikinas žinojo apie būsimą maištą, bet jame nedalyvavo.

S.Surovikinas ir V.Aleksejevas per maištą paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose ragino „Wagner“ samdinius sustoti ir nelieti kraujo.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“ nuotr./Sergejus Surovikinas, Jevgenijus Prigožinas

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį transliuotame interviu pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO, Aljansui pareiškus, kad kvietimas Kyjivui bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir jis įvykdys keliamas sąlygas.

„Neabejoju, kad taip įvyks“, – sakė L.Austinas transliuotojui CNN, paklaustas, ar Ukraina prisijungs prie Aljanso po to, kai baigsis karas su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Jis taip pat pažymėjo, kad didelė dalis Ukrainos ginkluotės vis dar tebėra sovietinių laikų įranga, ir sakė, kad „kalbant apie mokymą ir aprūpinimą, dar reikia daug nuveikti“, kad šalis atitiktų NATO standartus.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Mes atliekame šį darbą, nes padedame jiems kovoti šiame kare“, – sakė L.Austinas.

Šią savaitę Lietuvoje vykusiame 31 NATO valstybės viršūnių susitikime Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tvirtino, kad Aljansas niekada nenaudojo griežtesnės kalbos kaip dabar, kad paremtų Ukrainą jos įnirtingoje kovoje siekiant įveikti Rusijos invaziją.

Pirmąją viršūnių susitikimo dieną Aljanso vadovai pažadėjo, kad Ukrainos ateitis yra NATO, ir sutrumpino galimą procesą, kurį Kyjivas turės pereiti, kad įstotų į bloką.

Tačiau pažadas dėl būsimos narystės be apibrėžto laiko atspindi Jungtinių Valstijų susirūpinimą dėl galimo branduolinio konflikto su Rusija.

Vėliau Didžiojo septyneto (G-7) valstybių vadovai pažadėjo remti Ukrainą tiek laiko, kiek prireiks Rusijos invazijai įveikti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad tai reiškia reikšmingą saugumo pergalę, tačiau neslėpė, kad siekė, jog būtų nustatytas tvirtas Kyjivo įstojimo į NATO tvarkaraštis.

Europos Parlamentas (EP) patvirtino planus didinti šaudmenų ir raketų gamybą Europos Sąjungoje, kad būtų įveiktas dabartinis deficitas, pranešė EP spaudos tarnyba.

Pažymima, kad Amunicijos paramos aktu (ASAP) siekiama paspartinti šaudmenų ir raketų tiekimą Ukrainai ir padėti valstybėms narėms papildyti savo arsenalus.

Įgyvendinant tikslines priemones, įskaitant 500 mln. eurų finansavimą, siekiama kuo greičiau padidinti ES gamybos pajėgumus, kad būtų išspręstas dabartinis gynybos produktų, įskaitant artilerijos šaudmenis, raketas ir jų komponentus, trūkumas.

Anksčiau per derybas su ES Taryba EP nariai užtikrino, kad finansavimas būtų skiriamas įvairesniems projektams ir kad mažosios ir vidutinės įmonės galėtų gauti didesnį finansavimą.

EP nariai taip pat primygtinai reikalavo, kad ES šalys pagal šiuos teisės aktus finansuojamą amuniciją Ukrainai teiktų be eksporto apribojimų.

Kad dokumentas įsigaliotų, dabar jį turi patvirtinti ES Taryba.

Gegužės pradžioje ES Taryba patvirtino sprendimą skirti 1 mlrd. eurų paramą Ukrainai bendram šaudmenų ir raketų įsigijimui.

Ispanija perduos Ukrainai naują pagalbos siuntą, kurios dalį sudaro mobili ligoninė ir šarvuotos medicinos transporto priemonės, pranešė Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba.

„Ukrainos ir Ispanijos susitikimas vyko mišriu formatu – į Ukrainą atvyko Santa Klaros vienuolyno fondo geradariai, o Ispanijos gynybos ministerijos atstovai prisijungė per vaizdo konferenciją“, – sakoma pranešime.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles

Pažymima, kad Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles ir Santa Klaros vienuolyno fondo direktorė sesuo Liucija Karam Padilla neseniai lankėsi Saragosos karinių oro pajėgų bazėje, kur Valstybės sienos apsaugos tarnybos medicinos personalas mokosi dislokuoti ir valdyti mobiliąją ligoninę.

Ši Ispanijos gynybos ministerijos ligoninė netrukus atvyks į Ukrainą.

Ispanijos pusė patikino, kad ir toliau rems Ukrainą, ypač pasieniečius, kurie yra aktyvių kovų zonose ir nuolat apšaudomi pasienyje su Rusijos Federacija.

Be mobiliosios ligoninės, Ukrainos pasieniečiai gaus medicininių transporto priemonių, įskaitant šarvuočius, kuriais galės evakuoti sužeistuosius iš karo zonos.

Neseniai pranešta, kad Ispanija skiria naują 55 mln. eurų vertės pagalbos Ukrainai paketą.

Ketvirtadienį po pietų Zaporižios gyventojai išgirdo sprogimą, nors oro pavojaus signalas buvo paskelbtas vos prieš kelias minutes, pranešė Ukrainos valstybinis transliuotojas „Suspilne“.

Likus kelioms minutėms iki sprogimo, Ukrainos karinės oro pajėgos įspėjo apie raketų grėsmę Zaporižios srityje.

Oficialūs šaltiniai kol kas neatskleidė incidento detalių ir sprogimo priežasties. Tačiau gyventojams nurodyta likti slėptuvėse.

Trečiadienį Rusijos pajėgos taip pat atakavo Zaporižią pasinaudodami nežinomu kariniu objektu. Vietos žiniasklaida pranešė, kad mieste sprogo rusų drono fragmentas.

Per incidentą buvo sužeistas mažiausiai 21 žmogus. Tarp sužeistųjų buvo aštuoni vaikai.

Tuo tarpu liepos 7 d. Rusijos pajėgos miestą atakavo raketomis S-300. Dėl to viename iš pastatų kilo gaisras.

Rusijos branduolinės energetikos vadovas Aleksejus Lichačiovas ketvirtadienį atmetė Ukrainos teiginius, kad Maskva rengė sąmokslą susprogdinti jos kontroliuojamą atominę elektrinę, sakydamas, kad nėra jokių įrodymų, galinčių tai patvirtinti.

Jo nuomone, tik „visiškas idiotas“ galėtų taip neapgalvotai pasielgti, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Kyjivas ne kartą yra sakęs, kad Rusijos pajėgos planavo susprogdinti Zaporižios atominę elektrinę pietų Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos pajėgos užminavo kelių reaktorių stogus didžiausioje Europoje elektrinėje, kurią Rusija užėmė netrukus po to, kai 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Trečiadienį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pareiškė, kad per elektrinės patikrinimą nepastebėjo jokių minų ar sprogmenų, nors teigė laukianti, kol bus galima patekti ant reaktorių Nr.3 ir Nr.4 stogų.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

„Tie, kurie ten norėjo surengti kokią nors provokaciją, buvo demaskuoti“, – valstybinei televizijai tvirtino A.Lichačiovas, remdamasis TATENA pastebėjimais.

Jo įsitikinimu, Ukrainos teiginiai apie tariamus Rusijos ketinimus elektrinėje yra informacinio karo prieš Maskvą dalis.

„Reikia būti visišku idiotu, kad susprogdintum atominę elektrinę, kurioje dirba trys su puse tūkstančio žmonių, įskaitant labai daug žmonių iš visos Rusijos“, – sakė A.Lichačiovas.

Naujienų agentūrai „Reuters“ nepavyko patikrinti nė vienos pusės teiginių. Ir Rusija, ir Ukraina kaltino viena kitą grėsme elektrinės saugumui.

TATENA ne kartą yra sakiusi, kad elektrinė neturėtų būti naudojama sandėliavimui ar kaip sunkiosios ginkluotės bazė. Ji taip pat teigė, kad elektrinėje vandens, naudojamo reaktoriams ir panaudotam branduoliniam kurui aušinti, užteks keliems mėnesiams, nepaisant to, kad netoliese esanti Naujosios Kachovkos užtvanka buvo sugriauta.

Ketvirtadienį laikinai okupuotame Donecko mieste girdėjosi sprogimai. Vietos gyventojai susirašinėjimo platformos "Telegram" kanaluose pranešė apie kylančius tirštus dūmų debesis.

Vietiniai taip pat informavo, kad pataikyta netoli gamyklos "Topaz", kuri kūrė ir gamino sudėtingas radiotechnines sistemas ir kompleksus, įskaitant tolimosios radiotechninės žvalgybos ir ankstyvojo perspėjimo sistemas, skirtas oro gynybos sistemoms.

Doneckas nuo 2014 m. yra okupuotas Rusijos. Tačiau pastaruoju metu okupuotame mieste vis dažniau pasigirsta sprogimų. Pavyzdžiui, užfiksuota apšaudymų prie Rusijos karių susitelkimo vietų arba jų amunicijos ir įrangos sandėlių.

Ketvirtadienio rytą Rusijos kariuomenė užpuolė Gyvačių salą Odesos regione, numesdama ant jos bombą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Pietų operatyvinė vadovybė.

„Auštant, naudodamas taktinius lėktuvus, priešas atakavo Gyvačių salą numesdamas didelės sprogstamosios galios bombą“, – sakoma pranešime.

Kaip pranešta anksčiau, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai lankėsi Gyvačių saloje, kur pagerbė Ukrainos didvyrius ir padėkojo visiems, kurie 500 dienų priešinosi Rusijos agresijai.

Ukraina jau gavo kasetinių šaudmenų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tačiau mūšio lauke jų dar nepanaudojo, komentare žiniasklaidos grupei CNN patvirtino brigados generolas Oleksandras Tarnavskis, Tauridės operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės vadas. 

Jo nuomone, tokio tipo amunicija turės didelės įtakos kovų eigai. 

„Mes juos (kasetinius šaudmenis) gavome, dar nenaudojome, bet jie gali iš esmės pakeisti (karo veiksmų eigą)“, – sakė O.Tarnavskis.

Gavusios kasetinių šaudmenų Ukrainos ginkluotosios pajėgos įgis pranašumą, pridūrė generolas.

Pažymima, kad iki šiol Ukraina nepatvirtino kasetinių šaudmenų atvežimo, tačiau jau patikino Jungtines Valstijas, kad nenaudos jų tankiai apgyvendintose vietovėse. Tai patvirtino ir pats O.Tarnavskis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kasetinės bombos

Dėl kasetinių šaudmenų Baltuosiuose rūmuose vyko daug diskusijų. Po kelis mėnesius trukusių derybų tarpusavyje Vašingtonas galiausiai pritarė jų perdavimui Ukrainai.

Į naująjį paketą iš JAV, be kita ko, taip pat buvo įtraukta HIMARS amunicija, 32 „Bradley“ patrankos, tiek pat „Stryker“, „Javelin“ ir kitų prieštankinių sistemų bei raketų.

Nei Jungtinės Valstijos, nei Ukraina, nei Rusija nėra pasirašiusios Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų. Rusijos pajėgos ne kartą juos naudojo tiek mūšio lauke prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, tiek prieš Ukrainos civilius gyventojus. 

Tiketina, kad kasetiniai šaudmenys padės Ukrainai išspręsti dvi pagrindines problemas: poreikį turėti daugiau šaudmenų artilerijai ir raketų sistemoms ir sumažinti Rusijos kiekybinę persvarą artilerijoje.

Aukšto rango Rusijos generolas, vadovaujantis pajėgoms okupuotoje Pietų Ukrainoje, teigia, kad buvo netikėtai atleistas iš pareigų po to, kai apkaltino Maskvos gynybos ministerijos vadovybę išdavus savo karius ir nesuteikus pakankamos paramos.

Savaitės pradžioje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie tai, kad Rusijos generalinio štabo viršininkas armijos generolas Valerijus Gerasimovas atleido 58-osios Jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vadą generolą majorą Ivaną Popovą po to, kai jis išreiškė susirūpinimą savo kariais, dislokuotais Zaporižios srityje, kur šiuo metu vyksta intensyvus Ukrainos kontrpuolimas.

Generolas majoras Rusijos įstatymų leidėjo Andrejaus Guruliovo paskelbtame balso pranešime tvirtino, kad buvo atleistas iš pareigų po to, kai aukščiausiajai vadovybei pasakė tiesą apie padėtį fronte.

Plačiau skaitykite ČIA.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Generolas majoras Ivanas Popovas (kairėje) skundėsi, kad Rusijos kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas jį atleido

Po praėjusį mėnesį įvykdyto ir nutraukto samdinių grupės „Wagner“ maišto Rusijoje šalies vadovybė patiria didelę „trintį ir sumaištį“, tačiau to poveikis fronto linijoms Ukrainoje vis dar neaiškus, ketvirtadienį pareiškė Jungtinių Valstijų vyriausiasis generolas Markas Milley.

Pasiekus susitarimą, grupuotės vadas Jevgenijus Prigožinas teigė, kad maištu buvo siekiama ne nuversti vyriausybę, o „patraukti atsakomybėn“ kariuomenės ir gynybos vadus už, jo žodžiais tariant, jų klaidas ir neprofesionalius veiksmus Ukrainoje.

„Strateginiame lygmenyje gana aišku, kad yra nemažai trinties ir sumaišties“, – sakė generolas Markas Milis, Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas, nedidelei grupei žurnalistų, kartu su juo keliaujančių po Aziją.

„AFP“/„Scanpix“/JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas A.Milley

„Labai aukštuose lygmenyse vyksta didelė drama. Kaip visa tai išsispręs dienos pabaigoje? Kol kas nesu tuo tikras“, – pažymėjo generolas.

„Nemanau, kad mes su tuo baigėme“, – pridūrė jis.

M.Milley nuomone, žemesnio rango Rusijos kariai Ukrainoje tikriausiai labiau susitelkė į padėtį vietoje ir stengiasi išgyventi vieną dieną po kitos.

Žurnalistų paklaustas, kur šiuo metu galėtų būti J.Prigožinas, kai iš pradžių jo atvykimą į Baltarusiją patvirtino autoritarinis šalies lyderis Aliaksandras Lukašenka, o pirmadienį apie anksčiau vykusį J.Prigožino ir V.Putino susitikimą paskelbė Kremlius, JAV generolas nepasakė, kur, jo nuomone, jis galėtų būti. 

„Manau, kad jis, tiesą sakant, vaikšto pirmyn ir atgal (tarp Rusijos ir Baltarusijos)“, – teigė jis.

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas trečiadienį pareiškė, kad praėjusio mėnesio pabaigoje jis ir Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Williamas Burnsas per pokalbį telefonu aptarė, „ką daryti su Ukraina“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Birželio 30 d. leidiniai „The New York Times“ ir „The Wall Street Journal“ pranešė, kad W.Burnsas paskambino S.Naryškinui, norėdamas patikinti Kremlių, kad Jungtinės Valstijos neprisidėjo prie trumpo Rusijos samdinių grupuotės vadovo Jevgenijaus Prigožino ir jo „Wagner“ pajėgų maišto.

S.Naryškinas patvirtino, kad CŽA vadovas iškėlė „birželio 24 d. įvykius“, kai samdiniai užėmė pietinį Rusijos miestą Rostovą prie Dono ir judėjo Maskvos link, o po to, tarpininkaujant autoritariniam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, susitarė su Kremliumi dėl sukilimo nutraukimo.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas

Pasak, Rusijos žvalgybos vadovo, didžiąją pokalbio, trukusio apie valandą, dalį „svarstėme ir aptarėme, ką daryti su Ukraina“.

JAV Centrinė žvalgyba atsisakė komentuoti jo pastabas, pažymėjo naujienų agentūra „Reuters“.

Ukraina, į kurią 2022 m. vasarį įsiveržė Rusija, teigia, kad kitos šalys neturėtų derėtis dėl jos ateities jos vardu, o JAV ne kartą palaikė šį principą, apibūdinamą kaip „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“.

W.Burnsas ir S.Naryškinas palaikė bendravimą nuo karo Ukrainoje pradžios, nors kiti tiesioginiai Maskvos ir Vašingtono kontaktai yra minimalūs, o šių dviejų šalių santykiai pasiekė žemiausią lygį nuo 1962 m. Kubos raketų krizės.

Naujienų agentūrai „Tass“ S.Naryškinas tvirtino, kad derybos dėl karo vis tiek kada nors taps įmanomos.

„Natūralu, kad derybos anksčiau ar vėliau bus įmanomos, nes bet koks konfliktas, taip pat ir ginkluotas, baigiasi derybomis, tačiau joms sąlygos dar turi subręsti“, – sakė jis.

Paklaustas apie šį pranešimą, Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė, jog „šiandien toks žmogus kaip S.Naryškinas neturi jokių svertų paveikti, kaip baigsis šis karas“.

M. Podoliakas teigė, kad Rusija pralaimi karą ir su tokiais žmonėmis kaip S.Naryškinas negali būti jokių derybų.

„Šis Rusijos elitas visiškai neadekvačiai suvokia įvykius, todėl su jais nėra apie ką kalbėti“.

Ketvirtadienį Rusijos kariai artilerijos ugnimi apšaudė Mykilskės kaimą Chersono srityje. Apšaudymo metu žuvo 85 metų moteris, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Pranešta, kad apie 12 val. Rusijos pajėgos artilerijos smūgiu apšaudė Mykilskės kaimą. Vienas iš sviedinių pataikė į pagyvenusios moters kiemą.

Į tragedijos vietą atvykę gydytojai galėjo tik konstatuoti jos mirtį. Moteris patyrė su daugybinius sužalojimus.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos perspėjo ukrainiečius dėl galimų rusų dronų atakų, nes užfiksuota, kad krovininiai lėktuvai iš Irano pradėjo rusams tiekti naujus krovinius su karine įranga, pranešė Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės atstovai.

„Raketų grėsmės lygis išlieka itin aukštas, o bepiločių orlaivių atakos neatmetamos esant naujiems krovininių lėktuvų tiekimams iš Irano“, – sakoma pranešime.

Atsižvelgiant į tai, ukrainiečiai raginami neignoruoti perspėjimų apie oro pavojų ir slėptis. Taip pat nesiartinti prie nežinomų ir įtartinų objektų.

Rusija naudoja Irano bepiločius orlaivius smūgiams Ukrainos teritorijoje rengti. Vakarai ne kartą tvirtino, kad Rusija susitarė su Teheranu tiekti bepiločius orlaivius, tačiau Maskva ir Iranas ilgai neigė šiuos kaltinimus.

Pateikus realių įrodymų, kad Rusija naudoja Irano gamybos dronus, Teheranas pakeitė savo poziciją ir pripažino savo dalyvavimą.

Didžiosios Britanijos žvalgyba pranešė, kad Rusija perėjo nuo mažų Irano bepiločių orlaivių siuntų gavimo oru prie didelių siuntų gavimo laivais iš Irano per Kaspijos jūrą.

Rusijos saugumo tarnyba FSB ketvirtadienį paskelbė sulaikiusi translyčių teisių aktyvistą, kaltinamą valstybės išdavimu dėl paramos Ukrainai.

Pareigūnai „sustabdė neteisėtą Rusijos piliečio, Oriolo regiono gyventojo, veiklą“, sakoma FSB pranešime. Jame teigiama, kad šis asmuo kaltinamas tėvynės išdavimu, nes teikė finansinę paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

FSB padarytame sulaikymo įraše, kurį paskelbė Rusijos valstybinė žiniasklaida, matyti, kaip ginkluoti vyrai kariškais drabužiais spaudžia prie sienos įtariamąjį.

„Reuters“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Įraše girdisi, kaip įtariamasis šaukiasi pagalbos, o tada yra surakinamas antrankiais ir įsodinamas į furgoną.

Kaip nurodė FSB, sulaikytasis yra translytis, dirbantis nevyriausybinei teisių stebėjimo organizacijai „OVD-Info“.

Šis asmuo kaltinamas pinigų pervedimo grupėms Ukrainoje organizavimu siekiant finansuoti ukrainiečių kariuomenę.

Už tėvynės išdavimą Rusijoje skiriama įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.

Minimas aktyvistas buvo sulaikytas Rusijos parlamentarams ketvirtadienį turint pradėti antrąjį įstatymo projekto, kuriuo būtų uždrausta keisti lytį, svarstymą.

Nuo 2022 metų vasario, kai pradėjo didelio masto puolimą Ukrainoje, Rusija priėmė virtinę socialiai konservatyvių priemonių, ypač nukreiptų prieš LGBTIQ bendruomenę, siekdama užgniaužti tokį elgesį, kokį laiko iškrypusiu ir įtakojamu Vakarų.

Nyderlandai nusprendė pritarti deklaracijai dėl saugumo garantijų Ukrainai, dėl kurios vakar NATO aukščiausiojo lygio susitikime susitarė Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovai.

Apie tai Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra pranešė tviteryje.

„Palankiai vertinu G7 deklaraciją dėl paramos Ukrainai, įskaitant paskelbtas saugumo priemones. Nyderlandai prisijungs prie šios iniciatyvos ir prisidės prie šių Ukrainai skirtų saugumo priemonių, glaudžiai koordinuodami veiksmus su tarptautiniais partneriais“, – rašė ministras.

Vėliau jis pridūrė, kad yra „labai svarbu, kad tarptautinė bendruomenė ilgam palaikytų ukrainiečius ir pasipriešintų neteisėtai ir neišprovokuotai Rusijos invazijai“.

W.Hoekstra teigimu, Nyderlandai pasisako už laisvą, nepriklausomą, demokratinę, saugią ir suverenią Ukrainą.

Trečiadienį per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą G-7 grupės vadovai susitarė dėl deklaracijos dėl saugumo garantijų Ukrainai. Joje numatyta ilgalaikė saugumo ir ekonominė parama.

Švedija, Danija, Islandija, Norvegija ir Suomija taip pat nusprendė pritarti deklaracijai dėl saugumo garantijų Ukrainai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas spaudai Andrijus Kovaliovas nacionalinio teletilto metu pranešė, kad iš laikinai okupuotame Berdiansko mieste esančio sugriauto viešbučio „Kopa“ visą naktį sunkvežimiais buvo vežami Rusijos kariškių kūnai. 

„Laikinai okupuotame Berdianske dėl smūgio į viešbutį „Kopa“ naktį užfiksuotas aktyvus Rusijos kariškių kūnų išvežimas sunkvežimiais į vietos morgą“, – pažymėjo jis.

Anksčiau pranešta, kad antradienį Berdianske įvyko keli sprogimai, įskaitant sprogimą viešbutyje „Kopa“, kuriame gyveno rusų okupacinė karinė vadovybė. Tądien smogta ir vienai gamyklai.

„Wikimapia“/Viešbutis „Kopa“ Berdianske

Apšaudymo metu žuvo generolas leitenantas Olegas Cokovas, kuris buvo Pietų karinės apygardos vado pavaduotojas. Nors oficialaus pranešimo apie šį paskyrimą nebuvo, tačiau tai galėtų paaiškinti, kodėl jis tuo metu galėjo būti Berdianske ir patekti į apšaudymą.

Pasak A.Kovaliovo, po sprogimų Rusijos pajėgos suaktyvino kontržvalgybinę veiklą okupuotame Mariupolyje: rengiami reidai į vietos gyventojų namus, tikrinami dokumentai ir telefonai.

Jis spėjo ,kad taip bandoma įbauginti vietos gyventojus ir nustatyti tuos, kurie padeda Ukrainos gynėjams. 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva Ukrainai pažadėtus Vakarų naikintuvus F-16 laikys branduoline grėsme, nes jie gali nešti atominius ginklus.

Ukrainiečiai, kovojantys su jau beveik pusantrų metų besitęsiančia Rusijos invazija, modernių karinių lėktuvų prašo iš Vakarų sąjungininkių, teikiančių Kyjivui karinę pagalbą.

S.Lavrovas kalbėjo apie JAV planą perduoti Ukrainai lėktuvus F-16, nors Vašingtonas nėra davęs leidimo jokiai šaliai juos tiekti.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

„Rusija negali ignoruoti šių lėktuvų gebėjimo nešti branduolinius ginklus. Čia nepadės jokios garantijos“, – S.Lavrovo žodžius citavo Rusijos užsienio reikalų ministerija.

„Vykstant kovinėms operacijoms mūsų kariškiai nesiruošia aiškintis, ar kiekvienas konkretus tokio tipo orlaivis yra pritaikytas gabenti branduolinį ginklą, ar ne“, – kalbėjo jis.

„Mes patį faktą, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi tokias sistemas, laikysime Vakarų grėsme branduolinėje srityje“, – sakė jis.

Nyderlandai ir Danija vadovauja planui mokyti Ukrainos pilotus naudotis JAV pagamintais orlaiviais. Šis planas yra 11 šalių koalicijos dalis.

Programa bus pradėta vykdyti Danijoje rugpjūtį.

Dėl naktį Rusijos pajėgų įvykdytos dronų atakos prieš Kyjivą niekas nežuvo, tačiau yra keturi sužeistieji, pranešė Kyjivo valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos atstovai.

Buvo patikslinta, kad anksčiau pasirodžiusi informacija apie žuvusį vyrą yra susijusi su buitiniu gaisru, kuris vienu metu kilo rusų smūgio metu.

„Iš tiesų vyras žuvo dėl gaisro, kuris nebuvo susijęs su priešo puolimu“, – teigiama Nepaprastųjų situacijų tarnybos pranešime.

Kalbant apie bendrą dėl išpuolio Kyjive sužeistų žmonių skaičių, jis siekia mažiausiai 4 asmenis.

„Reuters“/„Scanpix“/Kyjivas po naktinių atakų

Ukrainos kariuomenė toliau užtikrintai žengia į priekį dviem fronto linijomis ir daro pažangą prie Bachmuto ir Zaporižios srityje, nacionalinio teletilto eteryje paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas spaudai Andrijus Kovaliovas.

Jo teigimu, Ukrainos gynėjai toliau spaudžia rusus Melitopolio, Berdiansko ir Bachmuto kryptimis, o Zaporižios srityje – sėkmingai veikia dviejuose rajonuose netoli Orichivo miesto.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Ukrainos kariai taip pat toliau vykdo puolamuosius veiksmus į šiaurę ir pietus nuo Bachmuto. Pasak atstovo spaudai, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiekė dalinės sėkmės pietiniame flange ir stiprina savo pozicijas.

Tuo pat metu Ukrainos gynėjai toliau stabdo Rusijos pajėgų puolimą Kupjansko, Lymano, Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis. Rusijos kariai bando pralaužti Ukrainos gynybą ir telkia rezervus, tačiau Ukrainos kovotojai atakas atremia, pažymėjo A.Kovaliovas.

Karo studijų instituto (ISW) analitikai vienoje iš ataskaitų nurodė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos atlieka puolamąsias operacijas prie administracinės sienos tarp Zaporižios ir Donecko sričių bei sėkmingai jas vykdo, taip pat jie laiko pozicijas kairiajame Chersono srities krante.

Per antradienį rusų įvykdytą išpuolį Zaporižioje sužeistų žmonių skaičius pasiekė mažiausiai 21 asmenį, tarp kurių – 8 vaikai, pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško.

„Dėl regioniniame centre nukritusio sprogstamojo objekto aukų skaičius išaugo iki 21“, – rašė jis.

Pasak J.Malaško, iš jų 6 suaugusieji ir 7 vaikai yra gydymo įstaigose.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 15 suaugusiųjų ir 7 vaikai yra prižiūrimi medikų.

„Šiuo metu pavojaus jų gyvybei nėra. Kiti nukentėjusieji gydomi ambulatoriškai“, – sakoma pareiškime.

Jurijus Malaško/ „Telegram“/Išpuolio padariniai Zaporižioje

Antradienį nežinomame Rusijos pajėgų kariniame objekte Zaporižioje įvyko sprogimas, iš pradžių pranešta apie šešis sužeistus žmones. Vietos žiniasklaida pažymėjo, kad sprogimą sukėlė rusų bepiločio orlaivio nuolaužos.

Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos nuožmiai atakavo Ukrainos miestus ir regionus. Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai spėjo, kad jos – Kremliaus atsakas į Vilniuje vykusį NATO viršūnių susitikimą.

Iš netoliese esančio kolonijinio forto pasigirdus sveikinimo patrankų šūviams, antradienį į Havaną įplaukė Rusijos karinio jūrų laivyno mokomasis laivas „Perekop“, pranešė žiniasklaidos grupė CNN.

Pasak Kubos valstybinės naujienų tarnybos „Prensa Latina“, keturių dienų vizito Kuboje metu „Perekop“ jūreiviai „vykdys įvairią veiklą“, o Kubos visuomenei bus suteikta galimybė apžiūrėti laivą.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos karo laivas Havanoje

Tai – pirmas oficialus Rusijos karinio jūrų laivyno vizitas į Kubą per daugelį metų ir dar vienas ženklas, kad dviejų Šaltojo karo laikų sąjungininkių santykiai po to, kai žlugus Sovietų Sąjungai beveik žlugo ir Kubos ekonomika, atsigauna.

Nors dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ji buvo visuotinai atstumta, Kubos vyriausybė vis dažniau gina Maskvą.

„Mes smerkiame, mes atmetame NATO plėtrą Rusijos sienų link“, – gegužės mėn. per retą interviu Rusijos kontroliuojamam tinklui RT sakė Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis.

Jis taip pat peikė Jungtinių Valstijų ekonomines sankcijas Rusijai ir skelbė apie Kuboje plėtojamus Rusijos „bendradarbiavimo ir kooperacijos projektus“.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių paskelbtos saugumo garantijos Ukrainai buvo vienas iš pagrindinių NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje įvykių, nacionalinio teletilto eteryje pažymėjo Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Jis teigė, kad „nedaug kas analizavo“ bendrą G-7 šalių deklaraciją dėl paramos Ukrainai. Pasak O.Danilovo, tai buvo vienas iš pagrindinių NATO aukščiausiojo lygio susitikimo įvykių Ukrainai.

„Labai svarbu, kai branduolinės valstybės mums teikia pagalbą“, – pabrėžė tarybos sekretorius.

O.Danilovas, trečiadienį pasibaigus NATO viršūnių susitikimui, taip pat sakė, jog šis susitikimas parodė, jog rusų svajonės atkurti imperiją gali būti numarintos.

„Mes būsime NATO, dėl to nebėra jokių abejonių. Be to, vakarykštis susitikimas parodė, kad rusų svajonėms apie Rusijos imperijos atkūrimą atėjo galas. Rusijos imperijos nebebus“, – tvirtino jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Oleksijus Danilovas

Ukrainos valstybinis transliuotojas „Suspilne“ pasidalino naujausia informacija apie trečią naktį iš eilės vykdytos Rusijos atakos prieš Kyjivą nuostolius.

Anot pranešimų, Kyjivo Darnyckio rajone per naktinę ataką numušto bepiločio orlaivio fragmentas pataikė į 25-ąjį pastato aukštą ir sunaikino vieną iš butų.

Teigiama, kad vyras, į kurio butą buvo pataikyta, buvo namuose – jį sužeidė šrapnelis, jam suteikta pagalba, dabar jo būklė stabili.

Pasak į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno, gretimame name gyvenanti mergina taip pat buvo sužeista ir paguldyta į ligoninę.

Kasdienėje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atkreipė dėmesį į birželio mėnesį užfiksuotus pranešimus, kuriuose nurodyta, jog Rusijos pajėgos panaudojo keliomis tonomis sprogmenų prikrautus pasenusius šarvuočius kaip savadarbius sprogstamuosius užtaisus.

Tikėtina, kad įgula išlipa iš transporto priemonės po to, kai nustato jos kursą.

Dauguma tokių atvejų užfiksuoti Marijinkos apylinkėse, netoli Donecko miesto. Naujos taktikos pasitelkimo laikas galimai nėra atsitiktinis: apie tai pranešta praėjus kelioms dienoms po to, kai čečėnų daliniai sustiprino teritoriją. 

„Yra reali tikimybė, kad čečėnų pajėgos yra šios taktikos pradininkės“, – pažymėjo britų žvalgyba.

Čečėnų kovotojai yra įgudę naudoti savadarbius sprogstamuosius užtaisus dar nuo 1990-ųjų Čečėnijos karų laikų. Gynybos ministerija pabrėžė, jog čečėnai, kovojantys už Ukrainą, panašius sprogramuosius užtaisus pagamino ir 2023 m. sausio mėn.

Pasak britų žvalgybos, dauguma tokių savadarbių rusų užtaisų beveik neabejotinai sprogo nepasiekę taikinio dėl prieštankinių minų ir tiesioginės ugnies derinio, todėl kyla abejonių dėl šių pajėgumų efektyvumo.

„Tačiau šie užtaisai sukelia itin didelius sprogimus, kurie vis tiek gali turėti psichologinį poveikį besiginančioms pajėgoms“, – priduriama apžvalgoje.

Pirmadienį gerokai padaugėjo painiavos dėl Rusijos kariuomenės karinės operacijos Ukrainoje vadovo. Kartu tapo aišku, kad Kremlius nebekontroliuoja informacinės erdvės, o Turkijos sprendimas dėl Švedijos narystės NATO iš esmės keičia situaciją regione.

Apie tai naujausioje karo fronte apžvalgoje estų leidiniui „Postimess“ rašo saugumo ekspertas Raineris Saksas.

15min pateikia saugumo eksperto R.Sakso vertinimą apie situaciją Ukrainos karo fronte, V.Gerasimovo pasirodymą Rusijos propagandos kanaluose, J.Prigožino susitikimą su V.Putinu bei svarbius NATO sprendimus, kurie turės įtakos Kremliaus vykdomai politikai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad per pastarąją parą likvidavo 510 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė daugiau nei 236 tūkst. gyvosios jėgos nuostolių.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 2 tankai, 9 šarvuotosios kovos mašinos, 23 artilerijos sistemos, 4 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 6 priešlėktuvinės gynybos sistemos.

Taip pat buvo nukauti 26 bepiločiai orlaiviai.

Australijos gynybos ministras ketvirtadienį išreiškė abejonę dėl galimybės paremti Ukrainos kariuomenę nebenaudojamais naikintuvais, sakydamas, kad patenkinti šį Kyjivo prašymą būtų sudėtinga.

NATO viršūnių susitikimo Lietuvoje kuluaruose Australija padidino savo paramą Ukrainai ir pažadėjo papildomai atsiųsti 30 šarvuočių „Bushmaster“, kurių vertė 67 mln. JAV dolerių (61 mln. eurų).

Tačiau Kyjivas taip pat yra teiravęsis Australijos apie dešimčių nebenaudojamų naikintuvų F-18 būklę. Ukrainiečiams jie galėtų būti didelė parama kovojant su Rusijos oro pajėgų galia.

Australijos gynybos ministras Richardas Marlesas sakė, kad pokalbiai dėl orlaivių suteikimo tęsiasi, tačiau jų siuntimas yra daug sudėtingesnis nei kitos karinės paramos formos.

„AP“/„Scanpix“/Australijos gynybos ministras Richardas Marlesas

„Orlaiviai tampa daug sudėtingesniu klausimu, – sakė jis nacionaliniam transliuotojui ABC. –  Situacija dėl orlaivių yra gana sudėtinga, tačiau mes ir toliau su Ukraina apie tai kalbėsimės.“

„Tai, ką duodame ir ką darome, turi būti praktiška ir keisti situaciją“, – pridūrė ministras.

Ukrainos ambasadorius Australijoje Vasylis Myrošnyčenka birželį pareiškė, kad Kyjivas domisi šiais orlaiviais.

„Buvo prašymas pateikti informaciją, – sakė jis. – Ukraina nagrinėja naikintuvų pajėgumus, įskaitant ir šiuos.“

Australijos karališkosioms oro pajėgoms iš viso priklausė 71 F-18. 2019–2021 metais jų eksploatacija buvo nutraukta, jie užleido vietą moderniausiems F-35.

Kariniai analitikai apskaičiavo, kad šiuo metu sandėliuose yra apie 40 naikintuvų F-18, nors neaišku, kiek iš jų yra paruošti skrydžiams.

Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) duomenimis, Ukraina šiuo metu turi 82 naikintuvus.

Bet kokiam susitarimui dėl orlaivių siuntimo į Ukrainą prireiks nemažai diplomatinių ir logistinių pastangų, todėl mažai tikėtina, kad jis bus sudarytas greitu metu.

Anksčiau šią savaitę Australija paskelbė, kad pusmečiui Vokietijoje dislokuos stebėjimo lėktuvą „E-7A Wedgetail“ tiekimo linijoms į Ukrainą prižiūrėti.

Ukraina ketvirtadienį paskelbė praėjusią naktį numušusi 20 Rusijos atakos dronų ir dvi sparnuotąsias raketas.

Ukrainą, įskaitant jos sostinę Kyjivą, Rusija atakavo trečią naktį iš eilės.

„Vykdome sėkmingą oro gynybos operaciją, – sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. – Sunaikinta 20 „Shahed“ – numušti visi skridę dronai. Taip pat sunaikintos dvi sparnuotosios raketos „Kalibr“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos oro gynybos darbo apžvalga

Vilniuje vykęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas parodė, kaip toli Rusija po invazijos nutolo nuo savo pirminių tikslų, dėl kurių ji ir pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, savo tradicinėje ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).

Siekis neleisti Aljansui plėstis ir priversti jį atitraukti savo sienas nuo Rusijos buvo vienas iš Kremliaus prieš invaziją deklaruotų tikslų, ir Maskva šį tikslą nuosekliai kartojo per visą karą.

Pasak analitikų, tai, kad Rusijos žiniasklaidos erdvėje nebuvo bendro atgarsio dėl įvykių NATO aukščiausiojo lygio susitikime, Suomijos įstojimo ir Turkijos sutikimo atsiųsti protokolą dėl Švedijos įstojimo, rodo, kad Kremlius patyrė pralaimėjimą ir susitaikė su juo.

ISW pažymėjo, kad apie NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Rusijos informacinėje erdvėje buvo pranešama bešališkai ir prislopintu tonu, o tai neatitinka to didžiulio pralaimėjimo, kurį šis susitikimas iš tikrųjų reiškia Rusijos ikikariniams tikslams. Analitikų nuomone, tai reiškia, kad Rusija suvokė savo pralaimėjimą ir nebenori apie jį kalbėti.

Rusijos dronų smūgis Kyjivui pražudė vieną žmogų, dar mažiausiai keturi buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė Ukrainos valdžios institucijos.

Sprogimai Ukrainos sostinėje girdėjosi jau trečią naktį iš eilės.

„Šiąnakt įvyko didelio masto iranietiškų dronų ataka“, – „Telegram“ pranešė Kyjivo karinė administracija.

Pranešime teigiama, kad Irane pagaminti sprogstamieji dronai „Shahed“ įskrido į sostinę iš įvairių krypčių, ir priduriama, kad miesto oro erdvėje buvo numušta apie tuzinas jų.

Penkiuose rajonuose buvo pranešta apie krintančias nuolaužas ir priduriama, kad 19 metų moteris ir 23 metų vyras buvo paguldyti į ligoninę su nuolaužų sukeltomis žaizdomis.

Kyjivo karinės administracijos viršininkas Serhijus Popko „Telegram“ parašė, kad nuo krintančių nuolaužų Darnyckio rajone buvo sužeisti du žmonės.

Neaišku, ar tai tie patys du žmonės.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko anksčiau sakė, kad dėl sprogimų sostinėje pagalbos tarnybos reagavo į iškvietimus Solomjansko, Ševčenkovskio, Podolskio ir Darnyckio rajonuose.

„Podolskio rajone, gesinant gaisrą daugiabučiame name, aptiktas vieno žuvusio žmogaus kūnas“, – „Telegram“ rašė V.Klyčko.

Jis taip pat nurodė, kad du žmonės buvo paguldyti į ligoninę, kai krintančios nuolaužos apgadino gyvenamąjį namą Darnyckio rajone. Neaišku, ar tai tie patys du asmenys, kuriuos minėjo karinė administracija.

Kitiems dviem gyventojams Ševčenkovskio rajone buvo suteikta pagalba įvykio vietoje, teigė V.Klyčko.

Jis pridūrė, kad daugiabučiame name Ševčenkovskio rajone ir negyvenamosios paskirties pastate Podolskio rajone kilo gaisras, o į įvykio vietą atvyko gelbėjimo tarnybos.

Oficialioje Kyjivo karinės administracijos „Telegram“ paskyroje paskelbtoje nuotraukoje matyti daugiaaukščio kambarys su suniokota siena. Kaip teigiama, tai krintančių nuolaužų Darnyckio rajone pasekmė.

Ukrainos karinės oro pajėgos įspėjo, kad Rusijos bepiločių orlaivių atakų prieš miestą grėsmė išlieka.