V.Zalužnas: Mes žudysime priešą jo teritorijoje, bet savo ginklais

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas interviu „Washington Post“ pareiškė, kad Ukraina smūgiams Rusijos teritorijoje naudos savo gamybos ginklus.

Publikacijoje akcentuojama, kad dabar V.Zalužnas kelia sau klausimą: „Kaip sumažinti nuostolius? Kaip aš galiu sumažinti nuostolius?“

Vyriausiasis vadas kiekvieną rytą pradeda nuo to, kad susipažįsta su informacija, kiek karių žuvo ar buvo sužeista vykdant jo vakar duotus įsakymus. Kartais savo mobiliajame telefone jis aptinka kontaktų karių, kurie jau yra žuvę, tačiau atsisako juos ištrinti. V.Zalužnas sako, kad sielvartą atideda vėlesniam laikui, kad gedulas dabar neatitrauktų jo nuo svarbių darbų.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas

Dėl ginklų trūkumo, naujų vakarietiškų lėktuvų nesuteikimo Ukrainai ir sąjungininkų sąlygų dėl ilgesnio nuotolio raketų (jomis negalima smogti į Rusijos teritoriją), pasak V.Zalužno, „Ukrainos ginkluotosios pajėgos dažniems smūgiams per sieną naudoja Ukrainoje pagamintus ginklus, tačiau Kyjivas niekada oficialiai tų smūgių nepripažįsta“.

„Kodėl, norėdamas išgelbėti savo žmones, turėčiau prašyti kieno nors leidimo, ką daryti priešo teritorijoje? Kažkodėl turėčiau manyti, kad man ten nieko neleidžiama daryti? Kodėl? Todėl, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras – red.) Putinas... panaudos branduolinius ginklus? Vaikams, kurie miršta, tai nerūpi...

Tai mūsų problema, ir mes nuspręsime, kaip šį priešą nužudyti. Karo metu galima ir reikia žudyti jo teritorijoje. Jei mūsų partneriai bijo panaudoti savo ginklus, mes žudysime savaisiais. Bet tik tiek, kiek būtina“, – sakė V.Zalužnas.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sukritikavo NATO vadovų sprendimą Vilniuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime nepakviesti Ukrainos į aljansą.

Savo skiltyje „Daily Mail“ jis paragino Vakarus būti ryžtingus, baigti tuščiažodžiavimą ir kuo greičiau priimti Ukrainą į NATO. „Kai NATO lyderiai šią savaitę atvyko į Vilnių, buvo visiškai akivaizdu, ką jie turi daryti. Jie turėjo būti stiprūs. Tokia yra visa NATO esmė“, – piktinosi B.Johnsonas.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Jis įsitikinęs, kad Aljanso narės turėjo išreikšti kolektyvinę pagarbą ir padėką už didvyrišką Ukrainos pasipriešinimą. „...kovoje, kurioje nebuvo sužeistas ar nukautas nė vienas NATO karys, nes mes, NATO šalys, žinome – ir nuolat kartojame – kad ukrainiečiai kovoja už mus visus“, – pridūrė buvęs ministras pirmininkas.

Pasak B.Johnsono, būtent Vakarų neryžtingumas paskatino V.Putiną įsiveržti į Ukrainą. „Nė viena šalis nepadarė ir nedėjo daugiau pastangų nei Ukraina, kad pademonstruotų savo norą prisijungti prie NATO. Jokia kariuomenė nėra grėsmingesnė ir veiksmingiau naudojanti NATO ginklus. Nė vienai šaliai nereikia narystės NATO labiau“, – pridūrė jis.

B.Johnsonas pažymi, kad Aljansas privalėjo pateikti Ukrainai tik aiškų tvarkaraštį, kad ukrainiečiai žinotų, jog yra laukiami Aljanse iš karto po karo – net jei jis baigsis kitais metais.

„Viskas, ką ukrainiečiai gavo šią savaitę, buvo „kvietimas“ prisijungti prie NATO, „kai sąjungininkai sutiks ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Nenuostabu, kad prezidentui V.Zelenskiui iš pradžių buvo sunku nuslėpti nusivylimą. Kai sąjungininkai sutiks? Kai bus įvykdytos sąlygos? Anot Bukarešto išvadų, sąjungininkai dėl viso to susitarė dar prieš 15 metų!“ – piktinosi B.Johnsonas.

Buvęs premjeras įsitikinęs, kad kol Ukrainai nebus suteiktos oficialios saugumo garantijos pagal NATO 5-ąjį straipsnį, V.Putinas ir toliau tęs terorą: „Kada išmoksime pastarųjų 20 metų bendravimo su V.Putinu pamoką? Kol jis manys, kad yra galimybė sugrąžinti Ukrainą į Maskvos orbitą – kol jis manys, kad gali atkurti Sovietų Sąjungą – tol jis bandys“, – pareiškė jis.

Jis teigė, kad Didžioji Britanija „vykdo sunkią užkulisinę kampaniją“ ir nori nustatyti tvarkaraštį Ukrainai. „Nenoras yra ne Londone“, – pridūrė jis.

Pagrindine problema B.Johnsonas laiko tai, kad kai kurie partneriai vis dar mano, jog karą galima užbaigti tik derybomis. 

„Jie mano, kad dabar turime būti sumaniai dviprasmiški, nes tikisi, kad Ukrainos narystės NATO klausimas vis dar gali būti susitarimo dalis. Jie mano, kad galima sudaryti sandorį su Putinu: išveskite savo karius, o mes neleisime Ukrainai įstoti į NATO. Tai kvaila. Per visą šį karą Vakarai buvo linkę nuolat daryti tą pačią klaidą: pervertinti Putiną ir nepakankamai įvertinti Ukrainą“, – teigia B.Johnsonas.

Rusijos antikarinis aktyvistas, turintis leidimą nuolat gyventi Serbijoje, penktadienį pranešė, kad jam buvo leista atvykti į šalį po to, kai beveik dvi dienas buvo blokuojamas Belgrado oro uoste.

Piotras Nikitinas anksčiau sakė, kad ketvirtadienio rytą jam buvo neleista patekti į Serbijos teritoriją šalies Saugumo informacijos agentūros (BIA) prašymu.

Jo advokatas Belgrade ketvirtadienį patvirtino, kad P.Nikitinui buvo uždrausta įvažiuoti į Balkanų šalį BIA prašymu, ir teigė, kad „buvo išduotas įsakymas jį deportuoti“.

„Scanpix“/AP nuotr./Piotras Nikitinas

Tačiau penktadienį P.Nikitinas savo „Facebook“ puslapyje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame papasakojo, kad „praėjo pasų kontrolę, atvyko į Serbijos Respubliką“.

Aktyvistas pridūrė, kad iš oro uosto jis vyks į anksčiau sušauktą mitingą, kuriame bus protestuojama prieš draudimą jam atvykti į šalį.

Mitingas, kurį organizuoja jo įkurta Rusijos disidentų asociacija Serbijoje, vyks prie parlamento.

P.Nikitinas antikarinius renginius Serbijoje aktyviai organizuoja nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Aktyvistas praeityje skundėsi dėl persekiojimo ir naujienų agentūrai AFP yra pasakojęs, kad jo grupės nariai buvo tapę nežinomų užpuolikų taikiniu.

„Tai, kad atvirai reiškiu savo pažiūras, kad esu Vladimiro Putino politikos priešininkas, nėra priežastis neleisti man grįžti namo“, – ketvirtadienį sakė P.Nikitinas regioniniam transliuotojui.

Šis incidentas sukėlė žmogaus teisių ir opozicijos grupių pasipiktinimą.

Jis įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Jungtinės Valstijos dėl įtariamų ryšių su „tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, neteisėtomis narkotikų operacijomis ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi“ paskelbė sankcijas prokremliškai nusiteikusiam Serbijos žvalgybos vadovui Aleksandarui Vulinui, kuris vadovauja BIA.

Vašingtonas taip pat apkaltino A.Vuliną padedant Rusijai plėsti savo įtaką Balkanuose.

Serbija jau seniai yra patikima Maskvos sąjungininkė – šalių santykius stiprina bendras ortodoksų paveldas, abipusė neapykanta NATO ir kariniai aljansai per kelis karus.

Nors daugelis serbų garbina Kremlių, nuo karo pradžios dešimtys tūkstančių rusų persikėlė į Serbiją, kur dauguma jų buvo šiltai priimti.

Ukraina penktadienį pripažino, kad jos pajėgoms nepavyksta greitai judėti į priekį kontrpuolime, kuriuo siekiama iš Rusijos pajėgų atkovoti teritorijas šalies rytuose ir pietuose.

„Šiandien jos žengia į priekį ne taip greitai“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, pripažinęs, kad mūšiai yra sunkūs.

„Jei matysime, kad kažkas negerai, tai ir pasakysime. Niekas nesiruošia gražinti [tikrovės]“, – pareiškė jis.

Tačiau Vakarų sąjungininkai nedaro spaudimo Kyjivui, kad jo pajėgos greičiau judėtų į priekį, tvirtino A.Jermakas, kuris laikomas prezidento Volodymyro Zelenskio dešiniąja ranka.

„Jokio spaudimo nėra, tik klausimas: kaip mes galime dar jums padėti?“ – sakė jis.

Anot jo, „akivaizdu, kad mūsų sėkmė mūšio lauke daro įtaką viskam, kas vyksta.“

Penktadienį vykusiame susitikime su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybe „prezidentas informavo kariškius, kad tai yra svarbu“, sakė A.Jermakas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina net nesvarstys derybų su Maskva, kol Rusijos kariai nepaliks jos teritorijos.

„Netgi pagalvoti apie šias derybas galima tik tada, kai Rusijos kariai paliks mūsų teritoriją“, – pareiškė A.Jermakas.

 Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Berlynas iki 2027 metų suteiks Ukrainai apie 17 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos, kuri yra ilgalaikio įsipareigojimo Kyjivui dalis.

O.Scholzas pasidžiaugė jau sutartomis biudžeto lėšomis, kurios, pasak jo, leis Berlynui įsipareigoti teikti paramą penkerių metų laikotarpiui nuo Rusijos invazijos pradžios pernai vasarį.

Trečiadienį paskelbtame vyriausybės dokumente teigiama, kad investicijos apima 2 mlrd. eurų 2022 metais, apie 5,4 mlrd. eurų šiemet ir dar 10,5 mlrd. eurų iki 2027-ųjų.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Jis sakė žurnalistams, kad tai reiškia, jog Vokietija suteiks „didžiausią paramą, taip pat ir karinę“ tarp Ukrainos partnerių po Jungtinių Valstijų.

Šią savaitę Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime Vokietija pažadėjo Ukrainai skirti dar 700 mln. eurų vertės ginklų.

Paketą sudaro dvi „Patriot“ paleidimo sistemos, 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 25 tankai „Leopard 1“.

Gegužę Vokietija jau buvo paskelbusi apie 2,7 mlrd. eurų vertės naują ginkluotės paketą Ukrainai prieš prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vokietija atsisakė tradiciškai pacifistinės pozicijos ir nusiuntė Kyjivui daugybę ginklų – nuo oro gynybos iki artilerijos sistemų.

Anksčiau šiemet Berlynas pradėjo siųsti Ukrainai pažangius tankus „Leopard“. Kyjivas ilgus mėnesius prašė sunkiosios ginkluotės jo kontrpuolimui prieš Rusiją paremti.

Ukraina net nesvarstys derybų su Maskva, kol Rusijos kariai nepaliks jos teritorijos, penktadienį pareiškė ukrainiečių prezidento biuro vadovas.

„Netgi pagalvoti apie šias derybas galima tik tada, kai Rusijos kariai paliks mūsų teritoriją“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį per derybas su dešimtimis užsienio reikalų ministrų Džakartoje piktinosi dėl kritikos, kurios Maskva sulaukia dėl savo invazijos į Ukrainą, pranešė Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas.

Praėjusiais metais Maskvos pradėta invazija į Ukrainą įtvirtino gilų Šaltojo karo laikų skilimą tarp Rusijos ir Vakarų, o Jungtinės Valstijos ir didžiosios Europos valstybės remia Kyjivą teikdamos jam finansinę ir karinę pagalbą.

„Lavrovas man atsakė labai agresyviai ir paaiškino savo požiūrį, sakė, kad viskas yra „Vakarų sąmokslas“, o karas tęsis (...) nes Rusija visiškai nepasirengusi nutraukti agresiją ir išvesti karius“, – po ASEAN regioninio forumo derybų žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

Jis sakė paaiškinęs S.Lavrovui, kodėl 27 narių ES remia Ukrainą, ir paprašė Rusijos išvesti savo karius iš Ukrainos, nes tai yra vienintelis būdas sustabdyti karą.

Visa tai įvyko Indonezijos sostinėje vykusiame saugumo susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Jungtinės Valstijos, Kinija ir Japonija.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas savo ruožtu penktadienį sakė, kad S.Lavrovo dalyvavimas derybose nebuvo konstruktyvus ar produktyvus.

Jo teigimu, rusų ministras pasiūlė „visiškai neigiamą pristatymą ir programą“.

Rusijos diplomatijos vadovas nuolat vyksta į daugiašalius forumus, kad pristatytų Maskvos poziciją, nors ji vis labiau izoliuojama tarptautinėje arenoje.

Pernai prasidėjus Rusijos invazijai ES suteikė Ukrainai kandidatės į bloką statusą.

Europos Komisija spalį ketina pateikti išsamesnį Ukrainos pažangos vertinimą ir pareikšti savo nuomonę, ar pradėti derybas dėl narystės.

Kyjivas siekia, kad derybos prasidėtų dar šiemet, ir tvirtina, kad daro didelę pažangą, nors ir kovoja su Maskvos pajėgomis.

• Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė, kad „Wagner“ instruktoriai treniruoja baltarusių karius Asipovičiuose į rytus nuo Minsko.

• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „Kommersant“ laikraščiui sakė, kad „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas atsisakė leisti savo kovotojams tarnauti vadovaujant kitam asmeniui.

• Baltarusijoje gali būti „Wagner“ grupelių ar atskirų instruktorių, čia gali būti perkelti Jevgenijaus Prigožino patikėtiniai, tačiau šie pranešimai kol kas nėra patvirtinti.

• Šiuo metu Baltarusijoje junginių su sunkiąja technika nėra, pati grupuotė laukia transformacijos, dauguma jos narių lieka nuolatinėse dislokacijos vietose ir kovos veiksmuose nedalyvauja.

• Elitinio „Wagner“ likučiai ateityje gali būti perkelti į Afriką. 

Baltarusijos rytinėje Mogiliavo srityje, Asipovičų rajone, įvyko bendri šalies teritorinės gynybos padalinių mokymai su privačios karinės bedrovės „Wagner“ kovotojais.

Apie tai penktadienį pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.

Pasak ministerijos spaudos tarnybos, „Wagner“ nariai veikia kaip instruktoriai.

Naujienų agentūra „Reuters“ pažymėjo, kad kai kurie iš „Wagner“ kovotojų ten yra mažiausiai nuo antradienio. Pranešta, jog agentūrai tokią informaciją perdavė „Wagner“ artimi šaltiniai, tačiau nurodė išsaugoti jų anonimiškumą.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

Kyjivas penktadienį pranešė, kad per pastarąją savaitę, tęsiantis Ukrainos kontrpuolimui, jo pajėgos pietiniame šalies fronte pasistūmėjo beveik du kilometrus. 

Aukšto rango Nacionalinės gvardijos atstovas Mykola Uršalovyčius žurnalistams sakė, kad per pastarąsias septynias dienas šalies pajėgos, padedamos tankų, pasistūmėjo 1 700 metrų pietų ir pietryčių kryptimi, okupuoto Melitopolio link.

Jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgos žengia į priekį nepaisant tankių minų laukų ir apšaudymų.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

M.Uršalovyčius sakė, kad Berdiansko sektoriuje Nacionalinės gvardijos pajėgos toliau laikosi savo pozicijų nuolat apšaudomos priešo.

Jis taip pat sakė, kad Nacionalinės gvardijos daliniai ruošiasi plėsti puolimą Avdijivkos sektoriuje Rytų Ukrainoje.

Praėjusį mėnesį Ukraina, sukaupusi vakarietiškų ginklų atsargų ir sustiprinusi savo puolamąsias pajėgas, pradėjo labai lauktą kontrpuolimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad lėtas žadėtų ginklų pristatymas vilkina Kyjivo kontrpuolimą, ir paragino Jungtines Valstijas bei kitus sąjungininkus tiekti tolimojo nuotolio ginklus ir artileriją.