„New York Times“: Ukraina dėl didelių nuostolių dar kontrpuolimo pradžioje pakeitė taktiką

„Wagner“ maištas, siekis nuversti Rusijos karinius vadovus baigėsi susitarimu, pagal kurį karinės grupuotės vadas Jevgenijus Prigožinas ir dalis jo samdinių turėjo persikelti į Baltarusiją. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė „Wagner“ kovotojams naują vadovą – aukšto rango karį Andrejų Troševą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrejus Troševas

CNN praneša, kad jis buvo „Wagner“ štabo vadas Sirijoje, dėl padarytų nusikaltimų Europos Sąjunga dar 2022 metais paskelbė jam sankcijas.

Daugiau skaitykite čia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį per pokalbį telefonu su savo Pietų Afrikos Respublikos kolega Cyrilu Ramaphosa pareiškė, kad susitarimo, leidusio atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą, pagrindinis tikslas nebuvo pasiektas.

Susitarimas, dėl kurio kiek atslūgo baimė dėl pasaulinės maisto krizės, kurią sukėlė Rusijos puolimas Ukrainoje, turi baigti galioti vėlų pirmadienio vakarą, nebent Rusija sutiktų jį pratęsti.

„Pagrindinis susitarimo tikslas, t. y. grūdų tiekimas šalims, kurioms jų reikia, įskaitant Afrikos žemyną, nebuvo įgyvendintas“, – pasakė V.Putinas, cituojamas Kremliaus pranešime.

Daugiau skaitykite čia.

Pietiniame fronte, kuris laikomas bene pagrindiniu Ukrainos strateginiu prioritetu, siekiant nutraukti Rusijos sausumos tiltą į Krymą ir prasiveržti prie Azovo jūros, Ukrainos ir Rusijos pajėgos, kaip pranešama, ir toliau dalyvauja labai intensyviuose mūšiuose, rašo CNN.

Brigados generolas Oleksandras Tarnavskis, jungtinių pajėgų operacijos „Tavria“, kuri veikia didelėje pietų Ukrainos fronto dalyje, vadas, šeštadienio rytą Ukrainos televizijai sakė, kad jo kariai „sistemingai stumia priešą iš jo pozicijų“.  

Jis išvardijo 33 per naujausias ukrainiečių atakas sunaikintus rusų technikos vienetus, tarp jų šarvuočius, artilerijos pabūklus ir priešlėktuvinę raketų sistemą. Tačiau šie, Ukrainos požiūriu, viltingi žodžiai dar nevirto ilgais išlaisvintų miestų ir kaimų sąrašais. 

Rusijos karinis tinklaraštininkas Rybaras taip pat teigė, kad Ukraina toliau spaudžia Rusijos pozicijas netoli Zaporižios srities Robotynės kaimo, esančio į pietus nuo Orichivo, vietovėje, kurioje Ukrainos pajėgos per pastarąjį savaitgalį pasiekė nedidelių laimėjimų.

Kuri pusė turi pranašumą? Analitikas Robas Lee, Užsienio politikos tyrimų instituto Eurazijos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis, sako, kad sunku nustatyti, kuri pusė šiuo metu turi pranašumą, nes nė viena iš jų nėra pasiekusi didelių teritorinių laimėjimų.

„Šiuo metu abi pusės vykdo puolamąsias operacijas, tačiau neaišku, kuri pusė gali pozicijas geriau išlaikyti“, – sakė jis tinklalaidėje „Geopolitics Decanted“. 

„Iš Rusijos pusės, jei jie patirs pakankamai nuostolių, o Ukraina sugebės izoliuoti dalį fronto, (tada Ukrainos pajėgos) gali pasiekti proveržį. Iš kitos pusės, jei Ukraina ir toliau patirs nuostolių ir dar labiau nusilps, puolimas gali baigtis per anksti, dar nespėjus pasiekti (Rusijos) pagrindinių gynybos linijų, kurios yra dar 10–15 km į pietus“, – sakė R.Lee.

Viena dabartinės Ukrainos kampanijos dalis, kuri, atrodo, duoda apčiuopiamų rezultatų, yra smūgiai taikiniams už fronto linijos. Šiais smūgiais siekiama sutrikdyti ir pabloginti Rusijos tiekimo linijas, taip pat taikytis į Rusijos vadovybės bazes ir kareivines.

Šeštadienio rytą Tarnavskis Ukrainos televizijos žiūrovams sakė, kad per pastarąją dieną buvo sunaikinti devyni Rusijos amunicijos sandėliai. Jis nenurodė, kur tie sandėliai buvo įsikūrę, tačiau tikėtina, kad jie buvo gerokai nutolę nuo fronto linijos.   

Šios savaitės pradžioje, Ukrainos raketai pataikius į Rusijos 58-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos bazę okupuotame Berdiansko uostamiestyje, žuvo aukštas Rusijos generolas.

Rusijos saugumo tarnyba (FSB) šeštadienį pareiškė užkirtusi kelią pasikėsinimams į Margaritą Simonian, vieną iš žinomų Rusijos valstybinės televizijos veidų, ir Kseniją Sobčak, Kremlių dažnai kritikuojančią nuomonės formuotoją.

FSB pranešė, jog penktadienį sulaikė neonacių grupuotės, pasivadinusios „Paragrafas-88“, narius, kurie, jos teigimu, Ukrainos slaptosios tarnybos buvo pasamdyti nužudyti šias dvi moteris.

„Scanpix“ nuotr./Ksenija Sobčak

Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti šių teiginių, o Ukrainos pareigūnai jų nekomentavo.

FSB paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti keli sulaikyti įtariamieji, taip pat tariamai konfiskuoti ginklai ir knygos apie nacizmą.

„Jei visa tai tiesa, tuomet ačiū visoms susijusioms tarnyboms už jų darbą“, – platformoje „Telegram“ parašė K.Sobčak.

„Jei ne, ir jei tikslas buvo paprasčiausiai įtraukti mane į vieną sakinį su Simonian, tuomet tai yra paprasčiausias niekšiškumas“, – pridūrė ji.

K.Sobčak yra populiari žiniasklaidos veikėja, 2018 metų prezidento rinkimuose kandidatavusi prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Ji yra buvusio Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčako, kuris buvo V. Putino mentorius, dukra.

Jos populiariame „YouTube“ kanale dažnai kritikuojamos valdžios institucijas, o nuo Kremliaus puolimo Ukrainoje pradžios ji kelis kartus buvo išvykusi iš Rusijos.

Kremliaus propagandos matriarche vadinama valstybinio televizijos tinklo RT vadovė M. Simonian dar iki Rusijos intervencijos Ukrainoje buvo tvirta V. Putino šalininkė.

„Dirbkite toliau, broliai!“ – parašė ji žinutėje, kurioje dėkojo FSB.

Ukraina šeštadienį sukritikavo prorusišką Bulgarijos prezidentą dėl jo pastabų, kad dėl Rusijos tęsiamo karo yra kaltas Kyjivas ir kad ginklų tiekimas Ukrainai tik pratęsia konfliktą.

Penktadienį per spaudos konferenciją, kurioje kalbėjo apie neseniai įvykusį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, prezidentas Rumenas Radevas žurnalistams sakė, jog norėjo „aiškiai parodyti, kad Ukraina primygtinai reikalauja kariauti šiame kare“.

„Reuters“/„Scanpix“/Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas

„Tačiau taip pat turėtų būti aišku, kad sąskaitą apmoka visa Europa“, – pridūrė jis.

Šių pastabų pažėręs prorusiškasis lyderis vis stengiasi, kad Bulgarija nedalyvautų bendroje ES karinėje paramoje Ukrainai.

Ukrainos ambasada Sofijoje šeštadienį paskelbtame pareiškime pabrėžė, jog Kyjivas deda visas įmanomas pastangas atkurti taiką, ir atmetė R.Radevo poziciją, kad ginklų tiekimas Ukrainai kursto ir ilgina karą.

Daugiau skaitykite čia.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnai ir generolai, siekdami išstumti Rusijos pajėgas iš šalies ir pakeisti karo eigą, toliau pasakoja apie sunkias kovas ir nedidelę pažangą mūšio lauke, rašo CNN.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai pagrindiniai Ukrainos partneriai susitiko NATO aukščiausiojo lygio susitikime Lietuvoje ir pažadėjo dar glaudesnius saugumo ryšius, nors ir nenurodė jokio Ukrainos galimos narystės aljanse tvarkaraščio, Kyjivas tvirtina, kad nejaučia spaudimo siekti greitų rezultatų. 

Kontrpuolimas vyksta lėtai: Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, penktadienį Kyjive kalbėdamas su žurnalistais po dalyvavimo NATO aukščiausiojo lygio susitikime, pripažino, kad kontrpuolimas, kuris, kaip manoma, vyksta nuo birželio pradžios, yra „sunkus darbas“.

„Tai vyksta ne taip greitai, o lėtai“, – sakė jis ir pridūrė, kad svarbu, jog ukrainiečiams būtų sakoma tiesa apie įvykius vietoje.

CNN paklaustas, ar Ukrainos Vakarų sąjungininkai siekia greitų rezultatų, A.Jermakas atsakė, kad tokio spaudimo iš šalių partnerių nėra. Vietoj to, sakė jis, Vakarai klausia: „Ko dar reikia, kad paspartintumėte pergalę?“

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas

Viena iš vilčių teikiančių Ukrainos puolimo zonų, atrodo, yra aplink apgriautą Bachmuto miestą rytuose, tačiau pranešimų apie reikšmingus laimėjimus negauta. 

„Bachmuto kryptimi mūsų gynybos pajėgos ir toliau turi iniciatyvą. Mūsų gynybos pajėgos spaudžia priešą pietiniame ir šiauriniame flanguose, šturmuoja jo pozicijas“, – šeštadienį per Ukrainos televiziją sakė kariuomenės atstovas Serhijus Čerevatijus ir pridūrė, kad „priešas smarkiai priešinasi“.

„DeepStateMap.Live“, kuri kasdien atnaujina informaciją apie pokyčius vietoje ir yra plačiai naudojama analitikų, žemėlapiai rodo, kad fronto linija aplink miestą jau daug dienų beveik nesikeičia, nors Ukrainos pajėgos toliau stengiasi atgauti tokius kaimus kaip Klišivka pietvakariuose ir Berhivka šiaurės vakaruose, kur kovos vyksta jau kelias savaites.

Toliau į šiaurę, maždaug 100 km (apie 62 mylių) ruože tarp Lymano ir Kupjansko miestų, S.Čerevatijus sakė, kad Rusijos pajėgos „aktyviai puola“.

„Ši kryptis pirmauja pagal (Rusijos) artilerijos, minosvaidžių ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių apšaudymą. Per pastarąją parą priešas surengė 570 atakų ir 11 oro antskrydžių“, – sakė S.Čerevatijus.

Pasak Rusijos karinių tinklaraščių autorių, vienas iš rajonų, kuriame Maskvos pajėgos sutelkė savo pastangas, yra Novoselivsko kaimo šiaurės rytų Ukrainoje apylinkės. Telegramoje populiarioje paskyroje „Rybar“ aprašomi Rusijos pasiekimai miškingose vietovėse į pietus nuo kaimo, taip pat naujos gynybinės linijos kasimas netoli netoliese esančios geležinkelio linijos.

CNN negali iš karto patikrinti teiginių apie abiejų pusių teritorinius laimėjimus ar praradimus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį padėkojo į Kyjivą atvykusiam Pietų Korėjos prezidentui Yoon Suk-yeolui už svarbų pirmąjį vizitą karo draskomoje šalyje.

„Šiandien, per šį pirmą mūsų santykių istorijoje Korėjos Respublikos prezidento vizitą Ukrainoje, kalbėjomės apie viską, kas svarbu normaliam ir saugiam žmonių gyvenimui“, – sakė V.Zelenskis.

„Ačiū jums iš prasmingas derybas. Ačiū jums už jūsų tvirtą paramą“, – kalbėjo ukrainiečių lyderis.

Yoon Suk-yeolas po susitikimo savo ruožtu pažadėjo plėsti savo šalies humanitarinę ir karinę – bet ne letaliais ginklais – paramą Ukrainai.

Seulas plės tiekimo mastą, palyginti su praėjusiais metais, kai buvo tiekiami tokie dalykai kaip šalmai ir neperšaunamos liemenės, sakė Pietų Korėjos prezidentas.

Jis pridūrė, kad humanitarinė pagalbos apimtis 2023 metais bus padidinta iki 150 mln. dolerių (133,7 mln. eurų). Pernai Pietų Korėja suteikė Ukrainai humanitarinės pagalbos už 100 mln. dolerių (89 mln. eurų).

Daugiau skaitykite čia.

Kariuomenės išvedimas iš Bachmuto būtų Rusijai naudingas žingsnis, tačiau ši šalis nesivadovauja jokia logika, todėl tokio „gesto“ iš jų geriau nesitikėti, mano Regioninio bendradarbiavimo analitinio centro tarptautinio saugumo analitikas, karinis ekspertas ir atsargos pulkininkas leitenantas Volodymyras Hulyma.

Interviu ukrainiečių  „Obozrevatel“ V.Hulyma pažymėjo, kad visoms Rusijos Federacijos karinėms operacijoms Ukrainoje vadovauja ne Rusijos ginkluotosios pajėgos, o politikai. Todėl miesto užėmimas okupantams pirmiausia yra politinis tikslas. 

Paklaustas, ką mano dėl vertinimų, kad okupacinė kariuomenė gali padaryti „geros valios gestą“ ir palikti Bachmutą, V.Hulyma pateikė gan niūrią prognozę.

„Sutikčiau su tokiais vertinimais, jeigu Rusijos vadovybė vadovautųsi žmogiška karine logika, humanistiniais sumetimais. Tai yra, jei jie stengtųsi išsaugoti savo pajėgas, pagerinti savo pozicijas kariniu požiūriu. Bet mes suprantame, kad Rusijoje kariauja politikai. Prisiminkime, kaip Rusijos visuomenei buvo pristatomas Bachmuto paėmimas – beveik kaip pagrindinė šio karo operacija. Todėl nesu įsitikinęs, kad (atsitraukimas – red.) bus“, – sakė V.Hulyma.

Jis dar kartą pabrėžė, kad „karinės logikos ir operatyvinio meno požiūriu vertėtų išvesti karius iš Bachmuto“. „Tačiau poveikio Rusijos visuomenei, kuri mato pralaimėjimą po pralaimėjimo, požiūriu išvedimas iš Bachmuto gali lemti tam tikrą situacijos pablogėjimą“, – atsakė ekspertas.

„Rusijos politikai gali kovoti dėl Bachmuto iki paskutinio kareivio, bet nesuteikti Ukrainai pagrindo skelbti dar vieną pergalę ar pateikti dar vienos Rusijos kariuomenės nesėkmės įrodymų. Taigi, stebėkime. Vienareikšmes prognozes čia pateikti itin sunku“, – apibendrino A.Hulyma.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pakomentavo Volodymyro Zelenskio reakciją prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje. Jis pažymėjo, kad prezidentas gina Ukrainos interesus.

„Tai nėra prezidento V.Zelenskio replika. Tai šalies, kurios teritorijoje vyksta didelis karas, prezidento pareiškimas. Ir mes su jumis turime tai suprasti. Prezidentas atstovauja mūsų šaliai, ir jis gina, visų pirma, mūsų šalies interesus“, – sakė O.Danilovas interviu radijui N.V.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad XXI amžiuje Europos centre jau daugiau kaip 500 dienų vyksta karas, kurį būtina nutraukti, nes kasdien žūsta žmonės.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Kalbant apie situaciją, kad kai kuriems žmonėms tai patinka, kai kuriems ne. Dar kartą pabrėžiu: šiandien esame labai sudėtingoje situacijoje. XXI amžiuje Europos centre jau daugiau kaip 500 dienų vyksta karas. Karas turi būti nutrauktas. Žmonės miršta kiekvieną dieną. Nereikėtų to priimti kaip kokio nors asmeninio iššūkio. Reikėtų rasti atsakymus į sudėtingus klausimus“, – apibendrino sekretorius.

Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimas Vilniuje įvyko 2023 m. liepos 11-12 d. Pirmąją NATO šalių narių atstovų susitikimų dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė susierzinimą, kad aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose pasirodė Ukrainai nepriimtinų kalbų.

Indijos premjeras Narendra Modi penktadienį buvo pagerbtas per Prancūzijos nacionalinę šventę ir drauge su prancūzų prezidentu Emmanueliu Macronu paskelbė virtinę susitarimų dėl bendradarbiavimo stiprinimo srityse, kuriose abi šalys sutaria.

Tačiau Indijos ir Prancūzijos pozicijos dėl Ukrainos ir toliau skiriasi: Naujasis Delis, raginantis siekti taikos Ukrainoje, didina rusiškos naftos, kuriai taikomos sankcijos, importą, o Paryžius didina ginkluotės tiekimą Ukrainos kontrpuolimui.

Abi šalys yra susirūpinusios dėl Rusijos karo Ukrainoje nulemto tarptautinės bendrijos susiskaldymo keliamos rizikos, sakė E. Macronas, o N. Modi pareiškė, kad Indija yra pasirengusi padėti atkurti ilgalaikę taiką.

Daugiau skaitykite čia.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas šeštadienį lankosi Ukrainoje, kur susitiks su šios šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė korėjiečių prezidentūra.

Vizito, apie kurį iš anksto nebuvo skelbta, metu Yoon Suk-yeolas jau apsilankė Bučos mieste.

„Prezidentas iš pradžių apžiūrėjo Bučos miesto žudynių vietą netoli sostinės Kyjivo ir Irpinės miestą, kur raketų atakos buvo nukreiptos pirmiausia į civilinius gyvenamuosius rajonus“, – sakoma Yoon Suk-yeolo biuro pranešime.

Jame priduriama, kad vėliau šeštadienį Yoon Suk-yeolas susitiks su V. Zelenskiu.

Yoon Suk-yeolo biuras nurodė, kad jis į Ukrainą atvyko su žmona Kim Keon-hee, po apsilankymų Lietuvoje, kur vyko NATO viršūnių susitikimas, ir Lenkijoje. Tai pirmas jo vizitas Ukrainoje nuo 2022 metų vasario, kai šią šalį užpuolė Rusija.

Rusijos pajėgoms pernai atsitraukus iš Kyjivo regiono, Bučoje ir Irpinėje liko daugybė civilių lavonų – gatvėse ir bendruose kapuose. Yoon Suk-yeolas padėjo gėlių prie paminko per karą žuvusiems ukrainiečiams.

Pietų Korėja, devinta pagal ginklų eksportą pasaulio valstybė, yra nusiuntusi su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai humanitarinės pagalbos, taip pat pardavusi tankų ir haubicų svarbiai Kyjivo sąjungininkei Lenkijai.

Tačiau Seulas seniai vykdo politiką netiekti ginklų į aktyvių konfliktų zonas ir neatsisako jos nepaisydamas JAV, sąjungininkių Europoje ir pačios Ukrainos prašymų.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Pietų Korėjos Respublikos prezidentas Yoon Suk Yeolas su žmona Kim Keon Hee

Per Yoon Suk-yeolo susitikimą su V. Zelenskiu, kuris yra raginęs Seulą svarstyti galimybę tiesiogiai tiekti ginklus Kyjivui, daugiausia dėmesio turėtų būti skirta Pietų Korėjos pagalbai.

Pietų Korėja, kuri formaliai tebekariauja su branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja, gamina nemažai ginkluotės, suderinamos su NATO ginkluote, įskaitant tankus, haubicas ir sviedinius.

Seulas yra užsiminęs, kad galėtų persvarstyti savo politiką netiekti letalios ginkluotės. Yoon Suk-yeolas anksčiau šiais metais sakė, kad tai padaryti galėtų paskatinti kokia nors didelio masto Rusijos ataka prieš civilius.

Tačiau gegužę Pietų Korėja atmetė JAV žiniasklaidos pranešimą, kad jos gaminami artilerijos sviediniai vežami į Ukrainą, ir sakė, kad jos pozicija netiekti Kyjivui letalios ginkluotės nepakito.

Ekspertai įspėja, kad Pietų Korėja yra keblioje padėtyje dėl savo ekonominių ryšių su Rusija, kuri 2022-aisiais buvo jos 15-ta pagal svarbą prekybos partnerė, ir dėl Maskvos įtakos Šiaurės Korėjai.

Anksčiau šį mėnesį Yoon Suk-yeolas atsakymuose į naujienų agentūros AP klausimus rašė, kad paprašius Ukrainai dirbama dėl išminavimo įrangos, greitosios pagalbos automobilių ir kitų nekarinių dalykų tiekimo.

Pasak jo, Pietų Korėja jau suteikė pagalbos dėl praėjusį mėnesį sunaikintos Kachovkos užtvankos atstatymo. Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą užtvankos susprogdinimu, bet įrodymai rodo, kad Rusija buvo labiau suinteresuota sukelti didžiulį potvynį, pareikalavusį žmonių aukų ir sunaikinusį daug pasėlių.

Gegužę Seule susitikęs su Ukrainos prezidento sutuoktine Olena Zelenska, Yoon Suk-yeolas sakė, kad padidins Pietų Korėjos pagalbą Ukrainai, nesusijusią su letalia ginkluote. Prezidento atstovas tuo metu sakė, kad O. Zelenska pokalbio metu neprašė Pietų Korėjos ginklų.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas ketina išlaikyti samdinių grupuotę „Wagner“ kaip kovinę pajėgą, tačiau be jos vadovo Jevgenijaus Prigožino. Taip pat nurodoma, kad dabar samdiniai nedalyvauja kare prieš Ukrainą.

Pasak JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, Rusijos diktatorius pripažino, kad nori išlaikyti „Wagner“ kaip vientisą kovinę jėgą, o ne ją išskaidyti. Tačiau tuo pačiu jis stengiasi pašalinti jos įkūrėją Jevgenijų Prigožiną.

AP/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Liepos 13 d. paskelbtame interviu Rusijos naujienų leidiniui „Kommersant“ V.Putinas patvirtino, kad birželio 29 d. susitiko su J.Prigožinu ir 35 „Wagner“ vadais.

V.Putinas teigė, kad jis pasiūlė „Wagner“ kovotojams galimybę tarnauti vadovaujant „Wagner“ vadui (šaukinys „Seda“), kuris vadovavo pajėgoms pastaruosius 16 mėnesių, taip dar kartą patvirtindamas ankstesnį ISW vertinimą, kad Kremlius siekia išsaugoti „Wagner“ kaip vientisą kovinę pajėgą, tačiau atskirti ją nuo J.Prigožino. 

Pasak analitikų, J.Prigožinas vėliau teigė, kad „Wagner“ vadai nesutiko su šiuo sprendimu.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Kommersant“ tiesiogiai paklausus apie „Wagner“, kaip kovinio dalinio, ateitį, V.Putinas ir toliau laikėsi absurdiškos nuostatos, kad Rusijoje privačios karinės kompanijos neegzistuoja.

Liepos 14 d. Pentagono spaudos sekretorius oro pajėgų brigados generolas Patas Ryderis pareiškė, kad „Wagner“ pajėgos nedalyvauja karinėse operacijose Ukrainoje jokiais svarbiais paramos ar koviniais vaidmenimis.

Kitos svarbios analitikų įžvalgos:

• Baltarusijos vyriausybė ir nepriklausomi šaltiniai liepos 14 d. patvirtino, kad „Wagner Group“ instruktoriai, anksčiau dislokuoti Afrikoje, atvyko į Baltarusijoje esančius poligonus.
• Buvusio 58-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vado generolo majoro Ivano Popovo atleidimas iš pareigų ir toliau kelia ryškų pyktį Rusijos karinei vadovybei ir Rusijos civilinei vadovybei.
• Liepos 14 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto linijos sektoriuose ir, kaip pranešama, kai kuriose vietovėse pasiekė laimėjimų.
• Liepos 14 d. Rusijos pajėgos visoje Ukrainoje surengė dar vieną „Shahed“ bepiločių lėktuvų smūgių seriją.
• Rusijos valdžios institucijos sulaikė buvusį Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūną Michailą Poliakovą, kuris, kaip pranešama, yra keleto populiarių telegramų kanalų, nušviečiančių Kremliaus vidaus politiką, administratorius.
• Ukrainos vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnyj pripažino, kad Ukrainos pajėgos vykdo užkardymo kampaniją prieš Rusijos karinius objektus Rusijoje.
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas palei Svatovės-Kreminnos liniją.
• Ukrainos pajėgos tęsė antžemines atakas ir, kaip pranešama, žengė į priekį Bachmuto apylinkėse.
• Ukrainos ir Rusijos pajėgos vykdė ribotas antžemines atakas Avdijivkos-Donecko miesto linijoje.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas palei vakarinę Donecko ir rytinę Zaporižios srities sieną ir, kaip pranešama, pasiekė ribotų laimėjimų.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas vakarinėje Zaporižios srityje ir, kaip pranešama, šia kryptimi padarė pažangą.
• Rusija toliau deda pastangas, kuriomis tikriausiai siekiama, kad aukšto rango karininkai liktų savo pareigose ir jiems nereikėtų specialių išimčių dėl pensinio amžiaus apribojimų.
• Rusijos okupacinė valdžia toliau stengiasi įtvirtinti okupuotų teritorijų administracinę kontrolę, manipuliuodama gyvenamosios vietos reikalavimais ir prievarta pasportizuodama okupuotus gyventojus.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos nukovė beveik 600 Rusijos užpuolikų. Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“ .

Nuo karo pradžios iki liepos 15 d. priešo koviniai nuostoliai iš viso tokie:

• personalo – apie 237 tūkst. 180 (įskaitant 590 per pastarąją parą) likviduotų žmonių;
• tankai – 4102 (+5) vienetai;
• šarvuotų kovos mašinų – 8019 (+11) vienetų;
• artilerijos sistemos – 4463 (+14);
• MLRS – 680;
• priešlėktuvinės gynybos sistemos – 425 (+2);
• orlaiviai – 315;
• sraigtasparniai – 310;
• bepiločių orlaivių operatyvinis-taktinis lygis – 3807 (+24);
• sparnuotosios raketos – 1273;
• laivai / kateriai – 18;
• automobilių įranga ir tanklaiviai – 7036 (+17);
• specialioji įranga – 664 (+2).