JAV generolas M.Milley nelaiko Ukrainos kontrpuolimo sulėtėjimo nesėkme

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Jungtinių Amerikos Valstijų Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley nelaiko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo sulėtėjimo nesėkme. Kaip rašo UNIAN, M.Milley tai pasakė per brifingą po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės („Ramšteinas-14“) posėdžio, kuris vyko virtualiu formatu.

JAV generolas atsakė į klausimą, ar Ukrainos gynybos pajėgų kontrpuolimas įstrigo, vertinant tai, kad ukrainiečių judėjimas pirmyn vyksta lėčiau, nei tikėtasi.

Pasak J.Milley, visų pirma rusų okupantai turėjo kelis mėnesius sukurti sudėtingą gynybos liniją. „Tai ne visai sujungtos apkasų linijos kaip Pirmajame pasauliniame kare, bet ir nelabai skiriasi nuo jų. Daug sudėtingų minų laukų, „drakono dantų“, spygliuotų vielų, apkasų ir panašių dalykų. Jie turi labai plačią saugumo zoną gilumoje ir yra sukūrę tikriausiai bent dvi, o gal net tris pagrindines gynybines juostas. Jie turėjo daug laiko tam pasiruošti“, – sakė M.Milley.

Lukas Balandis / BNS nuotr. / Markas Milley

Kartu JAV generolas pažymėjo, kad Rusijos kariai patiria daug nuostolių, nes yra prastai apmokyti ir netinkamai ekipuoti, jų logistinis aprūpinimas yra menkas, o moralė – žema. „Rusų padėtis nėra labai gera, tačiau, nepaisant to, jie kovoja užminuotų laukų dėka“, – sakė M.Milley.

Kartu jis teigė, kad ukrainiečiai kol kas nepasitelkė į kontrpuolimą didelės dalies kovinės galios.

„Nesakysiu, kas bus ateityje, nes tai bus ukrainiečių sprendimas, kada ir kur jie panaudos savo rezervus. Tačiau dabar jie išsaugo savo kovinę galią ir lėtai bei apgalvotai skinasi kelią per visus šiuos užminuotus laukus. Tai sudėtingas mūšis, labai nelengvas mūšis“, – pabrėžė M.Milley.

JAV generolas pažymėjo, kad Ukrainos pajėgų puolimas prasidėjo prieš penkias ar šešias savaites ir iš anksto buvo parengti keli scenarijai, pagal kuriuos buvo numatyta tam tikra pažanga mūšio lauke, tačiau puolimas sulėtėjo. „Kodėl būtent taip? Todėl, kad tai yra skirtumas tarp karo popieriuje ir tikro karo“, – pabrėžė M.Milley ir pridūrė, kad kare dalyvauja tikri žmonės ir technika, susiduriama su minų laukais, dėl kurių žūsta kariai.

„Kai taip nutinka, padaliniai sulėtėja. Ir tai pateisinama, kad jie išgyventų ir įveiktų šiuos minų laukus. Jie dirba, kad prasiveržtų. Ir tai toli gražu nėra nesėkmė. Mano nuomone, dar per anksti daryti tokias išvadas. Manau, kad laukia dar daug mūšių. Ir aš laikysiuosi to, ką sakėme anksčiau: kova bus ilga, sunki ir kruvina“, – pabrėžė M.Milley.

Afrikos Sąjunga antradienį išreiškė apgailestavimą dėl Rusijos sprendimo nepratęsti susitarimo, užtikrinančio saugų grūdų krovininių laivų išplaukimą iš Ukrainos Juodosios jūros uostų. 

„Apgailestauju, kad sustabdyta Juodosios jūros grūdų iniciatyva, už kurią Afrikos Sąjunga pasisakė nuo pat pradžių“, – savo oficialioje „Twitter“ paskyroje pareiškė AS Komisijos pirmininkas Moussa Faki Mahamatas.

„Raginu šalis išspręsti visas problemas, kad būtų atnaujintas saugus grūdų ir trąšų gabenimas iš Ukrainos ir Rusijos ten, kur jų reikia, ypač Afrikoje“, – pridūrė jis.

Pernai Maskvai įsiveržus į Ukrainą, šios šalies Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti karo laivų, kol pagal 2022 metų liepą pasirašytą susitarimą buvo sudarytos sąlygos eksportuoti pasauliui itin svarbius grūdus.

Pirmadienį Rusija atsisakė pratęsti susitarimą, sudarytą tarpininkaujant JT ir Turkijai. Dėl šio žingsnio kyla grėsmė, kad bus nutrauktas jau ir taip sumažėjęs maisto tiekimas, nuo kurio priklauso pažeidžiami gyventojai šalyse, į kurias importuojami šie grūdai.

Humanitarinės grupės teigia, kad tai bus labai juntama daugelyje Afrikos regionų, kurie yra labai priklausomi nuo grūdų iš Rusijos ir Ukrainos ir kuriuose milijonai žmonių jau dabar patiria krizinį bado lygį.

Grūdų kainos skurdžiausiame pasaulio žemyne smarkiai išaugo dėl nutrūkusio eksporto. Tai paaštrino konfliktų ir klimato kaitos poveikį.

Lietuva buria Ukrainos išminavimo koaliciją ir ir kviečia prisidėti šalis, turinčias galimybes rengti išminuotojus ar aprūpinti ukrainiečių karius reikiama įranga.

Apie tai antradienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, dalyvaudamas nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų susitikime, nurodo ministerija.

„Buriame išminavimo koaliciją su tikslu apjungti ir koordinuoti jau vykstančią bei būsimą paramą Ukrainai išminavimo srityje. Koalicija kuriama pagal Lietuvoje jau vykstančio ukrainiečių karių rengimo „mokyk ir aprūpink“ principą kartu su Suomija, Islandija, Norvegija, Švedija ir ketinančia prisijungti Danija. Kviečiame šalis prisidėti prie šios koalicijos instruktoriais ir technika“, – sakė ministras.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

A.Anušauskas susitikimo metu taip pat pabrėžė, kad šiuo metu yra reikalinga didesnė ir skubesnė Vakarų parama Ukrainos kontrpuolimui, siekiant kuo greičiau užbaigti karą ir padėti Kyjivui laimėti.

Nuotoliniame susitikime gynybos ministrai taip pat pristatė naujausius savo šalių paramos Ukrainai paketus.

Anot KAM, naujausio Lietuvos paramos paketo Ukrainai liepos mėnesį vertė – 24 mln. eurų.

Baltarusijoje toliau auga Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdinių pajėgos, į čia pradėjusios rinktis nuo liepos 11 dienos. Vien per antradienį į Baltarusiją atvyko dar dvi samdinių kolonos.

Iš viso į Baltarusijos teritoriją jau perkelta ne mažiau kaip 2 tūkst. „Wagner“ samdinių, praneša stebėjimo grupė „Belaruski Hajun“.

Kadras iš vaizdo įrašo/„Wagner“ kolona, judanti į Baltarusijos pusę

„Mūsų duomenimis, „Wagner“ kolonos į Baltarusiją pradėjo atvykti liepos 11 d. Prieš tai samdinių, kurie Baltarusiją pasiekė savarankiškai, o ne organizuotų kolonų sudėtyje, skaičius, mūsų skaičiavimais, siekė apie 200 žmonių. Turime duomenų, kad nuo liepos 11 d. į Baltarusiją atvyko mažiausiai penkios Prigožino samdinių kolonos, tai mažiausiai 382–400 transporto priemonių, o samdinių skaičius Baltarusijoje, mūsų skaičiavimais, jau siekia 2000–2500 žmonių“, – rašoma pranešime.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Antradienį įvairiuose laikinai okupuoto Krymo miestuose girdėjosi sprogimai, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ su nuoroda į vietinius „Telegram“ kanalus.

Rusijos visuomenės informavimo priemonės skelbė apie oro gynybos sistemų veikimą Feodosijoje. Internete net publikuota nuotrauka, kurioje matomas išskirtinis pėdsakas danguje.

Taip pat pranešta apie galingą sprogimą Sovetske ir gretimuose kaimuose.

Tuo tarpu Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka informavo apie sprogimus netoli Berdiansko.

Jis pažymėjo, kad netoli Urzufo buvo užfiksuoti mažiausiai du sprogimai ir „atvykimo“ garsas.

Laikinai okupuotame pusiasalyje periodiškai girdimi sprogimai. Paprastai jie siejami su Ukrainos kariuomenės atakomis, kuriomis smogiama rusų susitelkimo vietoms, jų įrangai ir amunicijai arba strateginiams objektams.

Tik šiandien Krymo šiaurėje, Krasnoperekopske, pasigirdo sprogimai, o vietiniai gyventojai pranešė, kad jie „sukėlė vibraciją ore“.

Be to, vakar vakare ant Krymo tilto įvyko sprogimai, sugriovę vieną tilto tarpatramį.

Rusijos turizmo agentūros paragino poilsiautojus, vykstančius į Krymą, neatsisakyti suplanuotų kelionių po to, kai sprogimai ant Kerčės tilto sutrikdė keliones į okupuotą pusiasalį.

„Turime atšauktų kelionių liepos pabaigoje ir rugpjūtį, – sakė Krymo turizmo bendrovės „Laspi“ vadovė Jelena Baženova, kurią cituoja Rusijos turizmo pramonės sąjunga. – Atšaukti keliones šiomis datomis galima tik su baudomis“.

„Mes [stengiamės] įtikinti turistus nepriimti sprendimų, pagrįstų emocijomis, – tvirtino J.Baženova. – Tikimės, kad artimiausiomis dienomis padėtis normalizuosis.“

„AP“/„Scanpix“/Rusijos poilsiautojai

Krymas yra populiari Rusijos vasaros atostogų kryptis. Tačiau sugriuvus tilto kelio atkarpos daliai, sutriko pagrindinis automobilių eismo maršrutas.

Antradienį 13 val. vietos laiku (13 val. Lietuvos laiku) apie 700 automobilių laukė spūstyse, kad galėtų įvažiuoti į Krymą, dar 500 automobilių norėjo vykti priešinga kryptimi.

Geležinkelių eismas per tiltą tęsiamas, nors ir su vėlavimais.

Rusijos remiami okupuotos Pietų Ukrainos vadovai ragina vairuotojus naudotis sausumos keliu per Donecką, Zaporižią ir Chersoną. Jis eina per nuniokotą Mariupolį ir Melitopolį, kuris nuolat atakuojamas Ukrainos tolimojo nuotolio raketomis.

Keliuose į Krymą ir iš jo buvo panaikinta komendanto valanda, kad būtų galima keliauti „visą parą“.

Rusijos valstybinė žiniasklaida „RIA Novosti“ antradienį pranešė, kad automobilių, laukiančių įvažiuoti į Krymą Čonharo kontrolės punkte Ukrainos Chersono srityje, eilė nusidriekė daugiau kaip 1,5 km.

Turistė iš Rusijos Rostovo miesto Rusijos interneto svetainei „Tourdom“ pasakojo, kad Čonharo kontrolės punkte ji laukė kelias valandas, o po to, kai per chaosą bandė peršokti eilę, buvo pasiųsta į eilės galą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino suėmimas prilygtų karo Rusijai paskelbimui, antradienį paskelbtuose teismo dokumentuose rašė Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa.

Šiuo metu jo šalyje ginčijami dėl Rusijos vadovo priėmimo į kitą mėnesį Johanesburge vyksiantį BRICS šalių aukščiausiojo lygio susitikimą. 

Tačiau dar kovo mėn. Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V.Putino arešto orderį, kurį Pretorija, kaip Tarptautinio baudžiamojo teismo narė, turėtų įgyvendinti, jei jis dalyvautų susitikime, pranešė naujienų agentūra AFP.

„Scanpix“/AP nuotr./Cyrilas Ramaphosa ir Vladimiras Putinas

Pietų Afrikos diplomatinė dilema sprendžiama teisme, kur pagrindinė opozicinė partija Demokratinis aljansas bando priversti vyriausybę, kad į šalį atvykęs Kremliaus vadovas būtų sulaikytas ir perduotas baudžiamojo teismo atsakomybei.

Tuo tarpu šalies prezidentas C.Ramaphosa pažymėjo, kad taip ant kortos pastatytų savo valstybės likimą.

„Rusija aiškiai pareiškė, kad pareigas einančio jos prezidento suėmimas būtų tolygus karo paskelbimui. Rizikuoti pradėti karą su Rusija būtų nesuderinama su mūsų konstitucija“, – tvirtino jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perdavė Vidaus reikalų ministerijos specialiųjų pajėgų padalinį „Grom“ Rusijos nacionalinės gvardijos (arba „Rosgvardijos“) jurisdikcijai, todėl jis galės būti dislokuotas fronto linijose Ukrainoje, sakė Rusijos parlamento narys Aleksandras Kinšteinas, atstovaujantis V.Putino partijai „Vieningoji Rusija“. 

„Prezidento sprendimu dalinys „Grom“ kartu su personalu ir visa infrastruktūra (ginklais, specialiąja įranga, amunicija, materialiniais ištekliais ir t. t.) perduodamas Rusijos nacionalinei gvardijai“, – pirmadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė A.Kinšteinas.

„AP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

„Taip pabrėžiamas pagrindinis Nacionalinės gvardijos vaidmuo saugant šalies vidaus saugumą“, – pridūrė parlamentaras.

Jis nurodė, kad nors anksčiau „Grom“ dalinys negalėjo dalyvauti kovose Ukrainoje, nes priklausė Vidaus reikalų ministerijai, jo perkėlimas į Rusijos nacionalinę gvardiją keičia šią situaciją, nes dabar Maskva gali perskirstyti dar 7 tūkst. vyrų. 

Tokį žingsnį Kremlius žengė, praėjus vos kelioms savaitėms po V.Putino susitikimo su Gynybos ministerijos, Rusijos nacionalinės gvardijos, Saugumo tarnybos (FSB) ir Vidaus reikalų ministerijos vadovybe bei darbuotojais po to, kai privati karinė grupė „Wagner“ bandė įvykdyti perversmą Rusijoje.

Rusijos parlamentas antradienį pratęsė teisę būti pašauktam į kariuomenę mažiausiai penkeriems metams – aukščiausio rango karininkams iki 70 metų, pranešė britų leidinys „The Guardian“.

Praėjusį rugsėjį Rusija paskelbė pirmąją mobilizaciją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, pašaukdama daugiau kaip 300 tūkst. buvusių karių, kad paremtų savo karą Ukrainoje – kampaniją, kuri buvo daug ilgesnė ir atkaklesnė, nei Maskva tikėjosi, ir nerodo jokių ženklų, kad ji baigsis.

„Scanpix“/AP nuotr./Mobilizacija Rusijoje

Ji jau dabar didina viršutinę amžiaus ribą, nuo kurios vyrai gali būti šaukiami į privalomąją karinę tarnybą – nuo 27 iki 30 metų, ir gerokai apsunkino galimybes jauniems vyrams išvengti šaukimo į kariuomenę, nes jie siekia išvengti šaukimo dokumentus dalijančių verbuotojų.

Antradienį priimtas įstatymas leidžia privalomąją tarnybą atlikusiems vyrams be jokių papildomų įsipareigojimų būti mobilizuotiems iki 40, 50 arba 55 metų amžiaus, priklausomai nuo jų kategorijos, savo interneto svetainėje pranešė Valstybės Dūma.

Visais atvejais amžiaus riba buvo padidinta penkeriais metais.

Naujasis įstatymas reiškia, kad šio rezervo aukščiausius laipsnius turintys karininkai dabar gali būti pašaukti atgal į tarnybą ne iki 65, o iki 70 metų, kitų vyresniųjų laipsnių karininkai – iki 65 metų, jaunesnieji karininkai – iki 60 metų, o visi kiti – ne iki 45, o iki 55 metų.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau pareiškė, kad planuoja padidinti bazinį tarnaujančio kovinio personalo – profesinės karo tarnybos karių ir šauktinių – skaičių nuo 1,15 mln. iki 1,5 mln.

Baltarusijos opozicijos biuruose Vilniuje ir Varšuvoje tvyrojo nervingas susijaudinimas, kai birželio pabaigoje privačios karinės grupuotės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas sukilo prieš Kremliaus elitą ir pradėjo savo žygį į Maskvą. Atrodė, kad neramumai Rusijos viduje gali atimti visas prezidento Vladimiro Putino jėgas ir palikti jo sąjungininką Minske likimo valiai.

Pirmą kartą per trejus metus, nuo tada, kai Aliaksandras Lukašenka, kaip įtariama, suklastojo rinkimus ir privertė opozicijos lyderius išvykti į tremtį, užgimė atsargi viltis, kad gali atsirasti taip trokštama proga pradėti sukilimą, nuversti autokratą ir įvesti šalyje demokratinį valdymą.

„Mes manėme, kad tai gali virsti X valanda, kai vėl atsivers galimybė mūsų pergalei“, – elektroniniame laiške leidiniui „Foreign Policy“ rašė Sviatlana Cichanouskaja, demokratinės opozicijos lyderė tremtyje.

Ji pasakojo, kad nedelsdama kreipėsi į visus demokratiją remiančius Baltarusijos atstovus, įskaitant „baltarusių savanorių dalinius Ukrainos ginkluotosiose pajėgose“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį perspėjo, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas padarė didelę klaidą, pasitraukdamas iš susitarimo, kuriuo siekiama apsaugoti ukrainietiškų grūdų eksportą Juodąja jūra.

Po Europos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo E.Macronas sakė, kad šalys, priklausomos nuo ukrainietiškų ir rusiškų grūdų, pamatys, kad Rusija negalima pasitikėti.

„Jis nusprendė panaudoti maistą kaip ginklą, ir manau, kad tai didžiulė klaida“, – sakė E.Macronas.

„AFP“/„Scanpix“/Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas

Susitarimas, pagal kurį Ukraina galėjo saugiai Juodąja jūra eksportuoti grūdus į pasaulio rinkas, baigė galioti vidurnaktį Stambulo (ir Lietuvos) laiku, Rusijai atsisakius jį pratęsti.

Šis terminas buvo nustatytas gegužę dviem mėnesiams pratęsus susitarimą, pasirašytą pernai liepą, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai. Susitarimu siekta užkirsti kelią maisto trūkumui pažeidžiamose šalyse.

Kremlius, kuris kelis mėnesius skundėsi dėl susitarimo įgyvendinimo, pirmadienį paskelbė iš jo pasitraukiantis.

Pirmadienį Maskva nusprendė atsisakyti pratęsti Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkaujant sudarytą susitarimą dėl saugaus grūdų krovininių laivų išplaukimo iš Ukrainos Juodosios jūros uostų. 

Dėl šio žingsnio kyla grėsmė, kad bus nutrauktas jau ir taip sumažėjęs maisto tiekimas, nuo kurio priklauso pažeidžiami gyventojai šalyse, į kurias importuojami šie grūdai.

„Turiu omenyje kitas Artimųjų Rytų, Afrikos ir net Azijos šalis, labai priklausomas nuo šio susitarimo, kurioms turės įtakos vienašališkas Rusijos sprendimas“, – teigė Prancūzijos prezidentas. 

„Manau, kad tiems, kurie vis dar abejojo dėl prezidento Putino nuoširdumo ir jo įsipareigojimo siekti bendrojo gėrio. Atsakymas labai aiškus“, – pridūrė jis.

Rusija antradienį pranešė Turkijai, kad išformuoja Stambule veikiantį koordinavimo centrą ir atšaukia krovininių laivų saugumo garantijas.

„Susitarimų dėl grūdų įgyvendinimas nutrauktas“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija po to, kai šalies diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pasikalbėjo su Turkijos kolega Hakanu Fidanu.

Maskvos pasitraukimas iš susitarimo be kitų sąlygų reiškia Jungtinio koordinavimo centro Stambule likvidavimą ir saugios laivybos garantijų panaikinimą, sakoma ministerijos pareiškime.

Susitarimas, pagal kurį Ukraina galėjo saugiai Juodąja jūra eksportuoti grūdus į pasaulio rinkas, baigė galioti vidurnaktį Stambulo (ir Lietuvos) laiku, Rusijai atsisakius jį pratęsti.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos grūdai

Šis terminas buvo nustatytas gegužę dviem mėnesiams pratęsus susitarimą, pasirašytą pernai liepą, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai. Susitarimu siekta užkirsti kelią maisto trūkumui pažeidžiamose šalyse.

Kremlius, kuris mėnesius skundėsi dėl susitarimo įgyvendinimo, pirmadienį paskelbė iš jo pasitraukiantis.

„Juodosios jūros susitarimai (...) de facto baigėsi. Grūdų susitarimas baigėsi“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusija „nedelsdama atnaujins jo įgyvendinimą, kai tik bus įvykdyta rusiškoji susitarimų dalis“, sakė jis.

Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad jo šalis yra pasirengusi tęsti grūdų eksportą Juodąja jūra nepaisydama Rusijos pasitraukimo.

„Mes nebijome. Į mus kreipėsi bendrovės, kurioms priklauso laivai. Jos sakė, kad yra pasirengusios tęsti grūdų tiekimą, jei Ukraina juos įsileis, o Turkija praleis“, – sakė V.Zelenskis.

Per pastaruosius metus pagal Juodosios jūros grūdų inciatyvą buvo eksportuota daugiau kaip 32 mln. tonų ukrainietiškų grūdų.

Atsižvelgdamos į Ukrainos kontrpuolimą, Jungtinės Valstijos ir Europa skuba didinti šaudmenų gamybą. Po dešimtmečius trukusios taikos Vakarai pagaliau suprato, kaip smarkiai neįvertino didelių ginklų atsargų svarbos, rašo CNN.

Praėjusią savaitę kalbėdamas su leidinio korespondentu Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad NATO nuo pat pradžių ruošėsi puolimui, kuris truks „vieną naktį ir vieną dieną“. 

„Niekas savęs iš tikrųjų neklausė, kas bus, jei “viena naktis ir viena diena„ virs “dviem savaitėmis, trimis savaitėmis, keturiomis savaitėmis„. Kiek iš tikrųjų turime išskirtinių pajėgumų?“ – prisipažino B.Wallace'as.

Žurnalistų apklausti JAV pareigūnai teigė, kad JAV bazėse visame pasaulyje yra tam tikras kiekis šaudmenų. Jų kiekis yra įslaptintas, tačiau tai esą yra rezervas nepaprastosios padėties atveju, su kuriuo kariuomenė nenori atsisveikinti.

Tiesą sakant, pareigūnai pripažįsta, kad Jungtinės Valstijos jau artėja prie „raudonos linijos“, kalbant apie 155 mm kalibro šovinių atsargas, kurias turi tiekti Ukrainai. Praėjusiais metais JAV pradėjo didinti šaudmenų gamybą, kai tapo aišku, kad karas truks daug ilgiau, nei tikėtasi. Tačiau prireiks kelerių metų, kol ši gamyba pasieks priimtiną lygį, CNN teigė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

Todėl Vašingtonas nusprendė siųsti kasetinę amuniciją Ukrainai kaip laikiną priemonę, kol vienkartinių šovinių gamyba atitiks poreikius.

Šaltinis Vokietijos vyriausybėje CNN sakė, kad Berlynas taip pat ėmėsi veiksmų, siekdamas užpildyti esamas šaudmenų atsargų spragas. Kalbama ne tik apie artileriją, bet ir apie šovinius priešlėktuvinėms sistemoms „Gepard“, kurie buvo tiekiami Ukrainai.

Jungtinė Karalystė investuoja papildomus 2,5 mlrd. svarų sterlingų į šaudmenų gamybos ir sandėliavimo pajėgumus.

Pentagono duomenimis, iki šiol Jungtinės Valstijos Ukrainai yra suteikusios daugiau kaip 2 mln. 155 mm artilerijos šovinių. 

Pentagonas užsibrėžė tikslą per mėnesį pagaminti 70 000 artilerijos sviedinių, tačiau iki šiol jų pagaminta vos 30 000. 2022 m. vasario mėn. gamyba siekė vos 15 000 per mėnesį. Taigi Ukraina šiuo metu toliau degina turimas atsargas.

Leidinyje teigiama, kad per pusantrų karo metų ginkluotųjų pajėgų artilerijos šaudymo tempas beveik nesumažėjo, nepaisant to, kad pačios Ukrainos atsargos lėtai, bet nuolat mažėjo. Šiuo metu Ukrainos kariai paprastai per dieną iššaudo nuo 2 000 iki 3 000 artilerijos sviedinių, CNN sakė JAV gynybos departamento atstovas. 

Pasak žiniasklaidos priemonės pašnekovų, JAV tikėjosi, kad pradėjus kontrpuolimą Ukrainos ginkluotosios pajėgos mažiau remsis artilerija, o daugiau – bendraisiais manevrais, kurių JAV ukrainiečius mokė kelis mėnesius. Tačiau rusams visiškai užminavus fronto zoną, manevrinis karas tapo neįmanomas, todėl ukrainiečiai buvo priversti ir toliau pasikliauti artilerija.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas teigia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė iniciatyvą mūšio lauke prieš Rusijos okupantus. Pasak UNIAN korespondento, L.Austinas tai pasakė pradėdamas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (Ramšteinas-14) susitikimą, kuris vyksta virtualiu formatu.

„Ukrainos žmonės pademonstravo stiprų atsparumą didžiulio brutalumo akivaizdoje. Ukrainos pajėgos toliau drąsiai kovoja, kad apsaugotų savo piliečius ir šalį. Ukrainos kontrpuolimas žymi esminį šio tragiško karo momentą. Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė iniciatyvą ir susigrąžino savo suverenios teritorijos kontrolę, tačiau dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą susidarė itin pavojinga situacija“, – sakė L.Austinas.

„Reuters“/„Scanpix“/Pentagono vadovas Lloydas Austinas

Pasak JAV gynybos sekretoriaus, visų pirma, Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą ir toliau sukelia baisių ir kruvinų padarinių.

Tuo pat metu Kontaktinės grupės narės toliau tiekia Ukrainai svarbiausius pajėgumus, įskaitant oro gynybos sistemas ir šaudmenis.

„Mes neketiname atsitraukti“, – sakė L.Austinas.

Jis pabrėžė, kad Ramšteino susitikimo dalyviai ir toliau stengsis teikti Ukrainai būtiną paramą.

„Mes ir toliau teiksime mokymus, įrangą ir paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kad būtų sukurta pajėgi ir profesionali Ukrainos kariuomenė, galinti apsiginti dabar ir atgrasyti nuo agresijos ateityje“, – sakė L.Austinas.

Pasak JAV gynybos sekretoriaus, Kontaktinė grupė niekada nevengė iššūkių, su kuriais susiduria.

„Tai nepaprastai svarbus momentas šio karo ir šio šimtmečio istorijoje. Jungtinės Valstijos palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės, ir ši Kontaktinė grupė taip pat“, – sakė L.Austinas.

Buvęs apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos „gynybos ministras“ Igoris Girkinas, Nyderlanduose už akių nuteistas kalėti iki gyvos galvos už keleivinio lėktuvo „Boeing“ sunaikinimą 2014 m., griežtai sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„23 metus šalies vadovu buvo menkysta, kuris sugebėjo „pūsti miglą į akis“ nemažai daliai gyventojų. 

Neteisėtai išvaryti jį iš sosto reiškia „sėkmingai užbaigti“ darbą tų, kurie savo laiku į sostą pasodino „unikalųjį pranašą“. Tačiau šalis neištvers dar šešerių metų šio bailaus bepročio valdymo“, – savo „Telegram“ kanale, kurį prenumeruoja daugiau kaip 800 tūkst. žmonių, rašė FSB pulkininkas atsargos, persikvalifikavęs į tinklaraštininkus.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos nacionalistas, Ukrainos vadovybės apkaltintas terorizmu, Igoris Strelkovas-Girkinas

„Vienintelis dalykas, kurį jis (V.Putinas) galėtų padaryti „pabaigoje“ naudingai (kad neužsitrauktų savo vardo amžina gėda Istorijoje), – tai užtikrinti valdžios perdavimą kam nors išties pajėgiam ir atsakingam.

Gaila, kad jam tai net į galvą neateis. O jei ir ateis – „gebėjimą pasirinkti sąjungininkus“ jau ne kartą matėme...“ – pažymėjo I.Girkinas, kuris laikomas vienu iš 2014 m. karo Rytų Ukrainoje, kur veikė slapyvardžiu „Strelkovas“, karo kurstytojų.

Pasak I.Girkino, visi pastarųjų dviejų dešimtmečių Rusijos ministrai pirmininkai ir gynybos ministrai buvo „netalentingi“ ir „nereikšmingi“, o „vėlyvojo Putino“ vadovavimo stilius apsiribojo minimaliu darbu ir visiška neatsakomybe už nesėkmes.

„Ir dar tas apnuogintas pagyrūniškas melavimas. Bet ir jo nuo pat specialiosios karinės operacijos pradžios nebegirdėti“, – pažymėjo jis.

Anksčiau I.Girkinas, kuris nuo 2014 m. nesėkmingai bando sukurti ultranacionalistinę partiją, neleido sau tokių aštrių išpuolių prieš Putiną, teigdamas, kad pastarasis yra teisėtas lyderis, galintis apsaugoti Rusiją nuo „suirutės“.

Tačiau I.Girkino, kuris primygtinai reikalauja visuotinės mobilizacijos kariniam Ukrainos sunaikinimui, retorika smarkiai pasikeitė po Jevgenijaus Prigožino vadovaujamo „Wagner“ maišto.

I.Girkinas apkaltino pastarąjį „pagrobus“ jo patriotines tezes ir tai, kas įvyko, įvertino kaip „suirutės“ pradžią.

Kartu I.Girkinas kritikavo V.Putino nesugebėjimą nubausti „maištininkų“, kurie per žygį į Maskvą nužudė daugiau kaip 10 Rusijos karo lakūnų.

Paskutinio viešo pasisakymo metu, kurį internete peržiūrėjo beveik 300 tūkst. žmonių, I.Girkinas sakė, kad „Rusiją valdo mafija".

Jame I.Girkinas taip pat pareiškė, kad dabartinė Rusijos valdžia nepajėgi pasiekti karinės pergalės Ukrainoje, ir jau rudenį prognozavo „katastrofą fronte“, po kurios, jo nuomone, gali kilti naujas karinis sukilimas.

„Strelkovas (Girkinas) mano, kad esama imperinė valdžios konstrukcija yra vienintelė galima ir ideali Rusijai. Kita vertus, jo požiūris į Putiną yra dviprasmiškas. Jis laiko jį „naudingu apsimetėliu“. Tiksliau – „santykinai naudingu“, – sako politologas, Londono universitetinio koledžo vyresnysis mokslo darbuotojas Vladimiras Pastuchovas.

„Tiek, kiek Putinas prisideda prie esamos imperinės konstrukcijos stiprinimo, jis naudingas Strelkovui (Girkinui). Tiek, kiek Putinas diskredituoja ir žemina esamą imperinę konstrukciją, jis yra žalingas Strelkovui (Girkinui). Tai reiškia, kad jį visiškai tenkina imperinė totalitarinė valstybės konstrukcija, bet netenkina Putino siūlomas nusikalstamas įdirbis“, – aiškino ekspertas.

„Režimas silpsta ir mažai kas tiki jo ateitimi. Tokioje situacijoje visada auga opozicijos poreikis, todėl žaidėjai – drąsesnieji – stengiasi jį patenkinti. Jie ieško sau vietos postputiniškoje realybėje“, – daro išvadą politologas Abbasas Galiamovas.

Jungtinės Valstijos vis dar mano, kad Ukrainos kontrpuolimo sėkmei svarbiausia greitai pralaužti rusų gynybą. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos, nepaisant Vakarų suteiktos įrangos, susiduria su naujais iššūkiais – ne tik minų laukais, bet ir rusiškais bepiločiais lėktuvais bei žmogiškaisiais ištekliais Rusijoje.

Kaip rašo „The Washington Post“, JAV padėtį fronte apibūdina kaip „itin sudėtingą“ ir pripažįsta, kad kovos intensyvumas buvo nepakankamai įvertintas.

Pirmosiomis savaitėmis Ukrainos ginkluotosios pajėgos esą patyrė didelių šarvuočių nuostolių dėl galingo Rusijos artilerijos pasipriešinimo, todėl Vašingtonas patarė Kyjivui pakoreguoti puolimo taktiką.

„Reuters“/„Scanpix“/Pėstininkų kovos mašina „Bradley“

Robas Lee, buvęs jūrų pėstininkų karininkas ir Užsienio politikos tyrimų instituto ekspertas, sakė leidiniui, kad Ukrainos taktika gali sumažinti nuostolius, tačiau ji susijusi su kompromisais.

Generolas leitenantas Douglas A.Simsas, vyresnysis JAV Jungtinio štabo narys, pažymėjo, kad ukrainiečių karių buvo paprašyta naudoti naują įrangą ir taktiką.

„Ir todėl ten, kur jie per dieną išlaisvina šimtus metrų, kai kur gal kilometrą per dieną, jie tai daro didelėmis pastangomis. Tai sunkus karas. Tai tikrai sudėtinga vietovė, viskas yra apšaudoma, ir iš tiesų, kai visa tai įvertinate, tai gana nuostabu“, – sakė jis.

Tuo pat metu Jungtinės Valstijos vis dar teigia, kad Vakarų lėktuvai dabartiniame mūšyje nebus labai naudingi dėl galingos Rusijos oro gynybos sistemos. Nors Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas anksčiau tvirtino priešingai. 

Dėl to Jungtinės Valstijos tikisi, kad Ukrainai pavyks pralaužti minų laukus ir priartėti prie pagrindinių Rusijos gynybos linijų. Tačiau Ukrainos pajėgos „turi būti atsargios ir apdairiai naudoti visą savo artileriją“.

Aukšto rango gynybos ministerijos pareigūnas padarė išvadą: „Vakarai elgiasi teisingai kalbant apie pagalbą Ukrainai, tik pavėlavo šešis mėnesius“.

Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas sakė, kad į Baltarusiją atvyko 500-700 „Wagner“ samdinių.

Samdiniai nekelia jokio pavojaus Ukrainai, Ukrainos televizijos maratono eteryje sakė Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas A.Jusovas.

Šie samdiniai nekelia grėsmės Ukrainai, nes į Baltarusiją atvyko be ginklų ir daugiausia dalyvaus instruktuojant Baltarusijos kariuomenę, taip pat siekiant „sunervinti“ Lenkiją ir kitas NATO šalis.

Kai kuriais duomenimis, į stovyklą netoli Asipovičių atvyko apie 100 vienetų „Wagner“ karinės technikos. Samdiniai stebimi ir Vakaruose.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Lietuva kartu su NATO nusprendė padidinti žvalgybos pajėgų skaičių prie rytinės sienos.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai

Tęsiant grūdų sandorį be Rusijos, esą gali kilti pavojus Ukrainos maisto produktų eksportui per Juodąją jūrą, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Per trumpą spaudos konferenciją žurnalistai paprašė D.Peskovo pakomentuoti Ukrainos planus pratęsti „grūdų sandorį“ su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis nedalyvaujant Rusijai.

„Tai, be abejo, klausimas, reikalaujantis mūsų kariškių komentarų, nes kalbame apie zoną, kuri yra tiesiogiai arti karo veiksmų zonos, o be atitinkamų saugumo garantijų ten kyla tam tikra rizika“, – sakė jis.

D.Peskovas pridūrė negalįs pasakyti, „kurios šalys yra pasirengusios prisiimti tokią riziką“.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys pirmadienį vakare asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje tradiciškai pasidalino savo įžvalgomis apie Ukrainoje vykstantį karą.

Pirmiausia, jis priminė, jog, likus savaitei iki pirmadienio incidento ant Krymo tilto, jis prognozavo, kad „artimiausiu metu galime tikėtis sėkmingų pataikymų į Kerčės tiltą, ar kitų eismą juo trikdančių išpuolių“.

Apgadintas Krymo tiltas

+4

Po sprogimų ant Krymo tilto vietos vadovybė iš pradžių nurodė, kad tai – nenumatyti nepatogumai ir aiškino, jog nukentėjo tiltą laikančios atramos. Tačiau apie įvykius Kryme prabilęs Kremlius iš karto apkaltino Kyjivą terorizmu.

Nors Ukraina neprisiėmė atsakomybės už sprogimus ant Kerčės tilto, šalies saugumo tarnybų atstovų komentarai, jog informacija apie operaciją bus atskleista vėliau – leidžia daryti kitokias prielaidas.

E.Papečkys taip pat tvirtina, kad išpuolį prieš Krymo tiltą surengė Ukraina.

Pasak rusų, geležinkelio eismas greitai buvo atstatytas, o automobilių eilės nusidriekė prie sausumos kelio iš ir į okupuotą Krymą.

„Viskas atrodytų labai aišku, bet yra keletas įdomesnių smulkmenų. Pirma, vakar (sekmadienį) ukrainiečiai sudavė dėmesį atitraukiantį smūgį oro ir vandens bepiločiais įrengimais Sevastopoliui. Anksčiau ukrainiečiai niekada bepiločiais (aparatais) neatakuodavo vandens taikinių dvi dienas iš eilės, tarp atakų visada būdavo ilgokas laiko tarpas“, – pažymėjo jis.

Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys

Anot rusų karinių tinklaraštininkų, tokių išpuolių metu visada netoli Krymo būdavo amerikiečių strateginis žvalgybinis bepilotis ir /arba žvalgybiniai lėktuvai.

„Šį kartą jų nebuvo, ir rusai visiškai atsipalaidavo“, – pažymėjo E.Papečkys.

„Jeigu tikėti kai kurių rusų šaltinių teigimu, šį kartą ukrainiečiai vėl pademonstravo išmanumą, ir Kerčės tiltą atakavo ne iš išorės, o iš vidaus, iš rusų kontroliuojamos Azovo jūros. Jeigu tai tiesa, ukrainiečiai kažkaip sugebėjo permesti laivelius rusų panosėje. Rizikingas, bet pasiteisinęs sumanymas“, – rašė ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį, kad viena iš iškeltų ir internete platinamų versijų yra tokia, kad tiltą susprogdino britų povandeninis aparatas, paleistas iš turkų laivo.

„Sunkiausia įvertinti pačiam tiltui padarytus pažeidimus. Pasak rusų, atramos apgadintos nežymiai, ir jų remontas bus greitas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kaip ilgai užtruko „nežymus“ važiuojamosios dalies pažeidimas ant jo susprogus sunkvežimiui, Kerčės tilto praleidžiamumas gali sumažėti labai labai stipriai“, – tvirtino E.Papečkys.

Eksperto nuomone, Kremlius turės kažkaip atsakyti. Jis spėjo, kad Maskva kaip visada imsis įprastų atakų raketomis ir dronais prieš Ukrainos miestus, daugiausiai dėmesio skiriant Kyjivui.

„Kryme okupantams darosi vis neramiau. Visi labai gerai pajuto, koks trapus okupuoto Krymo ryšys su Rusija. Atkirtus susisiekimą, Krymas po kiek laiko ukrainiečiams į rankas nukristų kaip prinokęs obuolys“, – reziumavo karybos žinovas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) visiškai atmetė Rusijos ieškinius prieš Ukrainą, oficialiai paskelbė Ukrainos teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.

Teigiama, kad 2021 m. liepą Rusijos vyriausybė pateikė EŽTT pareiškimą, kuris tapo vieninteliu tarpvalstybiniu skundu prieš Ukrainą.

Jame rusai nurodė 10 kaltinimų grupių. Visų pirma jie kaltino Ukrainą tariama administracine praktika, susijusia su „nužudymais, pagrobimais, priverstiniu perkėlimu, trukdymu pasinaudoti rinkimų teise, rusų kalbos vartojimo apribojimais, išpuoliais prieš Rusijos ambasadas ir konsulatus“.

Negana to, šiame skunde Rusija taip pat bandė priskirti Ukrainai atsakomybę už MH17 lėktuvo numušimą, nes Ukraina „neuždarė savo oro erdvės“.

Rusija taip pat skundėsi dėl Šiaurės Krymo kanalo blokavimo ir prašė teismo įpareigoti Ukrainą atnaujinti vandens tiekimą į Krymą ir nutraukti „priekabiavimą“ dėl rusų kalbos vartojimo. Tačiau dar  2021 m. teismas atsisakė tai padaryti. Kiti ieškiniai buvo atmesti antradienį.

Išsamiai išnagrinėjęs ieškovės valstybės pateiktą medžiagą ir įrodymus bei atsižvelgęs į Rusijos elgesį ir nebendradarbiavimą nuo plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios, EŽTT visiškai atmetė ieškinį ir išbraukė jį iš bylų registro.

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje buvo aptartas Rusijos pasitraukimas iš grūdų susitarimo ir šalies agresorės strategija.

Ukrainos užsienio reikalų ministras kreipėsi į Tarybą ir pažymėjo, kad „Rusijos strategija visada ta pati: žudyti, meluoti ir neigti“.

„Nesvarbu, ar tai būtų bandymas aneksuoti Krymą, MH17 orlaivio numušimas, plataus masto karas, masiniai žiaurumai Bučoje, ar grūdų sandorio sužlugdymas, Rusijos strategija ta pati: žudyti, meluoti ir neigti“, – vėliau rašė jis tviteryje.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

JT Saugumo Tarybos posėdyje užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Ukrainai reikia priešingos strategijos – stiprybės, tiesos ir atskaitomybės.

Trečiadienį Rusija paskelbė, kad nepratęs susitarimo dėl grūdų, esą dėl to, kad nevykdomos Kremliaus sąlygos.

Tačiau per pastaruosius kelis mėnesius Maskva atsisakė iki galo vykdyti savo pačios įsipareigojimus pagal susitarimą: ji blokavo laivų patikrinimus ir uždraudė eksportuoti grūdus iš kai kurių uostų.

Vakarų politikai pasmerkė Rusijos pasitraukimą iš grūdų iniciatyvos.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Turkijai ir JT tęsti grūdų iniciatyvą trišaliu formatu.

 Kremlius antradienį apkaltino Ukrainą naudojantis grūdų eksporto Juodąja jūra koridoriumi kovos tikslais.

Toks atstovo Dmitrijaus Peskovo pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Rusija pasitraukė iš susitarimo dėl saugaus ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos.

Susitarimo dėl grūdų eksporto „zona Kyjivo režimas naudojasi kovos tikslams“, sakė D.Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Kremlius taip pat paskelbė užmaskuotą įspėjimą dėl grūdų eksporto iš Ukrainos ateities, Maskvai atsisakius pratęsti minimą sutartį, pagal kurią krovininiams laivams buvo leidžiama plaukti iš trijų Ukrainos uostų.

„Be tinkamų saugumo garantijų čia kyla tam tikra rizika. Jei [būsimas susitarimas] įforminamas be Rusijos, reikėtų atsižvelgti į šią riziką“, – pareiškė D.Peskovas.

Kremlius, kuris mėnesius skundėsi dėl susitarimo įgyvendinimo, pirmadienį paskelbė iš jo pasitraukiantis, o antradienio naktį, vidurnaktį Stambulo (ir Lietuvos) laiku, susitarimas baigė galioti.

Terminas buvo nustatytas gegužę dviem mėnesiams pratęsus susitarimą, pasirašytą pernai liepą, tarpininkaujant JT ir Turkijai. Susitarimu siekta užkirsti kelią maisto trūkumui pažeidžiamose šalyse.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad jo šalis yra pasirengusi tęsti grūdų eksportą Juodąja jūra nepaisydama Rusijos pasitraukimo.

Antradienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad naktį po incidento ant Krymo tilto, dėl kurio ji apkaltino Kyjivą, sudavė smūgius dviem Ukrainos uostamiesčiams dėl to, kad norėjo atsilyginti Ukrainai ir atakas pavadino „masiniu keršto smūgiu“.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“, Gynybos ministerija skelbia smogusi Odesai ir Nikolajevui ir pataikiusi į visus taikinius.

Ministerijos teigimu, buvo smogta „objektams, kuriuose buvo rengiami teroro aktai prieš Rusijos Federaciją naudojant bepilotes valtis, taip pat jų gamybos vietoje laivų statykloje netoli Odesos miesto“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Europos Parlamento užsienio reikalų komitetas antradienį pritarė rezoliucijai, kurioje nuogąstaujama dėl didėjančio Baltarusijos pavaldumo Maskvai.

Rezoliucijoje reiškiamas nerimas dėl didėjančio politinio, ekonominio, karinio ir kultūrinio Baltarusijos pavaldumo Maskvai ir smerkiamas Minsko dalyvavimas plataus masto Rusijos invazijoje į Ukrainą.

EP metiniame Europos Sąjungos ir Minsko santykių vertinime smerkiamos nuolatinės sisteminės represijos prieš pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių pažeidimai Baltarusijoje, pažymima pranešime žiniasklaidai.

„AP“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Jame nurodoma, kad dėl besitęsiančių represijų iš Baltarusijos pabėgo daugiau nei 300 000 asmenų, o beveik 1 500 žmonių šiuo metu laikomi politiniais kaliniais, kuriuos dokumentas ragina nedelsiant paleisti. 

Dokumentas taip pat smerkia Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymą dislokuoti Maskvos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, kurios autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka yra vienas iš artimiausių Rusijos sąjungininkų.

Europarlamentarai ragina „patraukti baudžiamojon atsakomybėn Baltarusijos politinę ir karinę vadovybę už nusikaltimus žmonijai ir genocidą“, be to, jų teigimu, Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) turėtų apsvarstyti galimybę išduoti A.Lukašenkos arešto orderį.

„A.Lukašenkos režimas vykdo masines vidaus represijas prieš baltarusius ir remia Rusijos karą prieš Ukrainą. ES santykių su Baltarusija strategijoje reikia atsižvelgti į Minsko režimo nusikaltimus, reikalauti atsakomybės ir, bendradarbiaujant su Baltarusijos demokratinėmis jėgomis, rasti būtinus sprendimus dėl Baltarusijos žmonių europinių siekių užtikrinti laisvę ir nepriklausomybę“, – pažymėjo rezoliuciją parengęs Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Rezoliucijoje, be kitų dalykų, reiškiamas susirūpinimas dėl Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių, kurie po praėjusį mėnesį nutraukto maišto sutiko persikelti į Baltarusiją.

Nurodoma, kad jų atvykimas kelia grėsmę Baltarusijos kaimyninių šalių ir visos ES saugumui, ir raginama „Wagner“ įtraukti į teroristinių grupių sąrašą.

Rezoliucijoje europarlamentarai taip pat išreiškė paramą baltarusių identitetui ir šalyje gyvenančioms tautinėms mažumoms, kurias diskriminuoja Minsko režimas, ir pasiūlė stiprinti ekonominę paramą opozicijai, žmogaus teisių aktyvistams, nepriklausomai žiniasklaidai ir demokratinėms jėgoms. 

EP rezoliucijos dėl ES santykių su Baltarusija projektui pritarė 49 EP komiteto nariai, trys buvo prieš ir du susilaikė.

Liepos 18 d. rytą į Baltarusiją iš Rusijos atskrido „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino lėktuvas, kuris po nepavykusio perversmo prieš Rusijos vadovybę į Baltarusiją atskrido jau ketvirtą kartą, skelbia stebėtojų grupė „Belaruski Hajun“

„11.05 val. kariniame Mačiuliškių aerodrome nusileido Jevgenijaus Prigožino verslo lėktuvas “Embraer Legacy 600„ (reg. Nr. RA-02795). Mūsų duomenimis, orlaivis į Baltarusiją atskrido iš Sankt Peterburgo“, – teigė jie. 

AP/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Tai jau ketvirtas kartas pastaruoju metu, kai J.Prigožino lėktuvas atskrido į Baltarusiją. 

Anksčiau jis buvo atskridęs birželio 27 d., liepos 1 d. ir liepos 11 d.

Naktį iš liepos 11 į 12 d. J.Prigožinas nakvojo palapinių miestelyje netoli Osipovičių. Ten atvyko dalis „Wagner“ samdinių – mažiausiai trys konvojai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos teritorija dabar yra „kovinė laboratorija“, kurioje eksperimentuojama su vakarietiškais ir ukrainietiškais ginklais, skirtais apsiginti nuo Rusijos invazijos, žiniasklaidos grupei „Sky News“ sakė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

Pasak jo, „Ukrainos noras išlikti“ paskatino šalį atsisakyti taikos meto taisyklių ir reglamentų, kad išbandytų naujus ginklus, kuriuos, visų pirma, pateikė sąjungininkai.

„Jie turėjo rizikuoti ir eksperimentuoti su dalykais, nors galbūt nežinojo, ar tai veikia, ar ne, taip jie tapo savo pajėgų kovine laboratorija, ir tai mums (Vakarų šalims – red.) parodė kelią... Apgailestauju dėl aplinkybių, kuriomis tai įvyko, bet tai parodė, kaip veikti XXI-ojo amžiaus naujame mūšio lauke“, – pažymėjo gynybos ministras.

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as

Didžioji Britanija yra viena pagrindinių Ukrainos sąjungininkių. Ji buvo pirmoji šalis, sutikusi aprūpinti Ukrainos gynėjus moderniais vakarietiškais tankais ir tolimojo nuotolio raketomis.

Prieš kelias savaites Londonas taip pat paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą.

Praėjus šešioms savaitėms po Ukrainos kontrpuolimo, kapitonas Anatolijus Charčenka ir jo žvalgybos kuopa turėtų veikti už kelių mylių nuo Rusijos gynybos linijų, kurią pralaužė Vakarų šarvuočiai.

Vietoj to, kai daugybė transporto priemonių įstrigo minų laukuose, A.Charčenka ir jo vyrai mokosi metodiškai žengti pėsčiomis nuo vienos medžių eilės prie kitos, susidurdami su perspektyva atkovoti savo šalį po metrą, rašo „The Wall Street Journal“.

„Mes neturime ko prarasti. Pergalė ne tik svarbi, bet ir vienintelė galimybė, kitaip visi būsime mirę“, – sakė A. Charčenka.

Ukrainiečiai prisitaiko ir siekia žengti į priekį pietuose ir aplink rytinį Bachmuto miestą – vienintelį reikšmingą Rusijos žiemos ir pavasario puolimo laimėjimą. Žengiama lėtai ir atsargiai, kad būtų išsaugota vakarietiška įranga, tačiau pagrindinis tikslas tebėra pasiekti Azovo jūrą, atkirsti Krymą ir išstumti Rusijos karius iš pietinio Chersono srities kranto.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas

+18

Dauguma Vakarų apmokytų ir aprūpintų Ukrainos brigadų lieka rezerve ir laukia, kada galės smogti. Karininkai nori išsaugoti vertingą vakarietišką įrangą – nuo tankų iki nešiojamų „Stinger“ – ir toliau veržtis į priekį.

A.Charčenka ir jo vyrai ruošiasi palaipsniui žengti į priekį per lygią vietovę pietuose, kur tvarkingi kaimai išsibarstę tarp atvirų saulėgrąžų ir kviečių laukų. Jie naudoja amerikiečių gamybos torpedas, metalinius stulpus su sprogstamaisiais užtaisais, kurie, kaip tikisi, padės jiems nukenksminti minas ir spąstus medžių eilėse laukų pakraščiuose, kad galėtų veržtis į priekį ir įsitvirtinti.

JAV tiekiama kasetinė amunicija gali padėti pramušti skyles minų laukuose ir Rusijos gynybos tinkluose, įskaitant tranšėjas ir prieštankines kliūtis, vadinamas drakono dantimis.

Rusija tebėra pažeidžiama, nes jos kariai apskritai yra prastai apmokyti ir turi silpną tiekimo grandinę, kuri labai priklauso nuo geležinkelių. Kadangi Ukraina žengia į priekį daugelyje vietų, Rusija nežino, kur dislokuoti savo rezervus, ir jai gali būti sunku greitai reaguoti, jei Ukrainos pajėgos prasiveržtų.

Ukraina sparčiausiai žengia į priekį aplink nedidelį Bachmuto miestą, kurį Rusija užėmė gegužės pabaigoje po kelis mėnesius trukusių įnirtingų kovų, pareikalavusių kelių tūkstančių kovotojų gyvybių.

Kaip ir pietuose, pagrindinė kliūtis yra Rusijos oro pranašumas. Rusijos sraigtasparniai Ka-52 sklando maždaug už 5 mylių, už „Stinger“ raketų veikimo zonos, ir leidžia valdomas raketas į Ukrainos taikinius.

Vakarai padarė klaidą, suteikdami tankus ir šarvuočius, bet nesuteikdami pakankamai priemonių, pavyzdžiui, reaktyvinių naikintuvų ar oro gynybos sistemų, kad apsaugotų juos nuo puolimo, sakė Jurijus Ulšynas, 49 metų vadas netoli Bachmuto, geriau žinomas kaip Graikas.

Jo vyrai ant kalvos šlaito, esančio už 3 mylių nuo Bachmuto pakraščio, yra ginkluoti „Stinger“ bei sovietiniais PKM kulkosvaidžiais ir stebi rusų lėktuvus, sraigtasparnius ir dronus.

Rusijos žvalgybiniai dronai „Orlan“ kelia nuolatinę grėsmę, jie pastebi taikinius ir kviečia artilerijos ugnį.

Debesuotomis dienomis, jei dronas skrenda pakankamai žemai, jie šaudo iš PKM, tikėdamiesi jį numušti. Jei dangus giedras, rusai gali ramiai stebėti PKM veikimo zoną, nes Graiko komanda taupo brangias „Stinger“ raketas pavojingesniam taikiniui, pavyzdžiui, sraigtasparniui ar kariniam lėktuvui.

„Mūsų problema visur yra dangus. Kai priešas mato visą mūšio lauką, ką tu gali padaryti?“ – sakė Graikas.

Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos lyderių susitikimą, turėjusį tapti senos draugystės atkūrimu, bet virtusį barniais dėl karo Ukrainoje, antrąją ir paskutinę dieną apėmė nežinomybė.

Ambasadoriai dirbo didelę nakties dalį ir antradienio rytą, kad surastų bent švelniausias formuluotes Rusijos pasmerkimui dėl jos invazijos į Ukrainą, sakė vienas ES pareigūnas. Deryboms trukdė kai kurių Lotynų Amerikos šalių, tokių kaip Kuba, Venesuela ir Nikaragva, abejonės.

„Vis dar turime kuo glaudžiau susieti tai su Ukraina“, – sakė minėtas ES pareigūnas. Jis prašė neskelbti jo pavardės, nes derybos dar tęsiasi.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Tarybos vadovas Charles'is Michelis, Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen

Ilgai lauktas viršūnių susitikimas, surengtas aštuoneri metai po ankstesnio, virto priešprieša dėl klausimo, kuriuo didžioji dauguma iš 60 dalyvaujančių valstybių jau buvo sutarusios per kelis balsavimus Jungtinėse Tautose ir kitose tarptautinėse institucijose.

27 valstybes vienijanti ES norėjo, kad viršūnių susitikime daugiausiai dėmesio būtų skirta naujoms ekonominėms iniciatyvoms ir glaudesniam bendradarbiavimui siekiant atsverti didėjančią Kinijos įtaką Lotynų Amerikoje, bet keli lyderiai iš 33 narių Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių bendrijos (CELAC) vėl priminė šimtmetį reiškiamus kaltinimus dėl kolonializmo ir vergijos.

Maskvos Raudonojoje aikštėje sulaikytas vyras, kuris bandė padegti Vladimiro Lenino mauzoliejų. „Telegram“ kanalų „Baza“ ir „Šot“ duomenimis, 37 metų Čitos gyventojas liepos 17 d. apie 22 val. metė į pastatą Molotovo kokteilį. Buteliukas sudužo ant grindinio akmenų ir užsidegė, mauzoliejus nenukentėjo.

Šiuo metu jis yra policijos nuovadoje, jo veiksmų motyvai tiriami. Jo atžvilgiu surašytas administracinis protokolas pagal straipsnį „nepaklusimas teisėtam policijos pareigūno reikalavimui“.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiro Lenino sarkofagas mauzoliejuje

Pasak žiniasklaidos, Čitos gyventojas jau buvo sulaikytas prieš du mėnesius už neadekvatų elgesį ir patalpintas į psichiatrijos ligoninę.

Praėjusių metų kovą TASS, remdamasis šaltiniu teisėsaugos institucijose, pranešė apie kito vyro, kuris neadekvačios būsenos bandė patekti į mauzoliejų, teigdamas, kad Vladimiras Leninas turėtų jį „išvaduoti iš nuodėmių“, sulaikymą.

Vasario pradžioje taip pat buvo sulaikytas vyras, bandęs iš mauzoliejaus pavogti Lenino kūną. Abiem atvejais sulaikytieji buvo apsvaigę nuo alkoholio, pranešė policija.

Po smūgių ant Krymo tilto bus vykdomos naujos Ukrainos gynybos pajėgų operacijos. Ukrainos ginkluotosios pajėgos taikiniu pasirinko dar kelis tiltus, per kuriuos rusai gabena savo kariuomenei skirtus ginklus ir įrangą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Romanas Svitanas „YouTube“ kanale paaiškino, kurie tiltai gali būti atakuojami toliau.

„Artimiausiu metu, remdamiesi tokiu kariniu mokslu, turėtume pulti dar du tiltus. Tai yra, išardyti Čonharo tiltą, galutinai jį pribaigti. Ir sunaikinti Taganrogo tiltą, kuris yra Rostovo srityje ir kuriuo keliauja 2/3 karinio aprūpinimo“, – sakė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Palydovinėse nuotraukose – atakuotas Krymo tiltas

Anot R.Svitano, 30 proc. aprūpinimo keliauja per Krymo tiltą: 20 proc. jų ten pasiskirsto geležinkeliu ir 10 proc. keliais.

„Šį kelių maršrutą rusai visiškai panaikino. Dabar jie greičiausiai pradės reversinį eismą likusia atšaka. Pamatysime, kaip jie tai padarys“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas.

Be to, sako R.Svitanas, artimiausiu metu reikia galutinai nutraukti Krymo geležinkelio tilto egzistavimą.

Privačios karinės grupuotės „Wagner“ pajėgos toliau ruošiasi įsteigti nuolatinę atstovybę Baltarusijoje. Nepriklausoma Baltarusijos stebėsenos grupė „The Hajun Project“ trečiadienį pranešė, kad Celo kaimo link, netoli Asipovičių, kur įrengtas palapinių miestelis, juda vis daugiau „Wagner“ transporto priemonių kolonų, naujausioje ataskaitoje atkreipė dėmesį Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Su „Wagner“ susijusiuose „Telegram“ kanaluose trečiadienį buvo paskelbta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip „Wagner“ kolona juda tarp Voronežo ir Orlio sričių, o paskui atvyksta į poligoną netoli Asipovičių.

Ukrainos pasipriešinimo centras pranešė, kad pastaruoju metu daugiau kaip 700 „Wagner“ kovotojų apsistojo Asipovičių srityje ir kad Baltarusijos valdžios institucijos suformavo tris specialiosios paskirties dalinius, kurie šiuose poligonuose treniruojasi vadovaujami „Wagner“ pajėgų.

Palydovinę vaizdo medžiagą išanalizavę CNN žurnalistai tvirtino, kad atvykusios transporto priemonės priklauso „Wagner“ pajėgoms, nes keliose nuotraukose matomos transporto priemonės sutampa su tomis, kurios buvo matomos socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše.

CNN teigimu, kolonoje, be keleivinių mikroautobusų ir dešimčių kitų civilinio tipo sunkvežimių ir lengvųjų automobilių, buvo kelios vilkikų priekabos, sunkvežimiai, dideli bortiniai automobiliai su buldozeriais savivarčiais. Iš viso CNN nustatė 115 naujų transporto priemonių, kurių anksčiau palydovinėse nuotraukose nebuvo. 

Keletas su „Wagner“ susijusių karinių tinklaraščių autorių papildomai teigė, kad „Wagner“ poligonas Molkine, Krasnodaro krašte, nustos veikti iki liepos 30 d. ir kad „Wagner“ bus dislokuotas kitur, taip pat paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip „Wagner“ kovotojai iškilmingai nuleidžia Rusijos ir „Wagner“ vėliavas Molkine.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Liepos 17 d. Kerčės sąsiaurio tilto užpuolimas greičiausiai turės didelį ir ilgalaikį poveikį Rusijos logistikai, nes turizmo srautai į okupuotą Krymą trikdys Rusijos logistiką pietų Ukrainoje vykstant Ukrainos kontrpuolimui pietuose.
• Atrodo, kad Rusijos ir okupacinės valdžios institucijos labiau siekia sušvelninti išpuolio padarinius, o ne pasinaudoti šiuo incidentu, kad surengtų sunkias informacines atakas.
• Rusijos kariniai tinklaraštininkai, reaguodami į Kerčės sąsiaurio tilto incidentą, daugiausia kritikavo Rusijos valdžios institucijas už tai, kad jos nesugebėjo apsaugoti tilto.
• Rusija toliau deda pastangas pertvarkyti savo vidaus saugumo aparatą po nutraukto „Wagner“ ginkluoto sukilimo.
• Liepos 17 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose dėl suintensyvėjusių Rusijos puolamųjų operacijų palei Charkivo ir Luhansko srities sieną.
• Rusijos opozicijos leidinys „Verstka“ pranešė, kad nuo karo pradžios Rusijos valdžios institucijos nušalino mažiausiai aštuonis Rusijos kariuomenės vadus ir nepaskyrė jų į naujas pareigas, o tai iš esmės atitinka ankstesnius ISW vertinimus.
• Rusijos okupacinė valdžia toliau dirbtinai didina Rusijos piliečių skaičių okupuotoje Ukrainoje prieš rugsėjo mėn. vyksiančius regioninius rinkimus.

Zaporižios sektoriuje pėstininkų kovos mašina „Bradley“ vienu metu sunaikino du rusų tankus, nepaisant to, kad iš pradžių ją iš abiejų pusių apsupo Rusijos pajėgų pėstininkai, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar.

„Kai okupantai buvo sunaikinti automatine patranka, rusai pradėjo tikrą ukrainiečių „Bradley“ medžioklę. Priešas iš karto į mūšį įvedė porą T-72. Abu rusų tankai iš karto sudegė“, – tvirtino ji.

Pasak H.Maliar, „Bradley“ yra ginkluota sunkiąja TOW (Tube-launched Optically-tracked Wire-guided) prieštankine raketa. Būtent šią raketą įgula sumaniai panaudojo naikindama abu rusų tankus.

Anksčiau pranešta, kad pėstininkų kovos mašina „Bradley“ taip pat apsaugojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių įgulą nuo žūties po to, kai į ją pataikė raketa „Grad“.

„Reuters“/„Scanpix“/Pėstininkų kovos mašina „Bradley“

Vyriausiasis Didžiosios Britanijos kariuomenės pareigūnas admirolas seras Tony Radakinas naujienų grupei „Sky News“ sakė, kad Jungtinė Karalystė analizuoja iš Rusijos perimtas karines transporto priemones, kad sužinotų, ko iš jų galima pasimokyti.

„Tai labai svarbu, nes mes priklausome tautų klubui, todėl, kai gauname rusišką ar kitų tautų techniką, kuri gali kelti mums pavojų ateityje, dalijamės tomis žiniomis“, – tvirtino admirolas.

„AFP“/„Scanpix“/Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Tony Radakinas

Pasak jo, mokslininkai išnarplioja tos įrangos detales kaip tikri kriminalistai ir tai padeda suprasti, kaip veikia kitų šalių įranga, kokios yra silpnosios jos vietos, kaip galima pagerinti savo ginkluotę ir prasiskverbti pro jų gynybą.

Admirolas seras Tonis Radakinas taip pat sakė, kad karas Ukrainoje jo pajėgoms buvo tarsi „pažadinimas iš miego“.

Jo teigimu, dėl to ypač svarbu „greičiau įsigyti, drąsiau diegti įrangą, ypač kai dalyvaujama technologinėse lenktynėse, agresyviau rūpintis savo tauta ir stiprinti savo atsparumą“.

Tradicinėje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija įvertino padėtį mūšio lauke Ukrainoje.

Anot britų žvalgybos, pastarąją savaitę mūšiai tęsėsi įvairiuose fronto ruožuose, o abi pusės pasiekė nedidelių laimėjimų tam tikrose vietovėse.

Šiaurės rytuose Rusijos pajėgos bandė veržtis per miškus į vakarus nuo Kreminos. Ukraina ir toliau deda daug pastangų Rusijos kontroliuojamo Bachmuto apylinkėse.

Gynybos ministerija pastebėjo, kad čia Rusijos pajėgos greičiausiai yra silpnos, bet kol kas laikosi.

Toliau į pietus Donecko srityje, ypač Avdijivkos apylinkėse, Rusijos pajėgos toliau bando vykdyti vietinius puolimus, tačiau nesėkmingai.

Pietuose Ukraina toliau puola bent dviem kryptimis, tačiau vargu, ar jai jau pavyko pralaužti pagrindines Rusijos gynybos linijas.

Šioje teritorijoje Rusija tikriausiai įvedė artilerijos šovinių limitavimo režimą, siekdama išsaugoti svarbų netiesioginės ugnies pajėgumą, pažymėjo britų žvalgyba.

Chersono srityje Ukraina išlaiko nedidelį priešakinį placdarmą kairiajame Dniepro upės krante netoli sugriauto Antonivkos tilto, o tai yra papildomas iššūkis Rusijos vadams, kurie tikriausiai nerimauja dėl savo pietvakarinio sparno pažeidžiamumo, įvertino britų Gynybos ministerija.

Rusijos valdžios institucijos uždraudė tūkstančiams pareigūnų ir valstybės tarnautojų naudotis „iPhone“ ir kitais „Apple“ produktais. Prieš JAV technologijų bendrovę imtasi vis griežtesnių priemonių dėl galimo šnipinėjimo, pranešė „Financial Times“.

Rusijos pramonės ir prekybos ministerija pareiškė, kad nuo pirmadienio „darbo tikslais“ nebus galima naudotis „iPhone“ telefonais.

Skaitmeninės plėtros ministerija ir valstybinė bendrovė „Rostec“, kuriai Vakarai taiko sankcijas už Rusijos karo Ukrainoje aprūpinimą, pareiškė, kad paseks jų pavyzdžiu arba jau įvedė draudimus.

„iPhone“, „iPad“ planšetinių kompiuterių ir kitų „Apple“ įrenginių draudimas pagrindinėse ministerijose ir institucijose atspindi didėjantį Kremliaus ir Federalinės saugumo tarnybos susirūpinimą dėl šnipinėjimo iš JAV žvalgybos agentūrų.

Plačiau skaitykite ČIA.

TOPO centro nuotr./„iPhone 13“ pristatymas „Apple shop“ salonuose Vilniuje ir Kaune

Rusija antradienio naktį į Pietų Ukrainą keliomis bangomis paleido atakos dronų, kad nustatytų oro gynybos pozicijas, o tada iš Juodosios jūros paleido į Odesą šešias sparnuotąsias raketas „Kalibr“, antradienį pranešė ukrainiečių kariuomenės Pietų vadavietė. 

Oro gynybos pajėgos sunaikino visas priešo raketas, sakoma pranešime.

„Deja, numuštų raketų nuolaužos ir sprogimo banga (...) apgadino uosto infrastruktūros objektus, kelias privačias namų valdas“, – nurodė kariškiai.

Viename privačiame name buvo sužeistas pagyvenęs vyras, jis paguldytas į ligoninę.

Pietų vadavietė taip pat nurodė, kad Odesos srityje buvo sunaikintas 21 nuo jūros atskridęs iranietiškas dronas „Shahed-136“, o virš Mykolajivo srities – keturi dronai.

Mykolavijo srityje pataikyta į vieną pramonės objektą, kilo gaisras. Pasak Mykolajivo mero Oleksandro Senkevičiaus, gaisras buvo gana rimtas.

Rytų Ukrainoje padėtis sudėtinga, bet kontroliuojama, rusai laiko pagrindines pajėgas Kupjansko kryptimi ir perkelia rezervus į Bachmuto kryptį, sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

„Gynybos pajėgos toliau vykdo užduotis rytų kryptimi. Padėtis sudėtinga, bet kontroliuojama. Priešas perkelia rezervus į Bachmuto kryptį, bandydamas sustabdyti mūsų žygį“, – teigė jis. 

O.Syrskis taip pat pridūrė, kad rusai šiuo metu sutelkė pagrindines pajėgas Kupjansko sektoriuje, kur Ukrainos kariai laiko liniją.

„Mes ir toliau kovojame. Mes laimėsime“, – pabrėžė Sausumos pajėgų vadas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Rusijos pajėgos praėjusią naktį virš Krymo numušė 28 ukrainiečių dronus, antradienį paskelbė Gynybos ministerija Maskvoje ir vienas vietos pareigūnas.

17 Ukrainos kariuomenės pasiųstų dronų buvo sunaikinti, o dar 11 – sulaikyti elektroninėmis priemonėmis, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

Jame nurodoma, kad aukų ir žalos nėra.

Rusijos primestas aneksuoto Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė, kad naktį buvo numušti 28 dronai.

„Aukų nėra“, – sakė jis.

Dronų atakų Kryme, kurį Rusija nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais, pastarosiomis savaitėmis padaugėjo, Ukrainai vykdant kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas.

Tarptautinė bendrija Krymo aneksijos nepripažįsta, o Kyjivas yra ne kartą sakęs, kad ketina atsiimti šį pusiasalį.

Pirmadienį jūriniais dronais buvo smogta vieninteliam tiltui, jungiančiam Rusiją ir Krymą. 

Šis tiltas yra svarbi Rusijos pajėgų Ukrainos pietuose aprūpinimo linija.

Rusija savo ruožtu antradienio naktį dronais atakavo Pietų Ukrainą, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Ataka buvo surengta kelios valandos po to, kai Maskva atsisakė pratęsti susitarimą dėl saugaus grūdų eksporto iš šio regiono.

Per pastarąją parą Ukrainos kariškiai sunaikino dar 710 rusų okupantų ir beveik 40 priešo artilerijos pabūklų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, bendri koviniai rusų nuostoliai nuo visiškos invazijos pradžios siekia apie 239 010 žmonių. 

Be to, rusai neteko 4 119 tankų (4 per dieną), 8 051 šarvuotąją kovos mašiną (17 per dieną), 4 542 artilerijos sistemas (38 per dieną),
689 daugkartinio paleidimo raketų sistemas (4 per dieną), 3 839 operatyvinius ir taktinius dronus (11 per dieną).

Susitarimas, pagal kurį Ukraina galėjo saugiai Juodąja jūra eksportuoti grūdus į pasaulio rinkas, vidurnaktį Stambulo (ir Lietuvos) laiku baigė galioti, Rusijai atsisakius jį pratęsti.

Šis terminas buvo nustatytas gegužę dviem mėnesiams pratęsus susitarimą, pasirašytą pernai liepą, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai. Susitarimu siekta užkirsti kelią maisto trūkumui pažeidžiamose šalyse.

Kremlius, kuris mėnesius skundėsi dėl susitarimo įgyvendinimo, pirmadienį paskelbė iš jo pasitraukiantis.

„Juodosios jūros susitarimai (...) de facto baigėsi. Grūdų susitarimas baigėsi“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Rusija „nedelsdama atnaujins jo įgyvendinimą, kai tik bus įvykdyta rusiškoji susitarimų dalis“, sakė jis.

Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad jo šalis yra pasirengusi tęsti grūdų eksportą Juodąja jūra nepaisydama Rusijos pasitraukimo.

„Mes nebijome. Į mus kreipėsi bendrovės, kurioms priklauso laivai. Jos sakė, kad yra pasirengusios tęsti grūdų tiekimą, jei Ukraina juos įsileis, o Turkija praleis“, – sakė V.Zelenskis.

Maskvos pareiškimas pasirodė kelios valandos po to, kai dronais buvo atakuotas vienintelis tiltas, jungiantis pagrindinę Rusijos teritorijos dalį su aneksuotu Krymu.

Vienas Ukrainos šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukrainos karinis jūrų laivynas ir saugumo tarnyba SBU surengė išpuolį jūriniais dronais prieš šį rusų pastatytą tiltą - svarbią Rusijos pajėgų Ukrainos pietuose aprūpinimo liniją.

Maskva teigė, kad ši ataka neturi nieko bendra su jos sprendimu pasitraukti iš grūdų susitarimo.

Remiantis Pietų operatyvinės vadovybės atnaujintais duomenimis, liepos 18 d. naktį Rusijos pajėgos surengė bepiločių orlaivių atakas Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse.

Užfiksuotos kelios dronų atakų bangos.

Mykolajivo meras Oleksandras Sienkevičius per savo oficialų „Telegram“ kanalą pranešė, kad po atakos mieste kilo gaisras. Pasak mero, į įvykio vietą buvo iškviestos pirmosios pagalbos tarnybos. Daugiau informacijos jis nepateikė.

Apie daugybę sprogimų taip pat pranešta pietiniame Odesos uostamiestyje, o regiono gubernatorius Olehas Kiperas paragino gyventojus likti slėptuvėse.

Pietų Ukraina, ypač Mykolajivo ir Chersono sritys, dažnai patiria Rusijos smūgius.

Vėlai pirmadienį buvo atidarytas dalinis eismas viena Krymo tilto eismo juosta, pranešė Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas savo „Telegram“ kanale. „Autotransportas Krymo tiltu atnaujintas reversiniu režimu kraštine dešiniąja eismo juosta“, – rašė M.Chusnulinas.

Tačiau dėl blogų oro sąlygų anksti antradienį keltų eismas buvo sustabdytas, pranešė Rusijos agentūros, remdamosi Maskvos remiama Krymo nepaprastųjų situacijų ministerija.

Anksti pirmadienį per sprogimus, kuriuos Maskva pavadino Ukrainos jūrų dronų smūgiu, buvo apgadintas tiltas, jungiantis Rusiją su Krymo pusiasaliu, kurį Maskva 2014 m. aneksavo.

Apgadintas Krymo tiltas

+4

Liepos 17 d. Krymo tilto užpuolimas greičiausiai turės tolesnių pasekmių Rusijos logistikos sistemai pietų Ukrainoje, rašo Karo tyrimų institutas (ISW).

Rusijos valdžios institucijos apkaltino Ukrainos specialiąsias tarnybas liepos 17 d. rytą surengus bepilotės antžeminės transporto priemonės smūgį Krymo tiltui.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kad vienas Krymo tilto kelio tarpatramis sugriuvo, o kitas tilto tarpatramis buvo apgadintas, tačiau liko nepažeistas.

„Reuters“/„Scanpix“/Krymo tiltas

Rusijos transporto ministerija teigė, kad smūgiai nesugadino geležinkelio tilto ir kelio tilto atramų, o geležinkelio eismas per Krymo tiltą buvo atnaujintas praėjus kelioms valandoms po smūgio.

Rusijos okupacinė valdžia nukreipė intensyvų civilinį eismą iš okupuoto Krymo į Rusiją per okupuotą Pietų Ukrainą, o Rusijos šaltiniai pranešė apie dideles transporto spūstis Krymo Džankojaus rajone ir okupuotoje Chersono srityje Melitopolio link. 

Ukrainos Vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos (GUR) atstovas spaudai Andrijus Jusovas atsisakė komentuoti Ukrainos dalyvavimą šiame incidente.