Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Ukraina trečiadienį nurodė, kad Rusija naktinių smūgių metu Odesos uostui sunaikino 60 000 tonų eksportui skirtų grūdų. Ukrainos teigimu, rusai tyčia taikėsi į vietas, susijusias su ukrainietiškų grūdų eksportu pagal Maskvos jau nebepratęstą susitarimą
- Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują 1,3 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį sudaro oro gynybos sistemos, prieštankinės raketos, dronai ir kita įranga
- Rusijos privačios karinės grupuotės vadas Jevgenijus Prigožinas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame sveikina savo „Wagner“ kovotojus Baltarusijoje ir sako, kad jie kol kas nedalyvaus kare Ukrainoje
- Lenkijoje išaiškintas Rusijos agentų tinklas, kuris, be kita ko, planavo sabotažą geležinkeliuose prieš traukinius, kuriais į Ukrainą buvo gabenami ginklai ir humanitarinė pagalba
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Baltieji rūmai patvirtino, kad Ukraina jau naudoja JAV kasetinę amuniciją
00:23
Baltieji rūmai patvirtino, kad Ukrainos gynėjai jau naudoja mūšio lauke jiems JAV perduotą kasetinę amuniciją.
Pasak Baltųjų rūmų strateginių ryšių koordinatoriaus Johno Kirby, ukrainiečiai kasetinę amuniciją naudoja „efektyviai ir tinkamai“, rašo „Reuters“.
„Gavome keletą pirmųjų atsiliepimų iš ukrainiečių, ir jie juos naudoja gana efektyviai“, – sakė J.Kirby per brifingą.
Jis pridūrė, kad kasetiniai šaudmenys daro poveikį Rusijos gynybiniams sprendimams ir manevrams. J.Kirby teigimu, Ukraina JAV tiekiamus kasetinius šaudmenis pradėjo naudoti pastarąją savaitę.
Anoniminis pašnekovas CNN sakė, kad JAV vis dar laukia žinių iš Ukrainos kariškių apie tai, kiek veiksminga ši amunicija mūšio lauke.
Liepos 7 d. Pentagonas paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos paketą, kuriuo pirmą kartą perdavė Ukrainai kasetinės amunicijos.
Liepos 13 d. operatyvinės-strateginės kariuomenės grupės „Taurija“ vadas brigados generolas Oleksandras Tarnavskis patvirtino, kad Ukraina jau gavo kasetinių šaudmenų iš JAV, tačiau mūšio lauke jų dar nenaudojo.
Tačiau laikraštis „The Washington Post“ pacitavo Ukrainos pareigūnus, kurie teigė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos liepos pradžioje JAV perduotus kasetinius šaudmenis jau pradėjo naudoti mūšio lauke prieš rusų okupantus.
Ukraina įvardijo galutinį Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimo aukų skaičių
23:26
Dėl Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sunaikinimo ir dėl to kilusio milžiniško potvynio žuvo 31 žmogus. „Kalbant apie žuvusiuosius: šiandien turime 31 žuvusį žmogų“, – pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka interviu „Laisvės radijui“.
Pasak I.Klymenkos, 29 žmonės žuvo Chersono srityje ir du – Mykolajivo srityje. Kalbant apie materialinius nuostolius, ministras sakė, kad galutiniai skaičiavimai dar nebaigti.
„Per šiuos mėnesius labai sunku suskaičiuoti, kiek praradome galimo derliaus, kiek praradome privačių ūkių, o tai yra vynuogynai ir agurkvaisiai, kurie augo šioje teritorijoje, kiek praradome vandens galimybių. Tai didelė problema. Vanduo nuo Chersono rezervuaro kranto nutolo kelis kilometrus. Ir šiandien aš matau pagrindinę problemą – galimybę ateityje mūsų piliečiams gauti vandens“, – aiškino ministras.
Kachovkos hidroelektrinės užtvanką rusų okupantai susprogdino birželio 6 dieną. Tai sukėlė didžiulį potvynį Dnepro upės žemupyje.
ES planuoja 20 mlrd. eurų fondą Ukrainos gynybai
21:52
Europos Sąjunga rengia planus įsteigti 20 mlrd. eurų fondą, iš kurio ketverius būtų padedama Ukrainai kovoti su Rusijos invazija, ketvirtadienį sakė diplomatai.
Atvykdamas į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė negalintis pateikti skaičių dėl šio fondo, kol šalys narės jo neaptarė.
„Tad aptarsime, kaip toliau remti Ukrainą ilguoju periodu, ilgalaikius saugumo įsipareigojimus ir mūsų garantijas Ukrainai“, – reporteriams sakė J.Borrellis.
„Pateikėme planą, kad užtikrintume finansinę paramą Ukrainai nuo kitų metų, kurią sudarys gan reikšminga pinigų suma. Tikiuosi, kad ministrai jį parems“, – sakė jis.
Diplomatinis šaltinis Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad vyksta pradiniai 5 mlrd. eurų per metus karinės pagalbos ketveriems metams – nuo 2024-ųjų iki 2027-ųjų – aptarimo etapai.
Pasak jo, planas bus pateiktas per ketvirtadienio derybas, bet detalesni debatai vyks rugpjūčio 31 dieną per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Ispanijos mieste Tolede.
Kai kurios šalys narės, įskaitant Maskvai artimą Vengriją, gali nepritarti tokiam planui, o galutinio politinio pritarimo nesitikima iki ES viršūnių susitikimo spalį ar net susitikimo gruodį.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, paklausta apie 20 mlrd. eurų sumą, jos neginčijo.
„Tam mums reikia labai, labai didelių finansinių išteklių, kad toliau remtume Ukrainą karinėje srityje, – sakė ji. – Viskas turi būti labai susieta. Neužtenka tiesiog sakyti skaičius, tai turi būti logiškai ir prasmingai suderinta, ir mes apie tai šiandien, taip pat ir ateinančiais mėnesiais, kalbėsimės.“
A.Guterresas pasmerkė Rusijos atakas prieš Ukrainos Juodosios jūros uostus
21:51
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasmerkė Rusijos išpuolius prieš Ukrainos Juodosios jūros uostus Mykolajive ir Odesoje.
„Šie išpuoliai daro poveikį ne tik Ukrainai. Jau matome neigiamą poveikį pasaulinėms kviečių ir kukurūzų kainoms, dėl kurio nukenčia visi, bet ypač pažeidžiami žmonės pasaulio pietuose“, – teigė A.Guterresas savo atstovo spaudai Stephane'o Dujarrico paskelbtame pareiškime.
Rusijai atakuojant Ukrainos Odesos, Sumų ir Mykolajivo miestus žuvo du ir buvo sužeisti 28 žmonės, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.
Mykolajive per naktį surengtą raketų smūgį buvo sužeista 19 žmonių, tarp jų penki vaikai, pranešė regiono administracijos vadovas Vitalijus Kimas.
Kiek vėliau pranešta apie vieną žuvusįjį.
Odesos srities karinė administracija pranešė, kad mieste buvo sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų – trys gelbėtojai.
JAV pritaikė sankcijas daugiau nei 120 Rusijos ir Kirgizijos įmonių
20:57
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį į savo sankcijų „juodąjį sąrašą“ įtraukė daugiau kaip 120 Rusijos ir kelias Kirgizijos įmones, kurios, pasak jų, prisidėjo prie Rusijos karo Ukrainoje.
Valstybės departamentas teigė, kad šiomis sankcijomis siekiama dar labiau apriboti Rusijos prieigą prie svarbiausių žaliavų ir pagamintų medžiagų, taip pat finansavimą, kad būtų sustabdyta jos karo mašina.
Tarp daugybės įmonių, įtrauktų į naujuosius valstybės ir JAV iždo „juoduosius sąrašus“, yra Rusijos bankai, energetikos pramonės, laivybos, gynybos ir technologijų pirkimo įmonės ir gamintojai, taip pat Rusijos privačios karinės bendrovės.
Be to, į „juodąjį sąrašą“ įtraukti septyni valstybės kontroliuojami mokslinių tyrimų institutai, susiję su pažangiomis technologijomis
Iždo departamentas taip pat išskyrė kelias Kirgizijos įmones, kuriomis, pasak jo, Rusija naudojasi siekdama apeiti JAV ir sąjungininkių taikomus eksporto apribojimus technologinėms prekėms, kurių nori Rusijos gamintojai.
Pasak Iždo departamento, viena pernai įkurta Kirgizijos bendrovė „RM Design and Development“ gausiai siuntė elektronikos gaminius, pavyzdžiui, puslaidininkius ir integrinius grandynus, Rusijos pirkėjams, kurie tiekia prekes gynybos gamintojams.
„Šiomis sankcijomis Rusijai bus apribota galimybė gauti itin svarbių medžiagų, suvaržytos jos būsimos energijos gamybos ir eksporto galimybės, apribotas jos naudojimasis tarptautine finansų sistema ir susidorota su tais, kurie prisideda prie sankcijų vengimo ir apėjimo“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.
JAV sankcijomis paprastai siekiama apsunkinti „juodajame sąraše“ esančių asmenų ar įmonių tarptautinę veiklą, uždraudžiant amerikiečiams ar JAV įsikūrusioms įmonėms, įskaitant užsienio bankus, turinčius filialus JAV, sudaryti su jais sandorius.
Kirgizija neigia padedanti Rusijai apeiti sankcijas
Kirgizija ketvirtadienį neigė padedanti savo sąjungininkei Maskvai apeiti sankcijas, įvestas dėl invazijos į Ukrainą, tačiau neatmetė galimybės, kad prie to prisidėjo privačios įmonės.
Glaudžius politinius, ekonominius ir karinius ryšius su Rusija palaikanti Vidurinės Azijos šalis įtariama eksportuojanti dvejopo naudojimo elektronikos komponentus, kuriuos Maskva gali panaudoti kariniais tikslais.
Kirgizijos saugumo agentūra pareiškė, kad „nei pati Kirgizijos valstybė, nei kokios nors valstybinės struktūros ir įmonės nėra susijusios su JAV ir Vakarų šalių Rusijai taikomo sankcijų režimo pažeidimu“.
Tačiau ji pripažino galimą privačių įmonių dalyvavimą, sakydama, kad jos galėjo pažeisti sankcijas, nors „galbūt nežinojo, kas gali būti jų tiekiamų produktų galutinis vartotojas ir naudotojas“.
Ji pridūrė, kad pradėjo tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti ir sustabdyti tokią veiklą.
Kirgizijos premjeras Sadyras Žaparovas sakė, kad „ateityje bus imtasi priemonių, kad prekės, kurioms taikomos sankcijos, nekirstų mūsų sienos ir nepatektų ten, kur taikomos sankcijos“.
Kirgizijos muitinės duomenimis, bendra Kirgizijos eksporto į Rusiją apimtis 2022 metais, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 145 procentais.
Tuo metu vietos žiniasklaida neseniai pranešė, kad netoli Kirgizijos sienos su kaimyniniu Kazachstanu buvo konfiskuota 14 kiniškų dronų, naudojamų žemės ūkyje, ir teigė, kad jie buvo skirti Rusijai.
Tačiau Kirgizijos ekonomikos ministerija trečiadienį pareiškė, kad tai buvo eksporto kontrolės pažeidimo klausimas.
Pastaraisiais mėnesiais JAV ir ES diplomatai lankėsi Vidurinėje Azijoje, kur Rusija tebėra pagrindinė regiono galybė, ir įspėjo apie galimas antrines sankcijas, kad būtų užkirstas kelias naudotis spragomis.
Vienai Kirgizijos įmonei Vašingtonas neseniai pritaikė sankcijas, o dvi kitas Uzbekistane įsikūrusias įmones Europos Sąjunga įtraukė į juodąjį sąrašą.
PAR: V.Putinas atsisakė dalyvauti BRICS viršūnių susitikime nenorėdamas kenkti deryboms
18:09
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė asmeniškai nedalyvauti artėjančiame ekonominio bloko BRICS aukščiausiojo lygio susitikime, nes nenorėjo kelti pavojaus deryboms, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango Pietų Afrikos Respublikos (PAR) diplomatas.
Galimas V.Putino vizitas Pietų Afrikai prieš rugpjūčio 22–24 dienomis vyksiantį susitikimą sukėlė diplomatinę ir teisinę dilemą.
Rusijos vadovui išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderis, kurį Pietų Afrika, kaip teismo narė, turėtų įgyvendinti, jei jis atvyktų į šalį.
Prezidento Cyrilo Ramaphosos kanceliarija trečiadienį nutraukė šią nežinomybę, paskelbusi, kad V.Putinas asmeniškai nedalyvaus, o Rusijai atstovaus užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
PAR ambasadorius pavedimams Azijoje ir BRICS Anilas Sooklalas sakė, kad buvo kolektyviai nuspręsta, jog V.Putinas virtualiai dalyvaus diskusijose.
„Prezidentas Putinas supranta dilemą, su kuria susiduria Pietų Afrika, tačiau jis nenorėjo kelti pavojaus aukščiausiojo lygio susitikimui, nenorėjo sukelti problemų Pietų Afrikai“, – Johanesburge spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A.Sooklalas.
Pretorija šiuo metu pirmininkauja BRICS grupei, kuriai taip pat priklauso Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija ir kuri save laiko atsvara Vakarų ekonominiam dominavimui.
Pietų Afrika patyrė didelį vidaus ir tarptautinį spaudimą nepriimti Rusijos vadovo.
A.Sooklalas sakė, kad, nepaisant V. Putino nedalyvavimo, vyriausybė yra įsitikinusi, kad derybos bus sėkmingos.
Pasak jo, Rusijos vadovas „visapusiškai dalyvaus visose diskusijose“, nors ir nuotoliniu būdu.
TBT arešto orderį išdavė V.Putinui dėl kaltinimų, kad Rusija neteisėtai deportavo ukrainiečių vaikus po to, kai 2022 metų vasarį įsiveržė į kaimyninę šalį.
Ar tikrai karas artėja prie aklavietės? Istorinės paralelės yra klaidingos
17:58
Daugiau nei prieš šimtmetį Europą sukrėtė Pirmasis pasaulinis karas, kuriame sąjungininkai – Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija ir, galiausiai, Jungtinės Amerikos Valstijos – stojo prieš Centrines valstybes, vadovaujamas imperinės Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos.
Vakaruose mūšiai vyko kiek ilgesniame nei 700 km fronto ruože, kuris driekėsi nuo Lamanšo sąsiaurio iki Prancūzijos ir Šveicarijos sienos. Didžiojoje šio fronto dalyje daugelį metų tęsėsi operacinė aklavietė.
Karo metu šimtai tūkstančių kareivių ne kartą paliko tranšėjas ir žengė į mirtį vos dėl kelių kilometrų sausumos.
Šiandien daugelis stebėtojų karą tarp Rusijos ir Ukrainos gretina su Vakarų frontu Pirmojo pasaulinio karo metais. Daugiau nei tūkstančio kilometrų fronto ruožo palydovinėse nuotraukose matomas platus rusų apkasų tinklas, gynybiniai įtvirtinimai ir daugybė užminuotų sausumos kilometrų – visa tai nukelia į kitus laikus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po naktinio rusų apšaudymo Mykolajive – daugėja aukų
17:55
Dėl praėjusią naktį Rusijos pajėgų įvykdytų atakų prieš Mykolajivo miestą žuvo du žmonės.
krainos nacionalinės policijos Mykolajivo srities vyriausiojo skyriaus viršininkas Serhijus Šachetas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė, jog antrosios aukos kūnas rastas po griuvėsiais.
„Nuo 16.35 val. deja, jau yra dvi naktinio priešo teroristinio išpuolio Mykolajive aukos. Iš apgadinto namo griuvėsių ištrauktas pagyvenusios moters, anksčiau žuvusio vyro žmonos, kūnas“, – rašė jis.
Pasak S.Šacheto, paieškos operacijos tebevykdomos, nes po griuvėsiais gali būti žmonių.
Kyjivas: nutraukti jūrų uostų padėtų naikintuvai
17:51
Padedant naikintuvams F-16, Ukraina galėtų nutraukti Rusijos pajėgų vykdomą jūrų uostų blokadą, Ukrainos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnybos pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Pasak ministro, jis paragino Europos Sąjungos šalis organizuoti aktyvų darbą, kad Rusija netektų svertų, kurie jai leidžia blokuoti Ukrainos eksportą. Idealus scenarijus būtų nutraukti Rusijos karinių jūrų pajėgų vykdomą Ukrainos uostų blokadą.
Tokiagalimybė atsiras, kai Ukraina gaus pirmąsias F-16 eskadriles, kurios galės patruliuoti danguje ir jūrose, pažymėjo D.Kuleba.
Užsienio reikalų ministras padėkojo visoms ES šalims, kurios jau dabar aktyviai prisideda prie aviacijos koalicijos ir paragino kuo greičiau įgyvendinti visas procedūras.
„Ryanair“ planuoja 75 maršrutus iš Ukrainos į Europą, kai oro erdvė taps saugi
17:37
Didžiausios Europos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ vadovai pažadėjo po karo investuoti 3 mlrd. dolerių į Ukrainos oro transporto rinkos atkūrimą ir šioje šalyje įkurtose bazėse laikyti iki 30 naujų „Boeing MAX“ orlaivių, pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „UNIAN“.
Kaip pranešė Ukrainos Borispolio oro uostas, ketvirtadienį, liepos 20 d., į Kyjivą su darbo vizitu atvyko „Ryanair Group“ vyriausiasis vykdomasis direktorius Michaelas O'Leary ir kiti aukščiausio lygio vadovai.
Vizito metu aptarta „Ryanair“ ketinimai atnaujinti tarptautinius skrydžius Ukrainos rinkoje, kai „Ukraina laimės ir Europos aviacijos saugos agentūra patvirtins, kad skraidyti Ukrainos oro erdvėje yra saugu“.
Plačiau skaitykite ČIA.
