Šokiruojanti ekspertų prognozė: Ukrainos išminavimas užtruks 757 metus

Per pusantrų karo metų minos kartu su bombomis ir artilerijos bei kitais nesprogusiais sviediniais užteršė Ukrainos teritoriją, savo plotu prilygstančią Floridos valstijai ar Urugvajui. Išminavimas gali užtrukti šimtus metų ir kainuoti milijardus dolerių, rašo „The Washington Post“.

Rusija intensyviai minavo fronto liniją, laukdama Ukrainos kontrpuolimo, o taip pat ir anksčiau aktyviai naudojo plačiai uždraustas priešpėstines minas. Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ tyrimai parodė, kad Rusijos pajėgos naudoja mažiausiai 13 rūšių priešpėstinių minų, taip pat minas spąstus.

Neseniai analitinio centro GLOBSEC parengtoje ataskaitoje teigiama, kad apie 30 proc. Ukrainos teritorijos, t. y. daugiau kaip 107 000 kvadratinių kilometrų, yra užteršta sprogmenimis. Dėl to šalis yra labiau užteršta nei labiausiai užminuotos pasaulio valstybės, tokios kaip Afganistanas ar Sirija.

Ukrainos valstybinės ypatingų situacijų tarnybos nuotr./Sprogmenų paieška išlaisvintoje Ukrainos teritorijoje

GLOBSEC apskaičiavo, kad vienas išminuotojas per dieną gali išvalyti nuo 15 iki 25 kvadratinių metrų plotą, priklausomai nuo vietovės ir sprogmenų koncentracijos. Užteršta Ukrainos teritorija yra tokia didelė, kad, kai kurių ekspertų skaičiavimais, šiuo metu dirbančioms 500 išminavimo komandų prireiktų 757 metų darbui atlikti. 

Be to, išminavimas yra ne tik lėtas, bet ir brangus procesas. Pasaulio banko skaičiavimais, išminavimas Ukrainoje kainuoja nuo 2 iki 8 JAV dolerių už kvadratinį metrą ir per ateinančius 10 metų kainuos apie 37,4 mlrd. dolerių. Vien šiais metais JAV skyrė Ukrainai 95 mln. dolerių teritorijos išminavimui. 

Sprogmenys jau pareikalavo nemažai aukų. Nuo Rusijos visavertės invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. liepos mėn. užfiksuotos 298 civilių gyventojų mirtys nuo sprogmenų (22 iš žuvusiųjų buvo vaikai) ir 632 civiliai gyventojai buvo sužeisti. Tarptautinė išminavimo organizacija „HALO Trust“ užregistravo daugiau kaip 2300 incidentų, kai reikėjo išminuoti aptiktus sprogmenis, ir šie skaičiai yra gerokai sumažinti.

Ukrainos kariuomenė patvirtino surengusi ataką, per kurią aneksuotame Krymo pusiasalyje šeštadienį sprogo šaudmenų sandėlis.

„Smūgį kariniams objektams laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje sudavė Ukrainos pajėgos“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė kariuomenės šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Kryme atnaujintas traukinių eismas, kuris anksčiau šeštadienį buvo sustabdytas po Ukrainos dronų atakos, per kurią Rusijos aneksuotame pusiasalyje sprogo šaudmenų sandėlis, pranešė prorusiška valdžia.

„Traukinių eismas atnaujintas“ rajone, kuriame įvyko ataka, platformoje „Telegram“ paskelbė Maskvos primestos vietos administracijos vadovas Sergejus Aksionovas.

Anksčiau šeštadienį jis pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką Kryme sprogo šaudmenų sandėlis.

Jis tuomet nurodė evakuoti žmones, gyvenančius 5 km spinduliu nuo atakos vietos, ir sustabdyti eismą geležinkeliais.

„Dėl priešo drono [atakos] prieš Krasnogvardeisko rajoną įvyko sprogimas viename šaudmenų sandėlyje“, – per „Telegram“ pranešė S.Aksionovas, pavartojęs rusišką Krymo centrinio Kurmano rajono pavadinimą.

„Priimtas sprendimas evakuoti žmones, [gyvenančius] 5 km spinduliu“ nuo tos zonos, sakė jis ir pridūrė: „Kad būtų iki minimumo sumažinta rizika, taip pat nuspręsta sustabdyti traukinių eismą Krymo geležinkeliais.“

S.Aksionovas nurodė, kad, preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo.

Anksčiau šis Maskvos primestos administracijos pareigūnas sakė, kad Ukraina naudodamasi dronais bandė surengti reidą prieš infrastruktūros objektus Kurmano rajone.

S.Aksionovas nenurodė, kurioje konkrečiai vietovėje buvo suduotas smūgis.

Vėliau Maskvos primesti pareigūnai sakė, kad buvo sustabdyti du traukiniai, važiavę iš Maskvos į Krymo pagrindinį miestą Simferopolį, ir vienas priešinga kryptimi važiavęs traukinys.

Atakos prieš Krymą pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo, Kyjivui pradėjus kontrpuolimą Rusijos okupuotoms savo žemėms, įskaitant Krymą, atsiimti. 

Prieš penkias dienas buvo smogta Krymo tiltui, žuvo du žmonės. 

Penktadienį vaizdo ryšiu kalbėdamas JAV vykusiam Aspeno saugumo forumui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos Krymo tiltas turi būti neutralizuotas.

Pasak jo, šiuo tiltu, kurį 2018-aisiais atidarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, į Krymą vežami šaudmenys. Kyjivas šį tiltą laiko priešo objektu, pastatytu pažeidžiant tarptautinę teisę.

Po šeštadienio pranešimų apie Ukrainos dronų ataką centrinėje Krymo dalyje, Maskvos primesta Krymo vyriausybė paskelbė, kad buvo trumpam sustabdytas automobilių eismas Krymo tiltu. Po 10 minučių ji paskelbė įrašą, kad eismas tiltu atnaujintas.

Maskvos priemiestyje esančiame kaime ginkluotas vyras, vilkintis karinę uniformę, įsiveržė į svetimą namą ir susišaudė su saugumo pajėgomis. Jis taip pat šaukė, kad surinko ginklų arsenalą ir ketina vykti į Kremlių.

Rusijos kanalų duomenimis, incidentas įvyko pamaskvės Šervudo kaime.

Vyras šaukė, kad neseniai grįžo iš „specialios karinės operacijos“, kaip okupantai vadina karą prieš Ukrainą. Rusijos agentūros, besiremiančios saugumo pareigūnais, rašo, kad vyras buvo neblaivus, policijos pareigūnui grasino ginklu. Nepatvirtintais duomenimis, jis buvo ginkluotas Kalašnikovo automatu.

35-erių vyras esą šaukė, jog yra surinkęs visą ginklų arsenalą ir ketinąs šturmuoti Kremlių. Pareigūnų, taip pat ir motinos, raginimai pasiduoti buvo bevaisiai. Vėliau pranešta, kad vyras nukautas per pastato šturmą.

JAV karinės žvalgybos agentūra „neturi pagrindo abejoti“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginiais, kad Rusija į Baltarusiją pervežė pirmąją taktinių branduolinių ginklų partiją. Tai penktadienį JAV žurnalistams pareiškė aukšto rango žvalgybos pareigūnai, pranešė CNN.

Praėjusį mėnesį Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume V.Putinas pareiškė, kad „pirmosios Rusijos branduolinės galvutės buvo pristatytos į Baltarusijos teritoriją“, ir pridūrė, kad jos ten buvo patalpintos „atgrasymo tikslais“. Likusią dalį šių ginklų Putinas žadėjo į Baltarusijos teritoriją pervežti iki šios vasaros ar šių metų pabaigos.

Kaip skelbia CNN, JAV mokslininkų federacijos duomenimis, Rusija turi apie 4477 dislokuotas ir rezervines branduolines galvutes, įskaitant apie 1900 taktinių branduolinių ginklų. Neaišku, kiek iš šio arsenalo V.Putinas ketina perkelti, o JAV ir Vakarų pareigūnai iki šiol viešai nepatvirtino, kad kokie nors ginklai buvo perkelti į Baltarusiją.

Tačiau penktadienį aukšto rango karinės žvalgybos pareigūnai nedidelei grupei žurnalistų sakė, kad analitikai „neturi pagrindo abejoti“ V.Putino teiginiais ir mano, „kad jie turėjo tam tikro pasisekimo“ perduodant šiuos ginklus.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Vokietijos „Deutsche Welle“ operatorius Jevhenas Šylko šeštadienį buvo sužeistas Donecko srities Družkovkos mieste per Rusijos ataką kasetiniais sprogmenimis.

Donecko srities Družkivkos mieste, esančiame 23 km nuo fronto linijos, žiniasklaidos bendrovės „Deutsche Welle“ operatorius J.Šylko buvo sužeistas Rusijos kasetinės amunicijos.

Operatorius išvežtas į ligoninę, dabar jo būklė stabili. DW filmavimo grupė pateko į rusų apšaudymą po pietų, filmuojant Ukrainos karinius mokymus poligone. Per išpuolį vienas Ukrainos karys žuvo, dar keli buvo sunkiai sužeisti. 

Apie tai šeštadienį pranešė „DW Ukraina“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu aptarė galimybes nutraukti Juodosios jūros grūdų koridoriaus blokavimą po to, kai Maskva pasitraukė iš itin svarbaus susitarimo, kuriuo siekiama užtikrinti saugų laivų eismą.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Pasidalijome dabartinės padėties Juodojoje jūroje ir jos keliamo pavojaus pasaulio aprūpinimo maistu saugumui vertinimais“, – po pokalbio telefonu su J.Stoltenbergu socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė V.Zelenskis. 

„Su J.Stoltenbergu taip pat nustatėme prioritetinius ir būsimus veiksmus, būtinus Juodosios jūros grūdų koridoriaus blokavimo nutraukimui ir tvaraus veikimo užtikrinimui.“

Lenkijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį skubiai iškvietė Rusijos ambasadorių, norėdama pareikšti protestą dėl rusų prezidento Vladimiro Putino provokuojamų pareiškimų.

V.Putinas penktadienį apkaltino Varšuvą turint teritorinių ambicijų Vakarų Ukrainoje. Tokį naratyvą dažnai kartoja ir Rusija, ir jos artima sąjungininkė Baltarusija, kurią V.Putinas penktadienį pažadėjo ginti nuo galimų atakų.

Per nacionalinio saugumo tarybos posėdį V.Putinas taip pat pareiškė, kad Lenkijos vakarinės teritorijos yra buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino pokario dovana.

„AP“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Lenkų užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis sakė, kad rusų ambasadorius buvo iškviestas po „Rusijos prezidento Vladimiro Putino provokuojamų deklaracijų ir Rusijos Federacijos grasinimų bei kitų priešiškų veiksmų Lenkijos ir mūsų sąjungininkų atžvilgiu“.

„Susitikimas buvo labai trumpas, – sakė P.Jablonskis. – Sienos tarp šalių yra absoliučiai neliečiamos ir todėl Lenkija prieštarauja bet kokiam peržiūrėjimui.“

Po V.Putino komentarų Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis vėlai penktadienį tviteryje parašė, kad „Stalinas buvo karo nusikaltėlis, atsakingas už šimtų tūkstančių lenkų žūtį“ per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo.

P.Jablonskis sakė, kad V. Putino komentarai buvo „bandymas išteisinti karo nusikaltėlį Staliną“ ir kad tai darė „kitas karo nusikaltėlis, kuriuo šiandien yra Putinas“.

Naujausiais šeštadienio duomenimis, į Baltarusiją jau yra atvykę apie 5 tūkst. privačios rusų karinės grupuotės „Wagner“ samdinių. 

Apie tai „Ukrainska Pravda“ komentare pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pulkininkas Andrijus Demčenka.

„Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba ir toliau atidžiai stebi situaciją dėl Rusijos samdinių atvykimo ir buvimo Baltarusijoje“, – patikino jis.

Pasak A.Demčenko, toks skaičius „Wagner“ smogikų tiesioginės grėsmės Ukrainai nekelia, tačiau gynybos pajėgos turi būti pasirengusios bet kokiai situacijai, taip pat ir galimoms provokacijoms. 

 „Ukraina daro viską, kas būtina, kad suprastų realią riziką ir garantuotų saugumą dėl samdinių buvimo kaimyninėje šalyje... Siena stiprinama per visą ilgį ir stiprinama reikiamomis priemonėmis“, – patikslino jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad jo šalies kontrpuolimas yra lėtesnis nei tikėtasi, bet sakė, jog taip yra todėl, kad operacija buvo pradėta vėliau nei planuota.

„Planavome pradėti ją pavasarį, bet nepradėjome, nes neturėjome pakankamai šaudmenų ir ginklų, neužteko teisingai apmokytų brigadų, turiu galvoje, teisingai apmokytų [naudotis] šiais ginklais. Kadangi pradėjome šiek tiek vėliau, galima sakyti – ir taip mano visi ekspertai – kad tai suteikė Rusijai laiko užminuoti visą mūsų žemę ir įrengti kelias gynybos linijas“, – sakė V.Zelenskis, penktadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į JAV vykusį Aspeno saugumo forumą.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis pažymėjo, kad Rusija turėjo laiko pasirengti Ukrainos kariuomenės puolimui.

„Tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas tęsiasi ir mes artėjame prie akimirkos, kai veiksmai gali paspartėti, nes jau praeiname kai kuriuos minų ruožus ir juos išminuojame“, – sakė jis.