Šokiruojanti ekspertų prognozė: Ukrainos išminavimas užtruks 757 metus

Per pusantrų karo metų minos kartu su bombomis ir artilerijos bei kitais nesprogusiais sviediniais užteršė Ukrainos teritoriją, savo plotu prilygstančią Floridos valstijai ar Urugvajui. Išminavimas gali užtrukti šimtus metų ir kainuoti milijardus dolerių, rašo „The Washington Post“.

Rusija intensyviai minavo fronto liniją, laukdama Ukrainos kontrpuolimo, o taip pat ir anksčiau aktyviai naudojo plačiai uždraustas priešpėstines minas. Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ tyrimai parodė, kad Rusijos pajėgos naudoja mažiausiai 13 rūšių priešpėstinių minų, taip pat minas spąstus.

Neseniai analitinio centro GLOBSEC parengtoje ataskaitoje teigiama, kad apie 30 proc. Ukrainos teritorijos, t. y. daugiau kaip 107 000 kvadratinių kilometrų, yra užteršta sprogmenimis. Dėl to šalis yra labiau užteršta nei labiausiai užminuotos pasaulio valstybės, tokios kaip Afganistanas ar Sirija.

Ukrainos valstybinės ypatingų situacijų tarnybos nuotr./Sprogmenų paieška išlaisvintoje Ukrainos teritorijoje

GLOBSEC apskaičiavo, kad vienas išminuotojas per dieną gali išvalyti nuo 15 iki 25 kvadratinių metrų plotą, priklausomai nuo vietovės ir sprogmenų koncentracijos. Užteršta Ukrainos teritorija yra tokia didelė, kad, kai kurių ekspertų skaičiavimais, šiuo metu dirbančioms 500 išminavimo komandų prireiktų 757 metų darbui atlikti. 

Be to, išminavimas yra ne tik lėtas, bet ir brangus procesas. Pasaulio banko skaičiavimais, išminavimas Ukrainoje kainuoja nuo 2 iki 8 JAV dolerių už kvadratinį metrą ir per ateinančius 10 metų kainuos apie 37,4 mlrd. dolerių. Vien šiais metais JAV skyrė Ukrainai 95 mln. dolerių teritorijos išminavimui. 

Sprogmenys jau pareikalavo nemažai aukų. Nuo Rusijos visavertės invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. liepos mėn. užfiksuotos 298 civilių gyventojų mirtys nuo sprogmenų (22 iš žuvusiųjų buvo vaikai) ir 632 civiliai gyventojai buvo sužeisti. Tarptautinė išminavimo organizacija „HALO Trust“ užregistravo daugiau kaip 2300 incidentų, kai reikėjo išminuoti aptiktus sprogmenis, ir šie skaičiai yra gerokai sumažinti.

Ukrainos kariuomenė patvirtino surengusi ataką, per kurią aneksuotame Krymo pusiasalyje šeštadienį sprogo šaudmenų sandėlis.

„Smūgį kariniams objektams laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje sudavė Ukrainos pajėgos“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė kariuomenės šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Kryme atnaujintas traukinių eismas, kuris anksčiau šeštadienį buvo sustabdytas po Ukrainos dronų atakos, per kurią Rusijos aneksuotame pusiasalyje sprogo šaudmenų sandėlis, pranešė prorusiška valdžia.

„Traukinių eismas atnaujintas“ rajone, kuriame įvyko ataka, platformoje „Telegram“ paskelbė Maskvos primestos vietos administracijos vadovas Sergejus Aksionovas.

Anksčiau šeštadienį jis pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką Kryme sprogo šaudmenų sandėlis.

Jis tuomet nurodė evakuoti žmones, gyvenančius 5 km spinduliu nuo atakos vietos, ir sustabdyti eismą geležinkeliais.

„Dėl priešo drono [atakos] prieš Krasnogvardeisko rajoną įvyko sprogimas viename šaudmenų sandėlyje“, – per „Telegram“ pranešė S.Aksionovas, pavartojęs rusišką Krymo centrinio Kurmano rajono pavadinimą.

„Priimtas sprendimas evakuoti žmones, [gyvenančius] 5 km spinduliu“ nuo tos zonos, sakė jis ir pridūrė: „Kad būtų iki minimumo sumažinta rizika, taip pat nuspręsta sustabdyti traukinių eismą Krymo geležinkeliais.“

S.Aksionovas nurodė, kad, preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo.

Anksčiau šis Maskvos primestos administracijos pareigūnas sakė, kad Ukraina naudodamasi dronais bandė surengti reidą prieš infrastruktūros objektus Kurmano rajone.

S.Aksionovas nenurodė, kurioje konkrečiai vietovėje buvo suduotas smūgis.

Vėliau Maskvos primesti pareigūnai sakė, kad buvo sustabdyti du traukiniai, važiavę iš Maskvos į Krymo pagrindinį miestą Simferopolį, ir vienas priešinga kryptimi važiavęs traukinys.

Atakos prieš Krymą pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo, Kyjivui pradėjus kontrpuolimą Rusijos okupuotoms savo žemėms, įskaitant Krymą, atsiimti. 

Prieš penkias dienas buvo smogta Krymo tiltui, žuvo du žmonės. 

Penktadienį vaizdo ryšiu kalbėdamas JAV vykusiam Aspeno saugumo forumui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos Krymo tiltas turi būti neutralizuotas.

Pasak jo, šiuo tiltu, kurį 2018-aisiais atidarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, į Krymą vežami šaudmenys. Kyjivas šį tiltą laiko priešo objektu, pastatytu pažeidžiant tarptautinę teisę.

Po šeštadienio pranešimų apie Ukrainos dronų ataką centrinėje Krymo dalyje, Maskvos primesta Krymo vyriausybė paskelbė, kad buvo trumpam sustabdytas automobilių eismas Krymo tiltu. Po 10 minučių ji paskelbė įrašą, kad eismas tiltu atnaujintas.

Maskvos priemiestyje esančiame kaime ginkluotas vyras, vilkintis karinę uniformę, įsiveržė į svetimą namą ir susišaudė su saugumo pajėgomis. Jis taip pat šaukė, kad surinko ginklų arsenalą ir ketina vykti į Kremlių.

Rusijos kanalų duomenimis, incidentas įvyko pamaskvės Šervudo kaime.

Vyras šaukė, kad neseniai grįžo iš „specialios karinės operacijos“, kaip okupantai vadina karą prieš Ukrainą. Rusijos agentūros, besiremiančios saugumo pareigūnais, rašo, kad vyras buvo neblaivus, policijos pareigūnui grasino ginklu. Nepatvirtintais duomenimis, jis buvo ginkluotas Kalašnikovo automatu.

35-erių vyras esą šaukė, jog yra surinkęs visą ginklų arsenalą ir ketinąs šturmuoti Kremlių. Pareigūnų, taip pat ir motinos, raginimai pasiduoti buvo bevaisiai. Vėliau pranešta, kad vyras nukautas per pastato šturmą.

JAV karinės žvalgybos agentūra „neturi pagrindo abejoti“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginiais, kad Rusija į Baltarusiją pervežė pirmąją taktinių branduolinių ginklų partiją. Tai penktadienį JAV žurnalistams pareiškė aukšto rango žvalgybos pareigūnai, pranešė CNN.

Praėjusį mėnesį Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume V.Putinas pareiškė, kad „pirmosios Rusijos branduolinės galvutės buvo pristatytos į Baltarusijos teritoriją“, ir pridūrė, kad jos ten buvo patalpintos „atgrasymo tikslais“. Likusią dalį šių ginklų Putinas žadėjo į Baltarusijos teritoriją pervežti iki šios vasaros ar šių metų pabaigos.

Kaip skelbia CNN, JAV mokslininkų federacijos duomenimis, Rusija turi apie 4477 dislokuotas ir rezervines branduolines galvutes, įskaitant apie 1900 taktinių branduolinių ginklų. Neaišku, kiek iš šio arsenalo V.Putinas ketina perkelti, o JAV ir Vakarų pareigūnai iki šiol viešai nepatvirtino, kad kokie nors ginklai buvo perkelti į Baltarusiją.

Tačiau penktadienį aukšto rango karinės žvalgybos pareigūnai nedidelei grupei žurnalistų sakė, kad analitikai „neturi pagrindo abejoti“ V.Putino teiginiais ir mano, „kad jie turėjo tam tikro pasisekimo“ perduodant šiuos ginklus.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Vokietijos „Deutsche Welle“ operatorius Jevhenas Šylko šeštadienį buvo sužeistas Donecko srities Družkovkos mieste per Rusijos ataką kasetiniais sprogmenimis.

Donecko srities Družkivkos mieste, esančiame 23 km nuo fronto linijos, žiniasklaidos bendrovės „Deutsche Welle“ operatorius J.Šylko buvo sužeistas Rusijos kasetinės amunicijos.

Operatorius išvežtas į ligoninę, dabar jo būklė stabili. DW filmavimo grupė pateko į rusų apšaudymą po pietų, filmuojant Ukrainos karinius mokymus poligone. Per išpuolį vienas Ukrainos karys žuvo, dar keli buvo sunkiai sužeisti. 

Apie tai šeštadienį pranešė „DW Ukraina“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu aptarė galimybes nutraukti Juodosios jūros grūdų koridoriaus blokavimą po to, kai Maskva pasitraukė iš itin svarbaus susitarimo, kuriuo siekiama užtikrinti saugų laivų eismą.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Pasidalijome dabartinės padėties Juodojoje jūroje ir jos keliamo pavojaus pasaulio aprūpinimo maistu saugumui vertinimais“, – po pokalbio telefonu su J.Stoltenbergu socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė V.Zelenskis. 

„Su J.Stoltenbergu taip pat nustatėme prioritetinius ir būsimus veiksmus, būtinus Juodosios jūros grūdų koridoriaus blokavimo nutraukimui ir tvaraus veikimo užtikrinimui.“

Lenkijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį skubiai iškvietė Rusijos ambasadorių, norėdama pareikšti protestą dėl rusų prezidento Vladimiro Putino provokuojamų pareiškimų.

V.Putinas penktadienį apkaltino Varšuvą turint teritorinių ambicijų Vakarų Ukrainoje. Tokį naratyvą dažnai kartoja ir Rusija, ir jos artima sąjungininkė Baltarusija, kurią V.Putinas penktadienį pažadėjo ginti nuo galimų atakų.

Per nacionalinio saugumo tarybos posėdį V.Putinas taip pat pareiškė, kad Lenkijos vakarinės teritorijos yra buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino pokario dovana.

„AP“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Lenkų užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis sakė, kad rusų ambasadorius buvo iškviestas po „Rusijos prezidento Vladimiro Putino provokuojamų deklaracijų ir Rusijos Federacijos grasinimų bei kitų priešiškų veiksmų Lenkijos ir mūsų sąjungininkų atžvilgiu“.

„Susitikimas buvo labai trumpas, – sakė P.Jablonskis. – Sienos tarp šalių yra absoliučiai neliečiamos ir todėl Lenkija prieštarauja bet kokiam peržiūrėjimui.“

Po V.Putino komentarų Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis vėlai penktadienį tviteryje parašė, kad „Stalinas buvo karo nusikaltėlis, atsakingas už šimtų tūkstančių lenkų žūtį“ per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo.

P.Jablonskis sakė, kad V. Putino komentarai buvo „bandymas išteisinti karo nusikaltėlį Staliną“ ir kad tai darė „kitas karo nusikaltėlis, kuriuo šiandien yra Putinas“.

Naujausiais šeštadienio duomenimis, į Baltarusiją jau yra atvykę apie 5 tūkst. privačios rusų karinės grupuotės „Wagner“ samdinių. 

Apie tai „Ukrainska Pravda“ komentare pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pulkininkas Andrijus Demčenka.

„Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba ir toliau atidžiai stebi situaciją dėl Rusijos samdinių atvykimo ir buvimo Baltarusijoje“, – patikino jis.

Pasak A.Demčenko, toks skaičius „Wagner“ smogikų tiesioginės grėsmės Ukrainai nekelia, tačiau gynybos pajėgos turi būti pasirengusios bet kokiai situacijai, taip pat ir galimoms provokacijoms. 

 „Ukraina daro viską, kas būtina, kad suprastų realią riziką ir garantuotų saugumą dėl samdinių buvimo kaimyninėje šalyje... Siena stiprinama per visą ilgį ir stiprinama reikiamomis priemonėmis“, – patikslino jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad jo šalies kontrpuolimas yra lėtesnis nei tikėtasi, bet sakė, jog taip yra todėl, kad operacija buvo pradėta vėliau nei planuota.

„Planavome pradėti ją pavasarį, bet nepradėjome, nes neturėjome pakankamai šaudmenų ir ginklų, neužteko teisingai apmokytų brigadų, turiu galvoje, teisingai apmokytų [naudotis] šiais ginklais. Kadangi pradėjome šiek tiek vėliau, galima sakyti – ir taip mano visi ekspertai – kad tai suteikė Rusijai laiko užminuoti visą mūsų žemę ir įrengti kelias gynybos linijas“, – sakė V.Zelenskis, penktadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į JAV vykusį Aspeno saugumo forumą.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis pažymėjo, kad Rusija turėjo laiko pasirengti Ukrainos kariuomenės puolimui.

„Tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas tęsiasi ir mes artėjame prie akimirkos, kai veiksmai gali paspartėti, nes jau praeiname kai kuriuos minų ruožus ir juos išminuojame“, – sakė jis.

Per ukrainiečių smūgį Pietų Ukrainos Zaporižios regione šeštadienį žuvo rusų karo korespondentas Rostislavas Žuravliovas, dirbęs valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“, pranešė kariuomenė.

„Dėl ukrainiečių kariuomenės smūgio panaudojant kasetinius šaudmenis buvo sužeisti keturi žurnalistai“, – sakoma Rusijos pajėgų pranešime. 

„Per evakuaciją „RIA Novosti“ žurnalistas Rostislavas Žuravliovas dėl sužeidimų, patirtų sprogus kasetiniams šaudmenims, mirė“, – informavo kariškiai.

Pranešime nurodoma, kad kitų korespondentų sužeidimai vidutinio sunkumo, jų būklė stabili.

Skelbiama, kad korespondentai, kurie rengė reportažą apie tai, kad ukrainiečiai naudoja kasetinius šaudmenis, buvo sužeisti maždaug vidurdienį. 

„RIA Novosti“ taip pat pranešė apie korespondento žūtį netoli Pjatichatkų kaimo prie fronto linijos.

Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, rusų karo korespondentų įtaka smarkiai išaugo.

Ukrainos naujienų agentūra UNIAN „Telegram“ platformoje skelbia, kad propagandistas R.Žuravliovas buvo ne žurnalistas, o tiesioginis karo dalyvis dar nuo 2014 metų, kai Rytų Ukrainos separatistai kartu su pagalbininkais iš Rusijos užgrobė Donecko ir Luhansko miestus kartu su dalimi jų sričių teritorijos.

UNIAN paviešino nuotrauką, kuriose R.Žuravliovas įamžintas Donecko srities tarybos rūmų šturmo metu. Kitose nuotraukose jis pozuoja su separatistų uniforma ir ginkluotas automatu.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas diplomatiniais klausimais Emmanuelis Bonne'as sakė, kad Kinija tiekia Rusijai dalykų, kurie gali būti naudojami kaip karinė įranga.

„Yra požymių, kad jie daro dalykų, kurių mes nenorėtume“, – ketvirtadienį Aspeno saugumo forume JAV sakydamas retą viešą kalbą teigė E.Bonne'as.

Paklaustas, ką turi galvoje, jis atsakė, kad tiekiama tam tikra karinė įranga.

Vienas prancūzų diplomatinis šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad patarėjas kalbėjo apie galimą dvejopos – civilinės ir karinės – paskirties technologijų tiekimą.

Vakarai yra paraginę Pekiną netiekti Rusijai ginklų, kuriuos ši panaudotų savo kare prieš Ukrainą.

„Scanpix“/AP nuotr./Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas

Kinija deklaruoja, kad dėl šio konflikto yra neutrali, ir ragina gerbti suverenias valstybes, įskaitant Ukrainą, bet nėra viešai pasmerkusi Rusijos invazijos.

„Kai prasideda [Ukrainos] kontrpuolimas, kai viskas komplikuota (...) mums labiausiai reikia, kad kinai susilaikytų“ nuo ginklų tiekimo Rusijai, sakė E.Bonne'as.

„Norėčiau, kad Kinija pademonstruotų esanti patikima partnerė“, – sakė jis ir pabrėžė: „Įrodymų kol kas neturiu.“

Prancūzų prezidento patarėjas taip pat sakė nemanantis, kad Kinija pateiks sprendimą karui Ukrainoje.

„Kad karas liautųsi, reikia tik tiek, kad Putinas pasitrauktų, o Ukraina iš esmės įveiktų rusus [mūšio] lauke“, – sakė jis.

Tuomet, pasak jo, reikės labai solidžios derybų struktūros, įtraukiant labai daug partnerių, tokių kaip Kinija ir Indija, galinčių daryti įtaką ir užtikrinti tvirtą taiką.

Bulgarija pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios sutiko perduoti ukrainiečių kariuomenei maždaug 100 šarvuočių, visiškai pakeisdama savo politiką dėl karinės įrangos siuntimo Kyjivui.

Bulgarijos parlamentas vėlai penktadienį 148 balsais prieš 52 pritarė vyriausybės pasiūlymui nusiųsti į Ukrainą pirmą sunkiosios karinės technikos siuntą.

„Ši įranga nebėra būtina Bulgarijos poreikiams ir ji gali būti rimta parama Ukrainai, kovojančiai už (...) nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo išsaugojimą po nepateisintos ir neišprovokuotos Rusijos agresijos“, – sakoma parlamento sprendime.

Minimi sovietų gamybos šarvuočiai Bulgarijai buvo pristatyti praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, kai šalis priklausė Sovietų Sąjungos Varšuvos paktui.

Bulgarija, kuri 2004-aisiais įstojo į NATO, tebeturi sovietų gamybos ginklų ir šaudmenis jiems gaminančių gamyklų.

Tiesioginiam ginklų tiekimui ankstesnės laikinosios vyriausybės, paskirtos prezidento Rumeno Radevo, nepritardavo. R.Radevas simpatizuoja Rusijai ir neseniai sakė, kad Kyjivas yra kaltas dėl karo, o ginklų tiekimas Ukrainai tik pratęsia konfliktą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rumenas Radevas

Tačiau naujoji provakarietiška vyriausybė dabar nusprendė nusiųsti Ukrainai šarvuočių, jų šaudmenų ir atsarginių dalių.

„Privalome duoti šarvuočių Ukrainai, nes ukrainiečiai kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų laisvę“, – sakė liberalų parlamentaras Ivailo Mirčevas.

Sprendimą kritikavo „prieš“ balsavę Socialistų partija ir promaskvietiški nacionalistai iš Atgimimo partijos.

JAV prezidento administracija tikisi, kad amerikiečių gamybos naikintuvai F-16 į Ukrainą atskris šių metų pabaigoje, ketvirtadienį sakė vyriausiasis atstovas spaudai. Kaip rašo „Politico“ šitaip JAV signalizuoja, kad jos pareigūnai jaučia skubos svarbą kuo greičiau pristatyti karo lėktuvus.

„Dabar pažiūrėkite, F-16 tikriausiai pasieks iki metų pabaigos“, – ketvirtadienį per „Fox News“ sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby. Tačiau jis pridūrė nemanąs, kad vien F-16 pakaktų esminiam lūžiui pasiekti.

Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas penktadienį taip pat antrino, kad JAV „sparčiai juda“, kad į Ukrainą patektų F-16, rašo „Politico“. 

Per Rusijos atakas 11-oje Ukrainos regionų praėjusią naktį žuvo mažiausiai aštuoni civiliai, šeštadienį pranešė pareigūnai, tęsiantis įnirtingiems mūšiams šalies rytuose ir pietuose.

Rytinio Donecko regiono prokuratūra pranešė, kad penktadienį vakare rusams apšaudžius Nju Jorko gyvenvietę, esančią į pietus nuo Bachmuto, žuvo mažiausiai keturi žmonės, įskaitant sutuoktinių porą. Dar trys vietos gyventojai buvo hospitalizuoti.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija šeštadienį ryte pranešė, kad rusų pajėgoms penktadienį iš salvinės raketų ugnies įrenginių apšaudžius Kostiantynivką Donecko regione žuvo du civiliai. Savo oficialiu „Telegram“ kanalu ministerija nurodė, kad dar vienas civilis per tą pačią ataką buvo sužeistas. Sugriauta 20 privačių namų, apgadinta automobilių, dujotiekis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Apšaudytas Ukrainos kaimas

Du žmonės žuvo netoli šiaurinio Černihivo miesto, esančio už 100 km nuo Rusijos sienos. Rusų sparnuotosios raketos sugriovė vietos kultūros centrą ir apgadino daugiabučių, šeštadienį ryte paskelbė regiono karinė administracija. Tikslaus atakos laiko ji nenurodė, tik sakė, kad ji įvykdyta praėjusią parą.

Trys civiliai buvo sužeisti rusų kariams praėjusią naktį apšaudžius vieną miestelį netoli Zaporižios atominės elektrinės, šeštadienį sakė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas.

Kyjive naktis praėjo ramiai, pranešė naujienų agentūros AP žurnalistas.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį ryte paskelbė, kad praėjusią naktį šalies pietryčiuose, kur vyksta intensyvūs mūšiai, numušė 14 rusų dronų, įskaitant penkis iranietiškus bepiločius.

Ukraina prieš Rusijos pasienio kaimą Žuravliovką vakarinėje Belgorodo srityje penktadienį panaudojo kasetinius šaudmenis, šeštadienį paskelbė srities gubernatorius.

Ukrainos kariuomenė „į Žuravliovos kaimą paleido 21 artilerijos sviedinį ir tris kasetinius šaudmenis iš salvinės raketų ugnies įrenginio“, per „Telegram“ parašė Viačeslavas Gladkovas.

Šeštadienį dronų atakos tikėtini taikinai Kryme – karinis aerodromas, šaudmenų sandėliai Krasnogvardijos rajone ir naftos bazė, praneša Ukrainos agentūra UNIAN. 

Apie sunaikintą naftos bazę ir karinius amunicijos sandėlius Kryme šeštadienį patvirtino ir Ukrainos kariuomenė. 

Apie tai, kad sprogimus okupuotame Kryme sukėlė Ukrainos pajėgų sėkmingos atakos bepiločiais orlaiviais šeštadienį patvirtino ir Rusijos atstovai. 

„Priešas įvykdė bandymą bepiločiais orlaiviais atakuoti infrastruktūros objektus Krymo Respublikos Krasnogvardijos rajone. Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai yra vietoje, kad likviduotų galimus padarinius. Dirba visos atitinkamos tarnybos“, – sakė Krymo okupacinės administracijos vadovas Sergejus Aksionovas.

Vietiniuose „Telegram“ kanaluose skelbiami vaizdo įrašai, kuriuose matyti juodų dūmų stulpas ir vadinamosios antrinės detonacijos garsai – chaotiški sprogimai, būdingi degančiam šaudmenų sandėliui. Taip pat pranešama apie gaisrą naftos bazėje. Pranešama, kad atakuojami objektai Oktiabrskojės kaime.

S.Aksionovas kiek vėliau šeštadienį patvirtino, kad dronai pataikė į amunicijos sandėlį Krasnogvardijos rajone ir paskelbė apie evakuaciją penkių kilometrų spinduliu.

„Siekiant sumažinti riziką, taip pat nuspręsta sustabdyti eismą Krymo geležinkeliais“, – sakė jis.

Rusijos žiniasklaida ir „Telegram“ kanalai praneša, kad nutrauktas susisiekimas Krymo tiltu.

„Autotransporto judėjimas Krymo tiltu laikinai blokuojamas. Esančių ant tilto ir patikrinimo zonoje prašoma išlikti ramiems ir vykdyti transporto saugumo pareigūnų nurodymus“, – rašoma pranešime, kurį cituoja UNIAN.

Apie šį tilto uždarymą nebuvo paskelbta iš anksto, jo priežastys ir terminai kol kas neįvardyti.

Tuo metu Maskvos primestos Krymo administracijos vadovas pareiškė, kad Ukraina šeštadienį bandė dronais atakuoti infrastruktūrą Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio centre

Ukraina „naudodamasi dronais bandė surengti reidą prieš infrastruktūros objektus Krymo (...) Krasnogvardeisko rajone“, sakė Sergejus Aksionovas, pavartodamas rusišką Krymo Kurmano rajono pavadinimą. Pasak jo, gelbėtojai atvyko į įvykio vietą šalinti galimų pasekmių.

Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) vertinimu, buvusio rusų karininko, ultranacionalisto Igorio Girkino sulaikymas Rusijoje gali reikšti, kad keičiasi Kremliaus grupių jėgų pusiausvyra ir kad tai galbūt nėra palanku Rusijos saugumo tarnybai (FSB), kurioje I.Girkinas yra dirbęs.

I.Girkiną, geriau žinomą Igorio Strelkovo slapyvardžiu, penktadienį Rusijos Tyrimų komitetas sulaikė ir pristatė į Maskvos teismą – po to, kai socialinėje žiniasklaidoje jis ne kartą kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Jis suimtas iki rugsėjo 18 dienos dėl kaltinimų ekstremizmu, jam gresia įkalinimas iki penkerių metų.

Rusijos puolimą palaikantis I.Girkinas kritikavo V.Putiną platformoje „Telegram“, kur jį sekė apie 875 000 žmonių.

ISW penktadienio ataskaitoje cituojami šaltiniai Rusijoje, sakę, kad I.Girkinas buvo suimtas Rusijos prezidento administracijai tikriausiai bandant po privačios karinės bendrovės „Wagner“ maišto nutildyti kai kuriuos garsius rusų ultranacionalistus, laikomus nelojaliais V.Putinui.

Kai kurie šaltiniai teigė, kad I.Girkinas buvo suimtas po konflikto su vienu savo vadovaujamo ultranacionalistų judėjimo „Klub rasseržennyj patriotov“ („Įpykusių patriotų klubas“) nariu dėl „Wagner“, o kiti ISW cituojami šaltiniai sakė, kad I.Girkino suėmimą galėjo nulemti „Wagner“ skundai dėl jo.

„Reuters“/„Scanpix“/Igoris Girkinas

Tačiau teismo dokumentai rodo, kad rusų pareigūnai bylą I.Girkinui iškėlė liepos 18-ąją – tą dieną, kai jis paskelbė kritiškų atsiliepimų apie V.Putiną.

Nors konkretūs I.Girkino ryšiai nėra aiškūs, pareigūnų pastarojo meto veiksmai prieš ultranacionalistus, susijusius su rusų saugumo tarnybomis, tikriausiai yra Kremliaus politikos jėgos struktūrų atžvilgiu pokyčių vieša apraiška, pažymi ISW analitikai.

Buvęs Donecko liaudies respublikos karinis vadas, 52 metų I.Girkinas buvo vienas iš pagrindinių prokremliškų sukilėlių figūrų, kai 2014 metais prasidėjo kovos Rytų Ukrainoje.

2022 metų lapkritį Hagos teismas už akių pripažino jį ir du jo numanomus bendrininkus kaltais dėl reisu MH17 skridusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos 2014 metais ir skyrė jam įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

I.Girkinas yra itin uolus Rusijos karo prieš Ukrainą šalininkas. Pastaruoju metu jis pažėrė daug kritikos Rusijos vadovybei ir, ypač, karinei vadovybei, dėl nesėkmių kariaujant Ukrainoje.

Rusų okupantai perdeda savo pasiekimus ties Kupjansku, tvirtina Amerikos Karo tyrimų institutas (ISW).

ISW ataskaitoje cituojami okupantų teiginiai, kad per mūšius prie Senkivkos geležinkelio stoties ir Masiutivkos jie užėmė penkis ukrainiečių atraminius punktus bei dar keturis stebėjimo punktus ir pasistūmėjo į priekį Kupjansko rajone. Tačiau, kaip pabrėžė ISW, nė vienas iš šių teiginių nėra patvirtintas.

Be to, okupantai surengė nedidelį puolimą Kreminos rajone, tačiau nesėkmingai.

Analitikai taip pat pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsė atakas ties Kupjansko–Svatovės–Kreminos linija, tačiau į priekį nepajudėjo.

Šiame rajone vyksta įnirtingos kovos. ISW pranešė, kad liepos 19 d. okupantai nerengė atakų prie Kupjansko–Svatovės linija. Tačiau jau liepos 20 d. rusai tęsė ribotas atakas Kupjansko–Svatovės–Kreminos linijoje ir pasistūmėjo į priekį.