Gubernatorius: Ukraina įžengė į Andrijivkos kaimą į pietus nuo Bachmuto, mūšiai tęsiasi

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos pajėgos įžengė į Andrijivkos kaimą į pietus nuo Bachmuto, tačiau kovos jo apylinkėse tęsiasi, liepos 25 d. pranešė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko.

„Įvyko gyvenvietės įžengimas ir išlaisvinimas, tačiau dabar kovos tęsiasi tiek gyvenvietės viduje, tiek už jos ribų“, – sakė gubernatorius.

P.Kyrylenko pabrėžė, kad aplink Bachmutą esantys kaimai tapo „išdeginta žeme“ ir civiliams gyventojams juose gyventi neįmanoma.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas anksčiau liepos 25 d. pranešė, kad Rusijos pajėgos pasitraukė iš Andrijivkos po Ukrainos puolimo operacijų.

Savo ruožtu Rusijos pajėgos nesėkmingai bandė vykdyti puolamąsias operacijas vietovėse į pietus nuo Ivanivsko, į vakarus nuo Kliščijivkos ir į šiaurės vakarus nuo Orichovo-Vasylivkos, pranešė Generalinis štabas.

Liepos 24 d. gynybos viceministrė Hanna Maliar sakė, kad Ukraina per pastarąją savaitę nuolat žengė į priekį palei pietinį Bachmuto flangą ir išlaisvino keturis kvadratinius kilometrus.

Ji pranešė, kad sunkiausi mūšiai vyko prie Kliščijivkos, Andrijivkos ir Kurdiumivkos.

Liepos 25 d. į Baltarusiją atvyko 11-asis „Wagner“ konvojus, šį kartą su šešiais šarvuotais automobiliais „Ščuka“ („Ural Čekan“), pranešė stebėsenos grupė „Belarusian Hajun“.

Koloną sudaro mažiausiai 29 transporto priemonės: vienas UAZ-Patriot, du sunkvežimiai Ural-4320, du sunkvežimiai KAMAZ, šeši vilkikai su šešiais ekskavatoriais ir vienas pikapas 1GAZelle, vienas visureigis ir 11 kitų sunkvežimių, „Telegram“ rašė „Belarusian Hajun“.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai apmoko Baltarusijos pajėgas

Stebėsenos grupės duomenimis, transporto priemonės juda greitkeliu P43 ir greičiausiai keliauja į stovyklą Celo kaime netoli Asipovičių.

Kaip pažymėjo antivyriausybinė grupė, „Ščiukai“ yra išskirtinė „Wagner“ grupės naudojama transporto priemonė, kuri anksčiau Baltarusijoje nebuvo užfiksuota.

Liepos 25 d. užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė „France 24“, kad Ukraina galėtų panaudoti naikintuvus F-16 grūdų gabenimo keliams Juodojoje jūroje apsaugoti.

„Jei turėsime F-16, eksportuodami Ukrainos grūdus į pasaulio rinkas nebūsime priklausomi nuo Rusijos šantažo“, – sakė D.Kuleba.

„Kuo greičiau juos gausime, tuo greičiau galėsime paleisti naują koridorių, apsaugotą, efektyvų, veikiantį, veikiantį be jokių kliūčių, ir 100 mln. tonų ukrainietiškų grūdų pateks į pasaulinę rinką, stabilizuojant kainas.“

„Cover Images“/„Scanpix“/Naikintuvai F-16

Vilniaus NATO aukščiausiojo lygio susitikime gynybos ministras Oleksijus Reznikovas su 11 šalių pasirašė memorandumą, kuriame išdėstytas Ukrainos F-16 pilotų mokymo tvarkaraštis. Baltųjų rūmų duomenimis, Ukraina gaus naikintuvus iki 2023 m. pabaigos.

Toliau interviu D.Kuleba sakė, kad Kyjivas toliau bando atgaivinti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą derybose su Turkija ir JT. Kartu Ukraina svarsto alternatyvų grūdų eksporto būdą.

Visų pirma, kaip vieną iš galimybių D.Kuleba paminėjo 2022 m. gegužės mėn. įvestų ES solidarumo juostų išplėtimą.

Komentuodamas žiniasklaidos pranešimą, kad Rusija ketina bendradarbiauti su Kataru ir Turkija ir importuoti rusiškus grūdus į Afriką, taip papildydama ukrainietiškus produktus, D.Kuleba sakė, kad toks žingsnis būtų „gėdingas“ bet kuriai šioje schemoje dalyvaujančiai šaliai.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Ministras pažymėjo, kad naikindama Ukrainos uostus Rusija šantažuoja visą pasaulį maisto krize ir badu.

Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius perspėjo, kad sankcijos Maskvai gresia „katastrofiškomis pasekmėmis“ pasaulinei maisto rinkai. 

Nikolajus Patruševas teigė, kad su pasauliniu aprūpinimu maistu susijusių klausimų nepavyks išspręsti, jei nebus pašalintos, jo žodžiais tariant, Vakarų „neteisėtos kliūtys“ Rusijos verslui.

Praėjusią savaitę Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų susitarimo, kuris sudarė sąlygas saugiai eksportuoti prekes iš blokuotų Ukrainos uostų. 

Ji teigė, kad pagal susitarimą jos eksporto poreikiai nebuvo patenkinti, ir ne kartą ragino persvarstyti susitarimo sąlygas.

Liepos 25 d. Europos Sąjungos Taryba pranešė, kad Norvegija skyrė daugiau kaip 24 mln. dolerių Europos taikos priemonei (EPF), skirtai karinei pagalbai Ukrainai.

„Reaguodama į Ukrainos poreikius, Norvegija šią sumą skyrė būtent šaudmenų ir atsarginių dalių tankams „Leopard 2“ tiekimui“, – sakoma pranešime.

EPF yra ES užsienio politikos priemonė, leidžianti finansuoti ES nepriklausančių šalių partnerius, siekiančius bendrai kurti taiką ir saugumą. Iki šiol Ukraina iš šio fondo gavo septynis paramos paketus, o birželio 27 d. Briuselis nusprendė, kad bendra fondo vertė sieks 13 mlrd. dolerių.

„Photothek“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Tankas „Leopard 2“

Liepos 20 d. ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellas pareiškė, kad ES planuoja investuoti daugiau lėšų į fondą, kad ateityje galėtų teikti paramą Ukrainai.

Norvegija, kuri nėra ES narė, kartu su naujausia įmoka EPF skyrė daugiau kaip 40 mln. dolerių.

Oslas skyrė 300 mln. dolerių karinei paramai Ukrainai pirmaisiais visiškos Rusijos invazijos metais. 2023 m. pradžioje Norvegijos parlamentas patvirtino 8,2 mlrd. dolerių paramos Ukrainai planą, kuris yra penkerių metų pagalbos paketo dalis.

Karas Ukrainoje privertė daugelį Europos šalių dar kartą pažvelgti į savo gynybą.

Bene geriausiai žinomas pavyzdys – Vokietija. Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų iš esmės priklausoma nuo JAV ir NATO, ši šalis pažadėjo skirti daug daugiau lėšų kariuomenei.

Tačiau Lenkija taip pat imasi veiksmų, kad apsisaugotų.

Šalis pasirašė sutartį dėl dviejų švediškų ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės lėktuvų Saab 340 AEW-300 pirkimo už maždaug 600 mln. švediškų kronų (57,81 mln. JAV dolerių), šiandien pranešė Lenkijos gynybos ministras.

„Dėl to bus sustiprintas rytinis NATO flangas, o Lenkijos oro erdvė taps saugesnė“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Mariuszas Blaszczakas.

Šiais metais Lenkija planuoja gynybai išleisti apie 4 proc. bendrojo vidaus produkto ir modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas.

Ankstyvojo perspėjimo sistemas sudaro lėktuvai „Saab 340“, kuriuose įrengtas pažangus „Saab“ radaras „Erieye“.

JAV paskelbė sankcijas Malio gynybos ministrui ir dviem pareigūnams, kuriuos apkaltino padedant Rusijos privačiai karinei bendrovei „Wagner“. 

Vašingtono teigimu, „Wagner“ veikia kaip Kremliaus įgaliota karinė jėga. 

Jau daugelį metų „Wagner“ yra laikoma priemone Maskvos ginkluotai įtakai keliose Afrikos šalyse plėsti.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai Baltarusijoje

Pirmadienį išplatintame pranešime nurodoma, kad JAV iždo departamentas skyrė sankcijas Malio gynybos ministrui Sadio Camarui, oro pajėgų štabo viršininkui Alou Boi Diarrui ir oro pajėgų štabo viršininko pavaduotojui Adamui Bagayoko. Priduriama, kad jie sulaukė sankcijų už pagalbą dislokuojant ir plečiant „Wagner“ veiklą šalyje.

„Šie pareigūnai padarė savo žmones pažeidžiamus „Wagner“ destabilizuojančiai veiklai ir žmogaus teisių pažeidimams, tuo pačiu sudarydami sąlygas išnaudoti savo šalies valstybinius išteklius „Wagner“ operacijoms Ukrainoje“, – sakė Iždo departamento sankcijų pareigūnas Brianas E.Nelsonas.

Taip pat pirmadienį žmogaus teisių grupė „Human Rights Watch“ (HRW) apkaltino Malio ginkluotąsias pajėgas ir kovotojus užsieniečius, kurie, kaip manoma, yra " Wagner“ samdiniai, per operacijas prieš džihadistus įvykdžius egzekucijas dešimtims civilių gyventojų.

HRW teigimu, šie veiksmai buvo vykdomi nuo 2022 metų pabaigos per karines operacijas reaguojant į islamistų ginkluotų grupuočių buvimą keliuose miestuose.

Jungtinės Tautos gegužę apkaltino Malio pajėgas ir kovotojus užsieniečius, kuriuos JAV įvardijo kaip „Wagner“ narius, nužudžius 500 žmonių per operaciją prieš džihadistus. Malio chunta šiuos kaltinimus neigia. 

Taip pat tą patį mėnesį JAV paskelbė sankcijas „Wagner“ vadovui Malyje Ivanui Maslovui.

Nuo pat atėjimo į valdžią 2020 metais Malio chunta nutraukė bendradarbiavimą gynybos srityje su Prancūzija ir užmezgė glaudesnius ryšius su Rusija.

Praėjusį mėnesį JT Saugumo Taryba balsavo už dešimtmetį trukusios taikos palaikymo misijos nutraukimą Malyje, kur chunta reikalauja išvesti su džihadistais kovojančias tarptautines pajėgas.

Maskva pareiškė, kad „Wagner“ ketina ir toliau tęsti operacijas Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR). 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas birželį pareiškė, kad Malio ir CAR vyriausybių prašymu „Wagner“ šiose valstybėse dirba „instruktoriais“.

Praėjusią savaitę Jungtinė Karalystė paskelbė sankcijas 13 asmenų ir įmonių, kurios, jos manymu, yra susijusios su „Wagner“ veikla Malyje, CAR ir Sudane. JK nurodė, kad šiose valstybėse „Wagner“ vykdė nusikaltimus, įskaitant žudymus ir kankinimus. 

Tarp jų yra I. Maslovas, „Wagner“ vadovas CAR Vitalijus Perfilevas ir grupės operacijų vadovas Konstantinas Pikalovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalį planuoja apsilankyti Kinijoje, antradienį pranešė Kremlius, Rusijai siekiant sustiprinti ryšius su viena iš artimiausių Maskvos sąjungininkių.

„Žinoma, kad gavome kvietimą ir ketiname vykti į Kiniją, kai spalį vyks „Juostos ir kelio“ forumas“, – sakė prezidento padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas, kurio komentarus išplatino Rusijos naujienų agentūros.

Rusijoje šią savaitę įvyks Afrikos šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus siekiama stiprinti ryšius, nepaisant Afrikoje vyraujančio nerimo dėl Maskvos karo Ukrainoje ir sustabdytos ukrainietiškų grūdų eksporto iniciatyvos.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios tarptautinėje arenoje izoliuotas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar turi palaikymą keliose Afrikos šalyse.

„Šiandien ši partnerystė yra konstruktyvi, užtikrinta ir nukreipta į ateitį“, – Kremliaus interneto svetainėje rašė V.Putinas.

Sankt Peterburge, jo gimtajame mieste, vyksiančiame susitikime laukiama kelių Afrikos vadovų, įskaitant Pietų Afrikos Respublikos prezidentą Cyrilą Ramaphosą.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Šis viršūnių susitikimas yra antrasis tokio pobūdžio po 2019 metais Sočyje, Rusijos pietuose, įvykusio inauguracinio susitikimo.

V.Putinas su Afrikos šalių vadovais aptars ir Ukrainos klausimą, antradienį pranešė Kremlius.

„Liepos 28 dieną numatyti Vladimiro Putino darbo pietūs su Afrikos valstybių vadovų grupe Ukrainos klausimais“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Pagrindė darbotvarkės tema – susitarimo, pagal kurį buvo leidžiamas ukrainietiškų grūdų eksportas per Juodąją jūrą į pasaulio rinkas, įskaitant Afriką, pabaiga. Šį mėnesį Rusija pasitraukė iš sandorio, teigdama, kad nebuvo laikomasi pažado leisti rusiškų produktų eksportą.

Per metus pagal šį susitarimą iš Ukrainos uostų buvo išgabenta apie 33 mln. tonų grūdų, o tai padėjo stabilizuoti pasaulines maisto kainas ir išvengti maisto trūkumo.

Pastarosiomis dienomis Maskva stengėsi nuraminti Afrikos partnerius, sakydama, kad supranta jų susirūpinimą šiuo klausimu. Kremlius netgi pareiškė, kad yra pasirengęs nemokamai eksportuoti grūdus į tas Afrikos šalis, kurioms jų reikia.

V.Putinas yra sakęs, kad Maskva galėtų grįžti prie susitarimo, bet tik tuo atveju, jei bus visiškai įgyvendinta jo dalis dėl rusiškų grūdų ir trąšų eksporto.

Daugiaus skaitykite ČIA.

Ukrainos įstatymų leidėjas, įtariamas bendradarbiavimu su Rusija, buvo suimtas, pranešė šalies generalinė prokuratūra. 

Oleksandras Ponomariovas, pareigūnas, išrinktas už dabar uždraustą partiją, kaltinamas perėjęs „į priešo pusę“ ir padėjęs Rusijai užimti Berdiansko miestą.

Kyjivo Pečersko rajono teismas jį sulaikė be užstato, priduriama pranešime.

Ukrainos generalinės prokuratūros nuotr./Sulaikymas

Vokietija ir Prancūzija antradienį išreiškė nepritarimą siekiui pratęsti Ukrainos grūdų pardavimų apribojimus penkiose Rytų Europos šalyse.

Po Rusijos invazijos 27 šalių blokas panaikino muitus Ukrainos eksportui, siekdamas padėti Kyjivui gauti gyvybiškai svarbių pajamų.

Tačiau Europos Sąjungos šalys, besiribojančios su viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, pradėjo drausti importą po to, kai vietiniai ūkininkai pareiškė protestą, kad dėl ukrainietiškų grūdų pertekliaus mažėja kainos.

Balandį Briuselis pasiekė kompromisą, pagal kurį Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija galėjo uždrausti pardavimą savo vietinėse rinkose, palikdami atvirus kelius ukrainietiškų grūdų tranzitui per jų teritorijas.

Šiuo metu nustatyta, kad minėtosios priemonės baigs galioti rugsėjo viduryje, tačiau šios penkios šalys paragino pratęsti jų taikymą iki metų pabaigos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį bet kokį suvaržymų pratęsimą pavadino absoliučiai nepriimtinu ir antieuropietišku.

Daugiausia dėmesio dabar skiriama Ukrainos grūdų eksporto į pasaulio rinkas saugių maršrutų užtikrinimui po to, kai Rusija pasitraukė iš susitarimo, pagal kurį jie buvo gabenami per Juodąją jūrą.

Antradienį Briuselyje vykusiame ES šalių žemės ūkio ministrų susitikime narės, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, išreiškė nepritarimą apribojimų pratęsimui.

Vokietijos žemės ūkio ministras Cemas Ozdemiras teigė, jog Europos Komisija turi aiškiai nurodyti, kad pratęsimas yra neįmanomas. Jis tvirtino, kad Lenkijos vidaus politiniai ginčai prieš vėliau šiais metais ten vyksiančius rinkimus neturėtų būti sprendžiami apsunkinant Ukrainos reikalus.

Tuo tarpu Prancūzijos ministras Marcas Fesneau sakė, kad „negali būti jokių vienašališkų priemonių, jokių pavienių nuotykių, o tik kolektyvinis atsakas į rinkų destabilizavimo iššūkį“.

Komisijos atstovė spaudai sakė, kad Briuselis labai intensyviai bendradarbiauja su penkiomis ES valstybėmis narėmis ir Ukraina, kad būtų rastas sprendimas.

„Šios priemonės yra tikslinės ir laikinos. Jos buvo įvestos atsižvelgiant į labai konkrečią logistinių kliūčių ir prekybos palengvinimo situaciją, kuri susidarė šiose pasienio šalyse“, – sakė Miriam Garcia Ferrer.

Bet kokios Rusijos pastangos neleisti išgabenti grūdų iš Ukrainos būtų visiškai nepriimtinos, antradienį pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), o jo užsienio reikalų sekretorius perspėjo, kad gali būti atakuojami civiliniai laivai Juodojoje jūroje.

R.Sunakas sakė, kad telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu „ir aiškiai pasakė, kad bet kokie Rusijos bandymai sustabdyti grūdų išvežimą iš Ukrainos yra visiškai nepriimtini“.

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas

Bundesveras (Vokietijos ginkluotosios pajėgos) kritikavo Ukrainos kariuomenės veiksmus kontrpuolimo metu, pažymėjo vokiečių leidinys „Bild“, išanalizavęs slaptą Bundesvero dokumentą.

Kariškių nuomone, Ukrainos pajėgos netinkamai taiko Vakaruose įvaldytus karybos metodus. Kaip vieną iš pagrindinių trūkumų Bundesveras įvardino kelio užkirtimą bendrai kovai ir kovinių padalinių atskyrimą.

Teigiama, kad taip ne tik išauga „draugiškos ugnies pavojus“, t.y. atsakomoji ugnis iš savų karių, bet ir „nėra manevringų padalinių pagrindinio puolimo kryptimi, kad būtų galima pradėti puolimą ar nustatyti ugnies galią“.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Kitaip tariant, dėl to, kad Ukraina suskaido Vakarų apmokytas brigadas į 10-30 karių grupes, izoliuotas nuo likusios kariuomenės dalies, vakarietiškas apmokymas, geresnė ginkluotė ir didelis turimų karių skaičius nebetenka prasmės.

Be to, Bundesveras kritiškai vertino patyrusių Ukrainos karių mokymą, kurie, pasak jų, yra mažiau linkę išmokti vakarietiškų mokymų principų arba apskritai juose dalyvauti.

Dokumente taip pat rašoma, jog vadovaujantysis personalas demonstruoja „kartais reikšmingus trūkumus atitinkamo lygio vadovavimo ir vadovavimo procesų taikymo srityje, o tai lemia iš dalies neteisingus ir pavojingus sprendimus“.

Bachmuto sektoriuje Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau išlaiko iniciatyvą, metras po metro atkovodamos iš rusų užimtas pozicijas, nacionalinio teletilto eteryje tvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas.

Komentuodamas informaciją apie paskelbtas kovas prie Andrijivkos, S.Čerevatas sakė, kad galimas šios gyvenvietės išvadavimas dar kartą pagerintų Ukrainos pajėgų taktinę padėtį ir leistų remtis sėkme siekiant apsupti arba išstumti Rusijos karius iš Bachmuto.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

„Andrijivka, taip pat visos gyvenvietės aplink Bachmutą, kurios bus užimtos, leis mums užbaigti Bachmuto apsupimo arba priešo išstūmimo operaciją“, – tvirtino kariuomenės atstovas.

Jo teigimu, apskritai Bachmuto sektoriuje gynybos pajėgos išlaiko iniciatyvą, nes kasdien atkovotos žemės plotas dideja ne metrais, o kilometrais. Pagrindinis principas, anot S.Čerevato, yra progresyvumas ir maksimalus personalo išsaugojimas, kartu padarant Rusijos pusei kuo didesnių gyvosios jėgos nuostolių.

S.Čerevato teigimu, per praėjusią parą šiame rajone žuvo 95 rusų kariai, 187 buvo sužeisti, trys pateko į nelaisvę.

Rusijos generalinė prokuratūra antradienį paskelbė Latvijoje ir Nyderlanduose veikiančius televizijos kanalo „TV Rain“ („Dožd“) filialus „nepageidaujama organizacija“.

Apie sprendimą paskelbta Maskvai tęsiant plataus masto susidorojimą su žiniasklaida ir grupėmis, kurias valdžia laiko keliančiomis grėsmę Rusijos saugumui.

Generalinė prokuratūra pareiškė, kad „TV Rain“ esą platina ekstremistinių ir teroristinių organizacijų bei „užsienio agentų“, tokių kaip kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkurtas Kovos su korupcija fondas (FBK) ar nepriklausoma naujienų svetainė „Meduza“, pateikiamą medžiagą.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Rusijos televizija „Dožd“

Jungtinės Karalystės ambasadorė prie Jungtinių Tautų Barbara Woodward pareiškė, kad premjeras Rishi Sunakas pasidalino su Ukraina žvalgybine informacija, jog Rusija Juodojoje jūroje padėjo papildomų minų ir gali pulti civilinę laivybą regione, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Anot B.Woodward, Jungtinė Karalystė turi informacijos, rodančios, kad „Rusijos kariuomenė gali dar labiau išplėsti savo taikinius prieš Ukrainos grūdų gamybos objektus ir įtraukti išpuolius prieš civilinę laivybą Juodojoje jūroje“.

„Mūsų informacija taip pat rodo, kad Rusija Ukrainos uostų prieigose padėjo papildomų jūrinių minų. Mes sutinkame su JAV vertinimu, kad tai yra koordinuotos pastangos pateisinti ir suversti kaltę Ukrainai dėl bet kokių išpuolių prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje“, – pridūrė ji.

Teigiama, kad šia informacija R.Sunakas su Ukrainos prezidento Volodymyru Zelenskiu pasidalino per anksčiau antradienį įvykusį pokalbį telefonu.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto vadovas Volkerius Turkas antradienį paragino Rusiją prisiimti atsakomybę už mažiausiai 50 Ukrainos karo belaisvių žūtį, įvykusią pernai per sprogimą Donecko srities sulaikymo įstaigoje ir atmetė Maskvos tvirtinimą, kad jie žuvo nuo raketos, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Karo belaisviai, kurie buvo sužeisti ar žuvo Olenivkoje, ir jų šeimų nariai nusipelno, kad būtų sužinota tiesa ir kad už tarptautinės teisės pažeidimus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, – žurnalistams atsiųstame pareiškime teigė vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas.

„AFP“/„Scanpix“/Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas

JT žmogaus teisių gynimo institucija, kuri tvirtino atlikusi išsamias apklausas su išgyvenusiais žmonėmis ir išanalizavusi papildomą informaciją, pridūrė, kad incidentą „sukėlė ne “Himars„ raketa“.

Institucijos teigimu, dar nebuvo nustatytas sprogimo šaltinis, todėl incidentas bus toliau stebimas. Rusija taip pat nepatenkino prašymų leisti patekti į Ukrainos dalis, kurias laikinai kontroliuoja Maskva, ir nepateikė pakankamų saugumo garantijų, kad būtų galima apsilankyti incidento vietoje, priduriama pareiškime.

Kyjivo pareigūnai tvirtino, kad per sprogimą žuvę asmenys tapo iš anksto suplanuotos ir aukščiausiu lygiu patvirtintos Kremliaus specialiosios operacijos aukomis, siekiant nuslėpti netinkamą elgesį su kareivinėse laikomais ukrainiečių belaisviais.

Ukraina gavo Europos Sąjungos makrofinansinės paramos eilinę išmoką – 1,5 mlrd. eurų, pranešė Ukrainos finansų ministerija.

Ji pažymi, jog nuo šių metų pradžios iš ES pagal šią, praėjusių metų pabaigoje patvirtintą, programą jau gauta 10,5 mlrd. eurų iš visiems šiems metams numatytų 18 mlrd. eurų. Lėšos skiriamos kaip ilgalaikė lengvatinė paskola 35 metų laikotarpiui.

Nuo Rusijos invazijos pradžios ES išsiuntė Ukrainai 17,7 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos.

„Šios lėšos prisidėjo prie makroekonominio stabilumo šalyje palaikymo, taip pat padeda laiku ir visa apimtimi finansuoti prioritetines valstybės biudžeto išlaidas“, – pranešime cituojamas Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį pritarė įstatymui, kuriuo didinama maksimali privalomosios karinės tarnybos Rusijoje amžiaus riba, pranešė Valstybės Dūma – žemieji parlamento rūmai.

„Nuo 2024 metų sausio 1 dienos į karinę tarnybą bus šaukiami piliečiai nuo 18 iki 30 metų“, – pareiškė Valstybės Dūma.

Įstatymo projektui buvo pritarta iškart per antrąjį ir trečiąjį svarstymus. Anksčiau Rusijoje vienerių metų karinė tarnyba buvo privaloma vyrams nuo 18 iki 27 metų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuotas Rusijos rezervistas

Pernai gruodį Rusijos gynybos ministerija pasiūlė pakeisti šaukiamojo amžiaus ribas. Tuomet buvo siūloma apatinę šaukiamojo amžiaus ribą padidinti nuo 18 iki 21 metų, o viršutinę – nuo 27 iki 30 metų. Tokios formos įstatymo projektą Valstybės Dūma priėmė per pirmąjį svarstymą.

Antruoju svarstymu deputatai nusprendė padidinti tik viršutinę šaukiamojo amžiaus ribą, o apatinę palikti 18 metų.

Dabar įstatymą turi patvirtinti aukštieji parlamento rūmai – Federacijos Taryba. Po to jį turi pasirašyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Įstatymas turėtų įsigalioti sausį. Pereinamojo laikotarpio, kaip buvo numatyta iš pradžių, nebus.

Rusijos kariai dieną apšaudė Chersono sritį, žuvo moteris ir pensininkas, pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas ir Chersono srities prokuratūra.

„Rusijos kariuomenė nužudė Tokarivkos gyventoją. Okupacinės pajėgos ką tik smogė taikiai gyvenvietei“, – kalbėjo O.Prokudinas.

Iš pradžių buvo pranešta apie vienos moters žūtį.

Vėliau Chersono srities prokuratūra pranešė, kad apie 14 val. dėl apšaudymo Chersono rajono Darjivkos bendruomenės kaime žuvo 72 metų vietos gyventoja. 

Įvykio vietoje dirba medikai ir teisėsaugos pareigūnai. Galutinis aukų skaičius nustatinėjamas. Buvo apgadinti privatūs namai ir ūkiniai pastatai.

Kontrpuolimo metu Ukrainos pajėgos padarė karinių stebuklų, kurie bus įrašyti į vadovėlius. Apie tai pranešė gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar. Pasak jos, kontrpuolimas vyksta tokiomis aplinkybėmis, kurios, karo mokslo nuomone, yra nepriimtinos puolamosioms operacijoms.

H.Maliar pabrėžė, kad kariai žengia į priekį tokiomis sąlygomis, kai priešas turi daugiau ginklų ir žmonių. Tuo tarpu puolimas laikomas galimu, kai yra priešingai. 

„Ir klausimą reikėtų kelti ne apie nueitų kilometrų skaičių, o apie tai, ar mes judame į priekį, ar ne. Tai, kad mes judame priešo persvaros akivaizdoje, yra didelio mūsų gynėjų meistriškumo ir drąsos požymis“, – sakė H.Maliar.

Ji taip pat pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos puolimo etape patyrė rekordiškai mažai nuostolių. Okupantų nuostoliai yra daug didesni.

„Pagal visus statistinius duomenis ir metodus, mes turėtume turėti daugiau nuostolių nei besiginančioji pusė. O mes jų turime ne tik mažiau... Bachmuto sektoriuje turime 8-9 kartus mažiau nuostolių, o Tauridės sektoriuje – 5,3 karto mažiau. Tai dalykai, kuriuos ištirs mokslininkai“, – sakė H.Maliar.

Kremlius antradienį apkaltino Vakarų šalis bandant užkirsti kelią Afrikos valstybėms dalyvauti šią savaitę Sankt Peterburge vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame Rusijos ir Afrikos vadovų ryšiams stiprinti.

„Beveik visos Afrikos valstybės patyrė precedento neturintį Jungtinių Valstijų spaudimą, aktyviai veikė Prancūzijos ambasados (...) Kitos Vakarų misijos stengiasi padaryti viską, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas neįvyktų“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Liepos 27–28 dienomis Rusijoje rengiamas antrasis Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikimas.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas per BRICS šalių viršūnių susitikimą Ufos mieste Rusijoje

Antradienį laikinai okupuotame Donecke girdėjosi sprogimai, apie tai vietos „Telegram“ kanaluose pranešė gyventojai.

Teigiama, jog sprogimai aidėjo įvairiose Donecko dalyse. Tuo pat metu miesto centre buvo matyti dūmų kamuolys.

Tuo tarpu vietiniai prorusiški „Telegram“ kanalai dalinasi informacija, kad neva „vienas po kito atkeliauja smūgiai“.

Rusijos pajėgos Donecką užėmė dar 2014 m. Tačiau pastaruoju metu mieste vis dažniau pasigirsta sprogimų. Smūgiai nukreipti į rusų koncentracijos vietas arba jų amunicijos ir įrangos sandėlius.

Liepos 13 d. vietos gyventojai pranešė apie sprogimus prie gamyklos „Topaz“, kuri Donecke kūrė ilgojo nuotolio radijo žvalgybos ir išankstinio perspėjimo įrangą priešlėktuvinės gynybos sistemoms.

Be to, liepos 4 d. pranešta apie galingus sprogimus Donecke ir Makiivkoje. Po jų neliko dar vieno Rusijos sandėlio.

Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje nieko nekeičia Ukrainos saugumo požiūriu. Tai tik gali pasitarnauti kaip papildoma šantažo priemonė, nacionalinio teletilto eteryje teigė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.

„Tai iš esmės nieko nekeičia Ukrainai. Tai – Kubos raketų krizės pasikartojimas, tik artimesnis ir mažesnio masto“, – sakė jis.

A.Jusovo nuomone, Baltarusijos teritorijoj edislokuoti Rusijos branduoliniai ginklai yra papildoma šantažo, spaudimo, taip pat galimų derybų ir statymų kėlimo priemonė, nes dislokuoti ginklai gali būti atimti.

Gynybos žvalgybos atstovas pažymėjo, kad, saugumo požiūriu, tai neturi didelės įtakos nei Ukrainai, nei Europai.

„Kadangi turime tokią didelę sieną su Rusija, o branduoliniai objektai, įskaitant branduolinio ginklo elementus, yra įvairiose teritorijose, Ukrainai tai nieko nekeičia... Iš esmės tai yra šantažas ir statymų kėlimas: „Prašau, pradėkite su manimi kalbėtis, ir galbūt mes ką nors sugalvosime ir dėl ko nors susitarsime“.

Gegužės pabaigoje Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministrai pasirašė susitarimą dėl Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje. Jiems apsaugoti Maskva turėjo perduoti Minskui raketų sistemą „Iskander-M“, galinčią paleisti raketas su branduoliniais užtaisais.

JAV žvalgyba neabejoja, kad Rusija jau pervežė pirmąją taktinių branduolinių ginklų partiją į Baltarusiją.

Tuo tarpu Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas tiki, jog Rusija tikrai nepradės branduolinio karo prieš Ukrainą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jūrų pėstininkai antradienį ryte sunaikino Rusijos kovinį sraigtasparnį Ka-52, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė jūrų pėstininkų vadavietė.

Sraigtasparnį 7.43 val. numušė 38-osios brigados MANPADS padalinys.

Rusija antradienį paskelbė praėjusią naktį atrėmusi dronų ataką prieš jos karinį patrulinį laivą Juodojoje jūroje, kur auga įtampa Maskvai pasitraukus iš susitarimo dėl saugaus ukrainietiškų grūdų eksporto.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos naktį vykdė nesėkmingą ataką dviem jūriniais dronais prieš patrulinį laivą „Sergej Kotov“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Laivo įgula panaudojo jame esančius įprastinius ginklus ir sunaikino dronus, kurie buvo priartėję per maždaug kilometrą, sakoma pranešime.

Niekas nenukentėjo, laivas neapgadintas ir tęsia savo užduotį, nurodė ministerija.

Ukraina komentarų šiuo klausimu neskelbė.

Minimas laivas buvo dislokuotas už maždaug 370 km į pietvakarius nuo Sevastopolio – rusams svarbaus uosto 2014 metais Maskvos aneksuotame Kryme.

Rusija, šį mėnesį pasitraukusi iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra, įspėjo, kad gali taikytis į laivus, plaukiančius į Ukrainos uostus. Kyjivas atsakydamas paskelbė panašų įspėjimą.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Krymas ir Rusijos Juodosios jūros laivynas ne kartą buvo tapę taikiniais, bet pastarosiomis savaitėmis atakų padaugėjo.

Praėjusią savaitę dronai apgadino Rusijos pastatytą Krymo tiltą – svarbią rusų kariuomenės aprūpinimo arteriją iš Rusijos į aneksuotą Krymą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo įspėtas apie galimą sukilimą likus 2-3 dienoms iki jo pradžios. Tačiau prasidėjus sukilimui jis didžiąją dienos dalį nedavė jokių nurodymų.

Apie tai skelbia „The Washington Post“, remdamasis laikraščiui pateiktais žvalgybos vertinimais, Ukrainos ir Europos pareigūnais, saugumo pareigūnais, NATO pareigūnais ir Rusijos diplomatiniu šaltiniu, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga

Pagal „The Washington Post“ pateiktą žvalgybos vertinimą, Rusijos žvalgybos tarnybos įspėjo V.Putiną apie galimą Jevgenijaus Prigožino „perversmą“ prieš 2-3 dienas.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos vadovas Vladimiras Putinas

Laikraščio pašnekovai teigė, kad buvo imtasi priemonių sustiprinti kelių strateginių objektų, įskaitant Kremlių, saugumą – buvo padidintas V.Putino apsaugos darbuotojų skaičius ir išdalyta daugiau ginklų. Tačiau jokių kitų priemonių nebuvo imtasi. 

Europos pareigūno teigimu, V.Putinas turėjo laiko priimti sprendimą likviduoti perversmą ir suimti jo organizatorius. 

„Tai, kad perversmas buvo įvykdytas, buvo labai svarbu. Tada, kai jis pradėjo vykti, kilo visiškas siaubas ir sumaištis. Ilgą laiką jie nežinojo, kaip reaguoti“, – teigė leidinio šaltinis. 

Šaltinių teigimu, prasidėjus sukilimui, V.Putinas buvo „paralyžiuotas“ ir didžiąją dienos dalį (birželio 24 d. – red. past.) nedavė nė vieno įsakymo.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu lankysis Šiaurės Korėjoje, kur šią savaitę vyks Korėjos karo paliaubų metinių minėjimas, antradienį pranešė Pchenjano valstybinė žiniasklaida. 

Šis žingsnis rodo, kad Šiaurės Korėja vėl atveria savo sienas aukšto rango pareigūnams po ilgo apribojimų laikotarpio, kurį sukėlė COVID-19 pandemija.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sergejus Šoigu

„Gynybos ministro Sergejaus Šoigu vadovaujama Rusijos Federacijos karinė delegacija apsilankys Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR) su sveikinimo vizitu“, – pranešė Korėjos centrinė naujienų agentūra.

Anksčiau patvirtinta, kad ketvirtadienį vyksiančiame renginyje taip pat dalyvaus Kinijos delegacija.

Rusijos Federacija rengia melagingą operaciją Juodojoje jūroje, atsižvelgdama į neseniai įvykdytus išpuolius prieš Odesą, Dunojaus infrastruktūrą ir sužlugdytą grūdų sandorį.

„Turime informacijos, kuri leidžia manyti, kad jie akivaizdžiai rengia operacija po svetima vėliava. Jie grasino tarptautiniuose vandenyse plaukiojantiems laivams, o po to surengė išpuolį Dunojaus upėje“, – per  brifingą sakė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.

Pasak Valstybės departamento atstovo, JAV toliau konsultuosis su partneriais regione dėl alternatyvių būdų eksportuoti grūdus iš Ukrainos.

Tačiau, pasak M.Millerio, idealus sprendimas, kuris leistų Ukrainai gabenti tokį patį grūdų kiekį, koks buvo Juodosios jūros grūdų iniciatyvos metu, neužblokavus jūrų kelių, yra „neįmanomas“.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas žiniasklaidos grupei CNN duotame interviu teigė, kad Ukraina ir toliau vykdys atakas prieš Rusijos okupuotą Krymą ir Kerčės tiltą, jungiantį pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi.

Pastarąją savaitę Rusijai puldinėjant pietinį Odesos uostamiestį ir aplinkinį regioną, Ukraina toliau tęsė smūgius Krymo viduje: sproginėjo amunicijos sandėliai, apgadintas Krymo tiltas, kas sukėlė suirutę pusiasalyje atostogaujančių rusų tarpe.

„Visi šie taikiniai yra oficialūs, nes tai sumažins jų galimybes kovoti prieš mus (ir) padės išsaugoti ukrainiečių gyvybes“, – tvirtino Ukrainos gynybos ministras.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Paklaustas, ar Ukrainos tikslas yra sunaikinti tiltą, O.Reznikovas atsakė, kad „tai normali taktika – sugriauti priešo logistikos linijas, kad būtų sustabdytos galimybės gauti daugiau amunicijos, daugiau degalų, daugiau maisto. Štai kodėl mes naudosime tokią taktiką prieš juos“.

Jis pabrėžė, kad Rusija veikia kaip „teroristinė valstybė“.

Maskvos pajėgos penkias naktis iš eilės apšaudė Odesą, išpuolių metu taikėsi į grūdų sandėlius, kitą svarbią infrastruktūrą bei apgadino miesto centre esančius kultūros paminklus.

Šie antskrydžiai surengti po to, kai Maskva pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, kuri leido saugiai eksportuoti Ukrainos kviečius į tarptautines rinkas. Sutarties nutraukimas tik dar labiau padidina pasaulinę maisto krizę.

„Toks požiūris yra absurdiškas, bet jis realus, todėl tai yra naujas įrodymas, kad jie yra teroristinė valstybė“, – šeštadienį CNN žurnalistui Alexui Marquardtui pareiškė O.Reznikovas.

Aukšto rango Rusijos pareigūnai teigė, kad išpuolių padažnėjimas yra atsakas į anksčiau šį mėnesį įvykusį mirtiną sprogimą ant strategiškai svarbaus Kerčės tilto Rusijos okupuotame Kryme.

„(Rusija) bandė aiškinti, kad tai atsakas į kai kuriuos sprogimus jų teritorijoje, tačiau jie kovoja su civiliais, – pažymėjo ministras. – Todėl aš juos vadinu plėšikais, prievartautojais ir žudikais“.

Paklaustas, ar Ukraina planuoja sustiprinti atsakomąsias atakas prieš Rusijos laivus Juodojoje jūroje, jis sakė, kad Ukraina tam turi pajėgumų. 

„Turime ginklų, kaip ir su kreiseriu „Moskva“, ir, jei jie mums grasins Juodojoje jūroje, turėsime atsakyti.“

Rusijos laivyno pasididžiavimas – laivas „Moskva“ – balandžio mėn. nuskendo Juodojoje jūroje per išpuolį, už kurį atsakomybę prisiėmė Ukrainos pareigūnai.

JAV prezidento Joe Bideno administracija siunčia iki 400 mln. dolerių (361,16 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai, pirmadienį nurodė amerikiečių pareigūnai. 

Karinės pagalbos paketą sudaro amunicija pažangioms oro gynybos sistemoms ir keli nedideli žvalgybiniai dronai „Hornet“.

Į šį naujausią JAV paketą įtraukta daugybė šaudmenų – nuo raketų, skirtų jų paleidimo įrenginiams HIMARS ir oro gynybos paleidimo sistemoms NASAMS, iki priešlėktuvinių sistemų „Stinger“ ir vidutinio nuotolio prieštankinių sistemų „Javelins“. 

Ginklai Kyjivui tiekiami naudojantis prezidento suteiktais įgaliojimais, leidžiančiais Pentagonui greitai išimti ginklus iš savo atsargų ir pristatyti juos Ukrainai, dažnai per kelias dienas.

Anot pareigūnų, JAV taip pat siunčia haubicų artilerijos sviedinius ir 32 transporterius „Stryker“, taip pat naikinimo įrangą, minosvaidžius, raketas „Hydra-70“ ir 28 mln. šaudmenų šaunamiesiems ginklams.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nurodė, kad Ukraina taip pat gaus „Hornets“ – mažus dronus, daugiausia naudojamus žvalgybai vykdyti. Ukraina ir anksčiau yra gavusi jų iš kitų Vakarų šalių.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, JAV Kyjivui suteikė daugiau kaip 41 mlrd. dolerių (37,02 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą.

Naujausias pagalbos paketas teikiamas tuo metu, kai Rusijos pareigūnai kaltina Ukrainą smogus dviem pastatams Maskvoje ir šaudmenų sandėliui Maskvos aneksuotame Kryme.

Ukraina tiesiai neprisiėmė atsakomybės už šiuos smūgius, bet gynybos šaltinis ukrainiečių pusėje išvakarėse naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusijos sostinėje du pastatus apgadinusi dronų ataka buvo Kyjivo pajėgų įvykdyta specialioji operacija.

Tuo tarpu Rusijos kariuomenė surengė naujus smūgius prieš pietų Ukrainos uostų infrastruktūrą, panaudodama sprogstančius bepiločius orlaivius. Tai buvo naujausia iš virtinės atakų, per kurias per pastarąją savaitę buvo apgadinta dalis uosto.

Kremliaus teigimu, šie smūgiai Ukrainai buvo suduoti po to, kai Kyjivas atakavo Krymo (Kerčės) tiltą – svarbią karinio tiekimo iš Rusijos į Krymą arteriją.

Rusija Krymą nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais; tarptautinė bendrija šios aneksijos nepripažįsta.

Kyjivas ne kartą sakė, kad planuoja susigrąžinti Krymą.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apvažgloje pažymėjo, kad nuo liepos 18 d. Rusija sudavė kur kas daugiau smūgių Odesai ir kitoms pietų Ukrainos teritorijoms tolimojo nuotolio raketomis nei anksčiau. Teigiama, kad šioms atakoms buvo pasitelkta neįprastai daug AS-4 KITCHEN raketų – 5,5 tonos sveriančių ginklų, kurie buvo sukurti naikinti lėktuvnešiams.

Per išpuolius pranešta apie žalą keliems grūdų sandėliams Čornomorsko uoste, esančiame į pietus nuo Odesos, taip pat istoriniam miesto centrui.

2023 m. liepos 24 d. Rusija tęsė smūgius bepiločiais orlaiviais ir taikėsi Dunojaus upės prieplaukas, maždaug už 200 metrų nuo Rumunijos sienos.

Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. birželio mėn. tebegaliojant Juodosios jūros grūdų iniciatyvai, Rusija apskritai susilaikė nuo smūgių civilinei infrastruktūrai pietiniuose uostuose.

Kadangi Rusijai nepavyko pratęsti susitarimo, Kremlius greičiausiai jaučiasi mažiau politiškai suvaržytas ir bando smogti taikiniams Odesoje, nes mano, kad Ukraina šiose vietovėse saugo karinį turtą, pažymėjo britų žvalgyba.

Nuo pat karo pradžios Rusijos atakų kampanija pasižymėjo prastu žvalgybos darbu ir nesugebėjimu nustatyti taikinius.

Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai veikė Staromajorsko kryptimi. Apie tai per teletiltą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Andrijus Kovaliovas.

Jis pažymėjo, kad Ukrainos kariai šiuo metu ten įtvirtina savo pozicijas.

„Rusai ir toliau stipriai priešinasi, perkelia dalinius ir karius, naudoja rezervus“, – sakė A.Kovaliovas.

Pasak jo, gynybos pajėgos toliau vykdo puolamąsias operacijas Bachmuto, Melitopolio ir Berdiansko kryptimis. Jis pabrėžė, kad Bachmuto sektoriuje Ukrainos kariai toliau vykdo puolamąsias operacijas į šiaurę ir pietus nuo Bachmuto miesto.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas

+18

„Gynybos pajėgoms vykdant puolamąsias ir šturmo operacijas, priešas buvo priverstas pasitraukti iš savo pozicijų netoli Andrijivkos“, – sakė atstovas spaudai.

Pasak jo, Gynybos pajėgos toliau stabdo Rusijos puolimą Kupjansko ir Lymano kryptimis. Priešas vykdė nesėkmingas ofenzyvas vietovėse į šiaurės vakarus nuo Orichovo-Vasylivkos, į pietus nuo Ivanivsko ir į vakarus nuo Kliščijivkos.

Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo apie 600 rusų užpuolikų

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, iš viso priešas jau prarado 243 220 žmonių.

Gynybos pajėgos taip pat gerokai atnaujino rusiškos technikos statistiką. Ukrainos ginkluotosios pajėgos ją sunaikino per parą:

• 12 tankų (iš viso 4174),
• 13 šarvuotų kovos mašinų (8131),
• 30 artilerijos vienetų (4705),
• 1 daugkartinio paleidimo raketų sistema (698),
• 2 oro gynybos sistemos (454),
• 14 operatyvinio ir taktinio lygio bepiločių orlaivių (3977),
• 12 transporto priemonių ir autocisternų (7194),
• 5 specialiosios įrangos vienetai (703).

Jungtinų Tautų vadovas pirmadienį paragino Rusiją atnaujinti tarptautinį susitarimą, kuriuo iš Ukrainos Juodosios jūros uostų būtų galima gabenti grūdus, kad nenukentėtų pažeidžiamiausi badaujantys pasaulio gyventojai.

JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas šį raginimą išsakė Romoje prasidedant tris dienas truksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui maisto klausimais.

Neseniai žlugus Ukrainos ir Rusijos susitarimui dėl grūdų, pažeidžiamiausi žmonės sumokės didžiausią kainą, sakė A.Guterresas. Jis apgailestavo, kad jau dabar jaučiamas neigiamas poveikis pasaulinėms kviečių ir kukurūzų kainoms.

Rusijai praėjusią savaitę pasitraukus iš grūdų sandorio, kviečių kainos pakilo daugiau kaip 14 proc., o kukurūzų – daugiau kaip 10 procentų.

Pasak JT vadovo, tiek Rusija, tiek Ukraina yra labai svarbios pasaulio aprūpinimui maistu. Jis pažymėjo, kad istoriškai joms tenka 30 proc. viso pasaulio kviečių ir miežių eksporto, penktadalis visų kukurūzų ir daugiau nei pusė viso saulėgrąžų aliejaus eksporto.

„Savo ruožtu ir toliau esu įsipareigojęs sudaryti palankesnes sąlygas Ukrainos ir Rusijos Federacijos maisto produktams ir trąšoms netrukdomai patekti į pasaulines rinkas ir užtikrinti aprūpinimą maistu, kurio nusipelno kiekvienas žmogus“, – sakė A.Guterresas.

„Raginu Rusijos Federaciją grįžti prie Juodosios jūros iniciatyvos įgyvendinimo pagal mano naujausią pasiūlymą“, – sakė A.Guterresas, skatindamas tarptautinę bendruomenę būti vieningą ieškant šio klausimo sprendimų.

Rusijos atsisakymas pratęsti susitarimą lėmė, kad anksčiau šį mėnesį sandoris žlugo. Šalis pareiškė, kad Juodosios jūros iniciatyva bus sustabdyta tol, kol bus įvykdyti reikalavimai dėl Rusijos maisto produktų ir trąšų eksporto į pasaulį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį nepriimtinais pavadino bet kokius Europos Sąjungos veiksmus, kuriais būtų siekiama pratęsti apribojimus ukrainietiškiems grūdams ir taip apsaugoti savo ūkininkus, kurie baiminasi kainų kritimo.

„Bet koks apribojimų pratęsimas yra absoliučiai nepriimtinas ir, atvirai kalbant, antieuropietiškas. Europa turi institucinių gebėjimų reaguoti racionaliau nei uždaryti savo sienas tam tikrai prekei“, – teigė jis socialiniuose tinkluose.

V.Zelenskis sakė tikintis, kad Europa įvykdys savo įsipareigojimus po to, kai rugsėjo 15 dieną nustos galioti dabartiniai apribojimai ukrainietiškiems grūdams.

Praėjusią savaitę Ukrainos kaimynės Europoje paragino ES pratęsti grūdų importo draudimą iki metų pabaigos, baimindamosi, kad vietos ūkininkai nukentės dėl nukreipto Ukrainos tiekimo.

Birželį Briuselis sutiko leisti Lenkijai, Bulgarijai, Vengrijai, Slovakijai ir Rumunijai apriboti grūdų importą iš Ukrainos iki rugsėjo.

V. Zelenskio pareiškimas pasirodė po to, kai Rusija atsisakė atnaujinti susitarimą, leidžiantį saugiai gabenti grūdus iš Ukrainos uostų Juodąja jūra, teigdama, kad jos eksportui trukdo Vakarų sankcijos, pažeidžiančios Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkaujamą susitarimą.

Baltarusija pirmadienį pranešė, kad peržiūri savo sienų su Ukraina ir Lenkija saugumą, Minskui priėmus rusų samdinių grupės „Wagner“ narių po nepavykusio jų maišto Rusijoje.

Vidaus reikalų ministras Ivanas Kubrakovas viename mokymo centre susitiko su „Wagner“ vadais, kad parengtų aiškų veiksmų planą, sakoma ministerijos pareiškime.

„Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją prie respublikos sienų, ypač svarbu būti pasirengusiems reaguoti į galimus iššūkius ir grėsmes“, – I.Kubrakovo žodžius citavo ministerija.

Plačiau skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai apmoko Baltarusijos pajėgas

Per Rusijos smūgį Rytų Ukrainos Kostiantynivkos mieste pirmadienį žuvo vaikas, dar šeši žmonės buvo sužeisti, pranešė Donecko gubernatorius.

Rusų pajėgos raketomis „Smerč“ apšaudė „vietinį tvenkinį, kur ilsėjosi žmonės“, platformoje „Telegram“ pranešė Pavlo Kyrylenka ir pridūrė, kad tarp sužeistųjų yra trys vaikai.

Vaikas, kuris mirė dėl sužalojimų, buvo 10 metų berniukas, patikslino Nacionalinė policija.

P.Kyrylenka pabrėžė, kad rusai dar kartą įrodo, jog jie kariauja su civiliais gyventojais ir, norėdami žudyti, nepaiso nieko.

„Dar kartą kreipiuosi į tėvus: vaikams karo zonoje ne vieta! Pasirūpinkite jais – evakuokite. Mes suteikiame viską, ko reikia“, – ragino gubernatorius.

Anot JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, tikėtina, kad už pirmadienį, liepos 24 d. surengtą bepiločio lėktuvo smūgį netoli Rusijos gynybos ministerijos pastato Maskvoje atsakinga Ukraina.

Tiesa, pirmadienį Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas nacionalinio teletilto eteryje pakomentavo „dronų ataką“ Maskvoje ir paneigė, kad Ukraina yra susijusi su sprogimais Rusijos sostinėje.

„Deja, mes neturime priemonių sekti veiksmų tokiu dideliu atstumu. Mūsų radiotechnikos daliniai gali matyti taikinius šalies viduje, 100 kilometrų ar daugiau už šalies ribų. Tai, kas vyksta Maskvoje, yra daugiau žvalgybos klausimas“, – sakė jis.

Vis dėlto šaltiniai žvalgybos tarnybose naujienų agentūrai „RBC-Ukraina“ tvirtino, kad „dronų ataka“ prieš Maskvą yra speciali Ukrainos žvalgybos tarnybos operacija. Jie užsiminė, kad „visi paukščiai nuskrido į Maskvą“.

Anot analitikų, taip pat tikėtina, kad Ukrainos pajėgos taikėsi į Rusijos karinius objektus okupuotame Kryme ir liepos 24 d. laikinai sutrikdė Rusijos logistiką per Krymą.

Pasak ISW ekspertų, pirmadienį Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose ir, kaip pranešama, pažengė į priekį tam tikrose teritorijose.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Kremlius toliau kodifikuoja vidaus represijas Rusijos įstatymuose, sukeldamas minimalų atrinktų Rusijos įstatymų leidėjų pasipriešinimą.
• Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas išilgai linijos Kupjanskas-Svatovė-Kremina, Bachmuto rajone ir išilgai linijos Avdijivka-Donecko miestas ir pasiekė nedidelių laimėjimų į pietus nuo Kreminos.
• Ukrainos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas išilgai linijos Kupjanskas-Svatovė-Kremina ir Bachmuto rajone ir, kaip pranešama, pasistūmėjo į priekį Bachmuto rajone.
• Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas Donecko srities vakaruose ir jokių patvirtintų ar deklaruotų laimėjimų nepasiekė.
• Ukrainos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas vakarinėje Donecko srityje ir vakarinėje Zaporižios srityje ir, kaip pranešama, pasistūmėjo Orichivo rajone.
• Rusijos pareigūnai toliau pabrėžia deklaruojamus Rusijos gynybos pramonės bazės laimėjimus.Ukrainos pareigūnai ir toliau atskleidžia Baltarusijos subjektų dalyvavimą prievarta deportuojant ukrainiečių vaikus.

Ukrainos gynybos pajėgos jau išlaisvino apie 45 proc. teritorijų, kurias buvo okupavusi Rusija.

Tokius duomenis išsakė Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris, komentuodamas naujausią valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno vertinimą.

„Jei skaičiuosime įskaitant Krymą, Ukraina atgavo apie 45 proc. savo teritorijos“, – M.Millerį citavo „Ukrinform“.

Jei neskaičiuosime okupuoto Krymo, Ukrainos kovotojai jau deokupavo apie 61 proc. teritorijos.

„Taigi, Ukraina jau pasiekė neįtikėtinos sėkmės grąžindama teritorijas, kurias laikinai okupavo Rusija“, – pridūrė jis.

Rusija naktį atakavo Kyjivą dronais, antradienį pranešė vietos valdžia, tačiau pridūrė, kad visi atskridę bepiločiai orlaiviai buvo numušti ir, pirminiais duomenimis, žalos ar aukų nepadaryta.

Apie išpuolį pranešta kitą dieną po to, kai Rusija įspėjo apie griežtas atsakomąsias priemones po dronų atakos prieš Maskvą, esančią maždaug už 500 km nuo Ukrainos.

Rusija „atakavo Kyjivą smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais“, platformoje „Telegram“ pranešė miesto karinės administracijos viršininkas Serhijus Popko, nenurodydamas, kiek ir iš kur jų buvo paleista.

„Oro pavojus truko 3 valandas (...). Visi oro taikiniai buvo aptikti ir sunaikinti artėjantys prie Kyjivo, – teigė S.Popko. – Pagal šiuo metu turimą informaciją, sostinėje aukų ar sugriovimų nėra.“

Kyjivo regiono karinė administracija anksčiau buvo paskelbusi perspėjimą dėl dronų atakų ir įspėjusi gyventojus likti slėptuvėse.

Antradienio naktį keliuose Ukrainos regionuose dėl dronų atakų grėsmės paskelbtas oro pavojus.

Pavojaus signalas paskelbtas Donecko, Černihivo, Sumų, Poltavos, Zaporižios, Odesos, Chersono, Kirvohrado, Čerkasų srityse.

TATENA ekspertai Zaporižios atominės elektrinės teritorijos pakraštyje rado minų.

Tai teigiama Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinio direktoriaus Rafaelio Mariano Grossi pareiškime. Kelios minos, esančios buferinėje zonoje tarp vidinio ir išorinio aikštelės perimetro, buvo rastos liepos 23 d. patikrinimo metu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./TATENA ekspertų misija lankosi Zaporožės atominėje elektrinėje

Minos buvo įrengtos riboto naudojimo zonoje, į kurią negali patekti elektrinės techninės priežiūros personalas, ir buvo nukreiptos „į šalį“ nuo aikštelės. Vidiniame aikštelės perimetre minų nebuvo.

„Kaip jau anksčiau pranešiau, TATENA žinojo apie anksčiau už aikštelės perimetro, taip pat tam tikrose aikštelės vidaus vietose padėtas minas. Mūsų komanda kreipėsi į elektrinę su šia konkrečia informacija ir jai buvo pasakyta, kad tai buvo karinis sprendimas, be to, kariuomenės kontroliuojamoje teritorijoje“, – sakė R.Grossi.

Jis pažymėjo, kad sprogmenų buvimas neatitinka saugos standartų ir branduolinės saugos gairių, be to, sukuria papildomą psichologinį spaudimą personalui.

„Net jei pirminis TATENA vertinimas, pagrįstas pačios stoties stebėjimais ir paaiškinimais, yra toks, kad šių minų susprogdinimas neturėtų turėti įtakos branduolinės saugos ir saugumo sistemoms“, – pridūrė jis.

Pažymima, kad pastarosiomis dienomis ir savaitėmis apžiūrėdami ir apvažiuodami stoties teritoriją ekspertai „nepastebėjo jokios sunkiosios karinės technikos“. Tuo pat metu jie vis dar neleidžiami ant reaktorių ir turbinų salių, įskaitant trečiąjį ir ketvirtąjį energijos blokus, stogų. Jie taip pat negalėjo apsilankyti visose mašinų skyriaus patalpose.

Liepos 22 d. vakare TATENA komanda išgirdo keletą detonacijų tam tikru atstumu nuo elektrinės.