Gubernatorius: Ukraina įžengė į Andrijivkos kaimą į pietus nuo Bachmuto, mūšiai tęsiasi

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos pajėgos įžengė į Andrijivkos kaimą į pietus nuo Bachmuto, tačiau kovos jo apylinkėse tęsiasi, liepos 25 d. pranešė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko.

„Įvyko gyvenvietės įžengimas ir išlaisvinimas, tačiau dabar kovos tęsiasi tiek gyvenvietės viduje, tiek už jos ribų“, – sakė gubernatorius.

P.Kyrylenko pabrėžė, kad aplink Bachmutą esantys kaimai tapo „išdeginta žeme“ ir civiliams gyventojams juose gyventi neįmanoma.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas anksčiau liepos 25 d. pranešė, kad Rusijos pajėgos pasitraukė iš Andrijivkos po Ukrainos puolimo operacijų.

Savo ruožtu Rusijos pajėgos nesėkmingai bandė vykdyti puolamąsias operacijas vietovėse į pietus nuo Ivanivsko, į vakarus nuo Kliščijivkos ir į šiaurės vakarus nuo Orichovo-Vasylivkos, pranešė Generalinis štabas.

Liepos 24 d. gynybos viceministrė Hanna Maliar sakė, kad Ukraina per pastarąją savaitę nuolat žengė į priekį palei pietinį Bachmuto flangą ir išlaisvino keturis kvadratinius kilometrus.

Ji pranešė, kad sunkiausi mūšiai vyko prie Kliščijivkos, Andrijivkos ir Kurdiumivkos.

Liepos 25 d. į Baltarusiją atvyko 11-asis „Wagner“ konvojus, šį kartą su šešiais šarvuotais automobiliais „Ščuka“ („Ural Čekan“), pranešė stebėsenos grupė „Belarusian Hajun“.

Koloną sudaro mažiausiai 29 transporto priemonės: vienas UAZ-Patriot, du sunkvežimiai Ural-4320, du sunkvežimiai KAMAZ, šeši vilkikai su šešiais ekskavatoriais ir vienas pikapas 1GAZelle, vienas visureigis ir 11 kitų sunkvežimių, „Telegram“ rašė „Belarusian Hajun“.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai apmoko Baltarusijos pajėgas

Stebėsenos grupės duomenimis, transporto priemonės juda greitkeliu P43 ir greičiausiai keliauja į stovyklą Celo kaime netoli Asipovičių.

Kaip pažymėjo antivyriausybinė grupė, „Ščiukai“ yra išskirtinė „Wagner“ grupės naudojama transporto priemonė, kuri anksčiau Baltarusijoje nebuvo užfiksuota.

Liepos 25 d. užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė „France 24“, kad Ukraina galėtų panaudoti naikintuvus F-16 grūdų gabenimo keliams Juodojoje jūroje apsaugoti.

„Jei turėsime F-16, eksportuodami Ukrainos grūdus į pasaulio rinkas nebūsime priklausomi nuo Rusijos šantažo“, – sakė D.Kuleba.

„Kuo greičiau juos gausime, tuo greičiau galėsime paleisti naują koridorių, apsaugotą, efektyvų, veikiantį, veikiantį be jokių kliūčių, ir 100 mln. tonų ukrainietiškų grūdų pateks į pasaulinę rinką, stabilizuojant kainas.“

„Cover Images“/„Scanpix“/Naikintuvai F-16

Vilniaus NATO aukščiausiojo lygio susitikime gynybos ministras Oleksijus Reznikovas su 11 šalių pasirašė memorandumą, kuriame išdėstytas Ukrainos F-16 pilotų mokymo tvarkaraštis. Baltųjų rūmų duomenimis, Ukraina gaus naikintuvus iki 2023 m. pabaigos.

Toliau interviu D.Kuleba sakė, kad Kyjivas toliau bando atgaivinti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą derybose su Turkija ir JT. Kartu Ukraina svarsto alternatyvų grūdų eksporto būdą.

Visų pirma, kaip vieną iš galimybių D.Kuleba paminėjo 2022 m. gegužės mėn. įvestų ES solidarumo juostų išplėtimą.

Komentuodamas žiniasklaidos pranešimą, kad Rusija ketina bendradarbiauti su Kataru ir Turkija ir importuoti rusiškus grūdus į Afriką, taip papildydama ukrainietiškus produktus, D.Kuleba sakė, kad toks žingsnis būtų „gėdingas“ bet kuriai šioje schemoje dalyvaujančiai šaliai.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Ministras pažymėjo, kad naikindama Ukrainos uostus Rusija šantažuoja visą pasaulį maisto krize ir badu.

Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius perspėjo, kad sankcijos Maskvai gresia „katastrofiškomis pasekmėmis“ pasaulinei maisto rinkai. 

Nikolajus Patruševas teigė, kad su pasauliniu aprūpinimu maistu susijusių klausimų nepavyks išspręsti, jei nebus pašalintos, jo žodžiais tariant, Vakarų „neteisėtos kliūtys“ Rusijos verslui.

Praėjusią savaitę Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų susitarimo, kuris sudarė sąlygas saugiai eksportuoti prekes iš blokuotų Ukrainos uostų. 

Ji teigė, kad pagal susitarimą jos eksporto poreikiai nebuvo patenkinti, ir ne kartą ragino persvarstyti susitarimo sąlygas.

Liepos 25 d. Europos Sąjungos Taryba pranešė, kad Norvegija skyrė daugiau kaip 24 mln. dolerių Europos taikos priemonei (EPF), skirtai karinei pagalbai Ukrainai.

„Reaguodama į Ukrainos poreikius, Norvegija šią sumą skyrė būtent šaudmenų ir atsarginių dalių tankams „Leopard 2“ tiekimui“, – sakoma pranešime.

EPF yra ES užsienio politikos priemonė, leidžianti finansuoti ES nepriklausančių šalių partnerius, siekiančius bendrai kurti taiką ir saugumą. Iki šiol Ukraina iš šio fondo gavo septynis paramos paketus, o birželio 27 d. Briuselis nusprendė, kad bendra fondo vertė sieks 13 mlrd. dolerių.

„Photothek“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Tankas „Leopard 2“

Liepos 20 d. ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellas pareiškė, kad ES planuoja investuoti daugiau lėšų į fondą, kad ateityje galėtų teikti paramą Ukrainai.

Norvegija, kuri nėra ES narė, kartu su naujausia įmoka EPF skyrė daugiau kaip 40 mln. dolerių.

Oslas skyrė 300 mln. dolerių karinei paramai Ukrainai pirmaisiais visiškos Rusijos invazijos metais. 2023 m. pradžioje Norvegijos parlamentas patvirtino 8,2 mlrd. dolerių paramos Ukrainai planą, kuris yra penkerių metų pagalbos paketo dalis.

Karas Ukrainoje privertė daugelį Europos šalių dar kartą pažvelgti į savo gynybą.

Bene geriausiai žinomas pavyzdys – Vokietija. Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų iš esmės priklausoma nuo JAV ir NATO, ši šalis pažadėjo skirti daug daugiau lėšų kariuomenei.

Tačiau Lenkija taip pat imasi veiksmų, kad apsisaugotų.

Šalis pasirašė sutartį dėl dviejų švediškų ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės lėktuvų Saab 340 AEW-300 pirkimo už maždaug 600 mln. švediškų kronų (57,81 mln. JAV dolerių), šiandien pranešė Lenkijos gynybos ministras.

„Dėl to bus sustiprintas rytinis NATO flangas, o Lenkijos oro erdvė taps saugesnė“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Mariuszas Blaszczakas.

Šiais metais Lenkija planuoja gynybai išleisti apie 4 proc. bendrojo vidaus produkto ir modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas.

Ankstyvojo perspėjimo sistemas sudaro lėktuvai „Saab 340“, kuriuose įrengtas pažangus „Saab“ radaras „Erieye“.

JAV paskelbė sankcijas Malio gynybos ministrui ir dviem pareigūnams, kuriuos apkaltino padedant Rusijos privačiai karinei bendrovei „Wagner“. 

Vašingtono teigimu, „Wagner“ veikia kaip Kremliaus įgaliota karinė jėga. 

Jau daugelį metų „Wagner“ yra laikoma priemone Maskvos ginkluotai įtakai keliose Afrikos šalyse plėsti.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai Baltarusijoje

Pirmadienį išplatintame pranešime nurodoma, kad JAV iždo departamentas skyrė sankcijas Malio gynybos ministrui Sadio Camarui, oro pajėgų štabo viršininkui Alou Boi Diarrui ir oro pajėgų štabo viršininko pavaduotojui Adamui Bagayoko. Priduriama, kad jie sulaukė sankcijų už pagalbą dislokuojant ir plečiant „Wagner“ veiklą šalyje.

„Šie pareigūnai padarė savo žmones pažeidžiamus „Wagner“ destabilizuojančiai veiklai ir žmogaus teisių pažeidimams, tuo pačiu sudarydami sąlygas išnaudoti savo šalies valstybinius išteklius „Wagner“ operacijoms Ukrainoje“, – sakė Iždo departamento sankcijų pareigūnas Brianas E.Nelsonas.

Taip pat pirmadienį žmogaus teisių grupė „Human Rights Watch“ (HRW) apkaltino Malio ginkluotąsias pajėgas ir kovotojus užsieniečius, kurie, kaip manoma, yra " Wagner“ samdiniai, per operacijas prieš džihadistus įvykdžius egzekucijas dešimtims civilių gyventojų.

HRW teigimu, šie veiksmai buvo vykdomi nuo 2022 metų pabaigos per karines operacijas reaguojant į islamistų ginkluotų grupuočių buvimą keliuose miestuose.

Jungtinės Tautos gegužę apkaltino Malio pajėgas ir kovotojus užsieniečius, kuriuos JAV įvardijo kaip „Wagner“ narius, nužudžius 500 žmonių per operaciją prieš džihadistus. Malio chunta šiuos kaltinimus neigia. 

Taip pat tą patį mėnesį JAV paskelbė sankcijas „Wagner“ vadovui Malyje Ivanui Maslovui.

Nuo pat atėjimo į valdžią 2020 metais Malio chunta nutraukė bendradarbiavimą gynybos srityje su Prancūzija ir užmezgė glaudesnius ryšius su Rusija.

Praėjusį mėnesį JT Saugumo Taryba balsavo už dešimtmetį trukusios taikos palaikymo misijos nutraukimą Malyje, kur chunta reikalauja išvesti su džihadistais kovojančias tarptautines pajėgas.

Maskva pareiškė, kad „Wagner“ ketina ir toliau tęsti operacijas Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR). 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas birželį pareiškė, kad Malio ir CAR vyriausybių prašymu „Wagner“ šiose valstybėse dirba „instruktoriais“.

Praėjusią savaitę Jungtinė Karalystė paskelbė sankcijas 13 asmenų ir įmonių, kurios, jos manymu, yra susijusios su „Wagner“ veikla Malyje, CAR ir Sudane. JK nurodė, kad šiose valstybėse „Wagner“ vykdė nusikaltimus, įskaitant žudymus ir kankinimus. 

Tarp jų yra I. Maslovas, „Wagner“ vadovas CAR Vitalijus Perfilevas ir grupės operacijų vadovas Konstantinas Pikalovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalį planuoja apsilankyti Kinijoje, antradienį pranešė Kremlius, Rusijai siekiant sustiprinti ryšius su viena iš artimiausių Maskvos sąjungininkių.

„Žinoma, kad gavome kvietimą ir ketiname vykti į Kiniją, kai spalį vyks „Juostos ir kelio“ forumas“, – sakė prezidento padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas, kurio komentarus išplatino Rusijos naujienų agentūros.

Rusijoje šią savaitę įvyks Afrikos šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus siekiama stiprinti ryšius, nepaisant Afrikoje vyraujančio nerimo dėl Maskvos karo Ukrainoje ir sustabdytos ukrainietiškų grūdų eksporto iniciatyvos.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios tarptautinėje arenoje izoliuotas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar turi palaikymą keliose Afrikos šalyse.

„Šiandien ši partnerystė yra konstruktyvi, užtikrinta ir nukreipta į ateitį“, – Kremliaus interneto svetainėje rašė V.Putinas.

Sankt Peterburge, jo gimtajame mieste, vyksiančiame susitikime laukiama kelių Afrikos vadovų, įskaitant Pietų Afrikos Respublikos prezidentą Cyrilą Ramaphosą.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Šis viršūnių susitikimas yra antrasis tokio pobūdžio po 2019 metais Sočyje, Rusijos pietuose, įvykusio inauguracinio susitikimo.

V.Putinas su Afrikos šalių vadovais aptars ir Ukrainos klausimą, antradienį pranešė Kremlius.

„Liepos 28 dieną numatyti Vladimiro Putino darbo pietūs su Afrikos valstybių vadovų grupe Ukrainos klausimais“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Pagrindė darbotvarkės tema – susitarimo, pagal kurį buvo leidžiamas ukrainietiškų grūdų eksportas per Juodąją jūrą į pasaulio rinkas, įskaitant Afriką, pabaiga. Šį mėnesį Rusija pasitraukė iš sandorio, teigdama, kad nebuvo laikomasi pažado leisti rusiškų produktų eksportą.

Per metus pagal šį susitarimą iš Ukrainos uostų buvo išgabenta apie 33 mln. tonų grūdų, o tai padėjo stabilizuoti pasaulines maisto kainas ir išvengti maisto trūkumo.

Pastarosiomis dienomis Maskva stengėsi nuraminti Afrikos partnerius, sakydama, kad supranta jų susirūpinimą šiuo klausimu. Kremlius netgi pareiškė, kad yra pasirengęs nemokamai eksportuoti grūdus į tas Afrikos šalis, kurioms jų reikia.

V.Putinas yra sakęs, kad Maskva galėtų grįžti prie susitarimo, bet tik tuo atveju, jei bus visiškai įgyvendinta jo dalis dėl rusiškų grūdų ir trąšų eksporto.

Daugiaus skaitykite ČIA.