Galingos Rusijos raketos atakavo Vakarų Ukrainą: gaudė oro pavojaus sirenos

JAV prezidentas Joe Bidenas nusprendė leisti JAV bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu tiriant Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje, pranešė du JAV pareigūnai ir su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis CNN. 

Sprendimas priimtas po kelis mėnesius trukusių vidinių diskusijų ir žymi istorinį pokytį, nes tai būtų pirmas kartas, kai JAV sutiko dalytis įrodymais su teismu. JAV nėra TBT šalis. 

„Tai gali būti labai reikšminga“, – sakė vienas iš šaltinių ir pridūrė, kad dabar JAV vyriausybė turi „aiškią žalią šviesą“ dalytis informacija ir įrodymais su TBT. 

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Šaltinis paaiškino, kad tai, kokia informacija JAV dalysis, priklausys nuo to, ko TBT prokuroras paprašys tyrimui atlikti.

Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai tiesiogiai nekomentavo sprendimo, tačiau pareiškime teigė, kad J.Bidenas „aiškiai pasakė, kad karo nusikaltimų ir kitų žiaurių nusikaltimų Ukrainoje vykdytojai ir padėjėjai turi būti patraukti atsakomybėn“.

Ukrainos karinės oro pajėgos teigia trečiadienį numušusios 40 Rusijos raketų.

„Iš aštuonių strateginių bombonešių Tu-95MS iš viso buvo paleistos 36 raketos“, – pranešė Ukrainos oro pajėgos ir pridūrė, kad visos 36 raketos buvo sunaikintos.

Tarp sunaikintų taikinių buvo trys sparnuotosios raketos „Kalibr“ ir 33 sparnuotosios raketos X-101/X-555.

„Raketos įskrido į Ukrainos oro erdvę iš pietryčių ir judėjo į vakarus, nuolat keisdamos kryptį“, – sakoma pareiškime. 

Be to, pasak oro pajėgų, iš naikintuvų MiG-31K Chmelnyckio srities link buvo paleistos keturios raketos Kh-47 „Kinzhal“. 

Chmelnyckio srities karinės administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Serhijus Tiurinas sakė, kad ataka buvo atremta, o raketų nuolaužos nukrito ant Chmelnyckio rajono gyvenviečių. 

„Turimais duomenimis, šiuo metu aukų nėra“, – sakė S.Tiurinas.

Ukrainos pilotai bus mokomi valdyti naikintuvus F-16 Danijoje ir Rumunijoje, svarstomos ir kitos vietos, liepos 26 d. sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Tačiau pareigūnas pažymėjo, kad kitos mokymo schemos detalės dar nėra galutinai suderintos.

„Datos, vietos, mokymo programos trukmė – visa tai vis dar derinama“, – spaudos konferencijoje sakė J.Kirby.

„Capitol Pictures/„MPI“/„Scanpix“/Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby

Pareigūno teigimu, Jungtinė Karalystė teikia anglų kalbos mokymo pamokas Ukrainos pilotams, kad jie galėtų valdyti vakarietiškų reaktyvinių lėktuvų valdymą.

Anksčiau liepos 26 d. „Politico“ pranešė, kad kol kas nė viena šalis neskyrė lėktuvų mokymams remti ir nepriėmė galutinių sprendimų dėl šių planų, nors tikėjosi, kad jie prasidės šią vasarą.

„Zuma press“/„Scanpix“/Naikintuvas F-16

Pasak „Politico“ šaltinių, viena iš aptartų idėjų – siųsti ukrainiečių pilotus į JAV, kad jie būtų apmokyti Arizonoje esančiame Oro nacionalinės gvardijos padalinyje. Šioje bazėje užsienio partneriai jau mokomi valdyti F-16 lėktuvus.

Alternatyvi idėja – siųsti JAV pilotus į Europą, kad jie apmokytų Ukrainos pilotus Europos bazėje.

Ukrainos pajėgos numušė 33 Kh-101/Kh-555 ir tris „Kalibr“ sparnuotąsias raketas, paleistas į Ukrainą liepos 26 d., pranešė karinės oro pajėgos.

Anksčiau liepos 26 d. oro pajėgos pranešė, kad Ukrainos pajėgos numušė dvi raketas „Kalibr“, paleistas iš Juodosios jūros virš Vinicos srities apie 13 val.

Vėliau karinės oro pajėgos patikslino savo pareiškimą ir nurodė, kad buvo numuštos trys „Kalibr“ raketos.

„Scanpix“/AP nuotr./Sparnuotoji raketa „Kalibr“

Liepos 26 d. apie 20 val. Rusijos pajėgos atakavo raketomis Chmelnyckio srities Starokostiantyniovo rajoną, pranešė karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.

Chmelnyckio srities karinė administracija pranešė apie sprogimus srityje apie 19 val. vakaro, kai visoje šalyje buvo įjungta oro pavojaus sirena.

„Chmelnyckio srityje girdimi sprogimų garsai. Priešlėktuvinė gynyba aktyvi“, – pranešė administracija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./MIG-31 su raketa „Kinžal“

Apie 17 val. karinės oro pajėgos pranešė, kad 12 Rusijos bombonešių Tu-95 paleido sparnuotąsias raketas Kaspijos jūros kryptimi. Po šio pranešimo visoje šalyje pasigirdo oro pavojaus sirenos.

J.Ihnatas sakė, kad sparnuotosios raketos, judėdamos per šalį, keitė kryptį, o paskui nuskriejo Starokostiantyniovo kryptimi Chmelnyckio srityje.

Kai kurios raketos buvo numuštos virš Kyjivo ir Dniepropetrovsko sričių, sakė jis.

J.Ihnatas paminėjo, kad buvo aptikti keli kiti sviediniai, tarp kurių galbūt buvo kinžalų ir balistinių raketų.

Karinės oro pajėgos, prieš paskelbdamos oro pavojaus sirenos pabaigą, paskelbė perspėjimus apie „Kinžal“ smūgius Kirovohrado, Kmelnyckio ir Kyjivo srityse.

NATO trečiadienį po skubių konsultacijų su Kyjivu pasmerkė Rusijos pasitraukimą iš susitarimo dėl Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra.

„Sąjungininkai ir Ukraina griežtai pasmerkė Rusijos sprendimą pasitraukti iš Juodosios jūros grūdų susitarimo ir tyčinius bandymus sustabdyti Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą, nuo kurio priklauso šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje“, – sakoma NATO išplatintame pareiškime. 

Išplatintame pareiškime NATO taip pat pasmerkė pastarojo meto Rusijos atakas prieš Odesą, Mykolajivą ir kitus uostamiesčius, įskaitant smūgius į grūdų sandėlius Ukrainos Renio uostamiestyje.

„Rusijos veiksmai taip pat kelia didelį pavojų Juodosios jūros regiono, kuris yra strategiškai svarbus NATO, stabilumui. Sąjungininkai didina paramą Ukrainai ir stiprina savo budrumą“, – teigė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. 

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Trečiadienį įvyko antrasis naujos NATO ir Ukrainos tarybos, kurią šį mėnesį per Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą Lietuvoje iškilmingai atidarė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, posėdis.

Kijevas sušaukė derybas po to, kai Maskva praėjusią savaitę vienašališkai pasitraukė iš susitarimo, kuriuo siekiama užtikrinti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą.

Tarybos tikslas – stiprinti NATO ir Kyjivo politinius ryšius, o Ukrainai suteikiama teisė prašyti rengti susitikimus abiem pusėms rūpimiems klausimams aptarti.

Vilniuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Aljanso lyderiai susitarė, kad kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO bus pratęstas, kai dėl to sutars  bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.

Ukrainos karinės oro pajėgos perspėjo, kad galingos Rusijos raketos „Kinžal“ buvo paleistos į Chmelnyckio ir Kirovohrado regionus Vakarų Ukrainoje, taip pat į sostinę Kyjivą.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai Ukrainos karinės oro pajėgos įspėjo, kad Rusijos strateginiai bombonešiai pakilo į orą, Ukrainos vakariniame Chmelnyckio regione buvo pranešta apie sprogimus.

Oro pajėgos pranešė, kad „palei sieną su Moldova Chmelnyckio srities kryptimi juda raketų grupė“.

Chmelnyckio srities karinė administracija pranešė savo „Telegram“ kanale: „Chmelnyckio srityje girdimi sprogimų garsai. Priešlėktuvinė gynyba veikia“.

Neaišku, ar visus sprogimus sukėlė veikianti priešlėktuvinė gynyba, ar raketų smūgiai.

Baltarusijoje esančiais „Wagner“ samdiniais gali būti pasinaudota siekiant sukiršinti juos su Europa, sako pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.

Jis svarstė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, samdinius su Europa gali kiršinti ir siekdamas jų sunaikinimo. 

„Galbūt Putinas jų bijo, o galbūt Putinas kaip tik nori juos sukiršinti su Europa, pavyzdžiui per Lietuvą, ir kad arba jie ką nors sunaikintų, arba jie būtų sunaikinti, bet ne Putino rankomis“, – trečiadienį LRT televizijai sakė V.Landsbergis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vytautas Landsbergis

Jo manymu, Lietuvai būtų geriau, kad jos kaimynystėje samdinių nebūtų: „Būtų geriau, kad čia jų nebūtų, tegu jie nešdinasi kur nors į Afriką, jie ten turi kasyklų, visokių savo korumpinių valstybėlių, tegu jie nešdinasi, jeigu jie nereikalingi Putinui Rusijoje“.

V.Landsbergis taip pat teigė, kad Lietuvai nereikia laukti, kol kils grėsmė šalies saugumui ar kas nors atsitiks.

„Kai atsitiks – tai tada jau kalbėsime, kad mes manėme, kad nieko neatsitiko. Jeigu susidaro tokia nauja padėtis, kurioje gali atsitikti, tai reiškia, jau atsitiko“, – trečiadienį LRT televizijai sakė V.Landsbergis.

Pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad po „Wagner“ atvykimo į Baltarusiją Lietuvos pasirengimas galimoms grėsmėms yra adekvatus esamai situacijai.

Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pranešė, kad nuo liepos vidurio į šalį jau įvažiavo apie 2 tūkst. „Wagner“ samdinių.

Jie į Baltarusiją ėmė keltis po birželį nepavykusio maišto Rusijoje, kurį užbaigti padėjo Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka, leidęs į savo šalį atvykti rusų samdiniams.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU trečiadienį pranešė, kad atliko atliko kratą vieno iš parlamento narių namuose.

Įtariama, kad jis išvyko atostogauti į užsienį, nepaisydamas šalyje galiojančių apribojimų, draudžiančių pareigūnams karo metu keliauti asmeniniais tikslais.

Tyrėjų teigimu, Jurijus Aristovas keliavo į Lietuvą, kur lankėsi darbo tikslais, bet vėliau suklastojo nedarbingumo pažymą ir su šeima išvyko į Maldyvus. 

SBU nurodė, kad į šią kelionę jis vyko prisidengdamas darbiniais reikalais.

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis griežtai reagavo į pranešimą, kuriame buvo paviešintas šis atvejis.

„Vieniems tai susiję su salomis ir kurortais karo metu, kitiems – su kišenių pildymu karo prievolės tarnyboje, tretiems – su kyšiais teismuose“, – teigė jis. 

„Bet kokia vidinė išdavystė, bet koks „paplūdimys“ ar bet koks asmeninis praturtėjimas vietoj Ukrainos interesų kelia įniršį“, – pareiškė V.Zelenskis. 

Ukrainos valstybinis tyrimų biuras nurodė, kad tyrėjai iškėlė bylą dėl klastojimo. Už tai gresia laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų.

Ukrainos parlamentas ketina surengti balsavimą dėl J.Aristovo, kuris taip pat yra Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotojas, atsistatydinimo. Aukščiausiosios Rados pirmininkas anksčiau sakė, kad J.Aristovas pateikė prašymą atsistatydinti iš parlamento nario pareigų.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, šalyje buvo kilę keli skandalai, susiję su aukšto rango Ukrainos pareigūnais.

Pirmadienį Ukrainoje buvo sulaikytas pareigūnas iš pietinio Odesos regiono, įtarus jį kyšininkavimu mainais už tam tikrų asmenų atleidimą nuo šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

Ukrainos kariuomenės ginkluotosios oro pajėgos pranešė, kad trečiadienį vakare buvo užfiksuota, jog iš Olenijos aerodromo Rusijos Murmansko srityje pakilo 12 Rusijos bombonešių Tu-95MS, kurie paleido sparnuotąsias raketas. 

„Užfiksuotas sparnuotųjų raketų paleidimas iš 12 Tu-95MS iš Kaspijos jūros rajono!“, – informavo karinių oro pajėgų atstovai.

„Jūros ir sausumos sparnuotosios raketos iš Juodosios jūros ir balistinės raketos iš Rusijos Federacijos teritorijos ir laikinai okupuotų teritorijų yra galimos! Būkite atsargūs! Pasislėpkite!“ – pridūriama pranešime.

Prieš dešimt minučių daugelyje Ukrainos sričių buvo paskelbtas oro pavojus.

Anksčiau pranešta, kad trečiadienį Ukrainoje jau skambėjo oro pavojaus sirenos: apie 13 val. iš Juodosios jūros Rusijos kariai surengė sparnuotųjų raketų „Kalibr“ ataką, abi raketos buvo numuštos Vinicos srityje.

Paprastai kiekvienas Tu-95MS lėktuvas gabena 2-4 raketas, o didžiausias krovinys siekia iki 8 raketų.

Ukrainos saugumo tarnyba pirmą kartą pripažino, kad praeitų metų rudenį organizavo išpuolį prieš Krymo tiltą, po kurio jis buvo stipriai apgadintas, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ sakė Saugumo tarnybos vadovas Vasilijus Maliukas.

„Yra daug įvairių specialiųjų operacijų. Apie kai kurias iš jų galėsime papasakoti po pergalės, apie kai kurias iš viso nekalbėsime... Tai viena iš jų buvo būtent Krymo tilto sunaikinimas praėjusių metų spalio 8 d.“, – atskleidė tarnybos vadovas.

Ant Krymo tilto įvykdytas galingas sprogimas apgadino tiltą ir sukėlė gaisrą. Vėliau paaiškėjo, kad sugriuvo dvi važiuojamosios tilto dalies tarpinės atramos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Krymo tiltas po sprogimo

Nors tuo metu naujienų agentūrai Ukrainos teisėsaugos šaltiniai tvirtino, jog sprogimas buvo Ukrainos saugumo tarnybos operacija, pati tarnyba incidento nekomentavo, o Kremlius kaltę dėl sprogimo suvertė tiltu važiavusiam sunkvežimiui, kuriam sprogus esą užsidegė septyni šalia esančiu geležinkeliu važiavusio traukinio degalų rezervuarai.

Rusijos pajėgoms pavyko atstatyti Krymo tiltą, tačiau praeitą savaitę ant jo įvykdytas dar vienas sprogimas, apgadinęs dvi tarpines atramas.

Šaltiniai Ukrainos saugumo tarnyboje naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ tvirtino, kad tai taip pat buvo speciali saugumo tarnybos ir karinių jūrų pajėgų operacija, o tiltas buvo atakuotas naudojant bepilotes vandens priemones.

Rusijos specialiosios tarnybos šnipinėja Moldovos vadovybę, naudodamos šnipinėjimo įrangą, sumontuotą ant savo ambasados Kišiniove stogo. Apie tai rašo Rusijos opozicijos projektas „The Insider“, remdamasis kartu su televizija „Jurnal TV“ atlikto žurnalistinio tyrimo rezultatais. Į tokį Rusijos elgesį sureagavo ir Moldovos valdžia – iš šalies išsiųsti rusų diplomatai.

„Ant Rusijos ambasados Kišiniove stogo kasmet daugėja „lėkščių“ ir siųstuvų, nuolat pasirodo kažkokie paslaptingi žmonės. Ypač dažnai judėjimas ant stogo vyksta prieš prezidento ar parlamento rinkimus arba užsienio delegacijų vizitus į Moldovą“, – rašoma straipsnyje.

Tyrimo metu žurnalistams pavyko nustatyti kai kuriuos asmenis, kurie nuolat pasirodo ant Rusijos ambasados stogo. Paaiškėjo, kad jie yra įslaptinti Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos (geriau žinomos kaip GRU) ir Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) ryšių karininkai.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ambasada Kišiniove

Ukraina daro viską, ką gali, kad užtikrintų, jog Jungtinės Valstijos pratęstų vadinamąjį lendlizo įstatymo galiojimą.

Ukrainos ambasadorė Jungtinėse Amerikos Valstijose Oksana Markarova tai pareiškė „Radio Svoboda“, pažymėdama, kad įstatymo dėl lendlizo galiojimas baigiasi rugsėjo pabaigoje ir kad galimybė gauti ar išsinuomoti ginklus Ukrainai yra labai svarbi.

„Rugsėjo pabaigoje baigiasi lendlizo įstatymo projekto galiojimas, su kuriuo dabar labai aktyviai dirbame... Tikimės, kad mums pavyks įtikinti kolegas skirti mums dotacijas iš papildomo biudžeto. Tačiau jei dėl to bus kokių nors vėlavimų ar sunkumų, labai svarbu turėti galimybę gauti ar išsinuomoti ginklus. Svarbu, kad ji taip pat išliktų įmanoma“, – teigė ji. 

O.Markarova taip pat pridūrė, kad dirbama su Kongresu siekiant užtikrinti, kad 2024 m. JAV valstybės biudžete būtų numatyta daugiau lėšų Ukrainai.

„Be to, kad gautume naujų ginklų, pagreitintume jau paskelbtų tiekimą, taip pat turime suprasti, kad artėja fiskalinių metų pabaiga.

Rugsėjo 30 d. yra diena, kai baigiasi JAV fiskaliniai metai. Ir visos lėšos, kurias pernai gruodį skyrė Kongresas, tiek biudžetinės, tiek saugumo, humanitarinės, energetikos ir atkūrimo, bus panaudotos iki rugsėjo pabaigos.

Todėl jau dabar labai aktyviai dirbame su Kongresu dėl būsimo biudžeto, jo padidinimo ir papildomų biudžeto lėšų Ukrainai 2024 m., t. y. faktiškai kalendoriniais metais nuo spalio 1 d.“, – kalbėjo ambasadorė.

Rusija ruošiasi laivais ir orlaiviais blokuoti Juodąją jūrą po to, kai pasitraukė iš susitarimo dėl grūdų. Apie tai pranešė Karinės žiniasklaidos centras.

„Rusijai pasitraukus iš grūdų iniciatyvos, okupacinės ginkluotosios pajėgos suintensyvino Juodosios jūros laivyno antvandeninių pajėgų ir jūrų aviacijos kovinį rengimą. Visų pirma rusai treniruojasi blokuoti jūrų rajonus, aptikti ir naikinti laivus“, – sakoma pareiškime.

„Akivaizdu, kad rusai treniruojasi naikinti civilinius laivus, plaukiančius į Ukrainos uostus ir iš jų“, – teigė Karinės žiniasklaidos centras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Laivai Juodojoje jūroje

Europos Sąjungos narės trečiadienį sutarė sugriežtinti sankcijas Baltarusijai už pagalbą Rusijai tęsiant plataus masto karą Ukrainoje ir už Minsko susidorojimą su opozicija, pranešė pareigūnai.

Blokui pirmininkaujanti Ispanija pranešė, kad ES ambasadoriai posėdyje pritarė naujoms priemonėms. Be kita ko, į juodąjį sąrašą bus įtraukta daugiau Baltarusijos pareigūnų. Jiems bus įvestas kelionių draudimas ir įšaldytas jų turtas, esantis Bendrijoje.

Keli Europos diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad naujomis sankcijomis daugiausia siekiama apriboti dvejopo naudojimo įrangos, kuri gali būti naudojama mūšio lauke, naudojimą ir sustabdyti aviacijos dalių išvežimą į Baltarusiją.

„AFP“/„Scanpix“/Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka yra artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir leido, kad jo šalies teritorija būtų naudojamasi kaip Maskvos puolimo Ukrainoje placdarmu.

ES jau yra paskelbusi kelis sankcijų paketus Minskui dėl A.Lukašenkos režimo represijų prieš opoziciją nuo 2020-ųjų ir karo Ukrainoje.

Jos apima Baltarusijos vadovo ir jo šeimos narių įtraukimą į juodąjį sąrašą.

Nuo metų pradžios ES valstybės ginčijosi dėl sankcijų Baltarusijai sugriežtinimo, siekdamos suderinti jas su Rusijai taikomomis priemonėmis.

Šį žingsnį stabdė nesutarimai dėl kai kurių šalių raginimų išbraukti trąšų gamintojus iš juodojo sąrašo, kilus nerimui dėl pasaulinio aprūpinimo maistu saugumo.

Pareigūnai skundžiasi, kad, nesugriežtinus sankcijų Baltarusijai, lieka didelė spraga ES baudžiamosiose priemonėse prieš Maskvą, nes į Rusiją iš kaimyninės šalies gali būti nukreipiamos sankcionuotos prekės.

Vienas diplomatas sakė, kad trečiadienį pasiektas susitarimas dėl sankcijų, kurios bus oficialiai patvirtintos artimiausiomis dienomis, yra pirmas žingsnis ir kad vėliau šiais metais gali būti daugiau diskutuojama dėl tolesnių priemonių Baltarusijos atžvilgiu.

Maskvos propagandinės operacijos garsėja savo mastu ir veiksmingumu. Rusijos žiniasklaida ne tik pavertė socialinius tinklus ginklu, kišdamasi į Amerikos ir Europos rinkimus, bet ir toliau atlieka svarbų vaidmenį kurstant kultūrinius karus ir politinį susiskaldymą Jungtinėse Valstijose.

Leidinys „Newsweek“ rašo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per daugelį metų sustiprino ir sugriežtino valstybinės žiniasklaidos kontrolę, siekdamas kontroliuoti viešąją nuomonę ir nuslopinti bet kokius nesutarimus.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Plačiai pranešama, kad Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas kiekvieną savaitę susitinka su laikraščių redaktoriais, kad užtikrintų spaudos darną. Taip pat skelbiamos „slaptos instrukcijos“ aktualiomis diskusijų temomis, skatinančios redaktorius galvoti apie konkrečias eilutes ir istorijas.

Tačiau nesėkmės ir sumaištis Rusijos kare su Ukraina parodė, kad V.Putino propagandos mašina veikia netinkamai. Oficialiajai žiniasklaidai sunkiai sekėsi paaiškinti Rusijos visuomenei, kas yra karas. Nesulaukdami pabaigos, V.Putino ruporai vis dažniau prieštaravo patys sau, o kai kuriais atvejais net išdrįso pasakyti tiesą apie karą, dėl kurio kai kurie VPutino kritikai atsidūrė kalėjime.

Žiniasklaidoje kilęs chaosas pasiekė piką po birželio mėnesį įvykusio „Wagner“ maišto. Samdiniai ir jų vadas Jevgenijus Prigožinas, kurie buvo šlovinami kaip Rusijos didvyriai, dabar tapo išdavikais.

Tačiau kai kurie Rusijos politikai ir žiniasklaida sumenkino maišto reikšmę, o Rusijos prezidento atstovas spaudai D.Peskovas buvo priverstas atšaukti savo ankstesnius paneigimus, kad V.Putinas po maišto buvo susitikęs su J.Prigožinu.

Rusijos propagandai vis labiau tiesiogiai ir viešai susiduriant su tikrove, V.Putinas išlaikė tvirtą kontrolę. Tačiau kai kurie stebėtojai, taip pat naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Rusijoje didėja pasitikėjimo deficitas, o tai gali kelti potencialią ilgalaikę grėsmę V.Putino valdymui.

Ukrainos vyriausybė šiais metais planuoja investuoti 40 mlrd. grivinų (1,08 mlrd. JAV dolerių) į vidaus dronų gamybą, pranešė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.

Antradienį D.Šmyhalis susitiko su Ukrainos dronų gamintojais, kur sakė: „Prieš metus per prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvą „UNITED24“ surinkome daugiau kaip 4 mlrd. grivinų investicijoms į Ukrainos dronų gamintojus.

Tuo metu jų buvo mažiau nei tuzinas. Šiandien sutartis su valstybe yra sudariusios daugiau kaip 40 bendrovių, o bepiločių orlaivių gamyba išaugo dešimteriopai.“

Jis pridūrė: „Vaizdo įrašas, kuriame ukrainiečių dronai naikina Rusijos ginkluotę, yra geriausias mūsų bendrų pastangų su Ukrainos gamintojais rezultatas ir įrodymas. Dėkoju visiems, kurie priartina mūsų pergalę“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karys

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įžengimas į Luhansko srityje esančią Kreminą sutrikdys Rusijos karių logistiką ir leis patekti į užnugario pozicijas prie Bachmuto, pažymėjo amerikiečių leidinys „The New York Times“.

Pranešama, kad pastaruoju metu itin suintensyvėjo kovos Kupjansko (Charkivo sritis) ir Lymano (Donecko sritis) kryptimis. Ukrainos kovotojai leidiniui tvirtino, kad paskutiniosiomi savaitėmis rusai suintensyvino puolimą. Pačių rusų teigimu, regione jie daro pažangą. Tačiau analitikai pažymėjo, kad iš tiesų Rusijos kariuomenės laimėjimai nebuvo žymūs.

Anot Ukrainos gynėjų, Rusijos pajėgos per dieną gali iššaudyti nuo dviejų iki trijų kartų daugiau sviedinių nei gynybos pajėgos. Be to, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadų, rusai į puolimą meta vadinamuosius „Z“ dalinius, kuriuos daugiausia sudaro kaliniai. Teigiama, jog antroje tranšėjų linijoje yra čečėnų kariai, kurie yra tarsi užkardos būrys, šaudantis į besitraukiančius.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Kreminos

„The New York Times“ pažymėjo, kad, jei Ukrainos pajėgoms pavyks išlaikyti pozicijas Kreminos kryptimi ir pasistūmėti į priekį, tai suteiktų galimybę didesnio masto puolimui prie Bachmuto.

„Jei ukrainiečiams pavyks išlaikyti pozicijas ir galiausiai pasistūmėti Kreminos kryptimi, jie gali nutraukti svarbią Rusijos logistikos liniją ir bandyti apeiti Bachmuto užnugarį, teigia Ukrainos vadai“, – rašoma straipsnyje.

Prieš kelias savaites Ukrainos karinė vadovybė pranešė, kad padėtis Lymano-Kupjansko sektoriuje paaštrėjo. Rusijos kariai suintensyvino puolimą, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustabdė jų išpuolius.

Tuo tarpu britų žvalgyba anksčiau pažymėjo, kad Rusija nori pasistūmėti iki Oskilo upės ir sukurti buferinę zoną aplink Luhansko sritį.

Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad trečiadienį dėl 12 strateginių bombonešių pakilimo iškilo Rusijos raketų smūgio grėsmė.

"Iš aerodromo Rusijos Federacijos Murmansko srityje pakilo priešo Tu-95ms grupė (12 orlaivių).

Numatomas paleidimo linijos pasiekimo laikas – 17.00 val.

Laukite daugiau informacijos. Pavojaus atveju eikite į slėptuvę!" - rašoma pranešime.

Rusija trečiadienį nuteisė kibernetinio saugumo bendrovės „Group-IB“ įkūrėją Ilją Sačkovą 14 metų kalėti dėl kaltinimų valstybės išdavyste, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas iš Maskvos teismo.

„Teismas pripažino I. Sačkovą kaltu pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 275 straipsnį ir skyrė jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje“, – sakė teisėjas Aleksandras Rybakas. Jo teismas vyko už uždarų durų.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos kibernetinio saugumo bendrovės „Group-IB“ įkūrėjas Ilja Sačkovas

37-erių I.Sačkovas 2003 metais su bendraminčiais įkūrė kibernetinio saugumo įmonę „Group-IB“. Ji specializuojasi kibernetinių atakų aptikimo ir prevencijos srityse, bendradarbiauja su Interpolu ir keliomis kitomis pasaulinėmis institucijomis.

Praėjusią savaitę prokurorai prašė I.Sačkovui skirti 18 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis neigia visus jam pateiktus kaltinimus.

AFP reporteris nurodė, kad trečiadienį I.Sačkovas teisme šypsojosi, vilkėjo džinsus ir juodus marškinėlius.

Teismo nuosprendžio paskelbime taip pat dalyvavo jo motina, partnerė bei keli palaikytojai. 

Jis buvo sulaikytas nuo 2001 metų rugsėjo.

Viešai skelbta mažai informacijos apie jo teismo procesą, kadangi valstybės išdavystės bylos Rusijoje paprastai yra įslaptintos ir nagrinėjamos už uždarų durų. 

Rusijos naujienų agentūros nurodė, kad I.Sačkovas kaltintas slaptos informacijos perdavimu užsienio žvalgybai ir kad šie kaltinimai nėra susiję su „Group-IB“ veikla.

„Group-IB“, kurios būstinė šiuo metu yra Singapūre, po nuosprendžio paskelbė, kad visiškai tiki I.Sačkovo nekaltumu.

„Kol jis tebėra neteisėtai įkalintas, mes ir toliau priešinsimės neteisybei ir savo verslą vykdysime vadovaudamiesi ta pačia misija – kovoti su kibernetiniais nusikaltimais“, – teigiama bendrovės išplatintame pareiškime. 

I.Sačkovas su bendramoksliais „Group-IB“ įkūrė būdamas vos 17 metų. 2016-aisiais jis buvo įtrauktas į žurnalo „Forbes“ „30-ies jaunesnių nei 30-ies“ technologijų srities verslininkų sąrašą.

Po trejų metų I.Sačkovas iš prezidento V. Putino rankų atsiėmė „novatoriško proveržio“ apdovanojimą „už pasiekimus kibernetinių grėsmių identifikavimo ir prevencijos srityje“, nurodoma Kremliaus interneto svetainėje.

Moldova 45 Rusijos diplomatams ir ambasados darbuotojams įsakė palikti šalį, trečiadienį pranešė pareigūnai. 

Kišiniovo teigimu, šis veiksmas yra Maskvos nedraugiškų veiksmų rezultatas.

Proeuropietiška Moldovos vyriausybė griežtai smerkia Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą ir baiminasi, kad Maskva galbūt rengia sąmokslą nuversti dabartinę valdžią.

„Reuters“/„Scanpix“/Moldovos premjeras Dorinas Receanas

Šią savaitę Moldovos žiniasklaidos priemonių „Jurnal TV“ ir „The Insider“ paskelbtame tyrime teigiama, kad ant Rusijos ambasados Kišiniove ir gretimo pastato yra 28 antenos, kurios galbūt naudojamos šnipinėjimo tikslais.

„Keturiasdešimt penki diplomatai ir techninis personalas turės išvykti iki rugpjūčio 15 dienos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Moldovos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Igoris Zacharovas.

Užsienio reikalų ministras Nicu Popescu nurodė, kad šis sprendimas sumažins asmenų, bandančių destabilizuoti padėtį Moldovoje, skaičių.

„Šiame etape kiekvienos valstybės atstovybėje, remiantis pariteto principu, turi būti po 10 diplomatinių ir 15 administracinių, techninių ir aptarnaujančių pareigybių“, – teigiama Moldovos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime. 

„Šis sprendimas priimtas po daugybės nedraugiškų veiksmų Moldovos Respublikos atžvilgiu, nesusijusių su diplomatiniais įgaliojimais, ir bandymų destabilizuoti padėtį mūsų šalyje“, – priduriama jame.

Anot I.Zacharovo, nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, Moldova išsiuntė du Rusijos diplomatus.

Rusija savo ruožtu pareiškė, kad Maskva atsakys į Kišiniovo sprendimą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad Maskva tai laiko „nepagrįstais ir nedraugiškais veiksmais, kurie neliks be atsako“.

Rusijos paskirti pareigūnai ir kariniai tinklaraštininkai tvirtina, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo didelį puolimą Zaporižios srityje, į pietus nuo Orichivo, pažymėjo žiniasklaidos grupė CNN.

„Zaporižios frontas – prasidėjo antroji [Ukrainos ginkluotųjų pajėgų] kontrpuolimo banga“, – trečiadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Rusijos įvestos Zaporižios karinės-civilinės administracijos atstovas Vladimiras Rogovas.

„Priešas pasiuntė maksimalias pajėgas, kad pralaužtų mūsų gynybą Orichivo kryptimi“, – pridūrė jis.

„Anksti ryte po masinio artilerijos parengimo ir oro smūgių [ukrainiečiai] išėjo šturmuoti mūsų pozicijų netoli Rabotino“, – teigė V.Rogovas. 

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Zaporižios regione

Rusijos paskirtas Zaporižios srities vadovas Jevgenijus Balickis taip pat sakė, kad vyksta ukrainiečių puolimas. Panašią padėtį šiame fronto sektoriuje aprašė ir Rusijos karinis tinklaraštininkas Rybaras.

„Po haubicų diviziono ir reaktyvinės baterijos junginio artilerinio parengimo [ukrainiečių šturmo būriai] puolė prasiveržti į šiaurės rytus nuo Robotynės“, – rašė jie, aprašydami puolimą, kuriame dalyvavo dešimtys ar keliasdešimt šarvuočių, „įskaitant tankus, pėstininkų kovos mašinas, šarvuotus transporterius ir šarvuotas kovos mašinas“.

„Priešui pavyko prasiskverbti į tris rajonus, – pridurta Rybaro žinutėse. – Dabar šiame rajone vyksta įnirtingi mūšiai“.

Ukraina, kaip įprasta, kol kas nekomentavo šio pranešimo apie puolimą, kuris vyksta po ankstesnėmis dienomis jos pajėgų pasiektos pažangos šiame rajone. 

Savo rytiniame atnaujintame pranešime Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas tik nurodė, kad „Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolamąsias operacijas Bachmuto, Melitopolio ir Berdiansko kryptimis“.

„Priešas nesėkmingai bandė susigrąžinti prarastas pozicijas į šiaurės rytus nuo Robotynės Zaporižios srityje, – sakoma pareiškime, tačiau išsamiau nepranešama. – Tuo pat metu jis ir toliau stipriai priešinasi, perkelia dalinius ir karius, aktyviai naudoja rezervus“.

Ukrainos kariuomenė neigia, kad šalies šiaurės rytuose, netoli Kupjansko, prarado tris gyvenvietes. 

„Mes to nepatvirtiname. Taktinė linija ten nelabai pasikeitė“, – trečiadienį CNN sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas, paklaustas apie nuostolius. 

Jo pastabos pasirodė po to, kai Rusijos pareigūnai pranešė, kad Maskvos kariai privertė Kyjivo pajėgas atsitraukti kelis kilometrus, apleisdami tris nedideles gyvenvietes. 

„Per sėkmingus kontratakos veiksmus 15-osios motorizuotosios šaulių brigados daliniai, kuriems sumaniai vadovauja pulkininkas leitenantas Builovas, išlaisvino Serhijivką“, – antradienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Iš viso mūsų kariai pasistūmėjo iki 4 kilometrų išilgai fronto ir iki 2 kilometrų gilyn į besiginančius priešo dalinius“, – teigta ministerijos pranešime.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu lankosi Šiaurės Korėjoje, kur minės 70-ąsias Korėjos karo pabaigos metines.

Rusijos žiniasklaida praneša, kad šį rytą Pchenjane S.Šoigu surengė derybas su Šiaurės Korėjos kolega Kang Sun Namu.

Rusijos gynybos ministras gyrė savo šalies partnerystę su Šiaurės Korėja.

„Rusijai Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika yra svarbi partnerė, su kuria mus sieja bendra siena ir turtinga bendradarbiavimo istorija“, – sakė S.Šoigu.

„Esu įsitikinęs, kad šiandienos derybos prisidės prie mūsų gynybos žinybų bendradarbiavimo stiprinimo“, – pridūrė jis. 

JAV žvalgyba jau seniai teigia, kad Rusija perka ginklus ir šaudmenis iš Šiaurės Korėjos. 

Praėjusių metų rugsėjį nutekinta žvalgybos informacija teigė, kad Rusija nusipirko „milijonus“ artilerijos sviedinių ir raketų. Pareigūnai tuo metu sakė, kad Maskva vis dar gali pirkti daugiau karinės įrangos iš Šiaurės Korėjos, nes karas tęsiasi.

„AFP“/„Scanpix“/Šiaurės korėjos gynybos ministras Kang Sun Nam ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Rusijos propagandinio projekto „Sputnik Litva“ vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas paliko Latviją, kur kelis mėnesius praleido už grotų, sako Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Latvijoje jis buvo sulaikytas dėl įtarimų šnipinėjimu ir ES sankcijų pažeidimu, jam skirtas areštas, bet neseniai vyras buvo paleistas ir pasirašęs pasižadėjimą neišvykti.

„Baimindamasis baudžiamojo persekiojimo atnaujinimo, Maratas Kasemas pasinaudojo proga ir išvyko iš šios šalies“, – sakė M.Zacharova. Ji nepatikslino, kada M.Kasemas atvyko į Rusiją.

Ją trečiadienį cituoja nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“.

Asmeninio archyvo / „Reuters“ nuotr./Maratas Kasemas, „Sputnik“

M.Kasemas yra Latvijos pilietis, kelerius metus gyvenęs ir dirbęs Maskvoje, žiniasklaidos grupėje „Rossiya Segodnya“, kuriai priklauso ir „Sputnik Litva“.

Į Latviją jis atvyko praėjusių metų pabaigoje, o sulaikytas buvo sausio 3 dieną. Kaip skelbta, jis įtariamas ekonominių išteklių teikimu Kremliaus propagandos šaltiniui, kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

Balandžio pabaigoje M.Kasemas buvo paleistas iš Rygos kalėjimo, pasirašęs pasižadėjimą neišvykti.

2019 metų gegužę Lietuvos pasienio pareigūnai atsisakė įleisti į šalį šį vyrą, bandžiusį į šalį atskristi per Vilniaus oro uostą. Tada skelbta, kad M.Kasemas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui įtrauktas į nepageidaujamų Lietuvoje asmenų sąrašą.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą pernai vasarį valstybinė agentūra „Sputnik“ buvo užblokuota ES šalyse, nes teisino Maskvos karinę agresiją ir siekė destabilizuoti kitas Europos šalis.

Karo ekspertas Egidijus Papečkys asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje apžvelgė situaciją įvairiuose fronto sektoriuose Ukrainoje. Jo nuomone, karo lauke matyti „šioks toks pajudėjimas“.

Kalbėdamas apie Bachmutą, ekspertas pažymėjo, kad ukrainiečiai dar labiau spustelėjo rusus prie Kliščijivkos ir Andrijivkos.

Jis atkreipė dėmesį į spekuliacijas pačių rusų gretose: anot kai kurių rusiškų šaltinių, mobilizuoti rusų rezervistai pabėgo iš mūšio lauko neišlaikę gynybos, tuo tarpu kiti šaltiniai aiškina, kad padėties esama sunkios, tačiau niekas niekur nepabėgo. 

„Visgi panašu, kad šios vietovės netrukus visiškai atsidurs ukrainiečių rankose. Tačiau kol kas tikrai nėra pagrindo didesniems lūkesčiams, nes tai tik atskiri kaimeliai, jų užėmimas tikrai nepadės čia ir dabar pasiekti didesnės pergalės“, – rašė E.Papečkys.

Anot karybos žinovo, mūšiai tęsiasi ir Zaporižios srityje, tačiau ukrainiečiai pradeda šiek tiek plėsti puolimo frontą, puldami ir kitus šalia esančius ruožus.

„Tą pradėjo daryti dabar, nes nuostolių patyrusiems rusų daliniams kilo naujas iššūkis atremti puolimą ir kitose pozicijose. Tenka daugiau taikinių paskirstyti ugnį, nėra pakankamai rezervų reaguoti į ukrainiečių puolimą. Kol kas nedidelis žingsnis pirmyn, dabar kurį laiką čia mėgins dar labiau išsekinti besiginančias agresoriaus pajėgas“, – tvirtino jis.

Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys

E.Papečkio nuomone, frontas prie Kupjansko greitu metu visai stabilizuosis arba kiek vėliau ukrainiečiai pamėgins patys pereiti į didesnį kontrpuolimą. Tuo tarpu prie Dnipro upės padėtis ta pati – ukrainiečiai išlaiko placdarmus ir daužo priešą artilerijos ugnimi.

Vėl smogta kariniams taikiniams okupuotame Kryme.

Rusai teigia, kad panaudotos britiškos raketos „Storm Shadow “. Taip pat sako, kad apie 350 km nuo Sevastopolio du ukrainiečių vandens bepiločiai atakavo Rusijos karo laivą bet buvo sunaikinti.

„Matome, kad ukrainiečių dėmesys okupuotame Krymui vis auga ir toliau tik didės“, – komentavo ekspertas.

Jo įsitikinimu, panaši situacija tęsis dar kurį laiką, tačiau jau dabar pastebimas kiek didesnis ukrainiečių aktyvumas.

„Kol kas dar vos vos, bet tikėkimės, kad sekanti puolimo fazė prasidės neužilgo“, – pridūrė jis.

Rusija galėtų surengti netikrą operaciją Juodojoje jūroje pagal vieną iš dviejų galimų scenarijų. Rusai galėtų užpulti užsienio laivus ir dėl to apkaltinti Ukrainą arba galėtų pulti iš paties laivo su užsienio vėliava denio. 

„Labiausiai tikėtina, kad jie gali paleisti bet kokį laivą prisidengdami kita, o ne Rusijos vėliava. Tai yra, užsienio laivo imitaciją, iš kurios galėtų būti įvykdyta ataka. Tai reiškia, kad kaltės perkėlimas Ukrainai yra klasikinė okupantų praktika“, – sakė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

Pasak jos, Rusijos kariai taip elgiasi laikinai okupuotose teritorijose ir okupuotoje Juodosios jūros dalyje.

„Aplink Krymo pusiasalį plaukioja laivai, įskaitant užsienio laivus. Jie atveža ir išveža krovinius į uostus, kurie iš tikrųjų yra laikinai okupuotoje teritorijoje. Ši laivybos problema yra labai sena, ji atsirado dar Krymo okupacijos laikais. Tačiau faktas yra tas, kad ten plaukia daug užsienio laivų“, – aiškino N.Humeniuk.

Pasak Pietų vadavietės atstovės, būtent ten gali vykti Rusijos provokacijos, prisidengus bet kokio drono, ar net raketinės atakos imitacija.

„Išprovokuoti nestandartinę situaciją apšaudant užsienio laivą ir dėl to apkaltinti Ukrainą“, – tikslą įvardino ji.

Antonovo oro uostą Hostomelyje netoli Kyjivo gynė Nacionalinė gvardija ir Ukrainos gynybos žvalgyba. Puolimo metu gynėjai susidūrė su vadinamaisiais „elitiniais“ Rusijos oro desantininkų daliniais, mūšio detales trečiadienį atskleidė Ukrainos gynybos žvalgyba.

Hostomelio oro uostas tapo pagrindiniu kovos dėl Kyjivo tašku. Jei rusams būtų pavykę įgyvendinti savo planą greitai užimti oro uostą ir išlaipinti karius su šarvuočiais, nemaža tikimė, kad sostinė būtų buvusi užimta, pažymėjo gynybos žvalgyba.

Pranešta, jog žvalgyba žinojo, kad tikėtina vieta, iš kurios greičiausiai bus bandoma užimti Kyjivą, bus Hostomelis. Pirmąją invazijos dieną, 2022 m. vasario 24 d., Ukrainos gynybos žvalgyba ir Nacionalinės gvardijos daliniai, kurių atsakomybės zona buvo oro uostas, persikėlė į kovines pozicijas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Antonovo oro uoste

Šiuose mūšiuose dalyvavęs žvalgas pasakojo, kad aktyvus oro uosto apšaudymas prasidėjo ryte. Rusijos pajėgos naudojo lėktuvus. Vadovybė nusprendė atšaukti Nacionalinės gvardijos šauktinius, kurie neturėjo tinkamų ginklų ir įgūdžių.

„Mūsų užduotis buvo sulaikyti, padaryti kuo daugiau nuostolių, užtikrinti daugiau laiko šauktiniams pridengti, kad jie galėtų normaliai išvykti, ir kiek įmanoma labiau užlaikyti priešą... Mūsų buvo apie 30 žmonių. Kaip žinote iš istorijos, jų (rusų desantininkų – red.) buvo daugiau nei 300“, – komentavo ukrainiečių kovotojas.

Kariškis pridūrė, kad pirmąją karo dieną Antonovo oro uosto gynėjai turėjo kalašnikovų, granatsvaidžių, šarvuočių ir granatų.

„Žinoma, buvo baisu, kai į tave smogia tokia sraigtasparnių armada, o kartu veikia ir dar du lėktuvai. Sraigtasparniai skraidė ratu, darydami žalą“, – pridūrė jis.

Kovotojas pabrėžė, kad gynybos pajėgos padarė didelių nuostolių rusams. Per mūšius Nacionalinė gvardija numušė kelis jų sraigtasparnius, stebėjimo grupės taip pat sunaikino sraigtasparnį virš Kyjivo užtvankos, o dar vieną sraigtasparnį „nutupdė“ žvalgai. Tačiau nė vienam Rusijos orlaiviui nepavyko nusileisti Antonovo oro uoste.

Hostomelio kaime esantis valstybinės įmonės „Antonov“ oro uostas yra strategiškai svarbus objektas, nes yra už 10 km nuo Kyjivo ir gali priimti karinius orlaivius. Užgrobus Hostomelio oro uostą, būtų galėję gerokai padidėti Rusijos pajėgų, kurie svajojo per tris dienas užimti Ukrainos sostinę, pajėgumai.

2022 m. kovo pabaigoje, nepavykus Kyjivo puolimui, Rusijos kariai pasitraukė iš Hostomelio, o vėliau atsitraukė ir iš Kyjivo srities.

Kalinių verbavimas – Rusijos privačiai karinei grupuotei „Wagner“ pasiteisinusi kampanija, kurią dabar perėmė Rusijos gynybos ministerija. Laisvė – mainais į kelis mėnesius mūšio lauke Ukrainoje. Pažadėta amnestija gali atrodyti kaip ištraukta „išėjimo iš kalėjimo“ kortelė, žaidžiant „Monopolį“, tačiau sandorį sudarę rusai, norintys pelnyti laisvę, pirma, turi išgyventi.

Vienas iš pirmųjų patirtimi iš karinės bendrovės kovotojų „Wagner“ gretų pasidalino į Norvegiją dezertyravęs samdinys Andrejus Medvedevas, kur jis paprašė politinio prieglobsčio. Grįžusio į tėvynę jo laukė žiaurus susidorojimas. Karys pasidalino detalėmis apie „Wagner“ taikomas bausmes savo samdiniams ir vykdomas egzekucijas.

„Wagner“ vykdomos kalinių verbavimo kampanijos metu prie kovotojų prisijungus dešimtims tūkstančių apie laisvę svajojančių kalinių, padėtis dar labiau pablogėjo, nes asmens gyvybė apkasuose ir atvirame mūšio lauke – neteko savo svarbos.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ samdiniai

Chersono sritis vėl buvo masiškai apšaudoma, Rusijos pajėgos paleido apie 300 sviedinių į vietos gyvenvietes, žuvo du žmonės ir trys buvo sužeisti, apie naujausią padėtį pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Per pastarąją parą priešas surengė 55 atakas, 300 kartų apšaudė minosvaidžiais. artilerija, tankais, lėktuvais ir bepiločiais orlaiviais“, – rašė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Pasak O.Prokudino, Rusijos kariškiai smogė į gyvenamuosius rajonus, taip pat į žemės ūkio įmonės teritoriją Kachovkos rajone.

„Dėl Rusijos agresijos žuvo du žmonės, dar trys buvo sužeisti“, – informavo O.Prokudinas.

Ukrainos išminavimo reikmėms sąjungininkai įsipareigojo skirti papildomus 244 mln. dolerių, antradienį pranešė pirmoji ministro pirmininko pavaduotoja Julija Svyrydenko.

„Mūsų užduotis – ne tik išminuoti visą teritoriją, kad būtų išgelbėtos žmonių gyvybės, bet ir paspartinti šį procesą“, – tvirtino politikė, kuri taip pat yra ir šalies ekonomikos ministrė.

„Tai yra ekonomikos atgaivinimo klausimas, nes kuo greičiau grąžinsime galimai užminuotas žemes į apyvartą, tuo greičiau jose vystysis verslas.“

Rusija paliko didelius užminuotų žemių plotus po to, kai praėjusių metų pirmąjį pusmetį perkėlė savo pajėgas į rytus.

Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamentas gruodžio pradžioje apskaičiavo, kad apie 160 tūkst. kv.km Ukrainos žemės reikia patikrinti, ar joje nėra sprogmenų pavojaus – tai beveik pusė Vokietijos ploto.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainiečių išminuotojų komanda

Ukrainai pulti Maskva jau pradėjo naudoti Rusijoje surinktus iranietiškus „Shahed“ dronus. Tai, pasak Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovės Natalijos Humeniuk, liudija ant dronų nuolaužų esantys ženklai..

„Tai, kad ant tų dronų liekanų, kurios buvo rastos po pastarųjų atakų, jau buvo žymos, pavyzdžiui, kirilica, leidžia manyti, kad jos jau pagamintos Rusijoje“, – sakė ji nacionalinio teletilto eteryje.

Pasak N.Humeniuk, Pietų atsakomybės zonoje rusai dažniausiai paleidžia „Shahed“ iš rytinės Azovo jūros pakrantės. Tačiau yra buvę atvejų, kai jie paleido iš Krymo pusiasalio.

„Jie naudoja kelis paleidimo maršrutus ir stengiasi išnaudoti kraštovaizdžio ypatumus, kad paslėptų savo judėjimą“, – teigė spaudos centro vadovė.

Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“, Rusija jau pasitelkė savo pačios pagamintus dronus į kovą su Ukraina. Vadinamasis „Geranium-2“  bepilotis orlaivis kiek skiriasi nuo Irano „Shahed“.

Naujasis „Geranium-2“ turi naują kovinę galvutę, ant kurios užrašai dabar rašomi ne lotyniškai, o kirilica, ir yra su volframo kulkomis.

Pastaruoju metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino retorika Lenkijos atžvilgiu ir vėl tapo grasinanti. It to būtų maža, Kremliui pataikaujantis Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka prabilo apie tai, kad esą jo šalyje esantys „Wanger“ smogikai „norėtų nukeliauti į Lenkiją“.

Nors A.Lukašenkos žodžiai buvo įvertinti ne ką rimčiau, nei „planuotas Baltarusijos puolimas keturiomis kryptimis“, kaip į Minsko ir Maskvos elgesį turėtų reaguoti Varšuva ir Vilnius?

Kalbėdamas apie Lenkiją, prieš keletą dienų V.Putinas pareiškė, kad „Lenkija turėtų būti dėkinga Stalinui už padovanotas teritorijas“. Tokia Kremliaus vadovo retorika daugumai puikiai pažįstama – jis ne pirmą kartą kvestionuoja kitos valstybės legitimumą, teritorinį vientisumą ar nepriklausomybę.

Praeityje jis panašiai kalbėjo apie Ukrainą, prieš kurią 2022 m. vasario 24-ąją pradėjo plataus masto invaziją, virtusią kruviniausiu karu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

V.Putinas sau leido abejoti ir Baltijos šalių nepriklausomybe, kartodamas, kad „Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia praėjusio amžiaus tragedija“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Suvalkų koridorius

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į situaciją Juodojoje jūroje.

Teigiama, kad, Maskvai pasitraukus iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, Rusijos Juodosios jūros laivynas pakeitė savo laikyseną ir yra pasirengęs vykdyti Ukrainos blokadą.

Moderni korvetė „Sergey Kotov“ yra dislokuota pietinėje Juodosios jūros dalyje ir patruliuoja laivybos kelyje tarp Bosforo ir Odesos.

Pasak britų žvalgybos, egzistuoja reali tikimybė, kad ji sudarys operatyvinės grupės, kuri perims komercinius laivus, Rusijos manymu, plaukiančius į Ukrainą, dalį.

Atsitraukimas iš grūdų iniciatyvos palengvino Juodosios jūros įtraukimą į karą: dabar yra tikimybė, kad smurtinių veiksmų intensyvumas ir mastas šiame regione gali padidėti.

Jungtinė Karalystė „nepakankamai įvertino ir nuvertino“ Rusijos samdinių grupės „Wagner“ keliamą grėsmę ir turėtų ją įtraukti į teroristinių grupuočių sąrašą, trečiadienį pareiškė įtakingas britų įstatymų leidėjų komitetas.

Bendruomenių rūmų Užsienio reikalų komitetas teigė, kad JK įvestos sankcijos „Wagner“ grupei yra nepakankamos, o britų pareigūnai padarė nedaug, kad stebėtų privačios kariuomenės veiklą už Ukrainos, kur ji kovojo kaip Rusijos invazinių pajėgų dalis, ribų.

„Leidimas toliau plėtoti tinklą kelia rimtą grėsmę JK ir jos sąjungininkų nacionaliniam saugumui“, – teigė komitetas, kurio nariai yra ir iš valdančiųjų, ir iš opozicinių partijų. Komitetas teigė, kad Britanija turėtų skubiai paskelbti „Wagner“ grupę teroristine organizacija, tačiau konservatorių vyriausybė iki šiol to daryti nenorėjo.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

Rusijos ketinimai dėl didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės kelia rimtą susirūpinimą.

Pasak „Politico“, Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka pažymi, kad okupantai visiškai atkirto Ukrainos pusę nuo situacijos ZAE stebėjimo, o Energetikos ministerija įsitikinusi, kad elektrinėje bet kada gali įvykti sprogimas.

„Jis (reaktorius – UNIAN) gali sprogti bet kuriuo metu, tik nežinome kada. Rusai mus visiškai atjungė nuo saugos stebėjimo sistemų. Mes pasitikime savo karine žvalgyba ir TATENA ekspertais vietoje. Tačiau mes neturime jokios stoties kontrolės, ir tai kelia nerimą“, – sakė ministras.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Jis taip pat priminė, kad Ukraina ne kartą įspėjo tarptautinę bendruomenę apie galimą pavojų, susijusį su Rusijos įvykdytu ZAE užgrobimu. Jis taip pat pažymėjo, kad Kachovkos užtvankos sunaikinimas pabrėžia, jog Maskva yra pasirengusi rizikuoti civilių gyventojų gyvybėmis, kad pasiektų savo politinių ir karinių tikslų Ukrainoje.

„Niekas mumis netikėjo, kad Rusija gali susprogdinti užtvanką. Ir pažiūrėkite, kas atsitiko. ZAE visada yra dėmesio centre, o Rusija dar nebuvo nubausta. Jos branduolinei energetikai nebuvo pritaikytos jokios sankcijos“, – sakė H.Haluščenka.

Ministras pridūrė, kad Ukrainos kariams pamažu žengiant į priekį Zaporižios regione, Kyjivo valdžia baiminasi, kad rusai gali bandyti sabotuoti elektrinę, kad sustabdytų kontrpuolimą.

Tarptautinė atominės energijos agentūra tebėra nedrąsus garantas, kad ZAE išvengs užtvankos likimo.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjams pavyko sunaikinti daugiau kaip 20 Rusijos artilerijos vienetų, 16 priešo bepiločių orlaivių ir sraigtasparnį Ka-52.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, bendri priešo koviniai nuostoliai nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios siekia maždaug 243 680 žmonių, iš kurių 460 žuvo per pastarąją parą.

Be to, rusai neteko Ukrainoje:

• 4 tūkst. 177 tankų (po 3 per dieną);
• 8 136 šarvuotų kovos mašinų (5 per dieną);
• 4 727 artilerijos sistemų (22 per dieną);
• 457 priešlėktuvinės gynybos sistemų (3 per dieną);
• 311 sraigtasparnių (1 per dieną);
• 3 993 operatyviniai ir taktiniai dronai (16 per dieną);
• 7 211 motorinių transporto priemonių ir autocisternų (17 per dieną);
• 708 vienetai specialiosios įrangos (5 vienetai per dieną).

Buvęs JAV jūrų pėstininkas, daugiau nei dvejus metus praleidęs Rusijos kalėjime, dabar buvo sužeistas kovodamas už Ukrainą, antradienį patvirtino Valstybės departamentas.

Trevoras Reedas, kurį Maskva paleido per 2022 metų balandį įvykusį apsikeitimą kaliniais, buvo išsiųstas į Vokietiją gydytis nepatikslintų sužeidimų, patirtų kovojant už Ukrainą, sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Trevoras Reedas

V.Patelis pabrėžė, kad T.Reedas „nedalyvavo jokioje veikloje JAV vyriausybės vardu“, bet pats atvyko į Ukrainą ir prisijungė prie kovos.

Jis sakė, kad, padedant vienai privačiai nevyriausybinei organizacijai, T.Reedas buvo nuvežtas į Vokietiją ir šiuo metu yra gydomas.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau reiškė susirūpinimą dėl galimų grėsmių, kurias gali kelti „Wagner Group“ ir jos įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas per improvizuotą Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos vizito Sankt Peterburge pratęsimą dviem dienoms. BBC Rusijos tarnyba liepos 25 d. pranešė, kad liepos 23 d. susitikimo pradžioje V.Putinas pasakė A.Lukašenkai, kad jis pasirengęs pakoreguoti savo darbotvarkę ir pratęsti A.Lukašenkos vizitą bei „išsamiau aptarti svarbias temas“.

Imago / Scanpix nuotr./Aliaksandras Lukšenka, Vladimiras Putinas

Anot JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, V.Putino sprendimas pratęsti susitikimą su A.Lukašenka greičiausiai rodo, kad V.Putinas ir toliau nerimauja dėl „Wagner“ grupės, kurios, atrodo, A.Lukašenka neišsklaidė.

Pasak analitikų, A.Lukašenka tikriausiai siekia pasinaudoti savo galia prieš „Wagner Group“, kad iš V.Putino gautų nuolaidų.

Kaip skelbia ISW, vienas Rusijos vidaus šaltinis teigė, kad „Wagner grupė“ buvo svarbiausia tema per V.Putino ir A.Lukašenkos susitikimą ir kad A.Lukašenka siekė didesnės ekonominės pagalbos Baltarusijai per Sąjungos valstybės programas. Vidaus šaltinis taip pat teigė, kad V.Putinas norėjo, jog Baltarusija labiau įsitrauktų į karą Ukrainoje, ir atmetė A.Lukašenkos kompromisinį pasiūlymą, kad Baltarusijos pajėgos surengtų jėgos demonstravimą Baltarusijos pasienyje su Ukraina.

„Tikėtina, kad A.Lukašenka viso vizito į Rusiją metu stengėsi pasinaudoti V.Putino susirūpinimu dėl „Wagner grupės“, kad iškovotų palankias sąlygas Baltarusijos ir Rusijos santykiuose, tuo pat metu nukreipdamas V.Putino reikalavimus dėl glaudesnės integracijos į Sąjunginę valstybę ir paramos Rusijos karui Ukrainoje“, – analizėje rašo ISW ekspertai.

ISW taip pat teigia, kad Rusijos vadovybė bando sušvelninti saugumo vakuumą, atsiradusį po „Wagner“ grupės pasitraukimo, kurdama formalizuotas, bet decentralizuotas karines „įmones“ federalinių subjektų (regionų) pagrindu.

Anot ekspertų, tikėtina, kad Kremlius bando suderinti du konkuruojančius saugumo reikalavimus – poreikį turėti pajėgias kovines formuotes, galinčias atlikti „Wagner„ grupės po ginkluoto sukilimo ir persikėlimo į Baltarusiją paliktus vaidmenis, ir siekį neatkurti sisteminių grėsmių Rusijos valstybei, kurias kėlė „Wagner“ grupės nepriklausomybė.

„Tikėtina, kad oficialių militarizuotų valstybinių įmonių, kurios vykdys sienų apsaugos ir vidaus teisėsaugos užduotis, sukūrimu iš dalies siekiama ištaisyti „Wagner“ paliktą spragą. Tačiau tai, kad šios įmonės yra taip smarkiai decentralizuotos ir veiks globojamos vidaus saugumo organų regioninės ir vietos valdžios institucijų pagrindu ir jų sąskaita, rodo, kad Rusijos karinė vadovybė labai gerai supranta riziką atkurti galingą „Wagner“ analogą ir todėl stengiasi apriboti kiekvienos atskiros įmonės mastą ir galią.

Atrodo, kad šios valstybinės įmonės taip pat yra nepavykusio savanorių batalionų modelio, kurį Rusijos regionai taikė 2022 m. vasarą, atnaujinta iteracija, tačiau šios įmonės veiks prie formalizuotų ir konsoliduotų vidaus saugumo organų, tokių kaip FSB, o tai, tikėtina, sumažins daugelį senosios savanorių batalionų sistemos trūkumų“, – teigia analitikai.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose ir liepos 25 d. pasistūmėjo į priekį.
• Naktį iš liepos 24 į 25 d. į liepos 25 d. Rusijos pajėgos surengė dar vieną „Shahed“ bepiločių orlaivių smūgių seriją Ukrainos užnugario rajonuose.
• Piktųjų patriotų klubas toliau stengiasi buvusį Rusijos karininką ir aršų nacionalistą Igorį Girkiną (Strelkovą) paversti opozicijos veikėju ir, galbūt, bando pataikauti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui retorika apie I.Girkino suėmimo neteisėtumą.
• Pranešama, kad V.Putinas ir Kremlius nesugebėjo greitai reaguoti į birželio 24 d. „Wagner“ grupės sukilimą, palikdami vietos Rusijos pareigūnams priimti sprendimus, susijusius su grupės veržimusi į Maskvą.
• Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas prie Svatovės, Kreminos, Bachmuto rajono, Avdijivkos-Donecko miesto rajono ir Zaporižios-Donecko srities pasienio rajono ir tvirtino, kad pasistūmėjo į priekį prie Svatovės, Kreminos ir Bachmuto.
• Ukrainos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas netoli Kreminos, Bachmuto srities, Avdijivkos-Donecko miesto srities, palei administracinę sieną tarp Zaporižios ir Donecko sričių bei vakarinėje Zaporižios srities dalyje ir pasistūmėjo į priekį Bachmuto srityje, kai kuriose vietovėse palei administracinę sieną tarp Zaporižios ir Donecko sričių bei į vakarus nuo Orichivo.
• Liepos 25 d. JAV žvalgybos pareigūnai įspėjo, kad dėl tolesnio dvišalio Rusijos ir Irano bendradarbiavimo smarkiai padidės Rusijos dronų tiekimas.
• Rusijos pareigūnai toliau deda pastangas išnarplioti teisinius neatitikimus, kurie yra okupuotų teritorijų inkorporavimo dalis.

Rusijos invazinės pajėgos naktį atakavo Charkivo srities Pervomaiskės bendruomenę Irano bepiločiais „Shahed“ tipo lėktuvais.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Pervomaisko miestelio meras Mykola Bakšejevas.

„Mūsų bendruomenę užpuolė „Shahed“ dronai. Nukentėjo pramonės objektai, dėl to ten kilo gaisras“, – rašė meras.

Gelbėtojai dirba vietoje, informacijos apie aukas ir nukentėjusiuosius kol kas nebuvo.