Ukraina teigia susigrąžinusi Staromajorskės kaimą

Antradienį Rusija apšaudė Ukrainos šiaurės rytuose esantį Charkivo srities Kupjansko rajoną ir sužeidė penkis žmones, pranešė Charkivo srities karinė administracija.

„Apie 21.15 val. dėl apšaudymo Novoosynove kaime buvo sužeisti 5 civiliai gyventojai“, „Telegram“ žinutėje pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

„Viena iš moterų buvo paguldyta į ligoninę su daugybinėmis šautinėmis žaizdomis, o kitiems sužeistiesiems medikai suteikė pagalbą vietoje“, – pridūrė jis.

O.Synjehubovas sakė, kad rusai smogė „privačiam gyvenamajam pastatui“.

„Okupantų nusikaltimo detales nustato įvykio vietoje dirbantys teisėsaugos pareigūnai“, – sakė jis.

Mariupolyje Rusijos okupantai įvykdė žmogžudystę, pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Šį rytą okupantai – uzbekai išmetė merginą iš devintojo namo, esančio Metalurgo prospekte 127 (priešais restoraną „Gusi-Lebedi“), aukšto. Krisdama ji užkliudė koja žemiau esantį balkoną ir jai buvo nuplėšta koja. Mergina neišgyveno, liko didelė kraujo bala ir nupjauta galūnė. Baisu net įsivaizduoti tokį vaizdą“, – sakė mero patarėjas.

Andriuščenka taip pat pažymėjo, kad okupantai išvengs bausmės.

„Ar manote, kad jie ką nors gaus? Nemanykite. Taip nebus. Policija kūno apžiūros protokole parašė „nežinomas“, o šalia stovėjo „nežinomas“. Siaubas apima mano miestą. Tai jau nebe Mariupolis“, – pareiškė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė istorinę katedrą Odesoje kelios dienoms po to, kai ją apgadino Rusijos ataka. Odesos Atsimainymo katedra yra istoriniame miesto centre, kurio dalis yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Nuo tada, kai Maskva pasitraukė iš grūdų sandorio, Rusija intensyviai apšaudo Odesą.

Pasak pareigūnų, Ukrainos kariuomenė veda atkaklius mūšius į pietus nuo Bachmuto, siekdama galutinio tikslo – atkirsti Rusijos tiekimo kelius į nuniokotą rytinį miestą, kurį Maskvos pajėgos užėmė pavasarį.

Ukraina „pamažu žengia į priekį“ į pietus nuo Bachmuto, o mūšiai tęsiasi Klyšivkoje, Kurdiumivkoje ir Andrijivkoje – trijuose kaimuose į pietus nuo miesto, sakė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar.

„Kovos yra gana įnirtingos, – sakė H.Maliar. – Priešas intensyviai šaudo“.

Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė, kad ukrainiečių daliniai atrėmė Rusijos kontrataką į pietus nuo Bachmuto.

Ukrainos kariuomenės Rytų grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas sakė, kad per pastarąją parą rajone įvyko 11 kovinių susirėmimų.

Prie Charkivo ir Luhansko sričių sienos rusai toliau stengėsi nustumti ukrainiečių dalinius atgal, sakė H.Maliar.

„Kupjansko sektoriuje priešas puola, bando išstumti mus iš dominuojančių aukštumų, – sakė ji. - Šiandien mūsų gynėjai atrėmė kelias atakas, neprarasdami pozicijų“, – sakė ji.

Tačiau S.Čerevatas pažymėjo, kad priešo puolimų skaičius Lymano apylinkėse buvo mažesnis nei vidutiniškai. 

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį Sankt Peterburge priėmė vadovus iš visos Afrikos ir kai kuriems iš jų davė didelį pažadą.

Kalbėdamas dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimo atidarymo sesijoje, V.Putinas pažadėjo šešioms Afrikos šalims „nemokamai“ pristatyti rusiškų grūdų.

„Scanpix“/AP nuotr./Malio prezidentas Assimi Goita, Vladimiras Putinas

„Mūsų šalis ir toliau rems skurstančias valstybes ir regionus, ypač humanitariniais tiekimais“, – sakė jis.

„Siekiame aktyviai dalyvauti kuriant teisingesnę išteklių paskirstymo sistemą. Dedame maksimalias pastangas, kad išvengtume pasaulinės maisto krizės.

Jau sakiau, kad mūsų šalis gali pakeisti ukrainietiškus grūdus tiek komerciniais pagrindais, tiek kaip subsidijų pagalbą labiausiai nepasiturinčioms Afrikos šalims, juo labiau kad šiemet tikimės dar vieno rekordinio derliaus“, – tęsė jis.

Plačiau skaitykite čia.

Melitopolyje, kurį laikinai okupavę Rusijos pajėgos, rasti keturi negyvi rusų okupantai, per pasitarimą pranešė Melitopolio meras Ivanas Federovas, rašo „Ukrinform“.

„Per pastarąją savaitę įvairiose Melitopolio miesto dalyse rasti negyvi mažiausiai keturi Rusijos Federacijos kariškiai, kurių kūnai buvo supjaustyti“, – sakė jis.

Pasak jo, įsiveržėliai patiria didelių nuostolių Zaporožės kryptimi, todėl jiems reikia kraujo sužeistiesiems. Jie bando įkalbėti vietos gyventojus tapti donorais „nėščioms moterims ir vėžiu sergantiems ligoniams“.

Ukrainos valstybinė energijos tiekėja teigia, kad šią žiemą ruošiasi „blogiausiam scenarijui“, jei Rusija pradės raketų ir dronų atakas prieš energetikos infrastruktūrą.

Bendrovės „Ukrenergo“ vadovas Volodymyras Kudryckis sakė esąs įsitikinęs, kad šią žiemą jos energetikos tinklas galės veikti be apribojimų, tačiau neatmetė elektros energijos tiekimo sutrikimų galimybės.

V.Kudryckis sakė, kad Ukrainai reikia pastatyti papildomų transformatorių, energijos blokų ir elektros perdavimo linijų, jei per išpuolį būtų sugadinta dalis esamų.

Tačiau jis nekomentavo, ar jau imtasi kokių nors veiksmų naujai energetikos infrastruktūrai kurti.

Daugiau informacijos apie elektros energijos sistemos būklę nebus skelbiama, pridūrė V.Kudryckis, nes ši informacija yra pernelyg slapta.

„Nenorime padėti priešui išsamiai suprasti energetikos sistemą“, – sakė jis.

Pirmąją karo žiemą visoje Ukrainoje ne kartą įvyko plataus masto elektros energijos tiekimo sutrikimai, nes Rusija nusitaikė į šalies energetikos tinklą.

Anksčiau „Ukrenergo“ yra sakiusi, kad po šešis mėnesius trukusių nesiliaujančių raketų ir dronų atakų buvo pažeista 43 proc. pagrindinio energetikos tinklo.

JAV žvalgyba teigia, kad Kinija „tikriausiai“ teikia Rusijai karines technologijas, kurios bus naudojamos Ukrainoje.

Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro oficialioje išslaptintoje ataskaitoje teigiama, kad Kinija tiekia dvejopo naudojimo įrangą, nepaisydama plačiai taikomų tarptautinių sankcijų ir eksporto apribojimų.

Ataskaitoje teigiama, kad muitinės duomenys rodo, jog Kinijos „valstybinės gynybos bendrovės [siunčia] navigacijos įrangą, trukdžių technologijas ir naikintuvų dalis Rusijos vyriausybei priklausančioms gynybos bendrovėms, kurioms taikomos sankcijos“.

Joje pakartojamas praėjusią savaitę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausiojo patarėjo diplomatijos klausimais Emmanuelio Bonne'o išsakytas susirūpinimas.

E.Bonne'as CNN sakė, kad Kinija tiekia Rusijai daiktus, kurie gali būti naudojami kaip karinė įranga, nors ir ne dideliu mastu.

Kinija ne kartą neigė siunčianti karinę įrangą Rusijai nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. 

Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro ataskaitoje Kinija taip pat kaltinama, kad padeda Rusijai išvengti Vakarų sankcijų didindama dvišalę prekybą, ir teigiama, kad per pastaruosius metus ji tapo „dar svarbesne partnere“ Rusijai.

Joje teigiama, kad Kinija padidino Rusijos energijos importą, įskaitant iš Europos nukreiptą naftą ir dujas, ir išplėtė naudojimąsi Rusijos vidaus mokėjimo sistemomis.

„Ukrinform“ praneša, kad okupuoto Melitopolio meras kalbėjo apie okupacinės Rusijos valdžios institucijų prievarta iš miesto paimamus vaikus, kad jie būtų įvaikinti.

„Jų priešiškai nusiteikusi netikra ministerija pranešė, kad per visą mūsų miesto okupaciją „įsivaikino“ 230 vaikų. Ką tai reiškia? Priešas pavogė iš mūsų 230 vaikų, perdavė juos nesuprantamoms šeimoms, nesuprantamomis sąlygomis, o dabar, po deokupacijos, mums bus nepaprastai sunku juos grąžinti“, - sakė Ivanas Fiodorovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukraina

I.Fiodorovas papildomai apkaltino Rusiją, kad ji ir toliau veža ukrainiečių vaikus iš okupuotų teritorijų į „propagandos stovyklas“.

Kovo mėnesį tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos vaiko teisių komisarės Marijos Aleksejevnos Lvovos-Belovos arešto orderius dėl priverstinio vaikų deportavimo iš Ukrainos į Rusiją, kur daugelį jų įsivaikino rusų šeimos.

„Reuters“ šaltiniai teigia, kad Europos Komisija neturi pinigų biudžete ir neturi aiškaus būdo, kaip padėti finansuoti papildomas transporto išlaidas, kurias Ukrainos grūdų eksportas patirs pasibaigus Juodosios jūros susitarimui, todėl Maskvai atsiveria galimybė pasipelnyti.

Ukraina, viena didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų, dabar turės beveik visiškai pasikliauti brangiais maršrutais per ES, o pigiausia alternatyvi arterija – Dunojaus upe – po bombardavimų gali nepajėgti išplėsti savo apimčių tiek, kiek tikėtasi.

Liepos 21 d. laiške, kurį matė „Reuters“, Ukrainos žemės ūkio ministerija paprašė ES prekybos vadovo Valdžio Dombrovskio, kad Komisija suteiktų finansinę pagalbą papildomoms transporto išlaidoms, susijusioms su naudojimusi alternatyviais ES maršrutais, vadinamais „solidarumo juostomis“, padengti. Ukrainos skaičiavimais, papildomos išlaidos sudaro 30-40 JAV dolerių už toną.

Šią savaitę ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis pareiškė, kad Rusija gali gauti naudos, nukonkuruodama Ukrainą, jei ES nepadės sumažinti išlaidų.

„Kol kas neradome sprendimo, kaip paremti grūdų vežimą. Žmonės kraipo galvas nuo praėjusių metų“, – sakė šaltinis, susipažinęs su Komisijos diskusijomis.

Vienas diplomatinis šaltinis teigė, kad pinigų labai trūksta, o didelės lėšos gali būti skirtos tik po biudžeto vidurio laikotarpio peržiūros, kuriai atlikti gali prireikti dar kelių mėnesių, net jei rudeninis kukurūzų derlius jau už kampo.

Ukrainos parlamentas didele balsų dauguma nubalsavo už tai, kad karinė padėtis šalyje būtų pratęsta dar 90 dienų, ir taip faktiškai atmetė galimybę surengti rinkimus, kurie buvo suplanuoti spalio mėnesį, skelbia „Sky News“.

Karo padėtis galioja nuo tos dienos, kai Rusija pradėjo invaziją. Pratęstas terminas reiškia, kad ji tęsis bent iki lapkričio 15 d.

Įstatymas, pagal kurį 18-60 metų vyrams draudžiama išvykti iš šalies, nuo to laiko buvo pratęstas kelis kartus.

Pagal Ukrainos konstituciją rinkimai negali būti rengiami galiojant karo padėčiai.

Tai pirmas kartas, kai nuo karo pradžios Ukrainoje atidedamas nacionalinis balsavimas.

Kol kas neaišku, kada įvyks perkelti parlamento rinkimai.

Prezidento rinkimai vis dar numatyti kitų metų kovo mėn. Volodymyras Zelenskis dar nepatvirtino, ar kandidatuos perrinkimo rinkimuose.

Pirmą kartą išrinktas 2019 m., V.Zelenskis pažadėjo dirbti tik vieną kadenciją, tačiau 2021 m. gegužę savo pažadą atšaukė, sakydamas, kad dar nėra apsisprendęs.

Pasak Maskvos paskirto regiono lyderio, ketvirtadienį stiprūs raketų smūgiai smogė svarbiam logistikos centrui Tokmake Rusijos okupuotoje Pietų Ukrainoje.

Pasak Rusijos paskirto aukšto rango pareigūno Zaporižios regione Vladimiro Rogovo, Ukrainos kariuomenė surengė „masinę“ ataką naudodama daugybę raketų paleidimo įrenginių. 

Trys raketos sprogo, o ketvirtoji nukrito netoli geležinkelio stoties, bet nesprogo, „Telegram“ pranešė V.Rogovas. Jis pridūrė, kad vienas žmogus buvo sužeistas.

Tokmakas yra Rusijos logistikos būstinė, esanti į pietus nuo Zaporižios miesto, per kurią eina geležinkelio linija į Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį. Jis yra maždaug už 20-25 km nuo Ukrainos fronto pozicijų.

Jį reguliariai apšaudo Ukrainos raketų ir raketų sistemos, įskaitant daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, tačiau šiuo metu jis yra už daugumos artilerijos sistemų veikimo zonos ribų.

Rusijos ir JAV pareigūnų teigimu, panašu, kad Ukraina intensyvina kontrpuolimą regione ir į pietinį frontą siunčia tūkstančius papildomų karių. Rogovas šią savaitę pripažino, kad Kyjivo pajėgoms pavyko „įvaryti pleištą“ į tris Rusijos pirmosios gynybos linijos ruožus Zaporižios regione.

Ukrainos pareigūnai JAV pareigūnams anksčiau pranešė, jog sustiprintos ukrainiečių grupės bandys prasiveržti į pietus per Rusijos minų laukus ir kitus įtvirtinimus į Tokmako miestą.

Į Baltarusiją atvyko dar viena rusų privačios sukarintos grupuotės „Wagner“ kolona.

Pasak „Belaruski Hayun“, dvyliktoji kolona su „Wagner“ technika įvažiavo į Baltarusiją per kontrolės postą Poniatovka (Rusija) - Zvenčatka (Baltarusija) ir šiuo metu, lydima Baltarusijos kelių policijos, juda keliu R122 į Čavusus.

Pažymima, kad konvojuje yra mažiausiai 50 transporto priemonių, įskaitant penkis šarvuočius „Chekan“.

Taip pat kolonoje matyti trys benzinvežiai, autobusas, 17 mikroautobusų, mažiausiai 3 tralai (vežantys ekskavatorių, benzinvežį ir šarvuoti automobiliai „Chekan“, šeši „KamAZ“, dvi „Buchankos“, pikapai ir lengvieji automobiliai.

Pažymima, kad tai mažiausiai antrasis „Wagner“ konvojus, įvažiavęs į Baltarusiją su šarvuočiais „Chekan“.

Lenkijos valdančiosios partijos lyderis ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos siena su Rusijos sąjungininke Baltarusija tapo dar pavojingesnė dėl Rusijos karinių pajėgų buvimo joje, todėl sienos apsauga yra svarbiausias Lenkijos vyriausybės prioritetas.

„AP“/„Scanpix“/Baltarusijos specialiųjų pajėgų karys prie Lenkijos pasienio

Ministro pirmininko pavaduotojas, konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovas Jaroslawas Kaczynskis šiuos komentarus išsakė lankydamasis Kodenio kaime prie ES sienos su Baltarusija. Vėliau Lenkijos gynybos ministras turėjo susitikti su pasienyje esančiais kariais.

Rusijai vykdant agresiją prieš Ukrainą, per pastarąjį mėnesį į Baltarusiją atvyko tūkstančiai Rusijos „Wagner“ samdinių, o Kremlius teigia, kad į Baltarusiją perkėlė dalį savo trumpojo nuotolio branduolinių ginklų.

„Norime aiškiai pasakyti: mes darome viską, ko reikia ir ko pakanka, kad galėtume lengvai atremti bet kokias galimas Baltarusijos provokacijas ar agresyvius veiksmus“, – teigė J. Kaczynskis.

Aukšto rango Ukrainos generolas sako, kad Rusijos minų laukai ir įtvirtinta gynyba yra sudėtinga kliūtis kariams, vykdantiems kontrpuolimo operacijas Pietų Ukrainoje.

Generolas Oleksandras Tarnavskis BBC sakė, kad stipri Rusijos gynyba trukdo technikai, įskaitant vakarietiškus tankus ir šarvuočius, judėti į priekį.

„Todėl daugumą užduočių turi atlikti kariai“, – sakė jis transliuotojui.

Pasak jo, Rusijos pajėgų „profesinės savybės“ neleido Ukrainai „sparčiai žengti į priekį“: „Aš nenuvertinu priešo“.

Vakarų kariniai analitikai įvertino, kad trečiadienį Ukrainos pajėgų „reikšminga“ kontrpuolimo operacija pralaužė Rusijos gynybines pozicijas pietuose.

Vėliau Vladimiras Putinas teigė, kad Ukrainos puolimas buvo „nesėkmingas“ ir buvo atremtas su „dideliais nuostoliais“.

Du Jungtinių Valstijų pareigūnai žiniasklaidos grupei CNN sakė, kad Ukraina perkėlė papildomas pajėgas į šalies pietryčius, o tai rodo, kad Kyjivas nustatė galimas silpnąsias Rusijos gynybos linijų vietas.

Nuo kontrpuolimo pradžios birželio mėn. Ukrainos pajėgos nuo mūšio lauko saugojo didelę dalį apmokytų karių, kurių dalis yra aprūpinti ir galingesniais vakarietiškais ginklais.

Pasak tapatybės nenorėjusio atskleisti JAV pareigūno, nors jie vis dar rezerve laiko tam tikrą kovinę galią, dabar buvo dislokuota „didžioji dalis“ kontrpuolime dalyvaujančių pajėgų.

Atrodo, kad šios pastangos davė tam tikrų rezultatų. Kontrpuolimas pralaužė kai kuriuos Rusijos gynybinių linijų elementus pietryčiuose, o rezerviniai daliniai persikėlė pasinaudoti šia galimybe.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Rusijos karinis pareigūnas taip pat pripažino, kad Ukrainos pajėgoms pavyko „įsirėžti“ į tris Rusijos pirmosios gynybos linijos ruožus Zaporižios fronte.

Puolime dalyvaujanti 47-oji ukrainiečių brigada CNN patvirtino, kad jie žengia į priekį: „pėstininkai žengia į priekį. Artilerija dengia. „Bradley“ įgulos naikina priešo pėstininkus ir jų techniką“.

Anksčiau ketvirtadienį leidinys „The New York Times“ pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos intensyvina puolimą Zaporižios srityje. Gynėjai nori atkirsti rusų „sausumos kelią“ į Krymą, taip pat išlaisvinti Tokmaką ir Melitopolį.

Kai kurios kitos Vakarų žiniasklaidos priemonės taip pat pažymėjo, kad Ukraina pradėjo naują puolimo etapą ir pasiuntė į frontą papildomų pajėgų.

Tuo pat metu prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė apie Ukrainos karių sėkmę fronte, tačiau pabrėžė, kad šios žinios bus paskelbtos vėliau.

Kyjivas neturi priemonių apsiginti nuo Rusijos, kuri blokuoja beveik visus Ukrainos uostus, smūgių grūdų infrastruktūrai, naujienų agentūrai AFP sakė kariuomenės atstovė.

„Mums reikia priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos. Sustiprintos, galingos, modernios ir galinčios atremti priešo prieš mus naudojamų raketų tipus“, – trečiadienį interviu sakė Ukrainos kariuomenės atstovė Natalija Humeniuk.

Ukraina iš savo Vakarų sąjungininkių yra gavusi pažangių oro gynybos sistemų., įskaitant amerikiečių „Patriots“.

Tačiau N.Humeniuk sakė, kad Rusija „kaskart tobulina savo taktiką, ji nesustoja“.

Anksčiau šį mėnesį Rusija nutraukė svarbų susitarimą, pagal kurį iš Ukrainos uostų buvo leista išvežti apie 33 mln. tonų grūdų.

Rusijos pajėgos „nori dominuoti Juodojoje jūroje. Jos nori sau turėti grūdų monopolį“, teigė N.Humeniuk.

„Jie nori uždaryti Ukrainą kaip šalį, galinčią pamaitinti pasaulį“, – pridūrė ji.

Pasibaigus susitarimo galiojimui, „beveik visi uostai yra užblokuoti. Joks laivas negali išplaukti“, sakė N.Humeniuk.

Žlugus susitarimui dėl grūdų, padaugėjo išpuolių pietvakariniame Odesos regione Juodosios jūros pakrantėje.

N.Humeniuk teigė, kad Ukrainai greitai reikia oro gynybos, kad nuo šių smūgių būtų apsaugota grūdų infrastruktūra.

„Po dviejų ar trijų mėnesių mums nereikės [oro gynybos]. Galbūt nebeturėsime uostų“, – perspėjo ji.

Rusijos saugumo tarnyba (FSB) ketvirtadienį pranešė užkirtusi kelią išpuoliui prieš laivą Juodojoje jūroje, kur pasibaigus ukrainietiškų grūdų eksporto apsaugos susitarimui auga įtampa.

FSB nurodė, kad „sužlugdė Ukrainos specialiosios tarnybos bandymą įvykdyti teroro išpuolį viename iš Juodosios jūros laivyno laivų, kuriuo gabenami didelio tikslumo raketiniai ginklai“.

Pareiškime teigiama, kad tarnyba sulaikė Ukrainos specialiosios tarnybos užverbuotą Rusijos karinio jūrų laivyno karį, su savimi turėjusį du savadarbius sprogstamuosius užtaisus.

Pasak FSB, kariškis įtariamas teroristiniu išpuoliu, prekyba sprogmenimis, išdavyste ir valstybės paslapčių atskleidimu.

Nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos Juodosios jūros laivynas ne kartą tapo taikiniu, tačiau pastarosiomis savaitėmis išpuolių padaugėjo.

Antradienį Rusija pranešė atrėmusi drono ataką prieš karinį patrulinį laivą, dislokuotą į pietvakarius nuo Sevastopolio aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Praėjusią savaitę dronai apgadino Rusijai priklausantį Krymo tiltą, kuris yra svarbi karinio tiekimo jungtis iš Rusijos į pusiasalį.

Šiuo metu Baltarusijoje esantys Jevgenijaus Prigožino „Wagner“ samdiniai nekelia jokios grėsmės kaimyninėms šalims, įskaitant Ukrainą.

Tačiau jie gali būti panaudoti provokacijoms prieš Baltijos šalis ar Lenkiją, kaip 24 kanalo laidoje sakė karo ekspertas Romanas Svitanas.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai Baltarusijoje

„Labiausiai tikėtina, kad jie ten buvo perkelti siekiant sukelti tam tikras provokacijas. Jie gali būti surinkti prie sienų su Lenkija ir Baltijos šalimis, kad sulauktų atsako, ir tai tikrai įvyks, nes bet koks tokio didelio skaičiaus karių judėjimas link sienos sukels atsakomuosius veiksmusarba prevencinį smūgį prieš šiuos karius, ir tai jau gali būti panaudota V. Putino, kad pakeltų Rusijos visuomenės moralę kovoti su baisiuoju NATO, baisiaisiais Vakarais, kurie užpuolė nekenksmingą privačią karinę kompaniją“, – sakė jis.

Pasak eksperto, ateityje samdinių skaičių lems „pinigų maišo, ant kurio sėdi Jevgenijus Prigožinas, dydis“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad pastarosiomis dienomis suintensyvėjo ukrainiečių išpuoliai, pirmiausia, Ukrainos Zaporižios srityje esančioje fronto linijoje, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Kalbėdamas Rusijos televizijai Sankt Peterburge vykstančio Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo metu, V.Putinas tvirtino, kad Ukraina nesulaukė sėkmės nė vienoje fronto dalyje.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos vadovas Vladimiras Putinas

Pastaruoju metu Vakarų žiniasklaidoje sklandė nuogąstavimai dėl lėtesnės nei tikėtąsi Ukrainos kontrpuolimo eigos. Tą pripažino ir pats Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis.

Tačiau Kyjivo ginkluotųjų pajėgų operacija nėra aklavietėje. Trečiadienį Rusijos pareigūnai pranešė apie didelį ukrainiečių puolimą Zaporižios srityje, į pietus nuo Orichivo, kas paskatino karo Ukrainoje stebėtojus ir žinovus spėlioti apie prasidėjusį naują kontrpuolimo etapą. Atsargos pulkininkas, buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas Gintaras Bagdonas 15min tvirtino, kad šį proveržį fronte reikėtų vertinti platesnėje įvykių perspektyvoje.

„Nežiūrėkime į vieną visa apimantį įvykį. Tai yra vienas kontrpuolimo etapas, kuriam sąlygos susidarė dėl to, kad prieš tai ukrainiečiai sudavė daug smūgių užnugariui: naikino agresoriaus susitelkimo vietas, vadavietes, ryšių centrus, logistikos centrus. Taip jie silpnino ir naikino priešą. Ir toliau tą darys“, – sakė ekspertas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kontrpuolimas

Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė du įstatymus, kuriais karo padėtis ir visuotinė mobilizacija pratęsiama 90 dienų.

Už įstatymą „Dėl Ukrainos prezidento dekreto “Dėl karo padėties pratęsimo Ukrainoje„ patvirtinimo“ balsavo 347 deputatai. Juo karo padėtis šalyje pratęsiama 90 dienų nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. 05.30 val. 

Ukrainos užsienio reikalų ministerija apie karo padėties pratęsimą Ukrainoje turi informuoti JT generalinį sekretorių ir užsienio šalių pareigūnus.
 

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Italijos premjerę Giorgią Meloni, pagerbdamas ištikimą NATO sąjungininkę ir atidėdamas į šalį bet kokias abejones dėl jos kraštutinių dešiniųjų vyriausybės.

Baltieji rūmai nesureikšmino G.Meloni vidaus darbotvarkės Italijoje, vietoje to sutelkdami dėmesį į šios šalies, kaip svarbios Didžiojo septyneto (G-7) ir NATO narės, vaidmenį, ypač kalbant apie Vakarų pastangas remti Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai.

JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby trečiadienį žurnalistams sakė, kad J.Bideną ir G.Meloni sieja geri, produktyvūs santykiai, ir, anot jo, amerikiečių lyderis labai laukia šio vizito.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Joe Bidenas

J.Kirby atkreipė dėmesį į Italijos padėtį Europos Sąjungoje ir kituose Vakarų aljansuose, taip pat pažymėjo stiprius JAV ryšius su šia šalimi, turint omenyje, kad Jungtinėse Valstijoje gyvena apie 18 mln. italų kilmės amerikiečių. Kitais metais Italija rotacijos tvarka pirmininkaus G-7.

Abu lyderiai planuoja aptarti pastangas paremti Ukrainą kovoje su Rusijos invazija, pasaulinę klimato krizę, migraciją, taip pat vis opesnę santykių su Kinija temą.

G.Meloni patiria spaudimą dėl Italijos dalyvavimo Kinijos „Juostos ir kelio“ iniciatyvoje – trilijono dolerių (eurų) vertės investicijų į infrastruktūrą schemoje, kuria Pekinas naudojasi siekdamas plėsti įtaką visame pasaulyje, daugiausia ekonominių sunkumų turinčiose šalyse.

J.Kirby nepatvirtino, kad apie tai bus kalbama, tačiau teigė, kad vadovai neabejotinai kalbės apie bendrą susirūpinimą keliančius klausimus, perspektyvas ir iššūkius, susijusius su Kinija.

Paklaustas, ką J.Bidenas mano apie kraštutinius dešiniuosius Italijoje, J.Kirby atsakė: „Italijos žmonės gali nuspręsti, kas yra jų vyriausybė – tai demokratija. Prezidentas tai gerbia.“

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino „ištremtas“ į Baltarusiją ir „išdaviku“ vadinamas „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas netikėtai pasirodė Sankt Peterburge vykusiame Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime. 

J.Prigožino nuotrauką su Centrinės Afrikos Respublikos atstovu paskelbė jo dešinioji ranka Centrinės Afrikos Respublikoje Dmitrijus Sitijus.

„Ambasadorius pasidalijo su manimi pirmosiomis Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo nuotraukomis. Matome pažįstamus veidus“, – rašė jis ir pridėjo nuotrauką.

Žiniasklaidos grupės „Sky News“ korespondentė Maskvoje Diana Magnay pažymėjo, kad „Wagner“ pajėgos užtikrins saugumą šį savaitgalį Centrinės Afrikos Respublikoje vyksiančiame referendume, kuriame prezidentas Faustinas-Archange Touadera perrašys konstituciją, kad galėtų pratęsti savo valdymo laiką. Jis sumažins kadencijų, per kurias gali kandidatuoti į prezidento postą, skaičių, kaip tai 2020 m. padarė Vladimiras Putinas. 

CAR yra labai priklausoma nuo „Wagner“ paramos, o tai yra „valstybės užvaldymo“ pavyzdys, šią savaitę pareiškė Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų komiteto parlamento nariai. 

„Ir kadangi Vladimiras Putinas žada nemokamus grūdus šalims, kurioms jų labiausiai reikia, būtent J.Prigožinas atlieka purviną Kremliaus darbą Afrikos žemyne, nuolat plėsdamas Rusijos įtaką ir vykdydamas būtent tokią pseudokolonijinę kontrolę, nuo kurios V.Putinas skelbiasi gelbstintis Afriką“, – rašė ji.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį savo gimtajame Sankt Peterburge pradėdamas susitikimą su Afrikos lyderiais pažadėjo šešioms šio žemyno šalims nemokamai atsiųsti iki 50 tūkst. tonų grūdų.

„Artimiausiais mėnesiais galėsime užtikrinti nemokamą nuo 25 tūkst. iki 50 tūkst. tonų grūdų tiekimą Burkina Fasui, Zimbabvei, Maliui, Somaliui, Centrinės Afrikos Respublikai ir Eritrėjai“, – sakė jis savo kalboje.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos vadovas Vladimiras Putinas su Afrikos šalių lyderiais

Anksčiau šį mėnesį Rusija pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų.

Afrikos Sąjunga (AS) išreiškė apgailestavimą dėl Maskvos sprendimo nutraukti grūdų eksporto susitarimą.

Humanitarinės grupės teigia, kad Afrika yra labai priklausoma nuo grūdų importo iš Rusijos ir Ukrainos.

Pagal minėtą grūdų sandorį per pastaruosius metus buvo eksportuota daugiau kaip 32 mln. tonų ukrainietiškų grūdų.

Ukrainos energetikai neduoda jokių garantijų, kad žiemą išgyvens normaliai ir ramiai, todėl ragina skubėti atsikratyti generatorių. Apie tai įspėja „Ukrenerho“ spaudos tarnyba, cituodama bendrovės valdybos pirmininko Volodymyro Kudryckio žodžius. 

„Niekas negali pasakyti, ar bus elektros energijos tiekimo sutrikimų, kaip ir niekas negali garantuoti, kad viskas bus gerai ir žiemą išgyvensime ramiai, stabiliai, atsipalaidavę“, – sakė jis.

Energetikai daro viską, kad šildymo sezonas būtų efektyvus ir stabilus: remontuoja rusų sugadintą įrangą, modernizuoja infrastruktūrą.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ketvirtadienį pranešė, kad viename krovininiame laive, plaukusiame į Rusijos Rostovo prie Dono uostą, aptiko sprogmenų pėdsakų.

FSB pareiškime nurodė, kad iš Turkijos atplaukęs laivas anksčiau plaukė į Ukrainos Renio uostą, todėl dabar buvo išvytas iš Rusijos teritorinių vandenų.

„Užsienio laivas anksčiau galėjo būti naudojamas sprogstamosioms medžiagoms į Ukrainą gabenti“, – sakoma FSB pranešime.

„Buvo priimtas sprendimas neleisti laivui praplaukti Kerčės sąsiauriu, jis buvo išvytas iš Rusijos teritorinių vandenų“, – priduriama jame.

Renis yra prie Dunojaus netoli Rumunijos sienos, o pastarosiomis dienomis Rusijos dronas atakavo ten esančią grūdų saugyklą.

Rusija suintensyvino smūgius prieš uostus Pietvakarių Ukrainoje, pasitraukusi iš susitarimo dėl Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra.

Tai jau antras toks incidentas, apie kurį pranešė FSB.

Pirmadienį ji pranešė, kad iš Turkijos į Rostovą prie Dono plaukusiame laive, kuris anksčiau buvo įplaukęs į Ukrainos Kilijos uostą, rasta sprogmenų pėdsakų ir kad jis taip pat buvo apgręžtas.

Ukrainos vadovybė informavo Vašingtoną apie naują gynybos pajėgų kontrpuolimo etapą, skelbia „The New York Times“, remdamasis JAV pareigūnais, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga

Leidinys pažymi, kad Ukrainos pareigūnai JAV pareigūnams pranešė, jog sustiprintos ukrainiečių grupės bandys prasiveržti į pietus per Rusijos minų laukus ir kitus įtvirtinimus į Tokmako miestą, o jei pavyks – į Melitopolį.

Jų tikslas – nutraukti vadinamąjį sausumos tiltą tarp Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų ir Krymo pusiasalio arba bent jau pasistūmėti pakankamai toli, kad strategiškai svarbus pusiasalis atsidurtų Ukrainos artilerijos taikiklyje.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai apšaudo Rusijos pozicijas

Leidinys primena, kad Rusija 2014 m. užėmė Krymą ir naudoja jį kaip savo Juodosios jūros laivyno bazę bei aprūpina savo pajėgas pietuose.

Naujoji gynybos pajėgų operacija, jei ji bus sėkminga, gali trukti nuo vienos iki trijų savaičių, Vašingtonui sakė Ukrainos pareigūnai.

Tačiau nuo birželio pradžios, kai prasidėjo kontrpuolimas, mažai kas vyko pagal planą, o Baltųjų rūmų ir Pentagono pareigūnai trečiadienį sakė, kad su dideliu susidomėjimu stebi padidėjusį aktyvumą.

„Tai didelis išbandymas“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Beveik du mėnesius besitęsiančio Ukrainos kontrpuolimo pagrindinis krūvis tenka šalies pietryčiams, kur į nuožmią kovą plūsta tūkstančiai pastiprinimo pajėgų, kurių daugelį apmoko ir aprūpino Vakarai ir kurios iki šiol buvo laikomos rezerve, trečiadienį sakė du Pentagono pareigūnai.

Apskritai Zaporižios frontas yra viena iš trijų Ukrainos kontrpuolimo ašių.

Vienas iš Ukrainos karinių tikslų – pasiekti Azovo jūrą ir įvaryti pleištą tarp Rusijos okupuotų teritorijų pietų ir rytų Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apsilankė Dnipro mieste pietryčių Ukrainoje ir aptarė fronto aprūpinimo bei priešlėktuvinės gynybos klausimus.

„Darbo dieną pradėjome Dnipro mieste“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė V.Zelenskis.

Jis sakė, kad jis, aukščiausi kariuomenės vadai ir aukšti vyriausybės pareigūnai aptarė padėtį mūšio lauke, amunicijos tiekimą kariams ir kaip sustiprinti priešlėktuvinę gynybą.

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusijos prezidentas ketvirtadienį Sankt Peterburge susitiks su Afrikos šalių vadovais, jų žemynui rengiantis Maskvos pasitraukimo iš Ukrainos grūdų eksporto susitarimo padariniams.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Maskva tarptautinėje arenoje yra izoliuota, tačiau ją vis dar remia kelios Afrikos šalys.

„Svarbu, kad pastaraisiais metais mūsų bendradarbiavimas su Afrika pasiekė naują lygį. Ketiname jį toliau plėtoti“, – sveikinimo laiške aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviams rašė V.Putinas.

Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiame Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime laukiama septyniolikos Afrikos šalių vadovų, įskaitant Pietų Afrikos Respublikos prezidentą Cyrilą Ramaphosą.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Pasak Vakarų ir Ukrainos pareigūnų bei analitikų, Kyjivas suintensyvino pastangas išstumti Rusijos pajėgas iš Pietryčių Ukrainos, jau kelias savaites vykstant kontrpuolimui ir į mūšį šalies pietryčiuose įsitraukus tūkstančiams karių.

Vėlai trečiadienį vienas Vakarų pareigūnas sakė, kad Ukrainos kariai ir ginkluotė telkiami pirmiausia pietrytinėje Zaporižios srityje.

Pareigūnas nebuvo įgaliotas viešai komentuoti šio klausimo ir kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Pastarosiomis savaitėmis mūšiai suintensyvėjo daugelyje 1 500 km ilgio fronto linijos taškų, Ukrainai dislokuojant Vakarų tiekiamą pažangią ginkluotę ir Vakarų apmokytus karius prieš gerai įsitvirtinusias Rusijos pajėgas.

Ukrainos pareigūnai apie įvykius mūšio lauke nuo tada, kai pradėjo pirmąsias kontrpuolimo atakas, dažniausiai nekalba, nors gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar minėjo, kad kariai juda link Melitopolio Zaporižios srityje.

Nors šis judėjimas gali būti taktinė gudrybė, o abi šalys yra naudojusios dezinformaciją, kad įgytų pranašumą mūšio lauke, toks manevras atitiktų kai kurių analitikų prognozes.

Jie numatė kontrpuolimą, kuriuo būtų bandoma prasiveržti sausumos koridoriumi tarp Rusijos ir jos aneksuoto Krymo pusiasalio ir judėti link Melitopolio, esančio netoli Azovo jūros.

Tai gali padalyti Rusijos pajėgas į dvi dalis ir nutraukti tiekimo linijas toliau į vakarus esantiems daliniams.

Intensyvios kovos vyksta Ukrainos pietuose ir rytuose, toli nuo sostinės Kyjivo, todėl nebuvo įmanoma patikrinti nė vienos pusės teiginių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas

+18

JAV pareigūnai, aprūpinantys Kyjivą ginklais ir žvalgybos duomenimis, atsisakė komentuoti naujausius įvykius. Anksčiau jie ragino turėti kantrybės, Ukrainai stengiantis susilpninti Rusijos gynybą, apimančią minų laukus, tranšėjas ir prieštankines kliūtis.

Papua Naujojoje Gvinėjoje viešintis JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad Kyjivo pastangos susigrąžinti žemes, kurias Rusija užgrobė nuo 2022-ųjų vasario, toli gražu nesibaigia.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad vyksta intensyvus mūšis, tačiau atsisakė pateikti daugiau informacijos.

„Manome, kad priemonės, įranga, mokymai ir patarimai, kuriais daugelį mėnesių dalijomės su ukrainiečiais, padės jiems sėkmingai susigrąžinti daugiau teritorijos, kurią Rusija atėmė iš Ukrainos“, – sakė A.Blinkenas vizito Naujojoje Zelandijoje metu.

„Wagner“ kovotojai Baltarusijoje ieško žmonių, pasirengusių kovoti prieš Lenkiją ir Lietuvą, naujienų portalas „Evropejskaja pravda“ cituoja Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centrą. 

Jų duomenimis, per Baltarusijoje vykdomas šalies ginkluotųjų pajėgų kariškių pratybas vyksta verbavimas į „Wagner“ bendrovės gretas. 

Kaip Nacionalinio pasipriešinimo centras sužinojo iš pogrindžio, tarp Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų karių, kurie mokosi vadovaujami „Wagner“ instruktorių, viena iš sutarties sąlygų yra pasirengimas dalyvauti karo veiksmuose Baltarusijos kaimyninių valstybių, visų pirma Lenkijos ir Lietuvos, teritorijoje.

Plačiau apie realią „Wagner“ pajėgų grėsmę Lietuvai skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/„Wagner“ samdiniai Baltarusijoje

Per devynias dienas Rusijos oro antskrydžiai apgadino 26 Ukrainos uostų infrastruktūros objektus ir penkis civilinius laivus, vėlai trečiadienį pareiškė Ukrainos vicepremjeras Oleksandras Kubrakovas.

Pasak jo, rusai riboja laivybą laikinai okupuoto Krymo teritorijoje ir prie Bulgarijos teritorinių vandenų. Tokiu būdu Rusijos Federacija faktiškai blokuoja laivų judėjimą Ukrainos jūrų uostų kryptimi.

Rusija per raketų ataką praeitą naktį smogė dar daugiau Ukrainos Odesos regiono uosto infrastruktūros objektų – žuvo apsaugos darbuotojas ir buvo apgadintas krovinių terminalas, ketvirtadienį nuostolius įvardino Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.

Rusija atsisakė kalbėti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, sušauktame aptarti neseniai Maskvos įvykdytiems išpuoliams prieš Ukrainos Odesos uostamiestį, pranešė žiniasklaidos grupė „Sky News“.

Tačiau konfrontacija prasidėjo anksčiau. Rusijos sušauktame tarybos posėdyje dėl susiskaldžiusios Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios rusų ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis pareiškė, kad Tarybai pirmininkaujanti Jungtinė Karalystė neleido pasisakyti pakankamam skaičiui kalbėtojų.

Tad D.Polianskis apkaltino Jungtinę Karalystę šališkumu, cenzūra ir pranešėjų skaičiaus ribojimu, tačiau Rusija sulaukė tik Kinijos ir Brazilijos palaikymo.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos ambasadorius JT Saugumo tarybai Sergejus Kyslyčia

Protestuodamas jis pranešė, kad Rusija nekalbės Ukrainos sušauktoje tarybos sesijoje, kurios metu norėta iškelti išpuolių prieš Odesą klausimą.

Šis miestas yra Ukrainos jūrų centras ir buvo labai svarbus Juodosios jūros grūdų sandėriui – tačiau nuo praėjusios savaitės, kai Rusija atsisakė susitarimo, jis buvo nuolatos apšaudomas.

Toje sesijoje Ukrainos ambasadorius Sergejus Kyslyčia sakė, kad Rusijos raketos pataikė į 29 istorinius ir kultūrinius objektus Odesoje.

„Šiais veiksmais taip pat siekiama pašalinti rinkos konkurentą, sąmoningai padidinti pasaulines maisto kainas ir pasipelnyti milijonų žmonių visame pasaulyje, kurie dėl to nukentės, sąskaita“, – teigė S.Kyslytsya.

Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras pareiškė nemanąs, kad Airijos vyriausybė pareikš užuojautą Rusijai prezidento Vladimiro Putino mirties atveju, paskelbė britų leidinys „Independent“.

Jis pridūrė, kad nemanantis, jog Airijos delegacija dalyvautų Rusijos prezidento laidotuvėse.

Toks jo pareiškimas yra reikšmingas Airijos deklaruojamos neutralumo politikos kontekste. Antrojo pasaulinio karo metais šalis laikėsi griežtos neutralumo politikos.

Tačiau tuometinis užsienio reikalų ministras Eamonas de Valera sukėlė tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą, kai 1945 m. pareiškė užuojautą dėl Adolfo Hitlerio mirties nusižudžius.

„AFP“/„Scanpix“/Airijos premjeras Leo Varadkaras ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Šis įvykis padarė didelę žalą ministro ir valstybės reputacijai ir laikomas svarbiu lūžiu Airijos neutralumo istorijoje.

Nors Airija ir toliau primygtinai teigia, kad laikosi neutralumo politikos, aukšto rango šalies pareigūnai tvirtina, kad tai daugiau karinis, o ne politinis neutralumas.

Praėjusią savaitę Airijos premjeras lankėsi Kyjive ir pažadėjo likti su Ukraina tiek, kiek reikės. Jis taip pat paskelbė apie papildomą kelių milijonų eurų paramą humanitarinei pagalbai Ukrainai teikti.

Netoli Ukrainos miesto Bachmuto dirbantis leidinio „Financial Times“ žurnalistas Christopheris Milleris ketvirtadienį pateiktoje ataskaitoje aiškino, kaip pasikeitė Ukrainos kontrpuolimo taktika po pirmosiomis dienomis patirtų didelių nuostolių.

„Ukrainos kontrpuolimo nuostoliai buvo dideli ir ankstyvi. Anot Ukrainos ir Vakarų pareigūnų, Kyjivas, anksčiau šią vasarą verždamasis į išsiplėtusius pietinius šalies laukus, prarado beveik penktadalį operacijai skirtos NATO ekipuotės“, – rašė Ch.Milleris.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Jo teigimu, dabar Kyjivo karinis atsakas didžiojoje fronto dalyje tampa aiškus: keisti taktiką.

Pasak Ukrainos vadų, pastarosiomis savaitėmis taikyta kovos doktrinos kaita, atrodo, leidžia pasiekti sunkiai pasiekiamų, bet apčiuopiamų rezultatų mūšio lauke, mokant ne tokią skausmingą kainą.

„Užuot lėkusios per rusų minų laukus ir siekusios pralaužti priešo linijas su NATO šarvuočiais, Ukrainos pajėgos sutelkė dėmesį į rusų gynybinių pozicijų apšaudymą sunkiąja artilerijos ugnimi“, – pažymėjo žurnalistas.

Ch.Milleris atskleidė, kad šiuo metu artileristai, naudojantys daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir haubicas, kurių dalis yra užtaisytos Jungtinių Valstijų perduota kasetine amunicija, siekia atlaisvinti kelią nedidelėms desantininkų ir pėstininkų grupėms.

Per naktinę rusų raketų ataką prieš Odesos uostamiestį žuvo apsaugos darbuotojas ir buvo apgadintas krovinių terminalas, ketvirtadienį pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.

Jo teigimu, raketas Rusija paleido iš Juodojoje jūroje esančio povandeninio laivo. Išpuolio metu žuvo vienas žmogus, buvo sugriautas apsaugos pastatas ir apgadintas krovinių terminalas bei du automobiliai.

„Zuma press“/„Scanpix“/Odesa

Ukrainos karinės oro pajėgos pripažino, kad joms nepavyko numušti paleistų „Kalibr“ raketų, nors teigė, kad per naktį kituose Ukrainos regionuose numušė aštuonis bepiločius orlaivius.

Pasak Ukrainos pietinės karinės vadovybės atstovės spaudai Natalijos Humeniuk, naktį praūžusi audra padėjo Rusijai surengti ataką.

„Priešas pasinaudojo oro sąlygomis ir paleido raketas itin mažame aukštyje, kai putė vėjas ir griaudė griaustinis, tad jas pastebėti buvo kur kas sunkiau.“

Odesos uostai nuolat tampa Rusijos atakų taikiniais nuo tada, kai Maskva praėjusią savaitę pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos – tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms sudaryto susitarimo, pagal kurį iš Odesos uostų beveik metus buvo galima eksportuoti Ukrainos grūdus.

Ukrainos pajėgoms tęsiant dideles puolamąsias operacijas Zaporižios srityje, viena įtakingiausių Rusijos ginkluotės sistemų šiame sektoriuje yra atakos sraigtasparnis Ka-52 HOKUM, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Pasak britų žvalgybos, labai tikėtina, kad nuo invazijos pradžios Rusija prarado apie keturiasdešimt Ka-52 orlaivių, tačiau šio tipo sraigtasparniai taip pat padarė nemažai žalos Ukrainai.

Manoma, jog pastaraisiais mėnesiais Rusija sustiprino savo pajėgas pietuose bent nedideliu skaičiumi visiškai naujų Ka-52 modelių: tai smarkiai modifikuoti orlaiviai, adaptuoti remiantis Rusijos patirtimi Sirijoje.

Gynybos ministerija teigė, kad naujų sraigtasparnių naudojimo Ukrainoje įrodymų esama socialiniuose tinkluose, kur orlaivių įgulos nariai dalinasi nuotraukomis.

Dar vienas svarbus Ka-52 orlaivių flotilės patobulinimas - integruota nauja prieštankinė raketa, kurios veikimo nuotolis yra apie 15 km.

Ka-52 įgulos greitai pasinaudojo galimybe paleisti šiuos ginklus už Ukrainos priešlėktuvinės gynybos priemonių veikimo zonos ribų, tvirtinama naujausioje apžvalgoje.

Italijos senatoriai trečiadienį genocidu pripažino praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino vykdytą milijonų žmonių marinimą badu Ukrainoje; šį žingsnį pasveikino Kyjivas.

Rezoliucija, priimta 130 narių balsavus „už“, nė vienam nebalsavus „prieš“ ir keturiems susilaikius, priimta po panašaus teksto, kuriam vasarį pritarė Italijos žemųjų parlamento rūmų Užsienio reikalų komitetas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba padėkojo, socialiniame tinkle „X“ parašydamas „Grazie mille“ („Labai ačiū“).

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Charkivo gyventojai deda gėlių prie paminklo Holodomoro aukoms

„Šiuo svarbiu žingsniu atkuriamas istorinis teisingumas, pagerbiami milijonai aukų, o ateities kartos įspėjamos dėl genocido nusikaltimo“, – rašė jis.

Kyjivas Holodomoru vadinamą 1932–1933 metų badmetį laiko J.Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius. 

Per J.Stalino vykdytą prievartinės kolektyvizacijos kampaniją buvo atimami grūdai ir kiti maisto produktai, o milijonai žmonių liko badauti.

Maskva atmeta Kyjivo versiją ir sako, kad šie įvykiai buvo platesnio Vidurinės Azijos ir Rusijos regionus nusiaubusio bado dalis.

Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai mano, kad Rusijai vargu ar pavyks įgyvendinti Juodosios jūros blokadą. Apžvalgoje nurodoma, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas didina savo karinį buvimą Juodojoje jūroje, tikriausiai siekdamas sudaryti sąlygas priverstiniam civilinių laivų sustabdymui ir apžiūrai bei sustiprinti kontrolę regione.

Karinės žiniasklaidos centras ir Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos pajėgos Juodojoje jūroje rengia laivus „Ukrainos blokadai vykdyti“.

Tačiau pranešime teigiama, kad, nepaisant sugriežtintų priemonių prieš civilinius laivus, Juodosios jūros laivynas greičiausiai nesugebės įgyvendinti visiškos Ukrainos blokados.

Mat visiška Rusijos blokada Ukrainai Juodojoje jūroje reikštų, kad Rusijos pajėgos galėtų apšaudyti visus laivus, bandančius pasiekti Ukrainą.

Ekspertų nuomone, mažai tikėtina, kad Rusija bandys įvesti tokią visišką blokadą neišprovokuodama karinio konflikto su Juodosios jūros pakrantės šalimis, įskaitant NATO nares Rumuniją, Bulgariją ir Turkiją.

Ekspertai pažymi, kad dabartinė Rusijos pozicija Juodojoje jūroje greičiausiai rodo, jog Rusija sudaro sąlygas civilinių ir komercinių laivų paieškai, o blokadą laiko priemone įgyti papildomos įtakos.

Analitikai taip pat teigia, kad Ukrainos pajėgos liepos 26 d. pradėjo didelį mechanizuotą kontrpuolimą vakarinėje Zaporižios srityje ir, atrodo, pralaužė kai kurias iš anksto parengtas Rusijos gynybines pozicijas į pietus nuo Orichivo.

Ukrainiečiai, matyt, perkėlė naujas pajėgas į Robotyno rajoną operacijai vykdyti, o Rusijos pajėgos lieka prispaustos, matyt, be rotacijos, pagalbos ar reikšmingo pastiprinimo šiame sektoriuje, todėl Ukraina artimiausiomis savaitėmis galėtų pradėti sėkmingesnį žygį į pietus nuo Orichivo.

Vakarų ir Ukrainos pareigūnai teigė, kad puolimai Robotynės link žymi lūžį Ukrainos kontrpuolimo pastangose.

Ekspertai teigia, kad veiksmai aplink Robotyną greičiausiai yra Ukrainos kontrpuolimo „pagrindinio smūgio“ pradžia.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Liepos 26 d. Ukrainos pajėgos pradėjo didelį mechanizuotą kontrpuolimą Zaporižios srities vakaruose ir, atrodo, pralaužė kai kurias iš anksto parengtas Rusijos gynybines pozicijas į pietus nuo Orichivo.
• Rusijos šaltiniai pateikė daug prieštaringų teiginių apie puolimo mastą ir ukrainiečių nuostolius, o tai reiškia, kad tikrieji rezultatai ir ukrainiečių nuostoliai lieka neaiškūs.
• Mūšio lauko aplink Robotyną geometrija ir jį ginančių Rusijos pajėgų sudėtis suteikia svarbų aspektą spėjimams apie Ukrainos kontrpuolimą ir laimėjimus.
• Vakarų ir Ukrainos pareigūnai spėliojo, kad atakos prie Robotyno žymi Ukrainos kontrpuolimo pastangų lūžį. Šiandieniniai veiksmai aplink Robotynę greičiausiai yra „pagrindinio puolimo“, kurį Ukrainos pajėgos gali pradėti, pradžia, jei JAV pareigūnai yra teisūs.
• Liepos 26 d. naktį Rusijos pajėgos surengė didelio masto raketų ataką, kurios pagrindinis taikinys buvo Ukrainos užnugario rajonai.
• Rusijos Juodosios jūros laivynas didina savo karinį buvimą Juodojoje jūroje, greičiausiai siekdamas sudaryti sąlygas priverstinai stabdyti ir ieškoti civilinių laivų ir sustiprinti kontrolę regione.
• Liepos 26 d. JAV gynybos departamentas paskelbė, kad leido dar kartą sumažinti prezidento biudžetą, kad Ukrainai būtų suteikta papildoma 400 mln. dolerių saugumo pagalba.
• Rusija toliau ieško būdų, kaip priminti Armėnijai ir Azerbaidžanui apie Maskvos karinio ir diplomatinio dalyvavimo Pietų Kaukaze būtinybę. Per Rusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano trišalį susitikimą Rusijos vyriausybė galbūt siekė sumažinti galimus Irano bandymus išstumti Rusijos įtaką Armėnijoje, suteikdama Jerevanui bepiločių lėktuvų „Shahed“.
• Liepos 26 d. Rusijos kariuomenė vykdė puolamąsias operacijas Kupjansko-Svatovės-Kreminos linijoje, Bachmute, Avdijivkos-Donecko linijoje, Donecko srities vakaruose ir Zaporižios srities vakaruose ir kai kuriose vietovėse pasiekė tam tikrų laimėjimų.
• Liepos 26 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijose fronto zonose ir kai kuriose vietovėse pasistūmėjo į priekį.
• Ukrainos kariniai šaltiniai pranešė, kad Rusijos pajėgos prieš Ukrainą pradėjo naudoti Rusijos gamybos bepiločius orlaivius „Shahed“.
• Rusijos okupacinė valdžia okupuotose teritorijose toliau įgyvendina infrastruktūros projektus, kad palengvintų okupuotos Ukrainos ekonominę integraciją į Rusijos sistemą.

Prieš svarbias Korėjų karo metines Pchenjane Kim Jong Unas susitiko su Rusijos gynybos ministru ir aukšto rango Kinijos delegacija, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Šie diplomatai – tai pirmieji žinomi užsienio svečiai po to, kai Pchenjanas 2020 metais dėl COVID-19 pandemijos visiškai uždarė sieną.

Kim Jong Unas draugiškai pasikalbėjo su Maskvos gynybos ministru Sergejumi Šoigu, kuris Šiaurės Korėjos lyderiui įteikė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytą laišką, pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Kim Jong Unas ir S.Šoigu taip pat apsilankė ginkluotės parodoje, kur Rusijos ministrui buvo pristatyta „naujo tipo ginkluotė ir įranga“, sakoma kitame KCNA pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Šoigu ir Kim Jong Unas

Šiaurės Korėjos lyderis tvirtai remia Maskvos invaziją į Ukrainą. Pchenjanas, JAV teigimu, parduoda Rusijai daug raketų ir artilerijos sviedinių.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos karinės oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad per naują atakų bangą sunaikino 36 Rusijos paleistas sparnuotąsias raketas.

„Liepos 26-ąją sunaikintos 36 priešo sparnuotosios raketos“, – oficialiame oro gynybos „Telegram“ kanale pranešė generolas leitenantas Nikolajus Oleščukas.

Jis nepatikslino, ar per ataką Rusijos raketos pataikė į taikinį.

Pasak karinių oro pajėgų, per pirmąją smūgių seriją po pietų Ukrainos oro gynyba nukovė tris raketas „Kalibr“, o ankstyvą vakarą – 33 raketas „Ch-101“ ir „Ch-555“.

Raketas paleido aštuoni „Tu-95“ bombonešiai iš pietryčių į Vakarų Ukrainą, sakoma pranešime.

Oro pajėgos paminėjo, kad trečiadienio vakarą buvo surengtas dar vienas Rusijos smūgis, nukreiptas į Chmelnyckio sritį Vakarų Ukrainoje, į kurią Maskva taikėsi jau kelis kartus.

Jos teigė, kad informacija apie šį „MiG-31“, kuris paleido keturias hipergarsines raketas „Kindžal“, smūgį yra tikslinama, tačiau pridūrė, jog jas numušti buvo ypač sunku.

Centrinės Ukrainos Dnipro srities gubernatorius per „Telegram“ pranešė, kad dėl numuštos Rusijos raketos nuolaužų kilo gaisras, kurį pavyko suvaldyti. Aukų nebuvo.

Vakare sakydamas kalbą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo oro gynybai už tai, kad numušė didžiąją daugumą raketų.

„Esu dėkingas kiekvienam iš jų, saugančiam Ukrainos dangų“, – sakė jis.

„Buvo keletas pataikymų, nukrito šiek tiek raketų nuolaužų. Tačiau labai svarbu, kad šis įžūlus išpuolis buvo neutralizuotas“, – pridūrė jis.

Per pastarąsias dvi savaites Rusija suintensyvino Ukrainos miestų bombardavimą ypač svarbiame Odesos uoste prie Juodosios jūros.