V.Zelenskis apie padėtį fronte: vyksta intensyvios kovos, bet dominuoja Ukrainos pajėgos

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos pajėgos pamažu juda pagrindinės Rusijos okupacinių pajėgų gynybos linijos pietuose link. Kontrpuolimui Ukraina pasitelkė 10-ojo armijos korpuso rezervus, taip pat tankus ir šarvuotąją techniką, kad pasiektų pažangą Zaporižios srities Robotinės rajone.

Apie tai rašo „The Washington Post“, remdamasis savo šaltiniais. Pažymima, kad pradiniame Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo etape birželio pradžioje 9-ojo armijos korpuso pajėgos naudojo naujai gautą vakarietišką techniką, tačiau patyrė nuostolių. Be to, rusai pasiruošė gynybai ir įrengė minų laukus, kurie pristabdė Ukrainos kariuomenės judėjimą į priekį. 

Kitas kontrpuolimo etapas buvo grindžiamas pėstininkų dalinių atakomis. Ukraina bandė įgyti pranašumą prieš priešą pasitelkdama asimetrinius kovos metodus, tačiau tai taip pat nepadėjo pasiekti proveržio, rašo straipsnio autoriai.  

Praėjusią savaitę Ukraina nusprendė į mūšio lauką pasiųsti rezervinį 10-ąjį armijos korpusą, kuris turi vakarietiško tipo sunkiąją techniką. Dėl to smarkiai suintensyvėjo kovos veiksmai. 

„Paskutinė kovos savaitė buvo svarbi, nes jie nusprendė labiau įtraukti antrąjį savo kariuomenės ešeloną. Kol kas neaišku, ar Rusijos pajėgos patyrė pakankamų nuostolių, kad sudarytų sąlygas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų proveržiui. Šiuo metu mes laukiame ir stebime“, – leidiniui sakė ką tik iš fronto grįžęs karo analitikas Robas Lee.

Tuo pat metu neįvardytas Ukrainos kariškis teigė, kad įvykius fronte galima apibūdinti kaip sunkų, bet laipsnišką judėjimą, kurį apsunkina oro sąlygos.

„Mes bandome įsitvirtinti Robotinėje ir susiduriame su įvairiomis kliūtimis. Oro sąlygos idealiai tinka Rusijos pajėgoms naudoti bepiločius orlaivius, kurie taikosi į mūsų artileriją“, – pridūrė jis.

Robotinė, kurioje vyksta intensyvūs mūšiai, nuo pagrindinės rusų gynybos linijos nutolusi mažiau nei 1,5 mylios (2,4 km). Būtent ten galėtų įvykti Ukrainos karių prasiveržimas, pabrėžė leidinys.

Reintegruoti okupuotas Donbaso teritorijas į Ukrainą bus sunkiau nei Krymą. To priežastis – kariniai veiksmai, dėl kurių dauguma proukrainietiškai nusiteikusių gyventojų buvo priversti palikti regioną.  

„Esu įsitikinusi, kad Krymas ir Donbasas yra skirtingi dalykai. Mums daug lengviau susitvarkyti Kryme: jei iš ten bus išvesta Rusijos armija, didelė dalis proukrainietiškai nusiteikusių žmonių ten liks. Nes kai Krymas buvo aneksuotas, ten nebuvo karo, ir daug žmonių, nepaisant jų nuotaikų, paprasčiausiai neišvyko iš ten. Antrasis Krymo ypatumas yra tas, kad ten yra Krymo totorių, kurie yra proukrainietiškai nusiteikę“, – laidos „Ukrinform: Vakaro srautas“ eteryje sakė Ukrainos Demografijos ir socialinių tyrimų instituto direktorė Ela Libanova.

123RF.com nuotr./Jalta, Krymas

Tuo metu, pasak ekspertės, situacija Donbase iš esmės skiriasi. Ji pabrėžė, kad „ten buvo pralietas kraujas“. Tačiau dauguma proukrainietiškai nusiteikusių žmonių išvyko prasidėjus karo veiksmams, o gyvenviečių deokupacija gali sukelti pasipriešinimą tų asmenų, kurie visus šiuos metus gyveno Rusijos okupacijos valdžioje. Pasak E.Libanovos, tai kels pavojų prorusiškos valdžios atsiradimui per vietos rinkimus.

„Nesuprantu, kaip mes galime ten organizuoti rinkimus – vietinius ar ne vietinius. Būtent vietos rinkimai man kelia didžiausią nerimą. Ar mes ten gausime prorusišką valdžią? Būdami XXI a. europiečiai, negalime, kaip Sudetuose, susodinti vokiečių į traukinį ir išsiųsti. Todėl nėra jokio konkretaus recepto, bent jau aš jo nežinau“, – apibendrino E.Libanova.

Rusų okupantai iš visų jėgų stengiasi sustabdyti ukrainiečių pajėgas, tačiau Ukrainos gynėjai dominuoja. Tai savo vakaro vaizdo pranešime pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Frontas. Sunkūs mūšiai, okupantai iš visų jėgų bando sustabdyti mūsų vaikinus. Šturmai labai žiaurūs. Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Marjinkos, Avdijivkos kryptys. Pietinės kryptys. Visur nelengva. Bet kad ir ką darytų priešas, dominuoja Ukrainos pajėgos“, – sakė Ukrainos lyderis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis taip pat pažymėjo, kad rusai prieš Ukrainą jau paleido mažiausiai 1961 droną „Shahed“ ir didelė jų dalis buvo numušta. 

„Deja, ne visi. Dirbame tam, kad jų numuštume daugiau – kad numuštume maksimalų kiekį. Dirbame, kad turėtume daugiau oro gynybos sistemų. Visų pirma tai yra užduotis kiekvienam mūsų ambasadoriui, visiems atstovams, visoms Ukrainos atstovėms. Kiekvienas turi dirbti dėl pergalės, dėl gyvybių apgynimo. Mes tikrai nugalėsime“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Europos Sąjunga ketvirtadienį uždraudė parduoti dronus Baltarusijai ir į sankcijų sąrašą įtraukė žinomus šalies valstybinės televizijos laidų vedėjus dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir Minsko susidorojimo su opozicija.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka yra artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir leido, kad jo šalimi būtų naudojamasi pulti Ukrainą.

ES jau ne kartą taikė sankcijas Minskui dėl žiaurių A.Lukašenkos represijų prieš opoziciją nuo 2020 metų ir karo Ukrainoje.

Be kita ko, į juodąjį sąrašą įtrauktas Baltarusijos vadovas ir jo šeimos nariai.

„AP“/„Scanpix“/Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Naujausios priemonės taikomos dar 38 režimo veikėjams ir trims valstybinėms įmonėms, įskaitant, ES teigimu, pagrindinius valstybinės televizijos propagandistus, prokurorus ir kalėjimų pareigūnus.

Siekdama apriboti prekių, kurios gali būti panaudotos mūšio lauke Ukrainoje, srautą į Rusiją, ES uždraudė lėktuvų variklių ir dronų eksportą į Baltarusiją.

Be to, 27 šalių blokas sugriežtino puslaidininkių, fototechnikos ir kitų technologijų, galinčių padėti Maskvos karo veiksmams, pardavimo apribojimus.

„Šiandien taip pat imamės tolesnių priemonių prieš Baltarusijos režimą kaip neteisėto ir neišprovokuoto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bendrininką“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

ES valstybės nuo metų pradžios ginčijasi dėl sankcijų Baltarusijai sugriežtinimo, kad jos būtų suderintos su Rusijai taikomomis priemonėmis.

Šį žingsnį sustabdė nesutarimai dėl kai kurių šalių raginimų išbraukti trąšų gamintojus iš juodojo sąrašo, kilus nerimui dėl pasaulinio maisto tiekimo.

Pareigūnai skundžiasi, kad nesugriežtinus sankcijų Baltarusijai paliekama didelė spraga ES priemonėse prieš Maskvą, nes į Rusiją gali būti iš kaimyninės šalies gabenamos prekės, kurioms taikomos sankcijos.

Europos Komisija teigė, kad platesnio masto priemonės tebėra svarstomos ir dėl jų dar diskutuojama.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį nusitaikė į Rusiją ir apkaltino Maskvą šantažu dėl to, kad ji neseniai pasitraukė iš svarbios grūdų iniciatyvos.

JT būstinėje Niujorke vykstančiam susitikimui dėl maisto trūkumo pirmininkavęs JAV vyriausiasis diplomatas 15-ai Tarybos narių sakė: „Badas neturi būti paverčiamas ginklu.“

Jis išskyrė Rusiją, teigdamas, kad jos įsiveržimas į Ukrainą praėjusiais metais sukėlė išpuolį prieš pasaulinę maisto sistemą.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Antony Blinkenas

A.Blinkenas peikė Maskvą už tai, kad ji praėjusį mėnesį pasitraukė iš vadinamosios Juodosios jūros grūdų iniciatyvos.

Šiuo sandoriu buvo leista eksportuoti Ukrainos grūdus per jūrą karo metu.

Maskva atsisakė pratęsti sandorį, todėl grūdų kainos smarkiai šoktelėjo ir smogė skurdesnėms šalims.

„Kiekvienas šios tarybos narys, kiekvienas Jungtinių Tautų narys turėtų pasakyti Maskvai, kad užteks, užteks naudoti Juodąją jūrą šantažui“, – teigė A.Blinkenas.

„Užtenka su pažeidžiamiausiais pasaulio žmonėmis elgtis kaip su poveikio priemonėmis. Užteks šio nepateisinamo ir nesąžiningo karo“, – pridūrė jis.

2022 metų liepą pasirašytu susitarimu, kuriame Turkija veikė kaip JT remiama tarpininkė tarp Ukrainos ir Rusijos, siekta sumažinti bado pavojų pasaulyje, užtikrinant Ukrainos grūdų patekimą į pasaulio rinkas nepaisant karo.

Maskva reikalauja garantijų dėl kito sandorio, susijusio su jos pačios eksportu, ypač trąšų komponentų.

Trečiadienį Rusija smogė Ukrainos pietinio Odesos regiono uostų infrastruktūrai, taikydamasi į objektus, naudojamus grūdams eksportuoti.

A.Blinkenas teigė, kad nuo Rusijos pasitraukimo iš sandorio grūdų kainos visame pasaulyje padidėjo daugiau kaip aštuoniais procentais.

Valstybės sekretorius vadovavo susitikimui po to, kai JAV antradienį perėmė pirmininkavimą Saugumo Tarybai.

Vašingtonas ketina paskelbti susitikimo kuluaruose priimtą „bendrą komunikatą, smerkiantį maisto kaip karo ginklo naudojimą“, kurį jau pasirašė 91 šalis, televizijai „ABC News“ sakė A.Blinkenas.

A.Blinkenas taip pat paskelbė apie 362 mln. dolerių (329,54 mln. eurų) naują finansavimą programoms, skirtoms kovai su maisto trūkumu ir netinkama mityba keliolikoje Afrikos šalių ir Haityje, teigė vienas JAV pareigūnas.

Apie 345 mln. žmonių 79 šalyse kenčia nuo didelio maisto stygiaus.

Tarp daugelio bado pasaulyje priežasčių, be ginkluotų konfliktų, yra ir klimato kaita.

Rusija ketvirtadienį įkalino du vyrus dėl kaltinimų, susijusių su Maskvos karine intervencija Ukrainoje. Šiais įkalinimais šalis pratęsė plataus masto susidorojimą su kitaminčiais, pradėtą praeitų metų vasarį įsiveržus į Ukrainą.

Verslininkas, žinomas dėl savo proukrainietiškos pozicijos, buvo nuteistas pusantrų metų laisvės atėmimo bausme už, anot rusų valdžios, kariuomenės diskreditavimą, o kitam vyrui už išdavystę skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Verslininkas ir aktyvistas Dmitrijus Skurichinas savo parduotuvės, esančios Rusko-Vysockojės kaime netoli Sankt Peterburgo, fasadą panaudojo tam, kad išreikštų savo nepritarimą Maskvos invazijai, ir padengė įvairiais užrašais, pavyzdžiui: „Taika Ukrainai, laisvė Rusijai“.

Ketvirtadienį Sankt Peterburgo teismas pranešė, kad 48-erių D.Skurichinui skirta 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2022 metų rugsėjį pareigūnai pradėjo tyrimą prieš penkių vaikų tėvą dėl jo antikarinių plakatų.

Antrasis baudžiamasis tyrimas prieš jį buvo pradėtas po to, kai vasarį, minint pirmąsias Kremliaus puolimo pradžios metines, jis atsiklaupė prie savo parduotuvės laikydamas užrašą: „Atsiprašau, Ukraina“.

Praėjusiais metais jis taip pat buvo nubaustas už tai, kad socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame reikalavo nutraukti Maskvos puolimą Ukrainoje.

D.Skurichino advokatas Dmitrijus Gerasimovas sakė, kad aktyvistas du mėnesius iki teismo praleido kalėjime, o vėliau jam buvo skirtas namų areštas.

D.Gerasimovas teigė naujienų agentūrai AFP, kad verslininkas teisme elgėsi labai drąsiai.

„Jis nemanė, kad bus įkalintas“, – sakė D.Gerasimovas.

„Bet jis taip pat teigė: „Aš negalėjau to nedaryti“, – pridūrė advokatas, turėdamas omenyje savo proukrainietišką protestą.

Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, bet kokia vieša Maskvos puolimo kritika uždrausta.

Tūkstančiai rusų buvo sulaikyti už protestus prieš Maskvos puolimą Ukrainoje, o kai kurie garsiausi aktyvistai, tarp jų Vladimiras Kara-Murza ir Ilja Jašinas, atsidūrė už grotų.

Dar vienoje byloje ketvirtadienį pasienyje su Ukraina esančios Kursko srities teismas nuteisė devyniolikmetį šešerius metus kalėti išdavystės byloje, sakoma oficialiame pranešime.

Pareiškime teigiama, kad Danila Berdiuginas iš Sibiro Novosibirsko miesto buvo pripažintas kaltu dėl rengimosi neteisėtai kirsti sieną ir įvykdyti išdavystę.

Prasidėjus Maskvos puolimui Ukrainoje, Rusijoje sustiprėjo precedento neturintis susidorojimas su nepriklausomais ir kritiškai nusiteikusiais žmonėmis.

V.Putinas gynė areštus karo su Ukraina metu ir ragino visus laikytis, anot jo, atitinkamų taisyklių.

Lenkija ketvirtadienį paskelbė sustiprinsianti rytinės sienos stebėjimą, praėjus dviem dienoms po to, kai du Baltarusijos kariniai sraigtasparniai pažeidė jos oro erdvę.

„Rusija ir Baltarusija stiprina spaudimą pasienyje, didina provokacijų skaičių, ir mes turime suvokti, kad šis skaičius didės“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

„Šiandien Lenkijos sienos ir Lietuvos siena yra laisvojo pasaulio sienos, tramdančios despotizmą iš rytų“, – pridūrė jis, Suvalkuose, šalies šiaurės rytuose, priėmęs Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą.

M.Morawieckis taip pat teigė, kad Varšuva turi informacijos apie maždaug 4 tūkst. samdinių bendrovės „Wagner“ kovotojų, šiuo metu esančių Baltarusijos teritorijoje.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sakė, kad šalies rytinei sienai su Baltarusija sustiprinti buvo dislokuota daugiau karinių sraigtasparnių.

„Jei tai pateisinama, kariai panaudos savo ginklus“, – pridūrė M.Blaszczakas.

Antradienį du Baltarusijos sraigtasparniai nedideliame aukštyje pažeidė Lenkijos oro erdvę, o pasienio teritorijos gyventojai užfiksavo jų buvimą ir pasidalijo vaizdo įrašais socialiniuose tinkluose.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltarusijos sraigtasparnis

Lenkijos kariuomenė iš pradžių neigė, kad buvo padarytas pažeidimas, o vėliau tą pačią dieną paskelbtame pareiškime tai patvirtino.

Jų pirminis atsakas sulaukė opozicijos kritikos ir raginimų gynybos ministrui atsistatydinti.

NATO narė Lenkija yra rytiniame aljanso flange.

Kremliaus Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas eksprezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį pranešė, kad nuo metų pradžios į Rusijos kariuomenę įstojo daugiau kaip 230 tūkst. žmonių.

Šiemet Maskva vykdė agresyvią verbavimo į kariuomenę kampaniją, siekdama atremti vykstantį Ukrainos kontrpuolimą ir išlaikyti per konfliktą užgrobtas teritorijas.

„Gynybos ministerijos duomenimis, nuo sausio 1 iki rugpjūčio 3 dienos (...) iš viso į karo tarnybą priimta daugiau kaip 231 tūkst. žmonių“, – tikina D.Medvedevas, kuris 2008–2012 metais ėjo prezidento pareigas.

Pernai rugsėjį prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė vadinamąją dalinę karinę mobilizaciją – pirmąją Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tai sukėlė šoką visoje šalyje ir paskatino dešimtis tūkstančių žmonių bėgti iš Rusijos.

Tad, siekdama išvengti antrosios mobilizacijos bangos, Maskva pasirinko plataus masto reklamos kampaniją, tikėdamasi suvilioti rusus dosniomis finansinėmis išmokomis.

Savo tikslų valdžia neskelbia, tačiau įvairūs skaičiavimai rodo, kad Maskva galbūt mėgina užverbuoti 400 tūkst. savanorių.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu pernai sakė, kad, Maskvai tęsiant puolimą Ukrainoje, kovinį personalą būtina padidinti iki 1,5 mln. žmonių.

Indija dalyvaus Saudo Arabijos savaitgalį rengiamame susitikime, kuriame bus ieškoma būdų pradėti derybas dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo, pranešė Azijos milžinės Užsienio reikalų ministerija.

Saudo Arabija pakvietė Indiją į dvi dienas truksiantį susitikimą Džidoje ir „dalyvavimas atitinka mūsų ilgalaikę poziciją, kad dialogas ir diplomatija yra kelias į priekį“, ketvirtadienį Naujajame Delyje žurnalistams sakė Indijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Arindamas Bagchi.

Jis nenurodė, kas atstovaus šaliai susitikime.

„Mes jums pranešime, kai galėsiu tai padaryti“, – sakė A.Bagchi.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sekmadienį patvirtino, kad Ukrainos organizuojamas viršūnių susitikimas dėl taikos vyks Saudo Arabijoje.

Tikimasi, kad dalyvaus Ukraina, JAV, Brazilija, Indija, Pietų Afrikos Respublika ir kelios kitos šalys.

Kyjivas savo 10 punktų taikos planą anksčiau yra apibūdinęs kaip apimantį Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimą, Rusijos karių išvedimą, visų belaisvių paleidimą, tribunolą už agresiją atsakingiems asmenims ir saugumo garantijas Ukrainai.