V.Zelenskis apie padėtį fronte: vyksta intensyvios kovos, bet dominuoja Ukrainos pajėgos

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos pajėgos pamažu juda pagrindinės Rusijos okupacinių pajėgų gynybos linijos pietuose link. Kontrpuolimui Ukraina pasitelkė 10-ojo armijos korpuso rezervus, taip pat tankus ir šarvuotąją techniką, kad pasiektų pažangą Zaporižios srities Robotinės rajone.

Apie tai rašo „The Washington Post“, remdamasis savo šaltiniais. Pažymima, kad pradiniame Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo etape birželio pradžioje 9-ojo armijos korpuso pajėgos naudojo naujai gautą vakarietišką techniką, tačiau patyrė nuostolių. Be to, rusai pasiruošė gynybai ir įrengė minų laukus, kurie pristabdė Ukrainos kariuomenės judėjimą į priekį. 

Kitas kontrpuolimo etapas buvo grindžiamas pėstininkų dalinių atakomis. Ukraina bandė įgyti pranašumą prieš priešą pasitelkdama asimetrinius kovos metodus, tačiau tai taip pat nepadėjo pasiekti proveržio, rašo straipsnio autoriai.  

Praėjusią savaitę Ukraina nusprendė į mūšio lauką pasiųsti rezervinį 10-ąjį armijos korpusą, kuris turi vakarietiško tipo sunkiąją techniką. Dėl to smarkiai suintensyvėjo kovos veiksmai. 

„Paskutinė kovos savaitė buvo svarbi, nes jie nusprendė labiau įtraukti antrąjį savo kariuomenės ešeloną. Kol kas neaišku, ar Rusijos pajėgos patyrė pakankamų nuostolių, kad sudarytų sąlygas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų proveržiui. Šiuo metu mes laukiame ir stebime“, – leidiniui sakė ką tik iš fronto grįžęs karo analitikas Robas Lee.

Tuo pat metu neįvardytas Ukrainos kariškis teigė, kad įvykius fronte galima apibūdinti kaip sunkų, bet laipsnišką judėjimą, kurį apsunkina oro sąlygos.

„Mes bandome įsitvirtinti Robotinėje ir susiduriame su įvairiomis kliūtimis. Oro sąlygos idealiai tinka Rusijos pajėgoms naudoti bepiločius orlaivius, kurie taikosi į mūsų artileriją“, – pridūrė jis.

Robotinė, kurioje vyksta intensyvūs mūšiai, nuo pagrindinės rusų gynybos linijos nutolusi mažiau nei 1,5 mylios (2,4 km). Būtent ten galėtų įvykti Ukrainos karių prasiveržimas, pabrėžė leidinys.

Reintegruoti okupuotas Donbaso teritorijas į Ukrainą bus sunkiau nei Krymą. To priežastis – kariniai veiksmai, dėl kurių dauguma proukrainietiškai nusiteikusių gyventojų buvo priversti palikti regioną.  

„Esu įsitikinusi, kad Krymas ir Donbasas yra skirtingi dalykai. Mums daug lengviau susitvarkyti Kryme: jei iš ten bus išvesta Rusijos armija, didelė dalis proukrainietiškai nusiteikusių žmonių ten liks. Nes kai Krymas buvo aneksuotas, ten nebuvo karo, ir daug žmonių, nepaisant jų nuotaikų, paprasčiausiai neišvyko iš ten. Antrasis Krymo ypatumas yra tas, kad ten yra Krymo totorių, kurie yra proukrainietiškai nusiteikę“, – laidos „Ukrinform: Vakaro srautas“ eteryje sakė Ukrainos Demografijos ir socialinių tyrimų instituto direktorė Ela Libanova.

123RF.com nuotr./Jalta, Krymas

Tuo metu, pasak ekspertės, situacija Donbase iš esmės skiriasi. Ji pabrėžė, kad „ten buvo pralietas kraujas“. Tačiau dauguma proukrainietiškai nusiteikusių žmonių išvyko prasidėjus karo veiksmams, o gyvenviečių deokupacija gali sukelti pasipriešinimą tų asmenų, kurie visus šiuos metus gyveno Rusijos okupacijos valdžioje. Pasak E.Libanovos, tai kels pavojų prorusiškos valdžios atsiradimui per vietos rinkimus.

„Nesuprantu, kaip mes galime ten organizuoti rinkimus – vietinius ar ne vietinius. Būtent vietos rinkimai man kelia didžiausią nerimą. Ar mes ten gausime prorusišką valdžią? Būdami XXI a. europiečiai, negalime, kaip Sudetuose, susodinti vokiečių į traukinį ir išsiųsti. Todėl nėra jokio konkretaus recepto, bent jau aš jo nežinau“, – apibendrino E.Libanova.

Rusų okupantai iš visų jėgų stengiasi sustabdyti ukrainiečių pajėgas, tačiau Ukrainos gynėjai dominuoja. Tai savo vakaro vaizdo pranešime pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Frontas. Sunkūs mūšiai, okupantai iš visų jėgų bando sustabdyti mūsų vaikinus. Šturmai labai žiaurūs. Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Marjinkos, Avdijivkos kryptys. Pietinės kryptys. Visur nelengva. Bet kad ir ką darytų priešas, dominuoja Ukrainos pajėgos“, – sakė Ukrainos lyderis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis taip pat pažymėjo, kad rusai prieš Ukrainą jau paleido mažiausiai 1961 droną „Shahed“ ir didelė jų dalis buvo numušta. 

„Deja, ne visi. Dirbame tam, kad jų numuštume daugiau – kad numuštume maksimalų kiekį. Dirbame, kad turėtume daugiau oro gynybos sistemų. Visų pirma tai yra užduotis kiekvienam mūsų ambasadoriui, visiems atstovams, visoms Ukrainos atstovėms. Kiekvienas turi dirbti dėl pergalės, dėl gyvybių apgynimo. Mes tikrai nugalėsime“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Europos Sąjunga ketvirtadienį uždraudė parduoti dronus Baltarusijai ir į sankcijų sąrašą įtraukė žinomus šalies valstybinės televizijos laidų vedėjus dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir Minsko susidorojimo su opozicija.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka yra artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir leido, kad jo šalimi būtų naudojamasi pulti Ukrainą.

ES jau ne kartą taikė sankcijas Minskui dėl žiaurių A.Lukašenkos represijų prieš opoziciją nuo 2020 metų ir karo Ukrainoje.

Be kita ko, į juodąjį sąrašą įtrauktas Baltarusijos vadovas ir jo šeimos nariai.

„AP“/„Scanpix“/Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Naujausios priemonės taikomos dar 38 režimo veikėjams ir trims valstybinėms įmonėms, įskaitant, ES teigimu, pagrindinius valstybinės televizijos propagandistus, prokurorus ir kalėjimų pareigūnus.

Siekdama apriboti prekių, kurios gali būti panaudotos mūšio lauke Ukrainoje, srautą į Rusiją, ES uždraudė lėktuvų variklių ir dronų eksportą į Baltarusiją.

Be to, 27 šalių blokas sugriežtino puslaidininkių, fototechnikos ir kitų technologijų, galinčių padėti Maskvos karo veiksmams, pardavimo apribojimus.

„Šiandien taip pat imamės tolesnių priemonių prieš Baltarusijos režimą kaip neteisėto ir neišprovokuoto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bendrininką“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

ES valstybės nuo metų pradžios ginčijasi dėl sankcijų Baltarusijai sugriežtinimo, kad jos būtų suderintos su Rusijai taikomomis priemonėmis.

Šį žingsnį sustabdė nesutarimai dėl kai kurių šalių raginimų išbraukti trąšų gamintojus iš juodojo sąrašo, kilus nerimui dėl pasaulinio maisto tiekimo.

Pareigūnai skundžiasi, kad nesugriežtinus sankcijų Baltarusijai paliekama didelė spraga ES priemonėse prieš Maskvą, nes į Rusiją gali būti iš kaimyninės šalies gabenamos prekės, kurioms taikomos sankcijos.

Europos Komisija teigė, kad platesnio masto priemonės tebėra svarstomos ir dėl jų dar diskutuojama.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį nusitaikė į Rusiją ir apkaltino Maskvą šantažu dėl to, kad ji neseniai pasitraukė iš svarbios grūdų iniciatyvos.

JT būstinėje Niujorke vykstančiam susitikimui dėl maisto trūkumo pirmininkavęs JAV vyriausiasis diplomatas 15-ai Tarybos narių sakė: „Badas neturi būti paverčiamas ginklu.“

Jis išskyrė Rusiją, teigdamas, kad jos įsiveržimas į Ukrainą praėjusiais metais sukėlė išpuolį prieš pasaulinę maisto sistemą.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Antony Blinkenas

A.Blinkenas peikė Maskvą už tai, kad ji praėjusį mėnesį pasitraukė iš vadinamosios Juodosios jūros grūdų iniciatyvos.

Šiuo sandoriu buvo leista eksportuoti Ukrainos grūdus per jūrą karo metu.

Maskva atsisakė pratęsti sandorį, todėl grūdų kainos smarkiai šoktelėjo ir smogė skurdesnėms šalims.

„Kiekvienas šios tarybos narys, kiekvienas Jungtinių Tautų narys turėtų pasakyti Maskvai, kad užteks, užteks naudoti Juodąją jūrą šantažui“, – teigė A.Blinkenas.

„Užtenka su pažeidžiamiausiais pasaulio žmonėmis elgtis kaip su poveikio priemonėmis. Užteks šio nepateisinamo ir nesąžiningo karo“, – pridūrė jis.

2022 metų liepą pasirašytu susitarimu, kuriame Turkija veikė kaip JT remiama tarpininkė tarp Ukrainos ir Rusijos, siekta sumažinti bado pavojų pasaulyje, užtikrinant Ukrainos grūdų patekimą į pasaulio rinkas nepaisant karo.

Maskva reikalauja garantijų dėl kito sandorio, susijusio su jos pačios eksportu, ypač trąšų komponentų.

Trečiadienį Rusija smogė Ukrainos pietinio Odesos regiono uostų infrastruktūrai, taikydamasi į objektus, naudojamus grūdams eksportuoti.

A.Blinkenas teigė, kad nuo Rusijos pasitraukimo iš sandorio grūdų kainos visame pasaulyje padidėjo daugiau kaip aštuoniais procentais.

Valstybės sekretorius vadovavo susitikimui po to, kai JAV antradienį perėmė pirmininkavimą Saugumo Tarybai.

Vašingtonas ketina paskelbti susitikimo kuluaruose priimtą „bendrą komunikatą, smerkiantį maisto kaip karo ginklo naudojimą“, kurį jau pasirašė 91 šalis, televizijai „ABC News“ sakė A.Blinkenas.

A.Blinkenas taip pat paskelbė apie 362 mln. dolerių (329,54 mln. eurų) naują finansavimą programoms, skirtoms kovai su maisto trūkumu ir netinkama mityba keliolikoje Afrikos šalių ir Haityje, teigė vienas JAV pareigūnas.

Apie 345 mln. žmonių 79 šalyse kenčia nuo didelio maisto stygiaus.

Tarp daugelio bado pasaulyje priežasčių, be ginkluotų konfliktų, yra ir klimato kaita.

Rusija ketvirtadienį įkalino du vyrus dėl kaltinimų, susijusių su Maskvos karine intervencija Ukrainoje. Šiais įkalinimais šalis pratęsė plataus masto susidorojimą su kitaminčiais, pradėtą praeitų metų vasarį įsiveržus į Ukrainą.

Verslininkas, žinomas dėl savo proukrainietiškos pozicijos, buvo nuteistas pusantrų metų laisvės atėmimo bausme už, anot rusų valdžios, kariuomenės diskreditavimą, o kitam vyrui už išdavystę skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Verslininkas ir aktyvistas Dmitrijus Skurichinas savo parduotuvės, esančios Rusko-Vysockojės kaime netoli Sankt Peterburgo, fasadą panaudojo tam, kad išreikštų savo nepritarimą Maskvos invazijai, ir padengė įvairiais užrašais, pavyzdžiui: „Taika Ukrainai, laisvė Rusijai“.

Ketvirtadienį Sankt Peterburgo teismas pranešė, kad 48-erių D.Skurichinui skirta 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2022 metų rugsėjį pareigūnai pradėjo tyrimą prieš penkių vaikų tėvą dėl jo antikarinių plakatų.

Antrasis baudžiamasis tyrimas prieš jį buvo pradėtas po to, kai vasarį, minint pirmąsias Kremliaus puolimo pradžios metines, jis atsiklaupė prie savo parduotuvės laikydamas užrašą: „Atsiprašau, Ukraina“.

Praėjusiais metais jis taip pat buvo nubaustas už tai, kad socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame reikalavo nutraukti Maskvos puolimą Ukrainoje.

D.Skurichino advokatas Dmitrijus Gerasimovas sakė, kad aktyvistas du mėnesius iki teismo praleido kalėjime, o vėliau jam buvo skirtas namų areštas.

D.Gerasimovas teigė naujienų agentūrai AFP, kad verslininkas teisme elgėsi labai drąsiai.

„Jis nemanė, kad bus įkalintas“, – sakė D.Gerasimovas.

„Bet jis taip pat teigė: „Aš negalėjau to nedaryti“, – pridūrė advokatas, turėdamas omenyje savo proukrainietišką protestą.

Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, bet kokia vieša Maskvos puolimo kritika uždrausta.

Tūkstančiai rusų buvo sulaikyti už protestus prieš Maskvos puolimą Ukrainoje, o kai kurie garsiausi aktyvistai, tarp jų Vladimiras Kara-Murza ir Ilja Jašinas, atsidūrė už grotų.

Dar vienoje byloje ketvirtadienį pasienyje su Ukraina esančios Kursko srities teismas nuteisė devyniolikmetį šešerius metus kalėti išdavystės byloje, sakoma oficialiame pranešime.

Pareiškime teigiama, kad Danila Berdiuginas iš Sibiro Novosibirsko miesto buvo pripažintas kaltu dėl rengimosi neteisėtai kirsti sieną ir įvykdyti išdavystę.

Prasidėjus Maskvos puolimui Ukrainoje, Rusijoje sustiprėjo precedento neturintis susidorojimas su nepriklausomais ir kritiškai nusiteikusiais žmonėmis.

V.Putinas gynė areštus karo su Ukraina metu ir ragino visus laikytis, anot jo, atitinkamų taisyklių.

Lenkija ketvirtadienį paskelbė sustiprinsianti rytinės sienos stebėjimą, praėjus dviem dienoms po to, kai du Baltarusijos kariniai sraigtasparniai pažeidė jos oro erdvę.

„Rusija ir Baltarusija stiprina spaudimą pasienyje, didina provokacijų skaičių, ir mes turime suvokti, kad šis skaičius didės“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

„Šiandien Lenkijos sienos ir Lietuvos siena yra laisvojo pasaulio sienos, tramdančios despotizmą iš rytų“, – pridūrė jis, Suvalkuose, šalies šiaurės rytuose, priėmęs Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą.

M.Morawieckis taip pat teigė, kad Varšuva turi informacijos apie maždaug 4 tūkst. samdinių bendrovės „Wagner“ kovotojų, šiuo metu esančių Baltarusijos teritorijoje.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sakė, kad šalies rytinei sienai su Baltarusija sustiprinti buvo dislokuota daugiau karinių sraigtasparnių.

„Jei tai pateisinama, kariai panaudos savo ginklus“, – pridūrė M.Blaszczakas.

Antradienį du Baltarusijos sraigtasparniai nedideliame aukštyje pažeidė Lenkijos oro erdvę, o pasienio teritorijos gyventojai užfiksavo jų buvimą ir pasidalijo vaizdo įrašais socialiniuose tinkluose.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltarusijos sraigtasparnis

Lenkijos kariuomenė iš pradžių neigė, kad buvo padarytas pažeidimas, o vėliau tą pačią dieną paskelbtame pareiškime tai patvirtino.

Jų pirminis atsakas sulaukė opozicijos kritikos ir raginimų gynybos ministrui atsistatydinti.

NATO narė Lenkija yra rytiniame aljanso flange.

Kremliaus Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas eksprezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį pranešė, kad nuo metų pradžios į Rusijos kariuomenę įstojo daugiau kaip 230 tūkst. žmonių.

Šiemet Maskva vykdė agresyvią verbavimo į kariuomenę kampaniją, siekdama atremti vykstantį Ukrainos kontrpuolimą ir išlaikyti per konfliktą užgrobtas teritorijas.

„Gynybos ministerijos duomenimis, nuo sausio 1 iki rugpjūčio 3 dienos (...) iš viso į karo tarnybą priimta daugiau kaip 231 tūkst. žmonių“, – tikina D.Medvedevas, kuris 2008–2012 metais ėjo prezidento pareigas.

Pernai rugsėjį prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė vadinamąją dalinę karinę mobilizaciją – pirmąją Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tai sukėlė šoką visoje šalyje ir paskatino dešimtis tūkstančių žmonių bėgti iš Rusijos.

Tad, siekdama išvengti antrosios mobilizacijos bangos, Maskva pasirinko plataus masto reklamos kampaniją, tikėdamasi suvilioti rusus dosniomis finansinėmis išmokomis.

Savo tikslų valdžia neskelbia, tačiau įvairūs skaičiavimai rodo, kad Maskva galbūt mėgina užverbuoti 400 tūkst. savanorių.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu pernai sakė, kad, Maskvai tęsiant puolimą Ukrainoje, kovinį personalą būtina padidinti iki 1,5 mln. žmonių.

Indija dalyvaus Saudo Arabijos savaitgalį rengiamame susitikime, kuriame bus ieškoma būdų pradėti derybas dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo, pranešė Azijos milžinės Užsienio reikalų ministerija.

Saudo Arabija pakvietė Indiją į dvi dienas truksiantį susitikimą Džidoje ir „dalyvavimas atitinka mūsų ilgalaikę poziciją, kad dialogas ir diplomatija yra kelias į priekį“, ketvirtadienį Naujajame Delyje žurnalistams sakė Indijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Arindamas Bagchi.

Jis nenurodė, kas atstovaus šaliai susitikime.

„Mes jums pranešime, kai galėsiu tai padaryti“, – sakė A.Bagchi.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sekmadienį patvirtino, kad Ukrainos organizuojamas viršūnių susitikimas dėl taikos vyks Saudo Arabijoje.

Tikimasi, kad dalyvaus Ukraina, JAV, Brazilija, Indija, Pietų Afrikos Respublika ir kelios kitos šalys.

Kyjivas savo 10 punktų taikos planą anksčiau yra apibūdinęs kaip apimantį Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimą, Rusijos karių išvedimą, visų belaisvių paleidimą, tribunolą už agresiją atsakingiems asmenims ir saugumo garantijas Ukrainai.

Kinija gali keisti savo retoriką dėl karo Ukrainoje, o jos delegacija gali nuspręsti prisijungti prie Ukrainos organizuojamų taikos derybų Saudo Arabijoje, pranešė leidinys „The Wall Street Journal“.

Pažymėta, kad Kinija vis dažniau susiduria su karo Ukrainoje keliama rizika. Tačiau Pekinas vis dar stengiasi išlaikyti neutralumą ir tyliai remti Rusiją. Naujausias dirgiklis Kinijai yra Rusijos pasitraukimas iš grūdų sandorio, nes Pekinas buvo vienas didžiausių Ukrainos grūdų pirkėjų.

Anksčiau taip pat pranešta, jog per vieną iš naktinių Rusijos atakų prieš Odesos uostamiestį buvo pataikyta į Kinijos konsulato pastatą. Negana to, nutrauktas privačios samdinių grupuotės „Wagner“ maištas Rusijoje Kinijai galėjo kelti naujų klausimų dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kurį Kinijos vadovas Xi Jinpingas ne karto vadino savo „geriausiu draugu“, galios.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos vadovas Xi JInpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Leidinyje pabrėžiama, jog karas Ukrainoje daro neigiamą poveikį Kinijos ekonomikai ir trukdo jai siekti savo pasaulinių tikslų Europoje.

Pasak „The Wall Street Journal“, Kinija keičia savo retoriką ir greičiausiai sutiks apsvarstyti Ukrainos „taikos formulę“ karui išspręsti. Tikimasi, kad Pekinas nusiųs delegaciją į ateinantį savaitgalį Saudo Arabijoje vyksiantį susitikimą dėl taikos Ukrainoje.

Tačiau straipsnio autoriai pažymėjo, kad kol kas Kinija nesiėmė jokių praktinių veiksmų, kad susitartų su Ukraina, ir toliau kritikuoja Vakarus. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Xi Jinpingas susitiko su Rusijos parlamento aukštųjų rūmų vadove Valentina Matvienko, o po kelių dienų jis paniekinamai atsiliepė apie Jungtinių Valstijų prezidento pasiuntinį klimato klausimais Johną Kerry.

Ukrainos taikos konferencija vyks Saudo Arabijoje rugpjūčio 5-6 d. Į aukščiausiojo lygio susitikimą pakviesta iki 30 šalių vadovų, įskaitant besivystančias šalis, tokias kaip Indija, Brazilija, Indonezija, Egiptas ir Meksika.

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas paaiškino, kad Saudo Arabijoje Ukraina kartu su kitomis valstybėmis nori suformuoti bendrą „taikos formulės“ viziją ir aptarti būsimo pasaulinio taikos aukščiausiojo lygio susitikimo galimybes.

Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas tviteryje pranešė, kad kovodami su organizuotu nusikalstamumu prokurorai ir teisėsaugos pareigūnai atskleidė plataus masto schemą, veikusią prisidengiant surogatinės motinystės paslaugomis.

Jo teigimu, nusikalstamos organizacijos „pardavinėjo“ naujagimius ir ieškojo pažeidžiamų moterų Charkivo srityje, pasinaudojo jų sudėtingomis aplinkybėmis ir siūlė joms pinigų, kad jos taptų surogatinėmis motinomis.

A.Kostinas tvirtino, jog tyrimo metu nustatyta, jog aštuoni kūdikiai buvo neteisėtai išvežti į užsienį, o dar vieno vaiko neteisėtam perdavimui buvo užkirstas kelias.

Dabar prokurorai rengia tarptautinės teisinės pagalbos prašymus, kad būtų nustatyta neteisėtai perkeltų vaikų buvimo vieta ir imtasi tolesnių priemonių jų teisėms apsaugoti, sakė jis.

„Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino gali laukti „staigi“ mirtis nuo „arbatos ar durų rankenos“. Jis vetavo kitų vadų naudojimąsi „Wagner“ kariais ir pasipriešino Rusijos prezidento Vladimiro Putino norams, o to Kremliaus vadovas neatleidžia.

Britų politikos analitikas Markas Galeotti pažymėjo, kad V.Putinas nenori prarasti „Wagner“ Ukrainoje, Afrikoje ir kitose pasaulio dalyse, todėl susitiko su J.Prigožinu ir kompanijos vadais, kad įtikintų juos tęsti kovą.

„AP“/„Scanpix“/Privačios karinės grupuotės 'Wagner" įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas Rostove prie Dono

„Įdomu, kad Rusijos prezidentas pasiūlė „Wagner“ ir toliau dalyvauti kare Ukrainoje, bet jau su kita vadovybe. Pasak V.Putino, daugelis lauko vadų, atrodo, tam neprieštaravo, tačiau įsikišo J.Prigožinas ir vetavo tai, sakydamas: „Ne, vaikinai tam nepritars“, - ekspertą citavo BRIEFLY.

Kartu M.Galeotti atkreipė dėmesį, kad nors Rusijos prezidentas susitarė su pagrindiniu "Wagner" vadovu, jis tokių dalykų nepamiršta ir neatleidžia.

„Jei jis dabar eis prieš Prigožiną, galimų ateities sandorių galimybės bus labai ribotos.

Todėl įtariu, kad šiuo atveju Prigožinui buvo suteikta galimybė. Jei jis ir toliau galės vykdyti verslą Afrikoje ir kituose Rusijos interesus atitinkančiuose regionuose, tai bus gerai ir puiku.

Jei ne, tai galbūt po metų, kai dulkės nusės ir niekas nekreips į jį dėmesio, Prigožinas bus nužudytas arba arbata, arba durų rankenėle“, - reziumavo politologas.

Ukrainos kovos su korupcija priežiūros tarnyba ketvirtadienį pranešė sulaikiusi ginkluotųjų pajėgų pareigūną, kuris kaltinamas už piniginį atlygį padėdavęs šaukiamojo amžiaus vyrams bėgti iš šalies.

Nuo tada, kai Kyjivas po Rusijos invazijos praėjusiais metais įvedė karo padėtį, 18–60 metų vyrams, fiziškai galintiems kariauti, draudžiama išvykti iš šalies, jie bet kada gali būti pašaukti į karinę tarnybą.

Ukrainos valstybinis tyrimų biuras pareiškime nurodė, kad pareigūnas, dirbęs Kyjivo miesto administracijoje ir vadovavęs vienam kariuomenės departamentui, išdavė suklastotų dokumentų, kuriais vyrai buvo pripažinti netinkamais karinei tarnybai.

Vyrams, galintiems pateikti šiuos dokumentus, leidžiama kirsti sieną.

„Paslaugos kaina vienam asmeniui buvo 10 000 dolerių (9,1 tūkst. eurų)“, – teigiama pranešime. Jame priduriama, kad įtariamasis buvo sučiuptas perduodantis dokumentus trims asmenims.

Rusijos invazijai tęsiantis jau antrus metus, Ukraina, norėdama kompensuoti netektis ir tęsti kontrpuolimą, kliaujasi šaukimais į kariuomenę.

Bandymai išvengti šaukimo į kariuomenę Ukrainoje ir Rusijoje buvo dažni dar prieš karą.

Sausį valdžia, siekdama sustabdyti šaukiamojo amžiaus vyrų nutekėjimą, nustatė priemones, leidžiančias atleisti valstybės tarnautojus ir itin svarbiuose sektoriuose dirbančius darbuotojus nuo tarnybos kariuomenėje.

Ketvirtadienį ES Taryba, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą ir Minsko dalyvavimą agresijoje, Baltarusijai pritaikė naujas sankcijas.

Europos Komisijos interneto svetainėje skelbiama, kad naujuoju sankcijų paketu užtikrinamas glaudesnis ES sankcijų Rusijai ir Baltarusijai suderinimas ir bus lengviau užtikrinti, kad Rusijos sankcijų nebūtų galima apeiti per Baltarusiją.

Be to, naujomis sankcijomis numatoma uždrausti eksportuoti į Baltarusiją tam tikras ypač jautrias prekes ir technologijas, kurios prisideda prie šalies karinės ir techninės pažangos.

Taip pat papildomai uždrausta eksportuoti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, prekes ir technologijas, tinkamas naudoti aviacijos ir kosmoso pramonėje. 

„Šios ribojamosios priemonės įvedamos dėl skubos, susijusios su kova su tam tikrų prekių ir technologijų, pasižyminčių dideliu slaptumu, apėjimu“, – sakoma pareiškime.

Maskvos srities Voskresensko mieste užsidegė akumuliatorių gamybos cechas ir pasigirdo sprogimai, pranešė Rusijos propagandos leidiniai „RIA Novosti“ ir RBC bei Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija. 

Pranešama, kad evakuoti 7 žmonės.

Rusijos „Telegram“ kanaluose skelbiamos nuotraukos ir vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Matomas didelis dūmų stulpas.

Liudininkai taip pat praneša apie sprogimus.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija nurodė, kad gesina gaisrą Maskvos srityje esančioje gamykloje.

Pranešama, kad Voskresensko miesto rajone, Moskovskajos gatvėje, dega 200 kvadratinių metrų ploto negyvenamasis pastatas, evakuoti 7 žmonės.

Europos Sąjunga paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalis spausti Rusiją atnaujinti sandorį, pagal kurį Ukrainai buvo leidžiama eksportuoti grūdus Juodąja jūra, sakoma laiške, su kuriuo ketvirtadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis G-20 aukščiausio rango diplomatams teigė, kad Maskvos pasitraukimas iš Jungtinių Tautų tarpininkaujamo sandorio yra naudingiausias Rusijos žemės ūkio sektoriui.

„Rusija toliau turės naudos iš didesnių maisto kainų ir didins savo rinkos dalį pasaulinėje grūdų rinkoje, smarkiai apribodama savo pagrindinės konkurentės eksporto galimybes“, – rašoma pirmadienio laiške.

J.Borrellis sakė, kad dabar Rusija pažeidžiamoms besivystančioms šalims siūlo grūdus su nuolaida, nes „apsimeta, kad sprendžia problemą, kurią pati sukūrė“.

„Tai ciniška politika, kai maistas sąmoningai naudojamas kaip ginklas naujoms priklausomybėms kurti, didinant ekonominį pažeidžiamumą ir pasaulinį maisto trūkumą“, – rašė J.Borrellis.

ES pareigūnas teigė, kad Rusiją būtų galima įtikinti grįžti prie sandorio, jei tarptautinė bendruomenė kalbėtų aiškiai ir vieningai.

„Todėl norėčiau paprašyti jūsų paramos raginant Rusiją grįžti prie derybų ir susilaikyti nuo išpuolių prieš Ukrainos žemės ūkio infrastruktūrą“, – sakė jis.

ES ir kitos svarbios Ukrainos sąjungininkės Vakaruose kurį laiką bando įtikinti G-20 valstybes, tokias kaip Indija ir Brazilija, spausti Rusiją dėl jos sprendimo atsisakyti grūdų sandorio.

27 šalių blokas yra įsitraukęs į, jo žodžiais, naratyvų mūšį su Maskva, siekdamas parodyti besivystančioms šalims, kad Kremlius kaltas dėl pasaulinių maisto kainų svyravimų.

J.Borrellis teigė, kad nors Rusija ir jos įsiveržusios pajėgos trikdo eksportą iš Ukrainos, kuri yra svarbi žemės ūkio produktų gamintoja, ES siekia sustiprinti kitus kelius į rinkas.

Jis primygtinai tvirtino, kad ES sankcijos Rusijai nėra nukreiptos prieš maisto produktų ir trąšų eksportą į trečiąsias šalis ir kad JT pasiūlė būdų, kaip užtikrinti, kad mokėjimai Maskvai galėtų būti vykdomi.

Rusija įtraukė Norvegiją į nedraugiškų valstybių sąrašą dėl esą nusitaikymo į jos diplomatus užsienyje, dar labiau pablogindama savo santykius su Vakarais.

Rusijos vyriausybė ketvirtadienį išleido įsakymą, kuriuo Norvegijos diplomatinė atstovybė Rusijoje gali įdarbinti ne daugiau kaip 27 vietos darbuotojus.

Balandį Norvegija išsiuntė 15 Rusijos ambasados darbuotojų dėl veiklos, nesuderinamos su jų diplomatiniu statusu. Atsakydama Rusija išsiuntė 10 Norvegijos diplomatų, o Norvegija tai pavadino keršto aktu.

„AFP“/„Scanpix“/Norvegijos užsieni oreikalų ministrė Anniken Huitfeldt

Norvegijos užsienio reikalų ministerija teigė dar negavusi oficialios informacijos iš Rusijos pareigūnų, tačiau teigti, kad Norvegija yra nedraugiškai nusiteikusi Rusijos atžvilgiu, nėra jokio pagrindo.

„Šiandieninė padėtis susidarė dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Rusija gali pati nuspręsti nutraukti karą“, – vietos žiniasklaidai sakė Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt.

A.Huitfeldt pridūrė, kad abi valstybės, turinčios bendrą sieną Arktyje, yra suinteresuotos palaikyti veiksmingus diplomatinius santykius, taip pat ir sunkiais laikais.

2021 metais gegužę Rusija į nedraugiškų valstybių sąrašą įtraukė Jungtines Valstijas ir Čekiją, o 2022 metų liepą – Graikiją, Daniją, Slovėniją, Kroatiją ir Slovakiją.

Kazachstano interneto naudotojų ekranuose, vykstant Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, vis dažniau pasirodo skelbimai, kuriuose siūloma beveik 5000 eur7 dolerių išmoka už prisijungimą prie Rusijos kariuomenės, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Kazachstane, buvusioje sovietinėje respublikoje, besiribojančioje su Rusija, gyvena daugiau kaip 3 mln. etninių rusų. Ši šalis tradiciškai yra viena iš artimiausių Rusijos sąjungininkių, tačiau Astanos vyriausybė nepalaikė to, ką Maskva vadina „specialia karine operacija“ Ukrainoje, ir ragino siekti taikos.

Reklamose, su kuriomis susipažino ir „Reuters“ žurnalistai, aiškiai orientuotose į kazachus, vaizduojamos Rusijos ir Kazachstano vėliavos ir šūkis „Petys į petį“. Pasirašiusiems sutartį su Rusijos kariuomene žadama vienkartinė 495 tūkst. Rusijos rublių (4807 eurų) išmoka, ne mažesnis kaip 190 tūkst. rublių (1845 eurų) mėnesinis atlyginimas ir neskelbiamos papildomos išmokos.

„AP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Skelbimai veda į interneto svetainę, kurioje potencialiems naujokams siūloma galimybė prisijungti prie Rusijos kariuomenės Sachalino regione Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Tinklalapio savininku nurodoma Sachalino regiono žmogiškojo kapitalo vystymo agentūra – vietos valdžios įsteigta organizacija.

Jos skambučių centro operatoriai teigė negalintys komentuoti skelbimo patalpinimo, o organizacija neatsakė į elektroniniu paštu išsiųstus klausimus. Pagal Kazachstano įstatymus dalyvauti kariniuose konfliktuose užsienyje už užmokestį yra neteisėta.

Kitų buvusių sovietinių Centrinės Azijos šalių gyventojai agentūrai „Reuters“ sakė, kad kai kurie jų tautiečiai įstojo į Rusijos kariuomenę arba privačias Rusijos samdinių grupes, tokias kaip „Wagner“, tačiau dažniausiai verbavimas vykdavo Rusijoje, kur dirba milijonai uzbekų, tadžikų ir kirgizų darbininkų migrantų.

Kirgizijoje vienas vietos gyventojas gegužės mėn. buvo nuteistas 10 metų kalėjimo už prisijungimą prie Rusijos įgaliotųjų pajėgų Ukrainos Luhansko srityje. Šią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad svarsto vieno Rusijos politiko prašymą suteikti šiam vyrui Rusijos pilietybę, kad Maskva galėtų spausti Biškeką paleisti jį į laisvę ir leisti grįžti į Rusiją.

Ukrainos Valstybinis tyrimų biuras įteikė pranešimą apie įtarimus pareigūnams, dėl kurių veiksmų 2023 m. sausio 18 d. lėktuvo katastrofoje žuvo Vidaus reikalų ministerijos vadovybė.

„Tyrimų biuras įteikė pranešimą apie įtarimus penkiems Ukrainos valstybinės nepaprastosios padėties tarnybos pareigūnams. Jie pažeidė skrydžio saugos taisykles sraigtasparniu, kuriuo skrido Vidaus reikalų ministerijos vadovybė. Orlaivis sudužo 2023 m. sausio 18 d. Brovaruose“, – teigiama pranešime.

Pranešimai apie įtarimą buvo įteikti:

– Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Aviacijos ir oro paieškos ir gelbėjimo departamento vadovui,

– laikinai einančiam padalinio vado pareigas;

– vado pavaduotojui skrydžio mokymui;

– aviacijos eskadrilės vadui;

– Ukrainos VSAT Civilinės saugos operatyvinės ir gelbėjimo tarnybos Specialiosios aviacijos būrio skrydžių saugos tarnybos vadovui iš Nižyno.

Tyrimo metu nustatyta, kad pareigūnai šiurkščiai pažeidė skrydžių saugos ir oro transporto naudojimo taisykles, dėl to žuvo žmonės.

Pažymima, kad tyrėjai minutė po minutės atkūrė katastrofos dieną, įskaitant juodųjų dėžių iššifravimą.

Tarptautinis baudžiamasis teismas gali išduoti naujus Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderius dėl „Wagner“ nusikaltimų, praneša „Amerikos balsas“, remdamasis apklaustais ekspertais.

Po „Wagner“ samdinių bandymo įvykdyti perversmą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad ši kovotojų grupuotė buvo visiškai finansuojama iš Rusijos biudžeto.

„Šis pareiškimas atveria naujas galimybes Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorams ištirti masinius karo nusikaltimus, kuriuos įvykdė “Wagner„ kovotojai, ir nustatyti tiesioginį ryšį tarp šių nusikaltimų ir Rusijos vadovybės, įskaitant V. Putiną“, – rašoma straipsnyje.

Imago / Scanpix nuotr./Vladimiras Putinas

Taigi, pasak TBT pirmininko Peterio Hoffmanno, nauji arešto orderiai pirmiausia priklauso nuo Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro veiksmų.

„Jis gali prašyti TBT ikiteisminio tyrimo teisėjų išduoti arešto orderį, o šie nuspręs, ar yra pagrindo ateityje išduoti arešto orderį. Tačiau prokuroras neabejotinai leido suprasti, kad jis aktyviai vykdo naujus tyrimus Ukrainoje, taip pat kitose šalyse, ir mes tikimės, kad šiuo atžvilgiu bus imtasi daugiau veiksmų“, – sako O.Hoffmannas.

Ketvirtadienį Maskvos teismas skyrė „Apple“ 400 000 rublių (3 898 eurų) baudą už tai, kad kompanija neištrynė „netikslaus“ turinio apie tai, ką Rusija vadina „specialia karine operacija“ Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra „Tass“.

„Tass“ teigė, kad tai pirmas kartas, kai „Apple“ buvo nubausta už tokį nusižengimą.

123RF.com nuotr./„Apple“

Netrukus po to, kai Maskva 2022 m. vasario mėn. pasiuntė dešimtis tūkstančių karių į Ukrainą, bendrovė sustabdė visų produktų pardavimą Rusijoje ir apribojo „Apple Pay“ paslaugą šalyje, rašo „The Guardian“.

„Apple“ iš karto neatsakė į „Reuters“ elektroniniu paštu išsiųstą prašymą pateikti komentarą.

Maskva jau daugelį metų konfliktuoja su didžiosiomis technologijų kompanijomis dėl turinio, cenzūros, duomenų ir vietinio atstovavimo ginčuose, kurie paaštrėjo po to, kai Rusija pasiuntė savo ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą.

Vasario mėn. Rusijos federalinė antimonopolinė tarnyba (FAS) pranešė, kad „Apple“ sumokėjo 906 mln. rublių baudą Rusijos antimonopolinėje byloje dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi mobiliųjų programėlių rinkoje.

Baltarusija ir Lenkija iškvietė viena kitos ambasadorius po to, kai Lenkija antradienį pareiškė, kad du Baltarusijos sraigtasparniai pažeidė jos oro erdvę.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Lenkijos reikalų patikėtinį Martiną Wojciechowskį, kad šis paneigtų kaltinimus po „Baltarusijos pusės atlikto išsamaus patikrinimo“, sakoma trečiadienį paskelbtame ministerijos pareiškime. 

Baltarusijos pareigūnai teigia pateikę sraigtasparnių skrydžio trajektoriją, kad įrodytų, jog pažeidimo nebuvo, ir paragino Lenkiją neaštrinti situacijos.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija taip pat pabrėžė, kad „deeskaluoti ir taip sudėtingą padėtį dvišaliuose santykiuose įmanoma tik abipusiai pagarbaus ir konstruktyvaus dialogo rėmuose“.

Po įtariamo incidento Lenkija trečiadienį išreiškė „labai griežtą protestą“ prieš Baltarusiją – Varšuva išsikvietė Minsko reikalų patikėtinį.

NATO narė taip pat informavo apie incidentą, kuris, kaip įtariama, įvyko į pietus nuo Suvalkų koridoriaus.

Krymo totorių Medžliso vadovas Refatas Čubarovas pasidalijo savo pastebėjimais apie Krymo tilto būklę ir išreiškė nuomonę, kad statinys neatlaikys trečiojo smūgio.

Anot jo, tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į didelius remonto darbus ir pastarojo meto okupantų pastangas apsaugoti šį statinį.   

„Kalbant apie tiltą. Mes jį stebime. Eismas dažnai stabdomas, nes jie (okupacinė valdžia – UNIAN) skelbia įvairias priežastis. Dabar jie dėl to baiminasi. Jie stengiasi jį apsaugoti. Ir kartu matome, kad prasidėjęs remontas bus ilgas. Atrodo, kad tilto laukia trečias smūgis, o jis gali būti ir galutinis“, – sakė R.Čubarovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Degantis Krymo tiltas

Jis pažymėjo, kad šis tiltas jau nebėra karinio susisiekimo objektas, tačiau jis vis tiek turi būti nugriautas, nes rusams jis yra it tam tikras sakralinis statinys.

Pasak R.Čubarovo, ryšys tarp okupuoto Krymo ir šalies agresorės teritorijos per Kerčės sąsiaurį dabar yra labai ribotas, nes rusų paleisti keltai yra šeši, jų galimybės ribotos.

Ketvirtadienį Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Rusijos privačių samdinių pajėgų „Wagner“ kovotojai perkeliami prie rytinio NATO sparno, siekiant destabilizuoti karinį aljansą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Wagner“ kariai pradėjo treniruotis su Baltarusijos nacionaline kariuomene, todėl Lenkija pradėjo daugiau kaip 1 000 savo karių perkėlimą arčiau sienos.

Antradienį ji apkaltino Baltarusiją pažeidus jos oro erdvę kariniais sraigtasparniais, apie kuriuos socialiniuose tinkluose pranešė Bialovežos gyventojai.

Gitano Nausėdos feisbuko nuotr./Gitanas Nausėda ir Mateuszas Morawieckis

„Turime suprasti, kad provokacijų skaičius didės“, – po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Lenkijos rytuose sakė kaimyninės valstybės premjeras.

„Wagner“ grupė yra labai pavojinga ir jie perkeliami į rytinį flangą, kad jį destabilizuotų“, – pabrėžė jis.

Politikai susitiko Suvalkų koridoriuje – strategiškai svarbioje Lenkijos teritorijoje tarp Baltarusijos ir Rusijos eksklavo Kaliningrado, jungiančioje Baltijos šalis su kitomis NATO narėmis.

G.Nausėda sakė, kad „Wagner“ kovotojų skaičius Baltarusijoje gali būti didesnis nei 4000.

„Turime kalbėti ne tik apie priemones nacionaliniu lygmeniu, bet ir ... ką reikėtų daryti, jei ši situacija dar labiau komplikuotųsi, įskaitant sienos su Baltarusija uždarymą“, – pažymėjo Lietuvos prezidentas.

„Tai turėtų būti daroma koordinuotai tarp Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos“, – pridūrė jis.

Per rusų apšaudymą ketvirtadienį buvo apgriauta Ukrainos pietuose esančio Chersono Šv. Kotrynos katedra, kurioje kažkada buvo laikomi garsaus XVIII amžiaus rusų generolo feldmaršalo palaikai.

Ukrainos gelbėjimo tarnyba pranešė, kad keturi jos darbuotojai buvo sužeisti per antrą katedros apšaudymą, įvykusį jiems gesinant gaisrą po pirmojo apšaudymo.

Dar keturi žmonės buvo sužeisti per pirmąjį apšaudymą, kurio metu taip pat nukentėjo pro šalį važiavęs troleibusas, nurodė Generalinė prokuratūra.

Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas anksčiau platformoje „Telegram“ paskelbė, kad per pirmą apšaudymą buvo sužeisti trys tuo metu pro katedrą važiavusio troleibuso keleiviai, jie paguldyti į ligoninę.

39 metų moteriai ir 53 metų vyrui teikiama medicininė pagalba, atliekami tyrimai, o 74 metų vyras patyrė sunkius krūtinės ląstos ir galvos sužeidimus, jo būklė sunki, sakė O.Prokudinas.

Ataka Chersone, dar kartą atkreipusi dėmesį karo keliamą pavojų Ukrainos kultūros paminklams, surengta po to, kai praėjusią savaitę buvo smarkiai apgriauta ukrainiečių branginama katedra Odesoje.

1781 metais pastatyta Chersono katedra yra vienas garsiausių miesto pastatų. Kažkada čia buvo palaidotas kunigaikštis Grigorijus Potiomkinas, Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritas. G.Potiomkinas įvedė Rusijos kontrolę pietrytinėse dabartinės Ukrainos dalyse, jo pastangomis prie Rusijos 1784 metais buvo prijungtas Krymas.

Palaikai buvo išgabenti pernai, kai Chersoną dar buvo okupavusios Rusijos pajėgos. Jos iš šio miesto pasitraukė lapkritį, per ukrainiečių kontrpuolimą – tai buvo didelė Ukrainos pergalė ir žeminamas pralaimėjimas Kremliui.

Ukrainai atsiėmus Chersoną šis iškart tapo fronto miestu ir yra kasdien rusų apšaudomas iš kito Dnipro upės kranto. Rusai dažnai taikosi į civilius rajonus, nuolat būna aukų.

Vieno iš Nacionalinės gvardijos operatyvinės brigados padalinių kariai įžengė apie 650 metrų į priešo teritoriją, pusantro kilometro išilgai fronto, ir įsitvirtino ant užimtos linijos. 

Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, gvardiečiai tęsė puolimą šiame rajone gynybos pajėgų smogiamųjų grupių sudėtyje.

Marjinkos ir Berdiansko kryptimis paskirtos Nacionalinės gvardijos pajėgos ir priemonės laiko gynybos linijas, neleisdamos rusams pasiekti teigiamo rezultato.

Tuo pat metu Kupjansko sektoriuje Nacionalinės gvardijos pajėgos ir priemonės patikimai laiko savo pozicijas, o specialiųjų pajėgų padaliniai toliau vykdo oro žvalgybą. 

Sumų srities pasienio rajonuose Nacionalinė gvardija imasi priemonių iš anksto atskleisti priešo diversinių žvalgybos grupių ketinimus ir užkirsti kelią jų veiklai mūsų teritorijoje, o Chersono sektoriuje toliau vykdo humanitarinį išminavimą, stabilizavimo veiklą ir kitas užduotis, skirtas gynybos pajėgų veiksmams paremti.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sakė, kad Ukrainos saugumo tarnybos atstovai dalyvavo abiejose Kerčės tilto sprogdinimo operacijose.

Jis sakė, kad rusų vykdoma Juodosios jūros blokada yra ne tik nepagarba Ukrainai iš Rusijos pusės, bet ir nepagarba visai pasaulio visuomenei, nes naudojimasis vandenimis yra tarptautinė teisė.

O.Danilovas pabrėžė, kad Rusija pažeidžia visus tarptautinius įstatymus, įskaitant jūrų teisę, tik todėl, kad pati to nori.

„Žinoma, Rusijai tai baigsis labai, labai blogai. Tai tik laiko klausimas“, – sakė jis. 

„Scanpix“/AP nuotr./Palydovinėse nuotraukose – atakuotas Krymo tiltas

Be to, paklaustas, ar Ukraina jau patvirtino savo pareiškimus, kad Juodojoje jūroje Rusijos laivus laikys kariniais taikiniais, O.Danilovas pažymėjo, kad „mes periodiškai ne tik patvirtiname, bet ir įrodome tai savo veiksmais“.

Jis priminė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius, kad karas grįš į Rusijos teritoriją. 

„Jei matėte tam tikrus įvykius, kurie periodiškai vyksta tiesiogiai Maskvoje, turėkite omenyje, kad Rusijos partizanai puikiai veikia Rusijos Federacijos teritorijoje“, – sakė O.Danilovas.

Naujoje ataskaitoje teigiama, kad Ukraina, ieškodama alternatyvių būdų apsirūpinti pakankamu ginkluotės kiekiu kovai su Rusijos kariuomene, spausdina bombas 3D spausdintuvu. Kai kurios iš jų kainuoja vos 3,85 JAV dolerio (3,5 euro), rašo „Business Insider“.

„The Economist“ pranešė, kad pritrūkus ginklų ir amunicijos, Ukraina ėmėsi gaminti bombų dalis su 3D spausdintuvų pagalba.

Pranešime teigiama, kad viena grupė, gaminanti 3D spausdintas bombas, per pastaruosius keturis mėnesius pagamino jų daugiau kaip 30 000, o grupės, žinomos kaip „Swat“, lyderis sakė, kad gamyba tik auga.

Kita grupė, gaminanti 800 g prieštankinių bombų korpusus, sakė, kad per savaitę pagamina apie 1000 bombų.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donecko srityje

Ukrainai nedraudžiama naudoti savo karinio pramoninio komplekso sukurtų ginklų smūgiams Rusijos teritorijai, nacionalinio teletilto eteryje pabrėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas.

Pasak jo, Ukraina įsipareigojo tokiems smūgiams nenaudoti savo partnerių suteiktų ginklų.

„Esame sudarę susitarimus su savo partneriais, kad nenaudosime jų ginklų smūgiams į Rusijos Federacijos teritoriją, jog jie nebūtų kaltinami dalyvavimu Rusijos Federacijos sukeltame kare, tačiau tai netaikoma mūsų karinio-pramoninio komplekso pagamintiems ginklams“, – pažymėjo jis.

Sekretorius pridūrė, kad kol kas dirbama ties kokybės aspektu, tačiau jau esama tam tikrų pasiekimų, bet ne viską galima atskleisti.

„Scanpix“/AP nuotr./Oleksijus Danilovas

„Jie (Ukrainos bepiločiai orlaiviai) turėtų ne tik judėti, bet ir būti tinkamoje vietoje, tinkamu laiku ir daryti tai, ką jie turi daryti ir ką daro periodiškai“, – sakė jis.

Savaitgalį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karas grįžta į Rusiją. Pastaruoju metu maskviečiai tai pajuto net kelias dienas iš eilės. Liepos 30 d. naktį Maskvą atakavo bepiločiai lėktuvai, vienas jų rėžėsi į „Moscow City“ biurų bokštą.

Naktį į antradienį, rugpjūčio 1 d., Maskvą vėl atakavo bepiločiai orlaiviai – nepilotuojamas orlaivis taikėsi į tą patį „Moscow City“ bokštą kaip ir pirmąjį kartą.

Pasak karinio eksperto Romano Svitano, įvykdyta pakartotinė bepiločių orlaivių ataka prieš „Moscow City“ bokštą gali reikšti, kad jis yra vienas svarbiausių Ukrainos kariuomenės taikinių.

Dienraščio „The Wall Street Journal“ duomenimis, po pastarųjų smūgių „Moscow City“ bokštui Ukraina ruošiasi masiniam Maskvos puolimui, kuriame dalyvaus dešimtys dronų.

Maskvos vertybinių popierių akcijų biržos indeksas grįžo į prieš invaziją į Ukrainą matytą lygį, nes šalies investuotojai mano, kad akcijos šiuo metu yra saugesnė alternatyva už nuvertėjančius rublius, rašo „Business Insider“.

Antradienį „Moex Russia“ indeksas užsidarė ties 3093,64 punkto – tai yra aukščiau nei 2022 m. vasario 24 d., kai Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą.

Mažmeniniai investuotojai atsigręžė į šalies akcijų rinką, nes Vakarų sankcijos ir Kremliaus vykdoma kapitalo kontrolė iš esmės privertė juos laikyti pinigus Rusijoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

Scanpix/Evgeny Sinitsyn/Xinhua via ZUMA Press/Rusijos akcijų birža

Rusijos kariškiai apšaudė Graikijos konsulato pastatą Chersone, taip pat bankus ir ikiteisminio sulaikymo centrą.

Apie tai pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Priešas smogė 27 srities gyvenviečių rajonams, bankų “Ukrsibbank„ ir “Kredobank„ patalpoms (Chersonas), ikiteisminio sulaikymo centro teritorijai (Chersonas), Graikijos Respublikos garbės konsulato patalpoms (Chersonas)“, – išvardino jis.  

Remiantis Rusijos valstybinės žiniasklaidos pranešimais ir nuotraukomis socialiniuose tinkluose, kurias teigia patikrinusi žiniasklaidos grupė CNN, valdžios institucijos visoje Rusijoje praneša apie virtinę išpuolių prieš registracijos į kariuomenę biurus ir dėl to kaltina telefoninius sukčius. 

Antradienį incidento metu valdžios institucijos sulaikė moterį, kuri bandė mesti Molotovo kokteilį į karinės įskaitos biurą pietvakariniame Stavropolio mieste. Pasak regiono gubernatoriaus Vladimiro Vladimirovo, nukentėjusiųjų nebuvo.

Tuo tarpu trečiadienį Sankt Peterburge buvo sulaikyta moteris, kuri bandė padegti karinės įskaitos biuro duris, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. 

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtoje nuotraukoje, kurią CNN geolokalizavo kaip į pietryčius nuo Maskvos esantį Kuzminkų rajono karinės įskaitos biurą, matyti, kad antradienį, po, atrodo, dar vieno tokio išpuolio, jo durys taip pat buvo padegtos.

Pasak CNN, vaizdo įraše, kuriame užfiksuoti padariniai, matyti valdžios institucijų aptverta įvykio vieta ir tos pačios durys, kurios nebedegė, bet buvo smarkiai apdegusios.

Kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad gaisras kilo antradienį po to, kai 62 metų moteris į biurą metė Molotovo kokteilį. 

Per pastarąsias dvi dienas pranešta apie daugiau kaip 10 padegimų karinės įskaitos biuruose arba su jais susijusiose institucijose, o valstybinė žiniasklaida teigia, kad daugeliu atvejų „kaltininkai tapo telefoninių sukčių aukomis“.

„Jie verčia aukas atlikti finansines operacijas, o tada manipuliuodami ir žadėdami grąžinti pinigus siūlo įvykdyti teroristinį išpuolį“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos saugumo agentūra.

„Jų aukos paprastai yra socialiai pažeidžiamų piliečių kategorijos arba asmenys, atsidūrę sunkioje gyvenimo situacijoje, lengvai pasiduodantys įtaikai“, – priduriama pranešime.

Teigiama, kad įšpuoliai įvykdyti po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymus, kuriais pratęsiamas šaukimo į kariuomenę amžius, taip pat didinamos baudos ir griežtinamos taisyklės bandantiems išvengti šaukimo į kariuomenę.

Po per paskutines dienas įvykdytų išpuolių, kurių metu buvo naudojami dronai kamikadzės, Rusija gali smogti Ukrainai raketomis, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos pietų gynybos pajėgų atstovė spaudai Natalija Humeniuk.

Jos teigimu, Rusijos pajėgos Juodojoje jūroje dislokavo raketų nešėjus.

„Laivų grupuotė dislokuota gana galingai – 17 laivų Juodojoje jūroje, 1 laivas, kaip įprasta, budi Azovo jūroje. Du raketų nešėjai toliau budi kovinėje parengtyje – antvandeninėje ir povandeninėje, jie turi 12 raketų „Kalibr“, – sakė N.Humeniuk.

Atstovė spaudai tvirtino, kad daugelis veiksnių indikuoja, jog jie gali rengtis naujam puolimui.

„Analizė rodo, kad po priešas raketas naudoja remdamasis duomenimis, gautais analizuojant ankstesnę ataką. Tai reiškia, kad jie aptinka priešlėktuvinės gynybos sistemas ir numato maršrutus raketoms, darančioms didžiausią žalą“, – aiškino ji.

Praėjusią naktį Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą Irano gamybos kamikadzių dronais. Priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino 23 dronus, tačiau keleto pataikymų neišvengta.

37 metų Igoris Sofonovas, buvęs privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinys, anksčiau teistas ir neseniai grįžęs iš karo Ukrainoje, buvo suimtas Karelijoje dėl šešių žmonių nužudymo. Jis neigia savo kaltę.

Kaip rašoma interneto svetainėje „Sever.Realii“, rugpjūčio 1 d. Karelijos Prionežo rajono Derevjanojės kaime buvo rasti šešių vietos gyventojų kūnai su durtinėmis žaizdomis. Žmogžudystės buvo įvykdytos dviejuose privačiuose namuose, esančiuose už dviejų šimtų metrų vienas nuo kito. Pirmajame name buvo nužudyti du vyrai – tėvas ir sūnus, o antrajame – trys vyrai ir moteris. Abu namus bandyta sudeginti, kad būtų paslėpti nusikaltimų įrodymai.

Praėjus šešioms valandoms po to, kai buvo rasti kūnai, policija sulaikė įtariamuosius masine žmogžudyste – I.Sofonovą ir 38 metų Maksimą Bočkariovą.

Žiniasklaidos pranešimais, abu jie anksčiau toje pačioje kolonijoje atliko ilgas bausmes: pirmasis – už pasikėsinimą nužudyti, plėšimą, vagystę ir vagystę, antrasis – už išžaginimą, seksualinio pobūdžio smurtinius veiksmus, taip pat už plėšimą, vagystę ir vagystę.

Būtent kolonijoje 2022 m. I.Sofonovas buvo užverbuotas „Wagner“ ir išsiųstas į Ukrainą kovoti. Vėliau jam buvo suteikta malonė.

Pasak Derevjanojės kaimo gyventojų, iš karo jis grįžo šių metų pavasarį.

„Telegram“ kanalas „Daily Karelia“, remdamasis I.Sofonovo bendramoksliais, teigia, kad grįžęs iš fronto buvęs „Wagner“ kovotojas daug gėrė. Apie M.Bočkariovo biografiją nieko nepranešama, jo advokatas teigia, kad vyras kaltinimus neigia, o policijos areštinėje buvo sumuštas.

Po nesėkmių pirmosiomis kontrpuolimo savaitėmis Ukrainos ginkluotosios pajėgos nustojo taikyti amerikietiškus kovos metodus ir grįžo prie patikrintos taktikos, laikraštis „The New York Times“ citavo JAV pareigūnus ir nepriklausomus analitikus.

Pasak laikraščio, prezidento Joe Bideno administracija tikėjosi, kad Vakaruose apmokytos devynios brigados, iš viso apie 36 tūkst. vyrų, mūšio lauke parodys amerikietiškojo kariavimo būdo pranašumą prieš rusiškąjį.

Pagrindinis skirtumas tarp amerikiečių ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų taikomo metodo yra centralizuotos vadovavimo sistemos nebuvimas. Visų pirma amerikiečių kovotojai turi teisę mūšio lauke patys priimti sprendimus. Skiriasi ir kombinuotų ginklų taktika – pėstininkų, tankų ir artilerijos atakos koordinuojamos pagal bendrą planą.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Tačiau Vakarų apmokytos Ukrainos brigados, patekusios į mūšio lauką, iš karto įklimpo minų laukuose, nuolat apšaudomos rusų artilerijos ir aviacijos. Pasak JAV pareigūnų ir karo analitikų, vienas būrys nesugebėjo pasinaudoti naktine ataka, nes ją vis atidėliojo ir vilkino iki aušros. Kito būrio vadai dėl itin prastų rezultatų turėjo jį apskritai pašalinti iš mūšio lauko.

Todėl Ukrainos vadai nusprendė atsisakyti amerikietiškų kariavimo būdų ir susitelkti į seną taktiką – artilerijos ir tolimojo nuotolio raketų naudojimą, teigia JAV pareigūnai. Kartu jie pabrėžia, kad tokia taktika yra mažiau veiksminga ir grasina Ukrainai vakarietiškos amunicijos išsekimu.

Nepaisant to, Ukraina vis dar gali grįžti prie JAV taktikos, sakė buvęs NATO jungtinių pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Philipas Breedlove'as. Pasak jo, tai įvyks, kai ukrainiečiai pralauš Rusijos gynybos liniją.

Birželio 4 d. Kyjivas pradėjo plataus masto kontrpuolimą, tačiau po dviejų savaičių padarė operatyvinę pertrauką taktikai peržiūrėti, rašė „The Wall Street Journal“. Tuo metu laikinas atakų nutraukimas buvo aiškinamas būtinybe išspręsti Rusijos oro pranašumo problemą.

Liepos pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo Vakarų sąjungininkams artimiausiu metu paspartinti kontrpuolimą.

Po to ukrainiečiai perėjo prie naujo puolamųjų operacijų etapo, sutelkdama pajėgas pagrindiniam smūgiui šalies pietryčiuose, rašė „The New York Times“. Ukrainos pajėgos užsibrėžė tikslą pasistūmėti pietuose per minų laukus ir kitus įtvirtinimus į Tokmaką, o paskui į Melitopolį. Tai turėtų padalyti užimtą teritoriją ir apsunkinti Rusijos pajėgų aprūpinimą bei koordinavimą.

Naujoje Jeilio Humanitarinių tyrimų laboratorija paskelbė ataskaitą, kurioje apžvelgiama okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos plačiai vykdoma pasportizacijos kampanija.

Anksčiau pranešta, kad tose srityse gyvenantys ukrainiečiai yra verčiami priimti Rusijos pilietybę arba susiduria su atsakomosiomis priemonėmis, įskaitant galimą deportaciją ar sulaikymą.

Jeilio universiteto tyrėjai nustatė, kad okupuotų Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionų gyventojai tapo sistemingų pastangų atimti iš jų Ukrainos tapatybę taikiniais.

„AFP“/„Scanpix“/Vyras laukia rusiško paso okupuotame Melitopolyje

Rusijos pilietybės nesiekiantys ukrainiečiai „patiria grasinimus, gąsdinimus, humanitarinės pagalbos ir būtiniausių reikmenų apribojimus, galimą sulaikymą ar deportaciją – visa tai daroma siekiant priversti juos tapti Rusijos piliečiais“, teigiama ataskaitoje.

Rusijos veiksmai yra „klasikiniai karo nusikaltimai ta prasme, kad jie apriboja arba atima iš žmonių galimybes naudotis svarbiausiomis paslaugomis ir ištekliais, kuriais Rusija privalo leisti naudotis visiems žmonėms, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir humanitarinėmis sistemomis“, – anksčiau žiniasklaidos grupei CNN sakė Jeilio visuomenės sveikatos mokyklos vykdomasis direktorius Nathanielis Raymondas.

Maskva ne kartą teigė, kad nuo 2014 m., po Krymo aneksijos ir Ukrainos teritorijų okupacijos 2022-aisiais, kai pradėjo visapusišką invaziją, Rusijos pasus išdavė daugiau kaip 3 mln. ukrainiečių.

Gegužę Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas tikino, kad Maskva išdavė pasus beveik 1,5 mln. žmonių, gyvenančių nuo praėjusių metų spalio užgrobtose Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių dalyse.

„Nuo to laiko šis skaičius išaugo, o vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LLR) vadovai teigia, kad trys ketvirtadaliai šios srities [regiono] gyventojų gavo Rusijos pilietybę“, – rašoma pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė keletą dekretų, kuriais verčia ukrainiečius perimti Rusijos pasus, taip pažeisdamas tarptautinę humanitarinę teisę.

„AFP“/„Scanpix“/Chersono gyventojams išduodami rusiški pasai

Ataskaitoje pateiktas vis agresyvesnių priemonių, kuriomis siekiama daryti spaudimą ukrainiečiams arba priversti juos tapti Rusijos piliečiais, grafikas, prasidedantis neteisėta Krymo aneksija 2014-aisiais. Laiko juosta tęsiasi iki 2024 m. liepos mėn., kai pagal naujus Rusijos įstatymus Rusijos pilietybės neturintys gyventojai bus laikomi „užsieniečiais“ arba „asmenimis be pilietybės“ ir galės būti sulaikomi ir (arba) deportuojami į Rusiją.

Apie sulaikymo ir deportacijos centrų statybas dar birželį pranešė vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovas. Pažymėta, jog rusiškų pasų neturintiems Ukrainos gyventojams gali grėsti deportacija ir į atokias Rusijos vietoves.

Ukrainiečių pažeidžiamu Maskva apdairiai pasinaudojo ir po Kachovkos užtvankos susprogdinimo, dėl kurio kilo plataus masto potvynis. Ataskaitoje teigiama, jog Rusija savo piliečiams pažadėjo kompensacijas už potvynio padarytą žalą, tuo tarpu turintiems Ukrainos pasus – pasiūlytos tik nedidelės fiksuotos išmokos. 

„Nors pagal tarptautinę teisę valstybėms suteikiama plati diskrecija dėl pilietybės suteikimo, paprotinė tarptautinė teisė aiškiai draudžia suteikti pilietybę be sutikimo arba per prievartą“, – pažymėta Jeilo universiteto tyrėjų išvadose.

Ukrainos valstybinio transliuotojo „Suspilne“ duomenimis, per Rusijos smūgį Chersono bažnyčiai buvo sužeisti trys civiliai gyventojai ir keturi gelbėjimo tarnybų darbuotojai.

„Rusijos kariuomenė apšaudė bažnyčią Chersono centre – trys žmonės, važiavę troleibusu pro katedrą, buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę“, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė Chersono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

39 metų moteriai ir 53 metų vyrui teikiama medicininė pagalba, atliekami tyrimai, o 74 metų vyras patyrė sunkius krūtinės ląstos ir galvos sužeidimus, jo būklė sunki, teigė administracijos vadovas.

„Gesinant gaisrą, kilusį dėl bažnyčios apšaudymo, įvyko pakartotinis išpuolis: buvo sužeisti keturi gaisrą gesinę gelbėtojai“, – pranešė valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Rusija ketvirtadienį paskelbė numušusi septynis dronus Kalugos regione, už mažiau nei 200 km nuo Maskvos.

Gynybos ministerijos pranešime nurodoma, kad ji Kalugoje sužlugdė „teroristinę ataką pasitelkiant dronus“.

Platformoje „Telegram“ parašė regiono gubernatorius Viačeslavas Šapša patvirtino, kad buvo numušti septyni dronai.

Aukų, pasak jo, nebuvo.

Pastaruoju metu atakų, nukreiptų prieš Rusijos sostinę ir kitus miestus, padaugėjo.

Antradienį Rusija paskelbė, kad sužlugdė kelias dronų atakas Maskvoje, bet vienas iš dronų smogė pastatui, panašų smūgį patyrusiam ir praėjusį savaitgalį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį perspėjo, kad Rusijai gresia karas, o šalies simboliniai centrai ir karinės bazės taps taikiniais. 

„AP“/„Scanpix“/„Moscow City“ pastatas

„Susirėmimai ir toliau tęsiasi, vyksta nedideli Ukrainos pajėgų puolimai mažomis grupėmis, bet jie gerokai mažiau intensyvūs. Laikinai pereinama prie pozicinių mūšių, kada visas darbas tenka artilerijai“, – trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ rašė karo ekspertas Egidijus Papečkys.

Jo teigimu, ukrainiečiams pavyko tvirtai stabilizuoti gynybą Kreminos rajone, o rusams – aplink Bachmutą.

„Kai kur net artilerijos ugnis tapo vangi“, – pridūrė jis. 

To priežastimis ekspertas įvardina pajėgų pergrupavimą, kuomet keičiama dalis mūšiuose nuostolių patyrusių dalinių, kiti papildomi tiesiog pozicijose.

Pasak E.Papečkio, tarp Ukrainos šaltinių jis aptiko informacijos apie sėkmingą pasistūmėjimą prie Andrijivkos, ar net jos užėmimą.

„Kalba gana entuziastingai, kaip apie galimą persilaužimą, bet, mano nuomone, toks nedidelių taktinių pasiekimų pervertinimas kol kas neturi pagrindo“, – pažymėjo jis.

Ekspertas paminėjo ir tai, kad Rusijos pasienio regionuose gyvenantiems vietiniams, susibūrusiems į teritorinės gynybos padalinius buvo išdalinti ginklai apsisaugoti nuo galimų diversantų grupuočių – tačiau tai tik pusiau automatiniai šautuvai.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Patys būriai yra nedideli, jų vieta po saule nelabai aiški, ir jiems patikimos tik sargų funkcijos.

„Gubernatoriai, be abejo, juos mato ir kaip savo nedideles privačias armijas, todėl šiek tiek aprūpina iš vietinės administracijos resursų“, – rašė E.Papečkys.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į veiksnius, lėmusius lėtą kovų eigą Pietų Ukrainoje. Pasak jų, mūšio laukuose ataugantys krūmynai greičiausiai trukdo kovotojams.

Kovos zonoje esanti daugiausia ariama žemė jau 18 mėnesių yra nedirbama, o šiltos ir drėgnos vasaros sąlygomis piktžolės ir krūmai vis sparčiau atauga. Nors tie krūmynai gali tapti priedanga nedideliems slaptiems pėstininkų išpuoliams, papildoma danga padeda Rusijai geriau maskuoti savo gynybines pozicijas ir apsunkina gynybinių minais nusėtų laukų išminavimą.

Anot britų žvalgybos, pokyčiai Pietų Ukrainos landšafte apsunkina abiejų pusių galimybes žengti į priekį.

Rusija liepos viduryje sustabdė susitarimą, kuris leido ukrainietiškus grūdus eksportuoti iš Juodosios jūros uostų. Nors Europos Sąjunga ieško būdų, kaip užtikrinti, kad ukrainietiška produkcija ir toliau patektų į pasaulines rinkas, ekspertės iš Ukrainos sako, kad tam reikės investicijų. Pašnekovės taip pat pakomentavo, ar būtų įmanoma grūdus transportuoti per Lietuvą bei kokią įtaką ši situacija turės kainoms.

Dėl ukrainietiškos produkcijos eksporto per Juodosios jūros uostus susitarta praėjusių metų liepos 22 dieną. Tačiau po metų, šių metų liepos 18 dieną, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad susitarimas nustoja galioti.

Susitarimu buvo sudaryta galimybė saugiai gabenti ukrainietiškus žemės ūkio produktus iš trijų Juodosios jūros uostų, įskaitant didžiausią Odesos uostą, taip pat Čornomorską bei Pivdenę. Pirminis susitarimas turėjo galioti 120 dienų, tačiau vėliau buvo kelis kartus pratęstas, rašo theconversation.com.

Nuo 2022 m. rugpjūčio Ukraina per Juodąją jūrą eksportavo daugiau kaip 32 mln. tonų maisto produktų. Didžiausia pasaulyje humanitarinė agentūra „Pasaulinė maisto programa“ iš Ukrainos įsigijo 80 proc. savo turimų kviečių. Etiopija, Jemenas, Afganistanas ir Turkija buvo didžiausi humanitarinių siuntų gavėjai.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos žemdirbiai

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos nukovė 620 Rusijos okupantų Ukrainoje, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Bendri Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje 2022 m. vasario 24 d. jau pasiekė maždaug 247850 žmonių.

Ne ką mažiau Rusija prarado ir mūšio lauke Ukrainoje:

• tankų - 4224 (+7 per pastarąją parą), 
• šarvuotų kovos mašinų - 8234 (+21), 
• artilerijos sistemų - 4892 (+26), 
• oro gynybos sistemų- 465 (+2),
• operacinio ir taktinio lygmens bepiločių orlaivių - 4077 (+35),
• transporto priemonių ir autocisternų - 7372 (+23),
• specialiosios įrangos - 721 (+3).

Per pastarąją parą Bachmuto kryptimi rusai nesėkmingai bandė atkurti prarastas pozicijas į vakarus nuo Kurdiumovkos, į pietus nuo Andrejevkos ir į vakarus nuo Kleščiuvkos, Donecko srityje. 

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad per pastarąją parą fronte įvyko 44 susirėmimai.

Generalinis štabas pažymi, kad Marijinkos kryptimi gynybos pajėgos toliau stabdo Rusijos karių puolimą Marijinkos miesto rajone.  

Taip pat Šachtiorsko kryptimi priešas nesėkmingai bandė atkurti prarastas pozicijas į vakarus nuo Staromajorsko ir į šiaurę nuo Urožaino.

„Scanpix“/AP nuotr./AS90

Tuo pat metu rusai Zaporižios kryptimi sutelkia pagrindines pastangas, kad užkirstų kelią tolesniam Ukrainos kariuomenės judėjimui. Rusija pradėjo oro antskrydžius Guliapolio, Mažosios Tokmačkos, Novodanilovkos ir Piatichatkos vietovėse Zaporižios regione.

Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolamąją operaciją Melitopolio ir Berdiansko kryptimis, įtvirtina pasiektas linijas ir vykdo kontrpuolimo priemones.

Okupantai suduoda smūgius iš oro ir apšaudo Ukrainos gyvenvietes iš įvairių rūšių ginklų.

Kremlius jautriau reaguoja į Rusijos informacinėje erdvėje įsiplieskusius įtakingų žiniasklaidos veikėjų ir „karinių korespondentų“ ginčus dėl pranešimų apie nesėkmes laikinai okupuotame Kryme ir fronte Ukrainoje, bandydamas suvaldyti paniką.

Tai teigiama naujausioje Karo tyrimų instituto (ISW) apžvalgoje. Analitikai pažymėjo, kad ginčai tarp žinomų žmonių Rusijos žiniasklaidos erdvėje pabrėžia Kremliaus jautrumą nesėkmių aneksuotame pusiasalyje ir apskritai Ukrainoje aptarimui. Be to, tai dar labiau atskleidė nesutarimų linijas karinių korespondentų bendruomenėje.

Ataskaitoje pateikiamas pavyzdys, kad vienas iš naujausių ginčų tarp „karinių korespondentų“ kilo po to, kai internete buvo paskelbti vaizdai, kuriuose užfiksuoti neseniai įvykdytų Ukrainos smūgių prie Sevastopolio ir ant Čongaro tilto padariniai.

Kartu ISW analitikai atkreipė dėmesį, kad po liepos 29 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgio ant Čongaro tilto didžioji dauguma Rusijos „karinių korespondentų“ to niekaip nekomentavo.

„Aukščiausioji Rusijos karinė vadovybė galėjo nurodyti „karininkams“ nutylėti apie nesėkmes, dėl kurių galima tiesiogiai apkaltinti Rusijos karinę vadovybę“, – pabrėžė analitikai.

Be to, institutas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos Federacijos gynybos ministerija oficialiai išdavė ginklų ir transporto priemonių civiliams Belgorodo ir Kursko srityse.

„Papildomų karinių išteklių skyrimas Belgorodo ir Kursko sritims rodo, kad Kremlius vis labiau nerimauja dėl smūgių Rusijos pasienyje su Ukraina“, – teigiama pranešime.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Rugpjūčio 1-2 d. naktį Rusijos pajėgos surengė bepiločio lėktuvo smūgį, per kurį buvo sunaikinta Odesos srities uosto infrastruktūra, įskaitant 40 000 tonų grūdų.
• Rusijos karinių oro pajėgų (VDV) vadas generolas pulkininkas Michailas Teplinskis paskelbė, kad iki 2023 m. pabaigos bus suformuoti du nauji VDV pulkai ir atkurta 104-oji VDV divizija. M.Teplinskio pranešimas rodo, kad jis išlaiko savo pozicijas ir viešą Rusijos gynybos ministerijos paramą po to, kai liepos viduryje pasklido gandai apie jo suėmimą, galbūt dėl jo ryšių su „Wagner“.
• Rugpjūčio 2 d. Rusijos gynybos ministerija oficialiai suteikė ginklų ir transporto priemonių Belgorodo ir Kursko sričių teritorinės gynybos pajėgoms, perskirstydama įprastinį karinį turtą, kaip dalį Kremliaus pastangų nuolat didinti Rusijos vidaus saugumo pajėgumus po birželio 24 d. įvykusio „Wagner“ ginkluoto sukilimo.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose ir, kaip pranešama, rugpjūčio 2 d. pasistūmėjo į priekį netoli Bachmuto.
• Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė, netoli Kreminnos, aplink Bachmutą ir palei Avdijivkos-Donecko miesto liniją ir kai kuriose vietovėse pasistūmėjo į priekį.
• Rusijos civiliai gyventojai vis dažniau kreipiasi į kariuomenės registracijos ir šaukimo į kariuomenę centrus visoje Rusijoje, nes, Rusijos šaltinių teigimu, tai yra tiksliniai sukčių skambučiai.
• Rugpjūčio 2 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas skatino Kremliaus naratyvą apie „Novorosiją“ ir paskelbė apie Rusijos vyriausybės iniciatyvas aprūpinti knygomis okupuotas Ukrainos teritorijas.

Po neseniai suduotų smūgių Maskvos miestui Ukraina galimai rengiasi masiniam puolimui prieš Maskvą, kuriame dalyvaus dešimtys bepiločių orlaivių.

Apie tai rašo leidinys „The Wall Street Journal“. Anot jo, dronai skris į Rusijos sostinę iš kelių krypčių ir skirtingų aukščių.

Leidinys mano, kad po naujausių dronų atakų prieš Maskvą Ukraina veikiausiai tiria Rusijos priešlėktuvinę gynybą, ruošdamasi masinei atakai, kurioje dalyvaus dešimtys bepiločių orlaivių.

Žurnalistai rašo, kad naujausios atakos rodo, jog Ukraina labai toli pažengė bepiločių orlaivių pramonėje ir tapo viena pažangiausių šalių pasaulyje, naudojančių bepiločius orlaivius. Viena iš priežasčių: JAV veto dėl ginklų naudojimo smūgiams Rusijos Federacijoje.

Kyjivas jau pradėjo arba netrukus pradės gaminti mažiausiai šešių skirtingų tipų tolimojo nuotolio savižudžius bepiločius lėktuvus.

Dronų atakos prieš Maskvą

Liepos 30 d. naktį dronai atakavo Maskvą bei pataikė į biurų bokštą „Moscow City“, kuriame yra įsikūrusios trys Rusijos ministerijos.

Naktį į antradienį, rugpjūčio 1 d., Maskvą vėl atakavo bepiločiai orlaiviai. Kaip paaiškėjo, bepiločiai orlaiviai atakavo tą patį „Moscow City“ bokštą kaip ir pirmąjį kartą. 

Anot karinio eksperto Romano Svitano įvykdyta pakartotinė bepiločio orlaivio ataka prieš Maskvos miesto bokštą gali reikšti, kad ten yra vienas iš svarbių Ukrainos kariuomenei taikinių.

Oro erdvėje netoli Kyjivo per naktinį rusų puolimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino visus oro taikinius, o tai yra beveik 15 „Shahed“ tipo dronų kamikadzių.

Apie tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į Kyjivo miesto karinės administracijos (KGVA) vadovo Serhijaus Popko telegramą.

Pareigūnas pažymėjo, kad dabartinė bepiločių orlaivių ataka prieš Kyjivą buvo aštuntoji iš eilės ir, kaip ir praėjusią naktį, buvo masinė.

„Priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir priemonės artėjant prie Kyjivo aptiko ir sunaikino apie tuziną oro taikinių“, – sakė jis.

Duomenų apie žalą ir aukas kol kas nėra.

„Beje, šis paskutinis oro antskrydis sostinėje truko lygiai 3 valandas. Jis buvo 820-asis Kyjivui nuo plataus masto invazijos pradžios. Priešas neabejotinai sumokės už kiekvieną iš šių pavojaus signalų!“ – pabrėžė jis. 

Naktį paskelbtas oro pavojus

Ukrainos sostinėje ir keliuose kituose regionuose ketvirtadienio naktį buvo paskelbtas oro pavojus, aptikus Rusijos pajėgų paleistus dronus kamikadzes. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų duomenimis, Kijevo, Sumų, Poltavos, Černihivo ir Čerkasų regionuose dėl dronų atakos grėsmės buvo paskelbtas pavojus.

„Dėmesio! Bepiločių orlaivių grėsmė sostinei! Slėpkitės!“, – nurodė sostinės karinės administracijos viršininkas Serhijus Popko.

Ukrainos sostinės pakraščiuose suveikė priešlėktuvinės gynybos sistema.