Pranešta apie sprogimus Krymo tilto apylinkėse

Pranešama, kad Krymo tilto apylinkėse įvyko keli sprogimai, rašo UNIAN.

Vietos gyventojai nurodo, kad netoli Jakovenkovo kaimo girdėjo stiprų sprogimą. Pranešama, kad incidento vieta yra netoli Krymo tilto. Vėliau Krymo tilto apylinkėse nugriaudėjo naujas galingas sprogimas, o po to ir trečias.

„Jau įvyko keli sprogimai, girdimas šaudymas“, – nurodoma „Talegram“ kanale „VChK-OGPU“, kurį cituoja UNIAN.

„Mash“ praneša, kad ant Krymo tilto išjungtas apšvietimas, greičiausiai dėl saugumo priemonių. Įėjimas į patį tiltą šiuo metu uždarytas.

Krymo tiltu blokuojamas eismas, dingo elektra, praneša televizijos kanalas SOTA.

„Garsūs garsai, kuriuos prieš valandą girdėjo Kerčės gyventojai, niekaip nesusiję su Krymo tiltu. Buvo paskelbta apie užpuolimo grėsmę. Ją pašalinus, judėjimas bus atnaujintas“, – savo „Telegram“ kanale rašė Krymą okupavusios „valdžios“ atstovas Olegas Kriučkovas, kurį cituoja rbc.ua.

Jis taip pat paragino „neaštrinti“ situacijos ir paskelbė apie „visų tarnybų“ darbą. Be to, jis teigė negalįs patvirtinti informacijos apie sprogimus Krymo tilto rajone.

Tuo tarpu vadinamasis visuomeninio judėjimo „Mes kartu su Rusija“ vadovas, propagandistas Vladimiras Rogovas sakė, kad Krymo tilto rajone įvyko sprogimas ir kilo gaisras.

Vladimiras Rogovas praneša, kad Kerčės sąsiauryje esą buvo sunaikinti trys antžeminiai bepiločiai orlaiviai.

Tuo tarpu Ukrainos kanalai praneša, kad, preliminariais duomenimis dronas galėjo pataikyti į Rusijos tanklaivį „Sig“, kuris gabeno aviacinius degalus iš Krymo į Siriją, už ką jis buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašus.

Nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos projektui „Loss.NET“ pavyko nustatyti 61 431 Rusijos karių, žuvusių Ukrainoje, duomenys pateikiami svetainėje.

 Svetainės lankytojai iš Rusijos teritorijos gali pasitikrinti, ar šioje duomenų bazėje yra jų artimųjų duomenų.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Vidaus reikalų ministerijos projektas „Loss.NET“ įgyvendintas bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ir ryšių ministerija, ypač su Koordinaciniu štabu dėl elgesio su karo belaisviais (projektas „Noriu gyventi“) ir Nacionaline policija.

Projekto tikslas – pasipriešinti Kremliaus naratyvams pateikiant objektyvius duomenis apie Rusijos Federacijos nuostolius kare.

Pranešama, kad nuo „Poter.NET“ paleidimo gerokai padaugėjo pasiduodančių Rusijos kariškių.

Gynybos viceministrė Hanna Maliar pranešė, kad ukrainiečių gynėjai šalies pietuose kai kur jau pralaužė pirmąją rusų gynybos liniją ir perėjo į tarpinę liniją.

„Jei kalbėsime apie pietus, kaip ir Bachmuto kryptimi, mūsų pajėgos toliau vykdo puolamuosius veiksmus, prasiskindamos kelią pro rimtą priešo pasipriešinimą – tai nuolatinis artilerijos apšaudymas, minavimas. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Tačiau mūsų pajėgos pietuose kai kur jau pralaužė pirmąją gynybos liniją ir perėjo į tarpinę liniją. O ten jie dabar susiduria su tuo, kad priešas iš tikrųjų pastatė inžinerinius įtvirtinimus pagrindinėse, svarbiausiose vadavietėse. Tai, žinoma, apsunkina mūsų karių judėjimą ir pačias kovines operacijas.

Tiek pietuose, tiek rytuose priešas didina savo rezervus. Dabar jie daugiausia telkia profesionalius dalinius. Mes dabar taisome oro desantinius šturmo dalinius, kurie buvo mesti į mūšį ir ten, ir ten“, – nurodė viceministrė.

Rusijos Federacija stengiasi destabilizuoti padėtį Ukrainoje, naudodamasi visais įmanomais ištekliais, įskaitant religines institucijas.

Tai pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Pasak jo, tai ypač akivaizdu per pastarąsias dvi savaites.

„Vyksta didžiulės diskreditacijos kampanijos, informacinėje erdvėje vykdomos specialiosios operacijos ne tik mūsų šalies teritorijoje, bet ir Vakaruose“, – pabrėžė jis, nepatikslindamas, apie ką konkrečiai kalba.

O.Danilovas pabrėžė, kad rusai negali ukrainiečių nugalėti mūšio lauke, todėl stengiasi pakenkti situacijai šalies viduje. Jis pažymėjo, kad Rusijos Federacija jau daugelį metų bando padalyti Ukrainą į dalis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

„Deja, tame dalyvauja Rusijos Federacijai pavaldžios religinės institucijos“, – pabrėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

O.Danilovas išreiškė apgailestavimą, kad Ukrainos Aukščiausioji Rada nepriėmė įstatymo dėl Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios veiklos.

„Gaila, kad Aukščiausiosios Rados deputatai vis dar nepriima įstatymų, kurie užbaigtų šią problemą. Tai reikia spręsti, nes jei paliksime šią problemą neišspręstą, tik laiko klausimas, kada jie įtrauks žmones, kažkas atviru, o kažkas uždaru formatu, kad pasiektų savo tikslą“, – pabrėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

 Ukraina pranešė, kad jos jūrų bepiločiai lėktuvai penktadienio naktį smogė pagrindiniam Rusijos uostui ir apgadino karo laivą, o šis išpuolis pabrėžė augančius Kyjivo karinius pajėgumus, nes Juodoji jūra tampa vis svarbesniu karo lauku, praneša naujienų agentūra „The Associated Press“.

Smūgis Novorosijske kelioms valandoms sustabdė jūrų eismą ir buvo pirmas kartas, kai per beveik 18 mėnesių trunkantį konfliktą buvo atakuotas komercinis Rusijos uostas. Uoste yra karinio jūrų laivyno bazė, laivų statybos statyklos ir naftos terminalas, jis yra labai svarbus eksportui. Uostas yra maždaug už 110 km į rytus nuo Krymo, kur Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad naktį užkirto kelią kitai atakai.

Pasak saugumo tarnybos pareigūno, Ukrainos saugumo tarnyba ir šalies karinis jūrų laivynas įvykdė išpuolį, kurio metu buvo apgadintas Rusijos karinio jūrų laivyno desantinis laivas „Olenegorsky Gornyak“. Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes nebuvo įgaliotas teikti informaciją žiniasklaidai, sakė, kad dėl atakos laivas negalėjo vykdyti kovinių užduočių.

„The Associated Press“ išanalizuotose palydovinėse nuotraukose matėsi, kad iš laivo teka nafta. Iš „Planet Labs“ gautoje nuotraukoje, padarytoje praėjus kelioms valandoms po atakos, matėsi prieplaukos laivas, o šalia jo – kitas laivas. Nuotraukoje matomas laivas atitiko laivo „Olenegorsky Gornyak“ išmatavimus, taip pat žinomus laivo fizinius požymius. 

„Scanpix“/AP nuotr./Apgadintas Rusijos karo laivas „Olenegorsky Gornyak“

Ukrainos Gynybos pajėgos ir toliau sėkmingai naikina okupantų įrangą ir ginklus. Generalinio štabo duomenimis, gynybos pajėgų lėktuvai per dieną sudavė 7 smūgius į priešo personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos rajonus.

Sėkmingą darbą taip pat demonstravo raketiniai ir artilerijos daliniai. Per dieną buvo smogta 9 artilerijos ginklų šaudymo pozicijoms ir dviem priešo personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos rajonams.

Savo ruožtu užpuolikai toliau terorizavo Ukrainą.

„Per dieną priešas surengė 39 oro smūgius (panaudojo 2 atakos bepiločius lėktuvus “Shahed-136/131„, visi jie buvo sunaikinti) ir atliko 43 apšaudymus iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų į mūsų karių pozicijas ir gyvenvietes“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Pažymima, kad dėl Rusijos teroristinių atakų, deja, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų tarp civilių gyventojų, sugriauti gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra.

Pastarosiomis dienomis Rusijoje surengti mažiausiai devyni išpuoliai prieš karių verbavimo centrus – jie buvo padegti arba bandyta tai padaryti. Manoma, kad šios atakos įkvėptos nežinomų asmenų, kurie susisiekę su žmonėmis įsakydavo jiems atakuoti verbavimo centrus. Rusams būdavo grasinama, kad jei to nepadarys, susilauks nemalonumų jie patys arba šeimos nariai.

Pirmi tokie incidentai užfiksuoti šeštadienį Kryme ir Kazanėje.

Kryme Rusijos pareigūnai sulaikė vidutinio amžiaus moterį, kuri bandė padegti verbavimo centrą. Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“ ir svetainė „Realnoje Vremja“.

Kazanėje sulaikyta 62 metų moteris tyrėjams aiškino, kad su ja susisiekė asmenys grasino nužudyti jos dukrą, jei ji nepaisys jų keliamų reikalavimų.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusija

Penktadienį Bulgarijos vyriausybė pritarė beveik šimto šarvuočių perdavimui Ukrainai, pranešė naujienų portalas „24 valandos“.

Teigiama, kad Vidaus reikalų ministerija ir Ukrainos gynybos ministerija susitarė dėl projekto dėl neatlygintino šarvuočių tiekimo. Šiuo metu Bulgarijos vidaus reikalų ministras Kalinas Stojanovas turi suderinti ir pasirašyti susitarimą.

Dėl Vidaus reikalų ministerijos nenaudojamų šarvuočių dovanojimo buvo susitarta per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Bulgarijoje praėjusį mėnesį.

Anksčiau Bulgarijos parlamento narys Ivailo Mirčevas aiškino, kad tai buvo apie šimtas šarvuočių. Jis yra vienas iš šio sprendimo projekto iniciatorių. Kartu su šarvuočiais Bulgarija perduos papildomų atsarginių dalių ir ginklų.

Perduodami ginklai ir transporto priemonės nebus naujos: kalbama apie šešiasdešimtųjų ir septyniasdešimtųjų metų gamybos įrangą. Ji buvo įsigyta seniai ir niekuomet nepanaudota.

Neseniai Bulgarijos vyriausybė patvirtino naują karinės ir techninės pagalbos Ukrainai paketą. Šalies vyriausybė taip pat nusprendė prisijungti prie bendro šaudmenų pirkimo Ukrainai pagal Europos gynybos agentūros projektą, kuriame jau dalyvauja 24 ES valstybės narės ir Norvegija.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė vis dar tikintis, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas rugpjūtį apsilankys Turkijoje, Ankarai siekiant atkurti susitarimą, pagal kurį Ukraina galėjo Juodąja jūra eksportuoti grūdus.

„Tikslios datos dar nėra, bet mano užsienio reikalų ministras ir žvalgybos vadovas derasi“, – sakė R.T.Erdoganas žurnalistams po penktadienio maldų Stambulo mečetėje.

„Manau, kad šis vizitas įvyks rugpjūčio mėnesį“, – sakė jis.

Turkija buvo viena iš svarbiausių dabar jau žlugusio susitarimo, pagal kurį Ukraina galėjo saugiai Juodąja jūra eksportuoti grūdus, žaidėjų.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas

2022 metų liepą Ankarai ir Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytas susitarimas nustojo galioti praėjusį mėnesį, kai Maskva atsisakė jį pratęsti.

R.T.Erdoganas trečiadienį telefonu paragino V.Putiną toliau nedidinti įtampos po to, kai Maskva smogė objektams, svarbiems grūdų gabenimui iš Ukrainos.

R.T.Erdoganas penktadienį sakė, kad su Rusija sutaria dėl poreikio eksportuoti grūdus į mažiau išsivysčiusias Afrikos šalis.

„Grūdus iš Juodosios jūros [iniciatyvos] paversime miltais ir gabensime juos į neturtingas, mažiau išsivysčiusias Afrikos šalis“, – sakė jis.

Praėjusį mėnesį per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu R.T.Erdoganas pranešė, kad V.Putinas rugpjūtį apsilankys Turkijoje.

Tačiau Maskva supyko, kai V.Zelenskis grįžo iš Stambulo su penkiais pulko „Azov“ vadais, kurie pagal susitarimą su Maskva dėl apsikeitimo belaisviais turėjo likti Turkijoje iki konflikto pabaigos.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tuo metu sakė, kad tai buvo tiesioginis galiojančių susitarimų su Turkija sąlygų pažeidimas.

NATO narė Turkija per visą karą sugebėjo palaikyti draugiškus ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina.

Ankara vengia prisidėti prie Rusijai taikomų Vakarų sankcijų, tačiau tiekia ginklus Ukrainai.

Jei per artėjančias derybas Saudo Arabijoje Kinija patvirtins Ukrainos taikos formulę, tai bus kol kas didžiausias diplomatinis pasiekimas, pažymėjo naujienų agentūra „Reuters“.

Kaip žinia, Pekinas palaiko glaudžius ekonominius ir diplomatinius santykius su Rusija ir iki šiol atmetė tarptautinius raginimus pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą.

Verta paminėti, kad Kinija buvo pakviesta į ankstesnį derybų etapą Kopenhagoje birželio pabaigoje, tačiau jame nedalyvavo.

„Šį kartą pakartojome savo darbą su Pekinu... ir turime tam tikrų teigiamų signalų“, – agentūrai tvirtino Vokietijos vyriausybės pareigūnas.

Kinijos užsienio reikalų ministerija tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar Pekinas dalyvaus susitikime.

„AFP“/„Scanpix“/Kinijos specialusis atstovas Eurazijos reikalams Li Hui

„Kinija yra pasirengusi dirbti kartu su tarptautine bendruomene, kad ir toliau atliktų konstruktyvų vaidmenį sprendžiant padėtį“, – sakė Užsienio reikalų ministerija.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad Pekinui esą atstovaus specialusis atstovas Eurazijos reikalams Li Hui.

Ukrainos prezidento kanceliarija pranešė, kad daugiau kaip 40 šalių planuoja dalyvauti taikos Ukrainoje derybose, kurios artimiausiomis dienomis vyks Saudo Arabijoje.

„Tai dar ne aukščiausiojo lygio susitikimas, o susitikimas patarėjų saugumo klausimais ir atitinkamų užsienio politikos patarėjų arba užsienio reikalų ministerijų politinių direktorių lygiu. Tai jau antras toks susitikimas. Pirmasis įvyko birželio 24 d. Kopenhagoje. Tada jame dalyvavo penkiolika šalių“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva.

Pasak jo, iš kai kurių šalių dar gaunami patvirtinimai, todėl tikslaus dalyvių skaičiaus įvardyti neįmanoma.