V.Zelenskis: Ukrainos įstojimas į NATO bus išsigelbėjimas Rusijai

Dar ne taip ir seniai atrodė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijai yra sunkiai įsivaizduojama perspektyva, tačiau bepiločių orlaivių smūgiai tampa vis dažnesniu galvos skausmu Maskvai, o padrąsėjęs Kyjivas perspėja, kad jų bus dar daugiau. Žiniasklaidos grupės CNN žurnalistų kalbinti karybos ekspertai pažymėjo, jog kare nebėra žaidžiama pagal Rusijos taisykles.

Pastarosiomis savaitėmis Maskva gavo progą bent iš dalies pajusti ukrainiečių išgyvenamą siaubą, kai naktį iš lovos išverčia sprogimų garsai. Ukrainos pajėgos smogė pastatams Maskvos centre ir padarė ne tiek materialios žalos, kiek pasėjo baimę tarp Maskvos gyventojų, priversdamos suvokti, kad karas, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, „pamažu grįžta“ į Rusiją.

Tai įvyko po dviejų panašių bandymų surengti išpuolius, apie kuriuos Rusijos pareigūnai pranešė liepos pradžioje, ir po daugybės tokių incidentų birželio mėnesį. Gegužės mėn. per dronų ataką virš Kremliaus buvo užfiksuoti sprogimų danguje virš Rusijos valdžios būstinės vaizdai.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos kariškiams apšaudžius Donecko miestą, žuvo mažiausiai trys žmonės, dar 11 žmonių, tarp jų vaikas, sužeisti, pranešė save pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovas Denisas Pušilinas.

„Per parą Donecką intensyviai apšaudė Ukrainos ginkluotosios formuotės“, – „Telegram“ pranešė Rusijos paskirtas pareigūnas. „Šiuo metu žinome apie tris žuvusius, dar 11 žmonių buvo sužeisti, tarp jų – vaikas.“

D.Pušilinas pridūrė, kad nukentėjo nemažai civilinės infrastruktūros objektų, ir kartu pareiškė, kad Ukrainos kariškiai naudojo kasetinius šaudmenis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Denisas Pušilinas

CNN negali nepriklausomai patikrinti šio teiginio. 

„Priešų apšaudymas apgadino 24 gyvenamuosius namus Donecke ir Jasinovatoje ir 10 civilinės infrastruktūros objektų, įskaitant mokyklą Donecke, vaikų darželį Makiivkoje ir gamyklą Šachtarske. Buvo 95 apšaudymo atvejai [...], įskaitant kasetinę amuniciją“, – teigė D.Pušilinas.

Tuo tarpu Ukraina teigė, kad per dvigubas Rusijos atakas prieš Donecko srityje esantį Rytų Ukrainos miestą Pokrovską žuvo penki civiliai gyventojai, pagalbos tarnybos darbuotojas ir kariškis.

Ukrainai atsigaunant po naujausių Rusijos raketų atakų, rytinio Pokrovsko miesto gyventojai prisiminė sukrečiančius pirmadienio „dvigubo smūgio“, per kurį žuvo mažiausiai septyni žmonės ir dešimtys buvo sužeisti, įvykius, rašo CNN.

„Išgirdau dundesį. Labai, labai garsų ūžesį. Tada visas pastatas sudrebėjo, o mūsų balkono langai išdužo. Po pusvalandžio įvyko antras smūgis – jis buvo dar garsesnis ir dar baisesnis“, – antradienį CNN pasakojo Liudmyla. 

Atakos Pokrovske padariniai

+3

Kieme buvo keli žmonės, o kariškiai liepė jiems eiti slėptis dėl galimo antrojo išpuolio. Jos vyras sprogimo metu buvo balkone, sakė ji.

„Išgirdau vis stiprėjantį dundesį ir šaukiau, kad jis eitų iš ten. Bet jis nesuspėjo, tiesiog nukrito ant grindų ir užsidengė galvą rankomis. Jis tiesiogine prasme buvo apsiklojęs stiklu“, – sakė ji. 

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Po kelias savaites trukusios nedidelės pažangos, JAV pagaminti kasetiniai šaudmenys suteikė naują postūmį Ukrainos kontrpuolimui, kuriuo siekiama susigrąžinti Rusijos užgrobtą teritoriją.

Ukrainos kariuomenė teigia, kad kasetiniai šaudmenys atvėrė kelią puolamosioms operacijoms. Šalis tikina, kad jais taikėsi į rusų pėstininkų būrius, transporto priemonių grupes ir kitus taikinius. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“ .

Leidinyje pažymima, kad Ukrainos kontrpuolimui trukdė didelio masto minų laukai ir pranašesni Rusijos lėktuvai, kurie apsunkino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pastangas panaudoti vakarietiškus tankus ir šarvuočius, kad pasiektų ir pralaužtų įsitvirtinusių Rusijos okupantų pajėgų pozicijas.

Nors vien kasetinės bombos nepakeis jėgų pusiausvyros mūšio lauke Ukrainos naudai, kariai teigia, kad ši amunicija padėjo jiems atkovoti sunkiai pasiekiamas Rusijos pozicijas, rašo WSJ.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos narystė NATO būtų išsigelbėjimas Rusijai.

„Mūsų šalies narystė bloke – tai savotiška garantija, kad Ukraina ateityje niekada neprieis prie jų teritorijos“, – pareiškė Ukrainos prezidentas V.Zelenskis.

„Ten, kur yra NATO, nėra karo. O visos šalys įstojo į NATO, nes bijojo, kad Sovietų Sąjunga sugrįš su savo kojomis, rankomis ir V.Putino pagunda. NATO Ukrainai nėra puolamoji misija, mes niekada niekur nepuolėme. Visur, kur puolame, yra mūsų teritorija. Mes ją atstatome. Mes nepuolame į priekį“, – pridūrė V.Zelenskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Anot jo, puolimas, tai Rusijos politika, o Ukraina kariauja Ukrainos teritorijoje

„Mes atstatome Ukrainą. Rusijos Federacija turėtų būti dėkinga, jei Ukraina bus NATO. Būtent taip! Nes Rusijai tai yra saugumas, kad Ukraina ateityje niekada neateis į jų teritoriją“, – pabrėžė V.Zelenskis interviu Lotynų Amerikos žiniasklaidai.

Prezidentas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad NATO šalys, kaip ir Baltijos šalys, labai apsidžiaugtų, jei po šio karo, taikos metu, Ukrainos kariai būtų dislokuoti jų teritorijoje ir saugotų jų sieną.

„Nes visi supranta, kad turime stiprią kariuomenę ir daug karių“, – pridūrė valstybės vadovas.

Pastangos „eliminuoti“ Rusijos pajėgas aplink pietų Ukrainos Robotynės kaimą Zaporižios srityje tęsiasi, Kyjivo pajėgos tęsia puolamuosius veiksmus, teigia Tavrijos operatyvinės ir strateginės grupės vado pavaduotojas strateginei komunikacijai Serhijus Kuzminas, rašo CNN.

„Šia kryptimi taip pat pasistūmėta šimtais metrų. Puolimo veiksmai taip pat tęsiami Berdiansko sektoriuje. Ten taip pat yra pasiekimų, mūsų gynybos pajėgos juda į priekį. Mes naikiname priešą“, – sakė jis antradienį Ukrainos nacionalinei televizijai.

Berdianskas yra labai tankiai užminuotas, paaiškino jis.

„Šiame rajone yra daug okupantų – tikriausiai jų skaičius viename kvadratiniame metre yra toks pat, kaip ir minų skaičius“, – sakė pareigūnas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Berdianskas

„Mes jau pasiekėme pirmąją okupantų gynybos liniją. Pirmoji linija yra labai sudėtinga, tačiau mūsų kariškiai ją stumia ir juda į priekį. Šį judėjimą stabdo minų laukai ir mūsų aviacijos trūkumas“, – pridūrė jis.

CNN negali nepriklausomai patikrinti šių mūšio lauko teiginių.

Pastarosiomis dienomis Rusijos gynybos ministerija ir neoficialūs Rusijos šaltiniai teigė, kad ukrainiečių atakos Robotynės rajone buvo atremtos, kaip pranešė CNN, o vienas Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad teritorijoje esantys grioviai, kuriuos buvo užėmę Ukrainos kariai, vėliau buvo atkovoti.

Ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas tikriausiai vyksta lėčiau, nei kas nors norėtų, tačiau iniciatyva yra Ukrainos rankose. Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė duodamas interviu Lotynų Amerikos žiniasklaidos atstovams.

„Kontrpuolimas yra sudėtingas ir vyksta, tikriausiai, lėčiau, nei kas nors norėtų. Bet tai antraeiliai dalykai, nes yra daug įvairių komplikacijų. Kontrpuolimas yra tada, kai mūsų kariuomenė žengia į priekį ir nesitraukia. Ir čia iniciatyva yra Ukrainos rankose“, – sakė prezidentas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Jis pažymėjo, kad tikrai labai sunku kariauti tiek laiko, kiek kariauja Ukraina, ir labai sunku, kai trūksta vienos ar kitos ginkluotės.

„Bet tikrai žinau, kad rusams yra sunkiau. Mūsų žmonių akyse matosi nuovargis, o jų akyse – baimė. Jei norime laimėti, turėsime ištverti“, – sakė jis.

Kartu V.Zelenskis pažymėjo, kad Rusija, kitaip nei Ukraina, gali užbaigti karą daug greičiau, be nereikalingų aukų.

„Tegul negalvoja apie mūsų žmones, tegul galvoja tik apie savuosius. Jie gali paprasčiausiai palikti mūsų teritoriją, nes Ukraina nesiruošia tęsti karo Rusijos teritorijoje. Tai niekada nebuvo mūsų tikslas. Mes tiesiog deokupuojame savo teritorijas“, – pabrėžė prezidentas.

Pasak Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovo spaudai pulkininko Oleksandro Chorunžo, nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 78 gelbėtojai, o 280 buvo sužeisti reaguodami į raketų smūgius. 

Antradienį O.Chorunžas kalbėjo kariniame žiniasklaidos centre surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje po mirtino dvigubo raketų smūgio Pokrovske, kur buvo sužeisti į pirmojo smūgio vietą nuskubėję gelbėjimo tarnybos darbuotojai.

Atakos Pokrovske padariniai

+3

Pranešta, kad išpuolio metu žuvo Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Donecko srityje vadovo pavaduotojas Andrijus Omelčenka.

„Rusai šaudo į gelbėtojus, ignoruodami tarptautines konvencijas“, – „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos karinis žiniasklaidos centras. 

„Verta pažymėti, kad gelbėtojus gina tarptautinės konvencijos, nes jie nedalyvauja karo veiksmuose, o vyksta gelbėti žmonių ir teikti pagalbą“, – priduriama centro pranešime.

Ukrainos specialiosios tarnybos sužlugdė Rusijos programišių bandymą įsilaužti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinę informacinę sistemą, antradienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba.

„Dėl kompleksinių priemonių tarnyba atskleidė ir užblokavo neteisėtus Rusijos įsilaužėlių, kurie bandė įsiskverbti į Ukrainos kariuomenės tinklus ir organizuoti žvalgybinės informacijos rinkimą, veiksmus“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė Saugumo tarnybos atstovai.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Teigiama, kad programišiai bandė gauti prieigą prie „jautrios informacijos apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus, gynybos pajėgų buvimo vietą ir judėjimą, jų techninį aprūpinimą“.

Kibernetinės erdvės specialistai nustatė, kad programišiai planavo panaudoti Ukrainos kariuomenės planšetinius kompiuterius virusams kovinėje sistemoje platinti.

Ukraina pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn. padaugėjo Rusijos bandymų įsilaužti į Ukrainos vyriausybės, ginkluotųjų pajėgų ir energetikos sektoriaus kompiuterines sistemas.

Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos veiksmai kelia pavojų regioniniam ir tarptautiniam saugumui bei pačios Baltarusijos suverenitetui ir nepriklausomybei, antradienį pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

Jo pareiškimas paskelbtas ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų, po kurių kilo beprecedenčiai protestai trečiųjų metinių išvakarėse.

Po 2020-ųjų rugpjūčio 9-osios rinkimų A.Lukašenkai – ištikimam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui – paskelbus, kad jis buvo išrinktas šeštai kadencijai iš eilės, Baltarusijoje kilo beprecedenčiai protestai, o valdžia pradėjo didelio masto represijas prieš kitaminčius, žurnalistus ir aktyvistus.

Šiuo rinkimus Baltarusijos opozicija ir Vakarai laiko suklastotais.

 Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Pirmadienio ryte pirmieji iš pusės šimto tankų „Leopard 1“ buvo išsiųsti iš Belgijos teritorijos į Ukrainą. Tačiau juos siunčia ne Belgija, tankus iš jos perpirko kita, neįvardinta šalis, pranešė belgų leidinys „Business AM“.

Prieš kelis metus Belgijos kariuomenė, spaudžiama papildomai taupyti, nusprendė atsisakyti visų sunkiųjų vikšrinių transporto priemonių, tarp kurių buvo 50 tankų „Leopard 1“, ir pakeisti jas lengvesniais šarvuočiais ant padangų.

Tačiau tankai niekada nebuvo įtraukti į Belgijos Ukrainai tiekiamos karinės pagalbos sąrašą.

Imago / Scanpix nuotr./„Leopard 1“

Pasak gynybos ministrės Ludivine Dedonder, jie yra per brangūs, kad būtų pradėti naudoti. Šių metų pradžioje ji pareiškė, kad buvo atlikti tankų atnaujinimo darbai, „tačiau dabar bendrovė už vieną transporto priemonę prašo iki 500 tūkst. eurų. Suprantu, kad darbas nėra nemokamas, tačiau marža yra perdėta“.

Belgija pardavė tankus bendrovei „OIP Systems“ tik už 15 000 eurų už kiekvieną, t.y. ėmė mokestį kaip už seną geležį. Teigiama, kad kariuomenė neturėjo pakankamai angarų, kuriuose galėtų laikyti iškomplektuotas transporto priemones, todėl pardavė jas dempingo kainomis.

Nežinoma, kuri šalis įsigijo šias transporto priemones. Kol kas tik Vokietija, Danija ir Nyderlandai paskelbė, kad tieks Ukrainai iš pramonės įsigytus „Leopard 1“.

Liepos pabaigoje Vokietija pranešė apie naują Ukrainai suteiktos karinės pagalbos partiją, įskaitant dešimt tankų „Leopard 1 A5“. 

Birželio mėn. Šveicarijos vyriausybė neleido reeksportuoti beveik šimto „Leopard 1“ tankų, kurie po modernizavimo Vokietijoje turėjo būti perduoti Ukrainai.

Bachmuto sektoriuje Ukrainos karinės pajėgos išlaiko iniciatyvą, nepaisant stipraus Rusijos pajėgų pasipriešinimo ir intensyvų rusų sunkiosios artilerijos darbo, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas.

„Bachmuto kryptis išlieka (ta) teritorija, kurioje mūsų gynybos pajėgos turi iniciatyvą. Priešas beviltiškai priešinasi, be kita ko, naudodamas visų rūšių artileriją – nuo minosvaidžių iki daugkartinių raketų paleidimo įrenginių“, – sakė jis.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai netoli Bachmuto

Anot S.Čerevato, per pastarąją parą buvo 508 kartus atakuotos ukrainiečių pozicijos, surengti 6 oro antskrydžiai, įvyko 16 mūšių, per kuriuos žuvo 65 okupantai, 120 buvo sužeisti, trys pateko į nelaisvę, taip pat buvo sunaikintas priešo tankas, savaeigė artilerijos sistema „Gvozdika“, viena patranka „Msta-B“, lauko šaudmenų sandėlis ir 5 sunkvežimiai.

„Be to, simboliškai (rugpjūčio 8-ąją minima Ukrainos ryšių ir kibernetinio saugumo pajėgų diena) buvo sunaikintas priešo ryšių mazgas“, – pridūrė atstovas spaudai.

Ukrainos parlamento narė Kira Rudik tviteryje paskelbė, kad buvo patvirtinta, jog į Ukrainą paruoštas išsiųsti Jungtinių Valstijų žadėtų tankų „Abrams“ komplektas, kuris turėtų šalį pasiekti rudens pradžioje.

„Pirmoji JAV tankų „Abrams“ partija patvirtinta siuntimui į Ukrainą. Visas paketas Ukrainą turėtų pasiekti rudens pradžioje. Ruduo bus karštesnis nei įprastai?“

Dar prieš prasidedant ilgai lauktam Ukrainos kontrpuolimui šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pažymėjo, kad sąjungininkai neturėtų tikėtis staigaus proveržio ir juoba nekelti per didelių lūkesčių, nes tai daro spaudimą Ukrainos karinei vadovybei.

Nuo kontrpuolimo pradžios neužfiksuota reikšmingų posūkių karo eigoje, pačios operacijos vykdomos lėtai dėl gerai įtvirtintos Rusijos pajėgų gynybos. Lėta kontrpuolimo eiga gali nuvilti Ukrainos partneres, jei jos norės pateisinti brangiai kainuojančią ir vis didėjančią Vakarų paramą.

Praėjusį savaitgalį Džidoje, Saudo Arabijoje, vyko derybos dėl taikos, kuriose Kyjivas pažymėjo, jog norėtų šį rudenį surengti aukščiausiojo lygio taikos susitikimą su Rusija – jei tik tai bus daroma jo sąlygomis ir pagal jo sistemą.

Tačiau jaučiama, kad Ukrainos sąjungininkų nuomonės dėl to, ar derybos yra tinkamas sprendimas, išsiskiria. Gegužės mėnesį Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas pareiškė, kad derybos su Vladimiru Putinu būtų svarbesnės už karo nusikaltimų teismą, jei iškiltų tokia būtinybė.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Vokietija nėra tokia tikra. Praėjusį mėnesį užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad yra maža tikimybė, jog artimiausiu metu derybos baigsis tokiu būdu. Ji teigė, kad derybas su V. Putinu buvo mėginta vesti daugelį metų.

„Atsakymas į tai buvo toks, kad jis atsivedė 100 000 karių“, – pabrėžė ji.

Lėta kontrpuolimo pažanga turėtų priversti Vakarus ne mažinti, o didinti paramą, žiniasklaidos grupei „Sky News“ sakė Kyjive įsikūrusio Transatlantinio dialogo centro prezidentas Maksimas Skripčenka.

„Ukrainos Vakarų partneriai turi pagrindo tikėtis, kad per pastaruosius pusantrų metų suteikta didelė karinė pagalba atsipirks“, – pažymėjo ekspertas.

„Tačiau tai niekam nesuteikia teisės spausti Ukrainą pasiduoti. Priešingai, Ukrainos pažangos trūkumas per pastaruosius du mėnesius turėtų būti perspėjimas Vakarų lyderiams.“

Jo įsitikinimu, bet koks mėginimas atsisakyti Ukrainos teritorijos ar priversti šalį sudaryti kompromisinę taiką būtų aukščiausio lygio moralinė ir strateginė nesėkmė, po kurios kolektyviniai Vakarai sunkiai atsigautų.

„Iki šiol Ukraina buvo ginkluota, kad užtikrintų šalies išlikimą. Atėjo laikas apginkluoti Ukrainą pergalei“.

Pasak „Sky News“, apklausos rodo, kad derybų idėja nėra nė iš tolo priimtina didžiajai daugumai ukrainiečių – iš dalies dėl tautinės savimonės.

Švedijos tarptautinių reikalų instituto tyrėjas Andreasas Umlandas sakė, kad šis karas išvirsta į istorijos pasikartojimą.

„Galingos pamokos iš pačios Ukrainos praeities, taip pat jos kaimynų istorijos ir dabartis moko ukrainiečius, kad Maskva negalima pasitikėti“, – teigė jis.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

„Paprastai tariant, Rusijos valstybinės tradicijos imperinis siekis yra pernelyg stiprus, kad būtų galima pasiekti prasmingą ir ilgalaikį susitarimą“, – pridūrė žinovas.

Jis aiškino, kad nors dauguma komentatorių invaziją laiko asmeninių Vladimiro Putino įtūžimų vaisiumi, ji įsilieja į platesnį geopolitinį naratyvą.

Iš tikrųjų šis karas, anot A.Umlando, yra „naujausias tradicinių ir hibridinių karinių užkariavimų, kurių Rusija ėmėsi per šimtmečius, įsikūnijimas“.

Tačiau tarptautiniai susitikimai Kopenhagoje ir Džidoje rodo, kad yra šiokia tokia prošvaistė kovas nutraukti derybomis.

Korporacijos „RAND“ vyresnysis politologas Samuelis Charapas pabrėžė, kad Vakarai turėtų imtis vadovauti deryboms. 

Jo teigimu, derybų susitarimas niekam neužtikrintų visiško pasitenkinimo. Tai – mažiausiai bloga išeitis ir geriausiai atitinka visų interesus.

„Galutinė padėtis, paremta paliaubomis, paliks Ukrainą – bent jau laikinai – be visos jos teritorijos“, – sakė S.Charapas.

„Tačiau šalis turėtų galimybę atsigauti ekonomiškai, o žūtys ir naikinimas baigtųsi, – dėstė ekspertas. – Pokarinė Ukraina, kuri taip pat klestėtų ir būtų demokratiška, o Vakarai būtų tvirtai įsipareigoję užtikrinti jos saugumą, būtų tikra strateginė pergalė.“

Baltarusijoje netoli Ziabrovkos aerodromo pradėtas statyti palapinių miestelis į šalį dislokuotiems privačios samdinių kariuomenės „Wagner“ kovotojams. Planuojama, kad jame bus apgyvendinta apie 1 000 samdinių, antradienį pranešė Nacionalinis pasipriešinimo centras.

„Remiantis pogrindžio informacija, pasienyje su Ukraina, Baltarusijos Respublikoje, Ziabrovkos kaime, statoma nauja „Wagner“ samdinių stovykla. Ateityje planuojama juos panaudoti imituojant diversinę veiklą pasienyje su Černihovo sritimi.

Kartu yra didelė tikimybė, kad „Wagner“ bus naudojamas imituojant veiklą, kuria remiama Rusijos ir Baltarusijos informacinė operacija, kuria siekiama daryti spaudimą Europos šalims.

Tokios kampanijos tikslas – priversti Europos šalis sumažinti paramą Ukrainai“, – teigiama Nacionalinio pasipriešinimo centro pranešime.

Pažymėta, kad pradiniame etape tokia informacinė operacija imituoja „Wagner“ stovyklų dislokavimą ir naratyvų įvedimą į informacinį lauką, kad samdiniai yra pasirengę pulti ES.

Valstybinė sienos apsaugos tarnyba pastebėjo, kad Baltarusija, siekdama eskaluoti situaciją, pasitelkia Rusijos samdinius iš „Wagner“ pajėgų, tačiau jų skaičius ir buvimo vieta Baltarusijoje nekelia grėsmės Ukrainai.

Antradienį, Rusijos pajėgoms apšaudžius Charkivo srities Kruhliakovkos kaimą, žuvusiųjų skaičius išaugo iki trijų.

Pasak Charkivo srities prokuratūros, po pietų aukų skaičius pasiekė tris asmenis: žuvo 45 metų moteris ir du 65 ir 52 metų vyrai.

Pirmadienį Rusijos pajėgos apšaudė Kruhliakovkos kaimą Charkivo srityje, panaudodami keturias valdomas aviacines bombas. Iš pradžių pranešta, kad žuvo du žmonės, o gelbėtojai ir tyrėjas buvo sužeisti. Vėliau aukų skaičius išaugo iki 7 sužeistųjų ir dviejų žuvusiųjų.

Antradienį ryte srities prokuratūra pranešė apie 9 sužeistuosius per apšaudymą.

„Preliminariai buvo sužeisti du 21 ir 24 metų policininkai ir du 22 ir 46 metų gelbėtojai“, – sakoma pareiškime.

Didžioji Britanija pareiškė, kad, nustatydama 25 naujas sankcijas asmenims ir įmonėms, siekia užkirsti kelią Rusijos prezidento Vladimiro Putino galimybėms gauti karinių atsargų iš užsienio, pranešė britų leidinys „The Guardian“.

Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad tarp tų, kuriems taikomos sankcijos, yra įmonių, įsikūrusių ne Rusijoje, bet esą tiekiančių bepiločius orlaivius, mikroelektroniką ir bandančių tiekti ginklus Rusijai.

Sankcijos taip pat taikomos trims Rusijos bendrovėms, veikiančioms elektronikos sektoriuje.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly pažymėjo, kad antradienį paskelbtos sankcijos „dar labiau sumažins Rusijos arsenalą ir uždarys tiekimo grandines, kuriomis remiama šiuo metu sunkiai besiverčianti V.Putino gynybos pramonė“.

„Rusijos karinę mašiną palaikantys asmenys nebeturi kur pasislėpti“, – pridūrė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Zuma press“/„Scanpix“/Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly

JAV teisingumo departamentas bendradarbiauja su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT) ir padeda Ukrainos prokurorams, tiriantiems karo nusikaltimus, pirmadienį pareiškė generalinis prokuroras Merrickas Garlandas, dar kartą patvirtindamas savo departamento pagalbą praėjus beveik pusantrų metų nuo Rusijos invazijos pradžios.

Neseniai Kongresas leido JAV lanksčiau padėti teismui atlikti tyrimus dėl su Ukraina susijusių užsienio piliečių, o Teisingumo departamentas bus svarbi Jungtinių Valstijų bendradarbiavimo dalis, sakė M.Garlandas.

„Nelaukiame, kol baigsis karo veiksmai, kad galėtume siekti teisingumo ir atsakomybės. Glaudžiai bendradarbiaujame su tarptautiniais partneriais renkant įrodymus ir rengiant bylas, kad atėjus laikui būtume pasirengę patraukti kaltininkus atsakomybėn“, – sakė jis kalboje Amerikos teisininkų asociacijoje Denveryje.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Merrickas Garlandas

Maskva antradienį apkaltino Ukrainą, kad ši kursto rusus padeginėti kariuomenės verbavimo centrus, pastaruoju metu padaugėjus tokių atvejų.

Nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas pernai pasiuntė karius į Ukrainą, Rusijoje buvo užpulta daugybė kariuomenės verbavimo biurų.

Generalinė prokuratūra išpuolius susiejo su, jos teigimu, sėkmingu Rusijos ginkluotųjų pajėgų žygiu Ukrainoje.

„Visus šiuos nusikaltimus įvykdė Rusijos piliečiai, vykdydami vadinamuosius „nurodymus“, gautus telefonu iš Ukrainos“, – tvirtinama Generalinės prokuratūros pareiškime.

Pareiškime teigiama, kad Ukrainos vardu dirbę asmenys prisistatydavo teisėsaugos institucijų nariais arba bankų darbuotojais ir priversdavo rusus daryti nusikaltimus.

„AP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Kyjivas tokių Maskvos pareiškimų nekomentavo.

Atskirame pareiškime Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad pastarosiomis dienomis smarkiai padaugėjo padegimų, ir teigė, kad telefoniniai sukčiai dažniausiai taikosi į pagyvenusius rusus.

Ministerija pabrėžė, kad išpuoliai prieš kariuomenės verbavimo centrus laikomi sunkiais nusikaltimais ir už juos gresia iki 20 metų kalėjimo.

Rusijoje uždrausta viešai kritikuoti Maskvos puolimą Ukrainoje.

Nuo praėjusių metų vasario 24 dienos kai prasidėjo plataus masto karas, verbavimo centrai ne kartą tapo taikiniais – rusai juos padeginėjo arba mėtė į juos Molotovo kokteilius.

Pirmadienį pranešta, kad Lenkijos sienos apsaugos tarnyba paprašė vyriausybės pasiųsti dar 1000 karių į sieną su Baltarusija, kad būtų galima kovoti su didėjančiu nelegalių sienos kirtimų skaičiumi.

Šiais metais Lenkiją jau bandė kirsti apie 19 000 žmonių, o pernai jų buvo 16 000.

Valstybinė žiniasklaida praneša, kad Varšuva sutiko su prašymu atsiųsti pastiprinimą, tačiau neaišku, kiek papildomų karių bus atsiųsta.

Daugiau kaip tūkstantis karių jau yra prie 250 mylių ilgio Lenkijos ir Baltarusijos sienos, po kelias savaites trukusių nuogąstavimų dėl „Wagner“ grupės buvimo netoliese esančiose stovyklose.

Praėjusią savaitę, po to, kai per pratybas du Baltarusijos sraigtasparniai trumpam įskrido į Lenkijos oro erdvę, buvo atsiųsta daugiau karių.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Lenkijos pasienis

Oro pavojaus sirenos tapo daugelio Ukrainos gyventojų kasdienybės dalimi, o per pastarąją parą apie jas vėl buvo pranešta Zaporižios regione. 

Vietos kariuomenės pareigūnas Jurijus Malaško, rašydamas „Telegram“, pranešė, kad pirmadienį į regioną pataikė 105 Rusijos sviediniai. Jis išvardijo vietoves, kuriose buvo apšaudyti 87 sviediniai – dauguma jų yra regiono rytiniame ir pietiniame frontuose.

J.Malaško pranešė apie dar tris raketų smūgius, keturias bepiločių orlaivių atakas ir aštuonias priešlėktuvines atakas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys Zaporižios srityje

Pranešama, kad pietiniame Novodanilivkos mieste, esančiame maždaug už 20 km nuo Azovo jūros, sugriovus jo namą, žuvo 53 metų vyras.

Kitur, Donecko srities link esančiame Preobraženkos kaime, per naktinį apšaudymą buvo sužeista 83 metų moteris. 

Tačiau nepaisant didelio apšaudymų skaičiaus, atrodo, kad žala palyginti nedidelė – vietos valdžios institucijoms pranešta tik apie 29 atvejus, kai buvo sugriauti pastatai ir infrastruktūra.

Rusijos švietimo ministerija ruošiasi naujiems mokslo metams ir jau pristatė naujus istorijos vadovėlius vidurinių mokyklų mokiniams, pirmadienį pranešė švietimo ministras Sergejus Kravcovas.

Teigiama, kad į vadovėlius įtraukti skyriai apie tai, ką Maskva vadina „specialiąja karine operacija“ Ukrainoje.

Keturiuose vadovėliuose, skirtuose 10 ir 11 klasių mokiniams, išsamiai aprašomos „specialiosios karinės operacijos“ pradžios priežastys, tikslas, denacifikacija, demilitarizacija“, Rusijos valstybinei žiniasklaidai dėstė S.Kravcovas.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos švietimo ministras Sergėjus Kracovas

„11 klasės vadovėlyje atsispindi svarbiausi įvykiai, susiję su Krymo ir Sevastopolio suvienijimu, „specialiosios karinės operacijos“ priežastimis ir eiga, naujų regionų įjungimu į Rusijos Federaciją“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ citavo švietimo ministrą.

Naujieji vadovėliai nuo rugsėjo 1 d. bus dėstomi pagal standartizuotą istorijos kursą visose Rusijos mokyklose.

S.Kravcovas taip pat pažadėjo vėl atnaujinti vadovėlius pasibaigus karui, „kai tik laimėsime“, pranešė rusų naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Mes jau laimėjome informacinį karą, bet „specialioji karinė operacija“ baigsis, o ji baigsis kartu su mūsų pergale, ir, žinoma, mes papildysime istorijos vadovėlį“, – pabrėžė jis.

Teismas įkalino Ukrainos bažnyčios vadovą Anatolijų Jeleckį už viešą Rusijos invazijos palaikymą.

Dvasininkas, dar žinomas kaip metropolitas Ionafanas, vadovauja Ukrainos stačiatikių bažnyčios atšakai, kuri lieka susijusi su pagrindine Rusijos bažnyčia, Vinicos regione centrinėje Ukrainoje.

Jis buvo kaltinamas platinęs propagandinius lapelius, raginančius įvykdyti perversmą Kyjive ir pakeisti Rusijos ir Ukrainos sieną.

Rusijos stačiatikių bažnyčios interneto svetainėje dvasininkas taip pat skelbė karo nusikaltimus remiančius straipsnius.

Apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas dėl kelių kaltinimų, įskaitant veiksmus, kuriais siekta nuversti vyriausybę, invazijos pateisinimą ir diskriminaciją dėl rasės ir tautybės.

Pirmadienį Rusijos pajėgos smogė Pokrovsko miestui Donecko srityje. Pasak valdžios šaltinių, tarp dviejų raketų smūgių buvo padaryta petrauka.

Karinis ekspertas Vladyslavas Selezniovas naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ tvirtino, kad taip nutiko neatsitiktinai – tai ne pirmą kartą taikoma Rusijos taktika, kuria siekiama padaryti kuo daugiau žalos ir nužudyti kuo daugiau žmonių.

„Tai tapo okupantų praktika. Tai ne pirmas kartas, kai rusai naudojasi tokiais raketinės ginkluotės panaudojimo variantais. Jie surengia raketų ataką, po to padaro pauzę ir vėl smogia, žinodami, kad paieškos ir gelbėjimo komanda jau pradeda šalinti griuvėsius“, – aiškino ekspertas.

Tai reiškia, kad tokia šalies agresorės taktika siekiama padaryti kuo didesnę žalą ir nužudyti kuo daugiau ukrainiečių, įskaitant paieškos ir gelbėjimo tarnybų atstovus.

Atakos Pokrovske padariniai

+3

„Rusijos okupacinės kariuomenės naudojama taktika yra raketinio teroro taktika. Jie taikosi į gyvenamuosius pastatus, kuriuose gyvena civiliai gyventojai, neturintys nieko bendra su Ukrainos gynybos pajėgomis. Rusijos Federacija taip pat sąmoningai žudo paieškos ir gelbėjimo tarnybų atstovus“, – pabrėžė V.Selezniovas.

Vietos valdžios institucijų duomenimis, pirmasis Rusijos smūgis Pokrovsko miestui suduotas 19.15 val., o antrasis – 19.52 val.

Donecko regioninės karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko nacionalinio teletilto eteryje taip pat sakė, kad tai buvo Rusijos taktika.

Jis pažymėjo, kad prieš antrąjį smūgį žmonės buvo išsklaidyti. Tačiau, „jei per 10 minučių būtų išlikusi žmonių minia ir nebūtų imtasi jokių papildomų priemonių, pasekmės būtų buvusios daug skaudesnės“.

Pirmą kartą Ukrainos istorijoje Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi lauko uniformas moterims. Toliau numatyta patvirtinti moterų neperšaunamų liemenių standartą, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.

Darbas dėl moterų lauko uniformų įvedimo prasidėjo ministro nurodymu ir projekto „Arm Women Now“, visuomeninės iniciatyvos „Forma Two“ iniciatyva, dalyvaujant prezidento įgaliotinio prieinamumo klausimais patarėjui 2022 m.: vyko daugybė darbo grupių posėdžių, tobulinimų, uniformos bandymų ir galiausiai ji buvo patvirtinta.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karė

2023 m. rugpjūčio 3 d. Ukrainos gynybos ministerija patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų moterų vasarinės lauko uniformos pavyzdinį standartą. Nuo šiol moterų vasarinės lauko uniformos oficialiai pradėtos naudoti.

Šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas Ukrainą įvardino tarp lyderiaujančių šalių, kuriose skiriamas dėmesys moteriškoms uniformoms.

„Tiesą sakant, moterų karinės uniformos jau seniai nėra paplitusios nė vienoje šalyje. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose moterims tarnauti kariuomenėje leidžiama nuo 1948 m., ir tik 2009 m. pradėtos kurti moterų uniformos. Tik 2011 m. JAV ginkluotosios pajėgos sukūrė antropologiškai tinkančią moteriškos uniformos versiją. Izraelio kariuomenėje, kur moterys taip pat atlieka privalomąją karinę tarnybą jau daugiau nei 50 metų, ne visuose daliniuose išduodamos moteriškos uniformos. Taigi, galime drąsiai sakyti, kad esame tarp lyderių“, – pažymėjo ministras.

Be to, ministras pabrėžė, kad šiuo metu taip pat dirbama prie moterų neperšaunamų liemenių standarto įvedimo.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karė fronto linijoje

„Jau turime pirmuosius moteriškų neperšaunamų liemenių pavyzdžius. Šiuo metu tiriama jų atitiktis techninei specifikacijai. Atlikę visus atitinkamus bandymus ir gavę patvirtinimus, patvirtinsime neperšaunamų liemenių prototipus. Galiausiai mūsų gynėjai galės gauti ne tik lauko uniformas, bet ir asmenines apsaugos priemones pagal savo antropometrinius duomenis“, – sakė Oleksijus Reznikovas.

Primename, kad šiuo metu Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnauja apie 42 tūkst. moterų, iš jų apie 5 tūkst. yra fronto linijoje ir vykdo kovines užduotis lygiai su vyrais.

Estijos gynybos pajėgų Generalinio štabo viršininkas pulkininkas Martas Vendla estų televizijos laidoje pažymėjo manantis, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pranašesnės už Rusijos ginkluotąsias pajėgas toliašaudės artilerijos ir tikslių smūgių srityje.

Pulkininkas pavadino daugiau nei 1 000 km besitęsiantį operacijų teatrą „gana įvairialypiu“, kuriame „Chersono kryptimi, priešo požiūriu, gynybai labai padeda didelė, plati upė, kurią sunku perplaukti“.

„Zaporižios kryptis akivaizdžiai padės ukrainiečiams pasiekti strateginį tikslą – atgauti Krymą, o tam būtina sąlyga – atkirsti sausumos kelius“, – pabrėžė M.Vendla.

Kartu jis pažymėjo, kad „jei kitose srityse vidutiniškai viename regione yra 400 gynybinių statinių, tai Zaporižios kryptyje jų buvo 1400“, o tai, jo nuomone, „rodo gynybos gylio mastą“, todėl „Ukrainai tenkanti užduotis yra labai rimta“.

„Postimees Grupp“/„Scanpix“/Estijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovas Martas Vendla

Pasak Generalinio štabo vadovo, „Ukraina gali geriau, tiksliau nei rusai panaudoti visas savo priemones, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi palyginti gerą kovinę žvalgybą, todėl gali kuo efektyviau panaudoti savo karius“.

„Todėl visi šie smūgiai gilumoje tarnauja tam pačiam tikslui ir izoliuoja karius mūšio lauke nuo amunicijos. Tai neabejotinai padeda situacijai“, – pastebėjo jis.

Pulkininkas taip pat atkreipė dėmesį į „gana iškalbingą faktą“, kad „700 km atstumu Rusija negali apsaugoti savo desantinių laivų“. Jo nuomone, tai reiškia, kad „(Rusijos) gebėjimui apginti savo infrastruktūrą Juodojoje jūroje iš tikrųjų buvo suduotas gana didelis smūgis“.

„Jei kalbėtume apie bepiločius orlaivius, kurie paleidžiami Maskvos link, tai dažniausiai tai yra nedidelės masės, dydžio ir galios bepiločiai orlaiviai. Tačiau tuo pat metu jie pasiekia savo tikslą ir Maskvai suteikia fronto linijos pojūtį“, – sakė M.Vendla, leisdamas suprasti, kad šie dronai greičiausiai buvo paleisti iš Rusijos teritorijos, ir kol kas neaišku, kas stovi už šių atakų.

„Bet kuriuo atveju tai, kad sprogimai Maskvoje tapo beveik kasdieniu reiškiniu, vis tiek yra reikšminga. Tai rodo, kad Maskvos priešlėktuvinės gynybos struktūra nėra pajėgi susidoroti su šiuolaikinėmis grėsmėmis“, – pridūrė jis.

Ukraina turi savo gamybos ginklų, kuriais gali smogti Rusijai, ir prašo savo partnerių ilgojo nuotolio ginklų, kad galėtų išlaisvinti okupuotas teritorijas, nacionalinio teletilto eteryje pažymėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Galiu pasakyti, kad turime tai, ko reikia, kad smogtume Rusijai savo produkcija. O tam, kad galėtume išlaisvinti mūsų okupuotas teritorijas, mes kreipiamės į šalis partneres, kad jos padėtų mums ginklais“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

Tarybos sekretorius pažymėjo, kad tiek Vokietija, tiek Prancūzija pastaruoju metu pakeitė savo poziciją ir dabar „kiek įmanoma bendradarbiauja su Ukraina, suprasdamos Rusijos Federacijos klastą, kuri ją pademonstravo ne tik per mūsų karą, bet ir per įvykius, kurie šiuo metu vyksta Afrikos žemyne“.

Kartu jis prognozuoja, kad, nepaisant to, kas vyksta Nigeryje, kur „rusai taip pat dalyvauja“, karas Ukrainoje neišnyks iš tarptautinės bendruomenės darbotvarkės, nes Rusijos agresija „Europos centre“ kelia susirūpinimą visoms ES šalims.

Ukrainos saugumo tarnyba atskleidė moterų agenčių tinklą Donecko srityje, kurios dirbo Rusijos saugumo tarnybai ir privačiai samdinių grupuotei „Wagner“.

Pranešta, kad jau sulaikytos trys informatorės.

„Priešiškos grupės ypatumas buvo tas, kad ją sudarė tik vietinės moterys, kurios palaikė Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą. Užpuolikės vienu metu dirbo rusų saugumui ir privačiai karinei bendrovei „Wagner“, – sakoma pranešime.

Ukrainos saugumo tarnyba/ „Telegram“/Ukrainos saugumo pajėgos atskleidė moterų šnipių tinklą

Rusijos pajėgų nurodymu jų bendrininkės rinko žvalgybinę informaciją apie gynybos pajėgų karinės technikos kiekį ir perdislokavimą regione.

„Pirmiausia jos bandė nustatyti ir „nutekinti“ agresoriui Ginkluotųjų pajėgų kovinių orlaivių, įskaitant atakos sraigtasparnius, skrydžių prie Avdijivkos kryptis. Jos taip pat domėjosi Ukrainos karių sunkiosios šarvuotosios technikos judėjimo maršrutais iš fronto zonų į fronto liniją“, – teigė Ukrainos saugumo tarnyba.

Tvirtinama, kad rinkdamos žvalgybinę informaciją moterys vaikščiojo po teritoriją ir slapta fotografavo Ukrainos karinius objektus. Visa gauta informacija buvo perduodama dviem ryšio kanalais – Rusijos saugumo tarnybos atstovams ir „Wagner“ atstovui. Bendravimui jie naudojo uždarus pokalbius vienoje populiariausių žinučių siuntimo programėlių.

Ukrainos saugumas sulaikė tris Rusijos agentes, kai jos rinko žvalgybinę informaciją. Be to, saugumo pajėgos nustatė reziduojančią („vyresniąją“) grupuotės narę, kuri invazijos pradžioje išvyko į Rusiją koordinuoti „globotinių“ iš šalies agresorės teritorijos.

Ukrainos saugumo tarnyba/ „Telegram“/Ukrainos saugumo pajėgos atskleidė moterų šnipių tinklą

Tyrimo duomenimis, visos keturios Rusijos agentės yra Pokrovsko rajono gyventojos. Iki 2022 m. vasario 24 d. jos buvo užverbuoti Rusijos ir iki šiol veikė „budėjimo režimu“.

Per kratas įtariamųjų gyvenamosiose vietose pareigūnai rado mobiliuosius telefonus, kuriais buvo vykdoma žvalgybinė ir ardomoji veikla Rusijos naudai. Sulaikytoms moterims taikomos kardomosios priemonės. Pripažinus jų kaltę, gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Nors daugelis analitikų teigė, kad Ukraina galiausiai turės susitaikyti su tam tikru teritorijos praradimu, kad užbaigtų konfliktą, Kyjivas tvirtino, kad turi būti atkurtos visos jos sienos.

Vienas iš scenarijų, kuris nebuvo taip atvirai aptarinėjamas, yra tas, kad Ukraina atgaus Donbaso, Juodosios jūros teritorijos ir net Krymo kontrolę, tačiau karas vis tiek tęsiasi.

Ukrainos vyriausybės patarėjas Antonas Heraščenka pirmadienį vakare tviteryje paskelbė įrašą, kuriame pažymėjo, kad 1991 m. nustatytų Ukrainos sienų atkūrimai nebūtinai reiškia nei karo pabaigą, nei pergalę.

„Tai veikiau reiškia perėjimą prie naujų sąlyčio linijų“, – pridūrė jis.

Ukraina buvo paskelbta nepriklausoma 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai. 2014 m. Maskva neteisėtai aneksavo Krymą – o Rusijos remiami separatistai Donbase veikė dar gerokai prieš karą. 

Dabartinio konflikto metu Rusija vėl neteisėtai paskelbė Donecką, Luhanską, Chersoną ir Zaporižios sritis savo teritorijomis.

„Vladimiras Putinas nenori derėtis, jį tenkina karas – jis padeda jam išlaikyti valdžią, – aiškino A.Heraščenka. – V.Putinui 70 metų ir jis gali ilgai išlikti valdžioje. Jo pozicijos dabar labai stiprios, jis visiškai sunaikino opoziciją ir turi realią Rusijos žmonių paramą. Nėra jokių ženklų, kad režimas gali pasikeisti.“

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Rusija dabar virto totalitarine valstybe, kuri vykdo represijas ir priima reikiamus įstatymus neatsižvelgdama į visuomenę. V.Putinas, turėdamas dabartinę propagandos mašiną, savo gyventojams gali paaiškinti/pateisinti bet ką. Tikra Ukrainos pergalė reikš, kad Rusija mums nebekelia grėsmės – nei neišvengiamos, nei ilgalaikėje perspektyvoje“, – svarstė vyriausybės patarėjas.

Jo nuomone, tai galima pasiekti tik tada, jei Rusijoje įvyktų didžiulė transformacija, kuri galėtų prasidėti nuo V.Putino režimo pasikeitimo.

Ukrainos atominės elektrinės, esančios ukrainiečių kontroliuojamose teritorijose, iki žiemos pradės veikti pilnu pajėgumu ir tieks elektros energiją, pirmadienį pranešė Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Enerhoatom“. 

„Visa mūsų turima energija bus atiduota į elektros tinklą“, – žurnalistams sakė „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas.

Jis taip pat nurodė, kad iki žiemos bus atliekami tam tikrų reaktorių techninės priežiūros darbai.

P.Kotinas kalbėjo pietų Ukrainoje esančioje Južnoukrajinsko AE per vieno iš trijų reaktorių, kurių kiekvieno galia siekia 1 000 megavatų, paleidimo ceremoniją. 

Šiuo metu Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje yra trys atominės elektrinės, turinčios iš viso devynis reaktorius.

„AFP“/„Scanpix“/Južnoukrajinsko atominė elektrinė

„Į žiemą įžengsime su devyniais reaktoriais, veikiančiais visu pajėgumu“, – sakė P.Kotinas ir pridūrė, kad keturi iš jų šiuo metu yra remontuojami ir pradės veikti iki lapkričio.

Visų reaktorių bendra galia turėtų siekti beveik 7 600 megavatų. 

Ketvirtoji atominė jėgainė, kuri, be kita ko, yra didžiausia Europoje, yra Zaporižios atominė elektrinė, turinti šešis reaktorius. Nuo 2022-ųjų kovo ją yra užėmusios Rusijos pajėgos. 

Anot P.Kotino, yra itin svarbu atgauti Zaporižios AE, kurios galia siekia 6 000 megavatų, kontrolę, norint tiekti elektros energiją Ukrainai. 

Birželį Ukraina pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą, siekdama išstumti Rusijos pajėgas iš teritorijų šalies rytuose ir pietuose, tačiau kol kas pasiekė gana nedidelę pažangą.

P.Kotinas teigė, kad Ukrainos AE tiesiogiai nepaveikė praėjusių metų rudenį ir žiemą Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai banga, dėl kurios sutriko elektros energijos tiekimas milijonams Ukrainos namų ūkių.

„Enerhoatom“ vadovo nenustebino Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus Rafaelio Grossi pareiškimas, kad ant Zaporižios elektrinės stogo nebuvo rasta jokių sprogmenų.

Liepos pradžioje Kyjivas apkaltino Maskvą rengiant provokaciją, o kariuomenė pareiškė, kad ant trečiojo ir ketvirtojo reaktorių stogų buvo padėti daiktai, panašūs į sprogstamuosius įtaisus.

P.Kotinas pažymėjo, kad TATENA ekspertai turėjo labai ribotas galimybes ir galėjo patekti tik ant dviejų iš šešių blokų stogų.

Karo ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ pažymėjo, kad ukrainiečiai, pakeitę mūšiuose dalyvavusius dalinius pailsėjusiais vėl suaktyvino savo veiksmus prie Bachmuto.

Jo teigimu, didesnių pasiekimų nėra, bet kovose išvargintiems rusų daliniams sunku gintis nuo mūšių dar nenuvargintų Ukrainos gynėjų.

Vertindamas veiksmus fronte, E.Papečkys teigė, kad Kupjansko regione rusai bandė pulti nedidelėmis pajėgomis ir buvo atmušti, tuo tarpu Zaporižios fronte įsivyravo laikina ramybė, nors mūšiai nesiliauja, bet jie šiuo metu yra mažiau intensyvūs.

„Rusai teigia, kad ukrainiečiai suformavo 5 naujus inžinerinius batalionus, laukia vakarietiškos technikos jiems apginkluoti, ir kad tikisi su šiomis pajėgomis sėkmingiau išminuoti puolimo rajoną, o kol kas tiesiog palaiko spaudimą agresoriui“, – rašė karo ekspertas.

E.Papečkys atkreipė dėmesį, kad labai sunku įvertinti, kokią žalą padaro Ukrainos užnugariui rusų apšaudymai raketomis ir bepiločiais „Shahed“.

Jo teigimu, pirmadienį paskelbta informacija apie sekmadienį Rusijos pajėgų apšaudytą Starakonstantinivo aerodromą ne visai atitinka tikrovę. 

„Pasak rusų, ukrainiečių nuostoliai buvo dideli. Tačiau objektyvūs duomenys rodo, kad šio apšaudymo metu buvo pataikyta tik į kelis seniai nebetinkamus naudoti lėktuvus (1 fronto bombonešį Su-24M ir 1 naikintuvą MiG-29), į aerodromo pakraštyje esantį angarą ir ... į daugiau nei už 1 kilometro esantį elevatorių. Taigi, mano teiginys, kad rusiškos raketos nuo taikinio dažnai „nuklysta“ iki pusantro kilometro dar kartą pasitvirtino“, – pažymėjo E.Papečkys.

Rusijos gynybos ministerija teigė sunaikinusi dideles raketų atsargas. Davė suprasti, kad tai yra britiškos raketos „Shadow Storm“, iššaunamos iš ukrainiečių bombonešių Su-24M.

„Kaip ir būtų galima teigti, kad tame angare galėjo būti britiškos raketos, bet padaryti pažeidimai nerodo jokios didelės detonacijos, o ir tokių raketų angaruose niekas į rietuves nesukrauna. Patys rusiški šaltiniai daro išvadą, kad smūgis šiam aerodromui didesnės žalos nepadarė ir jo iš rikiuotės neišvedė, o agresoriaus raketos buvo panaudotos tuščiai“, – įvertino ekspertas.

Reziumuodamas E.Papečkys rašė, kad mūšių intensyvumas turėtų po truputį didėti, o ukrainiečiai turėtų ir toliau rodyti iniciatyvą tiek Pietuose, tiek prie Bachmuto

Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, pagal kurį Rusijos nacionalinė gvardija „Rosgvardija“ galės būti aprūpinta sunkiąja ginkluote, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Šiuo metu veikianti „Rosgvardija“, kurią sudaro iki 200 000 kovoms fronte paruoštų karių, buvo suformuota 2016 m., o jai vadovauja buvęs V.Putino asmens sargybinis Viktoras Zolotovas. Sprendimas sustiprinti šias pajėgas priimtas po 2023 m. birželio mėn. nutraukto privačios samdinių grupuotės „Wagner“ įvykdyto maišto Rusijoje.

Nepaisant V.Zolotovo teiginių, kad jo pajėgos per maištą veikė „puikiai“, britų žvalgyba pastebėjo, jog nėra jokių įrodymų, kad „Rosgvardija“ atliko kokius nors efektyvius veiksmus prieš „Wagner“ pajėgas – būtent tokioms grėsmės šalies viduje slopinti ir užtikrinti saugumui ji ir buvo sukurta.

V.Zolotovas anksčiau siūlė, kad sunkiąją įrangą turėtų sudaryti artilerijos ir atakos sraigtasparnių arsenalas, todėl šis V.Putino žingsnis leidžia manyti, kad Kremlius dvigubai didina „Rosgvardijos“, kaip vienos iš pagrindinių režimo saugumą užtikrinančių organizacijų, aprūpinimą reikalingais pajėgumais.

Naujausiais duomenimis, per Rusijos įvykdytą dviejų bangų ataką prieš Pokrovsko miestą žuvo mažiausiai septyni žmonės ir daugiau nei 67 asmenys buvo sužeisti.

Ukrainos Pokrovsko mieste buvę naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai pasikalbėjo su nukentėjusiaisiais.

58 metų amžiaus Kateryna buvo namuose, kai išgirdo pirmąjį sprogimą, tačiau vėliau pastatas buvo apgriautas antrą kartą.

„Štai ir viskas, sprogimas , ir viskas. Mano akis užliejo liepsna. Nukritau ant grindų, ant žemės. Man labai (skaudėjo) akis“, – pasakojo ji agentūrai „Reuters“. Su žurnalistais ji kalbėjosi sutvarstyta galva.

Kita vietos gyventoja, 75 metų Lidija, sakė, kad antrojo sprogimo metu ji kalbėjo telefonu, atviraudama moteris pakėlė nuo grindų suplėšytą baltą užuolaidą, padengtą stiklo šukėmis.

„Staiga ji išskrido ir užklojo mane. Tada ant manęs nukrito lango stiklas“, – sakė ji sėdėdama ant sofos.

„Mano nugaroje yra įpjovimų. Ką tik grįžau iš ligoninės. Mano kelias ir šlaunis turi įpjovimų. Čia buvo stiklas“, – pasakojo Lidija, rodydama pirštu į galvą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskva smogė „paprastam gyvenamajam pastatui“, ir pasidalino filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas tipiškas sovietmečiu statytas penkiaaukštis namas. Viršutinis jo aukštas sugriautas.

Teigiama, kad daugiabutyje, į kurį pataikė pirmoji raketa, gyveno 200 žmonių. Pasak vietos valdžios institucijos vadovo Serhijaus Dobriako, visi 60 pastato butų buvo apgadinti.

Pokrovsko vadovas sakė, kad antroji raketa pataikė į viešbutį, kuris nebuvo naudojamas. Anksčiau jame buvo apsistoję žurnalistai, taip pat į Donecko sritį atvykusi humanitarinė misija.

Pranešama, kad gelbėjimo operacijos tebevykdomos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 560 Rusijos karių. Šiuo metu bendri Rusijos gyvosios jėgos nuostoliai siekia beveik 260 tūkst. žmonių.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 10 tankų, 8 šarvuotosios kovos mašinos, 19 artilerijos sistemų, viena priešlėktuvinės gynybos sistema.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė vieną sraigtasparnį ir 4 bepiločius atakos orlaivius.

Ukrainos rytuose tęsiasi įnirtingos kovos dėl Rusijos užimtų teritorijų, kurias ukrainiečių kariai siekia susigrąžinti. Vienas iš pagrindinių taškų yra Bachmutas. BBC korespondentas Jonathanas Beale'as čia turėjo išskirtinę progą susitikti su elitiniais snaiperiais, žinomais „Bachmuto vaiduoklių“ vardu.

Snaiperių grupės vadas, šaukiamas Vaiduokliu, veda žurnalistus į vietą, kurią jis vadina „pasaulio kraštu“ – į savo bazę miesto pakraštyje.

„Vaiduoklis yra mano šaukinys, – sako. – Kai pradėjome gąsdinti Bachmutą, mus pradėjo vadinti Bachmuto vaiduokliais.“

„Vaiduoklių“ bazė yra vietoje, kurią gali pasiekti Rusijos artilerija. Vadas nekrūpčioja nuo sprogimų, bet sako: „Artilerijos apšaudymas visada kelia nerimą žmonėms. Bet nuo artilerijos gali pasislėpti, o nuo snaiperio – ne.“

„Vaiduoklių“ grupėje yra apie 20 žmonių, ji Bachmuto pakraščiuose veikia jau pusę metų. Snaiperiai dažnai medžioja, kaip patys sako, itin vertingus taikinius.

Plačiau skaitykite ČIA.

Erik Prozes/„Postimees“ nuotr./Ukrainiečių snaiperis

Rusų okupantai bandė žengti į priekį trijų gyvenviečių teritorijose Bachmuto kryptimi, tačiau jų bandymai buvo nesėkmingi.

Kaip praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, per praėjusią parą įvyko 37 kariniai susirėmimai.

„Bachmuto kryptimi priešas vykdė nesėkmingus puolamuosius veiksmus Andrijivkos, Kurdiumivkos ir Donecko srities draugystės rajonuose. Nuo priešo artilerijos apšaudymo nukentėjo daugiau kaip 10 gyvenviečių“, – pranešė Generalinis štabas.

Avdijivkos kryptimi ukrainiečių gynėjai sėkmingai atrėmė Rusijos kariuomenės puolimą prie Avdijivkos, o Marjinkos kryptimi gynybos pajėgos toliau stabdo užpuolikų puolimą prie Marjinkos. Ten Rusijos pajėgos taip pat surengė oro antskrydį.

„Kupjansko kryptimi mūsų kariai atkakliai laikosi gynyboje. Sėkmingai atremtos priešo atakos Synkivkos, į šiaurę nuo Ivanivkos Charkivo srityje ir į pietus nuo Novoselivskės Luhansko srityje“, – teigiama pranešime.

Generalinis štabas pridūrė, kad šia kryptimi priešas sudavė oro smūgius Kruhliakovkos ir Kučerivkos rajonuose Charkivo srityje, o daugiau kaip 15 gyvenviečių patyrė priešo artilerijos ir minosvaidžių ugnį.

Lymano kryptimi šešios gyvenvietės buvo apšaudytos okupantų artilerijos ugnimi, o Šachtarsko kryptimi priešas sudavė oro smūgį Otradnojės vietovėje Donecko srityje.

Zaporižios kryptimi okupantai nesėkmingai bandė atkurti prarastas pozicijas Rabotynės vietovėje Zaporižios srityje. Jie sudavė oro smūgius Huliajepolskoje, Mažosios Tokmačkos ir Orechivo rajonuose, o daugiau kaip 15 gyvenviečių buvo apšaudytos iš artilerijos.

Chersono kryptimi priešas vykdė oro smūgius Chersono srities Zmijevkos, Tomarinoje ir Odradokamenkos rajonuose. Čia taip pat apšaudyta daugiau kaip 15 gyvenviečių.

„Tuo pat metu Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolamąsias operacijas Melitopolio ir Berdiansko kryptimis, stiprinasi prie pasiektų sienų, vykdo kontratakos priemones“, – pažymėjo generalinis štabas.

Siversko ir Slobožansko kryptimis priešas apšaudė iš minosvaidžių ir artilerijos daugiau kaip 30 gyvenviečių.

Ukraina pirmadienį pareiškė esanti patenkinta savaitgalį Saudo Arabijoje surengtu aukščiausiojo lygio susitikimu, į kurį Maskva nebuvo pakviesta, dėl taikos susitarimo kovoms nutraukti.

Džidoje vykusiame susitikime dalyvavo atstovai iš maždaug 40 šalių, įskaitant Kiniją, Indiją, Jungtines Valstijas ir Ukrainą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Andrijus Jermakas

„Esame labai patenkinti aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatais, – sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. – Susitikimas Saudo Arabijoje – tai repeticija prieš pasaulį, kuriame nėra vietos žiauriai [Rusijos] agresijai.“

Jis teigė, kad susitarta dėl kito susitikimo, tačiau tikslių datų nėra, ir sakė, kad jame dalyvaus dar daugiau šalių.

Plačiau skaitykite čia.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pasveikino Kinijos dalyvavimą Saudo Arabijos vadovautose derybose dėl karo Ukrainoje, o Vašingtonas tikisi parodyti, kad Rusija yra izoliuota.

„Manome, kad Kinijos dalyvavimas buvo produktyvus“, – žurnalistams teigė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.

„Scanpix“/AP nuotr./Matthew Milleris

„Jau seniai sakėme, kad Kinijai būtų naudinga prisidėti prie karo Ukrainoje užbaigimo, jei ji norėtų atlikti tokį vaidmenį, kuris gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą ir Ukrainos suverenitetą“, – pridūrė jis.

Šeštadienį Saudo Arabijos uostamiestyje Džidoje vykusiose derybose dalyvavo apie 40 šalių, tarp jų – kylančios šalys, tokios kaip Indija ir Brazilija, kurioms kelia nerimą Vakarų pastangos nubausti Rusiją.

Plačiau skaitykite čia.

Pokrovske po Rusijos raketų atakos prieš miesto centre esančius gyvenamuosius namus sužeistųjų ir nukentėjusiųjų skaičius pasiekė 57 žmones, teigia Pokrovsko karinės administracijos vadovas Serhijus Dobriakas, kurį cituoja „Suspіlne“.

„Nuo 0.30 val. sužeistųjų ir sužeistųjų skaičius išaugo iki 57 žmonių. Žuvusiųjų skaičius išlieka nepakitęs. Jų yra septyni. Griuvėsiai išvalyti“, - sakė jis.

Dėl Rusijos raketų atakos prieš gyvenamuosius namus Pokrovsko centre žuvo 7 žmonės. Tarp žuvusiųjų yra srities Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos viršininko pavaduotojas, tarp nukentėjusiųjų – policininkai, gelbėtojai ir vaikas.

Atakos Pokrovske padariniai

+3

Saudo Arabijoje vykusiose derybose dėl Rusijos pradėto karo Ukrainos delegacija pristatė 10 punktų taikos planą, į kurį, kaip pranešama, įtraukti raginimai užtikrinti visuotinį aprūpinimą maistu, branduolinį saugumą, aplinkosauginį saugumą, humanitarinę pagalbą ir kalinių paleidimą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova nuspėjamai reagavo į Ukrainos taikos planą ir pavadino jį „bereikšmiu ultimatumu, kuriuo siekiama vilkinti karo veiksmus“.

Kaip rašoma naujausioje JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analizėje, derybose buvo matyti, kad Kinija vis labiau nesutaria su Rusija dėl bet kokio susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje. 

ISW atkreipia dėmesį, kad laikraštis „Financial Times“ pranešė, jog Kinijos atstovai susitikime buvo „konstruktyvūs“ ir „norėjo parodyti, kad Kinija nėra Rusija“. „Financial Times“ citavo vieną derybose dalyvavusį Europos diplomatą, kuris teigė, kad „vien Kinijos dalyvavimas rodo, jog Rusija yra vis labiau izoliuota“. Kinijos delegacija esą pareiškė norą dalyvauti kitame panašaus formato susitikime, kuriame greičiausiai taip pat nedalyvaus Rusija. Rusijos vidaus šaltinis teigė, kad Rusija atmetė Kinijos 12 punktų taikos planą dėl karo Ukrainoje nuo 2023 m. vasario (kurį Kinijos delegacija dar kartą pristatė per derybas Saudo Arabijoje) ir kad kai kurie Kinijos elito atstovai slapta reiškia nepasitenkinimą Rusijos vadovybės veiksmais dėl taikaus karo Ukrainoje sureguliavimo.

„Šie pranešimai iš derybų Saudo Arabijoje ir vidiniai įtarimai, jei jie teisingi, atitinka ankstesnius ISW vertinimus, kad Kinijos požiūris Ukrainos klausimu ne visai sutampa su Rusijos ir kad Rusijos ir Kinijos santykiai nėra „partnerystė be ribų“, kaip to nori Kremlius“, – rašo ISW analitikai.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Rugpjūčio 7 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai dviejuose fronto sektoriuose.
• Rusijos pajėgos ir okupacinių pajėgų administratoriai toliau siekia sumažinti neseniai Ukrainos įvykdytų smūgių poveikį logistikos mazgams, esantiems prie svarbiausių Rusijos antžeminių ryšių linijų, jungiančių okupuotą Krymą su okupuota Chersono sritimi.
• Rusijos opozicinė žiniasklaidos priemonė „Verstka“ iškėlė prielaidą, kad Rusijos tyrimų komitetas ir jo vadovas Aleksandras Bastrykinas yra tiesiogiai susiję su priverstiniu ukrainiečių vaikų deportavimu į Rusiją ir priverstiniu ukrainiečių vaikų įtraukimu į Rusijos karinio rengimo programas.
• Ukrainos pareigūnai pranešė, kad rugpjūčio 7 d. Ukrainos ir Rusijos pajėgos apsikeitė karo belaisviais.
• Rugpjūčio 7 d. Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, netoli Bachmuto, palei liniją Avdijivka-Donecko miestas, palei Donecko-Zaporižios srities sieną ir vakarinėje Zaporižios srityje ir kai kuriose vietovėse padarė pažangą.
• Kremlius ir toliau stengiasi parodyti, kad tinkamai mobilizuoja Rusijos gynybos pramonės bazę ilgai trunkančiam karui.

Jungtinės Valstijos jau rugpjūčio 8 d. gali paskelbti apie naują 200 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį bus įtrauktos raketos „Patriot“ ir HIMARS sistemos. Apie tai rašo „Reuters“, remdamasi Amerikos pareigūnais, praneša „Ukrinform“. 

„Prezidento Joe Bideno administracija antradienį paskelbs apie 200 mln. dolerių vertės naujos ginkluotės suteikimą Ukrainai“, – sakoma pranešime.

Tikimasi, kad paketą sudarys išminavimo įranga, prieštankinės sistemos „Javelin“, TOW ir AT4, šautuvai ir šaudmenys, raketos „Patriot“ ir HIMARS sistemoms bei kiti ginklai.

Pažymima, kad naujoji dalis skirta po to, kai Pentagonas aptiko klaidų 6,2 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai sąmatoje. Dabar šie pinigai tapo papildomu fondu, skirtu Ukrainai remti, kol Kongresas priims naują didelės apimties finansinį paketą.

Pasak JAV administracijos atstovų, šiuo metu valdžios institucijos rengia biudžeto prašymą, kad galėtų toliau teikti pagalbą Kyjivui.

Gegužės mėnesį Pentagonas paskelbė, kad per klaidą suskaičiavo Ukrainai išsiųstus ginklus išpūstomis pirkimo kainomis. Šis klaidingas apskaičiavimas buvo naudingas Ukrainos pusei, nes buvo galima perduoti daugiau ginklų, įrangos ir šaudmenų.