Intensyvėjant kovoms iš Kupjansko rajono evakuojama daugiau nei 11 tūkst. žmonių

Ukrainos gynybos ministerija tvirtina, kad jos ginkluotosios pajėgos nuo praėjusių metų vasario mėn. prasidėjusio karo sunaikino 5 000 Rusijos artilerijos sistemų.

Ministerija tviteryje pasidalijo sudegusio rusų tanko su liūdnai pagarsėjusiu „Z“ simboliu ant šono nuotrauka ir žinute: „Sunaikinta 5 000 Rusijos artilerijos sistemų“.

Skaičiai nebuvo patikrinti, tačiau liepos pradžioje Ukraina teigė sunaikinusi 4 000 – tai reiškia, kad, jei tikėti jos teiginiais, vien per pastarąsias penkias savaites buvo sunaikinta 1 000 artilerijos sistemų. 

Nuo liepos pirmosios savaitės per savaitę vidutiniškai sunaikinama po 200 vienetų įrangos.

Rusijos valdžios institucijos šių skaičių nepatvirtino, o Vakarų žvalgybos ir analitiniai centrai šių teiginių nepatvirtino.

Ukrainoje antrą kartą šį vakarą paskelbtas pavojus dėl oro antskrydžių, o vietos valdžios institucijos pataria civiliams gyventojams eiti į slėptuves.

Ukrainos gubernatorius pranešė, kad iš Kupjansko rajono Charkivo srityje bus evakuota daugiau kaip 11 000 žmonių iš 53 miestų ir kaimų. 

Tikimasi, kad iš Kupjansko rajono, kuris yra netoli Charkivo fronto linijos, bus įvesta privaloma visų civilių gyventojų evakuacija. 

Pastarosiomis savaitėmis regione padažnėjo kovos ir artilerijos atakos. 

„Priešas smarkiai suintensyvino gyvenviečių, esančių netoli fronto linijos, apšaudymą ir toliau terorizuoja civilius gyventojus, be kita ko, taikydamas oro antskrydžius“, – „Telegramoje“ teigė Olehas Synjehubovas.

„Tokiomis sąlygomis labai padidėjo pavojus civilių gyventojų gyvybei ir sveikatai“.

Pranešama, kad tarp maždaug 11 000 nukentėjusių žmonių yra 600 vaikų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės pirmininkas Serhijus Čerevatas pareiškė, kad rusų okupantai nori perimti iniciatyvą Kupiansko kryptimi.

Atsakydamas į teletilto eteryje pateiktą klausimą apie padėtį Kupjansko kryptimi, S.Čerevatas sakė: „Tai kryptis, kurioje priešas nori perimti iniciatyvą, telkia savo galingas pajėgas. Tiek personalu, tiek technika ... Nuolat smūgiuoja į mus“.

S.Čerevatas pabrėžė, kad priešas „labai aktyviai veikia“ šia kryptimi. „Per šią parą atakų aktyvumas buvo šiek tiek mažesnis – įvyko penkios atakos. 522 priešo apšaudymai, 16 oro antskrydžių“, – sakė S.Čerevatas.

Jis pridūrė, kad atremiant priešo atakas žuvo 51 okupantas ir 117 buvo sužeista. Taip pat buvo sunaikinta priešo karinė technika, įskaitant du tankus, pėstininkų kovos mašiną ir du minosvaidžius.

Padėtis Bachmuto kryptimi

Čerevatijus taip pat pažymėjo, kad Ukrainos kariai toliau spaudžia priešą ir išlaiko iniciatyvą Bachmuto kryptimi.

„Priešas kelia įnirtingą pasipriešinimą. Per šią parą 626 kartus smogė į mūsų pozicijas iš įvairių tipų artilerijos. Buvo surengti keturi oro antskrydžiai. Iš viso šioje kryptyje įvyko 11 karinių susirėmimų“, – sakė jis.

Kariuomenės atstovas pridūrė, kad buvo likviduota 140 okupantų, 232 sužeisti ir keturi paimti į nelaisvę.

Taip pat buvo sunaikinta daug rusų technikos, įskaitant tris tankus ir du daugkartinius raketų paleidimo įrenginius „Grad“. Be to, buvo sunaikinti trys lauko amunicijos sandėliai.

S.Čerevatas taip pat pažymėjo, kad Kleščyjivka buvo intensyvių kovų zona, tam tikra prasme „epicentras“.

Pasak šalies vidaus reikalų ministro Ihorio Klymenkos, medikams pavyko išgelbėti vieno iš trijų žmonių, kurie, kaip teigta anksčiau, trečiadienį žuvo per Rusijos išpuolį Zaporižios mieste Ukrainos pietryčiuose, gyvybę.

I.Klymenka sakė, kad per išpuolį žuvo du žmonės ir septyni buvo sužeisti. 

„Iš pradžių buvo informacijos apie tris žuvusiuosius. Laimei, vieną žmogų pavyko atgaivinti. Įvykio vietoje policijos paramedikai padėjo gydytojams“, – sakė I.Klymenka. 

„Gelbėtojai greitai užgesino gaisrą ūkiniame pastate. Policija atliko gyvenamųjų namų patikrinimus nuo durų iki durų. Niekas nebuvo rastas žuvęs ar sužeistas. Sužeisti žmonės smūgio metu buvo lauke“, – sakė jis. 

„Zaporižios srityje dabar galioja oro pavojus. Nepamirškite saugumo taisyklių“, – sakė I.KlymenkA.

Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo sakęs, kad per išpuolį žuvo trys žmonės.

„Vyksta gelbėjimo operacija. Visiems nukentėjusiesiems bus suteikta būtina pagalba. Ir šis Rusijos karo nusikaltimas tikrai sulauks savo nuosprendžio. O atsakas Rusijos teroristams bus fronte – mūsų didvyriškų karių dėka“, – sakė V.Zelenskis „Telegram“ žinutėje.

Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško teigė, kad sužeistųjų skaičius „gali padidėti, nes daugelyje butų buvo išdaužyti langai ir sudaužytas stiklas“.

J.Malaško pridūrė, kad per išpuolį buvo sugriauta bažnyčia ir mažmeninės prekybos vietos.

Ukrainai 2024 m. reikės 42 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų) išorės finansavimo iš sąjungininkų, pareiškė šalies finansų ministras. 

Ukrainos radijo stočiai finansų ministras Serhijus Marčenka sakė, kad finansavimas turės būti toks pat kaip 2023 m., nes artimiausiais mėnesiais gynybos ir saugumo išlaidos nesumažės. 

„Mums reikia 42 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų) išorės finansavimo [2024 m.]“, – sakė jis.

„Kitais metais planuojame ne mažiau, nes saugumo ir gynybos sektorių biudžetą planuosime [tokio pat] lygio kaip ir 2023 m.“

Pasak jo, kol kas kitiems metams garantuota tik ES garantija, pagal kurią 2024–2027 m. laikotarpiu Ukrainai bus suteikta iki 50 mlrd. eurų. 

„Tikiuosi, kad Jungtinės Valstijos taip pat [prisidės], tikrai tikiuosi“, – pridūrė jis.

Vokietija paskelbė, kad perdavė Ukrainai dar dvi itin vertingas oro gynybos sistemas „Patriot“.

Naujai paskelbtą pagalbos paketą taip pat sudaro vikšriniai visureigiai „Bandvagn 206“, šaudmenys, žvalgybiniai dronai, kulkosvaidžiai ir pirmosios pagalbos rinkiniai.

Balandžio mėnesį į Ukrainą buvo pristatytas pirmoji Vokietijos atsiųsta „Patriot“, o JAV pateikė dar vieną.

Gegužės pranešime teigiama, kad viena iš geidžiamų sistemų Kyjive buvo apgadinta per Rusijos smūgius, taip suduodant smūgį sostinės gynėjams. 

CSIS duomenimis, naujai sukurta sistema kainuoja apie 1,1 mlrd. dolerių (1 mlrd. eurų) – 400 mln. dolerių (364 mln. eurų) už pačią sistemą ir 690 mln. dolerių (628 mln. eurų) už raketas perėmėjas.

Su Ukraina besiribojančiame Rusijos Belgorodo regione trečiadienį per apšaudymą vienas žmogus žuvo ir keturi buvo sužeisti, pranešė rusų gubernatorius. 

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Graivorono rajono Gorkovskio kaimą“, – teigė Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. 

„Vienas žmogus žuvo – vyras patyrė mirtinas šautines žaizdas“, – pridūrė jis. 

V.Gladkovas teigė, kad taip pat buvo sužeista viena moteris ir trys vyrai. Anot jo, šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Rusijos pasienio regionų valdžios institucijos ne kartą kaltino Kyjivą apšaudant jų teritoriją ir tvirtino, kad per išpuolius sužeidžiami civiliai gyventojai. Ukraina neprisiėmė atsakomybės už tariamus išpuolius ir jų nekomentavo.

Rusija ilgą laiką iš Belgorodo apšaudo Ukrainos teritoriją.

Anksčiau šį mėnesį Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Belgorodo regiono policija gavo ginklų savo teritorijai ginti.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad ginklų perdavimas Belgorodui yra stebimas ir būtinas siekiant atremti išpuolius iš Ukrainos.

Vokietijos federaliniai prokurorai trečiadienį pranešė, kad vakariniame Koblenco mieste buvo sulaikytas kariuomenėje dirbęs vokietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijai.

„Manoma, kad įtariamas dirbo užsienio žvalgybos tarnybai“, – sakoma federalinės prokuratūros išplatintame pranešime. 

Jame priduriama, kad įtariamasis siūlė savo paslaugas Rusijos ambasadai Berlyne ir kitoms Rusijos institucijoms. 

Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas Mohammedas bin Zeid Al Nahyanas paskelbė ketinantis surengti Ukrainos ir Rusijos prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimą.

Libano laikraščio „L'Orient-Le Jour“ duomenimis, susitikimas gali įvykti per JT klimato konferenciją, kuri vyks Dubajuje lapkričio-gruodžio mėn.

Pasak laikraščio, apie šiuos planus buvo informuotas JAV prezidentas Joe Bidenas ir popiežius, kurie pritarė šiai iniciatyvai.

Tuo pat metu šiuo metu nei V.Putinas, nei V.Zelenskis nėra patvirtinę savo dalyvavimo konferencijoje.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas sureagavo į kalbas apie lėtą Ukraino skontrpuolimą. Jis sako, kad prieš Rusijai visiškai įsiveržiant į Ukrainą, Rusijos kariuomenės buvo „isteriškai bijoma ir net neįsivaizduojama, kad su ja galima veiksmingai kovoti“.

„Kad pagaliau būtų paneigtas dar vienas mitas, apie kurį dar vakar žmonės bijojo net pagalvoti, visi turi būti kantrūs ir atidžiai stebėti kokybišką Ukrainos ginkluotųjų pajėgų darbą. Jos bet kuriuo atveju pasieks privalomą ir teisingą išvadą. Po karo Ukrainoje Rusija nustos egzistuoti kaip karinė grėsmė. Bent jau Ukrainai ir Europai. Tuo tarpu... puolamosios operacijos tęsiamos“, – rašė jis tviteryje.

Antradienį paskelbtame vaizdo įraše Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad kontrpuolimas nėra lengvas ir „vyksta tikriausiai lėčiau“, nei kai kas tikėjosi.

Jo pastabos nuskambėjo po to, kai CNN pranešė, kad Vakarų pareigūnai aprašo vis „blaivesnius“ vertinimus dėl Ukrainos pajėgų gebėjimo atkovoti didelę teritoriją, nes jos stengiasi pralaužti daugiasluoksnes Rusijos gynybines linijas, remdamiesi su naujausia informacija supažindintais aukšto rango JAV ir Vakarų pareigūnais.

JAV plečia sankcijas Baltarusijai – aštuoniems asmenims ir penkioms bendrovėms taikomos tam tikros priemonės.

Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro pranešimas yra naujausias iš daugelio priemonių, nukreiptų prieš Aliaksanfro Lukašenkos režimui artimus asmenis arba asmenis, palaikančius glaudžius ryšius su Rusija. 

„AP“/„Scanpix“/Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka

„Šie veiksmai nukreipti prieš kelis subjektus, susijusius su Baltarusijos režimo vykdomomis nuolatinėmis represijomis prieš pilietinę visuomenę, bendrininkavimu Rusijos Federacijai vykdant nepagrįstą karą Ukrainoje ir represinio Baltarusijos režimo lyderio praturtėjimu“, – sakoma pareiškime.

Tai padaryta po to, kai Baltarusijos vyriausybė pradėjo persekioti demokratiją remiančius aktyvistus, JAV kovo mėn. paskelbė sankcijas trims su valstybe susijusiems subjektams ir devyniems asmenims.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyresnysis patarėjas agentūrai „Reuters“ sakė, kad jie neigia trečiadienį Rusijos paskelbtą teiginį, jog Kijevas bandė atakuoti Zaporižios atominę elektrinę dronu.

„Be abejo, Ukraina nevykdė jokios dronų atakos prieš ZAE, neplanavo ir net teoriškai neplanuoja to daryti“, – sakė Mychaila Podoliakas „Reuters“ pareiškime.

Suomijoje Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojas buvo apkaltintas užpuolęs aktyvistą prie Rusijos generalinio konsulato Turku mieste, pranešė naujienų agentūra „Yle“.

Jos teigimu, aktyvistas Piotras Trofimovas reguliariai rengia pavienius protestus prie Rusijos generalinio konsulato Turku mieste. Šeštadienį jis išėjo su piketu palaikyti savo draugo Dmitrijaus Skurichino, kuris Rusijoje buvo nuteistas 1,5 metų kalėti bendrojo režimo kolonijoje už žodžius „Atsiprašau, Ukraina“.

P.Trofimovas gatvėje žmonių paprašė suomio nufotografuoti jį su plakatu, po to, pasak jo, iš konsultacinio centro išbėgo vyras, išplėšė plakatą iš protestuotojo rankų ir bandė jam smogti.

„Rusijos konsulato darbuotojas iššoko pro vartus ir, vartodamas necenzūrinius žodžius, grasino man ir mano artimiesiems fiziniu smurtu. Jis griebė plakatą ir jį suplėšė. Aš išvengiau smūgių ir likau su plakato atraižomis rankose, o darbuotojas dingo už tvoros“, – pasakojo aktyvistas.

Jis įtaria, kad diplomatas buvo neblaivus, nes diplomatinė atstovybė rengė atsisveikinimo su įmone vakarėlį, susijusį su konsulato uždarymu.

„Konsulato kieme vyko piknikas su šašlykine, galbūt būtent alkoholio vartojimas iškrėtė žiaurų pokštą užpuolikui“, – spėjo P.Trofimovas.

Dėl šio incidento vyras pateikė skundą Suomijos policijai ir Rusijos prokuratūrai. Pietvakarių Suomijos policija „Yle“ patvirtino, kad pradėjo incidento tyrimą.

Prasidėjus didelio masto Rusijos karui Ukrainoje, Rusijos ir Suomijos santykiai pablogėjo.

Visų pirma Suomija pateikė prašymą įstoti į NATO ir balandžio mėn.

2022 m. rugsėjo mėn. suomiai perpus sumažino kasdienių rusų prašymų išduoti vizą skaičių – nuo 1 000 iki 500. 2022 m. rugsėjo 29 d. Suomijos vyriausybė paskelbė, kad uždaro įvažiavimą Rusijos piliečiams su turistinėmis ir Šengeno vizomis.

2023 m. liepą Suomija atšaukė savo sutikimą dėl Rusijos generalinio konsulato Turku mieste veiklos, reaguodama į Suomijos generalinio konsulato Sankt Peterburge uždarymą.

Rusija teigia, kad perėmė Ukrainos atakos droną, skridusį Zaporižios atominės elektrinės link. Tai valstybinei naujienų agentūrai pranešė Rusijos pareigūnai. 

Pasak jų, bepilotis orlaivis buvo numuštas virš Enerhodaro – miesto į šiaurės vakarus nuo Zaporižios. 

Ši atominė elektrinė yra didžiausia Europoje, turinti šešis energijos blokus. 

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Nuo praėjusių metų kovo mėnesio ją yra užėmusios Rusijos pajėgos, todėl kyla susirūpinimas dėl jos saugumo. 

Ir Maskva, ir Kyjivas kaltino vieni kitus dėl smūgių netoli objekto, o JT branduolinės energetikos priežiūros institucija ne kartą ragino užtikrinti saugią zoną. 

Visai neseniai abi šalys kaltino viena kitą planavus sabotuoti elektrinę, todėl Tarptautinė atominės energijos agentūra buvo priversta nusiųsti komandą, kuri patikrintų, ar teritorijoje nėra ginklų. 

Elektrinės viduje sprogmenų nerasta, tačiau aplink ją esančioje teritorijoje aptikta prieštankinių minų.

Ukrainos valstybinis transliuotojas „Suspilne“ per „Telegram“ pranešė, kad Chersone girdėti sprogimai.

Tai nėra neįprastas reiškinys, nes Rusija yra okupavusi pietinę Chersono srities dalį, kurią praėjusių metų pabaigoje pareiškė aneksavusi.

Viena didžiausių Ukrainos tragedijų, kai ji vykdo lemiamą puolimą, kuris iki šiol nepateisino jos pačios ir Vakarų lūkesčių, yra ta, kad ji pati negali pilnai nuspręsti savo likimo – prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybė yra priklausoma nuo Jungtinių Valstijų ir Vakarų ginkluotės tiekimo, pažymėjo žiniasklaidos grupė CNN. 

Sustojęs puolimas ir žiemos aklavietė turėtų ypatingų pasekmių Kyjivui Vašingtone, nes tai galėtų padidinti klausimų dėl JAV paramos karui apimtis, kuris bus perkeltas į aštrius rinkimų metus.

Pasak CNN, amerikiečiai ruošiasi galimam prezidento Joe Bideno, kuris atgaivino Vakarų aljansą ir yra svarbiausias Ukrainos išorės rėmėjas, ir buvusio prezidento Donaldo Trumpo, NATO skeptiko, kuris žavisi Vladimiru Putinu ir yra pažadėjęs per 24 valandas užbaigti karą, greičiausiai V. Putino sąlygomis, susidūrimui.

Net jei D. Trumpas 2024 m. nepasieks jokių pergavlių rinkimuose, mažėjanti visuomenės parama karui gali pakenkti J.Bidenui.

Dėl politinių, taip pat strateginių priežasčių esama didžiulio spaudimo, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas atneštų reikšmingų laimėjimų mūšio lauke. Tačiau kol kas šis puolimas labiau primena sunkų, o ne žaibišką perversmą, todėl kyla tikimybė, kad karas gali tęstis bent jau iki kitų metų pabaigos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas, Volodymyras Zelenskis

Tokiu atveju elastinga lygtis, kuria grindžiamas visas konfliktas ir kuri apima Ukrainos pajėgumą kovoti, amerikiečių apetitą daugiamilijardiniams pagalbos paketams ir V.Putino toleranciją siaubingoms aukoms, bus dar labiau įtempta, pažymėjo CNN.

Antradienį žurnalistas Jimas Sciutto savo reportaže pažymėjo, kad Ukrainos gebėjimas pademonstruoti pagreitį turi lemiamą reikšmę darant įtaką karo politikai išoriniame pasaulyje.

Tuo tarpu aukšto rango JAV ir Vakarų pareigūnai vis dažniau kalba apie vis „blaivesnius“ vertinimus dėl Ukrainos pajėgų gebėjimo atkovoti reikšmingą teritoriją. Vienas aukšto rango Vakarų diplomatas niūriai pareiškė, kad nors Ukraina turi galimybę padaryti pažangą, „labai, labai mažai tikėtina“, kad ji per artimiausias savaites pakeis konflikto pusiausvyrą.

Nors Rusijos pajėgos buvo pažeidžiamos per pradinę invaziją ir nesėkmingą Kijevo puolimą, dabar karas Ukrainoje perėjo į sunkesnį etapą.

Parodydamas, koks svarbus yra išorinis požiūris į Ukrainos karą, V.Zelenskis jautriai reaguoja į bet kokią nuomonę, kad kontrpuolimas nuvylė, nors charakteringai pabrėžia, kad jam reikia daugiau aukštos kokybės vakarietiškos ginkluotės.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Kontrpuolimas yra sudėtingas. Jis vyksta tikriausiai lėčiau, nei kai kurie žmonės nori ar gali matyti“, – pareiškė Ukrainos vadovas susitikime su Lotynų Amerikos žiniasklaidos atstovais.

Atsargos generolas leitenantas Markas Hertlingas antradienį CNN eteryje pažymėjo, kad „daugelis analitikų manė, jog šio karo pradžioje Ukraina negalės sustabdyti Rusijos“, o Kyjivo pajėgos įrodė, kad klydo, todėl karys tvirtino, jog, nors Ukraina ir vykdo didžiulį puolimą teritorijoje, kuri prilygsta atstumui tarp Vašingtono ir Bostono, ir jai reikia laiko.

Tačiau ar Vakarai turi pakankamai pakantumo, kad suteiktų Ukrainai reikiamo laiko?

Didelių proveržių prieš Rusiją artimiausiomis savaitėmis nebuvimas suteiks Vakarų politikos formuotojams mažai galimybių apsvarstyti platesnį politinį karo kontekstą, net jei jo pabaigos nematyti.

Nepriklausomai nuo to, ar jis laimės antrąją kadenciją, ar ne, J.Bideno palikime dominuos jo vaidmuo reaguojant į Rusijos invaziją, kuri buvo svarbiausias JAVprezidento, bent jau nuo George'o H.W.Busho Šaltojo karo pabaigoje, parodytas vadovavimas Vakarams.

J.Bidenas jau rengia naują papildomo finansavimo įstatymo projektą, kuris greičiausiai bus parengtas Kongresui svarstyti iki metų pabaigos. Ši priemonė bus svarbiausias išbandymas, ar Atstovų Rūmų dauguma nori ir toliau skirti milijardus dolerių karui, nepaisant didelio daugelio respublikonų skepticizmo. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas, Volodymyras Zelenskis

Nauja CNN apklausa, atlikta praėjusią savaitę, atspindėjo JAV politinį sudėtingumą dėl karo: dabar 55 proc. rinkėjų teigia, kad Kongresas neturėtų leisti skirti papildomo finansavimo Ukrainai paremti. Apie 51 proc. respondentų teigė, kad JAV jau padarė pakankamai, kad padėtų, o 48 proc. sakė, kad turėtų padaryti daugiau.

Netrukus po Rusijos invazijos 2022 m. vasario mėn. 62 proc. respondentų teigė, kad JAV turėtų daryti daugiau, kad paremtų Ukrainą. Kaip ir beveik viskas JAV, parama karo veiksmams yra labai poliarizuota.Anot apklausos, 71 proc. respublikonų mano, jog Kongresas neturėtų leisti naujo finansavimo, o 62 proc. demokratų teigia, kad turėtų.

Politinė dinamika Atstovų Rūmuose yra gana nesaugus pagrindas gyvybiškai svarbiai JAV paramai Ukrainai, pabrėžiantis, kodėl įstrigęs puolimas gali būti politinė katastrofa V.Zelenskiui Jungtinėse Valstijose, taip pat ir strateginis nuostolis Ukrainai šalies viduje.

Maskva trečiadienį apkaltino Lenkiją ir Suomiją keliant grėsmę jos saugumui ir pareiškė, kad atsakys į NATO narių esą keliamą pavojų Rusijos vakarinei sienai.

Lenkija, tvirta Ukrainos sąjungininkė ir kaimynė, sustiprino savo sienos su Baltarusija apsaugą po to, kai ši šalis tapo nauja Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojų baze.

Suomija, turinti ilgą sieną su Rusija, balandį įstojo į NATO, žengdama istorinį žingsnį, kurį paskatino Maskvos pernai vasarį pradėtas plataus masto karas Ukrainoje.

„Vakarų ir šiaurės vakarų strateginėse kryptyse padaugėjo grėsmių Rusijos Federacijos kariniam saugumui“, – tvirtino Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu susitikime su kariuomenės pareigūnais, pridūręs, kad į šiuos, jo žodžiais, pavojus „reikia laiku ir tinkamai reaguoti“.

„Susitikime aptarsime būtinas priemones jiems neutralizuoti ir priimsime atitinkamus sprendimus“, – kalbėjo ministras.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Jis išskyrė Lenkiją, kurią, pasak jo, militarizuoja ir išnaudoja „kaip pagrindinę antirusiškos politikos priemonę“ Jungtinės Valstijos.

Varšuva trečiadienį paskelbė, kad prie savo rytinės sienos nusiųs dar 2 000 karių, kurie prisijungs prie ten jau dislokuotų 2 000 karių.

Praėjusią savaitę NATO narė pareiškė, kad Baltarusijos sraigtasparniai pažeidė jos oro erdvę, ir perspėjo dėl Minsko provokacijų.

S.Šoigu sakė, kad Lenkijos kariai bus prie pat „sąjunginės valstybės“ sienų, turėdamas omenyje Maskvos ir Minsko aljansą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskva į bet kokią agresiją prieš Baltarusiją atsakytų visomis turimomis priemonėmis.

S.Šoigu taip pat sakė, kad „rimtas destabilizuojantis veiksnys yra Suomijos prisijungimas prie NATO, o ateityje – ir Švedijos“.

Praėjusį mėnesį Turkija atsisakė savo prieštaravimų Švedijos stojimui į NATO ir uždegė žalią šviesą Stokholmo narystės siekiui.

Kremlius pareiškė, kad Švedijos prisijungimas prie NATO keltų grėsmę Rusijos saugumui, ir teigė planuojantis atsakomąsias priemones.

Švedija su Rusija turi bendrą trumpą sieną.

Trečiadienio rytą Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos kariuomenės vadavietei laikinai okupuotoje Naujojoje Kachovkoje (Chersono sritis), pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos centras.

„Apie 10.00 Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos kariuomenės vadavietei laikinai okupuotoje Naujojoje Kachovkoje. Šlovė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms!“ – sakoma centro paskelbtame pranešime susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį surengė ne visai eilinį ministrų kabineto posėdį. Jis skyrėsi nuo kitų savo ypatingu formatu – jame dalyvavo tik siauras pareigūnų ratas, pranešama V.Zelenskio kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

„Šiandienos susitikimas yra ypatingo formato. Siauriausias žmonių ratas ir maksimalus dėmesys vienai temai – mūsų puolimui“, – sakė šalies vadovas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Pasak V.Zelenskio, buvo atlikta išsami dabartinės situacijos analizė, suplanuoti tolesni žingsniai, karių aprūpinimas viskuo, kas būtina, išanalizuoti Rusijos pajėgų veiksmai.

Susitikime dalyvavo vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas, kariuomenės vadai Oleksandras Syrskis ir Oleksandras Tarnavskis, Ukrainos gynybos žvalgybos viršininkas Kyrylo Budanovas.

Pažymėtina, kad Ukrainos prezidentas panašius susitikimas rengia reguliariai. Posėdžių metu aptariami aktualūs klausimai, pavyzdžiui, naujausias posėdis buvo susijęs su „grūdų koridoriaus“ situacija.

Lenkijos vidaus reikalų viceministras trečiadienį pareiškė, kad šalis pasiųs papildomus 2 000 karių rytinei sienai su kaimynine Baltarusija sustiprinti.

Teigiama, kad sieną bando kirsti rekordinis migrantų skaičius.

„Tai bus ne 1 000, o 2 000 karių pastiprinimas“, – valstybinei naujienų agentūrai PAP sakė Maciejus Wasikas.

Jis pridūrė, kad gynybos ministras pritarė šiam žingsniui gavęs nacionalinės pasienio tarnybos prašymą suteikti papildomų pajėgų.

Planuojama, kad šie kariai bus išsiusti per dvi savaites ir prisijungs prie 2 000 karių, jau dislokuotų prie sienos.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos-Baltarusijos pasienis

Lenkija neseniai įspėjo apie provokacijų iš Baltarusijos grėsmę ir galimą pavojų dėl į Baltarusiją persikėlusių dalies „Wagner“ samdinių.

Varšuva taip pat apkaltino Baltarusiją ir Rusiją organizuojant naują migrantų srautą į Europos Sąjungą siekiant destabilizuoti regioną.

Trečiadienį M.Wasikas pareiškė, kad visus bandymus neteisėtai kirsti Lenkijos sieną šiuo maršrutu organizuoja Baltarusijos tarnybos.

Lenkijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, šiais metais iš Baltarusijos į Lenkiją jau bandė patekti 19 000 migrantų, o per visus 2022 metus – 16 000.

Vien praėjusį mėnesį sieną bandė kirsti daugiau kaip 4 000 migrantų.

Po „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino birželį surengto maišto prieš Rusijos karinę vadovybę grupės ateitis kelias savaites buvo neaiški. Maištas baigėsi, kai birželio 24 dieną J.Prigožinui ir jo kovotojams buvo pasiūlytas prieglobstis Baltarusijoje.

Prieš dvejus metus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos į Lenkiją, Latviją ir Lietuvą per Baltarusijos sieną pradėjo plūsti daugybė migrantų, siekiančių patekti į ES.

Lenkų, latvių ir lietuvių valdžios institucijos mano, kad Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo bandymai išstumti migrantus per Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos sienas yra hibridinio karo, nukreipto prieš šias šalis, metodas.

Trečiadienį netoli Maskvos esančioje gamykloje, kuri, kaip teigiama, teikia produkciją kariuomenei, įvyko sprogimas, per kurį, Rusijos žiniasklaidos teigimu, sužeista daugiau kaip 45 žmonės, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Manoma, kad sužeistųjų gali būti ir po griuvėsiais.

Pasak valstybinės naujienų agentūros „Tass“, Sergijev Posado miesto Zagorsko optinės mechanikos gamykloje sprogimas įvyko „katilinės zonoje“, po kurio užsidegė angaruose buvusi pirotechnika.

Atsargiai, naujienos/ „Telegram“/Sprogimas gamykloje Sergijev Posade

Tačiau nemažai spėliojančių, įskaitant ir Ukrainos vyriausybės patarėją Antoną Heraščenko, kad pasirodžiusios sprogimo nuotraukos ir filmuota medžiaga nesutampa su oficialiu paaiškinimu, kad užsidegė pirotechnika.

„Rusijos žiniasklaida suskubo teigti, kad sprogo pirotechnikos gaminiai. Tačiau, jei pažiūrėsime vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas pirotechnikos sprogimas, pamatysime, kad sprogimas gamykloje nepanašus į pirotechnikos sprogimą.

Gamykloje buvo gaminami kariniai produktai, skirti „specialiajai karinei operacijai“. Taigi, kas iš tikrųjų ten sprogo, žiniasklaida nepasakys, bet tai nebuvo fejerverkai.

Matome vieno sprogimo sukeltą grybų debesį, o pirotechnika būtų sprogusi skirtingomis kryptimis.

Prieš kelias dienas žiniasklaidoje taip pat pasirodė informacija, kad Rusija galėjo įveikti optikos deficitą gaminant tankus T-80 ir T-90 – ji turėjo būti gaminama šioje gamykloje“, – rašė jis savo tviterio paskyroje.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį pareiškė, kad Rusija stiprins pajėgas prie savo vakarinių sienų, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Tai įvyko po to, kai NATO narė Lenkija paskelbė apie planus stiprinti savo kariuomenę, o Lietuva ir Latvija pažymėjo, kad stiprins pajėgas prie savo sienų su Baltarusija. 

S.Šoigu sakė, kad tikėtina, jog nemažai NATO pajėgų ir ginkluotės taip pat bus dislokuota Suomijoje, kuri ką tik prisijungė prie karinio aljanso. 

Rusija vakaruose ribojasi su Norvegija, Suomija, Estija, Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Gruzija ir Azerbaidžanu.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Šoigu

Rusijos pajėgos nuolat praneša apie pergales fronte, nors iš tikrųjų jiems nesiseka ir jie visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti pozicijas, ukrainiečių televizijos kanalo „Laisvė“ eteryje pareiškė karo ekspertas Serhijus Grabskis.

„Jie, žinoma, praneša apie išskirtines Rusijos kariuomenės pergales ir gynybos atsparumą. Tačiau jei pažvelgsime į tai iš sveiko proto pozicijų, tikrai nematysime jokių laimėjimų. Rusijos kariuomenė desperatiškai bando išlaikyti užimtas pozicijas.“

Pasak jo, visa Rusijos kariuomenės strategija yra išlaikyti viską, ką tik gali. Maskva stengiasi „ištempti“ savo rezervus visomis įmanomomis kryptimis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Avdijivkos

„Mes vykdome kontrpuolimo operacijas, net ir nedidelio masto, Melitopolio ir Berdiansko kryptimis, įskaitant vadinamąsias karines-policines operacijas, kai neįtikėtinai sunkiomis sąlygomis išvalome priešo griovius. Tęsiame puolimą, o įkandin priešo gynybos, turime galimybę paimti belaisvių“, – pridūrė ekspertas.

S.Grabskis įsitikinęs, kad Rusijos kariuomenė šiuo metu nepajėgi vykdyti didelio masto puolimų. Tai, pasak jo, liudija efektyvus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų darbas bent jau pastarąjį pusmetį.

Eksperto nuomone, rusai nesijaučia laisvi Donecko srityje, nes ten yra įtvirtintos Avdijivkos apylinkės. Ten jiems neleidžiama visapusiškai išnaudoti savo logistikos ir valdymo struktūros pajėgumų.

„Ukrainos gynėjai gerokai apsunkina rusų manevrus ir smarkiai paveikia jų logistinę struktūrą, neleisdami kaupti šaudmenų ir materialinių išteklių ir tęsti puolimo“, – sakė S.Grabskis.

Trečiadienį rusų pajėgos artilerijos sviediniais apšaudė Chersoną. Šį kartą atakuotas vaikų darželis, vienas žmogus buvo sužeistas, pranešė Chersono srities karinė administracija.

„Rusijos artilerija apšaudė vaikų darželį Chersone. Dėl apšaudymo lengvus sužalojimus patyrė 75 metų šaltkalvis“, – sakoma pranešime.

Regioninės karinės administracijos duomenimis, šiuo metu jam teikiama būtina medicininė pagalba.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį, minint trečiąsias ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų metines, pareiškė, kad ta diena galėjo duoti pradžią šalies atsinaujinimui.

Po 2020-ųjų rugpjūčio 9-osios rinkimų Aliaksandrui Lukašenkai – ištikimam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui – paskelbus, kad jis buvo išrinktas šeštai kadencijai iš eilės, Baltarusijoje kilo beprecedenčiai protestai, o valdžia pradėjo didelio masto represijas prieš kitaminčius, žurnalistus ir aktyvistus.

Su A.Lukašenka rinkimuose konkuravusi S.Cichanouskaja savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus.

Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.

„Ši diena galėjo tapti naujos Baltarusijos pradžia“, – sakė S.Cichanouskaja kreipimesi į tautą.

„Baltarusijos, kuri niekada neturės politinių kalinių ir kitaminčių persekiojimų. Baltarusijos, kur kalbėjimas gimtąja kalba yra ne smurto, o susižavėjimo priežastis. Baltarusijos, kur norisi patekti, o ne iš kurios skubama išvykti“, – tęsė ji.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja

Pietų Ukrainoje gynybos pajėgos sunaikino beveik šešias dešimtis Rusijos karių kartu su jų įranga ir ginklais, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Pietų operatyvinė vadovybė.

Teigiama, kad gynybos pajėgų raketiniai ir artilerijos daliniai padarė didelių nuostolių – žuvo 59 rusų kariškiai. 

„Mums pavyko sunaikinti keturias stambaus kalibro patrankas ir minosvaidį, septynis šarvuočių vienetus ir inžinerinę įrangą. Tiksliai ir efektyviai veikėme motorizuotosios šaulių kuopos stebėjimo postą ir valdymo bei stebėjimo postą“, – teigė vadovybė.

Ukrainos gynėjai pabrėžė, kad Rusijos pajėgos ir toliau naudoja lėktuvus, iš kurių leidžia valdomas aviacines bombas. Konkrečiai Beryslavo sektoriuje jie paleido tris tokius sviedinius į žemės ūkio paskirties žemę. 

„Okupantai apšaudo dešinįjį krantą iš artilerijos, daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ir minosvaidžių. Užpuolikai stengiasi padidinti atakų skaičių. Vakar buvo surengta daugiau kaip 70 atakų, panaudota apie 370 sviedinių. Per apšaudymą buvo sužeisti trys civiliai gyventojai, įskaitant du vaikus. Apgadinta apie tuzinas namų“, – pridūrė Pietų operatyvinės vadovybės atstovai.

Rusijos pajėgos pagrindiniu puolimo židiniu pasirinko Kupjansko kryptį, sudarydami puolimo grupę iš aštuonių šturmo padalinių „Storm-Z“, vyksta intesyvūs mūšiai, naujienų portalui „Ukrainskaja pravda“ sakė Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.

„Priešo tikslas – pralaužti mūsų kariuomenės gynybą ir eiti tiesiai į Kupjanską. Kovos vyksta itin intensyviai. Kai kurios pozicijos šiomis dienomis kelis kartus perėjo iš rankų į rankas“.

Pasak jo, tuo pat metu rusai, besiverždami iš Novoselivsko rajono, bandė atkirsti gynėjų grupę, smogdami į flangą ir apsupdami kai kuriuos ten gynybą laikančius brigados dalinius, tačiau nesėkmingai.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Mūsų kovotojai drąsiai laiko liniją, atremdami visus priešo bandymus žengti į priekį“, – pabrėžė pajėgų vadas.

O.Syrskis pažymėjo, kad apsilankęs šiame gynybos rajone jis su savo vadais aptarė galimus tolesnius rusų veiksmus ir gynėjų galimybes.

Dėl to buvo priimti visi būtini sprendimai, kad „būtų užtikrintas priešo atgrasymas ir sudarytos sąlygos tolesniam jo pralaimėjimui“.

Visų pirma tai – papildomas karinių dalinių sustiprinimas visomis reikalingomis pajėgomis ir priemonėmis bei amunicija, pažymėjo generolas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Baidenas pritarė Ukrainos kariškių mokymams su JAV pagamintais naikintuvais F-16. Šiam mokymo procesui vadovauja Danija ir Nyderlandai, paskelbė Pentagono atstovo spaudai pavaduotoja Sabrina Singh.

„Kaip žinote, Ukrainos pilotų mokymo dirbti su naikintuvais F-16 procesui vadovauja Danija ir Nyderlandai. Prezidentas J.Bidenas uždegė žalią šviesą leisti ir remti šį mokymo procesą“.

Tuo pačiu S.Singh pabrėžė, kad kol kas iš JAV pusės nėra jokių oficialių pareiškimų dėl būsimų Ukrainos pilotų mokymų detalių.

Liepos mėnesį Baltieji rūmai paneigė, kad delsia išduoti leidimą ukrainiečių pilotams treniruotis su naikintuvais F-16.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos pilotas

Trečiadienį Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar paneigė naujausioje Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto analizėje minimą informaciją, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neva surengė ribotą reidą per Dniepro upę ir išsilaipino kairiajame krante Chersono srityje, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.

„Ginkluotosios pajėgos ir Generalinis štabas kol kas nepatvirtina šios informacijos. Prašome ir kreipiamės į visus pasitikėti tik oficialiais šaltiniais“, – pabrėžė H.Maliar.

Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo neišprovokuota Rusijos invazija į Ukrainą, šalies gynybos pajėgos išlaisvino daugiau kaip 40 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos, pranešė Ukrainos strateginių komunikacijų biuras. 

Bendras išlaisvintų teritorijų plotas yra kiek mažesnis už Estiją ir prilygsta apie 15 tokių miestų kaip Maskva plotui.

Per pastaruosius du mėnesius Ukraina pranešė atgavusi žemes, ypač rytiniame ir pietiniame frontuose. 

Vos prieš dvi savaites Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad buvo išlaisvintas Donecko srityje esantis Staromajorskės kaimas – iki šiol tai naujausia ukrainiečių išlaisvinta vietovė.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos gynėjai

Ukrainos ginkluotosios pajėgos greičiausiai padarė pažangą trijose srityse Pietų Ukrainoje, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ tvirtino karo ekspertas Vladyslavas Selezniovas.

Jo teigimu, tikėtina, kad pirmoji Rusijos gynybos linija buvo pralaužta mažiausiai trijose Zaporižios srities vietovėse: netoli Robotynės, Staromajorskės pakraštyje (Berdiansko kryptimi) ir okupuotos Vasylivkos kryptimi (Zaporižios sritis).

Kartu ekspertas mano, kad perspektyvi Ukrainos kariuomenei yra ir Šachtarsko kryptis ties Vuhledaru, kur pastaruoju metu vėl paaštrėjo kovos.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys

„Ukrainos kariuomenė ten taip pat perima iniciatyvą, priversdama rusus panaudoti savo rezervus. Atsižvelgiant į tai, kad jų šiame rajone nėra daug, rusams sekasi prastai“, – sakė V.Selezniovas.

Pasak tarnybos „DeepState“, praėjusią savaitę Ukrainos pajėgos pralaužė rusų gynybą šiauriniame Mykilskės kaimo pakraštyje. Rusai buvo nustumti atgal į dačų rajoną ir išmušti iš pozicijų į šiaurę nuo Solodkės kaimo.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per praėjusią parą fronte įvyko daugiau kaip 30 kovinių susirėmimų. Tuo pat metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia puolamąsias operacijas trijuose fronto rajonuose – Bachmute, Melitopolyje ir Berdianske.

Baltarusijoje dislokuoti Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai neorganizuoja ir nebando rengti provokacijų prie sienos su Latvija, antradienį vyriausybės posėdyje pareiškė Latvijos vidaus reikalų ministras Maris Kučinskis.

Kalbant apie „Wagner“ buvimą Baltarusijoje, šiuo metu nėra jokių požymių, kad grupuotės kovotojai vykdytų provokacijas ar bandytų tai daryti, tačiau niekada negalima to atmesti, sakė jis.

M.Kučinskis pažymėjo, kad Baltarusijos pusė buvo oficialiai informuota apie praėjusį sekmadienį įvykusį incidentą, kai Baltarusijos pareigūnai padėjo nelegaliems migrantams įveikti pasienio tvorą nukirpdami vielas, o vėliau užsandarinę skylę tvoroje, kad vyrai negalėtų grįžti atgal į Baltarusiją.

Po „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino birželį surengto maišto prieš Rusijos karinę vadovybę grupės ateitis kelias savaites buvo neaiški. Maištas baigėsi, kai birželio 24 dieną J.Prigožinui ir jo kovotojams buvo pasiūlytas prieglobstis Baltarusijoje.

„AP“/„Scanpix“/„Wagner“ samdiniai Baltarusijoje

Prieš dvejus metus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos į Lenkiją, Latviją ir Lietuvą per Baltarusijos sieną pradėjo plūsti daugybė migrantų, siekiančių patekti į ES.

Atsižvelgdama į įtemptą situaciją pasienyje su Baltarusija, Latvijos vyriausybė vasario 1 dieną nusprendė iki rugpjūčio 10 dienos pratęsti nepaprastąją padėtį pažeidžiamiausiose vietovėse. Pirmą kartą Ludzos, Kraslavos ir Aukštutinės Dauguvos apylinkėse bei Daugpilio mieste ji buvo paskelbta 2021-ųjų rugpjūčio 11-ąją, siekiant kovoti su smarkiai išaugusiu nelegalių sienos kirtimų skaičiumi.

Šalies valdžios institucijos mano, kad Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo bandymai išstumti migrantus per Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos sienas yra hibridinio karo, nukreipto prieš šias šalis, metodas.

Kaip pranešama, šiemet Latvijos sienos neleista kirsti iš viso 5 461 asmenims, o 279 asmenims leista atvykti dėl humanitarinių priežasčių.

Praėjusiais metais nuo bandymo nelegaliai kirsti sieną buvo sustabdyti 5 286 asmenys. 217 asmenų į Latviją buvo įleisti dėl humanitarinių priežasčių.

Trečiadienį okupuoto Krymo pusiasalio šiaurėje esančiame Džankojaus rajone, girdėjosi sprogimai, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“, remdamasi vietiniais susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalais.

Gyventojų teigimu, po sprogimų Džankojaus rajone danguje buvo pastebėti Rusijos sraigtasparniai. To pasekojo buvo vėl užblokuotas eismas Krymo tiltu ir aidėjo oro pavojaus signalas.

Vėliau pasigirdo pakartotiniai sprogimai.

„Prie Starokrymsko poligono, pasak mūsų abonentų, įvyko galingas sprogimas“, – sakoma vietos valdžios pranešime.

Socialiniuose tinkluose apie galingą sprogimą iš Krasnogvardijos krypties pranešė ir Krymo šiaurėje esančio Džankojaus gyventojai. Preliminariais duomenimis, sprogimas įvyko 11.37 val.

Pažymėtina, kad Starokrymsko poligonas yra netoli Kryniškių kaimo Kryrovskio rajone Kryme. Anksčiau ten buvo smogta priešo amunicijos sandėliui.

Po vidurdienio vietiniai „Telegram“ kanalai pranešė apie dar vieną sprogimą Starokrymsko poligone. Pusiasalio okupacinė valdžia teigia, kad vyksta „planinis šaudmenų naikinimas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Asociatyvi nuotr.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) teigia, kad Ukrainos žvalgybos tarnybos prisidėjo prie birželio mėn. įvykdyto dujotiekio sprogimo Koreizo kaime okupuotame Kryme ir kad buvo sulaikytas įtariamasis, kuris esą prisipažino su tuo susijęs, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Saugumo pajėgos sulaikė Rusijos pilietį, kuris birželio mėnesį „Ukrainos specialiųjų tarnybų nurodymu“ susprogdino dujotiekį Krymo Koreizo kaime.

Pranešama, kad pas jį rasta 2 kg sprogmenų.

Pasak Rusijos saugumo tarnybos pranešimo, asmuo yra 1980 m. gimęs Rusijos pilietis, kuris "prisipažino bendradarbiavęs su Ukrainos specialiosiomis tarnybomis rengiant ir vykdant sabotažą ir teroro aktus".

Jam buvo iškelta byla pagal straipsnį dėl terorizmo.

Birželio 23 d. žiniasklaida pranešė apie Koreizo kaime įvykusį dujotiekio sprogimą, dėl kurio 500 abonentų liko be dujų.

Pirmadienio ryte pirmieji iš pusės šimto tankų „Leopard 1“ buvo išgabenti iš Belgijos teritorijos, jie skirti Ukrainai. Tačiau juos siunčia ne Belgija, tankus iš jos perpirko kita šalis, kaip dovaną Ukrainai. Iš pradžių buvo neaišku, kas tas slaptas pirkėjas.

Tačiau žiniasklaida paviešino, kas perpirko naudotus belgų tankus ir pasiryžo juos atnaujinti, kad galėtų perduoti su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Imago / Scanpix nuotr./„Leopard 1“

Rusijos federalinės vyriausybės biudžeto deficitas per septynis šių metų mėnesius pasiekė 2,817 trilijono rublių (apie 26,7 mlrd. eurų) – aukščiausią istorijoje lygį, parodė finansų ministerijos paskelbti išankstiniai duomenys.

Tuo pat laikotarpiu pernai biudžeto perteklius sudarė 557 mlrd. rublių, rašo portalas „Trading Economics“. 

Biudžeto įplaukos sausio–liepos mėnesiais, palyginti su metais anksčiau, sumažėjo 7,9 proc. iki 14,5 trln. rublių, nes dėl sankcijų, taikomų Rusijos parduodamiems energijos ištekliams, ir Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimo biudžetui svarbios pajamos iš naftos ir dujų krito 41,4 proc. iki 4,2 trln. rublių. 

Tuo tarpu vyriausybės išlaidos išaugo 14 proc. iki 17,3 trln. rublių, nes Maskva finansuoja Kremliaus tęsiamą invaziją į Ukrainą. 

Šie rezultatai, pasak portalo, dar kartą parodė netvarius pokyčius, kurie daro spaudimą valstybės fiskalinei padėčiai ir verčia Kremlių didinti skolinimąsi platinant obligacijas bei naudoti savo Nacionalinės gerovės fondo lėšas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos rublis

Ukrainos šalių-partnerių pareigūnai vis labiau supranta, kad jų pirminiai lūkesčiai dėl Ukrainos kontrpuolimo buvo nerealūs, tad jie nebesitiki didelės pažangos fronte iki rudens ir baiminasi Ukrainos kaltinimų, paskelbė žiniasklaidos grupė CNN.

Praėjus dviems mėnesiams nuo oficialios ilgai laukto Ukrainos kontrpuolimo pradžios Vakarų pareigūnai kur kas blaiviau vertina Ukrainos kariuomenės pajėgumus atkovoti didelę teritoriją, CNN žurnalistams sakė keturi aukšto rango Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų šalių pareigūnai, susipažinę su naujausia žvalgybine informacija.

„Per kelias ateinančias savaites jie ketina patikrinti, ar yra galimybė padaryti tam tikrą pažangą. Tačiau tai, kad jie (ukrainiečiai) iš tikrųjų padarys pažangą, kuri pakeistų šio konflikto pusiausvyrą, manau, yra labai, labai mažai tikėtina“, – tvirtino vienas aukšto rango Vakarų diplomatas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Karo ekspertas Egidijus Papečkys antradienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje tradicinėje karo eigos apžvalgoje pažymėjo, kad ukrainiečiai ir toliau demonstruoja ryžtą ir atkaklumą kovoje su agresoriumi.

Jis pažymėjo, kad pirmadienio naktį Ukrainos gynėjai vėl pradėjo puolimą ir tęsė jį visą dieną. Pasak eksperto, kaip ir anksčiau puolama mažomis grupelėmis be šarvuotos technikos, tankams ir artilerijai remiant ugnimi iš užnugario.

E.Papečkys patvirtino antradienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paskelbtą informaciją, jog ukrainiečiai atgavo iniciatyvą prie Bachmuto ir ten atkakliai naikina rusų techniką bei likviduoja karius.

„Ypač didelis spaudimas rusams prie Bachmuto“, – pažymėjo jis.

Kalbėdamas apie veiksmus Zaporižios srityje, žinovas teigė, jog Rusijos pajėgos buvo priverstos ukrainiečių puolimą stabdyti intensyviomis aviacijos atakomis.

Tuo tarpu Chersono srityje, prie Dniepro, jie sava artilerija neleidžia rusams „nustumti“ į upę nedideliuose placdarmuose čia jau ilgą laiką įsitvirtinusių ukrainiečių.

Jis taip pat teigiamai vertino ukrainiečių organizuojamus naktinius reidus, kurie, nors ir neturi labai didelės reikšmės, tačiau erzina Rusijos pajėgas ir kelia nerimą Kremliui ištikimai visuomenei.

„Tuo tarpu rusai ir toliau išlieka aktyvūs Kreminos kryptyje, skelbiama apie kelias užimtas vietoves. Šiek tiek stebina, kad ukrainiečiai čia leidžia rusams taip įžūliai pulti, nes, nors padėtis kol kas stabili, yra ir šiek tiek gilesnio agresoriaus pajėgų prasiveržimo grėsmė“, – atkreipė dėmesį E.Papečkys.

Pasak jo, rusiški šaltiniai skelbia apie netrukus įvyksiančias ukrainiečių atakas prieš Rusijos karinį laivyną Juodojoje jūroje ir karinę kranto infrastruktūrą okupuotame Krymo pusiasalyje.

„Dažniausiai jie dėl to neklysta, yra tam tikri pasiruošimo atakoms indikatoriai“, – teigė ekspertas.

E.Papečkys tikisi, kad nuolatinė Ukrainos gynėjų rotacija ir toliau sekins rusų pajėgas ir vers juos išeikvoti paskutinius rezervus.

„Reuters“/„Scanpix“/Batalionas prie Kreminos

„Tikėkimės, kad tokia taktika padės agresoriaus pajėgas išsekinti taip, kad ukrainiečiams pavyks prasiveržti giliau ir skaudžiau. Jeigu tai nutiks, dar ne rytoj ir ne poryt“, – vertino jis.

Eksperto nuomone, ne veltui Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo suteikti jo šaliai daugiau oro gynybos sistemų. Jis mano, kad labiausiai jų prireiks rudenį – ne tik fronte, bet ir užnugaryje.

„Rusija vėl mėgins sutrikdyti energetikos sistemą, tik šį kartą žiemos vidurio nelauks. Beje, rusai irgi su nerimu laukia ukrainiečių atakų prieš Rusijos energetikos sistemą. Ir jų tikrai bus“, – pridūrė E.Papečkys.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad per pastarąją parą likvidavo 820 Rusijos kovotojų. Dabartiniai Rusijos gyvosios jėgos nuostoliai siekia beveik 252 tūkst. žmonių.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 8 tankai, 12 šarvuotų kovos transporto priemonių, 17 artilerijos sistemų, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos sistema.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 17 bepiločių orlaivių.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo, kad penktadienį rusų prekybinį tanklaivį „Sig“ netoli Kerčės sąsiaurio užpuolė ir išvedė iš rikiuotės, matyt, bepilotis antvandeninis laivas.

Tai įvyko praėjus dienai po panašaus išpuolio prieš desantinį laivą „Olenegorsky Gornyak“ ir dviem dienoms po akivaizdžiai sužlugdytos atakos prieš Rusijos patrulinius laivus, kai jie galimai lydėjo Rusijos prekybos laivą „Sparta IV“.

Pasak britų žvalgybos, nors jie plaukioja su civiline vėliava, „Sig“ ir „Sparta IV“ jau seniai yra sudarę sutartis dėl degalų ir karinių atsargų gabenimo tarp Rusijos ir Sirijos.

Nuo 2022 m. vasario 28 d. Rusijos kariniai laivai negali plaukti per Bosforą, todėl Rusijos karinės pajėgos Sirijoje ir Viduržemio jūroje yra labai priklausomos nuo tokių laivų kaip „Sig“, „Sparta IV“ ir keleto kitų civilinių laivų.

Šios atakos rodo, kad bepiločių antvandeninių laivų operacijos tampa vis svarbesne šiuolaikinio karo jūrose sudedamąja dalimi ir gali būti nukreiptos prieš silpniausias Rusijos jūrinių kelių tiekimo grandis.

Ukrainos kariai trečiadienį numušė Rusijos sraigtasparnį. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Šį rytą mūsų kariai numušė dar vieną rusų okupantų sraigtasparnį“, – teigiama žinutėje.

Sraigtasparnio tipas, kaip tvirtinama, dar nenustatytas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad Ankarai ir Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudaryto susitarimo su Rusija dėl Ukrainos grūdų eksporto atgaivinimas priklauso nuo Vakarų šalių, kurios, anot jo, turi laikytis savo pažadų.

„Manau, kad galima rasti sprendimą“, – pridūrė R.T.Erdoganas, turėdamas omenyje neseniai įvykusį pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris atsisakė pratęsti susitarimą.

Turkija buvo viena iš svarbiausių dabar žlugusio susitarimo, pagal kurį per Juodąją jūrą buvo galima saugiai gabenti ukrainietiškų grūdų krovinius, dalyvių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

2022-ųjų liepą tarpininkaujant Ankarai ir JT sudarytas susitarimas nustojo galioti praėjusį mėnesį, kai Maskva atsisakė jį pratęsti.

Praėjusį mėnesį per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu R.T.Erdoganas pranešė, kad V.Putinas rugpjūtį apsilankys Turkijoje.

Tačiau Maskva supyko, kai V.Zelenskis iš Stambulogrįžo su penkiais aukščiausio rango Ukrainos „Azovo“ pulko vadais, kurie pagal susitarimą su Maskva dėl apsikeitimo belaisviais turėjo likti Turkijoje iki karo pabaigos.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tuo metu sakė, kad tai buvo tiesioginis susitarimo su Turkija pažeidimas.

Ši NATO narė viso karo metu sugeba palaikyti draugiškus ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina. Ankara vengia laikytis Vakarų Rusijai taikomų sankcijų, tačiau tiekia ginklus Kyjivui.

Rusijos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad buvo numušti du Ukrainos koviniai dronai, nukreipti į Maskvą.

Tai buvo naujausias iš virtinės pastarųjų prieš Rusijos sostinę nukreiptų bepiločių orlaivių atakų.

Bandymas įvykdyti išpuolį surengtas praėjus dienai po to, kai aukų nuo dviejų raketų smūgių Ukrainos rytuose esančiame Pokrovsko mieste skaičius pakilo iki devynių.

„Užfiksuotas dviejų kovinių dronų bandymas įskristi į miestą. Abu juos numušė oro gynyba“, – „Telegram“ pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.

Jis sakė, kad vienas dronas buvo numuštas Domodedovo rajone pietiniame miesto pakraštyje, o kitas – Minsko plento vietovėje į vakarus nuo sostinės.

Meras pridūrė, kad vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Apie ataką pranešė ir Rusijos gynybos ministerija, teigusi, kad oro gynyba sunaikino du bepiločius orlaivius ir pridūrusi, kad pranešimų apie aukas ar žalą negauta.

Pasak Rusijos pareigūnų, tai mažiausiai trečias per savaitę įvykdytas išpuolis netoli Maskvos: sekmadienį dronas buvo numuštas sostinės pakraštyje esančiame Podolskio rajone, o pirmadienį – netoli Kalugos srities.

Iki atakų virtinės pastaraisiais mėnesiais Rusijos sostinė per daugiau nei prieš metus prasidėjusį karą Ukrainoje nebuvo tapusi taikiniu.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė numušusi septynis bepiločius orlaivius, taip pat netoli Kalugos, esančios mažiau nei už 200 km į pietvakarius nuo Maskvos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Maskvoje imamasi saugumo priemonių

Liepos 30 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad karas ateina į Rusiją, o šalies simboliniai centrai ir karinės bazės tampa taikiniais.

Pagrindiniame sostinės verslo rajone esančiame biurų kvartale neseniai du kartus per kelias dienas nukrito numuštų dronų nuolaužos.

Išpuolis Rytų Ukrainoje

Dronai buvo numušti kitą dieną po to, kai Rusija pareiškė surengusi raketų ataką, kurios taikinys, jos teigimu, buvo Ukrainos kariuomenės vadavietė rytiniame Pokrovsko mieste.

Dvi raketos, paleistos 40 minučių skirtumu, kaip pranešama, iš viso apgadino 12 daugiaaukščių pastatų, viešbutį, prokuratūras ir pensijų fondo biurus, vaistinę, dvi parduotuves, dvi kavines ir du automobilius.

Per išpuolį žuvo mažiausiai devyni žmonės, 82 buvo sužeisti, tarp jų du vaikai, antradienį sakė V.Zelenskis.

Rusijos teiginys, kad taikosi į vadavietę, buvo absoliutus melas, naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos rytinių pajėgų atstovas spaudai Serhijus Čerevatas.

„Tai jau trečias ar ketvirtas kartas, kai jie (rusai) sako, kad jį sunaikino“, – pridūrė jis.

Pokrovskas yra maždaug už 70 km į šiaurės vakarus nuo Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto ir vos už 40 kilometrų nuo rytinės fronto linijos, kur Maskva teigia stiprinanti pozicijas ir atremianti Ukrainos atakas.

Ukrainos kariai surengė sėkmingą reidą į kairįjį Dniepro upės krantą Chersono srityje. Jie, tikėtina, pralaužė ten rusų gynybą ir pasistūmėjo 800 metrų į rusų pozicijų gylį.

Tai teigiama JAV Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. ISW remiasi Rusijos kariniais tinklaraštininkais. Šie tvirtina, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos rytiniame Dniepro krante netoli Kozači Laherių kaimo išlaipino iki septynių katerių, kurių kiekviename buvo maždaug po šešis ar septynis žmones.

Pasak vieno iš „karo korespondentų“, Rusijos vadovybė neseniai perkėlė apmokytą desantininkų grupę iš Kozači Laherių rajono į Zaporižios sritį ir pakeitė juos mobilizuotais neįvardyto dalinio kariais. Tai susilpnino Rusijos gynybą šiame regione.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Pasak analitikų, rusų statytinis Chersono srityje Vladimiras Saldo sumenkino ukrainiečių desanto reikšmę ir teigė, kad jam išsilaipinti sutrukdė Rusijos artilerijos ugnis.

Tačiau dauguma žinomų Rusijos karinių tinklaraščių autorių patvirtino, kad ukrainiečiams pavyko pasinaudoti taktine staigmena ir išsilaipinti rytiniame krante anksčiau, nei rusai atidengė į juos ugnį. Taip V.Saldo tikriausiai bandė sąmoningai sumenkinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasiekimus šiame fronto ruože.

Pažymima, jog NASA Išteklių valdymo sistemos gaisrų informacijos (FIRMS) žemėlapiuose pastarąją parą matoma, kad prie Kozači Laherių yra gaisrų židinių. Tai rodo aktyvią artilerijos ugnį.

Į dienos pabaigą „karo korespondentai“ ėmė rašyti, kad Ukrainos pajėgos paliko kairįjį Dniepro krantą. ISW tai laiko „ribotu reidu“, o ne visaverčiu gynybos linijos pralaužimu.

ISW analitikai pažymėjo, kad ir toliau vertins ir stebės padėtį Chersono srities rytiniame krante, kol nesulauks vizualaus patvirtinimo, kad ukrainiečių pajėgos nuolat yra netoli Kozači Lopanų ar kitų rytinio kranto gyvenviečių.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir Kinijos komunistų partijos Centrinės užsienio reikalų komisijos biuro direktoriaus Wang Yi pokalbiai po Kinijos dalyvavimo taikos derybose Saudo Arabijoje rodo, kad Kinija vis labiau nesutaria su Rusija dėl siūlomų susitarimų karui užbaigti.
• Privačios samdinių grupuotės "Wagner" vadas Jevgenijus Prigožinas naudojasi neseniai įvykusiu perversmu Nigeryje ir nuolatiniu savo pajėgų buvimu Afrikoje, kad išliktų aktualus Rusijos informacinėje erdvėje.
• Rugpjūčio 8 d. Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, netoli Bachmuto, palei liniją Avdijivka-Donecko miestas, rytinėje Donecko ir vakarinėje Zaporižios srities pasienio zonoje bei vakarinėje Donecko srityje ir kai kuriose vietovėse padarė pažangą.
• Ukrainos pajėgos rugpjūčio 8 d. tęsė kontrpuolimo operacijas bent dviejuose fronto sektoriuose ir pasistūmėjo į priekį ties Svatove.
• Rusija toliau naudoja sovietmečio įrangos atsargas, kad kompensuotų Ukrainoje patirtus įrangos nuostolius.
• Rusijos okupacinė valdžia ruošiasi regioniniams rinkimams okupuotose teritorijose.