Intensyvėjant kovoms iš Kupjansko rajono evakuojama daugiau nei 11 tūkst. žmonių

Ukrainos gynybos ministerija tvirtina, kad jos ginkluotosios pajėgos nuo praėjusių metų vasario mėn. prasidėjusio karo sunaikino 5 000 Rusijos artilerijos sistemų.

Ministerija tviteryje pasidalijo sudegusio rusų tanko su liūdnai pagarsėjusiu „Z“ simboliu ant šono nuotrauka ir žinute: „Sunaikinta 5 000 Rusijos artilerijos sistemų“.

Skaičiai nebuvo patikrinti, tačiau liepos pradžioje Ukraina teigė sunaikinusi 4 000 – tai reiškia, kad, jei tikėti jos teiginiais, vien per pastarąsias penkias savaites buvo sunaikinta 1 000 artilerijos sistemų. 

Nuo liepos pirmosios savaitės per savaitę vidutiniškai sunaikinama po 200 vienetų įrangos.

Rusijos valdžios institucijos šių skaičių nepatvirtino, o Vakarų žvalgybos ir analitiniai centrai šių teiginių nepatvirtino.

Ukrainoje antrą kartą šį vakarą paskelbtas pavojus dėl oro antskrydžių, o vietos valdžios institucijos pataria civiliams gyventojams eiti į slėptuves.

Ukrainos gubernatorius pranešė, kad iš Kupjansko rajono Charkivo srityje bus evakuota daugiau kaip 11 000 žmonių iš 53 miestų ir kaimų. 

Tikimasi, kad iš Kupjansko rajono, kuris yra netoli Charkivo fronto linijos, bus įvesta privaloma visų civilių gyventojų evakuacija. 

Pastarosiomis savaitėmis regione padažnėjo kovos ir artilerijos atakos. 

„Priešas smarkiai suintensyvino gyvenviečių, esančių netoli fronto linijos, apšaudymą ir toliau terorizuoja civilius gyventojus, be kita ko, taikydamas oro antskrydžius“, – „Telegramoje“ teigė Olehas Synjehubovas.

„Tokiomis sąlygomis labai padidėjo pavojus civilių gyventojų gyvybei ir sveikatai“.

Pranešama, kad tarp maždaug 11 000 nukentėjusių žmonių yra 600 vaikų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės pirmininkas Serhijus Čerevatas pareiškė, kad rusų okupantai nori perimti iniciatyvą Kupiansko kryptimi.

Atsakydamas į teletilto eteryje pateiktą klausimą apie padėtį Kupjansko kryptimi, S.Čerevatas sakė: „Tai kryptis, kurioje priešas nori perimti iniciatyvą, telkia savo galingas pajėgas. Tiek personalu, tiek technika ... Nuolat smūgiuoja į mus“.

S.Čerevatas pabrėžė, kad priešas „labai aktyviai veikia“ šia kryptimi. „Per šią parą atakų aktyvumas buvo šiek tiek mažesnis – įvyko penkios atakos. 522 priešo apšaudymai, 16 oro antskrydžių“, – sakė S.Čerevatas.

Jis pridūrė, kad atremiant priešo atakas žuvo 51 okupantas ir 117 buvo sužeista. Taip pat buvo sunaikinta priešo karinė technika, įskaitant du tankus, pėstininkų kovos mašiną ir du minosvaidžius.

Padėtis Bachmuto kryptimi

Čerevatijus taip pat pažymėjo, kad Ukrainos kariai toliau spaudžia priešą ir išlaiko iniciatyvą Bachmuto kryptimi.

„Priešas kelia įnirtingą pasipriešinimą. Per šią parą 626 kartus smogė į mūsų pozicijas iš įvairių tipų artilerijos. Buvo surengti keturi oro antskrydžiai. Iš viso šioje kryptyje įvyko 11 karinių susirėmimų“, – sakė jis.

Kariuomenės atstovas pridūrė, kad buvo likviduota 140 okupantų, 232 sužeisti ir keturi paimti į nelaisvę.

Taip pat buvo sunaikinta daug rusų technikos, įskaitant tris tankus ir du daugkartinius raketų paleidimo įrenginius „Grad“. Be to, buvo sunaikinti trys lauko amunicijos sandėliai.

S.Čerevatas taip pat pažymėjo, kad Kleščyjivka buvo intensyvių kovų zona, tam tikra prasme „epicentras“.

Pasak šalies vidaus reikalų ministro Ihorio Klymenkos, medikams pavyko išgelbėti vieno iš trijų žmonių, kurie, kaip teigta anksčiau, trečiadienį žuvo per Rusijos išpuolį Zaporižios mieste Ukrainos pietryčiuose, gyvybę.

I.Klymenka sakė, kad per išpuolį žuvo du žmonės ir septyni buvo sužeisti. 

„Iš pradžių buvo informacijos apie tris žuvusiuosius. Laimei, vieną žmogų pavyko atgaivinti. Įvykio vietoje policijos paramedikai padėjo gydytojams“, – sakė I.Klymenka. 

„Gelbėtojai greitai užgesino gaisrą ūkiniame pastate. Policija atliko gyvenamųjų namų patikrinimus nuo durų iki durų. Niekas nebuvo rastas žuvęs ar sužeistas. Sužeisti žmonės smūgio metu buvo lauke“, – sakė jis. 

„Zaporižios srityje dabar galioja oro pavojus. Nepamirškite saugumo taisyklių“, – sakė I.KlymenkA.

Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo sakęs, kad per išpuolį žuvo trys žmonės.

„Vyksta gelbėjimo operacija. Visiems nukentėjusiesiems bus suteikta būtina pagalba. Ir šis Rusijos karo nusikaltimas tikrai sulauks savo nuosprendžio. O atsakas Rusijos teroristams bus fronte – mūsų didvyriškų karių dėka“, – sakė V.Zelenskis „Telegram“ žinutėje.

Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško teigė, kad sužeistųjų skaičius „gali padidėti, nes daugelyje butų buvo išdaužyti langai ir sudaužytas stiklas“.

J.Malaško pridūrė, kad per išpuolį buvo sugriauta bažnyčia ir mažmeninės prekybos vietos.

Ukrainai 2024 m. reikės 42 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų) išorės finansavimo iš sąjungininkų, pareiškė šalies finansų ministras. 

Ukrainos radijo stočiai finansų ministras Serhijus Marčenka sakė, kad finansavimas turės būti toks pat kaip 2023 m., nes artimiausiais mėnesiais gynybos ir saugumo išlaidos nesumažės. 

„Mums reikia 42 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų) išorės finansavimo [2024 m.]“, – sakė jis.

„Kitais metais planuojame ne mažiau, nes saugumo ir gynybos sektorių biudžetą planuosime [tokio pat] lygio kaip ir 2023 m.“

Pasak jo, kol kas kitiems metams garantuota tik ES garantija, pagal kurią 2024–2027 m. laikotarpiu Ukrainai bus suteikta iki 50 mlrd. eurų. 

„Tikiuosi, kad Jungtinės Valstijos taip pat [prisidės], tikrai tikiuosi“, – pridūrė jis.

Vokietija paskelbė, kad perdavė Ukrainai dar dvi itin vertingas oro gynybos sistemas „Patriot“.

Naujai paskelbtą pagalbos paketą taip pat sudaro vikšriniai visureigiai „Bandvagn 206“, šaudmenys, žvalgybiniai dronai, kulkosvaidžiai ir pirmosios pagalbos rinkiniai.

Balandžio mėnesį į Ukrainą buvo pristatytas pirmoji Vokietijos atsiųsta „Patriot“, o JAV pateikė dar vieną.

Gegužės pranešime teigiama, kad viena iš geidžiamų sistemų Kyjive buvo apgadinta per Rusijos smūgius, taip suduodant smūgį sostinės gynėjams. 

CSIS duomenimis, naujai sukurta sistema kainuoja apie 1,1 mlrd. dolerių (1 mlrd. eurų) – 400 mln. dolerių (364 mln. eurų) už pačią sistemą ir 690 mln. dolerių (628 mln. eurų) už raketas perėmėjas.

Su Ukraina besiribojančiame Rusijos Belgorodo regione trečiadienį per apšaudymą vienas žmogus žuvo ir keturi buvo sužeisti, pranešė rusų gubernatorius. 

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Graivorono rajono Gorkovskio kaimą“, – teigė Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. 

„Vienas žmogus žuvo – vyras patyrė mirtinas šautines žaizdas“, – pridūrė jis. 

V.Gladkovas teigė, kad taip pat buvo sužeista viena moteris ir trys vyrai. Anot jo, šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Rusijos pasienio regionų valdžios institucijos ne kartą kaltino Kyjivą apšaudant jų teritoriją ir tvirtino, kad per išpuolius sužeidžiami civiliai gyventojai. Ukraina neprisiėmė atsakomybės už tariamus išpuolius ir jų nekomentavo.

Rusija ilgą laiką iš Belgorodo apšaudo Ukrainos teritoriją.

Anksčiau šį mėnesį Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Belgorodo regiono policija gavo ginklų savo teritorijai ginti.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad ginklų perdavimas Belgorodui yra stebimas ir būtinas siekiant atremti išpuolius iš Ukrainos.

Vokietijos federaliniai prokurorai trečiadienį pranešė, kad vakariniame Koblenco mieste buvo sulaikytas kariuomenėje dirbęs vokietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijai.

„Manoma, kad įtariamas dirbo užsienio žvalgybos tarnybai“, – sakoma federalinės prokuratūros išplatintame pranešime. 

Jame priduriama, kad įtariamasis siūlė savo paslaugas Rusijos ambasadai Berlyne ir kitoms Rusijos institucijoms.