A.Lukašenka pripažino, kad 2022 m. Rusijos kariai per Baltarusiją įsiveržė į Ukrainą

Jungtinės Valstijos leido Danijai ir Nyderlandams siųsti naikintuvus F-16 į Ukrainą gintis nuo Rusijos agresijos, kai tik bus baigti pilotų mokymai, rugpjūčio 17 d. pranešė JAV pareigūnas, praneša „Reuters“.

Ukraina aktyviai siekė gauti JAV pagamintų naikintuvų F-16, kurie padėtų atremti Rusijos oro pranašumą.

Pagrindinės mokymų koalicijai vadovaujančios valstybės – Danija ir Nyderlandai – teiravosi Vašingtono dėl oficialių garantijų. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas išsiuntė laiškus savo kolegoms iš Danijos ir Nyderlandų, patikindamas, kad prašymai bus patenkinti, sakė pareigūnas.

„Cover Images“/„Scanpix“/Naikintuvai F-16

Laiške, kurį gavo agentūra „Reuters“, A.Blinkenas teigė, kad JAV remia abu dalykus – ir naikintuvų F-16 perdavimą Ukrainai, ir visapusišką Ukrainos pilotų mokymą vadovaujant F-16 instruktoriams.

11 valstybių koalicija rugpjūčio mėnesį Danijoje pradės mokyti ukrainiečių pilotus skraidyti su F-16, o Rumunijoje bus įsteigtas mokymo centras.

Rugpjūčio 17 d. paskelbtame interviu prokremliškai laidų vedėjai Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pripažino, kad Rusijos pajėgos 2022 m. vasario mėn. įsiveržė į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos.

Nors A.Lukašenka tvirtino, kad „nedalyvavo nė vienas baltarusis“, jis sakė, kad dalis Rusijos karių į Ukrainą įžengė po to, kai Baltarusijoje buvo baigtos „didelio masto“ pratybos.

„Mokymai baigėsi, Rusijos kariai pradėjo trauktis iš Baltarusijos teritorijos... Jie pradėjo išvažiuoti, o vasario 23, 24 d. dalis šių karių pradėjo kirsti Ukrainos ir Rusijos sieną“, – sakė A.Lukašenka ukrainiečių kilmės pašnekovei Dianai Pančenko.

2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, jos pajėgos ėmė veržtis iš kelių frontų, taip pat ir iš šiaurės, kur Ukraina ribojasi ir su Rusija, ir su Baltarusija. Iš šiaurės Rusijos pajėgos judėjo Kyjivo link, siekdamos užimti Ukrainos sostinę, tik kovo pabaigoje patyrė pralaimėjimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas

Nors Baltarusija oficialiai neprisijungė prie Rusijos karo, Maskva naudojo Baltarusijos teritoriją raketoms ir dronams į Ukrainą paleisti, taip pat rengė ten savo karius.

D.Pančenko anksčiau dirbo dabar uždrausto Ukrainos kanalo „NewsOne“, prorusiško kanalo, priklausančio Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui Viktorui Medvedčukui, vedėja.

D.Pančenko savo socialinės žiniasklaidos kanaluose reguliariai skleidžia Kremliaus naratyvus apie invaziją į Ukrainą.

V.Medvedčukas buvo vienas iš opozicinės prokremliškos partijos „Platforma už gyvenimą“, kuri buvo uždrausta 2022 m. kovo mėn., lyderių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Medvedčiukas

Jis buvo apkaltintas valstybės išdavyste ir 2021 m. jam buvo skirtas namų areštas. V.Medvedčukas pabėgo po to, kai Rusija vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, o balandžio mėn. buvo vėl suimtas.

Rugsėjį jis buvo perduotas Rusijai vykdant apsikeitimą kaliniais.

Vladimiras Putinas pasiūlė išplėsti Rusijos greitųjų geležinkelių tinklą, kad paskatintų Rusijos, jos pagrindinės sąjungininkės Baltarusijos ir jos okupuotos teritorijos bendradarbiavimą.

Ketvirtadienį Maskvoje vykusiame naujų priemiestinių geležinkelių sistemų atidarymo renginyje jis sakė, kad svarsto galimybę nutiesti naujas linijas, kurios sujungtų Rusijos sostinę su Minsku ir okupuotais Luhansko bei Donecko miestais.

„Reikės galvoti, kaip sujungti ir Luhanską, ir Donecką“, – sakė jis.

„AP“/„Scanpix“/Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas

„Man atrodo, kad šį klausimą [dėl greitųjų linijų paleidimo] reikėtų spręsti su Baltarusijos vyriausybe. Aš kalbėsiu su prezidentu.

„Minsko kryptis būtų labai reikalinga tiek mūsų, tiek Baltarusijos gyventojams“, – pridūrė jis. 

Naujos linijos įdiegimas būtų didelė naujovė Rusijos geležinkeliams.

Iki karo pradžios veikė tik trys greitųjų traukinių linijos: viena jungianti Maskvą ir Sankt Peterburgą, kita jungianti Sankt Peterburgą su Suomijos sostine Helsinkiu ir trečia jungianti Maskvą su Nižnij Novgorodo miestu.

Rugpjūčio 17 d. Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą įtraukė Kinijos bendrovę „Alibaba Group Holding Limited“, internetinės prekybos portalo „AliExpress“ savininkę.

Viena iš priežasčių, kodėl agentūra įtraukė „Alibaba Group“ į sąrašą, yra ta, kad ji finansiškai remia Rusiją, mokėdama šalyje mokesčius.

Nors „AliExpress“ Rusijos filialas yra registruotas Singapūre, „bendrovė ir toliau vykdo veiklą Rusijoje, suteikdama tarptautinę platformą užsienio prekių pardavimui“, – teigė agentūra.

Ji taip pat nurodė, kad 2022 m. Rusijos patronuojamosios įmonės pelnas siekė 160 mln. dolerių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„AliExpress“ programėlė

Viena didžiausių šios vasaros karo nežinomųjų buvo tai, ką „Wagner“ veikia Baltarusijoje.

Jevgenijaus Prigožino samdinių grupuotė ten bazuojasi jau beveik du mėnesius, keldama nerimą Baltarusijos kaimynėms NATO narėms Lenkijai, Latvijai ir Lietuvai, kad jie gali planuoti puolimą.

JAV ir Jungtinės Tautos teigė, kad tam yra mažai įrodymų. 

Tačiau kas būtų, jei „Wagner“ vis dėlto įsiveržtų į Lenkiją? 

Benas Hodžesas, buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas, įtaria, kad jie ilgai netruktų.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai Baltarusijoje

„„Wagner“ kontingentas Baltarusijoje būtų sutriuškintas Lenkijos pajėgų, jei iš tikrųjų bandytų kirsti sieną“, – sakė jis „Newsweek“.

„O jei “Wagner„ pajėgos kada nors atsidurtų kokiame nors susirėmime su NATO pajėgomis, Rusija stengtųsi atsiriboti nuo bet kokio įvykio.“

B.Hodgesas kalbėjo po savaitės, per kurią Lenkija kaip niekada aiškiai parodė savo karinės operacijos mastą.

Lenkija, skatinama bandymų vykdyti nelegalią migraciją bangos ir susirūpinimo dėl „Wagner“ buvimo treniruočių stovykloje Breste, šeštame pagal dydį Baltarusijos mieste, esančiame prie pat Lenkijos sienos, pasiuntė tūkstančius karių prie 250 mylių ilgio rytinės sienos su Baltarusija.

Baltarusija nedelsdama atsakytų į agresiją, jei būtų išprovokuota, taip pat ir panaudodama branduolinį ginklą, ketvirtadienį interviu pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, praneša valstybinė naujienų agentūra „BelTa“. 

„Gali būti tik viena grėsmė: agresija prieš mūsų šalį. Jei agresija prieš mūsų šalį bus pradėta iš Lenkijos, Lietuvos, Latvijos pusės, mes nedelsdami atsakysime viskuo, ką turime“, – sakė jis. „NATO palaiko Lenkiją, Lietuvą, Latviją. Mes tikrai suprantame, kad jėgos yra nepalyginamos“.

A.Lukašenka pakartojo, kad „Baltarusijoje dislokuoti branduoliniai ginklai tikrai nebus panaudoti, nebent susidursime su agresija“.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

„Jei tik prieš mus bus įvykdytas agresijos aktas, užpuolimas prieš Baltarusiją, mes netylėsime, lauksime ir tiek. Visą savo ginklų arsenalą panaudosime atgrasymui. Kodėl? Baltarusija nėra Rusija. Baltarusija negali stebėti ir kažko laukti.

Nuo Bresto (miesto Baltarusijos pietvakariuose) iki Vladivostoko (miesto Rusijos tolimuosiuose rytuose) yra didelis atstumas, bet mūsų teritoriją galima užimti per mėnesį ir nieko neliks“, – sakė jis. 

A.Lukašenka sakė, kad viešai patvirtino planus agresijos atveju, tačiau jų turinio nepatikslino. „Mes atsivežėme branduolinius ginklus ne tam, kad ką nors išgąsdintume. Taip, branduoliniai ginklai yra stiprus atgrasymo veiksnys. Tačiau tai taktiniai branduoliniai ginklai, o ne strateginiai. Todėl juos panaudosime iš karto, kai tik prieš mus bus pradėta agresija“, – pridūrė jis. 

Anksčiau šiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie planus dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje ir sakė, kad Maskva taip pat pastatys specialią šių ginklų saugyklą.

Baltarusijos prezidentas ketvirtadienį taip pat pareiškė, kad jo šalis tiesiogiai neįsitrauks į Rusijos karą Ukrainoje, nebent ukrainiečiai kirstų sieną.

„Jei jūs, ukrainiečiai, nekirsite mūsų sienos, mes niekada neįsitrauksime į šį karą, į šį karštą karą“, – sakė A.Lukašenka interviu.

„Tačiau mes ir toliau padėsime Rusijai – jie yra mūsų sąjungininkai“, – pridūrė jis, sakydamas, kad daugiau kaip 50 šalių padeda Ukrainai „koordinuoti veiksmus, rengti mokymus, aprūpinti amunicija, ginklais ir taip toliau“, tačiau „tik Baltarusija atvirai padeda Rusijai“. 

Teiginius, kad V.Putinas verčia jį įsitraukti į karą, jis pavadino „visiška nesąmone“.

Ankara ketvirtadienį perspėjo Maskvą vengti tolesnės eskalacijos po to, kai praėjusį savaitgalį Rusijos karinis jūrų laivynas užpuolė Turkijai priklausantį krovininį laivą, pranešė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano biuras.

„Po [Rusijos] intervencijos mūsų kolegos Rusijos Federacijoje buvo tinkamai įspėti vengti tokių bandymų, kurie didina įtampą Juodojoje jūroje“, – pareiškė Turkijos prezidentūra, taip nutraukdama kelias dienas trukusią tylą dėl šio incidento.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį interviu pareiškė, kad karo Ukrainoje buvo galima išvengti, praneša Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTa“.  

„Karo buvo galima išvengti“, – sakė jis. „Bet kuriuo metu. Jį galima sustabdyti dabar, ir tada jo buvo galima išvengti“.

A.Lukašenka sakė, kad „žino visus klausimus“, susijusius su Ukraina ir Rusija, nes vienu metu palaikė ryšius tarp buvusio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino. 

A.Lukašenka yra ilgametis V.Putino sąjungininkas. Baltarusija, kuri yra į vakarus nuo Rusijos prie ilgos šiaurinės Ukrainos sienos, padėjo Rusijai pradėti pirminę invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. ir leido Kremliaus kariams įžengti į Ukrainą iš šiaurės.

Baltarusija ketvirtadienį paskelbė du garsius XIX amžiaus eilėraščius ekstremistine medžiaga.

Minsko režimui prieš trejus metus vykusių prezidento rinkimų nugalėtoju paskelbus ilgametį šalies vadovą Aliaksandrą Lukašenką, tūkstančiai baltarusių rinkosi į protestus. Pareigūnams juos numalšinus jėga, tūkstančiai protestuotojų atsidūrė nelaisvėje arba buvo priversti trauktis iš šalies.

Nuo to laiko Baltarusijos autoritarinis prezidentas A. Lukašenka sustiprino represijas prieš kritiškai jo režimo atžvilgiu nusiteikusius žmones.

Baltarusijos prokuratūra pripažino ekstremistiniais Vincento Dunino-Marcinkevičiaus eilėraščius „Plaukia vėjai“ („Plyvuc viatry“) ir „Senio kalba“ („Hutarka staroha dzeda“). Taip pat ekstremistine medžiaga pripažinta literatūros kritiko Jazepo Januškevičiaus V.Dunino-Marcinkevičiaus kūrybos rinktinei parašyta pratarmė.

„AP“/„Scanpix“/Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas

„Tai, kas vyksta, yra perėjimas nuo diktatūros prie totalitarinio režimo. Žmonės bauginami, draudžiami klasikiniai kūriniai, kviečiantys nacionaliniam pasipriešinimui“, – naujienų agentūrai AFP sakė literatūrologas Alesis Paškevičius.

Minimus eilėraščius K.Duninas-Marcinkevičius parašė 1863–1864 metų sukilimo, kurio vienas vadų buvo Konstantinas Kalinauskas, metu.

K.Kalinausko vardu net pavadinta baltarusių savanorių grupė, kovojanti su Rusijos pajėgomis Ukrainoje.

1863–1864 metais buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės) nacionalinis pasipriešinimas Rusijos imperijos valdžiai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo judėjimas Rusijos imperijoje XIX amžiuje.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės

Daugiau skaitykite ČIA.

Per pastarąją savaitę Rusija suintensyvino atakas prieš šiaurės rytų Charkivo regioną, o regiono pareigūnai piešia naujausių nuostolių vaizdą.

Regiono administracijos vadovas Olegas Sinegubovas, rašydamas „Telegram“, aprašo naikinamus namus kaimuose visame regione, o apšaudymas sukėlė miško gaisrą netoli Velika Rohano kaimo. 

Jis pridūrė, kad 55 metų vyras žuvo Kupjansko mieste, kai per apšaudymą buvo apgadintas jo namas. 

„The New York Times“/Ivor Prickett nuotr./Kupjanskas

Pareigūnai pripažįsta, kad Rusija vėl veržiasi į regioną. Ukrainos sausumos pajėgų vadovas Oleksandras Syrskis vakar sakė, kad ukrainiečiai mato „komplikacijų“ aplink Kupjanską.

„Priešas kasdien įvairiomis kryptimis bando pralaužti mūsų kariuomenės gynybą šturmo daliniais, kuriuose daugiausia dirba belaisviai, siekdamas blokuoti, o vėliau užimti Kupjanską“, – vakar „Telegram“ sakė O.Syrskyi.