O.Reznikovas apie F-16 Ukrainai: pilotų mokymas jau prasidėjo

Kinija padeda Rusijai apsirūpinti sraigtasparniais, bepiločiais orlaiviais, optiniais taikikliais ir svarbiausiais gynybos pramonėje naudojamais metalais.

Rusijos įmonės, įskaitant sankcijų paveiktas bendroves, gaminančias raketų paleidimo įrenginius, šarvuočius ir strateginius bombonešius, pirmąjį šių metų ketvirtį gavo dešimtis tūkstančių siuntų iš Kinijos, rodo „The Telegraph“ atliktas tyrimas.

Šiemet prekybos tarp abiejų šalių apyvarta viršys 200 mlrd. dolerių – tai naujas rekordas. Iš dalies tai pavyko pasiekti dėl prekių, galinčių būti panaudotų kariniams tikslams, eksporto, kuris per metus išaugo daugiau nei tris kartus.

Viena įmonė, save vadinanti didmenine vaikų žaislų pardavėja, „Shantou Honghu Plastics“, į Rusiją išsiuntė 1000 dronų. Kita įmonė, „Hems999“, pristatė du sraigtasparnius, o „Tianjin Huarong Aviation“ nuo karo pradžios Rusijai perdavė keturis „Airbus“ sraigtasparnius.

Kinijos įmonės nuo 2022 m. pradžios iki šių metų pirmojo ketvirčio taip pat pristatė optinių taikiklių daugiau kaip 50 Rusijos įmonių. Šių gaminių importas pernai, palyginti su ankstesniais metais, išaugo beveik dvigubai – iki 2,5 mln. dolerių. Daugybė Rusijos gamyklų gavo titano plokščių ir strypų, naudojamų lėktuvų ir raketų gamyboje.

Kai kurios Kinijos įmonės netgi turi biurus Maskvoje arba įmonių interneto svetaines rusų kalba ir nesistengia slėpti savo ryšių su kariškiais, skelbdamos naikintuvų ir karo laivų nuotraukas savo puslapiuose, teigiama leidinyje.

Kartu pažymima, kad Kinija gali tiekti produktus Rusijai „aplinkiniais keliais“.

„Pranešama, kad Pekinas ir Maskva vedė slaptas derybas su Iranu dėl amonio perchlorato – cheminio junginio, naudojamo balistinėms raketoms paleisti – tiekimo. Jei būtų susitarta, sandoris greičiausiai būtų nuslėptas nuo oficialių prekybos registrų. Nuo invazijos pradžios Rusija neskelbia prekybos duomenų, nors Kinijos, pagrindinės jos prekybos partnerės, duomenys rodo, kad Pekinas tapo svarbiausiu Rusijos gelbėjimosi ratu, net ir tada, kai V.Putinas buvo atstumtas pasaulinėje arenoje, o Vakarų bendrovės ir šalys nutraukė ryšius su Maskva“, – teigiama straipsnyje.

Kinija oficialiai laikosi „neutralumo“ pozicijos dėl Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą. Tuo pat metu Pekino ir Maskvos bendradarbiavimas per pastaruosius pusantrų metų gerokai sustiprėjo. 

Liepos pabaigoje JAV žvalgyba pranešė, kad Kinija tiekia Rusijai technologijas ir komponentus, kurie atlieka vis svarbesnį vaidmenį kare prieš Ukrainą. Pranešama, kad nuo 2023 m. kovo Pekinas Maskvai patiekė dronų ir jų dalių už daugiau kaip 12 mln. dolerių.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad ukrainiečių pilotų mokymas dirbti su naikintuvais F-16 „jau prasidėjo“, tačiau naikintuvų tiekimas prasidės po visapusiško pilotų ir techninio personalo apmokymo.

Interviu „24 kanalui“ ministras sakė, kad Ukrainos pilotai, inžinieriai ir technikai jau pradėjo mokymus, kaip įvaldyti lėktuvus, taip pat tobulina anglų kalbos įgūdžius. Tačiau daugiau detalių jis neatskleidė, pridūręs, kad darbas vyksta su Nyderlandais ir Danija.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Apie naikintuvų perdavimą bus galima kalbėti tik tada, kai instruktoriai patvirtins Ukrainos pilotų ir techninės priežiūros personalo gautus įgūdžius. Būtent nuo apmokyto personalo skaičiaus priklausys, kiek orlaivių bus perduota Ukrainai.

Kaip pažymėjo O.Reznikovas, minimalus pilotų mokymo laikotarpis yra šeši mėnesiai. Visapusiškas mokymas reikalingas visiems – nuo pilotų iki techninės priežiūros personalo, nes orlaivis negalės vykdyti kovinių užduočių „be jam priskirtos komandos“. Tačiau tiksliai neaišku, kiek laiko užtruks apmokyti inžinierius ir technikus.

„Norint sukurti pagrįstus lūkesčius – mažiausiai šeši mėnesiai. Bet nenusivilkite, jei tai bus ilgiau“, – pridūrė O.Reznikovas.

Iš anksto neskelbto vizito į Švediją šeštadienį atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Stokholmą „pasidalyti“ su Ukraina naikintuvais „Gripen“.

V.Zelenskio vizitas į Švediją yra jo pirmoji užsienio kelionė po dalyvavimo Lietuvoje praėjusį mėnesį įvykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.

Be to, tai pirmasis jo vizitas į šią Skandinavijos šalį nuo plataus masto invazijos pradžios. Šis karas Švediją paskatino atsisakyti ilgametės neprisijungimo prie karinių aljansų politikos, paremti Ukrainą ginklais ir pateikti paraišką dėl narystės NATO, nors šalis vis dar laukia, kada galės oficialiai prisijungti prie aljanso.

Bendroje spaudos konferencijoje V.Zelenskis ir Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas paskelbė, kad dvi šalys susitarė bendradarbiauti gaminant ir aptarnaujant švediškas pėstininkų kovos mašinas CV90.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Ulfas Kristerssonas

Ukrainos prezidentas sakė, kad pagal susitarimą Ukraina pradės gaminti šias transporto priemones.

Jis taip pat paragino U.Kristerssoną „pasidalyti“ su Ukraina Švedijos naikintuvais „Gripen“. 

„Neturime pranašumo ore ir neturime modernių orlaivių. Iš tikrųjų Švedijos „Gripen“ yra jūsų šalies pasididžiavimas, ir manau, kad ministras pirmininkas galėtų šiuo pasididžiavimu pasidalyti su Ukraina“, – sakė V.Zelenskis.

Švedija yra sakiusi, kad leis Ukrainos pilotams išbandyti „Gripen“ lėktuvus, tačiau kol kas atmeta galimybę perduoti Kyjivui bent vieną iš jų.

V.Zelenskis sakė, kad artimiausiomis savaitėmis bus imtasi atitinkamų veiksmų, siekiant padėti Ukrainai gauti tinkamus orlaivius.

„Rytoj ir poryt taip pat bus derybų su keliomis kitomis valstybėmis. Esu įsitikinęs, kad kartu su partneriais padarysime viską ir pasieksime atitinkamą rezultatą danguje, kad rusai ten neturėtų pranašumo“, – pareiškė jis.

Danija ir Nyderlandai penktadienį pranešė, jog Jungtinės Valstijos sutiko, kad šios šalys perduotų Ukrainai JAV pagamintų naikintuvų F-16.

Švedija teigia Ukrainai jau suteikusi 20 mlrd. kronų (1,7 mlrd. eurų) vertės karinę paramą, įskaitant artilerijos sistemas „Archer“, tankus „Leopard 2“ ir šarvuočius CV90.

V.Zelenskis su U.Kristerssonu ir kitais Švedijos pareigūnais susitiko Harpsunde, oficialioje ministro pirmininko vasaros rezidencijoje, esančioje už maždaug 120 km į vakarus nuo Stokholmo. 

Vėliau jis ir pirmoji ponia Olena Zelenska susitiko su Švedijos karaliumi Carlu XVI Gustafu ir karaliene Silvia šioje vietovėje esančiuose rūmuose.

U.Kristerssonas pareiškė V.Zelenskiui užuojautą dėl išpuolio Černihive.

Rusijos raketos smūgį jis pavadino žiaurumo aktu, kuris „tik sustiprina būtinybę mums palaikyti jus visose jūsų kovose“.

Jungtinių Tautų (JT) humanitarinė koordinatorė Ukrainoje pasmerkė Rusijos raketos smūgį Ukrainos Černihivo miesto centre, per kurį šeštadienį žuvo mažiausiai septyni žmonės, o daugiau kaip 100 buvo sužeisti, ir paragino Maskvą nutraukti smūgius „apgyvendintoms teritorijoms“.

Rusijos kariuomenė šeštadienio rytą smogė šiaurinio Černihivo miesto centrinei aikštei, įskaitant teatrą ir universitetą.

„Bjauru smogti pagrindinei didelio miesto aikštei ryte, kai žmonės eina pasivaikščioti, o kai kurie eina į bažnyčią švęsti religinę šventę...“, – rašoma internete paskelbtame JT humanitarinės koordinatorės Ukrainoje Denise Brown pareiškime.

Ji turėjo omenyje ortodoksų Viešpaties Atsimainymo šventę, per kurią kai kurie Černihivo gyventojai ryte dalyvavo bažnytinėse pamaldose. 

„Smerkiu šį pasikartojantį Rusijos smūgių Ukrainos apgyvendintoms teritorijoms modelį, dėl kurio žūsta žmonės, masiškai griaunami pastatai ir sparčiai didėja humanitarinės pagalbos poreikiai.“ 

„Išpuoliai, nukreipti prieš civilius gyventojus ar civilinius objektus, yra griežtai draudžiami pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – pridūrė ji.

Paskutiniais turimais duomenimis, per Rusijos raketos smūgį šiaurės Ukrainos Černihivo centrinėje aikštėje šeštadienį žuvo septyni žmonės, o 110 buvo sužeisti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų atakos nuniokotas Černihivo teatro pastatas

„Remiantis 15 val. 25 min. turėtais duomenimis, per teroristinį išpuolį Černihivo centre buvo sužeista 117 žmonių, septyni iš jų žuvo“, – platformoje „Telegram“ parašė miesto laikinasis meras Oleksandras Lomako.

Černihivo srities karinės administracijos vadovas Vjačeslavas Čausas toje pat platformoje pranešė, kad tarp žuvusiųjų yra vaikas.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios prieš pusantrų metų Rusija Ukrainoje sunaikino 44 grūdų infrastruktūros objektus. Apie tai praneša Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

„Nuo 2022 m. vasario mėn. smūgius patyrė 44 grūdų objektai, visų pirma grūdų saugyklos, elevatoriai, sandėliai ir saugyklos“, – sakoma pranešime.

Britai pabrėžė, kad Rusijai pasitraukus iš vadinamosios Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, agresoriaus kariuomenė suintensyvino išpuolius prieš grūdų infrastruktūros objektus, ypač smogdama Odesai ir Nikolajevui.

Rusijos kariuomenė šeštadienį pranešė užkirtusi kelią Ukrainos drono atakai prieš Maskvą ir jos sritį.

„Šią popietę buvo sužlugdytas Kyjivo režimo bandymas naudojant lėktuvo tipo droną įvykdyti teroristinę ataką prieš objektus Maskvos ir Maskvos srities teritorijoje“, – rašoma Rusijos kariuomenės paskelbtame pranešime. 

Pranešime nurodoma, kad priešlėktuvinės gynybos sistemos aptiko droną, kuris nukrito „negyvenamoje teritorijoje netoli Putilkovo kaimo“ ir nepadarė jokios žalos.

Rusija šeštadienį pareiškė užkirtusi kelią Ukrainos drono atakai prieš karinį aerodromą Naugardo srityje, esančioje tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo. Į ją anksčiau taikytasi nebuvo.

„Šiandien apie 10 val. Maskvos laiku Kyjivo režimas įvykdė teroristinį išpuolį, panaudodamas kopterio tipo droną, prieš karinį aerodromą Naugardo srityje“, – sakoma Rusijos armijos pareiškime. Jame teigiama, kad jis buvo numuštas iš šaulių ginklų.

Rusiški „Telegram“ kanalai pripažįsta, kad numušus droną, aerodrome kilo gaisras ir buvo apgadintas vienas lėktuvas.

Ukrainiečių naujienų kanalų tvirtinimu, buvo apgadinti du lėktuvai. Tikėtina, kad tai rusų tolimojo nuotolio viršgarsiniai bombonešiai Tu-22M3, nešantys raketas, kuriomis periodiškai atakuojama Ukraina.

Rusija šeštadienį apšaudė šiaurinio Ukrainos miesto Černihivo centrą, kuris nuo praėjusių metų pirmųjų Maskvos invazijos mėnesių išvengė didelio masto išpuolių, pranešė šalies valdžia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusijos kariuomenė smogė šiaurinio Černihivo miesto centrinei aikštei, įskaitant teatrą ir universitetą, ir perspėjo, kad yra aukų.

„Rusijos raketa pataikė tiesiai į miesto centrą, į mūsų Černihivą, – platformoje „Telegram“ sakė V.Zelenskis. – Aikštė, politechnikos universitetas, teatras. Paprastas šeštadienis, kurį Rusija pavertė skausmo ir netekčių diena. Yra žuvusiųjų, yra sužeistųjų.“

Jis paskelbė vaizdo įrašą iš įvykio vietos, kuriame matyti nuolaužos aplink didelį sovietinių laikų pastatą, aplink jį stovintys automobiliai, kurie buvo iš dalies sunaikinti, su išdaužytais pastato stogais ir langais.

Černihivo srities gubernatorius Vjačeslavas Čausas anksčiau sakė, kad į miesto centrą tikriausiai pataikė balistinė raketa, ir paragino žmones likti slėptuvėse.

Černihivas yra maždaug už 150 km į šiaurę nuo Kyjivo, prie sienos su Maskvos sąjungininke Baltarusija.

Kai 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, jos žygiavo per Černihivą iš kelių krypčių, įskaitant Baltarusiją.

Tuomet Ukrainos pajėgos juos nustūmė atgal.

Nuo tada, kai Maskvos pajėgos buvo išstumtos iš šios teritorijos, šiaurės Ukrainą iš esmės aplenkė rytuose ir pietuose vykstantys įnirtingi mūšiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbė apie vizitą į Švediją, sakydamas, kad atvyko į Skandinavijos šalį derybų su vyriausybe, politinėmis partijomis ir Švedijos karališkąja šeima.

Vizitas vyksta praėjus beveik pusantrų metų po Rusijos invazijos į Ukrainą ir tuo metu, kai Stokholmas artėja prie to, kad, kaip Suomija, prisijungtų prie NATO.

„Olena ir aš atvykome į Švediją“, – socialiniuose tinkluose pranešė V.Zelenskis, turėdamas omenyje savo žmoną. Jis sakė, kad surengs derybas, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama partnerystei, bendradarbiavimui gynybos srityje, integracijai į Europos Sąjungą ir bendram euroatlantiniam saugumui.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Dėkoju visiems švedams, kurie remia Ukrainą“, – teigė jis.

Netrukus po Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį Švedija sulaužė savo doktriną netiekti ginklų kariaujančioms šalims ir pažadėjo tūkstančius prieštankinių ginklų AT4.

Praėjusį mėnesį Turkija nustojo oponuoti Švedijos stojimui į NATO ir pritarė Stokholmo narystės siekiui.

Maskva pareiškė, kad Švedijos prisijungimas prie NATO keltų grėsmę Rusijos saugumui, ir teigė planuojanti atsakomąsias priemones.