V.Zelenskis paaiškino, kodėl Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar nepradėjo galingo kontrpuolimo

Rusijos kariuomenė apšaudė Avdijivką, Krasnohorivką ir Torecką Donecko srityje, sužeisti keturi civiliai, rugpjūčio 20 d. pranešė Donecko srities prokuratūra.

Pranešama, kad miestai buvo apšaudyti iš artilerijos, sužeistos dvi moterys, 51-erių ir 54-erių, ir du vyrai, 54-erių ir 81-erių.  

Du iš sužeistųjų atakos metu buvo namuose, o kiti du važiavo automobiliu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Apšaudymo Donecke padariniai

Sužeisti civiliai buvo paguldyti į ligoninę su šautinėmis žaizdomis ir smegenų sukrėtimu. Pasak pranešimo, sprogimai apgadino gyvenamuosius pastatus ir civilinę infrastruktūrą.

Donecko srityje, kurioje nuolat vyksta intensyviausi viso karo mūšiai, reguliariai pasitaiko civilių aukų dėl Rusijos smūgių visoje fronto linijoje.

Rugpjūčio 7 d. po Rusijos puolimo kitame Donecko srities mieste Pokrovske žuvo 10 žmonių, tarp jų ugniagesys, kuris mirė patyręs sužalojimų, pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kodėl Ukrainos gynybos pajėgos anksčiau nevykdė galingo kontrpuolimo, rašo „Unian“.

„Jei trūksta šarvuočių, trūksta tankų... tada paprasčiausiai prarasite žmones... Jūs nueisite vieną, du, tris ar penkis kilometrus, bet prarasite tūkstančius žmonių. Jie paprasčiausiai žus, ir jūs nepasieksite tikslo, kurio mums reikia. Tai yra visiška visos mūsų teritorijos deokupacija“, – spaudos konferencijoje pabrėžė prezidentas.

V.Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina laukia, kol turės pajėgumų kontrpuolimui.

Jis taip pat pažymėjo, kad kol Ukraina laukė karinės pagalbos iš savo partnerių, okupantai kasinėjo teritorijas ir statė įtvirtinimus.

„Prieš 8 metus jie padarė daug įtvirtinimų... pradedant 2015-2016 m... Jie tai padarė Donbase po jo okupacijos“, – sakė prezidentas.

Kartu jis pridūrė, kad negali kritikuoti partnerių, nes Ukraina iš jų vis dar gauna paramą.

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Ukrainos pilotai ir inžinieriai jau pradėjo F-16 mokymus Danijoje.

Anksčiau buvo paskelbta, kad tiek Danija, tiek Nyderlandai Kyjivui perduoda F-16 naikintuvus.

Danija suteiks 19 lėktuvų, pranešė ministerija portale „X“, anksčiau žinomame kaip „Twitter“.

Taip pat pridūrė: „Dirbame dėl pasirengimo spartos. Per derybas taip pat aptarėme galimybę išplėsti mokymo misijas. Mūsų F-16 koalicija įrodo savo efektyvumą. Ačiū, Danija!“

Įraše yra Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuotrauka, kurioje jis pavaizduotas F-16 lėktuve kartu su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen.

Danija planuoja iki Naujųjų metų pateikti Ukrainai pirmąją šešių naikintuvų F-16 partiją iš pažadėtų 19, pranešė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen per bendrą spaudos konferenciją su prezidentu Volodymyru Zelenskiu rugpjūčio 20 d. Skrydstrupo oro pajėgų bazėje.

Kitais metais Ukraina gaus aštuonis F-16 naikintuvus, o 2025 m. – dar penkis, patvirtino M.Frederiksen.

„Mes žinome, kad jūsų laisvė yra mūsų laisvė. Taip pat žinome, kad jums reikia daugiau ginklų“, – sakė M.Frederiksen, pranešė „The Guardian“.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mette Frederiksen

V.Zelenskis atvyko į Skrydstrupo oro pajėgų bazę Vojenso mieste rugpjūčio 20 d., praėjus dviem dienoms po to, kai JAV vyriausybė pritarė naikintuvų perdavimui Ukrainai iš Danijos ir Nyderlandų.

Pasak M.Frederiksen, šiuo metu 70 ukrainiečių pilotų ruošiasi pradėti mokymo programą Danijoje.

„Danija visapusiškai remia Ukrainą, – sakė M.Frederiksen. – Mes žinome, kad jūsų laisvė yra mūsų laisvė.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte rugpjūčio 20 d. Eindhovene sakė, kad Ukraina nesvarstys galimybės atiduoti dalį šalies teritorijos Rusijai „mainais“ į galimą taikos susitarimą.

Pasak V.Zelenskio, derybos su Kremliumi gali vykti tik remiantis anksčiau Ukrainos pasiūlytu taikos planu.

„Mes nurodėme, kaip matome taiką (su Rusija), ir esame pasirengę atvirai diskusijai“, – sakė V.Zelenskis, kuris pridūrė, kad taikos susitarimas įmanomas tik tuo atveju, jei Ukraina visiškai atkurs šalies teritorinį vientisumą, įskaitant Donbaso regioną ir Krymo pusiasalį.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis atvyko į Litexpo

V.Zelenskis, kaip ir kiti aukščiausi Ukrainos pareigūnai, pasipiktino po to, kai NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo administracijos vadovas Stianas Jenssenas iškėlė idėją, kad Ukraina atsisakytų dalies savo šiuo metu okupuotos teritorijos mainais į prisijungimą prie NATO Aljanso.

Vėliau S.Jenssenas atsisakė savo pareiškimų, kurie prieštarauja viešam Vakarų sutarimui, pagal kurį ir toliau remiama taikos formulė, grindžiama visiška pagarba Ukrainos suverenitetui, kaip buvo aptarta neseniai Saudo Arabijoje vykusiose tarptautinėse derybose.

Danija Ukrainai skirs 19 modernių naikintuvų F-16, sekmadienį sakė danų premjerė Mette Frederiksen.

Apie tai paskelbta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Danijoje metu.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas savo ruožtu socialiniame tinkle „Telegram“ parašė: „Yra susitarimų dėl mūsų pilotų mokymo valdyti F-16, taip pat dėl 19 lėktuvų perdavimo Ukrainai iš Danijos po to, kai bus baigti mokymai.“

„Esame dėkingi ministrei pirmininkei Mette Frederiksen už paramą Ukrainai. Jos indėlis stiprinant mūsų šalies saugumą yra neįkainojamas“, – pridūrė jis.

Anksčiau sekmadienį V.Zelenskis nusileido Skriudstrupo oro pajėgų bazėje pietinėje šalies dalyje. Socialiniuose tinkluose paskelbta nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip Ukrainos prezidentas apžiūri naikintuvą ir jame sėdi.

„Danija visapusiškai remia Ukrainą ir yra pasirengusi“ tai daryti „tiek, kiek reikės“, sakoma M.Frederiksen pareiškime, paskelbtame prieš V.Zelenskio atvykimą.

„Didžiuojuosi, kad Danija kartu su Nyderlandais skirs naikintuvus F-16 Ukrainos kovai už laisvę prieš Rusiją ir jos beprasmišką agresiją. Danijos parama Ukrainai yra nepajudinama“, – savo ruožtu sakė Danijos gynybos ministras J.Ellemannas-Jensenas.

„Sutinkame perduoti Ukrainai ir Ukrainos karinėms oro pajėgoms lėktuvus F-16, glaudžiai bendradarbiaudami su JAV ir kitais partneriais, kai bus įvykdytos tokio perdavimo sąlygos“, – sakė jo ministerija pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį atvyko į Daniją, kurios gynybos ministras patvirtino, kad Kyjivui bus perduota modernių karinių orlaivių.

Jis nusileido Skriudstrupo oro pajėgų bazėje pietinėje šalies dalyje  apie 16 val. 30 min. vietos (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku, informavo naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Po apsilankymo Nyderlanduose anksčiau sekmadienį V.Zelenskis pranešė toliau vykstąs į Daniją.

„Toliau dirbame, kad sustiprintume Ukrainą ir apsaugotume savo žmones, – parašė jis socialiniame tinkle „Telegram“. – Susitiksiu su ministre pirmininke Mette Frederiksen, karališkąja šeima, partijų lyderiais, Folketingo nariais ir Danijos verslo atstovais.“

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyro Zelenskio spaudos konferencija NATO viršūnių susitikime Vilniuje

„Plėtojame bendradarbiavimą. Ruošiame daugiau gerų naujienų Ukrainos kariams. Toliau sprendžiame F-16 klausimą“, – pridūrė jis.

Danija savo ruožtu sekmadienį patvirtino, kad perduos Ukrainai orlaivių F-16.

„Didžiuojuosi, kad Danija kartu su Nyderlandais skirs naikintuvus F-16 Ukrainos kovai už laisvę prieš Rusiją ir jos beprasmišką agresiją. Danijos parama Ukrainai yra nepajudinama“, – sakė Danijos gynybos ministras Jakobas Ellemannas-Jensenas.

Danijos gynybos ministerija savo pareiškime nenurodė, kiek tiksliai orlaivių skirs Ukrainai.

„Sutinkame perduoti Ukrainai ir Ukrainos karinėms oro pajėgoms lėktuvus F-16, glaudžiai bendradarbiaudami su JAV ir kitais partneriais, kai bus įvykdytos tokio perdavimo sąlygos“, – sakė ministerija.

Lėktuvų perdavimo sąlygos apima ukrainiečių pilotų atranką, testavimą ir apmokymą, taip pat reikiamų leidimų, infrastruktūros ir logistikos parengimą.

Anksčiau sekmadienį V.Zelenskio vizito metu Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte patvirtino, kad Kyjivui bus perduota naikintuvų F-16.

V.Zelenskis sekmadienį sveikino šios šalies sprendimą tiekti naikintuvus F-16 Ukrainos oro pajėgoms sustiprinti ir pavadino jį istoriniu.

Tai įvyko praėjus dviem dienoms po to, kai Jungtinės Valstijos pritarė, kad Ukrainai Nyderlandai ir Danija perduotų šių JAV gamybos karo lėktuvų.

Vašingtonas taiko griežtas taisykles dėl amerikietiškos karinės įrangos pardavimo ar perdavimo.

Olandai ir danai vadovauja planui mokyti Ukrainos pilotus valdyti JAV pagamintus orlaivius.

Ukraina jau seniai prašė Vakarų modernių naikintuvų, kurie suteiktų jai kovinį pranašumą kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Rusams sekmadienį apšaudžius Ukrainos Chersono ir Charkivo sritis žuvo trys, sužeista keliolika žmonių, pranešė pareigūnai.

Pietinės Chersono srities karinė administracija pranešė, kad Rusija apšaudė Zolota Balkos kaimą ir sužeidė 69 metų vyrą.

Zolota Balka yra vakariniame Dniepro upės krante. Ši vietovė kasdien atakuojama rusų nuo tada, kai per Ukrainos kontrpuolimą praėjusių metų lapkritį jos buvo išstumtos iš vakarinio kranto.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Kiek vėliau pranešta, kad Rusijos kariuomenė puolė Kozackės kaimą Chersono srityje. Tankas pataikė į namą, žuvo viena moteris, o dar viena buvo sužeista, ji nuvežta į ligoninę.

Apie tai Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas pranešė „Telegram“.

Jis taip pat sakė, kad Novoberyslave „apie 15 val. 30 min. okupantai iš drono numetė du sprogstamuosius užtaisus ant gatve ėjusio vyro. Nuo patirtų sužalojimų 33 metų vietos gyventojas mirė vietoje“.

Tuo tarpu rytinėje Charkivo srityje suduota smūgių Čuhujivo rajone esančiam Vovčanskui ir Kupjanskui, socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė regiono administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Vovčanske rusai pražudė 1952 metais gimusį vyrą.

Kilo gaisrai gyvenamajame pastate ir nenaudojamoje medicinos įstaigoje. Gelbėtojai gaisrus užgesino, sakė gubernatorius.

O.Synjehubovas taip pat pranešė, kad rusai visą dieną apšaudo Kupjanską.

Ten nukentėjo 11 civilių, septynių iš jų būklė yra sunki.

Pasak O.Synjehubovo, rusų pajėgos apšaudė centrinę miesto dalį, nukentėjo keli automobiliai, apgadintas pašto skyrius, kilo keli gaisrai.

Rugpjūčio 20 d. popietę Rusijos valdžios institucijos pranešė apie naują dronų ataką prieš Belgorodą ir Rusijos Federacijos Belgorodo sritį. Pranešama, kad numušta 12 oro taikinių, rašo unian.ua.

„Virš Belgorodo ir Belgorodo srities suveikė mūsų oro gynybos sistema –buvo numušta 12 oro taikinių, priartėjusių prie miesto. Operatyvinės tarnybos tikslina informaciją apie pasekmes ant žemės“, – „Telegrame“ rašė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Vietos tinklaraščiuose skelbiamos nuotraukos ir vaizdo įrašai, kai kuriuose iš jų matyti danguje tvyrantys dūmai.

Rusijos „Telegram“ kanalas „Maš“ rašo, kad po masinės bepiločių lėktuvų atakos Belgorode jų nuolaužos pataikė į gyvenamuosius namus.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pasveikino į jo šalį sugrįžusį Ukrainos prezidentą.

Gegužės mėnesį M.Rutte sakė, kad Nyderlandai rimtai svarsto galimybę perduoti F-16, tačiau neaišku, kiek ir kada jų turės.

Nyderlandų gynybos ministerijos duomenimis, šiuo metu Nyderlandai turi 24 veikiančius F-16.

Šiuo metu galima parduoti dar 18 „Lockheed Martin“ pagamintų naikintuvų, iš kurių 12 preliminariai parduota, praneša „Reuters“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad su Švedija sudarytas naujas susitarimas dėl СV90 gamybos Ukrainoje, rašo „Business Insider“. 

CV90 yra švedų lengvieji tankai.

Wikipedia.org nuotr./Švedų kovos mašinos CV90

„Šarvuočiai – СV90 yra šaunios transporto priemonės. Kaip tik tai, ko reikia fronte. Reikalingas ne tik tiekimas iš partnerių – nors mes jį spartiname – bet ir gamyba Ukrainoje. Mūsų gamyba. Nauja gamyba“, – kalbėjo prezidentas. 

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį atvyko į Nyderlandų karinių oro pajėgų bazę Eindhovene po to, kai JAV uždegė žalią šviesą perduoti Kyjivui naikintuvus F-16.

Nyderlandų vyriausybės atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP sakė, kad V.Zelenskis į šalį atvyko apie vidurdienį.

Kol kas daugiau informacijos apie naikintuvų perdavimą Ukrainai neskelbiama.

„Kartu su pirmąja ponia ir komanda atvykome į Nyderlandus. Kaip visada, turėsime dalykinių derybų su Ministru Pirmininku Marku Rutte (Marku Riute)“, – platformoje „Telegram“ nurodė V.Zelenskis. 

„Pagrindinis klausimas – F-16 Ukrainai, kad galėtų apsaugoti mūsų žmones nuo Rusijos teroro. Mes stiprėjame. Darbotvarkėje taip pat yra Pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimas (...) ir teroristinės valstybės patraukimas atsakomybėn“, – pridūrė jis. 

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Šio netikėto vizito metu Nyderlandų oro pajėgų bazėje jis apžiūrėjo naikintuvus F-16, kuriuos tikisi gauti.

Bazėje jis lankėsi kartu su kadenciją baigiančiu ministru pirmininku Marku Rutte praėjus kelioms dienoms po to, kai Vašingtonas sutiko, kad Nyderlandai ir Danija galėtų tiekti šiuos JAV pagamintus naikintuvus Kyjivui. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pažadėjo, kad imsis griežtų atsakomųjų veiksmų dėl Rusijos raketų smūgio Ukrainos Černihivo miestui. 

Atakos metu žuvo septyni žmonės ir daugiau kaip šimtas buvo sužeisti. 

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Esu tikras, kad mūsų kariai atsakys Rusijai už šį teroristinį išpuolį. Atsakykite apčiuopiamai“, – sakė V.Zelenskis ankstyvą sekmadienio rytą paskelbtame vaizdo kreipimesi, paskelbtame baigiantis vizitui Švedijoje – pirmajai jo užsienio kelionei po dalyvavimo NATO aukščiausiojo lygio susitikime Lietuvoje praėjusį mėnesį.

Jis įvardijo šešerių metų mergaitę Sofiją kaip vieną iš aukų ir sakė, kad tarp sužeistųjų yra 15 vaikų.

Černihivo srities karinės administracijos vadovas Vjačeslavas Čausas sekmadienį nurodė, kad bendras sužeistųjų skaičius išaugo iki 148.

Sekmadienio rytą Rusijos pajėgos apšaudė Kupjansko miestą ir, pasak Charkivo srities administracijos vadovo Oleho Synjehubovo, sunkiai sužeidė žmogų. 

Tuo tarpu Rusijoje penki žmonės buvo sužeisti, kai ukrainiečių bepilotis orlaivis pataikė į geležinkelio stotį Kursko mieste, anksti sekmadienį pranešė regiono gubernatorius Romanas Starovoitas.

Anot jo, dronas pataikė į geležinkelio stoties pastato stogą, kuris vėliau užsidegė.

Scanpix nuotr./Rusijos raketa smogė šiaurės Ukrainos Černigovo miestui

Be to, sekmadienį Rusija paskelbė užkirtusi kelią Ukrainos dronų atakoms prieš Maskvą ir jos regioną.

Naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad skrydžiai į Domodedovo ir Vnukovo tarptautinius oro uostus naktį buvo laikinai apriboti, o vėliau atnaujinti.

Taip pat nurodoma, kad pavyko išvengti aukų ir žalos.

Rusijos pasienio regionų valdžios institucijos ne kartą kaltino Kyjivą apšaudant jų teritoriją ir tvirtino, kad per išpuolius sužeidžiami civiliai gyventojai. Ukraina neprisiėmė atsakomybės už tariamus išpuolius ir jų nekomentavo.

Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ sekmadienį pranešė, kad šalies modulis „Luna-25“ sudužo Mėnulyje po incidento, įvykusio prieš nusileidimo manevrus. 

„Roskosmos“ išplatintame pranešime teigiama, kad ryšys su „Luna-25“ nutrūko šeštadienį 14 val. 57 min. vietos (ir Lietuvos) laiku. 

Preliminariais duomenimis, nusileidimo modulis nustojo funkcionuoti po susidūrimo su Mėnulio paviršiumi.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos raketa „Sojuz“ su moduliu „Luna-25“

Raketa su Mėnulyje nusileidžiančiu aparatu rugpjūčio 11-ąją išskrido į pirmąją per beveik 50 metų Rusijos misiją į Mėnulį, o trečiadienį nusileidimo modulis buvo sėkmingai iškeltas į Mėnulio orbitą.

Šeštadienį ir sekmadienį buvo dedamos pastangos susisiekti su „Luna-25“, tačiau nesėkmingai. 

„Roskosmos“ nurodė, kad buvo pradėtas tyrimas avarijos priežasčiai nustatyti, tačiau nepatikslino, kokių būtent techninių problemų galėjo kilti.

Kai praėjusiais metais Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, Europos kosmoso agentūra (ESA) pareiškė, kad nebendradarbiaus su Maskva dėl būsimo „Luna-25“ paleidimo ir tolesnių, 26-osios ir 27-osios, misijų.

Rusijai po įsiveržimo į Ukrainą įvestos sankcijos apsunkina jos galimybes naudotis Vakarų technologijomis, o tai turi įtakos jos kosmoso programai. Iš pradžių buvo numatyta, kad „Luna-25“ skraidins nedidelį mėnuleigį, tačiau šios idėjos buvo atsisakyta siekiant sumažinti aparato svorį ir padidinti patikimumą, teigia analitikai.

800 kg sveriantis zondas „Luna-25“ turėjo atlikti pirmąjį istorijoje minkštą nusileidimą Mėnulio pietiniame ašigalyje.

Rusija nebandė nusileisti ant dangaus kūno nuo 1989 metų, kai dėl borto kompiuterio gedimo buvo sužlugdytas Sovietų Sąjungos bandymas nutupdyti zondą „Phobos 2“, skirtą Marso palydovams tirti.

Birželį „Roskosmos“ vadovas Jurijus Borisovas prezidentui Vladimirui Putinui sakė, kad tokios misijos yra rizikingos, o jų sėkmės tikimybė yra apie 70 procentų.

AFP-Scanpix nuotr.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas teigė, kad naikintuvai F-16 jau anksčiau per pratybas buvo atskridę ir leidosi Ukrainos aerodromuose.

„F-16 lėktuvas buvo Ukrainoje. Jis nusileido mūsų aerodromuose. Su F-16 pilotais vykdėme bendras pratybas. Tad turime patirties eksploatuojant F-16 lėktuvą. Manau, kad tai labai svarbu“, – sakė M.Oleščukas.

Pasak jo, jau vyksta Ukrainos aerodromų kilimo ir tūpimo takų paruošimo darbai, atliekama rekonstrukcija, statomos naujos apsaugos priemonės. „Kai tik Ukraina įsigis lėktuvų, mes galėsime juos priimti Ukrainoje“, – pabrėžė M.Oleščukas.

Rugpjūčio 19 d. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad ukrainiečių pilotų mokymas dirbti su F-16 „jau prasidėjo“, tačiau naikintuvai bus pradėti tiekti po to, kai bus visapusiškai apmokyti pilotai ir techninis personalas.

Rusija pranešė, kad sekmadienį užkirto kelią Ukrainos dronų atakoms prieš Maskvą ir jos regioną. 

Anot Maskvos, tai jau antras toks incidentas per pastarąsias dvi dienas. 

„Telegram“ nuotr./Maskva vėl atakuota

„Apie 4 val. vietos (ir Lietuvos laiku) buvo užkirstas kelias Kyjivo režimo mėginimui įvykdyti teroristinį išpuolį bepiločiu lėktuvu prieš infrastruktūrą Maskvoje ir Maskvos regione“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime. 

Taip pat nurodoma, kad pavyko išvengti aukų ir žalos.

Ministerija nurodė, kad jai pavyko sunaikinti į šalies sostinę skridusį droną, kuris buvo numuštas ir nukrito negyvenamoje teritorijoje.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas platformoje „Telegram“ padėkojo Rusijos pajėgoms už jų darbą. 

Naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad skrydžiai į Domodedovo ir Vnukovo tarptautinius oro uostus naktį buvo laikinai apriboti, o vėliau atnaujinti.

Kiek anksčiau Rusija pranešė, kad per ukrainiečių bepiločio lėktuvo smūgį nukentėjo Kursko miesto geležinkelio stotis ir buvo sužeisti penki žmonės.

Pietiniame Rostovo regione, kuris ribojasi su Ukraina, Rusijos priešlėktuvinė gynyba perėmė du ukrainiečių dronus, sakė gubernatorius.

Šie naujausi pranešimai apie bepiločių orlaivių smūgius pasirodė po to, kai šeštadienį per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Černihovo mieste žuvo septyni žmonės ir beveik 150 buvo sužeisti.

Rusija pranešė apie bepiločių lėktuvų ataką prieš karinį dalinį Kamenske, Rostovo srityje. Regiono gubernatorius Vasilijus Golubevas sakė, kad ataką įvykdė trys dronai kamikadzės, rašo unian.ua.

„Šiandien anksti ryte mūsų regione buvo mėginta įvykdyti teroristinę ataką, panaudojant dronus kamikadzes. Bepiločiai orlaiviai buvo sėkmingai numušti. Priešlėktuvinė gynyba nebuvo panaudota dėl nedidelio taikinio dydžio. Du bepiločiai orlaiviai nukrito karinio dalinio teritorijoje Kamenske, o dar vienas nusileido už kilometro į šiaurę nuo Novošachtinsko“, – rašė jis.

Vienas iš labiausiai tikėtinų Rusijos diktatoriaus įpėdinių yra Rusijos Saugumo tarybos vadovo Nikolajaus Patruševo sūnus Dmitrijus.

Vladimiras Putinas „mėgsta nustebinti“, todėl jo įpėdiniu gali tapti ir tas, apie kurį dabar niekas neturi jokio supratimo, „FreeDom“ kanalui sakė politikos analitikas Abbasas Galiamovas, rašo unian.ua.

„Patruševo sūnus yra vienas iš labiausiai tikėtinų kandidatų“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Patruševas

Dmitrijus Patruševas yra Rusijos Federacijos žemės ūkio ministras. Jis gimė 1977 m. spalio 13 d. Vladimiro Putino gimtajame mieste Sankt Peterburge. Kelios pasaulio šalys įvedė asmenines sankcijas D.Patruševui dėl rusų invazijos į Ukrainą ir Rusijos opozicijos aktyvisto Aleksejaus Navalno bylos.

Rugpjūčio 20 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad nuo praėjusių metų vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 257 470 karių.

Į šį skaičių įeina 460 Rusijos pajėgų aukų, patirtų vien per pastarąją parą.

Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 4 346 tankų, 8 435 šarvuotų kovos mašinų, 7 680 automobilių ir degalų cisternų, 5 245 artilerijos sistemų, 717 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 489 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 304 bepiločių orlaivių ir 18 laivų.

Pareigūnai pranešė, kad po to, kai Rusijos raketa pataikė į centrinę šiaurinio Ukrainos Černihivo miesto aikštę, ligoninėje tebėra keturiasdešimt vienas žmogus.

Septyni žmonės, tarp jų šešerių metų vaikas, žuvo, o mažiausiai 129 buvo sužeisti.

Iš tų 129 žmonių 15 buvo vaikai ir 15 policijos pareigūnų, „Telegram“ pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.

Viačeslavo Čauso nuotr./Apšaudyti namai Černigove

Nuolaužos buvo išbarstytos aikštėje priešais apgadintą teatrą ir aplinkiniuose pastatuose.

„Tai siaubinga, siaubinga. Čia buvo sužeistųjų, greitosios pagalbos automobilių ir sudaužytų stiklų“, – sakė vietos gyventoja Valentyna.

„Košmaras, tiesiog košmaras“.

Rugpjūčio 19 d. Rusijos pajėgos sunkiąja artilerija atakavo Nikopolį ir sužeidė 74 metų moterį, „Telegram“ pranešė Dniepropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas.

Moteris šiuo metu yra hospitalizuota ir gydoma dėl šautinių žaizdų, sakė S.Lysakas.

Per apšaudymą taip pat apgadinti penki namai, keturi ūkiniai pastatai ir dvi elektros linijos.

V.Rezničenkos nuotr./Nikopolis

Po vakarinio išpuolio „naktis visoje Dniepropetrovsko srityje praėjo ramiai“, sakė S.Lysakas.

Nikopolis iš kitos Dniepro upės pusės ribojasi su Rusijos okupuota Zaporižios atomine elektrine, todėl yra nuolatinis Rusijos apšaudymo taikinys.

Vakariniame Rusijos Kursko mieste per bepiločio orlaivio smūgį traukinių stočiai buvo sužeisti penki žmonės, anksti sekmadienį pranešė regiono gubernatorius.

„Ukrainos dronas atakavo Kurską“, – platformoje „Telegram“ nurodė Kursko srities gubernatorius Romanas Starovojus.

„Pirminiais duomenimis, jis atsitrenkė į geležinkelio stoties pastato stogą, po to ant stogo kilo gaisras“, – pridūrė jis. 

„Penki žmonės buvo lengvai sužeisti stiklo šukėmis“, – teigė R.Starovojus. 

Jis taip pat nurodė, kad šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Kurskas yra maždaug už 90 kilometrų nuo Rusijos sienos su Ukraina.

Abi 2022 metų vasarį prasidėjusio konflikto pusės pastaruoju metu pranešė apie reguliarius dronų antskrydžius iš oro ir jūros, Ukrainai vykdant kontrpuolimą, kuriuo siekiama susigrąžinti Rusijos kontroliuojamą teritoriją.

Anot Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, šeštadienį per Rusijos raketų smūgį Ukrainos šiauriniame Černihivo mieste žuvo septyni žmonės ir 144 buvo sužeisti.

Rusija smogė Černigovui tuo metu, kai kai kurie gyventojai dalyvavo bažnytinėse pamaldose. 

Rugpjūčio 19 d. ataskaitoje rašoma, kad naujausi Ukrainos kariuomenės laimėjimai prie Donecko-Zaporižios sienos ir vakarinėje Zaporižios srityje gali būti „taktiškai reikšmingi“, rašo Karo tyrimų institutas (ISW).

„Šie pasiekimai gali leisti Ukrainos pajėgoms pradėti veikti mažiau užminuotuose Rusijos gynybos linijos rajonuose, kurie, tikėtina, yra palankesni greitesniam Ukrainos laimėjimui“, – teigė ISW.

Kaip pavyzdį ISW nurodė ukrainiečių pasiekimus netoli Robotynės. Rugpjūčio 18 d. „CBS News“ pranešime teigiama, kad Ukrainos pajėgos sėkmingai išvalė Rusijos minų lauką šioje vietovėje. Tai padės kontrpuolimo pajėgoms daryti pažangą link užimto Tokmako miesto, kuris dabar yra Rusijos kariuomenės logistikos centras.

ISW pranešė, kad rugpjūčio 19 d. Ukrainos pajėgos dar labiau pasistūmėjo į šiaurę nuo Robotynės.

Ukrainos pajėgos taip pat tęsė kontrpuolimo operacijas trijuose sektoriuose: Berdianske, Melitopolyje ir Bachmute. Ginkluotųjų pajėgų atstovas spaudai pulkininkas Serhijus Čerevatis teigė, kad Ukraina turi iniciatyvą Bachmuto kryptimi.

Minų laukai yra bauginanti kliūtis Ukrainos kariams, vykstantiems išlaisvinti Rusijos okupuotų miestų. Nors pastarojo meto kontrpuolimo laimėjimai gali atrodyti nedideli, ISW mano, kad jie strategiškai svarbūs dėl Rusijos gynybos organizavimo.