Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Ukrainos gynybos viceministrė pirmadienį oficialiai patvirtino, kad Ukrainos gynėjai išvadavo Robotynės gyvenvietę, nors apie tai dar praeitą savaitę pranešė Ginkluotosios pajėgos, kaimas buvo nuolat apšaudomas rusų artilerijos.
- Rusija turi apie 585 raketas, kurios gali būti paleidžiamos daugiau nei 500 kilometrų atstumu ir kurias jos pajėgos dažniausiai naudoja Ukrainą atakuoti, sakė Ukrainos gynybos žvalgybos viršininko pavaduotojas generolas majoras.
- Rusijos tyrimų komitetas oficialiai patvirtino privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino mirtį
- Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas generolas majoras Vadimas Skibickis pažymėjo, kad pastaruoju metu Rusija surinkinėja dronus savo teritorijoje ir didina gamybos apimtis.
- Iki metų pabaigos 10 tūkst. Ukrainos karių turėtų būti baigę programinius mokymus Vokietijoje, pagal kurią Ukrainos ginkluotosios pajėgos aprūpinamos tankais, artilerija ir oro gynybos sistemomis. Tačiau įtakingas britų leidinys „Financial Times“ pažymėjo, kad mokymų procesą stabdo daugybė problemų, o viena iš pagrindinių – kompetentingų vertėjų trūkumas.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Trumpo varžovas pažadėjo „atiduoti“ Ukrainos teritorijas Rusijai
03:07
Potencialus JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Vivekas Ramaswamy pareiškė, kad pergalės atveju pripažintų okupuotas Ukrainos teritorijas rusiškomis, taip pat uždarytų Ukrainai kelią į NATO.
Savo skiltyje, parašytoje leidinyje theamericanconservative.com, jis pareiškė: „Kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo aiškiau darosi, kad laimėtojas yra tik vienas – Kinija. Aš vesiu Ameriką nuo moralizmo prie realizmo, darydamas priešingai, nei 1972 m. darė Nixonas: 2025 m. vyksiu į Maskvą.“
Jis žada užtikrinti „taiką“ Ukrainoje Valstijoms palankiomis sąlygomis. „Bideno administracija kvailai bando įtikinti Xi mesti Putiną. Tiesą sakant, mes turėtume priversti Putiną mesti Xi“, – pažymėjo politikas.
Respublikonas sakė, kad sutiktų su Rusijos kontrole okupuotose teritorijose ir pasižadėtų blokuoti Ukrainos kandidatūrą į NATO mainais į Rusijos pasitraukimą iš karinio aljanso su Kinija.
„Nutrauksiu sankcijas ir sugrąžinsiu Rusiją į pasaulio rinką. Taip išaukštinsiu Rusiją kaip strateginę kliūtį Kinijos sumanymams Rytų Azijoje“, – pridūrė jis.
V.Ramasvamy yra amerikiečių verslininkas ir politikas, biofarmacijos įmonės įkūrėjas. Jis buvo pirmojo JAV respublikonų pretendentų į prezidento postą debatų turo nugalėtojas. Donaldas Trumpas debatuose nedalyvavo.
Anksčiau šią vasarą V.Ramasvamy sakė, kad Vašingtonas turėtų sutelkti dėmesį į konfrontaciją su Kinija ir priversti Ukrainą padaryti „didelių nuolaidų“.
V.Putinas ruošiasi atsitraukti: žmogaus teisių gynėjas įžvelgia artėjančios karo pabaigos ženklą
22:06
Rusija nebegali kariauti taip, kaip anksčiau, ir ruošiasi „atsitraukti“. Štai kodėl buvo likviduoti „Wagner“ vadovai Jevgenijus Prigožinas ir Dmitrijus Utkinas, o teroristas Igoris Girkinas (Strelkovas) buvo sulaikytas. Tokią nuomonę interviu išsakė žmogaus teisių aktyvistas, portalo Gulagu.net įkūrėjas Vladimiras Osečkinas.
„Sistema trūkinėja per siūles. Sistema yra pavargusi. Ji negali toliau kariauti tokia apimtimi, kokia pradėjo kariauti 2022 m. pavasarį ir vasarą. Yra problemų su amunicija, yra problemų su didžiuliu skaičiumi žmonių, kurie nenori tarnauti armijoje ir arba bėga, arba prašo evakuoti juos, arba sabotuoja instrukcijas ir įsakymus vietoje. Taigi čia aš asmeniškai matau, pastebiu, kad sistema galbūt tam tikra prasme ruošiasi atsitraukti“, – sakė jis.
Kartu V.Osečkinas neteigia, kad karas Ukrainoje greitai baigsis. Tačiau jis įsitikinęs, kad jis nebegali tęstis tokiu formatu, kokiu jį iki šiol vykdė Rusija.
„Nenoriu dabar būti superoptimistas ir sakyti, kad karas gali baigtis rytoj. Tačiau akivaizdu, kad tokiu formatu, kokiu jis vyko prieš pusmetį, Rusija jo kariauti nebegali. Pakartoti kažką panašaus į tai, kad buvo Bachmute... Jie nebeturi tokio didelio skaičiaus žmonių, nebeturi tokių griežtų sistemų, kurios kasdien siųstų tūkstančius žmonių į fronto liniją, neturi ir amunicijos. O trauktis atgal, kai užnugaryje yra tokie veikėjai kaip Girkinas, Utkinas ir Prigožinas, jie irgi negali sau leisti“, – pridūrė jis.
Ukraina priekaištauja kaimynėms dėl plano apriboti grūdų importą
20:28
Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį užsipuolė kaimynines šalis dėl planų apriboti grūdų importą iš jo šalies po to, kai nustos galioti Europos Sąjungos draudimas, ir pažadėjo „įnirtingai ginti savo teises“.
Lenkija, Rumunija, Slovakija, Vengrija ir Bulgarija, kuri nėra tiesioginė Ukrainos kaimynė, praėjusią savaitę pareiškė norinčios, kad Europos Sąjunga iki metų pabaigos pratęstų draudimą, kurio galiojimas baigsis rugsėjo 15-ąją.
Jos pagrasino imtis individualių priemonių nacionaliniu mastu, jei ES nesiims veiksmų.
„Visiškai griežtai tam nepritariame, nes šis žingsnis pažeis bendrosios rinkos taisykles“, – sakė Prahoje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Ši taisyklė pažeis Ukrainos ir ES asociacijos susitarimą, tačiau svarbiausia, kad šis žingsnis prieštaraus solidarumo principui, kuriuo grindžiama Europos Sąjunga“, – sakė jis žurnalistams.
D.Kuleba sakė, kad jo šalis yra pasirengusi bendradarbiauti su penkiomis ES narėmis, kad būtų rastas sprendimas.
Jis taip pat paragino jas „nelaikyti grūdų eksporto klausimo savo vidaus politinių procesų įkaitu“, Lenkijai ruošiantis visuotiniams rinkimams.
„Jei jie taip elgsis, mums neliks nieko kito, kaip tik įnirtingai ginti savo ir Ukrainos ūkininkų teises“, – pridūrė D.Kuleba.
Nors ir būdama Ukrainos sąjungininkė, Lenkija ginčijasi su Kyjivu dėl grūdų importo ir šis klausimas net sukėlė diplomatinį kaimyninių šalių konfliktą.
Lenkijos prezidento padėjėjas Marcinas Przydaczas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Varšuva teikia pirmenybę „Lenkijos ūkininkų interesams“, ir paragino Ukrainą „įvertinti Lenkijos vaidmenį“ remiant karo draskomą šalį.
Kyjivas į tai reagavo iškviesdamas Lenkijos ambasadorių į Ukrainos užsienio reikalų ministeriją.
Nuo 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos ES tapo vienu pagrindinių Ukrainos grūdų tranzito kelių ir eksporto krypčių.
Indija: V.Putinas nevyks į G-20 viršūnių susitikimą
19:38
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nevyks į kitą mėnesį Indijoje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą ir vietoj savęs siųs užsienio reikalų ministrą, pirmadienį pranešė ministro pirmininko Narendros Modi biuras.
Biuras pranešė, kad N.Modi kalbėjosi su V.Putinu telefonu ir suprantąs jo sprendimą nedalyvauti rugsėjo 9–10 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime.
Į jį Kremlius siųs užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
Naująjį Delį ir Maskvą ryšiai sieja dar nuo Šaltojo karo laikų, o Rusija tebėra didžiausia Indijos ginklų tiekėja.
Indija vengė aiškiai pasmerkti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą, nors ir palaiko glaudesnius saugumo ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.
N.Modi ir V.Putinas taip pat kalbėjosi „abiem šalims rūpimais klausimais“, įskaitant neseniai Pietų Afrikoje pasibaigusį BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame V.Putinas nusprendė kalbėti vaizdo ryšiu.
Kovą Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė V.Putino arešto orderį dėl kaltinimo neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus. Indija nėra TBT gretose.
Kremlius kaltinimus neigia, tvirtindamas, kad V.Putinui išduotas orderis yra niekinis.
Žiniasklaida: Rusija ruošiasi skelbti didelio masto mobilizaciją
17:50
Rusija jau parengė prezidento Vladimiro Putino dekreto projektą, kuriuo skelbiama nauja didelio masto mobilizacijos banga. Tikėtina, kad Rusijos vadovas jį gali pasirašyti jau rugsėjo pabaigoje, pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.
Pasak naujienų portalo ZN.UA, kuris remiasi šaltiniais Ukrainos specialiosiose tarnybose, dekreto pasirašymo data pasirinkta neatsitiktinai. Tai susiję su artėjančiais rinkimais.
„Pirma, Rusijoje jau bus viena balsavimo diena, ir neigiama rusų reakcija į dekretą neturės įtakos jų paramai „Vieningosios Rusijos“ kandidatams. Antra, tikimasi, kad tuo metu, kai dekretas bus pasirašytas, dauguma Rusijos piliečių jau bus grįžę iš švenčių ir atostogų“, – rašoma straipsnyje.
Pažymima, kad šiuo dekretu ne tik bus paskelbta plataus masto mobilizacija Rusijoje, bet ir pasiūlyta rusams, kuriems taikoma mobilizacija ir kurie yra užsienyje, grįžti į šalį per savaitę nuo V.Putino dokumento pasirašymo. Jie turės vienerius metus likti tarnyboje Rusijos kariuomenėje.
Praeitų metų rugsėjo 21 d. Rusijos vadovas pasirašė dekretą, kuriuo paskelbta dalinė mobilizacija Rusijoje. Iš viso planuota mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių. Tuo metu rusai skubėjo masiškai išvykti į kitas šalis.
Maždaug po mėnesio Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad mobilizacija baigta, tačiau mobilizacijos veiksmai Rusijoje nesustojo.
Ukrainos žvalgybos bendruomenė taip pat ne kartą išsakė savo prognozes dėl naują mobilizacijos bangos Rusijoje. Visų pirma, Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas teigė, kad Rusija gali mobilizuoti dar 450 tūkst. žmonių. Jis taip pat pabrėžė, kad visus šiuos mėnesius vyko paslėpta mobilizacija, per kurią kas mėnesį buvo pašaukta po 20 tūkst. rusų.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Economist“ atskleidė detalių apie Ukrainos smūgį rusų bombonešiui
17:40
Leidinys „The Economist“ atkreipė dėmesį į praeitą savaitę Ukrainos įgyvendintą operaciją, kurios metu buvo smogta Solcų aerodromui Novgorodo srityje ir Šaikovkos kariniam oro uostui Kalugos srityje.
Pasak žiniasklaidos pranešimų, manyta, jog aerodromai buvo atakuoti iš Rusijos teritorijos paleistais kvardrokopteriais.
Žurnalistai taip pat sužinojo, kad dėl šių atakų buvo visiškai sunaikinti du Tu-22M3 lėktuvai ir dar du buvo apgadinti. Verta pažymėti, kad rusų aviacinės įrangos nuostoliai nuo invazijos pradžios iki rugpjūčio 28 d. yra labai dideli: Ukrainos gynėjai sunaikino net 315 rusų orlaivių.
Nors smūgiai taip giliai į Rusijos teritoriją iš Ukrainos atrodo beveik neįgyvendinami, naujas Ukrainos tolimojo nuotolio dronas „Morok“ tikrai galėjo pataikyti į strateginį bombonešį Tu-22M3 Rusijos Novgorodo regione.
Šis orlaivis yra vienas iš perspektyviausių Ukrainoje gaminamų dronų-kamikadzių projektų.
Leidinio žurnalistas kalbėjosi su dronų programos koordinatoriumi Ukrainos karinėje žvalgyboje, šaukiniu „Detektyvas“.
„Mes reaguojame į savo brigadų prašymus. Jos mums sako, kad žino, kur laikomi rusiški ginklai, bet negali į juos pataikyti, ir prašo mūsų pagalbos“, – dėstė šaltinis.
Kariškis pridūrė, kad pastaruoju metu daugiausia dėmesio jie skyrė Rusijos aerodromams, esantiems palyginti netoli Ukrainos sienų.
„Tai „galėjo“ apimti ir neseniai suduotą smūgį strateginiam bombonešiui Tu-22M, bazuojamam netoli Novgorodo, – pridūrė jis mirktelėjęs“, – rašoma straipsnyje.
Anksčiau tapo žinoma, kad dronas „Morok“ gali įveikti iki 800 km nuotolį ir gabenti 40 kg krovinį.
R.T.Erdoganas planuoja apsilankyti Rusijoje derybų su V.Putinu
17:27
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketina artimiausiu laiku apsilankyti Rusijoje, kur vyks derybos su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu dėl susitarimo dėl grūdų gabenimo per Juodąją jūrą atnaujinimo, pirmadienį sakė jo partijos atstovas spaudai.
Susitikimas įvyks Rusijos Juodosios jūros kurortiniame mieste Sočyje, žurnalistams sakė R.T.Erdogano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) atstovas Omeras Celikas ir pridūrė, kad Turkija tikisi, jog derybose pavyks išvengti gresiančios maisto krizės.
64-erių Volodymyras įkvepia ukrainiečius nepasiduoti: „Jei jis nepavargsta, kaip gali pavargti jaunesni?“
16:57
Ukrainos kariai irgi kalba apie nuovargį fronte – daugelis jų be pertraukos kariauja jau beveik pusantrų metų. Kariai pripažįsta, kad labiau jaučia moralinį nei fizinį nuovargį. Estų leidinys „Postimees“ bendravo su keliais Ukrainos kariais, kurie išsibarstę daugiau nei 800 kilometrų ilgio fronte, kur vyksta aktyvios operacijos.
„Moralinis nuovargis didesnis“, – sako 38 metų Jurijus, Ukrainos 3-iosios tankų brigados 152 mm mobiliojo pabūklo mechanikas.
„Sunku be šeimos. Tai yra pagrindinis dalykas“, – priduria jis.
Jurijaus šeima gyvena Vakarų Ukrainoje. Jis sako, kad labai sunku skaityti naujienas, kai orkai raketomis šaudo į miestus, kuriuose gyvena ukrainiečių šeimos.
Orkais Ukrainos kariuomenė vadina Rusijos armijos karius.
„Netikiu niekuo, kas sako, kad nėra pavargęs“, – sako 32-jų metų 128-osios teritorinės gynybos brigados karys Jenotas.
Jo brigada Zaporižios fronte kovoja nuo praėjusių metų kovo pabaigos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lemtingas ukrainiečių pilotų skrydis: tiriamos aviakatastrofos versijos
16:55
Trijų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pilotų žūtį per penktadienį įvykusią lėktuvo katastrofą Žytomyro srityje lėmė orlaivių susidūrimas per apsisukimo manevrą, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos valstybinio tyrimų biuro komunikacijos atstovė Tatjana Sapian.
„Dabar, remiantis preliminariai nustatytomis aplinkybėmis, avariją sukėlė dviejų orlaivių susidūrimas atliekant apsisukimo manevrą. Tai yra svarbu. Būtent tai šį rytą gavome iš tyrėjų“, – pažymėjo ji.
Pasak T.Sapian, platesniame tyrime dalyvaus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo ir Karinių oro pajėgų vadovybės ekspertai.
„Kalbant apie galimas versijas. Preliminari kvalifikacija – skrydžio taisyklių pažeidimas arba pasiruošimas joms. Tai iš tiesų yra Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė. Tačiau tyrimo metu bus svarstomos ir tokios versijos kaip techninis orlaivio gedimas, piloto klaida, o trečioji versija – pažeidimas organizuojant skrydžius“, – tvirtino Valstybinio tyrimų biuro atstovė spaudai.
T.Sapian informavo, jog bus vykdomos teismo medicinos ekspertizės ir išsami teismo asviacijos technikos ekspertizė.
„Tikimės, kad šie tyrimai padės tyrimo dalyviams suprasti, kaip tai įvyko“, – sakė ji.
Penktadienį danguje virš Žytomyro srities susidūrus dviem lėktuvams L-39, žuvo trys Ukrainos pilotai.
Vėliau, atskleidus aukų pavardes, paaiškėjo, kad visi jie buvo patyrę pilotai. Majoras Viačeslavas Minka iki karo pradžios buvo skraidęs daugiau kaip 200 valandų, majoras Serhijus Prokazinas aviacijai buvo atidavęs 24 savo gyvenimo metus, o kapitonas Andrijus Pliščykovas, šaukiniu "Juice“, buvo žinomas dėl itin sudėtingų kovinių užduočių vykdymo.
Bylą tiria Valstybinis tyrimų biuras. Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų atstovo spaudai Jurijaus Ihnato, nustatyta, kad per kovinę užduotį susidūrė du lėktuvai L-39. Vieną orlaivį pilotavo vienas pilotas, majoras V.Minka, o kitą – majoras S.Prokazinas kartu su „Juice“.
Plačiau apie katastrofą skaitykite ČIA.
V.Zelenskis tikisi iš Jungtinių Valstijų sulaukti Izraelio tipo saugumo garantijų
15:51
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad tikisi, jog Ukraina iš Jungtinių Valstijų sulauks saugumo garantijų, panašių į tas, kuriomis naudojasi Izraelis, pranešė žiniasklaidos grupė CNN, cituojanti ukrainiečių žiniasklaidą.
Pasak Ukrainos vadovo, saugumo garantijos apima ir skydą, ir kardą, jos Ukrainai bus suteiktos stojant į NATO, tačiau taip pat bus sustiprintos dvišaliu susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis.
„Tikriausiai su Jungtinėmis Valstijomis turėsime panašų modelį, kokį turi Izraelis, kai turime ginklų, technologijų, mokymų, finansų ir pan. Kažkas panašaus į Izraelio, tačiau mes turime kitą priešą“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Toks susitarimas nepriklausytų nuo to, kas sėdi Baltuosiuose rūmuose, pridūrė šalies vadovas, nes jį patvirtintų Kongresas.
Jungtinės Valstijos ir Izraelis nuo pat Izraelio valstybės įkūrimo pasirašė daugybę saugumo susitarimų, o JAV garantuoja Izraeliui vadinamąjį kokybinį karinį pranašumą, palyginti su kitomis regiono pajėgomis.