Pskove nugriaudėjo sprogimų serija, dega aerodromas

Naujausias žinias skaitykite čia.

Trečiadienio naktį sprogimai griaudi ir Rusijos mieste Brianske. Kas konkrečiai sprogo ir kokia žala padaryta, kol kas nėra aišku.

Vietos gyventojai praneša apie tai, kad prieš sprogimus nakties danguje buvo girdėti tipiški dronų variklių skleidžiami garsai.

Antradienį Jungtinės Valstijos paskelbė apie papildomo karinės pagalbos Ukrainai paketo skyrimą. Bendra jo suma – 250 mln. dolerių.

Apie tai pranešė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Žinoma, kad į naująjį paketą bus įtrauktos oro gynybai skirtos raketos AIM-9M ir šaudmenys HIMARS.

AFP/„Scanpix“ nuotr./HIMARS sistema

Ukraina taip pat gaus 155 mm ir 105 mm kalibro artilerijos šaudmenų, išminavimo įrangos, „Javelin“ ir kitų prieštankinių sistemų bei raketų, daugiau kaip 3 mln. šaulių ginklų šaudmenų, greitosios pagalbos automobilių, sprogstamųjų užtaisų kliūtims šalinti, atsarginių dalių. Taip pat dalis lėšų bus skirta paslaugų, mokymų ir transporto finansavimui.

„Rusija kasdien toliau vykdo žiaurų užkariavimo karą, per kurį žuvo daug Ukrainos civilių gyventojų ir milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus. Jos išpuoliai prieš Ukrainos uostus ir grūdų infrastruktūrą sukėlė kainų nestabilumą maisto ir grūdų rinkose, padidino badą ir pasaulinį maisto trūkumą. Rusija pradėjo šį karą ir gali bet kada jį nutraukti, išvesdama savo karius iš Ukrainos ir nutraukdama žiaurius išpuolius. Kol tai įvyks, Jungtinės Valstijos, mūsų sąjungininkai ir partneriai palaikys Ukrainą tiek laiko, kiek reikės“, – pabrėžė A.Blinkenas.

Rusijos teismas antradienį atmetė buvusio separatistų vado Ukrainoje ir nacionalistų tinklaraštininko Igorio Girkino prašymą paleisti jį iš kardomojo kalinimo Maskvoje.

I.Girkinas, garsus Kremliaus karinės strategijos Ukrainoje kritikas, buvo sulaikytas liepą ir įkalintas dėl kaltinimų ekstremizmu. Jam gresia įkalinimas iki penkerių metų.

Maskvos miesto teisme teisėja Julija Komleva pareiškė, kad ankstesnis Maskvos teismo sprendimas suimti 52 metų I.Girkiną lieka nepakeistas.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos nacionalistas Igoris Girkinas-Strelkovas

Teismo posėdyje I.Girkinas, geriau žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, teigė, kad neketina bėgti.

Jis atkreipė dėmesį į Nyderlandų teismo sprendimą už akių įkalinti jį iki gyvos galvos ir skundėsi prasta sveikata.

2022 metų lapkritį Hagos teismas už akių pripažino I.Girkiną ir du jo numanomus bendrininkus kaltais dėl reisu MH17 skridusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos 2014 metais ir skyrė jam įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

„Neturiu jokio pagrindo slėptis nuo teismo ir tyrimo“, – sakė jis.

Jo advokatas Gadži Alijevas pavadino sprendimą neteisėtu ir pareiškė, kad pateiks apeliaciją.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė nesibaiminantis, jog Vakarų parama jo šaliai kovojant su Rusijos invazija sumažės ir atmetė JAV apklausos duomenis, rodančius mažėjančią visuomenės paramą, bei kritiškus kai kurių Amerikos konservatorių komentarus.

Kadangi Ukrainos kontrpuolimas siekiant susigrąžinti okupuotą teritoriją vyksta lėtai, rugpjūčio pradžioje CNN užsakymu atlikta ir paskelbta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė amerikiečių pasisakė prieš papildomą JAV paramą karo nuniokotai šaliai.

„Mes nejaučiame jokio paramos iš (JAV) Kongreso, Europos Parlamento sumažėjimo“, – per Paryžiuje vykusią spaudos konferenciją su savo kolege iš Prancūzijos Catherine Colonna žurnalistams sakė Dmytro Kuleba.

„Matome, kad kai kurie žmonės Amerikoje ir Europoje daro pareiškimus, kad turėtume mažiau remti Ukrainą. Jungtinėse Valstijose tai susiję su rinkimų ciklo pradžia“, – sakė jis ir pridūrė, kad Ukraina tai įveiks: „Mes rasime išeitį.“

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Praėjusią savaitę vykusiuose pirmuosiuose respublikonų partijos kandidato į JAV prezidento postą rinkimų debatuose keli kandidatai kritikavo prezidento Joe Bideno paramos Ukrainai politiką ir siūlė ją keisti.

Respublikonų partijos lyderio, buvusio prezidento Donaldo Trumpo pozicija lieka neaiški, tačiau jis teigė galintis per vieną dieną užbaigti nuo Antrojo pasaulinio karo laikų didžiausią konfliktą Europoje.

Vakarų sąjungininkai, nežinantys, kiek laiko Rusija dar pasiryžusi tęsti karą, siekia parengti ilgalaikius ginklų tiekimo ir Ukrainos finansavimo planus.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė C.Colonna pabrėžė, kad svarbu pasakyti Rusijai, jog laikas – ne jos pusėje.

„Prancūzija ir toliau siūlys Ukrainai visokeriopą paramą visose srityse, kad padėtų šaliai pasinaudoti teisėta teise į savigyną, – teigė ji. – Ji tęsis ir stiprės tiek, kiek reikės, kad Rusijos agresija būtų nesėkminga.“

D.Kuleba atmetė taikos derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu idėją, sakydamas, kad juo negalima pasitikėti.

Kaip pavyzdį Ukrainos diplomatijos vadovas nurodė buvusį V.Putino sąjungininką, „Wagner“ samdinių vadą Jevgenijų Prigožiną, kuris praėjusią savaitę žuvo lėktuvo katastrofoje, praėjus dviem mėnesiams po nutraukto sukilimo prieš Rusijos karinę vadovybę.

„Ponas Prigožinas konfliktavo su ponu Putinu. Jis vedė derybas ir susitarė dėl saugumo garantijų. Ir tada Putinas jį nužudė. Nėra pagrindo manyti, kad bet kokiose kitose derybose Putinas elgtųsi kitaip“, – pridūrė jis.

Ukrainos saugumo tarnyba įteikė pranešimą apie įtarimą Rusijos pulkininkui Viktorui Bedrikui, Rusijos jūrų pajėgų 22-ojo armijos korpuso vado pavaduotojui, kuris Chersono srityje žudė civilius gyventojus, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Chersono okupacijos metu jis tapo srities kariniu komendantu ir vykdė Kremliaus užduotis slopinti pasipriešinimo judėjimą regione, nurodė Ukrainos saugumas.

Iškart po savo „paskyrimo“ V.Bedrikas įsakė Chersone įrengti kankinimų kameras. Teigiama, kad rusai į jas vežė vietinius gyventojus, kurie buvo pagrobti iš namų ar gatvių, daugiausia per antirusiškus mitingus ar protestus.

„Šių kalėjimų kamerose žmonės buvo mušami, kankinami elektrošoku, paliekami be maisto ir vandens, jiems buvo grasinama egzekucija“, – rašoma Ukrainos saugumo tarnybos pranešime. 

Tvirtinama, jog viena iš kankinimo kamerų buvo įrengta rusų užgrobto administracinio pastato Chersone rūsyje, aukšte po V.Bedriko kabinetu. Tyrimo duomenimis, jis ne tik stebėjo, kaip jo pavaldiniai žiauriai elgiasi su pagrobtais piliečiais, bet ir asmeniškai dalyvavo kankinant aukas.

„Nustatyta, kad V.Bedrikas dalyvavo kankinant mažiausiai 12 Chersono srities civilių gyventojų, kurie priešinosi Rusijos okupaciniam režimui. Dvi iš šių aukų buvo nukankintos iki mirties“, – teigiama tarnybos pareiškime. 

Siekdami nuslėpti savo nusikaltimus, rusai savo „teismo medicinos ekspertizės“ dokumentuose rašė, kad aukas neva rado „jau mirusias viduryje miesto“.

Saugumo tarnyba pabrėžė, kad ji taip pat užfiksavo kalinių „prižiūrėtojo“ Oleksandro Čičkano, kuris yra V.Bedriko pavaldinys, nusikalstamą veiklą. Jiems abiems įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalį ir 438 straipsnio 1, 2 dalis (karo įstatymų ir papročių pažeidimas, padarytas grupės asmenų iš anksto susitarus).

„Imamasi visapusiškų priemonių, kad nusikaltėliai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn nepriklausomai nuo jų buvimo vietos“, – pridūrė teisėsauga.

Praėjusią savaitę per lėktuvo katastrofą žuvusio privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino laidotuvės vyko už uždarų durų, antradienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime nurodė jo atstovai.

Tie, kurie nori atsisveikinti su samdinių vadu, turėtų vykti į Porochovsko kapines Sankt Peterburge, jo gimtajame mieste, sakoma pareiškime.

Ankstesniuose žiniasklaidos pranešimuose apie laidotuves buvo minimos kitos miesto kapinės kaip tikėtinos laidotuvių, kurias gaubė paslaptis, vietos.

Antradienį Kremlius paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neplanuoja dalyvauti J.Prigožino laidotuvėse. Atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams tvirtino, jog Kremlius nežino apie planuojamas laidotuves, sakydamas, kad tai yra šeimos reikalas.

BNS ir „Reuters“/ Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko apsilankyti Kinijoje – tai bus pirmoji jo kelionė į užsienį nuo tada, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė jo arešto orderį, pranešė amerikiečių leidinys „Bloomberg“, remdamasis trijų su klausimu susipažinusių šaltinių informacija.

Spalio mėnesį Kinijoje vyks „Diržo ir kelio“ iniciatyvos forumas.

V.Putinas priėmė Kinijos prezidento Xi Jinpingo kvietimą dalyvauti šiame renginyje, tvirtino vienas iš šaltinių.

„AP“/„Scanpix“/Kinijos vadovas Xi JInpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Pasak kitų dviejų pašnekovų, Rusijos prezidentas yra pasirengęs lankytis tik tose šalyse, kuriose saugumo tarnybos gali visiškai užtikrinti jo saugumą, o Kinija, jo įsitikinimu, yra viena iš tokių vietų.

V.Putinas nėra išvykęs iš Rusijos nuo tada, kai Hagos teismas kovo mėn. išdavė jo arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo. Tačiau, Kremliaus teigimu, jis lankėsi Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.

Praėjusią savaitę Rusijos vadovas praleido BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą Pietų Afrikos Respublikoje po to, kai šios šalies vyriausybė leido suprasti, kad turės vykdyti teismo nutartį dėl V.Putino arešto.

Antradienį taip pat paskelbta, kad Rusijos vadovas nedalyvaus kitą mėnesį vyksiančiame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime Indijoje, nors ji ir nėra pasirašiusi Romos statuto, pagal kurį veikia Tarptautinio Baudžiamojo Teismo nurodymai.

Kinija taip pat priklauso šalims, kurios nėra pasirašiusi Romos statuto.

Nuo visiškos invazijos į Ukrainą V.Putinas aplankė tik kaimynines buvusios Sovietų Sąjungos šalis ir Iraną, kuris Rusijos kariuomenei tiekia dronus.

Paskutinį kartą V. Putinas lankėsi Kinijoje 2022 m. vasario mėnesį, likus mažiau nei trims savaitėms iki įsakymo pradėti invaziją. Jis dalyvavo Pekine vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse ir surengė derybas su Xi Jinpingu.

Per 13 savaičių nuo ilgai laukto Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo pradžios šalies gynybos pajėgos neteko tik penkių iš 71 tanko „Leopard 2“, o dar bent 10 tankų buvo apgadinti ir dabar yra remontuojami, paskelbė amerikiečių leidinys „Forbes“.

Anot leidinio, visi šie nuostoliai patirti maždaug 65 kv. km plote, kurį šiaurėje riboja Mažoji Tokmačka, o pietuose – Robotynės gyvenvietė.    

Manoma, kad beveik visi penkių sunaikintų tankų įgulos nariai – iš viso 20 žmonių – spėjo palikti savo transporto priemonę prieš jai sudegant ar sprogstant.

Nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kuriuose užfiksuoti keturių iš penkių „Leopard-2“ nuostoliai, matyti atviri liukai tankų bokšteliuose ir korpusuose, kuriuos straipsnio autoriai interpretavo kaip įrodymą, kad įguloms pavyko pabėgti. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Leopard 2 tankas

Apgadinti tankai remontuojami Lenkijoje ir Vokietijoje, o vėliau grąžinami į frontą.

„Forbes“ pažymėjo, kad dėl esminio 69 tonas sveriančio „Leopard-2“ tvirtumo šis tankas gali būti apgadintas, sustabdytas remontui, grąžintas į mūšį, vėl apgadintas ir vėl išsiųstas remontuoti.

Ukrainiečių karys Oleksandras Solonko leidiniui tvirtino, jog vakarietiška kovinė technika „gelbsti gyvybes“ ir kad „net ir kritiškiausiai pažeistą techniką galima atkurti ir suremontuoti“.

5 tankams visiškai nustojus veikti, o dar 10 remontuojant, ukrainiečių brigados vis dar turi daugiau kaip 50 aktyvių „Leopard-2“ iš pradinės partijos, kurią sudarė apie 71 vienetas.

Nauja 14 „Leopard 2A4“ partija, kuri turi būti pristatyta kitų metų pradžioje, turėtų su kaupu kompensuoti šiuos nuostolius, pažymėjo „Forbes“.

Kelyje yra ir daugiau Vakarų šalių gamybos tankų, įskaitant 31 buvusį JAV tanką „M1 Abrams“, kurio šarvuotė dar sunkesnė nei daugumos „Leopard 2“.

Tačiau ukrainiečiai taip pat gaus mažiausiai 165 vokiškus „Leopard 1A5“, kurie, kitaip nei „Leopard 2“, „Challenger 2“ ir „M1 Abrams“, turi minimalią šarvinę apsaugą.