2023 09 08 /23:47

V.Zelenskis sako, kad „Wagner“ vadovą J.Prigožiną nužudė V.Putinas

Penktadienį naktį ir ryte Rusijai apšaudžius kelis Ukrainos regionus, žuvo keturi asmenys ir dešimtys buvo sužeista. Viena žiauriausių atakų buvo nukreipta į prezidento Volodymyro Zelenskio gimtąjį miestą – Kryvyj Rihą. Ten žuvo policininkas, sužeisti mažiausiai 44 žmonės ir iš po griuvėsių tebetraukiami nukentėjusiųjų kūnai.
Volodymyras Zelenskis
Volodymyras Zelenskis / ZUMAPRESS / Scanpix nuotr.

Svarbiausios žinios iš Ukrainos

  • Milijardierius Elonas Muskas paneigė liepęs išjungti palydovinį tinklą, kad sužlugdytų Ukrainos ataką prieš Krymą, bet pripažino, jog nesutiko jos įjungti Kyjivo prašymu.
  • Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas apkaltino jį dėl vaikų žudymo ir „vykdomo blogio“.
  • Naujienų agentūra „Reuters" pažymėjo, kad Ukraina jau ruošia savo priešlėktuvinę gynybą su moderniomis ginkluotės sistemomis kovai su Rusijos išpuoliais prieš elektros tinklus žiemą, kuri praeitąmet Kyjivui buvo ypač sunki.
  • Savaitgalį prasideda „rinkimaI“ Rusijos laikinai okupuotuose Ukrainos regionuose. Jais siekiama įtvirtinti savo valdžią teritorijose, kurias Maskva neteisėtai aneksavo prieš metus ir kurių vis dar visiškai nekontroliuoja.
  • Ukrainos generalinis prokurortas: apie 90 proc. ukrainiečių karo belaisvių buvo kankinami

Naujausias naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Estijos žvalgyba: ukrainiečiai pralaužė Rusijos gynybos priešakines linijas Zaporižios srityje

23:47

Estijos žvalgybos duomenimis, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tikriausiai pavyko pralaužti Rusijos okupantų gynybos priešakinį kraštą Zaporižios srityje.

Estijos žvalgybos duomenimis, šiuo metu kovos tęsiasi Novoprokopivkės ir Verbovės kaimų apylinkėse. Rusų okupantai į šią kryptį perkėlė pastiprinimą iš kitų fronto zonų ir reorganizavo savo gynybą.

Kartu mažai tikėtina, kad ukrainiečiams greitai pavyks pasiekti operatyvinės sėkmės, pavyzdžiui, visiškai atkirsti sausumos koridorių į Krymą, pridūrė Estijos žvalgyba.

Estijos žvalgybos pareigūnų teigimu, situacija kitose fronto dalyse išliko nepakitusi.

Didžiosios Britanijos oro pajėgos pradeda ginti civilinius laivus Juodojoje jūroje nuo Rusijos puolimo

20:48

Junginės Karalystės karališkųjų oro pajėgų lėktuvai pradėjo patruliuoti Juodojoje jūroje. Pasak britų vyriausybės, tai turėtų atgrasyti Rusiją nuo smūgių laivams, gabenantiems ukrainietiškus grūdus.

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko spaudos tarnybos išplatintame pranešime nurodoma, kad pasitraukusi iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, Rusija paskelbė, kad visi į Ukrainą plaukiojantys laivai yra teisėtas jos taikinys, nepriklausomai nuo krovinio. Rugpjūčio mėn. rusai, siekdami sustiprinti savo grėsmę, apšaudė ir įsilaipino į civilinį laivą, plaukusį į Ukrainos uostą Dunojuje.

Didžiosios Britanijos vyriausybė pažymėjo, kad Londonas panaudojo savo žvalgybos pajėgumus, ypač oro erdvės stebėjimo priemones, kad stebėtų Rusijos veiklą Juodojoje jūroje.

„Vykdant šias stebėjimo operacijas, Karališkųjų oro pajėgų lėktuvai skraido virš teritorijos, kad atgrasytų Rusiją nuo neteisėtų smūgių civiliniams laivams, gabenantiems grūdus“, – sakoma pareiškime.

Pažymima, kad britai siekia užkirsti kelią ne tik atviram civilių laivų puolimui, bet ir provokacijoms „po svetima vėliava“.

V.Zelenskis sako, kad „Wagner“ vadovą J.Prigožiną nužudė V.Putinas

20:39

Ukrainiečių lyderis penktadienį pareiškė, kad už Rusijos samdinių bendrovės „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino žūtį per lėktuvo katastrofą praėjusį mėnesį yra atsakingas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Jis nužudė Prigožiną, bent jau mes visi turime tokią, o ne kitokią informaciją“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

Anot jo, šis incidentas parodė, kad Rusijos vadovas dabar yra „politiškai silpnas“.

J.Prigožinas, samdinių grupės „Wagner“ vadovas, žuvo kartu su dar devyniais žmonėmis, kai rugpjūčio 23 dieną sudužo lėktuvas, skridęs iš Maskvos į Sankt Peterburgą.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas ir Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas ir Vladimiras Putinas

Lygiai dviem mėnesiais anksčiau J.Prigožinas atvirai metė iššūkį Rusijos karinei vadovybei ir su savo kovotojais sukėlė trumpalaikį maištą, kuris grėsė peraugti į pilietinį konfliktą.

Stebėtojai sako, kad tai buvo didžiausias iššūkis V.Putino valdymui.

J.Prigožinas nutraukė maištą po to, kai tarpininkaujant Baltarusijai aiškiai pasiekė susitarimą su Kremliumi. Baudžiamoji byla jam nebuvo iškelta.

Kremlius paneigė pasklidusias kalbas, kad jis surengė avariją keršydamas už birželio mėnesį įvykusį „Wagner“ žygį į Maskvą.

Rusijos tyrėjai yra sakę, kad tiria visus galimus katastrofos scenarijus, įskaitant tyčinę žmogžudystę.

V.Zelenskis: Ukraina pasirengusi karo metu surengti rinkimus

20:13 Atnaujinta 21:32

Prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukraina pasirengusi surengti rinkimus net ir tebesitęsiant karui su Rusija.

„Esu pasirengęs rinkimams. Turiu omenyje, mes esame pasirengę, jei to reikės“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pripažino, kad gali kilti sunkumų, be kita ko, dėl to, kad balsuoti turės ir fronte esantys kariai, ir Rusijos okupuotose teritorijose gyvenantys žmonės, ir Ukrainos pabėgėliai. 

Tačiau jis sakė, kad šalis yra pasirengusi organizuoti tarptautinių stebėtojų, kurie stebėtų rinkimus, dalyvavimą. 

„Ar jų bus apkasuose?“ – klausė V.Zelenskis.

„Jei pasaulis pasirengęs atsiųsti mums žmonių, mes už tai“, – tęsė jis.

„Mums svarbiausia ne tai, kad būtų surengti rinkimai, o tai, kad jie būtų pripažinti“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.

Jis taip pat pareiškė, jog Rusija tikisi, kad dėl artėjančių JAV prezidento rinkimų sumažės Vašingtono parama Kyjivui.

„[Rusai] deda viltis į rinkimus Amerikoje ... nors mes turime bendrą paramą, abiejų partijų“, – sakė ukrainiečių lyderis Kyjive įvykusiame susitikime.

Vis dėlto jis pripažino, kad „Respublikonų partijoje yra balsų, kurie sako, kad parama Ukrainai turėtų būti sumažinta“.

„Tačiau svarbu tai, kad Amerikos žmonės palaiko demokratiją, palaiko Ukrainą, palaiko mūsų kovą“, – pridūrė jis.

Brianske dronas atakavo vieną iš didžiausių Rusijos mikroelektronikos gamyklų

19:49

Rusijos mieste Brianske dronas atakavo gamyklą „Kremnij El“ – antrą pagal dydį Rusijos mikroelektronikos gamintoją. Atitinkamą vaizdo įrašą paskelbė vietos „Telegram“ kanalai.

Jų teigimu, buvo girdėti du garsūs sprogimai. Į įvykio vietą atvyko ugniagesiai gelbėtojai, kelias į gamyklą buvo užblokuotas. Tuo metu Briansko srities gubernatorius pareiškė, kad lėktuvo tipo droną numušė Rusijos priešlėktuvinė gynyba.

Jau po 20 minučių jis sakė, kad droną „nuslopino elektroninės kovos pajėgos“, o Brianske buvo atakuojamas pramonės objektas.

„Kritimo metu nuolaužos pataikė į administracinį pastatą, dėl to kilo gaisras. Ugniagesių komandos dirba, kad likviduotų degimą. Nukentėjusiųjų nėra. Įvykio vietoje dirba visos operatyvinės ir avarinės tarnybos“, – pridūrė gubernatorius Aleksandras Bogomazas.

Internete skelbiama pastato nuotrauka. Pranešama, kad penktadienį dronas pataikė į viršutinius aukštus, o žemiau – ketvirtadienio smūgio padariniai.

Rugpjūčio 30-osios naktį Rusija patyrė masinę dronų ataką, tada pirmą kartą pranešta apie gaisrą gamyklos „Kremnij El“ teritorijoje.

Dar vienas incidentas įvyko ketvirtadienį vakare. Tuomet Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad virš miesto „perėmė“ du dronus, o administracinis pastatas užsidegė. 

Paskui jie paskelbė tą patį pareiškimą apie „drono nuslopinimą“ ir vėlesnį jo nukritimą ant objekto.

V.Zelenskis: Rusijos oro pajėgų pranašumas stabdo Ukrainos kontrpuolimą

17:37

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusijos oro pajėgų pranašumas stabdo Kyjivo kontrpuolimą, ir skundėsi lėtu Vakarų ginklų tiekimu ir lėto proceso dėl sankcijų Rusijai.

„Jei mūsų nėra danguje, o Rusija yra, ji mus stabdo iš dangaus. Ji stabdo mūsų kontrpuolimą“, – sakė V.Zelenskis, ragindamas atsiųsti daugiau galingesnių ir tolimojo nuotolio ginklų.

Ginklų tiekimas Kyjivui ir nauji sankcijų Rusijai raundai tampa sudėtingesni ir lėtesni, pridūrė jis.

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

 

Lietuva Ukrainai perdavė puspenkto milijono šaudmenų

17:36

Lietuva Ukrainai penktadienį perdavė puspenkto milijono šaudmenų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Anot ministerijos, iki šių metų rudens Lietuvos Ukrainai perduota karinė parama apima sraigtasparnius Mi-8, priešlėktuvinius pabūklus L-70 su amunicija, M113 šarvuotuosius transporterius, milijonus šovinių, granatsvaidžių amuniciją.

Ukrainai netrukus taip pat bus perduotos ir NASAMS raketų paleidimo sistemos, anti-dronai, logistinė technika ir kitos paramos.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Trumpo nuotolio oro gynybos sistema NASAMS
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Trumpo nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

Be perduodamos karinės technikos ir įrangos Lietuva nuolat aktyviai apmoko ukrainiečių karius, teikia ukrainiečiams gydymą ir reabilitaciją, rengia ekspertines konsultacijas, skiria lėšas į tarptautinius paramos Ukrainai fondus.

Lietuvos parama Ukrainai nuo karinės invazijos pradžios pasiekė 0,5 mlrd. eurų ir bus teikiama toliau.

2024-2026 metais numatomas 200 mln. eurų vertės karinės paramos paketas. Bendras Lietuvos paramos Ukrainai vertė sudaro daugiau nei 1 milijardą eurų arba daugiau nei 1,2 proc. mūsų bendrojo vidaus produkto, pusė šios sumos yra karinė parama.

V.Zalužnas pasidalijo vaizdo įrašu iš Balakliijos išlaisvinimo

17:29

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas paskelbė jaudinantį Balaklijos išvadavimo vaizdo įrašą.

„2022 m. rugsėjo 8 d. per pirmąjį Slobožansko puolimo etapą mūsų kariai grąžino miestą Ukrainos kontrolei. Balaklija buvo svarbus ryšių mazgas Charkivo srities pietuose, o jos deokupacija sudarė palankias sąlygas vystyti puolimą prie Kupjansko“, – pridūrė generolas prie vaizdo įrašo.

Pasak jo, tuomet Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas buvo grindžiamas tankų, mechanizuotų ir lengvųjų motorizuotų dalinių sąveika, kurią palaikė tolimojo nuotolio artilerija ir daugkartinio paleidimo raketų sistemos.

„Pralaužusios priešo gynybą, mobilios reidinės grupės sėkmingai veikė“, – pridūrė V.Zalužnas.

Ukraina sulaukė „Leopard“ tankų iš trijų šalių

17:26

Pirmieji 10 tankų „Leopard 1“ iš Danijos, Nyderlandų ir Vokietijos jau pristatyti Ukrainai, apie tai anksčiau pranešė Danijos gynybos ministerija.

Tvirtinama, jog dar 10 „Leopard“ tankų jau išsiųsti iš gamyklos.

„10 „Leopard 1“ tankų jau yra Ukrainos teritorijoje, dar daugiau jų pakeliui. Dabar jie gali tapti puolimo, kurį ukrainiečiai tik pradeda, dalimi. Nuo pavasario vykstantys darbai nesustojo“, – sakoma pareiškime.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.
„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Danijos ir Vokietijos instruktoriai, glaudžiai bendradarbiaudami su vertėjais ir Vokietijos tankų pramonės atstovais, apmoko ukrainiečių karius Vokietijoje.

„Danija į Vokietiją išsiuntė geriausius tankų instruktorius, kad jie išmokytų ukrainiečius, kaip kuo geriau išnaudoti šią ginkluotės sistemą. Ir aš neabejoju, kad tai padės jiems laimėti gynybinį mūšį, kurį jie dabar kovoja“, – tvirtino Danijos kariuomenės vyriausiasis artilerijos vadas Arpe Nielsenas.

Tarp danų instruktorių yra buvusių kariškių, kurie pasiėmė atostogų, kad padėtų mokyti ukrainiečius.

„Kartu su Vokietija Danija Ukrainai tiekia beveik 100 tankų. Mūsų kvalifikuotų ir atsidavusių instruktorių pastangomis mokant ukrainiečių tankų įgulas užtikriname, kad dovanota įranga virs dar vienu stipriu Ukrainos gynybos pajėgumu“, – pabrėžė šalies gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.

Praėjusią žiemą Danijos, Vokietijos ir Nyderlandų valdžios institucijos pažadėjo atkurti bent 100 turimų senų tankų „Leopard-1“ ir perduoti juos Ukrainai.

Tuo pat metu Pentagonas pažymėjo, kad dar penkios šalys bendradarbiauja aprūpindamos Ukrainą „Leopard“ tankais: Lenkija, Kanada, Portugalija, Ispanija ir Norvegija.

Stebėsenos grupė įvardijo, kas nutiko rusų kariams ir aviacijai Baltarusijoje

16:50

Rusija rugpjūtį iš Baltarusijos teritorijos išvedė visą savo aviaciją, išskyrus vieną atakos lėktuvą Su-25, paskelbė nepriklausoma stebėsenos grupė „Belaruski Gayun“.

Jos duomenimis, Rusijos karinių oro pajėgų aviacijos grupė iš šalies pasitraukė jau rugpjūčio 5 d.

„11 Rusijos karinių oro pajėgų sraigtasparnių (4 vienetai Mi-8 ir 7 vienetai Mi-24) išskrido iš Mačiuliškių aerodromo į aerodromą Sečos aerodromą Briansko srityje. Devyni Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvai Su-34 ir Su-30SM skrido iš Baranovičių aerodromo į Rusijos Federaciją.

„Scanpix“/AP nuotr./Asociatyvi nuotr.
„Scanpix“/AP nuotr./Asociatyvi nuotr.

Dauguma išskrendančių sraigtasparnių ir orlaivių Baltarusijoje buvo nuo 2023 m. sausio pradžios. Taigi Rusijos ginkluotųjų pajėgų aviacijos komponentas Baltarusijoje nustojo egzistuoti“, – tvirtino baltarusių stebėtojai. 

Rugsėjo 1 d. Baltarusijoje buvo likęs tik vienas Rusijos karinių oro pajėgų atakos lėktuvas Su-25, kuris liepos 25 d. išskrido į Mačiuliškoi aerodromą, o rugpjūčio 31 d. persikėlė į Lydos oro uostą.

Grupės „Gayun“ duomenimis, Baltarusijoje dar liko apie 2 100 Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių.

„Galime konstatuoti, kad liepos-rugpjūčio mėnesiais Rusijos kariškių skaičius Baltarusijoje gerokai sumažėjo. Buvo likviduotos rusų ginkluotųjų pajėgų lauko stovyklos poligonuose: Obuzų-Lesnovskių, Lepelskių ir Osipovičių, o ten buvę ir Rusijos Federacijai priklausę kariškiai išvyko į atgal ir tai nebuvo rotacija." 

Paskutinis atnaujinimas 2023-09-08 16:50

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis