V.Zelenskis sako, kad „Wagner“ vadovą J.Prigožiną nužudė V.Putinas

Estijos žvalgybos duomenimis, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tikriausiai pavyko pralaužti Rusijos okupantų gynybos priešakinį kraštą Zaporižios srityje.

Estijos žvalgybos duomenimis, šiuo metu kovos tęsiasi Novoprokopivkės ir Verbovės kaimų apylinkėse. Rusų okupantai į šią kryptį perkėlė pastiprinimą iš kitų fronto zonų ir reorganizavo savo gynybą.

Kartu mažai tikėtina, kad ukrainiečiams greitai pavyks pasiekti operatyvinės sėkmės, pavyzdžiui, visiškai atkirsti sausumos koridorių į Krymą, pridūrė Estijos žvalgyba.

Estijos žvalgybos pareigūnų teigimu, situacija kitose fronto dalyse išliko nepakitusi.

Ukrainiečių lyderis penktadienį pareiškė, kad už Rusijos samdinių bendrovės „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino žūtį per lėktuvo katastrofą praėjusį mėnesį yra atsakingas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Jis nužudė Prigožiną, bent jau mes visi turime tokią, o ne kitokią informaciją“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

Anot jo, šis incidentas parodė, kad Rusijos vadovas dabar yra „politiškai silpnas“.

J.Prigožinas, samdinių grupės „Wagner“ vadovas, žuvo kartu su dar devyniais žmonėmis, kai rugpjūčio 23 dieną sudužo lėktuvas, skridęs iš Maskvos į Sankt Peterburgą.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas ir Vladimiras Putinas

Lygiai dviem mėnesiais anksčiau J.Prigožinas atvirai metė iššūkį Rusijos karinei vadovybei ir su savo kovotojais sukėlė trumpalaikį maištą, kuris grėsė peraugti į pilietinį konfliktą.

Stebėtojai sako, kad tai buvo didžiausias iššūkis V.Putino valdymui.

J.Prigožinas nutraukė maištą po to, kai tarpininkaujant Baltarusijai aiškiai pasiekė susitarimą su Kremliumi. Baudžiamoji byla jam nebuvo iškelta.

Kremlius paneigė pasklidusias kalbas, kad jis surengė avariją keršydamas už birželio mėnesį įvykusį „Wagner“ žygį į Maskvą.

Rusijos tyrėjai yra sakę, kad tiria visus galimus katastrofos scenarijus, įskaitant tyčinę žmogžudystę.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukraina pasirengusi surengti rinkimus net ir tebesitęsiant karui su Rusija.

„Esu pasirengęs rinkimams. Turiu omenyje, mes esame pasirengę, jei to reikės“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pripažino, kad gali kilti sunkumų, be kita ko, dėl to, kad balsuoti turės ir fronte esantys kariai, ir Rusijos okupuotose teritorijose gyvenantys žmonės, ir Ukrainos pabėgėliai. 

Tačiau jis sakė, kad šalis yra pasirengusi organizuoti tarptautinių stebėtojų, kurie stebėtų rinkimus, dalyvavimą. 

„Ar jų bus apkasuose?“ – klausė V.Zelenskis.

„Jei pasaulis pasirengęs atsiųsti mums žmonių, mes už tai“, – tęsė jis.

„Mums svarbiausia ne tai, kad būtų surengti rinkimai, o tai, kad jie būtų pripažinti“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.

Jis taip pat pareiškė, jog Rusija tikisi, kad dėl artėjančių JAV prezidento rinkimų sumažės Vašingtono parama Kyjivui.

„[Rusai] deda viltis į rinkimus Amerikoje ... nors mes turime bendrą paramą, abiejų partijų“, – sakė ukrainiečių lyderis Kyjive įvykusiame susitikime.

Vis dėlto jis pripažino, kad „Respublikonų partijoje yra balsų, kurie sako, kad parama Ukrainai turėtų būti sumažinta“.

„Tačiau svarbu tai, kad Amerikos žmonės palaiko demokratiją, palaiko Ukrainą, palaiko mūsų kovą“, – pridūrė jis.

Rusijos mieste Brianske dronas atakavo gamyklą „Kremnij El“ – antrą pagal dydį Rusijos mikroelektronikos gamintoją. Atitinkamą vaizdo įrašą paskelbė vietos „Telegram“ kanalai.

Jų teigimu, buvo girdėti du garsūs sprogimai. Į įvykio vietą atvyko ugniagesiai gelbėtojai, kelias į gamyklą buvo užblokuotas. Tuo metu Briansko srities gubernatorius pareiškė, kad lėktuvo tipo droną numušė Rusijos priešlėktuvinė gynyba.

Jau po 20 minučių jis sakė, kad droną „nuslopino elektroninės kovos pajėgos“, o Brianske buvo atakuojamas pramonės objektas.

„Kritimo metu nuolaužos pataikė į administracinį pastatą, dėl to kilo gaisras. Ugniagesių komandos dirba, kad likviduotų degimą. Nukentėjusiųjų nėra. Įvykio vietoje dirba visos operatyvinės ir avarinės tarnybos“, – pridūrė gubernatorius Aleksandras Bogomazas.

Internete skelbiama pastato nuotrauka. Pranešama, kad penktadienį dronas pataikė į viršutinius aukštus, o žemiau – ketvirtadienio smūgio padariniai.

Rugpjūčio 30-osios naktį Rusija patyrė masinę dronų ataką, tada pirmą kartą pranešta apie gaisrą gamyklos „Kremnij El“ teritorijoje.

Dar vienas incidentas įvyko ketvirtadienį vakare. Tuomet Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad virš miesto „perėmė“ du dronus, o administracinis pastatas užsidegė. 

Paskui jie paskelbė tą patį pareiškimą apie „drono nuslopinimą“ ir vėlesnį jo nukritimą ant objekto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusijos oro pajėgų pranašumas stabdo Kyjivo kontrpuolimą, ir skundėsi lėtu Vakarų ginklų tiekimu ir lėto proceso dėl sankcijų Rusijai.

„Jei mūsų nėra danguje, o Rusija yra, ji mus stabdo iš dangaus. Ji stabdo mūsų kontrpuolimą“, – sakė V.Zelenskis, ragindamas atsiųsti daugiau galingesnių ir tolimojo nuotolio ginklų.

Ginklų tiekimas Kyjivui ir nauji sankcijų Rusijai raundai tampa sudėtingesni ir lėtesni, pridūrė jis.

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Lietuva Ukrainai penktadienį perdavė puspenkto milijono šaudmenų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Anot ministerijos, iki šių metų rudens Lietuvos Ukrainai perduota karinė parama apima sraigtasparnius Mi-8, priešlėktuvinius pabūklus L-70 su amunicija, M113 šarvuotuosius transporterius, milijonus šovinių, granatsvaidžių amuniciją.

Ukrainai netrukus taip pat bus perduotos ir NASAMS raketų paleidimo sistemos, anti-dronai, logistinė technika ir kitos paramos.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Trumpo nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

Be perduodamos karinės technikos ir įrangos Lietuva nuolat aktyviai apmoko ukrainiečių karius, teikia ukrainiečiams gydymą ir reabilitaciją, rengia ekspertines konsultacijas, skiria lėšas į tarptautinius paramos Ukrainai fondus.

Lietuvos parama Ukrainai nuo karinės invazijos pradžios pasiekė 0,5 mlrd. eurų ir bus teikiama toliau.

2024-2026 metais numatomas 200 mln. eurų vertės karinės paramos paketas. Bendras Lietuvos paramos Ukrainai vertė sudaro daugiau nei 1 milijardą eurų arba daugiau nei 1,2 proc. mūsų bendrojo vidaus produkto, pusė šios sumos yra karinė parama.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas paskelbė jaudinantį Balaklijos išvadavimo vaizdo įrašą.

„2022 m. rugsėjo 8 d. per pirmąjį Slobožansko puolimo etapą mūsų kariai grąžino miestą Ukrainos kontrolei. Balaklija buvo svarbus ryšių mazgas Charkivo srities pietuose, o jos deokupacija sudarė palankias sąlygas vystyti puolimą prie Kupjansko“, – pridūrė generolas prie vaizdo įrašo.

Pasak jo, tuomet Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas buvo grindžiamas tankų, mechanizuotų ir lengvųjų motorizuotų dalinių sąveika, kurią palaikė tolimojo nuotolio artilerija ir daugkartinio paleidimo raketų sistemos.

„Pralaužusios priešo gynybą, mobilios reidinės grupės sėkmingai veikė“, – pridūrė V.Zalužnas.

Pirmieji 10 tankų „Leopard 1“ iš Danijos, Nyderlandų ir Vokietijos jau pristatyti Ukrainai, apie tai anksčiau pranešė Danijos gynybos ministerija.

Tvirtinama, jog dar 10 „Leopard“ tankų jau išsiųsti iš gamyklos.

„10 „Leopard 1“ tankų jau yra Ukrainos teritorijoje, dar daugiau jų pakeliui. Dabar jie gali tapti puolimo, kurį ukrainiečiai tik pradeda, dalimi. Nuo pavasario vykstantys darbai nesustojo“, – sakoma pareiškime.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Danijos ir Vokietijos instruktoriai, glaudžiai bendradarbiaudami su vertėjais ir Vokietijos tankų pramonės atstovais, apmoko ukrainiečių karius Vokietijoje.

„Danija į Vokietiją išsiuntė geriausius tankų instruktorius, kad jie išmokytų ukrainiečius, kaip kuo geriau išnaudoti šią ginkluotės sistemą. Ir aš neabejoju, kad tai padės jiems laimėti gynybinį mūšį, kurį jie dabar kovoja“, – tvirtino Danijos kariuomenės vyriausiasis artilerijos vadas Arpe Nielsenas.

Tarp danų instruktorių yra buvusių kariškių, kurie pasiėmė atostogų, kad padėtų mokyti ukrainiečius.

„Kartu su Vokietija Danija Ukrainai tiekia beveik 100 tankų. Mūsų kvalifikuotų ir atsidavusių instruktorių pastangomis mokant ukrainiečių tankų įgulas užtikriname, kad dovanota įranga virs dar vienu stipriu Ukrainos gynybos pajėgumu“, – pabrėžė šalies gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.

Praėjusią žiemą Danijos, Vokietijos ir Nyderlandų valdžios institucijos pažadėjo atkurti bent 100 turimų senų tankų „Leopard-1“ ir perduoti juos Ukrainai.

Tuo pat metu Pentagonas pažymėjo, kad dar penkios šalys bendradarbiauja aprūpindamos Ukrainą „Leopard“ tankais: Lenkija, Kanada, Portugalija, Ispanija ir Norvegija.

Rusija rugpjūtį iš Baltarusijos teritorijos išvedė visą savo aviaciją, išskyrus vieną atakos lėktuvą Su-25, paskelbė nepriklausoma stebėsenos grupė „Belaruski Gayun“.

Jos duomenimis, Rusijos karinių oro pajėgų aviacijos grupė iš šalies pasitraukė jau rugpjūčio 5 d.

„11 Rusijos karinių oro pajėgų sraigtasparnių (4 vienetai Mi-8 ir 7 vienetai Mi-24) išskrido iš Mačiuliškių aerodromo į aerodromą Sečos aerodromą Briansko srityje. Devyni Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvai Su-34 ir Su-30SM skrido iš Baranovičių aerodromo į Rusijos Federaciją.

„Scanpix“/AP nuotr./Asociatyvi nuotr.

Dauguma išskrendančių sraigtasparnių ir orlaivių Baltarusijoje buvo nuo 2023 m. sausio pradžios. Taigi Rusijos ginkluotųjų pajėgų aviacijos komponentas Baltarusijoje nustojo egzistuoti“, – tvirtino baltarusių stebėtojai. 

Rugsėjo 1 d. Baltarusijoje buvo likęs tik vienas Rusijos karinių oro pajėgų atakos lėktuvas Su-25, kuris liepos 25 d. išskrido į Mačiuliškoi aerodromą, o rugpjūčio 31 d. persikėlė į Lydos oro uostą.

Grupės „Gayun“ duomenimis, Baltarusijoje dar liko apie 2 100 Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių.

„Galime konstatuoti, kad liepos-rugpjūčio mėnesiais Rusijos kariškių skaičius Baltarusijoje gerokai sumažėjo. Buvo likviduotos rusų ginkluotųjų pajėgų lauko stovyklos poligonuose: Obuzų-Lesnovskių, Lepelskių ir Osipovičių, o ten buvę ir Rusijos Federacijai priklausę kariškiai išvyko į atgal ir tai nebuvo rotacija." 

Rusijai penktadienį apšaudžius Ukrainą žuvo keturi ir buvo sužeista beveik 70 žmonių, pranešė pareigūnai.

Pietrytinėje Ukrainos Dnipropetrovsko srityje esančiame Kryvij Rihe, prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste, rusų raketai pataikius į administracinį pastatą žuvo policininkas, nurodė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.

„Valstybinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė dar tris žmones. Jų būklė sunki“, – sakė jis.

Nuotraukose iš įvykio vietos, kuriomis jis pasidalijo, matyti, kaip iš pastato griuvėsių veržiasi dūmai, o gelbėtojai neša vieną sužeistųjų į greitosios pagalbos automobilį.

Vokiečių leidinys „Bild“ paskelbė, kad Jungtinių Tautų organizacijos generalinis sekretorius Antonio Guterresas išsiuntė laišką Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, kuriame pateikė keturis pasiūlymus Rusijai mainais į jos grįžimą į Juodosios jūros grūdų iniciatyvą.

Leidinio žurnalistų teigimu, A.Guterresas šį laišką Rusijos užsienio reikalų ministrui išsiuntė rugpjūčio 28 d. ir jis „rodo, kaip toli Jungtinės Tautos yra pasirengusios nueiti, kad atnaujintų grūdų sandorį su karo kurstytoju Vladimiru Putinu“.

Pranešama, jog pasaulinės organizacijos vadovas laiške išdėstė „keturias konkrečias kertines JT sekretoriato ir Rusijos susitarimo“, kuris turėtų padėti atnaujinti susitarimą dėl grūdų, sudedamąsias dalis.

Plačiau skatykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Antonio Guterresas

Pirmieji 10 Danijos, Vokietijos ir Nyderlandų padovanotų tankų „Leopard 1“ jau atvyko į Ukrainą, o dar daugiau yra pakeliui, penktadienį pranešė danų ginkluotosios pajėgos.

Trys šalys vasarį paskelbė, kad artimiausiais mėnesiais padovanos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai 100 vokiečių gamybos tankų.

„Pirmieji 10 tankų išsiųsti į Ukrainą. Daugiau jų jau pakeliui“, – sakoma Danijos ginkluotųjų pajėgų pranešime.

Imago / Scanpix nuotr./„Leopard 1“

„Dar 10 tankų buvo pristatyti iš gamyklos“, – nurodoma jame.

Danijos kariai Vokietijoje moko Ukrainos pajėgas naudotis šiomis mašinomis, pridūrė kariuomenė.

„Neabejoju, kad tai padės jiems laimėti gynybinį mūšį, kurį jie dabar kovoja“, – pareiškime sakė kariuomenės vadas Gunneris Arpe Nielsenas.

Danijos gynybai iki 2005 metų buvo naudojami tankai „Leopard 1 A5“. 1997-aisiais šalis įsigijo 51 tanką „Leopard 2A4“, o senesni „Leopard 1 A5“ modeliai buvo palaipsniui pašalinti iš naudojimo.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) penktadienį pranešė, kad sulaikė vyrą, įtariamą rengus išpuolį okupuotame Kryme. 

Krymo pusiasalį Rusija aneksavo 2014 metais, ir šios aneksijos nepripažįsta nei Kyjivas, nei Vakarai.

Jis buvo Kyjivo dronų atakų ir sabotažo operacijų taikinys per visą pernai vasarį pradėto Maskvos puolimo Ukrainoje laikotarpį, tačiau pastaruoju metu jis intensyviau ir dažniau puolamas.

Kyjivas ne kartą yra sakęs, kad siekia susigrąžinti Krymą.

Anot FSB, įtariamasis –  į penktą dešimtį metų įžengęs Rusijos pilietis – rinko informaciją apie informaciją apie Rusijos gynybos ministerijos objektų ir padalinių dislokavimą ir ruošėsi surengti išpuolį prieš geležinkelio stotį. 

„Jo surengtoje slėptuvėje radome ir paėmėme savadarbį sprogstamąjį įtaisą, pagamintą naudojant užsienyje pagamintus plastikinius sprogmenis“, – sakoma išplatintame pranešime. 

FSB nurodė, kad šis vyras veikęs pagal Ukrainos karinės žvalgybos nurodymus. 

Krymui Maskvos primestas gubernatorius Sergejus Aksionovas pareiškė, kad susisiekimo infrastruktūra tapo pagrindiniu išpuolių taikiniu ir kad už šiuos veiksmus atsakingi asmenys, kuriuos jis pavadino Ukrainos agentais, bus baudžiami.

Kiek vėliau S.Aksionovas nurodė, kad virš Krymo šiaurinės dalies buvo numuštas ukrainiečių dronas, tačiau detalesnės informacijos nepateikė. 

Labai tikėtina, kad sėkmingas Ukrainos grūdų eksportas įgyvendinant Juodosios jūros grūdų iniciatyvą padėjo sumažinti pasaulines kainas ir apsirūpinimo maistu trūkumą, kasdienėje karo eigos apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Iniciatyvos metu pasaulinę rinką pasiekė daugiau kaip 32 mln. tonų maisto produktų, o maisto kainų indeksas nuo 2022 m. kovo mėn. pasiekto aukščiausio lygio sumažėjo 23 proc.

Pasak britų žvalgybos, mažesnės kainos, taip pat tiesioginis grūdų importas iš Ukrainos buvo ypač naudingi besivystančioms šalims.

Po Rusijos pasitraukimo, Ukrainos eksporto apimtys ženkliai susitraukė – tai, ekspertų nuomone, yra akivaizdus įrodymas, jog siekiama sumenkinti Ukrainos ekonomiką bei jos sąlygas remti karo veiksmus.

Žemės ūkio sektorius prieš karą sudarė 40 proc. Ukrainos eksporto ir tebėra gyvybiškai svarbus. 2021 m. iš maisto produktų eksporto Kyjivas uždirbo 28 mlrd. dolerių.

Ukraina sėkmingai naudojasi alternatyviais būdais, pavyzdžiui, upėmis, geležinkeliais ir keliais, eksportuodama grūdus. Tačiau mažai tikėtina, kad tai prilygs Juodosios jūros eksporto maršrutų pajėgumui, pažymėjo britų žvalgyba.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį atvyko į Indiją vadovauti savo šalies delegacijai Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, prie kurio neprisijungė prezidentas Vladimiras Putinas, parodė susitikimą transliuojančios televizijos.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su visomis G-20 šalimis (...) kovodami su bandymais pasaulio humanitarines ir ekonomines problemas aiškinti vien konfliktu Ukrainoje“, – sakoma prieš S.Lavrovo atvykimą paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Ministerija tvirtino, kad karą „išprovokavo ir tebeprovokuoja amerikiečiai, kenkdami Europos saugumui“.

V.Putinas nedalyvauja G-20 susitikime Indijoje, nes Maskvos ir daugelio bloko narių santykiai yra įtempti dėl karo Ukrainoje, ir jis net neplanuoja į jį kreiptis vaizdo ryšiu.

Liepą Rusija pasitraukė iš susitarimo dėl grūdų, teigdama, kad jis nepasiekė tikslo sumažinti badą Afrikoje ir besiskųsdama dėl apribojimų savo eksportui.

Nuo to laiko įtampa regione didėjo, abi šalys įspėjo, kad prie uostų artėjantys laivai gali būti palaikyti kariniais taikiniais, todėl saugi laivyba šiame regione iš esmės nutrūko.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, taip pat atvykęs į Naująjį Delį dalyvauti G-20 susitikime, penktadienį pareiškė, kad Rusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada yra skandalinga ir turi būti nutraukta“.

Anksčiau atvykęs Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas pastebėjo, kad V.Putino nedalyvavimas aukščiausių pasaulio vadovų susitikime rodo, jog Rusijos lyderis yra „savo paties diplomatinės tremties architektas“.

Maskvoje degė Federalinės saugumo tarnybos poliklinika Varsanofjevskio perėjoje, pranešė įvairūs žiniasklaidos kanalai. 

Pasak projekto „Cheka-OGPU“, vieno šaltinio teigimu, ketvirtadienį ten į įvykio vietą buvo iškviesti ugniagesiai gelbėtojai, nes antrame pastato aukšte, dezinfekavimo patalpoje, kilo gaisras. 

„Penki Nepaprastųjų situacijų ministerijos ekipažai buvo išsiųsti gesinti 5 kvadratinių metrų ploto gaisro, žmonės nenukentėjo, evakuacijos nebuvo. Kažkas prieš tai nusprendė parūkyti, ir tada užsidegė dezinfekcinės priemonės. Tiriama, kas vidury nakties su cigaretėmis vaikštinėja po slaptą kliniką“, – rašoma susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale.

Pažymima, kad vienu metu pastate Varsanofjevsko gatvėje buvo atliekami slapti laboratoriniai tyrimai nuteistiesiems mirties bausme.

Anksčiau Maskvoje nežinomi asmenys sudegino Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GLONASS) vyriausiojo konstruktoriaus Valerijaus Babakovo automobilį.

Prieš tai Dzeržinske, Rusijoje, degė Siburo naftos chemijos gamykla. Tačiau rusai tvirtino, kad tai buvo suplanuoto gamybinio proceso dalis.

Rusijos kariniai teismai jau išnagrinėjo beveik 3 tūkst. bylų prieš Rusijos samdomus karius ir mobilizuotuosius, kuriems jos iškeltos už savavališką pasitraukimą iš kariuomenės, įsakymų nevykdymą, dezertyravimą ir kitus nusikaltimus. Tokių bylų kas mėnesį daugėja, o tai leidžia manyti, kad daugėja Rusijos piliečių, nenorinčių dalyvauti kare prieš Ukrainą.

Dėl pernai rugsėjį paskelbtos mobilizacijos Rusija įvedė griežtesnes bausmes už įvairius pažeidimus, susijusius su nenoru dalyvauti „specialiojoje karinėje operacijoje“ – taip Rusijoje vis dar įprasta vadinti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą.

2022 m. rugsėjo 21 d. Rusijoje buvo paskelbta mobilizacija. Po trijų dienų įsigaliojo Rusijos baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis sugriežtintos bausmės kariškiams, įskaitant mobilizuotuosius, pagal kelis baudžiamojo įstatymo straipsnius.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Ukrainiečių Užsienio reikalų ministerija penktadienį kritikavo Rusijos organizuotą balsavimą Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionuose, kuriuos Maskva teigia aneksavusi, taip pat 2014-aisiais aneksuotame Krymo pusiasalyje.

„Organizuodamas netikrus rinkimus Ukrainos regionuose (...) Kremlius toliau delegitimizuoja Rusijos teisinę sistemą“, – sakoma pareiškime.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino partnerius „pasmerkti beverčius ir savavališkus Rusijos veiksmus, nepripažinti jokių „administracijų“ teisėtumo“.

VIDEO: Okupuotose Ukrainos teritorijose rusai surengė rinkimus: siekia kurti stabilumo iliuziją

Okupuotose Ukrainos teritorijose rusai surengė rinkimus: siekia kurti stabilumo iliuziją

Reuters

Ukrainos moterys, turinčios medicininį išsilavinimą, nuo spalio 1 d. turi registruotis karinės įskaitos skyriuose, teigiama šalies ginkluotųjų pajėgų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

„Visos medikės, tai yra gydytojos, slaugytojos, odontologės, akušerės, vaistininkės, kurių amžius nuo 18 iki 60 metų, nuo spalio 1 d. privalės registruotis į karinę tarnybą“, – nurodė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, remdamosi Ukrainos gynybos ministerijos įsaku.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karė

Pareiškime priduriama, kad tinkamumas bus nustatomas „pagal diplomą ir faktinę darbo vietą“.

„Tokios moterys atlieka karinę prievolę lygiomis teisėmis su vyrais. Teisės aktai nedaro skirtumo tarp moterų ir vyrų, šaukiamų į kariuomenę“, – teigė ginkluotosios pajėgos. 

Tai reiškia, kad šios moterys, kaip ir ukrainiečiai vyrai nuo 18 iki 60 metų, turės likti Ukrainoje, nes, pasak ginkluotųjų pajėgų, „gali būti pašauktos į karinę tarnybą“. 

„Jei jos (moterys) yra įtrauktos į registrą, jos įgyja šauktinių statusą. O šauktiniai išvyksta į užsienį pagal jiems nustatytą tvarką. Tai yra, jei yra atskiri dokumentai, kurie suteikia teisę laikinai išvykti - – tada taip, jos galės išvykti. Jei ne, tada jų, kaip ir vyrų, teisė išvykti bus apribota“, – ketvirtadienį interviu Ukrainos naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ aiškino Ukrainos parlamento narys Fediras Venislavskis, priklausantis Nacionalinio saugumo komitetui. 

Nėščios moterys, dabartinės studentės arba moterys, turinčios tam tikrų sveikatos sutrikimų, bus atleistos nuo tarnybos.

Rusijai penktadienį apšaudžius Ukrainos pietus, šiaurės rytus ir pietryčius žuvo keturi ir buvo sužeisti dešimtys žmonių, pranešė pareigūnai.

Pietrytinėje Ukrainos Dnipropetrovsko srityje esančiame Kryvij Rihe, prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste, rusų raketai pataikius į administracinį pastatą žuvo policininkas, nurodė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.

„Valstybinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė dar tris žmones. Jų būklė sunki“, – sakė jis.

Rusijos ataka prieš Kryvyj Rihą

+1

Nuotraukose iš įvykio vietos, kuriomis jis pasidalijo, matyti, kaip iš pastato griuvėsių veržiasi dūmai, o gelbėtojai neša sužeistąjį į greitosios pagalbos automobilį.

Daugiau kaip 40 žmonių buvo sužeisti, sakė miesto administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas.

Pasak pareigūnų, dar mažiausiai trys žmonės buvo sužeisti, kai Rusija smogė Sumų miestui Ukrainos šiaurės rytuose, o dar po vieną žmogų buvo sužeista per atakas Zaporižioje pietryčiuose ir rytinėje Charkivo srityje.

„Per pastarąją parą užregistruotos 93 priešo atakos prieš 29 Zaporižios srities miestus ir kaimus“, – sakė vietos administracijos vadovas Jurijus Malaško.

Kiek vėliau I. Klymenka informavo, kad rusai apšaudė pietinę Chersono sritį.

„Odradokamjankoje rusų aviacijos bomba pražudė tris civilius – dvi moteris ir vyrą. Keturi vietos gyventojai buvo sužeisti“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Telegram“.

Kinijos tinklaraštininkai, tarp jų ir operos dainininkė, neteisėtai atvyko į Rusijos laikinai okupuotą Mariupolį. Ukraina reikalauja Pekino pasiaiškinimo.

Internete paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip kinų operos dainininkė Wang Fan atlieka tradicinę rusų dainą „Katiuša“ ant Rusijos pajėgų sugriauto Mariupolio dramos teatro griuvėsių.

Taip pat žinoma, kad į Mariupolį atvyko grupė Kinijos tinklaraštininkų. Jų atvykimas yra neteisėtas ir pažeidžia Ukrainos teisės aktus, reglamentuojančius užsieniečių valstybės sienos kirtimą, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenko kinų dainininkės dainavimą pavadino „visiškos moralinės degradacijos pavyzdžiu“. Ir pažymėjo, jog Kyjivas tikisi iš Pekino pasiaiškinimo.

„Ukraina gerbia Kinijos teritorinį vientisumą ir tikisi, kad Kinijos pusė paaiškins Kinijos piliečių buvimo Mariupolyje tikslą, taip pat būdą, kuriuo jie pateko į laikinai okupuotą Ukrainos miestą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė O.Nikolenko.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija taip pat inicijuoja draudimą įvažiuoti į Ukrainą Kinijos „gastroliuojantiems menininkams“, kurie neteisėtai lankėsi Mariupolyje.

2022 m. pavasarį dėl Rusijos pajėgų aviacijos smūgio į Mariupolio dramos teatrą žuvo daugiau kaip 600 civilių gyventojų.

Naujausiais duomenimis, maždaug 90 proc. Ukrainos karo belaisvių buvo kankinami, prievartaujami, jiems buvo grasinama seksualiniu smurtu ar kitaip žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas, kurį cituoja CNN.

Ukraina rado „šių baisybių įrodymų visose išlaisvintose teritorijose“, – susitikimo metu su Jungtinių Tautų organizacijos specialiąja pranešėja kankinimo klausimais Alice Kill Edwards sakė A.Kostinas.

Rusijos sulaikymo centrai Chersone

+6

„Vien Chersono srityje užfiksuota 11 kankinimų kamerų. Charkivo srityje pradėtas tyrimas dėl beveik 100 kankinimo atvejų, kuriuose nustatyta daugiau kaip 700 aukų“, – dėstė jis. 

Generalinis prokuroras pažymėjo, kad bylose, susijusiose su įvairiomis kankinimo formomis, nustatyti 156 įtariamieji, ir pridūrė, kad 114 iš jų teismui išsiųsti kaltinamieji aktai.

Tarp įtariamųjų yra „Rusijos kariškių ir okupacinės valdžios atstovų“.

Pasak A.Kostino, 35 asmenys buvo nuteisti už kankinimus ir žiaurų elgesį kaip karo nusikaltimus.

Prokuroras paragino pasaulio bendruomenę „sunaikinti Rusijos kankinimų mašiną ir užtikrinti, kad kiekvienas jos dalyvis būtų nubaustas“. 

Rusija ne kartą neigė kaltinimus dėl kankinimų ir žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje – nepaisant daugybės priešingų įrodymų, kuriuos tyrė ir į viešumą iškėlė tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ir žiniasklaida.

Rusijos pareigūnai naujausios ataskaitos kol kas nekomentavo.

Laikinai okupuotame Berdianske, kur Rusija ruošiasi penktadienį oficialiai prasidėsiantiems rinkimams okupuotose Ukrainos teritorijose, nugriaudėjo galingas sprogimas, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Melitopolio miesto meras tremtyje Ivanas Fiodorovas.

„Okupantai Berdianske garsiai pradeda pseudorinkimus“, – pažymėjo jis.

Pasak I.Fiodorovo, vidurnaktį Berdiansko municipalinio licėjaus teritorijoje, kur rusai įrengė vieną iš „rinkimų punktų“, nugriaudėjo du galingi sprogimai.

„Karo sargybiniai nespėjo padėti – jie liko po griuvėsiais“, – pridūrė meras.

Jis pažymėjo, kad tai rodo okupantams, jog atėjo laikas „baigti pseudorinkimus“.

Anksčiau pranešta, kad rugpjūčio 30 d. Ukrainos saugumo tarnyba susidorojo su Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo žmonėmis ir kolaborantais, kurie ruošėsi „rinkimams“ laikinai okupuotoje Zaporižios dalyje.

Šį savaitgalį laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose vyks Rusijos organizuojami vietos rinkimai. Manoma, kad tokiu būdu Maskva siekia sustiprinti savo kontrolę teritorijose, kurias neteisėtu būdu aneksavo daugiau nei prieš metus.

Penktadienį prasideda ir sekmadienį baigiasi balsavimas į Rusijos įvestas įstatymų leidžiamąsias institucijas Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse.

Naujienų agentūra „The Associated Press“ pažymėjo, kad ketvirtadienį šiuos rinkimus pasmerkė tiek Kyjivas, tiek Vašingtonas ir Briuselis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Antony Blinkenas

„Tai šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas, kurio Rusija ir toliau nepaiso“, – šią savaitę pareiškė Europos Taryba, svarbiausia žemyno žmogaus teisių institucija.

Kyjivas pritarė šiai nuomonei, o parlamentas savo pareiškime nurodė, kad balsavimas teritorijose, kuriose Rusija „vykdo aktyvius karo veiksmus“, kelia grėsmę ukrainiečių gyvybėms. Įstatymų leidėjai paragino kitas šalis nepripažinti balsavimo rezultatų.

Tuo tarpu Kyjive viešėjęs Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pareiškė, kad „Rusijos vykdomi fiktyvūs rinkimai okupuotose Ukrainos teritorijose yra neteisėti“.

Balsavimas numatytas tą patį savaitgalį, kaip ir vietos valdžios rinkimai Rusijoje. Okupuotuose regionuose išankstinis balsavimas prasidėjo praėjusią savaitę, kai rinkimų pareigūnai vaikščiojo nuo durų prie durų arba įrengė laikinus balsavimo punktus viešose vietose, kad pritrauktų praeivius.

Penktadienį Rusijos ambasada JAV pareiškė, kad Vašingtonas kišasi į Rusijos vidaus reikalus, rusų rengiamus rinkimus okupuotose teritorijose vadindamas „neteisėtais“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA-Novosti“.

Rusijos Kursko mieste kilo galingas gaisras, iš vaizdo įrašų mieste matyti juodų dūmų stulpas, pranešama susirašinėjimo platformos „Telegram“ vietos kanaluose.

Teigiama, kad gaisras kilo penktadienio rytą. Pranešėjų duomenimis, jis apėmė pastatą Trečiojoje Koževenskaja gatvėje.

Kol kas gaisro priežastis nežinoma. Įvykio vietoje dirba išorės tarnybos.

Kurskas yra maždaug už 100 km nuo sienos su Ukraina. Vis dažniau ten pranešama apie sprogimus, o žmonės skundžiasi vadinamaisiais „dronų išpuoliais“.

Rugpjūčio 27 d. naktį Kurske girdėjosi sprogimai. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pranešė, kad girdėjo ir automatinių šautuvų šūvius.

Ukrainos saugumo tarnybos atskleidė, jog praėjusį mėnesį karinė kontržvalgyba atakavo Kursko aerodromą. Jame dislokuoti rusų lėktuvai ir oro gynybos sistemos.

Elonas Muskas nusprendė sukliudyti dideliam Ukrainos puolimui prieš Rusijos karinį laivyną,  tai sukėlė labai įnirtingą reakciją.

Bene griežčiausia kritika „Tesla“ įkūrėjo atžvilgiu per naktį nuskambėjo iš paties Kyjivo: Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas paskelbė griežtai suformuluotą pareiškimą – faktiškai kaltindamas jį dėl vaikų žudymo.

„Kartais klaida yra kur kas daugiau nei tik klaida“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Michailas Podoliakas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Elonas Muskas

„Neleisdamas Ukrainos bepiločiams sunaikinti dalies Rusijos karinio (!) laivyno per „Starlink“ trukdžius, Elonas Muskas leido šiam laivynui apšaudyti Ukrainos miestus raketomis „Kalibr“.

„Dėl to žūsta civiliai gyventojai, vaikai. Tokia yra neišmanymo ir didelio ego kokteilio kaina.

„Tačiau klausimas vis tiek lieka atviras: kodėl kai kurie žmonės taip desperatiškai nori ginti karo nusikaltėlius ir jų norą žudyti? Ir ar dabar jie supranta, kad daro blogį ir skatina blogį?“

Kinijos vicepremjeras nuo sekmadienio tris dienas lankysis Rusijoje, kur dalyvaus susitikime ekonomikos klausimais, penktadienį paskelbė kinų Užsienio reikalų ministerija.

„Rusijos Federacijos vyriausybės kvietimu Zhang Guoqingas, Kinijos komunistų partijos Centro komiteto Politinio biuro narys ir Valstybės Tarybos vicepremjeras, nuvyks į Vladivostoką Rusijoje, dalyvauti 8-ajame Rytų ekonomikos forume nuo rugsėjo 10-osios iki 12-osios“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovės Mao Ning pranešime.

Rytų ekonomikos forumas vyks rugsėjo 10–13 dienomis. Pernai jame dalyvavo 68 šalių atstovai.

REUTERS-Scanpix nuotr./ Asociatyvi nuotr.

Laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje Rusijos pajėgos įrengė dar vieną stotį arba stovyklą, skirtą paleisti dronams, jog šie smogtų Ukrainos teritorijai, pranešė naujienų agentūra "Unian".

Nacionalinio teletilto eteryje Ukrainos pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk patvirtino, kad Kryme yra naujieji įrenginiai. Jos nuomone, tai buvo padaryta siekiant, jog dronų kelias iki taikinio būtų kiek trumpesnis nei nuo rytinės Azovo jūros pakrantės.

„Jie ieško naujos taktikos, kaip apeiti Ukrainos gynybos pajėgų priešlėktuvinės gynybos sistemą. Ir, deja, jie nedaro išvadų iš to, kad jie jau buvo dislokavę panašias bazes Krymo pusiasalyje, ir jų istorija buvo liūdna, bet mums tai normalu“, – pažymėjo spaudos centro atstovė.

Plačiau skaitykite ČIA.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Asociatyvi nuotr.

Rusijos pajėgos trečią kartą per tris dienas smogė Zaporižios sričiai. 

Penktadienį ryte rusai keliomis galimai balistinėmis raketomis smogė civilinės infrastruktūros objektams regiono centre, pažymėjo Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško.

Jo teigimu, kol kas žinoma apie mažiausiai vieną sužeistą žmogų.

Pasak Zaporižios miesto tarybos sekretoriaus, laikinai einančio mero pareigas Anatolijaus Kurtevo, užfiksuota, kad sprogimo banga apgadino daugiaaukščių pastatų ir švietimo įstaigų langus. Nuostoliai skaičiuojami toliau. Į išpuolio vietą jau atvyko savivaldybės tarnybos.

Ketvirtadienį rusai taip pat apšaudė Zaporižią raketomis. Jos pataikė į vieną iš civilinės infrastruktūros objektų. Objektas buvo sunaikintas ir kilo gaisras.

Per apšaudymą trečiadienį buvo apgadinta civilinė įmonė ir sužeisti du jos darbuotojai.

Pietrytinėje Ukrainos Dnipropetrovsko srityje esančiame Kryvij Rihe rusų raketai pataikius į administracinį pastatą žuvo policininkas, sužeisti dar 32 žmonės, penktadienį pranešė pareigūnai.

Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas socialiniame tinkle „Telegram“ sakė, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki 32. Anksčiau skelbta apie 25 nukentėjusiuosius.

Pasak jo, nukentėjo trys administraciniai pastatai, septyni gyvenamieji namai, įskaitant daugiabutį.

AFP-Scanpix nuotr./ Asociatyvi nuotr.

Garažuose kilęs gaisras lokalizuotas, sakė S.Lysakas.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka savo ruožtu sakė, kad per apšaudymą nukentėjo policijos pastatas.

Jo teigimu, žuvusysis yra policininkas.

Iš Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkauto grūdų eksporto susitarimo pasitraukusi Rusija privalo nutraukti Ukrainos jūrų uostų blokadą, penktadienį sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. 

„Atvirai kalbant, skandalinga, kad Rusija nutraukusi Juodosios jūros grūdų iniciatyvą blokuoja ir atakuoja Ukrainos uostus. Tai privalo liautis“, – sakė Ch.Michelis reporteriams Indijos sostinėje Naujajame Delyje.

Jis kalbėjo prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą.

Liepą Rusija pasitraukė iš susitarimo dėl grūdų, teigdama, kad jis nepasiekė tikslo sumažinti badą Afrikoje ir besiskųsdama dėl apribojimų savo eksportui.

Nuo to laiko įtampa regione didėjo, abi šalys įspėjo, kad prie uostų artėjantys laivai gali būti palaikyti kariniais taikiniais, todėl saugi laivyba šiame regione iš esmės nutrūko.

Plačiau skaitykite ČIA.

REUTERS-Scanpix nuotr./ Europos vadovų tarybos pirmininkas Charles'is Michelis

Karo ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienio vakarą pasidalijo savo įžvalgomis apie karo Ukrainoje eigą.

Jo teigimu, Ukrainos pajėgos, net ir paskelbusios apie pralaužtą pirmąją rusų gynybos liniją Zaporižios kryptyje, negalėjo išvystyti greito ir gilesnio puolimo.

„To daryti net nebandė, kadangi kol kas agresoriaus pajėgos čia nėra visiškai išsekintos ar sudaužytos, o pralauža yra labai diskutuotina, ir bet kokiu atveju ją reikia gerokai išplėsti. Tuo tarpu rusai viską pametę nebėga, ir „klijuoja“ kitas gynybos linijas“, – vertino karybos žinovas.

E.Papečkys įvardijo, kad padėtis prie Bachmuto yra panaši: ukrainiečiai taip pat išlaiko iniciatyvą ir spaudžia rusų gynybą, bet „didesnių pasiekimų kol kas nėra“.

„Problema ne tik minų laukuose, jie – tik viena didelės mozaikos dalis. Karas pasikeitė. Esamomis sąlygomis nė viena pusė negali suformuoti stipraus šarvuoto kumščio, nes besiginantieji, vos aptikę pajėgų telkimą, apšaudo intensyvia ugnimi. Rusai darosi vis „kibesni“, ir nuolat vykdo nedideles vietinės reikšmės kontratakas“, – rašė ekspertas.

Dėl šių priežasčių, pasak E.Papečkio, Ukrainos gynėjai vietoje stiprų ir greitų prasiveržimų yra priversti rinktis lėtesnį, bet vienintelį šiuo metu tinkamą, puolimo būdą. Jo įsitikinimu, taip jie išvengia kruvino karių aukojimo, kokį anksčiau pademonstravo rusai prie Bachmuto.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys

„Tokio puolimo trūkumas – net ir išstumtas iš pozicijų priešas spėja įsirengti kitas“, – pridūrė jis.

Vakarų politologai ir karybos ekspertai sutaria, kad iš šiuo metu Ukrainoje vykstančio karo mokosi visi, net ir NATO. E.Papečkys pasidalijo dalyvavęs diskusijoje, kurios metu jo pašnekovas išsakė nuomonę, kad Aljansas turi kitokias pajėgas ir kitokias priemones, tad „jis būtų pajėgus vykdyti operacijas, kokių mes nematome Ukrainoje“.

„Rusija, beje, tą puikiai supranta“, – pabrėžė karo ekspertas.

Ukrainos generolai skelbia pralaužę pirmąją gerai įtvirtintą Rusijos gynybos liniją šalies pietuose. Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų įkūrėjas atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius 15min laidoje „Kas naujo fronte“ paaiškina Ukrainos kontrpuolimo strategiją, perspektyvas ir pamokas Lietuvai.

VIDEO: Pirma gynybos linija pralaužta: pulkininkas S.Guzevičius paaiškina Ukrainos kontrpuolimo strategiją

Pirma gynybos linija pralaužta: pulkininkas S.Guzevičius paaiškina Ukrainos kontrpuolimo strategiją

Rusija penktadienio naktį jau penktą kartą šią savaitę dronais atakavo Ukrainos Odesos sritį, pranešė ukrainiečių oro pajėgos.

Kelios Irano gamybos dronų „Shahed-136/131“ grupės buvo paleistos iš pietryčių ir pietų, sakoma pranešime. Dalies dronų numušti nepavyko.

„Iš viso užfiksuota 20 „Shahed“ paleidimų Odesos srities link. Atremiant smūgį panaudoti zenitinių raketų daliniai, naikintuvai, oro pajėgų mobiliosios ugnies grupės, kitų Ukrainos gynybos pajėgų dalių oro gynyba (...). Sunaikinta 16 „Shahed-136/131“ Odesos ir Mykolajivo srityse“, – sakoma pranešime.

„Zuma press“/„Scanpix“/Po Rusijos atakų prieš Odesą sunaikintas grūdų sandėlis

Šią savaitę rusai Odesos sritį atakavo penkis kartus. Ankstesnę naktį buvo eilinį kartą smogta uostams srities pietuose, buvo apgadinta civilinės ir uostų infrastruktūros, elevatorius, administracinis pastatas, nukentėjo vienas žmogus.

Penktadienį ryte rusai taip pat smogė Ukrainos Zaporižios regionui – trečią kartą per tris dienas. Kelios rusų raketos, tikriausiai balistinės, pataikė į civilinės infrastruktūros objektus srities centre, pranešė gubernatorius Jurijus Malaško.

Jis nurodė, kad yra informacijos apie mažiausiai vieną sužeistą žmogų.

Penktadienį ryte raketomis buvo apšaudyta ir Sumų sritis, sugriautas vienas ir apgriauti keli privatūs namai, sakė Sumų miesto meras Oleksandras Lysenka.

Rusija šį savaitgalį rengia vietos rinkimus okupuotuose Ukrainos regionuose, siekdama įtvirtinti savo valdžią teritorijose, kurias Maskva neteisėtai aneksavo prieš metus ir kurių vis dar visiškai nekontroliuoja.

Rusijos primestų įstatymų leidybos institucijų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionuose rinkimai prasideda penktadienį ir baigsis sekmadienį. Juos jau pasmerkė Kyjivas ir Vakarai.

„Tai skandalingas tarptautinės teisės, kurios Rusija toliau nepaiso, pažeidimas“, – šią savaitę pareiškė Europos Taryba.

Ukrainos parlamentas pareiškime nurodė, kad balsavimas teritorijose, kur Rusija vykdo aktyvius karo veiksmus, kelia grėsmę ukrainiečių gyvybėms, ir paragino kitas šalis nepripažinti balsavimo rezultatų.

Rusijai svarbu surengti balsavimą, kad būtų palaikoma normalios padėties iliuzija, net jei Kremlius visiškai nekontroliuoja aneksuotų regionų, sakė politikos analitikas Abasas Galiamovas.

„Rusijos valdžia labai stengiasi apsimesti, kad viskas einasi pagal planą, kad viskas gerai. O jei viskas einasi pagal planą, tuomet politinis procesas [taip pat] turėtų vykti pagal planą“, – sakė A.Galiamovas, kuris rašydavo kalbas Vladimirui Putinui, kai šis 2008–2012 metais ėjo Rusijos ministro pirmininko pareigas.

Rinkėjai turėtų išrinkti regionų įstatymų leidžiamąsias institucijas, o šios savo ruožtu turi paskirti regionų gubernatorius. Donecko ir Luhansko regionuose tūkstančiai kandidatų taip pat varžosi dėl patekimo į vietos tarybas.

Balsavimas vyks tą patį savaitgalį kaip ir vietos rinkimai Rusijoje. Okupuotose teritorijose išankstinis balsavimas prasidėjo dar praėjusią savaitę; rinkimų pareigūnai eidavo nuo durų prie durų ar dirbo laikinuose balsavimo punktuose viešose vietose, kad pritrauktų praeivius.

Pagrindinė pretendentė šiuose rinkimuose yra „Vieningoji Rusija“ – V.Putinui lojali partija, dominuojanti Rusijos politikoje. Balsalapiuose taip pat įrašytos tokios politinės jėgos kaip Komunistų partija ir nacionalistinė Liberalų demokratų partija.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad per praėjusią parą likvidavo 640 Rusijos karių. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusės gyvosios jėgos nuostoliai siekia 267,5 tūkst. žmonių.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 23 tankai, 23 šarvuotosios kovos mašinos, 31 artilerijos sistema, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, viena priešlėktuvinės gynybos raketų sistema.

Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 29 rusų bepiločius orlaivius.

Pasak pranešimo, nuo karo pradžios Rusija neteko 4 529 tankų, 8 726 šarvuotų kovos mašinų, 8 264 automobilių ir degalų cisternų, 5 753 artilerijos sistemų, 754 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 507 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 570 dronų ir 19 laivų.

Naktį Maskvoje užsidegė Federalinės muitinės tarnybos pastatas. Apie gaisro priežastis nepranešama.

VIDEO: Naktį Maskvoje užsidegė Federalinės muitinės tarnybos pastatas

Naktį Maskvoje užsidegė Federalinės muitinės tarnybos pastatas

@KyivPost

Rugsėjo 7 d. „Reuters“ pranešė, kad Ukraina ruošia savo priešlėktuvinę gynybą su moderniomis ginkluotės sistemomis kovai su Rusijos išpuoliais prieš elektros tinklus žiemą.

„Praėjusią žiemą turėjome mažiau (sistemų). Dabar jų gavome daugiau, ir efektyvumas bus didesnis“, – interviu agentūrai „Reuters“ Žytomyre sakė jungtinių pajėgų vadas Serhijus Najevas.

Ukrainos priešlėktuvinė gynyba dabar gali naudotis vokiečių gamybos sistemomis „Gepard“ ir JAV pagamintais M2 Browning kulkosvaidžiais.

Nuo rugpjūčio mėn. sistema „Gepard“ sėkmingai numušė penkis bepiločius lėktuvus „Shahed“, o Ukrainos kariuomenė tai pavadino „šimtaprocentiniu sėkmės rodikliu“.

Agentūra „Reuters“ kalbėjosi su priešlėktuvinės gynybos įgulos nariu, prisistačiusiu Antonu, kuris padėjo numušti du dronus, naudodamasis sistema „Gepard“.

„Adrenalinas, emocinė perkrova... žodžiais to neišreikši“, – sakė jis. „Mes nesame išsigandę. Tai skatina mus dirbti toliau ir naikinti taikinius Ukrainos danguje“.

Praėjusią žiemą Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą sunaikino beveik pusę šalies energetikos sistemų. Rusijos smūgiai sąmoningai buvo nukreipti į elektrines ir svarbiausią infrastruktūrą, todėl ukrainiečiai buvo priversti žiemą susidurti su avariniais elektros energijos išjungimais ir elektros energijos trūkumu.

Dauguma sugadintų objektų dabar jau suremontuoti, o su naujomis ginkluotės sistemomis Ukraina turi geresnes galimybes apginti valstybės tinklą nuo Rusijos žiemos puolimo.

Rugsėjo 7 d. Ukrainos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas netoli Bachmuto ir Zaporižios srities vakaruose ir pasiekė papildomų laimėjimų abiejuose fronto sektoriuose, rašo Karo tyrimų institutas.

Rugsėjo 7 d. paskelbta geolokacinė medžiaga rodo, kad Ukrainos pajėgos toliau žengė į šiaurės vakarus nuo Verbovės (18 km į pietvakarius nuo Orichivo) Zaporižios srities vakaruose.

Vienas žinomas Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad Ukrainos pajėgos toliau žengė į priekį šioje vietovėje, o kiti kariniai tinklaraštininkai teigė, kad Ukrainos pajėgos rugsėjo 6 d. laikinai pasistūmėjo į šiaurės vakarinius Verbovės pakraščius, o tai greičiausiai rodo, kad Ukrainos pajėgos toliau žengė į šiaurės vakarus nuo gyvenvietės.

 

Rugsėjo 6 d. surinktose palydovinėse nuotraukose matoma deganti lapija medžių linijoje maždaug už kilometro į šiaurės vakarus nuo Verbovės, o tai leidžia manyti, kad Rusijos pajėgos apšaudo vietovėje besiartinančias Ukrainos pajėgas.

Rugsėjo 7 d. paskelbti geolokaciniai kadrai rodo, kad Ukrainos pajėgos pasiekė nedidelių laimėjimų į šiaurės vakarus nuo Klišivkos (7 km į pietvakarius nuo Bachmuto).

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos pajėgos pasiekė neapibrėžtų laimėjimų į pietus nuo Bachmuto ir netoli Robotynės (10 km į pietus nuo Orichivo) bei Verbovės vakarinėje Zaporižios srityje.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Lietuvoje viešinčiu Europos Komisijos (EK) vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už prekybą.

Šalies vadovas su EK vicepirmininku aptars naujojo Europos Sąjungos (ES) politinio sezono darbotvarkę, paramą Ukrainai, įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai atstatyti klausimus, sankcijas Rusijai, diskusijas dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos, karinio mobilumo klausimus.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Susitikime taip pat bus aptartos ES, įskaitant ir Lietuvos, atsparumo ir konkurencingumo didinimo, ES plėtros temos.

Interviu LRT V.Dombrovskis teigė, kad Lietuvai būtina judėti į priekį įgyvendinant svarbias reformas, pavyzdžiui, užstrigusią mokesčių reformą, kitaip kyla rizika prarasti Europos Sąjungos Lietuvai numatytus milijonus eurų.

Europos Komisija šiais metais Lietuvai jau pervedė daugiau nei pusę milijardo eurų, tačiau 26 mln. eurų buvo sulaikyti dėl laiku neįgyvendintų su mokesčių reforma susijusių reikalavimų. 

Rugsėjo 7 d. Rusijos pajėgos 18 kartų apšaudė Sumų srities pasienyje esančias bendruomenes, per „Telegram“ pranešė vietos karinė administracija.

Atakos apgadino vaikų darželį, maisto prekių parduotuvę, administracinį pastatą, privatų namą, motociklą, garažą ir dvi elektros linijas Krasnopilio gyvenvietėje.

Apšaudymas Miropilijoje smogė mobiliojo ryšio bokštui.

Šalyhine apšaudymas apgadino namą.

Taip pat buvo apšaudytos Velyka Pysarivka, Chotinas, Putyvl ir Bilopillia bendruomenės.

Per dieną Rusijos kariuomenė atakavo sieną artilerijos, patrankų ir minosvaidžių ugnimi. Sumų administracija taip pat pranešė apie minų atakas, tankų sprogimus, iš sraigtasparnių paleistas raketas ir raketų smūgį.

Daugkartinės ginklų atakos prieš Sumų srities šiaurės rytų gyvenvietes šių bendruomenių gyventojams yra kasdienybė. Rusijos pajėgos visą dieną šaudo iš už sienos, sukeldamos iki šimtų sprogimų.