JAV: V.Putinas jaučiasi atsidūręs beviltiškoje padėtyje, todėl susitinka su Kim Jong Unu

Ukraina turėtų ir toliau sutelkti dėmesį į valstybės gynybą, kaip tai darė pirmosiomis dienomis, sakė Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimesi.

Ukrainos vadovas teigė, kad šalis rengiasi sustiprinti Vokietijos paramos gynybai paketą. 

„Esu įsitikinęs – rezultatų bus. Taip pat darome pažangą su kitais partneriais, ypač dėl oro gynybos sistemų“, – sakė jis.

V.Zelenskis taip pat sakė, kad šį rytą nuo Rusijos atakų nukentėjo įvairūs Ukrainos miestai ir regionai.

Jis pridūrė: „Net ir tada, kai kai kuriose mūsų teritorijos dalyse vyrauja santykinė ramybė ir tyla, turėtume visada prisiminti mūsų žemę, mūsų miestus ir kaimus, kurie beveik nuolat apšaudomi.“

„Ir nors šiandien yra 565-oji šio karo diena, mes visi, kiekvienas iš mūsų Ukrainoje, turėtume išlikti susitelkę ginti valstybę, kaip ir pirmosiomis dienomis.“

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Rusija nesitiki laimėti. Priešas tikisi tik to, kad mes neatlaikysime. Ukraina turi ištverti.“

Naujasis Jungtinės Karalystės ambasadorius Ukrainoje oficialiai pradėjo eiti pareigas po to, kai Kyjive įteikė skiriamuosius raštus.

Pirmadienį jį priėmė užsienio reikalų viceministras Jevhenas Perebyinis.

Apie savo paskyrimą Martinas Harrisas sakė, kad jam „malonu grįžti į Ukrainą ir vadovauti mūsų ambasados gyvybiškai svarbiam darbui remiant Ukrainos vyriausybę ir žmones, kurie gina savo šalį ir mūsų bendras vertybes“.

„Jungtinės Karalystės santykiai su Ukraina dar niekada nebuvo tokie tvirti, ir mes ir toliau palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pridūrė jis.

Karjeros diplomatas Ukrainoje dirbo 2003-2008 m. kaip misijos vadovo pavaduotojas ir generalinis konsulas.

2010-2014 m. jis buvo Jungtinės Karalystės ambasadorius Rumunijoje, o kitus trejus metus dirbo misijos vadovo pavaduotoju Maskvoje.

Pastaruosius penkerius metus M.Harrisas ėjo Užsienio reikalų, sandraugos ir plėtros biuro Rytų Europos ir Vidurinės Azijos direktoriaus pareigas.

Pasak JAV pareigūnų, Joe Bideno administracija yra arti to, kad patvirtintų ilgesnio nuotolio raketų su kasetinėmis bombomis siuntimą Ukrainai. 

Pastaraisiais mėnesiais sėkmingai panaudojus kasetinius šaudmenis, tiekiamus 155 mm artilerijos sviediniuose, JAV svarsto galimybę siųsti kariuomenės taktinių raketų sistemas (ATACMS), galinčias nuskrieti iki 190 mylių, arba valdomąsias daugkartinio paleidimo raketų sistemas (GMLRS), kurių veikimo nuotolis yra 45 mylios, su kasetinėmis bombomis. 

Jei būtų pritarta, bet kurį iš šių variantų būtų galima greitai išsiųsti į Kyjivą, praneša „Reuters“.

„AFP“/„Scanpix“/Iššaunama ATACMS raketa

Šiuo metu Ukraina turi 155 mm artilerijos ginkluotę, kurios didžiausias nuotolis – 18 mylių ir kuri gali nešti iki 48 bombų. 

Svarstoma ATACMS galėtų gabenti apie 300 ar daugiau bombų. 

GMLRS raketų sistema, kurios versiją Ukraina turi savo arsenale jau keletą mėnesių, galėtų išskleisti iki 404 kasetinių šaudmenų.

Šaltiniai teigė, kad sprendimas siųsti ATACMS arba GMLRS, arba abi šias sistemas nėra galutinis ir dar gali būti atmestas. 

Baltieji rūmai kelis mėnesius stengėsi priimti sprendimą dėl ATACMS, baimindamiesi, kad Rusija jų siuntimą supras kaip pernelyg agresyvų.

Didžioji dauguma ukrainiečių mano, kad už korupciją šalyje atsakingas prezidentas Volodymyras Zelenskis, rodo nauja apklausa.

Demokratinių iniciatyvų fondo „Ilko Kučeriv“ atlikta apklausa parodė, kad 78 proc. apklaustųjų mano, jog prezidentas yra tiesiogiai atsakingas už korupciją vyriausybėje ir regioninėse administracijose. 

Respondentų taip pat buvo klausiama apie dabartinius Ukrainos verslumo iššūkius, ir jie teigė, kad, jų nuomone, korupcija yra didžiausia kliūtis vystymuisi, netgi didesnė nei tebesitęsiantis karas su Rusija. 

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Netinkamas mokesčių administravimas ir silpna valstybės parama taip pat buvo įvardyti kaip šalį stabdantys veiksniai.

„Ilko Kučeriv" demokratinių iniciatyvų fondas kartu su Kujivo tarptautiniu sociologijos institutu liepos 3-17 d. atliko apklausą. 

Jie apklausė 2011 respondentų iš visų Ukrainos regionų, išskyrus Rusijos okupuotą Krymą, Donecko, Luhansko ir Chersono sritis, taip pat iš fronto zonų.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl karo Ukrainoje jaučiasi beviltiškai, jeigu ketina surengti aukščiausiojo lygio susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu ir dar kartą perspėjo, kad bet koks ginklų sandoris gali sukelti JAV sankcijas.

„Kelionę per visą savo šalį, kad susitiktų su tarptautinės politikos atstumtuoju ir paprašytų pagalbos kare, kurį jis tikėjosi laimėti per pirmąjį mėnesį, apibūdinčiau kaip pagalbos maldavimą“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Lietuvos karinės paramos vertė Ukrainai šiemet siekia 250 mln. eurų, apie penktadalį šios sumos sudaro tiesioginė parama iš biudžeto, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Bendra parama Ukrainai dabar, jei už šiuos metus kalbame, turėtų siekti apie 250 mln. eurų (...). Jei matuosite fiziškai, ta parama bus penktadalis mano minėtos sumos – virš 50 mln. eurų, jau išleista“, – TV3 laidai „Dėmesio centre“ pirmadienį sakė A.Anušauskas.

Anot ministro, iš biudžeto vykdoma tik dalis užsakymų, o bendra paramos suma apima ir iš Lietuvos karinio rezervo skiriamą ginkluotę, kuriuos reikia atstatinėti.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

„Perduodami Ukrainai paramą, mes atstatome savo atsargas. Tai dar 200 mln. mes vienaip ar kitaip investuojame į savo atsargas, ginkluotės pirkimus“, – teigė ministras. 

Anot jo, per pusantrų metų trunkančią Rusijos karinę invaziją į Ukrainą Lietuva šiai šaliai jau skyrė paramos už bent 471 mln. eurų. 

Ministras patvirtino, kad vertinant paramą, skaičiuojama ne perduotos ginkluotės ir technikos reali, o atkuriamoji vertė, bet ji nėra prilyginama naujai, tuo metu Lietuva, atkurdama savo pajėgumus, išleidžia „aštuonis, dešimt, dvylika kartų daugiau pinigų“. Tuo metu Ukrainai perduotų 36 zenitinių pabūklų vertė, anot jo, apskritai nebuvo įskaičiuota į paramos vertę.

„Jei Lietuva atiduoda ketvirtadalį savo pajėgumo, atiduoda 100 proc. stingerių, atiduoda tai, ką turėjo, sako, pasenę šitie pabūklai, kurie buvo išimti, bet jie numušinėja dronus (...) atiduoda savo amuniciją, kurią irgi reikia įsigyti, nupirkti ir vėl turėti savo sandėliuose – kas, visa tai nekainuoja?“, – kalbėjo A.Anušauskas. 

„Jūs sakote – prastas, bet ukrainiečiai juos (šarvuotus transporterius) naudoja“, – pridūrė jis.

Rusija pirmadienį prie Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) būstinės atidengė paminklą sovietų slaptosios policijos įkūrėjui Feliksui Dzeržinskiui, taip pademonstruodama valstybės nostalgiją SSRS.

F.Dzeržinskis, žinomas pravarde „geležinis Feliksas“, dešimtmetį po 1917 metų bolševikų revoliucijos vadovavęs sovietų slaptajai policijai, buvo atsakingas už tūkstančius areštų ir egzekucijų.

Naujoji statula yra šiek tiek mažesnė senesnės statulos, kuri daugiau nei 30 metų stovėjo prie šalies slaptosios policijos KGB būstinės Lubiankos aikštėje, kopija, tačiau po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais ji buvo nuimta.

Feliksas Dzeržinskis

SVR vadovas Sergejus Naryškinas pirmadienį per atidengimo ceremoniją gyrė F.Dzeržinskį kaip „savo laiko simbolį“ ir „krištolinio sąžiningumo etaloną“.

„Jis iki galo liko ištikimas savo idealams – gėrio ir teisingumo idealams“, – sakė S.Naryškinas.

Nuo praėjusių metų, kai Rusija pradėjo puolimą prieš Ukrainą, Maskva sulaikė ir įkalino šimtus žmonių, vykdydama represijas, kurios, pasak Kremliaus kritikų, primena sovietinių laikų represijas.

„Scanpix“/AP nuotr./Skulptūra Feliksui Dzeržinskiui

Valdant prezidentui Vladimirui Putinui, kuris ne kartą Sovietų Sąjungą įvardijo kaip kovojančią už gėrį, Antrojo pasaulinio karo metais nugalėjusią nacizmą, padidėjo nostalgija SSRS supervalstybės statusui.

Baltieji rūmai ragina Šiaurės Korėją „netiekti ir neparduoti ginklų Rusijai“, nes Pchenjanas ir Maskva pirmadienį pranešė, kad Kim Jong Unas Vladimiro Putino kvietimu vyks į Rusiją.

„Kaip viešai įspėjome, tikimasi, kad Kim Jong Uno kelionės į Rusiją metu bus tęsiamos Rusijos ir KLDR diskusijos dėl ginklų“, – reaguodama į Rusijos ir Šiaurės Korėjos pranešimą sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson.

„Raginame KLDR laikytis Pchenjano viešai prisiimtų įsipareigojimų neteikti ir neparduoti ginklų Rusijai.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kim Jong Unas su kariais

Dar praėjusią savaitę JAV įspėjo, kad Kim Jong Unas gali vykti į Rusiją aptarti galimo sandorio dėl ginklų tiekimo šiai šaliai, kuri kariauja Ukrainoje, o Baltieji rūmai pareiškė, kad abiejų šalių derybos dėl ginklų „aktyviai juda į priekį“.

Pentagono spaudos sekretorius brigados generolas Patas Ryderis pirmadienį per spaudos konferenciją žurnalistams sakė, kad JAV tebėra „susirūpinusios“, jog Šiaurės Korėja svarsto galimybę tiekti ginklus ir įrangą Rusijai. P. yderis negalėjo pasakyti, kada ir kur vyks susitikimai. 

Atstovas sakė, kad ginklų ir įrangos teikimas Rusijai „tik pasitarnautų šio nereikalingo karo tęsimui ir lemtų nekaltų ukrainiečių žūtį“.

Kremlius teigia, kad Kim Jong Uno kelionė į Rusiją bus „visapusiškas vizitas“ su „oficialiais pietumis“.

„Reuters“ praneša, kad Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno kelionė į Rusiją ir susitikimas su prezidentu Vladimiru Putinu bus visapusiškas vizitas, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Tai bus plataus masto vizitas. Taip pat planuojami oficialūs pietūs“, – sakė D.Peskovas. 

„Reuters“/„Scanpix“/Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas