Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Rusija atmetė Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo įkalinti jį 19 metų griežto režimo kalėjime.
- JAV vadovybė svarsto galimybę perduoti Ukrainai papildomą amerikietiškų tankų „Abrams“ partiją.
- Krymo partizanų judėjimas (ATEŠ) leidiniui „Kyiv Post“ pažymėjo, kad partizanai už finansinį atlygį iš Rusijos karininkų gaudavo svarbios informacijos apie aukšto rango Rusijos vadų buvimo vietą ir veiklą.
- Norėdama paneigti pranešimus apie per ukrainiečių smūgį žuvusį Juodosios jūros laivyno vadą Viktorą Sokolovą, antradienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė filmuotą medžiagą iš valdybos posėdžio, kuriame esą jis dalyvavo, tačiau medžiagos autentiškumo patikrinti kol kas neįmanoma.
- Kremlius užsakė apklausą, kad išsiaiškintų, ką rusai manytų apie galimą Vladimiro Putino atsistatydinimą.
- Šeštadienį Slovakijoje vyks parlamento rinkimai, kuriuose gali laimėti prorusiškomis pažiūromis garsėjančio buvusio ministro pirmininko Roberto Fico partija „Smer“. Pats R.Fico pasižymėjo pasisakymais prieš pagalbą Ukrainai ir jos prisijungimą prie NATO.
- Ukrainos saugumo tarnybos nurodymu, Ukrainos kariai Chersono srityje HIMARS raketa smogė laikinai rusų vadavietei. Teigiama, kad per smūgį žuvo aštuoni rusų karininkai, o dar septyni sužeisti.
- Jungtinių Tautų tarptautinės nepriklausomos komisijos dėl pažeidimų Ukrainoje ekspertai pareiškė, kad jie randa vis daugiau įrodymų apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus karo nusikaltimus Ukrainoje.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras „neįsivaizduoja“ Minsko dalyvavimo kare prieš Rusiją
00:36 Atnaujinta 00:54
Rugsėjo 26 d. interviu agentūrai AP Baltarusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Aleinikas pareiškė, kad neįsivaizduoja scenarijaus, pagal kurį Baltarusija įsitrauktų į karą Ukrainoje kartu su Rusijos pajėgomis.
Be to, S.Aleinikas taip pat pareiškė, kad neįsivaizduoja situacijos, kai Rusija įsakytų Baltarusijos pareigūnams panaudoti neseniai Baltarusijoje dislokuotus taktinius branduolinius ginklus.
„Nematau tokios galimybės, nes tai pirmiausia yra gynybos priemonė“, – sakė S.Aleinikas.
Jis pridūrė, kad jei Baltarusija būtų užpulta, „neatmetu galimybės panaudoti bet kokias priemones mūsų šalies suverenumui ir teritoriniam vientisumui apginti“.
Dar gegužės mėnesį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir jo kolega iš Baltarusijos Viktoras Chreninas pasirašė susitarimą dėl Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje. Pranešama, kad S.Šoigu pareiškė, jog ginkluotės kontrolė liks Maskvai.
Po kelių mėnesių Ukrainos generalinio štabo viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas pareiškė, kad Rusijos taktinių branduolinių ginklų buvimas Baltarusijos teritorijoje išlieka mažai tikėtinas.
Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka siekė sustiprinti Baltarusijos ir Rusijos ryšius, ypač A.Lukašenkos ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ryšius. Šio mėnesio pradžioje V.Putinas ir A.Lukašenka susitiko Sočyje aptarti dvišalių santykių ir tolesnės integracijos į vadinamąją Sąjunginę valstybę.
V.Zelenskis paskyrė Andrijų Ševčenką patarėju
00:06
Rugsėjo 26 d. paskelbtame prezidento dekrete teigiama, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė buvusį profesionalų futbolininką ir futbolo komandos vadovą Andrejų Ševčenką išorės patarėju.
Dekrete nepateikta jokios išsamesnės informacijos apie naujas A.Ševčenkos pareigas.
Per savo futbolininko karjerą A.Ševčenka žaidė „Dynamo“, „A.C. Milan“ ir „Chelsea“ komandose ir buvo pirmasis ukrainietis, laimėjęs „Auksinio kamuolio“ apdovanojimą.
Nuo 2016 m. iki 2021 m. jis treniravo Ukrainos nacionalinę futbolo rinktinę.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios žuvo mažiausiai 9 701 civilis gyventojas
23:55
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios žuvo mažiausiai 9 701 ir buvo sužeisti 17 748 civiliai gyventojai.
„Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo didelio masto Rusijos ginkluotas puolimas, iki 2023 m. rugsėjo 24 d. OHCHR užregistravo 27 449 civilių aukas šalyje: Žuvo 9 701 žmogus ir 17 748 buvo sužeisti“, – rašoma JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje.
OHCHR mano, kad tikrieji skaičiai yra gerokai didesni, nes vėluojama gauti informaciją iš kai kurių vietovių, kuriose vyko intensyvūs karo veiksmai, ir daugelis pranešimų dar nepatvirtinti.
JT patvirtintais duomenimis, žuvo 4521 vyras, 2707 moterys, 289 berniukai, 237 mergaitės, 29 vaikai ir 1918 suaugusiųjų, kurių lytis dar nežinoma.
JT 2022 m. kovą vadina daugiausiai gyvybių nusinešusiu mėnesiu: tuomet žuvo mažiausiai 4154 žmonės.
Praėjusių metų kovą JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkas Federico Villegasas paskelbė apie Nepriklausomos tarptautinės tyrimo komisijos dėl Ukrainos sukūrimą, kad būtų ištirti visi įtariami žmogaus teisių pažeidimai ir piktnaudžiavimai, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir susiję nusikaltimai, susiję su Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą.
Karinis jūrų laivynas: Rusijos raketose yra iki 50 užsienyje pagamintų dalių
23:27
Rugsėjo 26 d. karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas sakė, kad nuo 30 iki 50 rusiškų raketų dalių gaminama ne Rusijoje.
Tačiau dėl sankcijų Maskva investuoja į šių dalių gamybą Rusijoje, sakė karinio jūrų laivyno atstovas.
Pasak D.Pletenčiuko, šios sudedamosios dalys yra mažiau patikimos nei užsienyje pagaminti analogai.
Sankcijos taip pat privertė Rusiją pereiti nuo Vokietijoje pagamintų variklių prie Kinijoje pagamintų variklių karinio jūrų laivyno laivuose, tačiau dabar Rusija planuoja gaminti šiuos variklius šalies viduje, kad užtikrintų jų tiekimą, pridūrė D.Pletenčiukas.
Ukrainos valdžios institucijos dažnai tiria Rusijos raketose ir bepiločiuose lėktuvuose randamus komponentus, kad įvertintų, kokiu mastu Rusijai pavyksta apeiti sankcijas.
Pavyzdžiui, rugpjūčio 15 d. prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad sparnuotosiose raketose Kh-101, kurias Rusija tą dieną panaudojo per rytinę ataką, buvo apie 30 užsienyje pagamintų mikroschemų. A.Jermakas pridūrė, kad raketos buvo pagamintos šių metų balandžio mėnesį.
Rusija siekia grįžti į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą
22:38
Rusija siekia grįžti į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą po to, kai praėjusių metų balandžio mėn. buvo pašalinta iš jos po invazijos į Ukrainą.
Jungtinių Tautų interneto svetainėje Rusija yra įtraukta į kandidatų sąrašą 2024-2026 m. kadencijos Žmogaus teisių tarybos narių rinkimuose, kurie turėtų įvykti spalio 10 d.
Narystė grindžiama teisingu geografiniu pasiskirstymu, o dvi laisvos vietos yra Rytų Europos valstybių regioninėje grupėje, nurodo Jungtinės Tautos. Rusija, kartu su Albanija ir Bulgarija, yra nurodytos kaip iki šiol paskelbusios apie savo kandidatūras šiame regione.
Remiantis Rusijos pozicijos dokumentu, kurį gavo CNN, Rusija mano, kad Žmogaus teisių taryba yra „pagrindinis Jungtinių Tautų sistemų organas“.
Pozicijos dokumente, kurį Rusija platina JT narėms, siekdama pritraukti paramą, teigiama, kad Rusija „mano, jog svarbu užkirsti kelią stiprėjančiai tendencijai Žmogaus teisių tarybą paversti priemone, kuri tarnauja vienos grupės šalių politinei valiai, baudžiančiai nelojalias vyriausybes už jų nepriklausomą vidaus ir išorės politiką“.
„Jei bus išrinkta, Rusijos Federacija sutelks dėmesį į šį klausimą. Tvirtai skatinsime bendradarbiavimo principus ir konstruktyvaus abipusiai pagarbaus dialogo stiprinimą Taryboje, kad būtų rasti tinkami žmogaus teisių klausimų sprendimai“, – teigiama pozicijos dokumente.
Kanados parlamento pirmininkas pasitraukė iš pareigų po to, kai viešai pagyrė nacius
21:41
Kanados Bendruomenių Rūmų žemųjų rūmų pirmininkas pranešė, kad atsistatydina, praėjus mažiau nei savaitei po to, kai sukėlė pasipiktinimą parlamente viešai pagyręs buvusį nacių kareivį.
Anthony Rota sakė įstatymų leidėjams, kad padarė klaidą, nes praėjusį penktadienį pakvietė buvusį 98 metų kareivį Jaroslavą Hunką dalyvauti Parlamento posėdyje, skirtame Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pagerbti, o vėliau viešai pavadino J.Hunką didvyriu.
Parlamento pirmininko pozicija greitai tapo nepavydėtina, kai paaiškėjo, kad J.Hunka, sulaukęs dviejų įstatymų leidėjų ovacijų, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo viename iš Adolfo Hitlerio „Waffen SS“ dalinių.
„Tas viešas pripažinimas sukėlė skausmą asmenims ir
bendruomenėms, įskaitant Kanados ir viso pasaulio žydų bendruomenę. Prisiimu visą atsakomybę už savo veiksmus“, – sakė valdančiosios Liberalų partijos narys A.Rota ir pridūrė, kad jo atsistatydinimas įsigalios trečiadienį.
Iki tol jam vadovaus pirmininko pavaduotojas.
V.Zelenskis Kyjive susitiko su Austrijos nacionalinės tarybos pirmininku
21:30
Rugsėjo 26 d. Kyjive įvyko Prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas su Austrijos nacionalinės tarybos pirmininku Wolfgangu Sobotka.
V.Zelenskis padėkojo W.Sobotkai už „nuolatinę paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taip pat mūsų europiniams siekiams“.
Supratimas, kad Ukraina yra ir bus Europos dalis, „iš tikrųjų įkvepia ir motyvuoja mūsų karius“, pridūrė V.Zelenskis.
Jiedu aptarė septynis žingsnius, kuriuos Europos Komisija rekomendavo Ukrainai, kad ji galėtų pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, ir Ukrainos bei Austrijos ekonominį bendradarbiavimą, ypač Austrijos įmonių dalyvavimą atstatant Ukrainą.
V.Zelenskis taip pat sakė, kad vertina tai, jog Austrija yra pasirengusi remti taikos formulės – dešimties punktų taikos plano, kuriuo siekiama užbaigti karą su Rusija ir apie kurį jis paskelbė 2022 m. lapkričio mėn. vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime – įgyvendinimą.
W.Sobotka nuo 2017 m. yra Nacionalinės tarybos, Austrijos parlamento žemųjų rūmų, pirmininkas.
W.Sobotka taip pat buvo Austrijos parlamento delegacijos, kuri rugsėjo 25 d. atvyko į Kyjivą, narys.
Septyni laivai išplaukė iš Odesos laikinuoju Juodosios jūros koridoriumi
21:22
Septyni laivai jau išplaukė iš Odesos per laikiną humanitarinį koridorių Juodojoje jūroje, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas, praneša „Interfax-Ukraina“.
D.Pletenčiukas sakė: „Tai yra, septyni iš septynių sėkmingų atvejų. Du įplaukė, septyni išplaukė.
„Penki laivai yra tie, kurie čia buvo prieš prasidedant plataus masto invazijai. Atitinkamai šis procesas tęsiasi.
„Darome viską, kad užtikrintume saugumą toje teritorijoje, kur laivai yra mūsų teritoriniuose vandenyse.“
V.Zelenskis įspėja: „Kol tęsis Rusijos agresija, Rusija turi jausti savo nuostolius“
21:19
Ukraina vykdys daugiau „veiksmų“ prieš Rusijos „teroristinę valstybę“, pareiškė Volodymyras Zelenskis.
Sankcijų nepakako Rusijos agresijai sustabdyti, sakė Ukrainos prezidentas.
„Aiškiai matome, kokias spaudimo Rusijai kryptis reikia stiprinti, kad būtų užkirstas kelias [jos] teroristinių pajėgumų augimui“, – sakė jis savo naktiniame vaizdo kreipimesi.
„Sankcijų nepakanka. Bus ir daugiau mūsų pačių, ukrainiečių, veiksmų prieš teroristinę valstybę. Kol tęsis Rusijos agresija, Rusija turi jausti savo nuostolius“.
Chersone nugriaudėjo galingi sprogimai: Rusijos orlaiviai atakavo medicinos įstaigą Beryslave
20:57
Vakare Chersone nugriaudėjo galingi sprogimai, pranešė Chersono srities valstybinė administracija.
„Chersone girdimi galingi sprogimai! Pasilikite saugiose vietose! Neišeikite į lauką!“ – rašė Chersono MBA vadovas Romanas Mročko.
R.Mrochko nepateikė detalių, tačiau 17.50 val. regione pusvalandžiui buvo paskelbtas oro pavojus.
Vėliau Chersono srities valstybinė administracija pranešė, kad Rusijos orlaiviai atakavo medicinos įstaigą Beryslave.
„Dėl valdomos bombos buvo apgadintas vieno iš ligoninės skyrių stogas, maitinimo skyrius, skalbykla, katilinė, garažas, ūkinės ir sandėliavimo patalpos“, – sakoma pranešime.
