V.Putinas pasirašė įsakymą dėl šaukimo į kariuomenę

Okupuotose teritorijose veikianti Ukrainos pogrindžio pasipriešinimo grupė pareiškė, kad planuoja staigmeną Vladimiro Putino vadinamosios susivienijimo dienos proga.

Kremlius šeštadienį laiko Rusijos įvykdytos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės sričių aneksijos švente, pranešė Rusijos agentūra „Interfax“.

„Planuojame tam tikrus renginius, bet kol kas negalime tiksliai pasakyti kokius“, – laikraščiui „Kyiv Post“ sakė judėjimo „Geltonasis kaspinas“ atstovas spaudai.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos okupantai puola Ukrainos pietus „savižudžiais“ bepiločiais orlaiviais. Dėl to trijuose regionuose paskelbtas oro pavojus. Apie grėsmę pranešė Nikolajevas, Odesa ir Chersonas, praneša UNIAN.

Karinės oro pajėgos pranešė apie bepiločio orlaivio paleidimą iš Chaudos poligono (Krymas). 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./„Shahed“ dronas

„Chersono ir Nikolajevo regionuose – grėsmė, kad priešas panaudos smogiamuosius bepiločius orlaivius! Odesos regionas – grėsmė, kad priešas panaudos smogiamuosius bepiločius orlaivius!“ – informuota ten pat.

Vėliau pranešta, kad antroji priešo smogiamųjų bepiločių orlaivių grupė skrido į Odesos srities pakrantę.

Bepiločių orlaivių judėjimas buvo pastebėtas ir Izmailo rajono kryptimi.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Lenkija ir Slovakija ir toliau rems Ukrainą konflikto metu.

Lenkija spalio 15 d. renka naują parlamentą ir praėjusį kartą sakė
kad ji nebesutiks tiekti naujų ginklų Ukrainai, o sutelks dėmesį į savo ginklų atsargų atkūrimą.

Šalis, kuri yra NATO narė, dar neseniai buvo laikoma viena iš ištikimiausių Ukrainos sąjungininkių kare su Rusija, tačiau santykiai pašlijo po Lenkijos sprendimo pratęsti draudimą importuoti ukrainietiškus grūdus.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

„Tikiuosi ir esu įsitikinęs, kad Ukraina ir Lenkija ras būdą, kaip išspręsti šiuos klausimus, nedarant neigiamo poveikio karinei paramai Ukrainai“, – sakė J.Stoltenbergas agentūrai „Reuters“.

NATO vadovas taip pat sakė, kad ir kokia būtų naujoji Slovakijos vyriausybė, jis yra „įsitikinęs“, kad jie ras būdų, kaip toliau teikti paramą.

Rytoj šalis eis prie balsadėžių, kur vyks visuotiniai rinkimai, grasinantys suskaldyti Europos Sąjungos paramą Ukrainai.

Nors Slovakija buvo tvirta Ukrainos sąjungininkė, opozicijos lyderis ir buvęs Ministras Pirmininkas Robertas Fico, kuris pirmauja apklausose prieš šeštadienio rinkimus, pažadėjo nutraukti karinę paramą.

Rugsėjo 29 d. vakare Rusijos kariuomenė iš lėktuvų atakavo gyvenamąjį Chersono rajoną: raketomis buvo sunaikinta vietos viešojo maitinimo įstaiga.

Dar vieną karo nusikaltimą prieš Ukrainą okupantai įvykdė apie 16.40 val. Vaizdo įrašą su atakos padariniais mieste parodė Chersono srities karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas.

„Apie 16.40 val. okupantai raketomis atakavo miesto gyvenamąjį rajoną. Dėl priešo ugnies visiškai sunaikinta viešojo maitinimo įstaiga“, – sakė jis.

Pasak pareigūno, per ataką rusai numetė dvi valdomas bombas ant Berislavo ir Olgovkos. Informacija apie žuvusiuosius ir sužeistuosius tikslinama.

Okupantai bando atkurti prarastas pozicijas Robotynės ir Verbovės vietovėse ir nesėkmingai puola ukrainiečių karius Avdijivkos, Marijinkos ir Šachtarsko kryptimis. 

Kaip pažymima Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapio pranešime, per dieną įvyko 33 kariniai susirėmimai. Operatyvinė padėtis Ukrainos rytuose ir pietuose išlieka sudėtinga.

„Avdijivkos kryptimi priešas nesėkmingai bandė atkurti prarastas pozicijas Donecko srities Avdijivkos rajone. Mūsų gynėjai atrėmė priešo puolimą vietovėje į pietus nuo Tonenkojės, Donecko srityje“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Jie pridūrė, kad šia kryptimi artilerijos ir minosvaidžių apšaudyta apie 10 gyvenviečių.

Marijinkos kryptimi per dieną Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai atrėmė daugiau kaip 10 priešo puolimų.

Bachmuto kryptimi okupantai nesėkmingai bandė atkurti prarastas pozicijas Kleščevkos rajone Donecko srityje ir surengė oro antskrydį netoli Bogdanovkos, Donecko srityje. Daugiau kaip 15 gyvenviečių pateko į artilerijos ir minosvaidžių ugnį.

Kupjansko kryptimi priešas pradėjo oro smūgius penkių Charkivo srities gyvenviečių rajonuose, dar trijų gyvenviečių rajonuose buvo vykdomos artilerijos ir minosvaidžių atakos.

Limano kryptimi priešas surengė oro antskrydžius prie keturių gyvenviečių Charkivo, Luhansko ir Donecko srityse, o artilerijos ir minosvaidžių atakos apgadino daugiau kaip 10 gyvenviečių.

„Zaporižios kryptimi priešas nesėkmingai bandė atkurti prarastas pozicijas Robotynės ir Verbovės rajonuose“, – sakoma pranešime.

Ten Rusijos kariuomenė artilerijos ir minosvaidžių ugnimi apšaudė daugiau kaip 25 gyvenvietes.

Chersono kryptimi okupantai surengė oro antskrydį netoli Olgovkos, Chersono srityje; Daugiau kaip 15 gyvenviečių buvo apšaudytos iš priešo artilerijos ir minosvaidžių.

„Tuo pat metu Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolamąją operaciją Melitopolio kryptimi, puolamuosius (šturmo) veiksmus Bachmuto kryptimi, darydamos okupacinėms pajėgoms gyvosios jėgos ir technikos nuostolius, alindamos priešą palei visą fronto liniją“, – pažymi Generalinis štabas.

Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Ukrainoje žuvę rusų kaliniai išpirko savo kaltę visuomenės akyse.

Kad sustiprintų Ukrainoje kovojančią reguliariąją kariuomenę, kariuomenė ir samdinių grupuotė „Wagner“ gausiai verbuoja karius iš Rusijos įkalinimo įstaigų.

„Jie mirę“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą susitikimą, turėdamas omenyje Ukrainoje žuvusius kalinius.

„Kiekvienas gali padaryti klaidų, jie kažkada jas padarė. Tačiau jie atidavė savo gyvybes už Tėvynę ir visiškai atpirko savo kaltę“, – sakė V. Putinas per susitikimą su kariais, kovojusiais prie Ukrainos Urožainės pietiniame fronte.

Pranešama, kad nuteistieji buvo naudojami kaip patrankų mėsa, be kita ko, Rytų Ukrainos karštajame taške Bachmute.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Ukraina paskelbė didelio masto oro pavojaus lygį dėl rusų naikintuvo MIG-31K. Šis naikintuvas gali nešti raketą „Kinžal“.

Tai pranešė „RBK-Ukraina“ su nuoroda į Ukrainos karines oro pajėgas.

Visuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojus.

Rusijos naikintuvai MIG-31K gali nešti ir paleisti viršgarsines raketas „Kinžal“. Ši raketa gali pasiekti taikinius visuose Ukrainos regionuose, todėl ji kelia padidintą grėsmę. Be to, „Kinžal“ raketą gali numušti tik priešlėktuvinė raketų sistema „Patriot“.

Telegram/Oro pavojus Ukrainoje

Ukraina ketina pati gaminti oro gynybos sistemas. Šiuo tikslu į Ukrainą atvyks šios srities specialistai.

Tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako pareiškimu susitikime su žurnalistais.

„Priimtas labai svarbus sprendimas, kurį netrukus pradėsime įgyvendinti. Netrukus pas mus atvyks specialistai, kurie parengs planą, kaip patiems pasigaminti viską, ko mums reikia, pirmiausia oro gynybos įrangą“, – sakė prezidento kanceliarijos vadovas.

Nuo pilno masto invazijos pradžios Ukraina gerokai padidino nuosavų ginklų gamybą. Šalis pradėjo gaminti dronus ir šaudmenis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos oro gynybos dalinys

Rusija, siekdama užmegzti ryšius su naujaisiais Afganistano valdytojais ir įsitvirtinti kaip pagrindinė to regiono galybė, penktadienį priėmė Talibano lyderius deryboms dėl regiono saugumo.

2021 metų rugpjūtį JAV pajėgoms pasitraukus iš Kabulo, Rusija ir Kinija, nepaisydamos didelių ideologinių ir istorinių nesutarimų, surengė derybas su Talibanu.

REUTERS-Scanpix nuotr.

„Savo ruožtu toliau plėtosime įvairiapusius ryšius su Afganistanu“, – rašytiniame sveikinime Kazanėje vykusių derybų dalyviams sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Netrukus po amerikiečių pasitraukimo, Talibanas perėmė Afganistano kontrolę, įvedė savo griežtą šariato teisės versiją ir smarkiai suvaržė moterų teises.

Savo komentaruose S.Lavrovas  JAV pasitraukimą pavadino visišku fiasko ir išreiškė viltį, kad Vakarai niekada negrįš į Afganistaną ar jo kaimynes.

„Manome, kad JAV ir NATO karinės infrastruktūros sugrįžimas į Afganistano ir kaimyninių valstybių teritoriją yra nepriimtinas“, – sakė S.Lavrovas.

Jis taip pat išreiškė viltį, jog Kabulas „padarys viską, kad sustiprintų kovą su terorizmu ir narkotikais“, atsižvelgdamas į Maskvos susirūpinimą dėl saugumo.

Talibanas Rusijoje oficialiai laikomas teroristine organizacija. Rusai didžiąją XX amžiaus devintojo dešimtmečio dalį kovojo su islamistų sukilėliais Sovietų Sąjungos ir Afganistano kare. 

S.Lavrovo komentarai pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai su Afganistanu besiribojantis Uzbekistanas priėmė JAV pareigūnus deryboms dėl karinių ryšių stiprinimo.

Šio amžiaus pradžioje Uzbekistanas leido JAV pajėgoms naudotis savo sovietinių laikų oro baze K-2 ir pradėti karines operacijas Afganistane, o 2020 metais surengė bendras pratybas su JAV kariais.

Pietiniuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus, o nacionalinis Ukrainos transliuotojas „Suspilne“ pranešė, kad vietos valdžia perspėjo Chersono gyventojus apie raketų ataką.

Vėliau pasirodė pranešimų apie tai, kad "Chersone pasigirdo galingas sprogimas“.

Nors daugiau informacijos nėra, tai nebūtų neįprastas įvykis, nes Chersono miestas yra kitapus Dniepro upės nuo Rusijos okupuotos Chersono srities dalies ir abi pusės dažnai apsikeičia ugnimi.

Šveicarijos federalinė taryba patvirtino 100 mln. Šveicarijos frankų (103,78 mln. eurų) vertės pagalbos paketą, skirtą išminavimo darbams Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Humanitariniam išminavimui 2024-2027 m. laikotarpiu iš viso bus skirta 100 mln. Šveicarijos frankų, kuriuos lygiomis dalimis finansuos Gynybos, civilinės saugos ir sporto ministerija bei Federalinis užsienio reikalų departamentas“, – nurodė vyriausybė.

Šveicarija jau dalyvauja išminavimo operacijose Ukrainoje ir 2022 ir 2023 m. skyrė 15,2 mln. šveicariškų frankų (15,7 mln eurų).

Penktadienį paskelbta papildoma suma leis Šveicarijai teikti įrangą ir mokymus Ukrainos išminuotojams, teigė Šveicarijos vyriausybė.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba jau padėkojo Šveicarijai už pagalbą išminavimo srityje.

„Esu dėkingas Šveicarijai už tai, kad 2024-2027 m. skyrė 100 mln. Šveicarijos frankų humanitariniam išminavimui Ukrainoje. Reikšminga pagalba valant Ukrainos žemę nuo Rusijos minų“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.

Pranešime jis konkrečiai padėkojo Šveicarijos prezidentui Ignazio Cassis ir gynybos ministrei Violiai Amherd.

Šveicarijos teisinis įsipareigojimas laikytis neutralumo trukdė kai kurioms pastangoms padėti Ukrainai – šalis draudžia kai kurioms valstybėms reeksportuoti Šveicarijoje pagamintą ginkluotę šaliai, kuri ginasi nuo aktyvios invazijos, tačiau šią savaitę pranešta, jog Bernas sutinka parduoti Vokietijai dalį savo tankų.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį pareiškė „nerimaujantis“ dėl Ukrainos ateities Europos Sąjungoje. Jis sakė, jog esama „sudėtingų klausimų“, į kuriuos esą reikia atsakyti prieš pradedant integracijos derybas.

V.Orbano teigimu, ES per Briuselyje vyksiančias derybas dėl Ukrainos ateities neva nepavyks išvengti to, kad Ukraina yra karo padėtyje. Jo nuomone, Europos Sąjunga negali priimti į savo gretas šalies, nežinodama jos dydžio ir gyventojų skaičiaus.

„AFP“/„Scanpix“/Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas

„Priimti šalį į ES nežinant jos parametrų būtų beprecedentis atvejis... Todėl manau, kad turime atsakyti į labai ilgus ir sudėtingus klausimus prieš nuspręsdami pradėti stojimo derybas“, – pridūrė premjeras.

Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenko pašiepė tokius V.Orbano „rūpesčius“.

„Teigiamai pažymime, kad Vengrijos ministras pirmininkas yra susirūpinęs dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą. Informuojame, kad Ukraina nepakeitė savo teritorijos tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė O.Nikolenko.

Prorusiškas V.Orbanas palaiko šiltus ryšius su Kremliumi ir ne kartą konfliktavo su Kyjivu, be kita ko, dėl etninių vengrų galimybės mokytis gimtąja kalba po to, kai 2017 m. Ukraina priėmė įstatymą dėl moksleivių teisės mokėti valstybinę kalbą.

Ypač neseniai jis pareiškė, kad jo šalis nerems Ukrainos jokiais tarptautinių santykių klausimais, kol Kyjivas nepadarys nuolaidų dėl etninių vengrų.

Jungtinė Karalystė įvedė naujas sankcijas aneksuotų Ukrainos Zaporižios, Chersono, Donecko ir Krymo regionų pareigūnams, įšaldė jų turtą ir uždraudė keliauti, pranešė žiniasklaidos grupė „Sky News“. 

Į sankcijų sąrašą įtraukti Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Aleksandras Kurenkovas ir Rusijos centrinės rinkimų komisijos sekretorė Natalija Aleksejevna Budarina. 

Britų užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly po šio pranešimo pareiškė, kad Jungtinė Karalystė „niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į Ukrainos teritoriją“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly

Teigiama, kad šis žingsnis sutampa su vienerių metų sukaktimi nuo šių teritorijų užgrobimo per referendumus, kuriuos Londonas jau anksčiau pavadino nesąžiningais.

Šiuos referendumus 2022 m. spalio mėn. didele balsų dauguma atmetė ir JT Generalinė Asamblėja. 

Tuomet Jungtinė Karalystė skubiai reagavo į aneksijas ir įvedė sankcijas pagrindiniams Rusijos pareigūnams, dalyvavusiems neteisėtuose balsavimuose minėtose teritorijose. 

Šiuo metu Užsienio reikalų ministerija sankcijas Rusijai taiko 1 800 asmenų ir subjektų, įskaitant pagrindinius bankus ir 129 oligarchus, kurių bendra grynoji vertė siekia 167,68 mlrd. eurų. 

Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis sako, kad Ukrainos kontrpuolime ima matytis gerų ženklų – pietų kryptyje sumalti elitiniai rusų pulkai, okupantų pajėgos vis labiau spaudžiamos ir Kryme.

„Jeigu tokiais tempais seksis naikinti priešą, galime pamatyti ir prasiveržimą“, – laidoje „Kas naujo fronte“ sakė gynybos ekspertas.

G.Ažubalis taip pat pakomentavo „Abrams“ tankų pasirodymą fronte, „Wagner“ samdinių ateitį ir rusų gynybos biudžeto augimą.

VIDEO: „Išgarinta visa rusų divizija“: G.Ažubalis paaiškina Ukrainos kontrpuolimą

„Išgarinta visa rusų divizija“: G.Ažubalis paaiškina Ukrainos kontrpuolimą

Šiuo metu Rusijoje susikaupė 150 000 perteklinių jūrinių konteinerių, su kuriais geležinkelio depai sunkiai susitvarko, nes į šalį įvežama labai daug kiniškų prekių, rašo „Bloomberg“.

Tai rodo ketvirtadienį Hamburge (Vokietija) įsikūrusios prekybos platformos „Container xChange“ paskelbta analizė.

„Iš Kinijos į Rusiją gabenama daug krovinių, tačiau atgal į Kiniją iš Rusijos jų gabenama labai nedaug“, – ataskaitoje teigė vienas iš „Container xChange“ įkūrėjų ir generalinis direktorius Christianas Roeloffsas. Tai daro „didžiulę žalą konteinerių logistikos verslui, nes yra didelis paklausos ir pasiūlos disbalansas“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Asociatyvi nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apsilankė Babyn Jare, kur paminėjo vienų didžiausių Holokausto žudynių 82-ąsias metines.

V.Zelenskis padėjo žvakutę istorinėje vietoje ir sakė, kad Ukraina niekada nepamirš šios nacių Vokietijos įvykdytos tragedijos.

„Nesvarbu, kiek metų praėjo, žmonija prisimins nacizmo atimtas gyvybes“, – pareiškime socialinėje žiniasklaidoje teigė žydų kilmės V.Zelenskis.

„Ir ji visada prisimins, kad šis blogis sulaukė atpildo“, – pridūrė jis.

1941-ųjų rugsėjo 29–30 dienomis prie nacių okupuoto Kyjivo, Babyn Jaro dauboje, buvo nužudyta apie 34 tūkst. suaugusiųjų ir vaikų, daugiausia žydų.

Iki 1943-ųjų Babyn Jaras buvo masinių egzekucijų vieta. Iš viso čia buvo nužudyta iki 100 tūkst. žmonių, įskaitant žydus, romus ir sovietų karo belaisvius.

Liūdnos metinės minimos Rusijai jau antrus metus tęsiant invaziją į provakarietišką Ukrainą.

Birželį Ukraina pradėjo kontrpuolimą, tačiau pripažino, kad jos pajėgos daro lėtą pažangą, nes susiduria su smarkiai įtvirtintomis Rusijos gynybos linijomis.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pakomentavo užsitęsusio karo tarp Ukrainos ir Rusijos galimybę bei paragino tautą „išjungti“ paniką ir nepasiduoti liūdesiui, skelbia naujienų agentūra „Unian“.

Jo teigimu, jam sudėtinga suprasti kai kurių Ukrainos partnerių logiką, kai jie kalba apie „ilgametį karą“. 

O.Danilovas daro prielaidą, kad jie greičiausiai „vadovaujasi tais veiksniais, kuriuos šiandien turi ant stalo“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

„Ne Rusijos susiskaldymo suvokimas – jie to bijo, ir tai tiesa. Niekas iki šiol negali duoti aiškaus atsakymo į klausimą, kas yra mūsų pergalė. Mums sako: „Mes jus palaikysime iki...“, o frazės „pergalė“ niekur nesu girdėjęs“, – pabrėžė tarybos sekretorius.

Jis pažymėjo, kad Ukrainai reikia aiškiai suprasti, ar jos partneriai ketina Kyjivą remti iki pergalės, ar jie ketina remti tam tikrą laikotarpį, o paskui pažvelgti ir padaryti tam tikras išvadas.

O.Danilovas paminėjo, kad pasaulyje, ypač Rusijoje, yra įvykių, kurie neabejotinai yra palankūs Ukrainai. Kartu jis pabrėžė, kad pačių ukrainiečių užduotis – ginti valstybę, išvaduoti ją nuo agresoriaus, išlikti tvirtiems, nenusivilti ir nepanikuoti.

„Jei mes sustosime šiame kelyje, turėkite omenyje, kad visi – ir ne tik Vladimiras Putinas – mums keršys. Gyvename labai sudėtingame pasaulyje ir šiandien matome, kad kartais net tarp šalių partnerių politinis tikslingumas nusveria tam tikrus dalykus, kuriuos mes vadiname vertybėmis“, – kalbėjo tarybos sekretorius.

Anksčiau leidiniui „The Economist“ duotame interviu Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad užsitęsęs karas Ukrainai taptų kryžkele: šalis prarastų daug žmonių tiek fronte, tiek dėl emigracijos.

Jis pridūrė, kad karas dėl išsekimo pareikalaus „visiškai militarizuotos ekonomikos“. Kartu jis pažymėjo, kad šią idėją su savo žmonėmis aptartų tik tuo atveju, jei silpnumas Vakarų sąjungininkų akyse taptų „tendencija“.

Jungtinė Karalystė įvedė naujas sankcijas aneksuotų Ukrainos Zaporižios, Chersono, Donecko ir Krymo regionų pareigūnams, įšaldė jų turtą ir uždraudė keliauti. 

Į sankcijų sąrašą įtraukti Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Aleksandras Kurenkovas ir Rusijos centrinės rinkimų komisijos sekretorė Natalija Aleksejevna Budarina. 

Užsienio reikalų sekretorius Džeimsas Klerlis po šio pranešimo pareiškė, kad Jungtinė Karalystė „niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į Ukrainos teritoriją“. Šis žingsnis yra platesnio masto Vakarų sankcijų Rusijai dalis.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį suabejojo, ar Europos Sąjunga artimiausiu metu pradės derybas dėl Ukrainos prisijungimo, sakydamas, kad nerealu pradėti stojimo procesą su šalimi, kurioje vyksta karas.

Kalbėdamas valstybiniam radijui V.Orbanas pažymėjo, kad norint priimti naują šalį į bloką, būtinas visų 27 valstybių narių pritarimas. Pasak jo, Vengrijos atveju Ukrainos siekiui per dvejus metus įstoti į ES pritarti turės parlamentas.

„Būdamas posėdžių salėje nejaučiu nenugalimo Vengrijos parlamento noro per dvejus metus nubalsuoti už Ukrainos narystę Europos Sąjungoje. Taigi būčiau atsargus su šiais ambicingais planais“, – sakė vengrų premjeras.

„Zuma press“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas

Pernai Ukrainai buvo oficialiai suteiktas kandidatės į ES statusas. Tikimasi, kad gruodį Europos Vadovų Taryba pradės derybas dėl Kyjivo narystės.

Vengrija, kuriai blokas taiko sankcijų dėl įtariamų teisinės valstybės principų pažeidimų ir korupcijos, ginčijasi su Kyjivu dėl etninių vengrų mažumos Vakarų Ukrainoje teisių.

Nors Vengrija priėmė ukrainiečių pabėgėlių ir pasmerkė Rusijos invaziją, ji – vienintelė iš ES šalių – palaiko glaudžius santykius su Maskva ir pasisako prieš ginklų tiekimą Ukrainai ar ekonominę pagalbą jai.

Penktadienį V.Orbanas sakė, kad ES turės atsakyti į labai ilgus ir sudėtingus klausimus, kol pasieks tašką, kai galės nuspręsti, ar apskritai pradėti derybas.

„Kai rudenį Briuselyje svarstysime Ukrainos ateitį, neišvengsime klausimo, ar galime rimtai galvoti apie tokios šalies narystę“, – kalbėjo jis.

„Ar galime pradėti derybas su šalimi, kurioje vyksta teritorinis karas? Nežinome šios šalies teritorijos dydžio, nes ji vis dar kariauja, ir nežinome, kiek yra jos gyventojų, nes jie bėga. (...) Priimti šalį nežinant jos parametrų būtų beprecedentis dalykas“, – pridūrė Vengrijos lyderis.

Pirmadienį V.Orbanas šalies parlamente pareiškė, kad jo vyriausybė nerems Ukrainos jokiais tarptautiniais klausimais, kol nebus atkurtos vengrų mažumos Vakarų Ukrainoje kalbinės teisės.

Ukrainos ir Čekijos tyrėjų atliktas tyrimas visiškai įrodė Rusijos specialiųjų tarnybų dalyvavimą 2014 m. sprogimuose kariniuose sandėliuose Čekijoje, kuriuose buvo laikomi Ukrainai skirti ginklai, taip pat 2015 m. kariniuose sandėliuose Svatovėje, Luhansko srityje, trumpos spaudos konferencijos metu paskelbė Valstybinio tyrimų biuro patarėja komunikacijos klausimais Tetiana Sapian.

Pasak jos, šiandien sabotažo vykdymu įtariami buvęs Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos viršininkas Igoris Sergunas (vadovavo valdybai iki 2016 m.), buvęs prezidento Vladimiro Putino asmens sargybinis Aleksejus Diuminas, 2013-2015 m. ėjęs Rusijos žvalgybos specialiųjų operacijų pajėgų vado pareigas, Rusijos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų vadas generolas majoras Valerijus Flustikovas ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo 161-ojo specialiųjų pajėgų mokymo centro vadas generolas majoras Andrejus Averjanovas.

T.Sapian pažymėjo, kad A.Averjanovas šiuo metu priklauso V.Putino artimiausiam ratui ir dažnai dalyvauja oficialiuose aukšto lygio susitikimuose.

Be to, taip pat įtariami dar daugiau kaip 25 tiesioginiai sabotažo organizatoriai ir vykdytojai iš Rusijos specialiųjų tarnybų. Tarp jų – visame pasaulyje žinomi Zolbergo šnipų gerbėjai Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Myškinas.

Rumunija perkelia priešlėktuvinę gynybą arčiau savo Dunojaus kaimų, esančių kitoje upės pusėje nuo Ukrainos, kur Rusijos dronai atakavo grūdų infrastruktūrą, ir šioje teritorijoje įrengia daugiau karinių stebėjimo postų ir patrulių, naujienų agentūra „Reuters“ cituoja du aukšto rango gynybos šaltinius.

Teigiama, kad šios priemonės, kartu su keturių papildomų JAV naikintuvų F-16 dislokavimu ir išplėsta neskraidymo zona, rodo, kad Rumunijoje ir platesniame NATO aljanse didėja susirūpinimas, jog karas Ukrainoje gali persimesti į jos teritoriją.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos Izmajilio uostas iš Plauru kaimo Rumunijoje

Praėjusių metų lapkričio mėn. į pietų Lenkiją pataikiusi raketa nusinešė dviejų žmonių gyvybes ir sukėlė trumpą saugumo sumaištį, nors vėliau buvo nustatyta, kad dėl to kalta Ukrainos priešlėktuvinė gynyba. Dabar dėmesio centre atsidūrė Rumunija.

Netrukus po to, kai liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų sandorio, ji ėmė atakuoti Ukrainos uostus ir sandėlius palei Dunojų, akivaizdžiai bandydama uždusinti pagrindinį alternatyvų Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto maršrutą.

Tarp taikinių buvo Ukrainos Izmaijilo ir Reni uostai, esantys anapus Dunojaus, Rumunijos teritorijoje.

Pavieniai incidentai, kai Rumunijoje nukrito dronų dalys, rodo, kad tarp Rusijos ir NATO gali kilti nesusipratimų ar dar blogesnių dalykų, todėl Rumunijos ginkluotosios pajėgos, siekdamos apsaugoti civilius gyventojus, sustiprino saugumą regione, agentūrai aiškino abu šaltiniai.

Mažame Plauru kaimelyje, esančiame vos už kelių šimtų metrų nuo Izmailo, kariuomenė pastatė dvi slėptuves nuo bombų, o platesnio rajono gyventojams mobiliaisiais telefonais siunčiami perspėjimai, kai aptinkami jų kryptimi skriejantys Rusijos dronai.

„AP“/„Scanpix“/Priedangų nuo bombų statybos Rumunijoje

Praėjusį penktadienį Rumunijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad apie 100 JAV karių ir keturi JAV sukurti naikintuvai F-16 „Fighting Falcon“ atvyko į Borčos karinę oro pajėgų bazę, esančią maždaug už 150 km į pietus nuo Izmaijilo.

Nuo rugsėjo vidurio ministerija taip pat išplėtė neskraidymo zoną palei sienos su Ukraina atkarpą iki 30 km Rumunijos viduje ir iki 4 000 m aukščio, kad atgrasytų nuo Rusijos bepiločių orlaivių patekimo į Rumunijos oro erdvę, siekiant pasiekti priešo taikinius.

Nors ir imtasi priemonių ateityje išvengti tokių incidentų pasikartojimo, tiek NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, tiek Rumunijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Constantinas Spinu tvirtino, jog kol kas nėra jokio požymių, kad Rusija taikytųsi į Rumunijos teritoriją.

Praėjusią naktį per Ukrainos pajėgų suduotą smūgį Kursko sričiai Rusijoje Ukrainos saugumo tarnybos bepilotis orlaivis sunaikino oro gynybos sistemą „Kasta“ – ji aptinka oro taikinius itin mažame aukštyje, penktadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba.

„Dėl SBU „medvilnės“ Rusijos priešlėktuvinė gynyba tapo šiek tiek akla“, – sakė šaltiniai naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“.

Teigiama, kad ketvirtadienį ukrainiečių dronas aptiko ir likvidavo Rusijos radarą „Kasta“ netoli Girių kaimo Belovsko rajone, Kursko srityje.

Įdomu tai, kad, pasak Rusijos pusės, įrenginys gali aptikti net orlaivius su „stealth“ technologija, tačiau dėl kažkokių priežasčių jis nepastebėjo drono.

„Šio radaro ypatybė buvo jo gebėjimas aptikti oro taikinius itin mažame aukštyje. Raktinis žodis yra „buvo“!“ – pridūrė šaltiniai.

Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis 15min studijoje įvertino Ukrainos kontrpuolimą – jo teigimu, fronte matyti gerų ženklų.

VIDEO: „Išgarinta visa rusų divizija“: G.Ažubalis paaiškina Ukrainos kontrpuolimą

„Išgarinta visa rusų divizija“: G.Ažubalis paaiškina Ukrainos kontrpuolimą

Visa laida „Kas naujo fronte“ portale ir jutubo paskyroje – 13 val. 

Ketvirtadienio vakarą Vladimiras Putinas susitiko su buvusiu privačios kariuomenės „Wagner“ štabo viršininku Andrejumi Troševu (pravarde Žilas) ir gynybos ministro pavaduotoju Junus-Beku Jevkurovu. Apie susitikimą penktadienio rytą pranešė Kremlius.

Pranešime teigiama, kad jie aptarė „savanorių dalinius“. Iš Kremliaus interneto svetainėje paskelbtos publikacijos atrodo, kad būtent Žilas dabar oficialiai prižiūri pagrindines „Wagner“ operacijas, skelbia nepriklausomas portalas „Agenstvo“.

Kaip patikslino V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, A.Troševas jau dirba Gynybos ministerijoje. Atrodo, kad būtent karinei vadovybei paskirta kontroliuoti „Wagner“ operacijas užsienyje.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Junus-Bekas Jevkurovas ir Andrejus Troševas

JAV Atstovų Rūmai patvirtino 300 mln. dolerių (282,84 ml. eurų) paramą Ukrainai, ketvirtadienį pranešė leidinys „Politico“. 

Ketvirtadienį vakare respublikonams sutelkus savo gretas nedidele persvara buvo priimtas metinis gynybos išlaidų įstatymas, išbraukus iš jo pagalbos Ukrainai eilutę. Pagalba šaliai, kovojančiai su Rusijos invazija, buvo patvirtinta atskiru balsavimu.

826 mlrd. JAV dolerių (778, 74 mlrd. eurų) išlaidų gynybai įstatymo projektas buvo priimtas 218 balsais, prieš jį balsavo 210 Atstovų Rūmų narių. Balsai pasiskirstė beveik tiksliai pagal partinę priklausomybę.

Atskiras įstatymo projektas dėl 300 mln. dolerių pagalbos Kyjivui ketvirtadienį buvo patvirtintas 311 abiejų partijų narių balsais „už“ ir 117 „prieš“.

Ukrainos pajėgų kontrpuolimas

+15

Ukrainos Saugumo tarnybos pareigūnai sulaikė Rusijos agentę, kuri vedė Rusijos karius į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas netoli Bachmuto, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia tarnyba.

„Saugumo tarnyba sulaikė dar vieną Rusijos saugumo agentę, kuri reguliavo Rusijos oro atakas prieš gynybos pajėgų pozicijas Donecko srityje. Tarp pagrindinių priešo taikinių buvo ginkluotųjų pajėgų daliniai, dalyvaujantys kontrpuolimo operacijose Bachmuto rajone“, – sakoma pranešime.

Pasak Ukrainos, nusikaltėlė rusams perdavė 8 Ukrainos karių, judančių fronto linijos link, dislokacijos vietas. Tačiau kampanija buvo demaskuota pradiniame nusikalstamos veiklos etape, o ginkluotųjų pajėgų vadovybė buvo laiku informuota apie galimas grėsmes. Buvo imtasi visapusiškų priemonių Ukrainos gynėjams šioje srityje apsaugoti.

Tyrimo duomenimis, Torecko gyventoją metų pradžioje nuotoliniu būdu užverbavo Rusijos specialiosios tarnybos. Norėdami įtraukti įtariamąją į slaptą bendradarbiavimą, rusai pasitelkė kitą išdaviką iš laikinai okupuotos regiono dalies.

Rusijos agentės draugas buvo okupacinės „FSB departamento DNR“ atstovas. Jo nurodymu, moteris vaikščiojo po miestą ir jo apylinkes ir slapta fiksavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinius objektus. Apie gautą informaciją ji parašė žinutėje, o išsiuntusi žinutę iš karto ją ištrynė iš savo telefono.

Paaiškėjus jos kaltei, jai gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Vakarų šalys planuoja didinti ginklų gamybos apimtis Ukrainoje. Tokia savos karinės pramonės plėtra yra ekonomiškai naudinga karo stovyje esančiai Ukrainai ir pelninga ginklų gamintojams visame pasaulyje, penktadienį ryte paskelbė amerikiečių leidinys "The New York Times“.

Straipsnyje pažymima, kad planai didinti ginklų gamybą Ukrainoje siejami su ketvirtadienį netikėtai įvykusiu NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo ir Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos gynybos ministrų Granto Shappso ir Sebastiano Lecorne'o susitikimu Kyjive.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Aljanso pareigūnai tiki, kad pačios Ukrainos karinės pramonės plėtra yra potencialiai pelninga perspektyva Vakarų ginklų gamintojams, nors ir rizikinga dėl nuolatinių Rusijos raketų ir dronų atakų.

„Ukrainos bendrovėms tai bus svarbi galimybė užmegzti naujus partnerystės ryšius su pramone Aljanse ir už jo ribų... Kuo stipresnė taps Ukraina, tuo arčiau priartėsime prie Rusijos agresijos pabaigos“, – bendroje spaudos konferencijoje ketvirtadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius.

„The New York Times“ atkreipė dėmesį, kad britų ir prancūzų gynybos ministrų bei NATO vadovo vizitai įvyko likus dienai iki tarptautinių karinių rangovų forumo, kurį sušaukė Ukrainos vyriausybė, siekdama pritraukti bendroves plėtoti Ukrainos pramoninius ginklų gamybos ir remonto pajėgumus.

Pasak šalies užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, renginyje dalyvaus 165 bendrovių atstovai iš 26 šalių.

Vakarų šalims šiuo metu gali kilti sunkumų vykdant savo įsipareigojimus Ukrainai tiekti ginklus, ypač artilerijos šaudmenis. Taip yra todėl, kad partneriai savo atsargas išeikvoja greičiau, nei gali jas papildyti.

Gynybos pramonė stengiasi iš naujo apsirūpinti ir rasti pakankamas medžiagų atsargas, kad galėtų padidinti gamybą iki pilno pajėgumo.

Anksčiau JAV kariuomenė pasirašė sutartis su įmonėmis dėl dviejų naujų artilerijos sviedinių gamybos linijų ir dar vienos, skirtos jiems užpildyti sprogmenimis, statybos.

Praėjusią savaitę susitikęs su JAV prezidentu Joe Bidenu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad su JAV pasirašė „ilgalaikį susitarimą“ dėl bendros ginklų gamybos. Tuo pat metu Baltieji rūmai pranešė, kad JAV vadovo administracija artimiausiais mėnesiais surengs konferenciją, kurioje „bus nagrinėjamos bendros įmonės ir bendros gamybos galimybės“.

Kaip ketvirtadienį pažymėjo J.Stoltenbergas, NATO jau pasirašė preliminariąsias sutartis dėl šaudmenų pirkimo už 2,4 mlrd. Taigi taip bloko valstybės papildys savo atsargas, kurių dalį panaudos Ukrainai paremti.

Tą pačią dieną pranešta, kad Vokietijos federalinė antimonopolinė tarnyba suteikė pagrindinei šalies ginklų gamintojai „Rheinmetall“ leidimą steigti bendrą įmonę su Ukraina.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Generalinė konferencija patvirtino rezoliuciją, kuria reikalaujama nedelsiant grąžinti Zaporožės atominę elektrinę į visišką Ukrainos kontrolę, paskelbė Ukrainos energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Pranešama, kad 67-ojoje TATENA Generalinės konferencijos sesijoje 69 šalys pritarė rezoliucijai dėl branduolinės saugos Ukrainoje.

Rezoliuciją pasiūlė Kanada, Suomija ir Kosta Rika.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Joje, be kita ko, Rusijos Federacija raginama nedelsiant išvesti visą karinį ir kitą neleistiną personalą iš Zaporižios atominės elektrinės ir grąžinti elektrinę į Ukrainos kompetentingų institucijų visišką kontrolę pagal galiojančią Ukrainos valstybinės branduolinio reguliavimo inspekcijos išduotą licenciją, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas elektrinės eksploatavimas, o TATENA galėtų įgyvendinti veiksmingas ir efektyvias saugos garantijas pagal Ukrainos susitarimą dėl išsamių saugos garantijų ir papildomą protokolą.

Rusijos pajėgos užėmė Zaporižios AE prasidėjus plataus masto invazijai. Užpuolikai ne tik sutrikdė elektrinės darbą, bet ir naudojosi saugyklomis įrangai laikyti ir darbo jėgai dislokuoti. Per visą okupacijos laikotarpį elektrinė kelis kartus buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo.

Neseniai elektrinėje įvyko dar viena avarija. Kilo pavojus, kad gali būti sustabdytas vienas iš energijos blokų. Be to, Ukrainos pareigūnai ne kartą pranešė apie teroristinio išpuolio elektrinėje pavojų.

Anksčiau energetikos ministras Hermanas Haluščenko pareiškė, kad Rusija gali sudaryti sąlygas, kurios lemtų branduolinį incidentą po to, kai Ukrainos gynėjai deokupuos Zaporižios atominę elektrinę.

Pentagonas kol kas nėra pasirengęs nei patvirtinti, nei paneigti informacijos apie Rusijos Juodosios jūros laivyno vado Viktoro Sokolovo žūtį po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgio okupantų būstinei Sevastopolyje, spaudos konferencijos metu pareiškė JAV gynybos departamento atstovė spaudai Sabrina Singh.

„Šiuo metu neturiu jokio patvirtinimo. Mačiau šiuos pranešimus, bet dabar nieko negaliu patvirtinti“, – pažymėjo ji.

„AP“/„Scanpix“/Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh

Rugsėjo 22 d. Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui buvo smogta raketa. Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado strateginės komunikacijos valdyba patvirtino, kad už atakos slypi Ukrainos kariuomenė. Žiniasklaidos pranešimais, Ukraina išpuoliui panaudojo raketas „Storm Shadow“.

Rugsėjo 25 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgos patikslino Rusijos užpuolikų nuostolius dėl atakos prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą okupuotame Sevastopolyje ir pažymėjo, kad žuvo 34 priešo karininkai, įskaitant Juodosios jūros laivyno vadą Sokolovą. Dar 105 rusai buvo sužeisti.

Kitą dieną, rugsėjo 26 d., Rusijos gynybos ministerija parodė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip Juodosios jūros laivyno vadas tariamai dalyvauja valdybos posėdyje.

Tikėtina, kad pastarosiomis savaitėmis iki kelių šimtų su privačia karine bendrove „Wagner" anksčiau susijusių kovotojų kaip pavieniai asmenys ir nedidelės grupės pradėjo persikėlimą į Ukrainą ir prisijungė prie kovų įvairiuose prorusiškuose daliniuose, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Dar prieš nepavykusį „Wagner“ maištą, birželį pajėgos pasitraukė iš kovinių operacijų Ukrainoje, o vėliau, rugpjūčio 23 d., lėktuvo katastrofoje žuvo „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas ir kiti vyresnieji bendrovės vadovai.

Pasak britų žvalgybos, nors tikslus perkeltų darbuotojų statusas neaiškus, tačiau tikėtina, kad asmenys perėjo į oficialiųjų Rusijos gynybos ministerijos pajėgų dalis ir kitas privačias karines bendroves.

Keliuose pranešimuose teigiama, kad aplink Bachmutą telkiasi „Wagner“ veteranai: gali būti, kad jų patirtis šiame sektoriuje bus ypač paklausi. Daugeliui jų bus gerai pažįstama dabartinė fronto linija ir vietos ukrainiečių taktika, nes praėjusią žiemą jie kovojo toje pačioje vietovėje.

Jungtinių Amerikos Valstijų Karo tyrimų institutas (ISW) naujausioje ataskaitoje pažymėjo, kad keletas Rusijos karinių tinklaraščių autorių teigia, kad jie patys cenzūruoja didžiąją dalį savo pranešimų. Esą taip elgiamasi vykstant akivaizdžiai platesnei Rusijos pranešimų apie taktinę tikrovę tam tikruose fronto sektoriuose savicenzūrai.

Kai kurie ypač kritiškai nusiteikę Rusijos kariniai tinklaraštininkai tvirtino, kad skelbia tik nuo penkių iki 15 proc. gaunamos informacijos. Vienas iš jų pabrėžė, kad tarp Rusijos pajėgų fronte išlieka problemų, susijusių su ryšiais, bepiločiais orlaiviais, padangomis, elektronine karyba, personalo apmokymų ir kitokių, tačiau rusų karinis personalas bando šias problemas sušvelninti ryšiais ir asmeninėmis iniciatyvomis, greičiausiai, pasak karinio tinklaraštininko, todėl, kad Rusijos vadai nuolat nutyli skundus ir ignoruoja pastangas išspręsti problemas.

ISW analitikai atkreipė dėmesį, kad rugsėjo 25 d. vienas Rusijos karinis tinklaraštininkas ištrynė dalį įrašo, kuriame teigė, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo prie Novoprokopivkos (13 km į pietus nuo Orichivo) ir kontroliuoja šiaurės rytinę gyvenvietės dalį. Po korekcijos tinklaraštininkas teigė, kad Ukrainos pajėgos puolė netoli Robotynės (10 km į pietus nuo Orichivo), į šiaurę nuo Novoprokopivkos.

Vėliau tą pačią dieną paskelbta geolokacinė medžiaga rodė, kad Ukrainos pajėgos pažengė 1,5 km į šiaurės rytus nuo Novoprokopivkos. Minėtas informacijos ištrynimas leidžia manyti, kad Rusijos šaltiniai sąmoningai riboja pranešimus apie taktinius veiksmus, ypač tuos, kurių rezultatai nepalankūs Rusijai.

Rusijos karinių tinklaraščių autorių cenzūra ar savicenzūra turės įtakos Karo tyrimų instuto ir platesniam Vakarų gebėjimui nušviesti Rusijos operacijas.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Rugsėjo 28 d. Ukrainos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas netoli Bachmuto ir vakarinėje Zaporižios srityje.
• Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos sumažino vietinių puolamųjų operacijų tempą Kupjansko-Svatovės-Kreminos linijoje.
• Rusijos aviacija vis aktyviau veikia Charkivo, Luhansko ir Chersono srityse ir, matyt, ne taip aktyviai veikia Vakarų Zaporižios srities rajonuose, kur Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimo operacijas.
• Naktį iš rugsėjo 27 d. į 28 d. Rusijos pajėgos surengė keletą bepiločių orlaivių smūgių Ukrainai.
• Rusijos Valstybės Dūma per pirmąjį svarstymą priėmė įstatymo projektą, kuriuo kriminalizuojamas ekstremizmo skatinimas ir pateisinimas, o tai gali paskatinti savicenzūrą Rusijos informacinėje erdvėje.
• Rugsėjo 28 d. susitikime Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pademonstravo paramą Čečėnijos Respublikos vadovui Ramzanui Kadyrovui, tebesitęsiant spekuliacijoms dėl R.Kadyrovo sveikatos būklės ir visuomenės reakcijai į pastarojo meto R.Kadyrovo sūnaus elgesį.
• Rusijos informacinėje erdvėje toliau buvo kritikuojama Armėnijos vadovybė ir apgailestaujama dėl tariamai sumažėjusios Rusijos įtakos Armėnijoje.
• Rusijos šaltiniai teigė, kad Rusijos oro ir kosmoso pajėgos rugsėjo 28 d. gavo naują penktos kartos „stealth“ naikintuvų Su-57 ir ketvirtos kartos oro gynybos naikintuvų Su-35S partiją.
• Rugsėjo 28 d. Ukrainos Mariupolio mero tremtyje patarėjas Petro Andriuščenko pareiškė, kad ukrainiečių partizanai padegė Rusijos karinį objektą okupuotoje Jaltoje, Donecko srityje (21 km į pietvakarius nuo Mariupolio).

Estijos vyriausybė pritarė pasiūlymui dėl naujo, dvyliktojo Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketo, pasiūlydama visiškai uždrausti prekybą su Rusija.

Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pabrėžė, kad Rusijai tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą ir ignoruojant tarptautine teise grindžiamą pasaulio tvarką būtina toliau griežtinti sankcijas Rusijai, stiprinti jų įgyvendinimą bei apsunkinti galimybes jų išvengti.

AFP-Scanpix nuotr.

„Estija nori, kad į ES sankcijų paketą būtų įtrauktas visiškas prekybos embargas Rusijai“, – sakė M.Tsahkna.

Jo žodžiais, tokioje situacijoje, kai Rusijos agresijos tikslas yra panaikinti dabartinę Europos saugumo architektūrą ir taip sukelti grėsmę Estijos ir visos Europos Sąjungos egzistenciniams saugumo interesams, bet kokia prekyba su Rusija yra nepriimtina.

„Atvejui, jei ES lygmeniu nebus pasiekta pakankama parama visiškam prekybos embargui, patvirtinome alternatyvius siūlymus dėl sankcijų griežtinimo“, – sakė Estijos diplomatijos vadovas.

Jis paaiškino, jog šie siūlymai apima prekių, kurioms jau taikomos ES sankcijos, tranzito per Bendriją blokavimą, griežtesnį nei iki šiol Rusijos energetikos eksporto pajamų mažinimą, taip pat nuostatą, kad ES taikys Rusijos aktyvų įšaldymą tol, kol bus atlyginta karo Ukrainoje žala.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praeitą savaitę lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jo antrasis vizitas už Atlanto buvo neatsitiktinis: prasidėjus įtemptai prezidento debatų kampanijai ir sparčiai artėjant JAV prezidento rinkimams, paramos Ukrainai klausimas po truputį tampa kandidatų įrankiu nuo karo pavargusiai ir taip aistringai pagalbos Ukrainai suteikimo nebepalaikančiai visuomenei.

Tradicinėje 15min spaudos apžvalgoje pateikiame, ką apie tai rašo pasaulio žiniasklaida.

JAV perdavė Ukrainai prioritetinių reformų sąrašą, kurių greitas įgyvendinimas Kyjive priklauso nuo to, ar jis ir toliau sulauks paramos iš Vašingtono, atkreipė dėmesį vokiečių leidinys „Deutsche Welle“.

„Sąrašas buvo pateiktas kaip pagrindas konsultacijoms su Ukrainos vyriausybe ir pagrindiniais partneriais, kurios yra mūsų nuolatinės paramos Ukrainai ir jos pastangoms integruotis į Europą – tikslui, kurį Jungtinės Valstijos tvirtai remia“, – skelbė JAV ambasada Kyjive.

„Taip, reformų reikia. Ir Jungtinės Valstijos gali jų reikalauti mainais į Ukrainos biudžeto, humanitarinės pagalbos ir įvairių programų finansavimą. Jie mums labai skaidriai užsimena: „Reformos arba mirtis“, – emocijų neslepė visuomeninio Krymo kanalo televizijos laidų vedėja Larisa Vološina.

Plačiau skaitykite ČIA.

15min koliažas/Spaudos apžvalga

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavedė buvusiam Jevgenijaus Prigožino, rugpjūtį per aviakatastrofą žuvusio privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovo, padėjėjui prižiūrėti savanorių kovotojų dalinius Ukrainoje, teigiama penktadienį paskelbtame Kremliaus pranešime.

„Praėjusiame susitikime kalbėjome apie tai, kad jūs prižiūrėsite savanorių dalinių, galinčių vykdyti įvairias užduotis, pirmiausia, žinoma, specialiosios karinės operacijos zonoje, formavimą“, – sakė V.Putinas Andrejui Troševui, pavartodamas Maskvos terminą savo karui Ukrainoje apibūdinti.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Penktadienio rytą Rusijos pajėgos toliau tęsė Chersono miesto apšaudymą. Per išpuolį buvo sunkiai sužeisti komunalinių paslaugų įmonės darbuotojai.

Teigia, kad Rusijos kariškiai pradėjo šaudyti apie 8.30 val. ryto.

„Ryte okupantai smogė Chersone, buvo sužeisti du komunalinių paslaugų įmonės darbuotojai“, – pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

Per puolimą taip pat apgadinti gyvenamieji namai, automobiliai ir kita civilinė infrastruktūra.

Pasak Chersono srities karinės administracijos vadovo Romano Mročko, sužeistieji yra savivaldybės įmonės „Chersono parkai“ darbuotojai, kurie valė teritoriją.

„Apšaudymas taip pat apgadino šiukšliavežę“, – pridūrė jis.

Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos dar stipriau apšaudo Chersoną. Ketvirtadienį Rusijos kariai apšaudė Chersoną iš artilerijos, žuvo trys moterys.

Pažymėtina, kad Chersono srities karinė administracija taip pat pastebi, kad suintensyvėjo ne tik miesto, bet ir visos srities apšaudymas. Administracija patikslina, kad Rusijos kariuomenė pradėjo naudoti daugiau aviacinių bombų ir raketų, kurios ilgą laiką nebuvo naudojamos.

Sekmadienį Rusijoje prasidės naujas šaukimo į kariuomenę etapas, tačiau, kaip pranešė Rusijos gynybos ministerija, naujieji kariai nebus siunčiami dalyvauti „specialiojoje karinėje operacijoje“ Ukrainoje. 

Kas antrą rudenį į karinę tarnybą šaukiami asmenys, atitinkantys šaukimo reikalavimus. 

Kontradmirolo Vladimiro Cimlianskio vardu išplatintame URM pareiškime pabrėžiama, kad šauktiniai nebus siunčiami į „naujuosius Rusijos Federacijos regionus (okupuotus Donecko, Luhansko, Chersono Zaporižios regionus)... arba dalyvauti specialiosios karinės operacijos užduotyse“. 

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Prieš rudeninį šaukimą į kariuomenę plačiai nuskambėjo skeptiškas požiūris į šį teiginį, pasigirdo nuomonių, kad bent dalis naujausio šaukimo etapo naujokų bus išsiųsti į Ukrainą. 

„Atskirai norėčiau pabrėžti, kad generalinis štabas neplanuoja jokių papildomų mobilizacinių priemonių“, – sakė kontradmirolas.

Rusijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi Kremliumi, pranešė, kad „Wagner“ vadas Andrejus Troševas dabar aktyviai dirba Rusijos gynybos ministerijoje. 

RIA teigė, kad šią žinią jai patvirtino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas netrukus po to, kai prezidentas V.Putinas šį rytą susitiko su „Wagner“ vadu, taip pat su Rusijos gynybos ministro pavaduotoju Junus-Bek Jevkurovu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrejus Troševas

Visi trys aptarė, kaip Ukrainos kare naudojami savanorių koviniai daliniai, nurodė Kremlius. 

Pranešama, kad V.Putinas dar liepos mėn. sakė, kad A.Troševas yra jo pageidaujamas kandidatas pakeisti ankstesnį samdinių vadą Jevgenijų Prigožiną, kuris praėjusį mėnesį žuvo per lėktuvo katastrofą. 

Pasak „Kommersant“, liepą V.Putinas sakė, kad „Wagner“ grupei „vadovaus tas pats asmuo, kuris visą laiką buvo jų tikrasis vadas (turėdamas omenyje J. Troševą)“.

Neaišku, ar susitikime buvo kalbama apie „Wagner“ vadovavimą.

Anksčiau pranešta, kad „Wagner“ kariai grįžo į Ukrainą – visą tekstą rasite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad per pastarąją parą likvidavo 340 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje siekia 277,6 tūkst. žmonių.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 8 tankai, 10 šarvuotųjų transporto priemonių, 34 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, viena priešlėktuvinė raketų sistema, 21 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetas.

Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 34 bepiločius rusų orlaivius.

Pasak pranešimo, Rusija iš viso neteko 4 687 tankų, 8 972 šarvuotų kovos mašinų, 8 836 automobilių ir degalų cisternų, 6 409 artilerijos sistemų, 794 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 536 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 991 bepiločio orlaivio ir 20 laivų.

Ukrainos valdžios institucijos ragina paprastus rusus pasipriešinti priverstiniam vaikų deportavimui į Rusiją ir padėti juos sugrąžinti namo į Ukrainą.

Dėl masinio ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją arba Rusijos okupuotas teritorijas karo metu Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Rusijos vaikų teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos ir prezidento Vladimiro Putino arešto orderius. 

Trečiadienį Ukrainos valstybinė televizija „Laivės TV“, bendradarbiaudama su prezidento vaiko teisių įgaliotine ir Ukrainos policijos vaikų apsaugos komanda, pradėjo kampaniją „Jei žinai, pasakyk“.

Kampanija yra Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patvirtinto plano „Sugrąžinkime vaikus UA“ dalis.

Organizatoriai tikisi susigrąžinti apie 20 000 Ukrainos vaikų, kurie po praėjusių metų invazijos buvo prievarta paimti iš šeimų ir išvežti į Rusiją arba Rusijos okupuotas teritorijas.

Asmenims, nusprendusiems pateikti tokią informaciją per „Laisvės TV“ skaitmenines platformas arba specialų „Telegram“ kanalą, „garantuojamas anonimiškumas“, teigė „Laisvės TV“.

„Didelė auditorija Rusijoje“ seka kanalą, o jo žiūrovų atsiliepimai rodo, kad jie nori padėti, „bet nežino kaip ir bijo būti nubausti“, sakė valstybės įmonės, kuriai priklauso „Laisvės TV“, generalinė direktorė Julija Ostrovska.

Ketvirtadienį Lenkija, atsakydama į Minsko gynybos ministerijos kaltinimus, paneigė, kad jos orlaivis pažeidė Baltarusijos oro erdvę.

Pastaraisiais mėnesiais tarp NATO narės Lenkijos ir Baltarusijos, pagrindinės Rusijos sąjungininkės, padidėjo įtampa, o Varšuva dislokavo daugiau karių prie bendros abiejų šalių sienos, nes saugumo padėtis Europoje tampa vis nestabilesnė.

„Norėtume jus informuoti, kad šiandieninis Baltarusijos pusės pareiškimas apie tariamą lenkų sraigtasparnio sienos kirtimą yra melagingas“, – sakoma Lenkijos ginkluotųjų pajėgų pranešime „X“, anksčiau buvusiame „Twitter“, cituojant patvirtinimą iš skrydžių kontrolės ir radiolokacinės stoties įrašų. 

Anksčiau ketvirtadienį Baltarusijos gynybos ministerija savo „Telegram“ kanale paskelbtame pareiškime teigė, kad Lenkijos orlaiviai „pakartotinai pažeidė valstybinę sieną“ tarp šalių.

Jos teigimu, Baltarusijos pajėgos užfiksavo, kad orlaivis įžengė maždaug kilometrą į Baltarusijos teritoriją.

Savo atsakyme Lenkija teigė, kad bet kokią Baltarusijos pateiktą informaciją „visada reikia vertinti atsargiai ir apdairiai, nes ji dažnai būdavo provokacijos elementas ir dezinformuodavo visuomenę“.

Libijos karinis vadas Khalifas Haftaras, kurio pajėgos dominuoja šalies rytuose, ketvirtadienį Maskvoje surengė derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė jo pajėgos ir Kremlius.

Kh.Haftaras, kuris remia rytinę savo šalies administraciją, konkuruojančią su Jungtinių Tautų remiama vyriausybe Tripolyje, jau seniai puoselėja glaudžius santykius su Maskva ir labai pasikliauja Rusijos samdinių grupės „Wagner“ karine parama.

Jo Libijos arabų ginkluotosios pajėgos savo oficialiame „Facebook“ puslapyje pranešė, kad Kh.Haftaras vedė derybas su V. Putinu ir Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu.

AFP-Scanpix nuotr.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino svečio susitikimą su prezidentu. „Jie aptarė padėtį Libijoje ir visame regione“, – sakė jis komentaruose, kuriuos paskelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Pasak Libijos žiniasklaidos, tai buvo pirmasis abiejų vyrų susitikimas nuo 2019 metų.

Antradienį į Maskvą atvykęs vadas savo vizito metu jau kalbėjosi su gynybos ministro pavaduotoju generolu pulkininku Junus-beku Jevkurovu.

Pastaraisiais metais J.Jevkurovas nuolat lankosi Libijos rytuose. Paskutinį kartą jis tai darė rugsėjo 17 dieną, kai susitiko su Kh.Haftaru, praėjus kelioms dienoms po didžiulio potvynio, nuniokojusio didžiąją dalį pakrantės miesto Dernos ir pražudžiusio tūkstančius žmonių, dar tūkstančiams dingus.

2019 metais nepavykęs Kh.Haftaro puolimas prieš JT remiamos vyriausybės būstinę Tripolyje daug rėmėsi „Wagner“ samdiniais, tačiau jam nepavyko įveikti Turkijos remiamų ginkluotųjų pajėgų.

2020-ųjų spalį sudarius paliaubas bei nutraukus puolimą, „Wagner“ dalį savo personalo perkėlė į Malį ir Ukrainą.

Tačiau nepaisant ne kartą JT Saugumo Tarybos priimtų rezoliucijų, kuriose raginama iš Libijos išvesti visas užsienio karines pajėgas, šimtai „Wagner“ karių tebėra dislokuoti šalies rytuose ir Kh.Haftaro kontroliuojamose pietinėse dykumos teritorijose.

Rusija jau seniai siekia didinti savo įtaką Afrikoje, o ši politika tampa vis aktualesnė po to, kai praėjusių metų vasarį pradėjusi karą Ukrainoje ji buvo apkrauta Europos Sąjungos ir JAV sankcijomis ir vis labiau izoliuota tarptautinėje arenoje.

JAV gynybos departamentas oficialiai patvirtino, kad pagal Ukrainos pilotų mokymo skraidyti naikintuvais F-16 programą pradedamos anglų kalbos pamokos.

„Prasidėjo kelių pilotų anglų kalbos mokymai“, – sakė Pentagono atstovės spaudai pavaduotoja Sabrina Singh. Ji pridūrė, kad kursų trukmė priklausys nuo esamų Ukrainos karių kompetencijų.

S.Singh taip pat pripažino, kad galimas JAV vyriausybės „uždarymas“ spalio 1 d. gali turėti įtakos Ukrainos pilotų kalbos mokymams. Tai susiję su mokymuose dalyvaujančiais civiliais darbuotojais, kurie dėl sustabdyto biudžetinio finansavimo negalės vykdyti savo pareigų.

„Zuma press“/„Scanpix“/Naikintuvas F-16

Rugpjūčio pabaigoje generolas Patrickas Ryderis pareiškė, kad JAV spalio mėn. pradės mokyti ukrainiečių pilotus ir mechanikus dirbti su F-16 lėktuvais Moriso oro pajėgų nacionalinės gvardijos bazėje Arizonoje.

Prieš tai Ukrainos kariškiai turi baigti anglų kalbos mokymus Lacklando oro pajėgų bazėje Teksase.

Rusija penktadienį pareiškė per naktį sunaikinusi 11 Ukrainos dronų, nors vienas bepilotis orlaivis, regiono gubernatoriaus teigimu, numetė sprogmenų ant elektros pastotės ir nutraukė vietinį elektros tiekimą.

„Oro gynybos sistemos sunaikino vienuolika ukrainiečių bepiločių orlaivių, vieną iš jų – virš Kalugos srities teritorijos, o dešimt – virš Kursko srities“, – „Telegram“ platformoje pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Kursko gubernatorius Romanas Starovoitas sakė, kad su Rytų Ukraina besiribojantį regioną masiškai atakavo Ukrainos dronai.

Jis teigė, kad Belajos kaime, esančiame mažiau nei už 25 km nuo sienos su Ukraina, šios šalies dronas numetė du sprogstamuosius užtaisus ant elektros pastotės.

„Vienas iš transformatorių užsidegė. Penkioms gyvenvietėms ir ligoninei buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Į įvykio vietą išskubėjo ugniagesių komandos, – pridūrė R. Starovoitas. – Elektros tiekimas bus atnaujintas, kai tik bus saugu tai padaryti.“

Gubernatorius įspėjo piliečius, kad dėl nukritusių dronų savaiminio susinaikinimo pavojaus draudžiama liesti jų nuolaužas, artintis prie jų ar fotografuoti.

Anksčiau Rusija pranešė ketvirtadienio vakarą sunaikinusi du Ukrainos bepiločius orlaivius virš kaimyninės Belgorodo srities.

Pasak Gynybos ministerijos, pirmajam dronui kelias buvo užkirstas ketvirtadienį apie 17 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Antras dronas buvo numuštas maždaug po keturių valandų.

„Ukrainos bepilotį orlaivį virš Belgorodo srities sunaikino budinčios oro gynybos sistemos“, – „Telegram“ pranešė ministerija.

Belgorodas ir Kurskas, esantys į pietus nuo Maskvos, ribojasi su Rytų Ukraina. Kalugos regionas yra arčiau Rusijos sostinės.

Nuo birželio pradžios, kai Ukraina pradėjo kontrpuolimą, Rusija reguliariai atlaiko dronų atakas, per kurias pavieniais atvejais buvo apgadinti pastatai, taip pat ir Maskvoje. Rusijos pareigūnai sumenkina jų reikšmę.

Ginklai, kuriuos Ukraina gauna kovai su Rusijos agresija, naudojami tinkamai, rugsėjo 28 d. per spaudos konferenciją sakė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris. Nebuvo atvejų, kad ginkluotė patektų į netinkamas rankas.

Nuo 2021 m. sausio JAV investavo daugiau kaip 44,5 mlrd. dolerių į saugumo pagalbą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui užtikrinti. Iš jų daugiau kaip 43,9 mlrd. dolerių nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą.

Naujausias 325 mln. dolerių vertės saugumo pagalbos Ukrainai etapas buvo paskelbtas rugsėjo 21 d. Į šį paketą įėjo 128 mln. dolerių naujų ginklų ir įrangos bei 197 mln. dolerių karinės pagalbos pagal anksčiau patvirtintą sumažinimą.

M.Mileris pabrėžė, kad JAV yra nustačiusios itin svarbias atskaitomybės procedūras, susijusias su Amerikos ginklų ir karinės pagalbos teikimu Ukrainai.

„Turime svarbius atskaitomybės mechanizmus, susijusius su JAV ginklais ir JAV karine pagalba, kurią tiekiame Ukrainai“, – sakė M.Milleris. „Esame įdiegę griežtus priežiūros mechanizmus. Tai taip pat taikoma mūsų teikiamai humanitarinei ir ekonominei pagalbai. Ir šiuo metu nepastebėjome jokio šių ginklų nukreipimo.“

Ketvirtadienį Ukrainos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas netoli Bachmuto ir vakarinėje Zaporižios srityje, naujausioje ataskaitoje pažymėjo Vašingtone įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW).

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Melitopolio (Vakarų Zaporižios sritis) ir Bachmuto kryptimi.

Savanorių batalionai „Audra Osetija“ ir „Alanija“ teigė, kad neįvardyti šaltiniai toliau skleidžia melagingą informaciją apie Ukrainos proveržį Robotynės-Verbovės rajone, galimai turėdami omenyje marginalinio Rusijos milblogerio rugsėjo 22 ir 23 d. teiginius, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo į Verbovę (18 km į pietryčius nuo Orichivo).

ISW negalėjo patvirtinti šio pranešimo ir toliau jo nefiksuos, nesant vizualaus patvirtinimo ar panašių teiginių iš kitų Rusijos šaltinių.

Pranešta, kad pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos sumažino vietinių puolamųjų operacijų tempą Kupjansko-Svatovės-Kreminos linijoje.

Rusijos ir Ukrainos pareigūnai vis dažniau praneša apie mažesnį Rusijos antžeminių atakų skaičių Kupjansko ir Lymano kryptimis, o tai rodo, kad Ukrainos puolamosios operacijos atitraukė Rusijos pajėgas nuo minėtos kovų linijos ir gerokai susilpnino Rusijos puolimo pastangas šioje vietovėje. 

Ankstesniu ISW vertinimu, Rusijos puolamosiomis operacijomis linijoje Kupjanskas-Svatovė-Kremina buvo siekiama pririšti Ukrainos pajėgas prie šios linijos ir atitraukti jas nuo svarbesnių fronto rajonų.

Tačiau Rusijos aviacija vis aktyviau veikia Charkivo, Luhansko ir Chersono srityse ir, matyt, ne taip aktyviai vakarinėje Zaporižios srityje, kur Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimo operacijas. Pastarąją savaitę Rusijos pajėgos vis dažniau vykdo oro antskrydžius prieš taikinius Chersono srities vakariniame (dešiniajame) krante ir prieš užpakalines Ukrainos antžemines komunikacijos linijas Kupjansko kryptimi.