Vakarai sako, kad baigiasi amunicija, kurią galėtų duoti Ukrainai

JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy, kuris anksčiau pritarė pagalbos Ukrainai siuntimui, buvo atstatydintas iš pareigų po istorinio iššūkio, kurį jo vadovavimui metė jo paties partija.

Respublikono atleidimą iš pareigų pirmadienį inicijavo Donaldo Trumpo sąjungininkas Mattas Gaetzas.

„Scanpix“/AP nuotr./Kevinas McCarthy

Tai įvyko po to, kai savaitgalį J.McCarthy priėmė sprendimą bendradarbiauti su demokratais, kad vyriausybė toliau veiktų, o ne rizikuoti jos uždarymu.

Susitarime nebuvo numatyta tolesnė pagalba Ukrainai, tačiau J.McCarthy anksčiau yra pažadėjęs paramą šiai šaliai.

J.Gaetzas taip pat piktai reagavo į užuominas, kad J.McCarthy savaitgalį sudarė "slaptą papildomą susitarimą" su Joe Bidenu, siekdamas apsaugoti būsimą paramą Ukrainai, ir užsiminė, kad tai susiję su jo siekiu nušalinti buvusį Parlamento pirmininką.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas neplanuoja papildomos piliečių mobilizacijos karui prieš Ukrainą, praneša „Ukrinform“, cituodamas „Kommersant“.

Pasak S.Šoigu, Rusijos kariuomenė šiuo metu turi pakankamai karių, kad galėtų vykdyti vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“, kaip Rusijos Federacija vadina plataus masto karą prieš Ukrainą.

Rusijos Federacijos gynybos ministras pareiškė, kad rugsėjį sutartis su kariuomenės departamentu pasirašė daugiau kaip 50 tūkst. žmonių, o nuo metų pradžios sutartis ir savanoriškas formuotes pasirašė daugiau kaip 335 tūkst. žmonių.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Per konferencinį pokalbį su Rusijos Federacijos gynybos ministerijos vadovybe S.Šoigu sakė, kad rudeninė šaukimo į kariuomenę kampanija vyksta pagal planą. „Dar kartą noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad visi šauktiniai, įskaitant ir iš naujųjų regionų (taip Rusijoje vadinamos laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos, – red. past.), nevyks į kovos veiksmų zoną“, – pažadėjo S.Šoigu.

Ukrainoje per Rusijos bepiločio lėktuvo ataką netoli Limano miesto Donecko srityje žuvo savanoris iš Latvijos.

Kaip praneša „Ukrinform“, tai Latvijos televizijai patvirtino keli žuvusio latvio bendražygiai.

Jo pavardė ir šaukinys kol kas neatskleidžiami, o oficialaus patvirtinimo nei iš Ukrainos, nei iš Latvijos valdžios institucijų nėra.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad spalio 3 d. vakare netoli Krymo pusiasalio pakrantės sunaikino ukrainiečių prieštankinę raketą „Neptūnas“, tuo pat metu vadinamasis Sevastopolio „gubernatorius“ Michailas Razvožajevas rašo apie numuštą droną, praneša „Ukrainskaja Pravda“.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija pranešė, kad priešlėktuvinė raketa buvo numušta 20.30 val., tuo pat metu pusiasalyje buvo paskelbtas oro pavojus, kuris truko beveik 50 minučių. 

Vadinamasis Sevastopolio „gubernatorius“ Michailas Razvožajevas pranešė, kad buvo numuštas dronas. Jo nuolaužos, pasak jo, nukrito ant vieno iš gyvenamųjų namų stogo, keliuose butuose išdaužti langai. Gelbėtojai šalina sprogstamuosius objektus.

Baltieji rūmai antradienį perspėjo, kad laikas, kuomet JAV gali finansuoti Ukrainos kovą su Rusijos invazija, artėja prie pabaigos, griežtosios linijos respublikonams Kongrese užblokavus paramą Kyjivui.

„Laikas nėra mūsų draugas. Turime pakankamai finansavimo įgaliojimų, kad dar kurį laiką galėtume patenkinti Ukrainos poreikius mūšio lauke, tačiau mums reikia, kad Kongresas imtųsi veiksmų“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.

„Scanpix“ / RS / MPI / Capital Pictures nuotr./Johnas Kirby

Pasak jo, anksčiau antradienį JAV prezidentas Joe Bidenas  per pokalbį su sąjungininkais teigė, kad yra įsitikinęs, jog ir toliau pavyks sulaukti abiejų partijų ir abiejų Kongreso rūmų paramos, kalbant apie pagalbą ukrainiečiams.

J.Kirby taip pat sakė žurnalistams, kad paramos nutrūkimas „gali lemti“ Ukrainos padėtį mūšio lauke.

Jis sakė, kad remti Ukrainą yra „teisinga“, o pasipriešinimas Vladimiro Putino invazijai gali užkirsti kelią „didesniam konfliktui“, kuriame dalyvautų Amerikos kariai.

Ukrainos kariams nepavyksta pralaužti Rusijos gynybos pozicijų šalies rytuose ir pietuose, teigia Maskva, rašo „Sky News“.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė aukštiems Rusijos pareigūnams, kad bandymai pralaužti gynybą Robotynėje ir Verbovėje, pietrytinėje Zaporižios srityje, „nepavyko“.

Kyjivas teigė, kad šiuose dviejuose fronto kaimuose pasiekė reikšmingų laimėjimų, tačiau pripažino, kad kontrpuolimas vyksta lėtai.

Žiniasklaidos pranešimuose, kuriuose cituojama naujienų agentūra AFP, taip pat teigiama, kad S.Šoigu taip pat tvirtino, jog Rusijos kariai „atrėmė visas atakas Soledaro-Bachmuto kryptimi“ Ukrainos rytinėje Donecko srityje.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paragino pagrindinius savo sąjungininkus koordinuoti paramą Ukrainai, pranešė Baltieji rūmai.

Prezidento administracija nurodė, kad jis kalbėjosi su Kanados, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Lenkijos, Rumunijos, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir NATO vadovais bei Prancūzijos užsienio reikalų ministre.

„Šį rytą prezidentas Bidenas surengė pokalbį su sąjungininkais ir partneriais, kad suderintų mūsų nuolatinę paramą Ukrainai“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime ir priduriama, kad pokalbio detales pateiks vėliau.

Apie taip paskelbta didėjant spaudimui J. Bidenui, nes savaitgalį sudarytame JAV vyriausybės biudžeto susitarime, kuris buvo pasiektas susidūrus su griežtosios linijos respublikonų pasipriešinimu, nenumatyta nauja pagalba Kyjivui. 

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Antradienį Chersonas sulaukė dar vienos rusų atakos, per kurią žuvo mažiausiai vienas žmogus ir 9 buvo sužeisti.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Rusijos kariuomenė kontroliuojamu aviaciniu užtaisu pataikė į gyvenamąjį Chersono priemiesčio rajoną. 

„Dėl priešo smūgio buvo sugriauti 7 namai, civiliai gyventojai įstrigo po griuvėsiais. Gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė du žmones, vienas žmogus buvo be gyvybės ženklų. Po smūgio kilęs gaisras gyvenamajame name ir ūkiniame pastate buvo užgesintas“, – sakoma pranešime.

Vėliau Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko informavo, kad nuo 17.00 val. dėl Rusijos okupacinių pajėgų apšaudymo Chersono miesto teritorinėje bendruomenėje žuvo vienas žmogus – vyras atakos metu buvo savo garaže.

Taip pat buvo sužeisti devyni žmonės – trys 63 metų ir du 49 metų vyrai bei šešios moterys – jauniausiajam 28 metų, vyriausiajam 77 metai.

„Visi nukentėjusieji yra iš Chersono priemiesčių, kuriuos Rusijos kariuomenė šiandien taip pat apšaudė iš aviacijos“, – pažymėjo jis. 

Jungtinė Karalystė ir NATO įspėjo, kad Vakarų karinėms galioms baigiasi amunicija, kurią galėtų duoti Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos atakas, skelbia dienraštis „The Guardian“.

Kalbėdamas Varšuvos saugumo forume, NATO vyriausiasis karinis pareigūnas admirolas Robas Baueris sakė, kad vyriausybės ir gynybos gamintojai dabar turi „padidinti gamybos tempą“.

„Mums reikia didelių apimčių. Ekonomika „tik laiku ir tik tiek, kiek reikia“, kurią kartu sukūrėme per 30 metų liberalioje ekonomikoje, tinka daugeliui dalykų, bet ne ginkluotosioms pajėgoms, kai vyksta karas“,  – BBC cituoja admirolą, kuris pirmininkauja NATO kariniam komitetui.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Robas Baueris

Jis sakė, kad „dabar matomas statinės dugnas“, nes Ukraina kasdien paleidžia tūkstančius sviedinių. Daugelis jų atkeliauja iš NATO.

Rusija rengiasi blokuoti visas VPN paslaugas šalyje. Atitinkamas „Roskomnadzor“ įsakymas įsigalios nuo 2024 m. kovo 1 d., sakė senatorius Artiomas Šeikinas, kurį cituoja naujienų agentūra „Unian“.

„Roskomnadzor“ planuoja blokuoti programėles net tokiose pagrindinėse prekyvietėse kaip „Play Market“ ir „AppStore“. Pasak A.Šeikino, įsakymas bus taikomas ir VPN paslaugoms, suteikiančioms prieigą prie „Instagram“ ir „Facebook“, kurios Rusijoje yra uždraustos.

123RF.com nuotr./VPN

Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad pradėjo pratybas, kurių tikslas – patikrinti šalies ginkluotųjų pajėgų kovinę parengtį, praneša „Reuters“.

„Kariai kuo greičiau išžygiuos į paskirtas vietoves, po to bus vykdomi kovinio parengimo normatyvai“, – teigė ministerija. Ji nenurodė, kada pratybos baigsis.

Manevrai vyks Minsko ir Vitebsko srityse, juose dalyvaus karinė technika ir aviacija.

Karinės pratybos Baltarusijoje, kuri 2022 m. vasario mėn. leido Rusijai pasinaudoti jos teritorija kaip placdarmu įsiveržimui į Ukrainą, periodiškai kelia susirūpinimą dėl saugumo Ukrainoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse.

TASS nuotr./Baltarusijos kariai

Kremliaus propagandistė Margarita Simonian pasiūlė sukelti branduolinį sprogimą Rusijos teritorijoje – virš Sibiro įvykdyti sprogimą, kad būtų išjungta visa radijo elektronika ir palydovai.

Tokia idėja ji pasidalino socialiniuose tinkluose paviešintame vaizdo įraše, komentuodama vis stiprėjančias Ukrainos pajėgas Vakarų ginkluotės sąskaita.

„Jeigu šimtų kilometrų atstumu, mūsų pačių teritorijoje, kur nors virš Sibiro, sukeltume termobranduolinį sprogimą, pavyzdžiui... Branduolinį sprogimą. Tai niekaip nepaveiktų Žemės. Nieko tokio baisaus. Nei branduolinės žiemos, kurios visi bijo, nei monstriškos radiacijos, kuri pražudys visus aplinkinius, o tie, kurie nepražus, per 10 metų mirs nuo onkologinių ligų, – nieko nebus“, – patikino M.Simonian.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie dalyvavimą kituose „rinkimuose“ gali paskelbti per parodos ir forumo „Rusija“ atidarymą lapkričio pradžioje, rašo leidinys „Kommersant“, remdamasis prezidento administracijai artimais šaltiniais.

Minėta paroda vyks nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. ir jos laikas sutaps Rusijos su prezidento rinkimų kampanija. Pasak leidinio, parodoje turėtų būti demonstruojami „svarbiausi Rusijos Federacijos pasiekimai įvairiuose ekonomikos sektoriuose“.

Šiuo požiūriu ji atgaivins sovietinę tradiciją ir bus pirmasis toks renginys po SSRS žlugimo.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad „nežino“, ar įmanoma atnaujinti Maskvos ir Berlyno draugystę.

Bundesvero vadovas, dabartinis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius patvirtino, kad Berlynas suvokia Rusiją kaip „laikiną grėsmę“, kurios reikia bijoti kelerius ateinančius metus.

Būtent taip Rusija yra pozicionuojama dabartinėje Vokietijos nacionalinio saugumo strategijoje. Interviu Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR B.Pistorius patikslino, kad tai nereiškia, jog „tam tikru momentu Rusija taps Vokietijos drauge“.

„Bent kelerius ateinančius metus Rusija kels grėsmę ..... Neleidžiame tuo abejoti“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Borisas Pistorius

Ukraina pagamins arba užsakys 100 naujų aukštos įtampos transformatorių, kurie pakeis praėjusią žiemą Rusijos apšaudymo metu sunaikintus transformatorius.

Apie tai pranešė leidinys „The Economist“.

„Užsakyta 100 naujų aukštos įtampos transformatorių, iš kurių pusė bus pagaminta šalyje, o kita pusė – nupirkta užsienyje. Tačiau išpuoliai prieš Ukrainos gamyklas lėmė, kad iš tikrųjų buvo pagaminta nedaug vietinių transformatorių. Užsienio transformatoriai bus saugomi Lenkijoje ir Rumunijoje, kol jų prireiks“, – rašoma publikacijoje.

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka sakė, kad šalis ruošiasi naujoms galimoms atakoms prieš jos energetikos sistemą, tačiau ji yra daug labiau pažeidžiama nei pernai, nes nebeturi perteklinių pajėgumų, o atsarginės įrangos yra nedaug.

ESO nuotr./ESO į Ukrainą siunčia per 250 galios transformatorių / Asociatyvinė nuotr.

Rusijos valdžia įtraukė buvusį Ukrainos prezidento tarnybos patarėją Oleksijų Arestovyčių į ieškomų asmenų sąrašą, skelbia BBC.

Straipsnis, pagal kurį jis ieškomas, nenurodomas, nors žinoma, kad Rusijoje O.Arestovyčius įtrauktas į ekstremistų ir teroristų registrą.

O.Arestovyčius tapo plačiai žinomas Ukrainoje prasidėjus karui dėl savo kasdien rengiamų brifingų, kuriuose jis pateikdavo pozityvias ir ukrainiečius raminančias naujienas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Oleksijus Arestovičius

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad lankosi fronto zonose šalies rytuose, kur Rusijos kariai spaudžia ukrainiečių pajėgas.

„Šiandien lankome mūsų brigadas, vykdančias kovines užduotis viename iš karščiausių (fronto) rajonų – Kupjanske–Lymane“, – sakoma V.Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.

Ukrainos Vakarų partneriams nuogąstaujant, kad karas su Rusija truks ilgiau nei tikėtasi, totalitariniam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „amžinas karas“ tikriausiai ir yra tikslas, žiniasklaidos grupei CNN sakė britų politologas, istorikas Markas Galeotti, konsultacinės bendrovės „Mayak Intelligence“ vykdomasis direktorius.

Pasak jo, karo Ukrainoje pratęsimas tik suteikia daugiau naudos Rusijai.

„Tai skamba kaip niūri perspektyva, tačiau, žvelgiant iš V.Putino pozicijų, ji turi ir aiškių privalumų“, – pažymėjo M.Galeotti.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Markas Galeotti

Kai Rusijos lyderis savo „specialiąją operaciją“ Ukrainoje lygina su „lemiamu mūšiu dėl Rusijos likimo“, jis iš tiesų suvokia save kaip vyriausiąjį vadą egzistenciniame kare su Vakarais, pabrėžė politologas.

Ekspertas priminė, kaip būtent tokiomis tezėmis Rusijos vadovas buvo pasveikintas per Maskvoje surengtą Pergalės dienos paradą: V.Putinas rusams nepasiūlė jokios konkrečios ateities vizijos ir nesuteikė vilties, kad karas baigsis.

„Viskas, kas buvo išdėstyta, buvo žinia, kad tauta yra įstrigusi egzistencinėje kovoje su priešiškais Vakarais, o realios pabaigos nematyti“, – priminė M.Galeotti.

Tačiau, politologo nuomone, karas Rusijai yra ir katastrofa. Šaltiniai JAV vyriausybėje teigia, kad Rusija kare su Ukraina galėjo netekti 120 tūkst. žmonių, o sužeistųjų tarp Rusijos karių skaičius artėja prie 170-180 tūkst. žmonių. 

Ekonominius randus, kuriuos Rusija patyrė dėl Vakarų sankcijų, teks gydyti ne vienerius metus. Tačiau V.Putino „putinizmo“ koncepcija nesiremia šiais argumentais. Rusijos vadovui svarbiausia išlaikyti savo tautos kontrolę, todėl ilgalaikis karas su Ukraina leidžia jam padidinti represijų mastą. 

„Jam tai yra galimybė. Kadangi amžinas karas tampa „vėlyvojo putinizmo“ organizuojančiu principu, jis pateisina – netgi reikalauja – didesnių represijų, kurių V.Putinui reikia, kad išlaikytų savo tautos kontrolę. Net menkiausias nesutikimas tampa išdavyste, o reikšmingas išteklių perkėlimas į gynybos sektorių tampa būtinybe“, – apibendrino istorikas.

Praėjusį mėnesį Ukrainos gynybos žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas aiškino, kad V.Putino režimas nesugebės vykdyti ilgalaikio karo prieš ukrainiečių tautą.

Pasak jo, rusai fiziškai nepatrauks tokio krūvio, nes Rusijos kariuomenė byra jau dabar. Karo ištempimas ilgesniam laikui tik pagilins šią krizę.

„Nepritariu nuomonei, kad tai bus ilgas karas“, – pareiškė K.Budanovas. 

Europos Komisija ruošiasi leisti Vengrijai skirti 13 milijardų eurų ES lėšų, kurios šiuo metu yra įšaldytos dėl susirūpinimo teisinės valstybės principais, ir taip užsitikrinti Budapešto paramą, kad būtų padidintas bloko biudžetas ir suteikta didelė finansinė pagalba Ukrainai, rašo „Financial Times“.

Nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio įšaldytų lėšų išmokėjimas reikštų Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano, kuris pažadėjo nesutikti su jokiu ES biudžeto padidinimu, kol Vengrijai nebus atkurtos galimybės juo naudotis, pergalę.

Komisija ketina iki lapkričio pabaigos atšaldyti apie 13 mlrd. eurų lėšų, dienraščiui „Financial Times“ sakė trys su diskusijomis supažindinti pareigūnai. Du iš jų teigė, kad lėšų išmokėjimas iš dalies susijęs su siekiu užsitikrinti V.Orbano paramą biudžeto didinimui.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas

Čečėnijos ministro pirmininko pavaduotojo pareigas pradės eiti Ramzano Kadyrovo 24 metų duktė Aišat. Prieš du mėnesius iki šio paskyrimo tokį patį postą gavo jos vyras. Iš viso tarp Čečėnijos vyriausybės vicepremjerų dabar yra penki Ramzano Kadyrovo giminaičiai, skelbia nepriklausomas portalas „Agenstvo“.

Apie savo vyriausiosios dukters paskyrimą į ministro pirmininko pavaduotojo pareigas R.Kadyrovas pranešė savo „Telegram“ kanale. Pranešime rašoma, kad respublikos vadovas pritarė Čečėnijos vyriausybės pirmininko Muslimo Chučijevo pasiūlymui. Iki šiol 24 metų Aišat Kadyrova ėjo respublikos kultūros ministrės pareigas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aišat Kadyrova

JAV kariuomenė yra pasirengusi išsiųsti Ukrainai dalį savo tolimojo nuotolio raketų ATACMS su kasetiniais šaudmenimis, kai šalies prezidentas Joe Bidenas pritars jų perdavimui, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.

„Esame pasirengę veikti greitai“, – sakė jis, pažymėdamas, kad JAV kariuomenė yra pasirengusi tokiam įvykiui.

„AFP“/„Scanpix“/Iššaunama ATACMS raketa

„Bloomberg“ duomenimis, JAV įstatymų leidėjai jau kelis mėnesius ragina J.Bideną siųsti į Ukrainą ATACMS, arba kariuomenės taktinę raketų sistemą. Su šiuo klausimu susipažinę asmenys praėjusį mėnesį teigė, kad prezidentas pagaliau nusileido ir vizito Vašingtone metu Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasakė, kad yra pasirengęs tai padaryti.

Yra kelios šių raketų versijos, įskaitant kasetinius šaudmenis ir įprastines kovines galvutes. ATACMS kasetinių šaudmenų veikimo nuotolis yra 25-300 km. Raketos neša nuo 300 iki 950 kasetinių šaudmenų.

Kariuomenės sekretoriaus padėjėjas įsigijimo reikalams Dougas Bushas sakė, kad jau nustatyta, kokias raketas siųs JAV.

ATACMS gali būti paleidžiamos iš tų pačių paleidimo įrenginių, kuriuos Ukraina jau naudoja GPS valdomoms raketoms paleisti po šešias raketas. Skirtumas tik tas, kad iš tos pačios paleidimo sistemos paleidžiama po vieną ATACMS salvę.

Pakeitimai, kurių reikia norint pertvarkyti paleidimo įrenginį, „nėra dideli, keletas kabelių, programinė įranga – tai nėra reikšminga“, – pažymėjo D.Bushas.

„Esame pasiruošę, kai ir jei prezidentas nuspręs tai padaryti“, – pridūrė jis.

Metų pradžioje Armėnija nusprendė ratifikuoti Romos statutą. Antradienį šalies parlamentas priėmė atitinkamą sprendimą, pranešė valstybinė agentūra „Armenpress“.

Parlamentas pritarė Romos statuto ratifikavimui 60 balsų „už“. Nė vienas parlamento narys nesusilaikė. Prieš ratifikavimą balsavo 22 deputatai iš opozicinių frakcijų „Hayastan“ ir „Patov Unem“.

Visos statutą pasirašiusios šalys privalo laikytis Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimo, kuriuo buvo išduotas neterminuotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderis.

Armėnija nepranešė apie savo ketinimą po ratifikavimo vykdyti teismo sprendimą ir suimti V.Putiną, jei jis pasirodys Armėnijos teritorijoje.

Be to, balandžio mėnesį Armėnijos parlamento pirmininko pavaduotojas Hakobas Aršakianas pareiškė, kad šalis išgirdo Rusijos Federacijos nuogąstavimus ir gali užtikrinti, kad Romos statuto ratifikavimas nepakenks Armėnijos ir Rusijos santykiams.

Ukrainos pajėgoms pavyko pasiekti Rusijos laivyno Juodojoje jūroje funkcinį pralaimėjimą, pareiškė Jungtinės Karalystės jaunesnysis gynybos sekretorius Jamesas Hippey Varšuvos saugumo forume sakytoje kalboje, pranešė naujienų portalas „Ukrainska pravda“.

„Taip, Ukrainos pažanga lėta, bet niekas negali sakyti, kad jos nėra. Galima nurodyti Charkivo proveržį kaip sėkmės pavyzdį. Bet pažiūrėkite, ką Ukraina padarė dabar Juodojoje jūroje! Ukraina sudavė funkcinį smūgį Rusijos Juodosios jūros laivynui“.

„AP“/„Scanpix“/Laivai Juodojoje jūroje

Komentuodamas Ukrainos kontrpuolimą sausumoje, J.Hippey sakė, kad „kiekvienas centimetras yra svarbus“.

Anksčiau Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė, kad po kelių sėkmingų Ukrainos smūgių Rusijos Juodosios jūros laivynas greičiausiai nebegalės kontroliuoti akvatorijos kaip anksčiau, o jo laivai uostuose bus mažiau saugūs.

Londonas taip pat atkreipė dėmesį į didėjantį Rusijos Juodosios jūros laivyno aviacijos vaidmenį kontroliuojant ir veikiant Juodojoje jūroje.

Ukrainos sostinės policija aiškinasi, kokiomis aplinkybėmis ginkluotojų pajėgų karys Kyjivo centre nužudė du kolegas, nusikaltėlis sulaikytas.

Apie tai praneša naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“ su nuoroda į sostinės vyriausiąjį policijos departamentą.

„Kyjivo policija tiria aplinkybes nužudymo, kuomet karys nužudė kartu tarnaujančius kolegas. Šaulys sulaikytas. Byla iškelta pagal 115 str. 115 dalį. 2 dalį (tyčinis nužudymas)“.

Departamentas patikslino, kad incidentas įvyko naktį iš sekmadienio į pirmadienį Lavrskaja gatvėje Kyjivo centre.

Plačiau skaitykite ČIA.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Varšuva ir Kyjivas antradienį paskelbė, kad susitarė paspartinti Ukrainos grūdų eksporto tranzitą per Lenkiją į trečiąsias šalis – tai pirmas žingsnis sprendžiant jų konfliktą dėl grūdų.

„Nuo rytojaus grūdai, vežami (į pasaulio rinkas) tranzitu per Lietuvą, bus tikrinami Lietuvos uoste, o ne Lenkijos ir Ukrainos pasienyje“, – žurnalistams sakė Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas, pavadinęs tai svarbiu klausimu.

Ukrainos eksportuojami grūdai turėtų būti tranzitu gabenami per Europos Sąjungą, visų pirma į Afriką ir Artimuosius Rytus, nes tradiciniai Juodosios jūros keliai dėl Rusijos invazijos yra blokuoti.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Ukrainos grūdai

Tokijas antradienį pasmerkė netikėtą Japonijos įstatymų leidėjo, susitikusio su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju, vizitą į Maskvą.

Muneo Suzuki kelionė – pirmas žinomas Japonijos įstatymų leidėjo vizitas nuo praėjusių metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą – įvyko po to, kai Japonija prisijungė prie Vakarų sąjungininkių, įvedusių sankcijas Maskvai.

„Šį kartą Suzuki neinformavo vyriausybės apie vizitą į Rusiją nei prieš, nei po jo“, – sakė Japonijos vyriausybės atstovas Hirokazu Matsuno.

„Įspėjame (...) atšaukti keliones į Rusiją ir raginame visus piliečius susilaikyti nuo kelionių į Rusiją, nesvarbu, kokiu tikslu“, – žurnalistams teigė H.Matsuno. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad M.Suzuki pirmadienį susitiko su užsienio reikalų ministro pavaduotoju Andrejumi Rudenka.

AFP-Scanpix nuotr./Muneo Suzuki

Rusijos žiniasklaida išsiaiškino daugiau detalių apie Maskvos srityje esančiame Čkalovskio aerodrome įvykusius sprogimus, kurių metu buvo apgadintas lėktuvas ir sraigtasparnis, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Incidentas įvyko naktį iš rugsėjo 19 į 20 d. Tada, kaip paaiškėjo, buvo susprogdintas transporto lėktuvas An-148 ir atakos sraigtasparnis Mi-28.

„Kaip paaiškėjo, bepiločiai orlaiviai su tuo, kas įvyko, neturi nieko bendra. Vietos gyventojas, aerodromo darbuotojas, sugebėjo į aerodromą slapta įnešti savadarbius sprogstamuosius užtaisus ir susprogdinti kelis karinius orlaivius.

Dėl sprogdinimų buvo sulaikytas 65 metų orlaivių technikas. Per apklausas iš jo buvo reikalaujama prisipažinti, kad jis veikė taip, tarsi būtų užverbuotas Ukrainos saugumo tarnybų“, – pranešė susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „VČK-OGPU“. 

Tačiau orlaivių technikas kategoriškai tvirtina, kad šio žingsnio ėmėsi protestuodamas prieš karą Ukrainoje.

Pasak jo artimųjų, dabar lėktuvų techniką bandoma paversti „nenormaliu“. Jis nusiųstas psichiatrinei ekspertizei, kuria siekiama nustatyti tam tikrus jo nukrypimus.

Rugsėjo 20 d. Ukrainos žvalgyba pranešė, kad šiame aerodrome diversantai susprogdino du orlaivius AN-148 ir IL-20 bei vieną sraigtasparnį Mi-28N. Incidentas įvyko rugsėjo 18 d., o rusai uoliai stengėsi apriboti šios informacijos sklaidą internete.

Remiantis žvalgybos pranešimais, Čkalovskio aerodrome bazuojasi Rusijos vyriausybiniai ir šnipinėjimo lėktuvai. Susprogdintas sraigtasparnis buvo naudojamas atakos dronams numušinėti, dabar jo uodegos dalis yra pažeista.

Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad netoli Mykolajivo atskleidė vieną iš daugybės rusų agentų. Tai – nemaža pergalė, nes tinklą sudaro net 13 informatorių.

„Ukrainos saugumo tarnyba įvykdė plataus masto specialiąją operaciją Mykolajivo srityje, kurios metu neutralizavo dar vieną Rusijos agentų tinklą. Jį sudarė 13 vietos gyventojų, dirbusių Rusijos saugumo tarnybai“, – sakoma pranešime.

Teigiama, kad nusikaltėliai rinko žvalgybinę informaciją apie Gynybos pajėgų buvimo vietas ir judėjimą pietiniame regione, koregavo Rusijos oro atakas prieš regiono centro gyvenamąją ir socialinę infrastruktūrą,
„Rusijos informatoriai per „ryšininką“ Rusijos saugumo struktūrose perduodavo Ukrainos objektų koordinates.

„Paaiškėjo, kad tarp jų yra ir prokremliškas tinklaraštininkas Sergejus Lebedevas, geriau žinomas „Shaggy“ slapyvardžiu“, – pridūrė Ukrainos pareigūnai.

Šių metų birželį Ukrainos saugumas demaskavo S.Lebedevą dėl žvalgybinės ir ardomosios veiklos prieš Ukrainą ir pranešė jam apie įtarimus dėl valstybės išdavystės ir karo įstatymų bei papročių pažeidimo.

Nustatyta, kad, Rusijos tarnybų nurodymu, jis nuotoliniu būdu sukūrė savo agentūrą Mykolajivo srityje.

„Ją sudarė 13 vietinių, jo „Telegram“ kanalo abonentų. Būtent per šį interneto šaltinį įtariamasis verbavo savo agentus, o vėliau iš jų gaudavo žvalgybinę informaciją“, – pridūrė agentūra.

Atlikę operatyvinius veiksmus, SBU pareigūnai nustatė visus Rusijos agentų tinklo „Lokhmatyi“ narius ir sulaikė juos įvairiose vietose.

Būtent šio tinklo agentų paskatinti Rusijos kariai 2022 m. rudenį iš priešlėktuvinės raketų sistemos S-300 apšaudė daugiaaukštį pastatą Mykolajive. Per apšaudymą žuvo 7 civiliai gyventojai, įskaitant nepilnametį vaiką.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, naudodamasis šnipų tinklu ir naujomis technologijomis, sieks nutraukti Vakarų paramą Ukrainai. Tam jis panaudos Rusijos propagandą, rems prorusiškas partijas ir populiarins sąmokslo teorijas. Tokią nuomonę išsakė JAV pareigūnai, su kuriais kalbėjosi JAV dienraščio „The New York Times“ (NYT) žurnalistai. Laikraštis tai vadina nauju Rusijos prezidento tikslu.

V.Putinas mano, kad gali paveikti Amerikos ir Europos politiką taip, kad susilpnėtų karinė parama Ukrainai, o tai leistų Rusijai atgauti pranašumą kare, laikraščiui sakė NYT pašnekovai.

Pareigūnai teigė, kad Maskva tikriausiai ketina remti prorusiškus kandidatus Europoje. Be to, Kremlius gali bandyti daryti įtaką ne tik nacionaliniams, bet ir kitais metais vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, sakė laikraščio pašnekovai.

Be to, pasak pareigūnų, panašu, kad Rusijos prezidentas atidžiai stebi Jungtinėse Valstijose vykstančius ginčus dėl paramos Ukrainai. Rusija jau vykdo informacines operacijas, kuriomis siekiama sumenkinti dabartinę JAV ir NATO politiką, ir, tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais prieš JAV prezidento rinkimus jas suintensyvins.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Europos Sąjunga dar kartą patvirtino savo ilgalaikę paramą Ukrainai pirmadienį, kai Kyjive susitiko Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai.

Šis susitikimas įvyko didėjant ES narių nesutarimams dėl paramos Ukrainai, o Kyjivui tęsiant kontrpuolimą. 

Be to, didėja susirūpinimas dėl JAV paramos Ukrainai, nes savaitgalį sudarytame vyriausybės biudžeto susitarime, kuris buvo pasiektas susidūrus su griežtosios linijos respublikonų pasipriešinimu, nenumatyta nauja pagalba Kyjivui. 

Pirmadienį Baltieji rūmai atmetė Kremliaus teiginius, kad Vakarai pavargo teikti pagalbą Ukrainai.

„Jei [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas mano, kad gali mus pralenkti, jis klysta“, – teigė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Plačiau skaitykite ČIA.

AP-Scanpix nuotr./ ES užsienio reikalų ministrų susitikimas Kyjive

Per Rusijos karą prieš Ukrainą jau žuvo 3 proc. Murmansko srities Lovozero kaimo vyrų. Tai daug čia gyvenantiems samiams – vietinei tolimosios Šiaurės mažumai.

Lovozero kaimas yra Lovozero rajono administracinis centras Murmansko srityje, tačiau jame nėra nei poliklinikos, nei degalinės.

Sovietmečiu Lovozero regionas buvo pasirinktas kaip samių gyvenimo vieta. Sovietų valdžia bandė priversti samius nutraukti klajoklišką gyvenimo būdą – samiai tradiciškai migruodavo su savo Šiaurės elnių bandomis.

Visi Rusijos šiaurėje gyvenę samiai – apie 2000 žmonių – buvo priversti persikelti į Lovozero rajoną.

Rugpjūčio pabaigoje Lovozere palaidotas Ukrainoje žuvęs 43 metų Jevgenijus Stanovojus. Jis jau seniai negyveno kaime, nes buvo persikėlęs į Murmanską. Lovozere beveik neliko ir jo giminaičių – čia gyvena tik jo patėvis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Po mobilizacijos paskelbimo

Pirmadienio vakarą Rusijos Rostovo prie Dono mieste esančiame sandėlyje kilo didelis gaisras.

Pasak propagandinės Rusijos žiniasklaidos, atviroje sandėlio teritorijoje esą užsidegė padėklai. Gaisrą užgesino daugiau kaip penkiasdešimt gelbėtojų.

Tačiau vietos pasipriešinimo judėjimai socialiniuose tinkluose nurodė, kad degė ne padėklai, o karinės uniformos. Ir jų buvo sunaikinta nemažai.

Pogrindinis susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas "Skrepach" pranešė, kad incidentas įvyko netoli prekybos ir pramogų centro „Megamag“.

„Rostovas prie Dono. Degs viskas, kas buvo paruošta karui. Pramonės zonoje kairiajame krante netoli „Megamag“, Šosejnos gatvėje, sunaikintos uniformų atsargos. Bus tęsiama!“ – rašoma pranešime.

Pastaraisiais mėnesiais įvairiuose Rusijos regionuose beveik kasdien girdimi sprogimai, o vietos valdžios institucijos ir pareigūnai kalba apie įvairius „dronų reidus“.

Ukrainos rytuose esančiame Charkivo didmiestyje bus pastatyta pirmoji šalyje visiškai požeminė mokykla, kad mokiniai būtų apsaugoti nuo dažnų Rusijos bombų ir raketų atakų, pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.

„Tokia slėptuvė leis tūkstančiams Charkivo vaikų tęsti saugų mokymąsi akis į akį net ir raketų grėsmės metu“, – rašė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Nors daugelis mokyklų fronto regionuose per visą karą buvo priverstos mokyti internetu, Charkivas prieš rugsėjo 1 d. prasidėjusius mokslo metus savo metro stotyse suorganizavo apie 60 atskirų klasių, kuriose galės mokytis daugiau kaip 1 000 vaikų.

Dalis miesto yra mažiau nei už 35 km nuo Rusijos sienos ir beveik kasdien patiria Rusijos raketų ir raketų atakas, kurios gali smogti anksčiau, nei gyventojai spėja pasiekti slėptuves.

VIDEO: Charkivo moksleiviai rugsėjo 1-ąją sutiks po žeme: metro stotyse įrengta 60 klasių

Charkivo moksleiviai rugsėjo 1-ąją sutiks po žeme: metro stotyse įrengta 60 klasių

Po netikėto Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo Ukrainos sostinėje pirmadienį Kyjivui buvo pasakyta, kad „visiškai įmanoma“, jog derybos dėl narystės ES gali prasidėti dar šiais metais, Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį cituoja britų leidinys „The Guardian“.

„Mūsų pagrindinis integracijos tikslas – šiais metais priimti sprendimą pradėti derybas dėl narystės, – sakė šalies vadovas savo naktiniame kreipimesi. – Ir šiandien susitikimuose ir derybose dar kartą išgirdau, kad tai visiškai įmanoma“.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Prezidentas pažymėjo, kad Ukrainos prisijungimas prie bloko yra „tik laiko klausimas“ ir kad ji „neabejotinai atliks“ savo dalį būtinų įsipareigojimų.

„Mūsų šalis yra lyderė, sauganti pačius pamatus, ant kurių laikosi Europos vienybė. Šiuolaikinės Europos, kuri vertina žmogaus laisvę ir tautų lygybę, vienybė vertina tarptautinę teisę“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jo teigimu, derybose taip pat buvo aptarti Rusijos mėginimai apeiti tarptautines sankcijas, Juodosios jūros saugumas, Ukrainos uostų veikla ir Ukrainos priešlėktuvinės gynybos stiprinimas.

V.Zelenskis atkreipė dėmesį, kad Italija įsipareigojo atstatyti Odesos katedrą, kuri liepos mėn. buvo sugriauta per Rusijos raketų smūgį.

Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė, kad praėjusią naktį sunaikinti 29 rusų paleisti dronai ir viena sparnuotoji raketa.

Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, naktį į antradienį rusų pajėgos iš okupuoto Krymo teritorijos paleido 31 atakos droną „Shahed“ bei vieną sparnuotąją rajetą „Iskander-K“.

29 dronus ir raketą Mykolajivo ir Dnipropetrovsko srityse pavyko numušti, sakoma pranešime.

AP-Scanpix nuotr./ Asociatyvi nuotr.

Rusijos valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro atlikta nauja apklausa rodo, kad valdžios institucijos sėkmingai naudojasi „užsienio agento“ įvardijimu kaip priemone manipuliuoti viešąja nuomone, siekdamos palaikyti valstybės antivakarietiškus ir provakarietiškus naratyvus.

2023 m. rugsėjo 26 d. nuomonės tyrimų centras paskelbė apklausos apie rusų požiūrį į asmenis ir organizacijas, užregistruotus kaip „užsienio agentai“, rezultatus.

Duomenys rodo, kad 61 proc. apklaustųjų teigė, jog „užsienio agentus“ laiko „išdavikais“, kurie „skleidžia melą“ apie Rusiją.

Rusija išplėtė užsienio agentų įstatymus po to, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Šios priemonės labai susiaurina informacinę erdvę Rusijoje, todėl tampa vis sunkiau išsakyti bet kokį požiūrį, įskaitant ir nesutikimą su karu, kuris nukrypsta nuo oficialios linijos.

Rusijos Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė, jog Ukraina antradienį kasetiniais šaudmenimis apšaudė Rusijos kaimą netoli Ukrainos sienos ir apgadino kelis namus, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Preliminariais duomenimis, apšaudant Klimovo kaimą aukų nebuvo, pažymėjo gubernatorius.

Agentūrai „Reuters“ nepavyko nepriklausomai patikrinti gubernatoriaus pareiškimo, kurį jis padarė nepateikdamas vaizdinių įrodymų. Ukraina iš karto jokių komentarų nepateikė.

Ukraina gavo kasetinių šaudmenų iš Jungtinių Valstijų, tačiau įsipareigojo juos naudoti tik priešo karių susitelkimui išsklaidyti.

Rusijos pareigūnai Brianske ir kituose su Ukraina besiribojančiuose regionuose ne kartą kaltino Kyjivą dėl beatodairiško apšaudymo.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per paskutinę parą likvidavo 360 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 279,4 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 15 tankų, 8 šarvuotosios kovos mašinos, 40 artilerijos sistemų, 23 automobilių technikos, autocisternų, degalų talpų vienetai, 5 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 20 rusų bepiločių orlaivių.

Praėjusią naktį virš Odesos ir Nikolajevo sričių Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės, atremdamos dar vieną Rusijos oro puolimą, numušė 17 bepiločių orlaivių „Shahed“, skelbia Nikolajevo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

„Spalio 3 d. naktį oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 16 atakos bepiločių orlaivių „Shahed-136/131“ Mykolajivo srityje“, – sakė pareigūnas.

Dar vieną Irano gamybos droną sunaikino Ukrainos karinių jūrų pajėgų dalinys virš Odesos srities.

„Odesos srityje per naktinę okupantų ataką Ukrainos karinis jūrų laivynas numušė bepilotį orlaivį „Shahed-136“, – pažymėjo kariškis.

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos virš Ukrainos surengė dar ne vieną oro antskrydį. Dnipro srities karinės administracijos vadovas Sergejus Lysakas ryte pranešė, kad oro gynybos pajėgos virš regiono numušė 13 bepiločių orlaivių kamikadzių ir vieną sparnuotąją raketą.

Naktį rusai raketomis ir bepiločiais lėktuvais atakavo Dniepropetrovsko sritį, buvo numušta 13 bepiločių lėktuvų ir sparnuotoji raketa, tačiau pataikyta ir į Pavlohradą.

„Naktį priešas į Dniepropetrovsko sritį pasiuntė bepiločius lėktuvus „Shahed“ ir sparnuotąją raketą. Mūsų karinės oro pajėgos numušė vieną raketą ir 13 priešo bepiločių orlaivių. Deja, pataikyta ir į Pavlohrado įmonės teritoriją. Buvo apgadinti du gamybiniai pastatai“.

Dėl krintančių nuolaužų Dniepro mieste užsidegė privati įmonė, garažas ir automobilis. Gelbėtojai greitai užgesino gaisrą.

Taip pat naktį priešas apšaudė Nikopolio sritį. Dėl to buvo apgadinti 2 privatūs namai ir ūkinis pastatas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė Rusijos atakas 5 kryptimis, per dieną įvyko 35 susirėmimai, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Per pastarąją parą įvyko 35 koviniai susirėmimai. Iš viso priešas sudavė 8 raketinius ir 47 oro smūgius, atliko 27 MLRS atakas tiek į mūsų karių pozicijas, tiek į civilinius mūsų valstybės objektus“, – rašoma pranešime.

Teigiama, kad Chersono srityje rusai nužudė civilę, kuri pasipriešino apiplėšimui. Apie tai pranešė „Ukrainska Pravda“.

Data, kuomet buvo nužudyta moteris, neskelbiama.

Pasak jų, Nacionalinio pasipriešinimo centras teigė, kad dėl sėkmingų gynybos pajėgų veiksmų tarp okupantų kyla panika. Dėl to užfiksuojama vis daugiau plėšikavimo ir automobilių vagysčių atvejų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Mariupolyje

Antradienio naktį pranešta apie pavojaus signalus Mykolajivo, Chersono, Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Donecko srityse. 

Vėliau pranešta, kad per Nikolajevo sritį šiaurės rytų kryptimi judėjo „Shahed“ bepiločiai lėktuvai.

Rusų gynybos pajėgos teigė, kad buvo numuštas bepilotis orlaivis virš Briansko srities.