Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Rusijos karo analitikas Jurijus Fiodorovas pažymėjo, kad Leningrado karinės apygardos atkūrimas rodo, jog Rusija ruošiasi galimiems konfliktams su Baltijos šalimis ir NATO, jį cituoja naujausios Karo tyrimų instituto apžvalgos analitikai.
- Rusijos pajėgos perdavė „Hamas“ grupuotei ginklus, užgrobtus per kovas Ukrainoje ir šiuo metu rengia plataus masto Ukrainos diskreditavimo Artimuosiuose Rytuose kampaniją, paskelbė Ukrainos gynybos žvalgyba.
- Amerikos strateginių ir tarptautinių studijų centro projektas „Beyond Parallel“ po rugsėjį įvykusio Šiaurės Korėjos ir Rusijos vadovų susitikimo užfiksavo staigų krovinių vežimo tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos augimą.
- Jungtinės Karalystės gynybos ministerija karo apžvalgoje pažymėjo, kad karas Ukrainoje tik sustiprino Rusijos ir Irano bendradarbiavimą visose srityse.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Šaltiniai: laikinai okupuotame Kryme smarkiai auga antirusiškos nuotaikos
17:11
Ukrainos Kryme, kurį laikinai kontroliuoja Rusijos pajėgos, smarkiai sumažėjo vietos gyventojų parama okupacinei „valdžiai“ ir išaugo antirusiškos nuotaikos, skelbia Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras.
Teigiama, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos užsakymu atliktų sociologinių apklausų okupuotame Ukrainos pusiasalyje nuviliantys rezultatai sukėlė vietos gubernatoriaus Sergejaus Aksionovo nepasitenkinimą.
Tuo pat metu vadinamasis Krymo okupacinės administracijos vadovas išsiuntė į Maskvą savo „analitinę“ ataskaitą apie antirusiškų nuotaikų augimo priežastis, rašoma Nacionalinio pasipriešinimo centro pranešime.
Pasak S.Aksionovo, pagrindinė tokios situacijos Kryme priežastis – blogėjanti ekonominė padėtis. Visų pirma, dėl Vakarų šalių įvestų sankcijų išaugo būtiniausių prekių kainos ir kainos vaistinėse.
„Tačiau iš tikrųjų pagrindinė problema yra pusiasalio išteklių perorientavimas kariniams Rusijos ginkluotųjų pajėgų poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, tam tikrų rūšių vaistų trūksta dėl to, kad medicininė pagalba pirmiausia teikiama sužeistiems rusams ligoninėse“, – pažymėjo Nacionalinio pasipriešinimo centro atstovai.
Be to, Kryme labai trūksta darbo jėgos dėl vyriškos lyties gyventojų mobilizacijos. Pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje darbo jėgos trūksta 77 proc.
Taip pat pažymima, kad neseniai atsistatydino Krymo „energetikos ir kuro ministras“ Igoris Korinas, kurį S.Aksionovas kaltino dėl kuro kainų ir dėl to būtiniausių prekių kainų augimo.
Anksčiau buvo pranešta, kad Kryme okupantai persekioja vietinius gyventojus, kurie yra nusistatę prieš jų režimą. Tam Rusijos Federacija „teisėsaugos pareigūnams“ suteikia visus įgaliojimus.
Oro pajėgos: Rusija atakuoja Ukrainą bepiločiais orlaiviais
00:03
Šį vakarą Rusija į Ukrainą paleido kelias bepiločių orlaivių serijas, kurių grupė nusitaikė į Odesos ir Nikolajevo sritis, spalio 9 d. „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Dronai buvo paleisti iš Juodosios jūros ir gali keisti kryptį, apie 22.15 val. vietos laiku perspėjo karinės oro pajėgos.
Po valandos oro pajėgos pranešė, kad kita bepiločių orlaivių grupė nukreipta Dniepropetrovsko srities link.
Spalio 8 d. Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas pareiškė, kad artimiausiais rudens ir žiemos mėnesiais Rusija prieš Ukrainą tikriausiai paleis rekordinį skaičių dronų kamikadzių „Shahed“.
Pareigūnas nurodė, kad vien rugsėjo mėnesį Rusijos pajėgos į atakas prieš Ukrainą paleido daugiau kaip 500 bepiločių orlaivių „Shahed“.
Ukrainos pareigūnai įspėjo, kad artimiausiais mėnesiais Rusija tikriausiai suintensyvins atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, siekdama paralyžiuoti šalies elektros energijos tinklus.
Tokią strategiją Maskva bandė taikyti 2022-2023 m. rudenį ir žiemą, dėl to visoje šalyje dažnai nutrūkdavo elektros energijos tiekimas ir trūko šildymo.
JAV kariuomenės pareigūnas teigia, kad Izraelio ir Ukrainos poreikiams tenkinti reikia daugiau lėšų
22:15
JAV kariuomenės pareigūnas teigia, kad reikės daugiau lėšų, kad vienu metu būtų galima patenkinti ir Izraelio, ir Ukrainos poreikius.
Kariuomenės sekretorė Christine Wormuth sakė, kad Kongresas turės patvirtinti papildomą finansavimą, kad Pentagono amunicijos gamybos ir įsigijimo planai galėtų patenkinti abiejų šalių poreikius.
„Vienas dalykas, kuris yra tikrai svarbus, ypač kalbant apie šaudmenis ir mūsų gebėjimą vienu metu remti ir izraeliečius, ir ukrainiečius, yra papildomas Kongreso finansavimas, kad galėtume padidinti savo pajėgumus, t. y. išplėsti gamybą ir apmokėti už pačius šaudmenis“, – sakė ji žurnalistams kariuomenės renginyje.
„Mums reikia papildomos Kongreso paramos. Todėl tikiuosi, kad netrukus sulauksime tokios paramos.“
Karinė žvalgyba: Ukraina buvo atsakinga už raketų smūgį Rusijos okupuotame Kryme
21:46
Spalio 7 d. Ukraina buvo atsakinga už raketų smūgį Rusijos okupuotame Kryme, spalio 9 d. tiesioginiame televizijos eteryje pareiškė karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
Per smūgį buvo smogta Rusijos kariniam taikiniui netoli Džankojaus šiaurinėje Krymo dalyje ir nukentėjo Rusijos pajėgų kariai, sakė A.Jusovas.
Daugiau detalių jis nenurodė.
Spalio 7 d. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad apie 18 val. vietos laiku pusiasalyje buvo surengta raketų ataka. Vėliau ministerija pranešė apie antrą ataką 22 val. vietos laiku.
Abi atakos buvo įvykdytos perdirbtomis priešlėktuvinėmis raketomis S-200, teigė Rusijos gynybos ministerija.
Socialinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad netoli Džankojaus girdėjosi sprogimas, o danguje matėsi raketos pėdsakas, rašo „Ukrainska pravda“.
Nuo vasaros pusiasalyje, kurį Rusija yra okupavusi nuo 2014 m., vis dažniau vykdomi žalingi išpuoliai prieš Rusijos karinius objektus.
Vienas pagrindinių taikinių buvo Juodosios jūros laivynas, kuris šiuo metu yra įsikūręs okupuotame Kryme.
Pastarosiomis savaitėmis laivynas patyrė keletą rimtų išpuolių, įskaitant smūgius prieš vadavietę rugsėjo 20 d. ir štabą rugsėjo 22 d.
Branduolinių sutarčių grupės vadovas susirūpinęs dėl Rusijos parlamento planų atšaukti sutartį
21:24
Rusijos įstatymų leidėjams buvo suteikta 10 dienų išnagrinėti galimybę atšaukti Maskvos ratifikuotą sutartį dėl branduolinių bandymų draudimo.
Į šią žinią sureagavo Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos vadovas.
Pareiškime Robertas Floydas teigė: „Esu susirūpinęs, kad Rusijos Federacija imasi veiksmų atšaukti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) ratifikavimą“.
Rusijos parlamento nariai svarstė planus atšaukti sutarties ratifikavimą – baiminamasi, kad tai gali sukelti naujas ginklavimosi varžybas tarp didžiųjų pasaulio valstybių.
„Tegul visi, kurie remia terorą, pajunta mūsų rūstybės galią“: V.Zelenskis lygina „Hamas“ ir Rusiją
19:22
Prezidentas V.Zelenskis savo naktiniuose kreipimuose ir pranešimuose socialinėje žiniasklaidoje dažnai vadina Rusiją „teroristine valstybe“.
Pirmadienį jis tai pakartojo, savo vaizdo kreipimesi į NATO parlamentinę asamblėją Kopenhagoje.
Kreipimesi jis taip pat palygino Rusijos įsiveržimą į Ukrainą su „Hamas“ išpuoliu prieš Izraelį.
„Tas pats blogis, ir vienintelis skirtumas yra tas, kad ten teroristinė organizacija užpuolė Izraelį, o čia yra teroristinė valstybė, kuri užpuolė Ukrainą“, – sakė jis.
„Mūsų vienybė turi ir gali sustabdyti blogį. Tegul visi, kurie remia terorą, pajunta mūsų rūstybės galią.
„Ir tegul kiekvienas, kuriam reikia padėti apsiginti nuo teroro, pajunta mūsų solidarumo jėgą“.
Ukrainos Hrozos kaimo gyventojai pirmadienį gedėjo prie karstų, laidodami giminaičius ir kaimynus
18:45
Ukrainos Hrozos kaimo gyventojai pirmadienį gedėjo prie karstų, laidodami giminaičius ir kaimynus, žuvusius per vieną iš žiauriausių išpuolių per beveik 20 mėnesių trunkantį karą.
Nedidelę bendruomenę nuniokojo ketvirtadienio išpuolis, per kurį, Ukrainos pareigūnų teigimu, Rusijos raketa pataikė į Hrozos kavinę, kai žmonės susirinko pagerbti žuvusio ukrainiečių kario.
„Iki šio ryto pagal išorinius požymius ir skubius DNR tyrimus buvo identifikuoti 49 žmonės“, – Charkovo srities prokurorų atstovą spaudai citavo Ukrainos naujienų agentūra „Interfax“.
Atlikus DNR tyrimus, pirmadienį 11 kūnų buvo perduoti šeimos nariams, sakė įvykio vietoje esantis „Reuters“ reporteris.
Švedija paleido vyrą, kaltinamą neteisėta žvalgybine veikla Maskvos naudai
18:33 Atnaujinta 19:15
Stokholmo teismas pirmadienį nurodė paleisti Rusijos ir Švedijos pilietį, kaltinamą Vakarų technologijų perdavimu Rusijai, kol spalio 26 dieną bus paskelbtas nuosprendis.
Sergejus Skvorcovas laikomas suimtas nuo tada, kai 2022 metų lapkritį buvo sulaikytas per didelį reidą savo namuose Stokholme.
Jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki penkerių metų kalėjimo už neteisėtą žvalgybinę veiklą.
Stokholmo apygardos teismas pirmadienį pranešė, kad „nusprendė, jog nebėra pagrindo laikyti kaltinamąjį suimtą“.
S.Skvorcovo advokatė Ulrika Borg naujienų agentūrai AFP sakė, kad tai neturėtų būti suprasta kaip ženklas, jog kaltinamasis bus išteisintas.
Nors „visada malonu, kai klientas, kuris neigia savo kaltę, yra paleidžiamas į laisvę (...) neįmanoma nuspėti, ar teismas jį išteisins“, sakė ji.
60-metis S.Skvorcovas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio gyvena Švedijoje, kur vadovavo importo ir eksporto bendrovėms.
Jis teisiamas dėl kaltinimų dešimtmetį iki jo suėmimo praėjusių metų lapkritį vykdžius neteisėtą žvalgybinę veiklą prieš JAV ir Švediją.
Prokurorai prašė S.Skvorcovui skirti iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, argumentuodami, kad jis padėjo didžiulėms Rusijos organizacijoms įsigyti dėl sankcijų Maskvai draudžiamų technologijų.
Švedijos žiniasklaidoje cituojamų ekspertų teigimu, daugiausia kalbama apie elektroninius prietaisus, kurie gali būti naudojami branduolinių ginklų tyrimams.
S.Skvorcovas tvirtina, kad verslu užsiima yra legaliai.
S.Skvorcovas ir jo žmona buvo sulaikyti ankstų rytą per reidą jų dideliuose namuose Stokholmo priemiestyje, dviem sraigtasparniais „Blackhawk“ atvykus elitinei operatyvinei komandai.
Vėliau jo žmona buvo paleista ir nebėra įtariamoji.
Ryšius su Lietuva gilinančio Mariupolio universiteto rektorius: grįšime į savo miestą
18:18
Mariupolio universiteto rektorius Mykola Trofymenko vis dar sunkiai tramdo emocijas prisimindamas, kaip rusų apgulties mieste metu nežinojo, kuo pamaitinti savo penkerių metų sūnų. Nepaisant to, Kyjive šiuo metu įsikūrusio universiteto vadovas nė neabejoja, kad aukštoji mokykla vieną dieną sugrįš į Mariupolį.
„Mes grįšime. Tai mūsų užduotis: sugrįžti. Tačiau suprantame, kad nesugrįšime greitai. Mums reikės kelerių metų atsistatyti“, – interviu BNS pirmadienį sakė M.Trofymenko.
Savo istoriją Mariupolio universitetas skaičiuoja nuo 1991 metų. Rusijai siekiant užimti miestą, ši aukštoji mokykla pernai buvo subombarduota.
„Mūsų studentams svarbu, kad jie gali būti dalimi kažko didingo. Mūsų vadinamoji Mariupolio misija ir yra šis tas didingo. Manau, kad prie mūsų norės prisijungti ir daug užsienio studentų: tai lyg prisiliesti prie svarbaus istorinio momento. Juk mes dabar turime savo legendą!“ – kalbėjo rektorius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Premjeras D.Šmyhalis: minos Ukrainoje kelia grėsmę 6 milijonams žmonių
18:13
Ministras Pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad Ukrainoje apie 6 mln. žmonių gresia pavojus dėl minų ir tūkstančiai gali žūti ar būti sužeisti, jei nebus imtasi tinkamų priemonių, spalio 9 d. pranešė „Ukrinform“.
„Iki šiol Ukrainoje nuo minų žuvo apie 250 žmonių, o daugiau kaip 500 buvo sužeisti arba suluošinti“, – sakė premjeras per 15 mobiliųjų saugumo klasių vaikams atidarymo ceremoniją.
Kovo 1 d. vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko pareiškė, kad nuo visiškos invazijos pradžios buvo užminuota beveik trečdalis Ukrainos teritorijos.
Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo minų žuvo daugiau kaip 500 Ukrainos vaikų, o daugiau kaip 1 100 buvo sužeisti.
Rugpjūčio mėnesį Ukrainos švietimo ministerija paskelbė, kad Ukrainos moksleiviams įves privalomus minų saugumo kursus, kurie taps mokymo programos dalimi.
V.Zelenskis antradienį lankysis Rumunijoje
17:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį lankysis kaimyninėje Rumunijoje – tai bus jo pirmoji kelionė į šią NATO valstybę narę po to, kai Rusija vasario mėn. įsiveržė į Ukrainą, pranešė Rumunijos prezidentūra.
Rumunijos Juodosios jūros uostas Konstanta yra pagrindinis alternatyvus Kyjivo grūdų eksporto maršrutas, nes Rusija liepos viduryje nutraukė saugaus judėjimo susitarimą.
Rumunija užfiksavo, kad jos teritorijoje nukrito kelios dronų nuolaužos, todėl ji sustiprino patruliavimą ir stebėjimo punktus, taip pat išplėtė neskraidymo zoną palei sienos su Ukraina atkarpą.
Šaltiniai: laikinai okupuotame Kryme smarkiai auga antirusiškos nuotaikos
17:11
Ukrainos Kryme, kurį laikinai kontroliuoja Rusijos pajėgos, smarkiai sumažėjo vietos gyventojų parama okupacinei „valdžiai“ ir išaugo antirusiškos nuotaikos, skelbia Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras.
Teigiama, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos užsakymu atliktų sociologinių apklausų okupuotame Ukrainos pusiasalyje nuviliantys rezultatai sukėlė vietos gubernatoriaus Sergejaus Aksionovo nepasitenkinimą.
Tuo pat metu vadinamasis Krymo okupacinės administracijos vadovas išsiuntė į Maskvą savo „analitinę“ ataskaitą apie antirusiškų nuotaikų augimo priežastis, rašoma Nacionalinio pasipriešinimo centro pranešime.
Pasak S.Aksionovo, pagrindinė tokios situacijos Kryme priežastis – blogėjanti ekonominė padėtis. Visų pirma, dėl Vakarų šalių įvestų sankcijų išaugo būtiniausių prekių kainos ir kainos vaistinėse.
„Tačiau iš tikrųjų pagrindinė problema yra pusiasalio išteklių perorientavimas kariniams Rusijos ginkluotųjų pajėgų poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, tam tikrų rūšių vaistų trūksta dėl to, kad medicininė pagalba pirmiausia teikiama sužeistiems rusams ligoninėse“, – pažymėjo Nacionalinio pasipriešinimo centro atstovai.
Be to, Kryme labai trūksta darbo jėgos dėl vyriškos lyties gyventojų mobilizacijos. Pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje darbo jėgos trūksta 77 proc.
Taip pat pažymima, kad neseniai atsistatydino Krymo „energetikos ir kuro ministras“ Igoris Korinas, kurį S.Aksionovas kaltino dėl kuro kainų ir dėl to būtiniausių prekių kainų augimo.
Anksčiau buvo pranešta, kad Kryme okupantai persekioja vietinius gyventojus, kurie yra nusistatę prieš jų režimą. Tam Rusijos Federacija „teisėsaugos pareigūnams“ suteikia visus įgaliojimus.
ES pripažįsta, kad įvykius tarptautinėje erdvėje Rusija panaudos prieš Ukrainą
17:04
Pablogėjus padėčiai Artimuosiuose Rytuose dėl „Hamas“ grupuotės išpuolio prieš Izraelį, Europos Sąjungos parama Ukrainai nesikeis, pirmadienį spaudos konferencijos metu pareiškė Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris.
Jis pabrėžė, kad Europos Sąjungos pagalba Ukrainai, kuri atremia plataus masto Rusijos karinę agresiją, „niekuo nenukentės“.
„Dėl to negali būti jokių abejonių“, – pridūrė E.Mameris.
Atstovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šeštadienį savo pareiškime Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen „dar kartą patvirtino, kad mes palaikome Ukrainos žmones tiek ilgai, kiek reikės konflikte su Rusija“.
Tuo pačiu metu ES užsienio politikos atstovas spaudai Peteris Stano pranešė, kad antradienį vyksiančiame neeiliniame posėdyje ES užsienio reikalų ministrai aptars padėtį Izraelyje ir „koks turėtų būti ES atsakas šiomis aplinkybėmis“.
Pasak jo, Rusija tikrai stengiasi panaudoti „viską, kas vyksta tarptautinėje erdvėje“, savo kampanijai prieš Ukrainą.
„Tačiau tai nereiškia, kad ES dėmesys bus nukreiptas ne į Ukrainą“, – pridūrė P.Stano.
Prokuratūra: per rusų atakas Chersono srityje sužeisti 2 žmonės
16:34
Rusijai pirmadienio rytą apšaudant Pietų Ukrainoje esantį Chersoną, buvo sužeistas vietos bibliotekos 55 metų apsaugininkas, platformoje „Telegram“ pranešė regiono prokuratūra.
Vėliau pirmadienį rusams apšaudant netoliese esantį kaimą sužeista 63 metų moteris, sakoma pranešime.
Ukrainos kariškis: Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į dviejų miestų šurmą
16:30
Ukrainos ginkluotosios pajėgos įsitvirtino į vakarus nuo Verbovės, o Rusijos kariai tuo tarpu sutelkė dėmesį į dviejų miestų šturmą, interneto portalui „Laisvės radijas“ teigė Tauridės gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro atstovas Oleksandras Štupunas.
Pasak jo, rusai daugiausia dėmesio skyrė Avdijivkos ir Marjinkos miestų puolimui. Tuo pat metu Ukrainos kariai pasiekė dalinės sėkmės į vakarus nuo Verbovės, Zaporižios srityje.
„Mūsų kariai tęsia puolimą Melitopolio sektoriuje“, – pridūrė O.Štupunas.
Kariškio teigimu, gynybos pajėgos daro nuostolių, stiprina pozicijas, vykdo išminavimą ir žvalgybą tolesniems veiksmams. Kovinis aktyvumas Tauridės sektoriuje pastaruoju metu šiek tiek sumažėjo. Per pastarąją parą ten įvyko 18 susišaudymų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos tai aiškino pasikeitusiomis oro sąlygomis ir daliniu Rusijos pajėgų persigrupavimu.
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Unian“, Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau žengia į priekį Melitopolio sektoriuje, dalinė sėkmė lydi vietovėse į vakarus nuo Verbovės kaimo Zaporižios srityje. Taip pat Ukrainos kariai vykdo puolamąsias operacijas Bachmuto kryptimi, iš dalies sėkmingai veikdami Kliščijivkos ir Andrijivkos vietovėse.
Pasak Generalinio štabo, Ukrainos gynėjai Chersono sektoriuje taip pat vykdo kontrkovą, naikina Rusijos pajėgų sandėlius ir sėkmingai smogia juos užnugaryje.
Ukrainos tarptautinės atsargos rugsėjį sumenko beveik 2 proc.
15:44
Ukrainos oficialiosios tarptautinės atsargos per praėjusį mėnesį sumenko 1,7 proc. iki 39,708 mlrd. dolerių, pranešė šalies centrinis bankas.
„Rugsėjį atsargos sumažėjo 1,7 proc. dėl centrinio banko intervencijų, kad būtų padengtas užsienio valiutos pasiūlos ir paklausos skirtumas ir užtikrintas valstybės skolinių įsipareigojimų vykdymas“, – teigiama pranešime.
Centrinis bankas praėjusį mėnesį šalies valiutų rinkoje pardavė 2,692 mlrd. JAV dolerių, o nupirko tik 0,7 mln. dolerių.
Valstybės skolinių įsipareigojimų užsienio valiuta vykdymui rugsėjį išleista 465,3 mln. dolerių.
Kaip jau buvo skelbta, Ukrainos bankas nuo spalio 3-osios nacionalinės valiutos grivinos oficialaus kurso reguliavimui įvedė „valdomo lankstumo“ režimą. Nuo Rusijos invazijos pradžios iki šiol grivina oficialiu kursu buvo tvirtai susieta su JAV doleriu – nuo karo pradžios iki pernai liepos – santykiu 29,25 grivinos už dolerį, o po to šis santykis buvo padidintas iki 36,57.
Ukrainos ekonomika sausį–rugsėjį augo 5,3 proc.
15:44
Ukraina per tris šių metų ketvirčius sukūrė 5,3 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), skelbia vyriausybė, remdamasi išankstiniais duomenimis.
Vien tik rugsėjį ekonomikos metinis augimas vertinamas 9,1 procento.
„Teigiamas tendencijas demonstruoja beveik visi sektoriai. Visų pirma, žemės ūkyje fiksuojame solidesnį derlių, gamybos rodikliai gerėja pramonėje, pirmiausia mašinų gamybos, maisto, baldų gamybos įmonėse. Augimas stebimas ir statybų sektoriuje“, – pareiškė ekonomikos ministrė Julija Sviridenko.
Ekonomikos ministerija pagerino BVP didėjimo 2023-aisiais prognozę nuo 4 proc. iki 5 procentų.
Pasaulio banko neseniai atnaujintomis prognozėmis, Ukrainos ekonomika šiemet augs 3,5 procento.
JT išreiškė susirūpinimą dėl Maskvos „masinio rusiškų pasų išdavimo“
14:43
JT žmogaus teisių biuras OHCHR teigė, kad Rusijos pilietybės nepriėmusiems gyventojams neleidžiama naudotis būtiniausiomis viešosiomis paslaugomis ir kyla didesnis savavališko sulaikymo pavojus, pažymėjo naujienų agentūra „Agence France-Presse“.
„Praėjus pusantrų metų po Rusijos Federacijos įvykdyto plataus masto ginkluoto puolimo prieš Ukrainą, mes ir toliau matome akivaizdžius ir nesiliaujančius žmogaus teisių pažeidimus“, – pabrėžė JT žmogaus teisių skyriaus vadovo pavaduotoja Nada Al-Nashif.
Rusijos okupuotoje teritorijoje „su dideliu susirūpinimu stebime masinio Rusijos pilietybės suteikimo gyventojams politiką“, – sakė ji Žmogaus teisių tarybai, pristatydama naujausią OHCHR ataskaitą apie teisių padėtį Ukrainoje.
„Asmenys, kurie nusprendžia nepriimti Rusijos pasų, atsiduria atskirties tinkle ir negali naudotis pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis, pavyzdžiui, socialine apsauga ir sveikatos priežiūra. Tai taip pat didina savavališko sulaikymo riziką tiems, kurie tam priešinasi.“
Rusija daugelį metų išduodavo pasus ukrainiečiams, gyvenantiems rytinėse Donbaso teritorijose, kurias kontroliuoja promaskvietiški separatistai, ir aneksuotame Kryme.
Tačiau nuo tada, kai 2022 m. vasarį Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją, pasų išdavimas tapo agresyvesnis.
Kyjivas: pasaulinės saugumo sistemos žlugimas yra akivaizdus
14:41
Bendras pasaulinės saugumo sistemos žlugimas, kurį gali ištaisyti tik šalies agresorės pralaimėjimas kare prieš Ukrainą, yra akivaizdus, socialiniame tinkle „X“ (buvęs „Twitter“) paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.
„Rusija pradėjo grandininę „tradicinių taisyklių ir susitarimų žlugimo“ reakciją, kurios esmė – provokuoti, pulti, atvirai žudyti civilius gyventojus ir elgtis kuo agresyviau. Nes toks „viešo elgesio“ modelis sukels politikų ir elito stuporą, padidins jų nenorą priimti sprendimus, sustiprins iracionalią baimę ir iš dalies įšaldys sinchronizuotą kolektyvinį kietą atsaką“, – rašė M.Podoliakas.
Prezidento biuro vadovo patarėjas pabrėžė, kad pasaulio nenoras pagaliau priimti konsoliduotą sprendimą dėl Rusijos pralaimėjimo svarbos įstūmė planetą į visiško nestabilumo, smarkiai išaugusio pasaulinio teroristų aljanso apetito ir tarptautinės teisės atmetimo erą.
„Atėjo laikas priimti privalomus sunkius sprendimus“, – pridūrė M.Podoliakas.
V.Zelenskis pakeitė Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų vadą
14:37
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Ihorį Tantsiurą iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos pajėgų vado pareigų. Vietoj jo į šias pareigas paskirtas generolas majoras Anatolijus Bargylevičius, skelbiama Ukrainos prezidento interneto svetainėje.
Generolas majoras A.Bargylevičius anksčiau buvo Sausumos pajėgų teritorinės gynybos vadavietės vadas, o nuo 2022 m. – Rytų pajėgų grupės štabo viršininkas. Prieš tai, 2020 m., jis buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas teritorinei gynybai.
Už asmeninį indėlį stiprinant Ukrainos valstybės gynybinius pajėgumus, drąsą, pasiaukojimą ir aukštą profesionalumą, parodytą atliekant karinę pareigą, bei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dienos proga (2016 m.) apdovanotas Danylo Halyčio ordinu.
Kremlius: Rusija organizuos prezidento rinkimus pagal grafiką
14:07
Kremlius mano, kad Rusijos prezidento ir parlamento rinkimai turi būti surengti pagal grafiką, nepaisant „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje, pirmadienį pareiškė atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
„Mes vadovaujamės prezidento (Vladimiro) Putino pareiškimu... (kuriame jis) pabrėžė būtinybę laikytis visų demokratijos, konstitucijos reikalavimų ir atitinkamai surengti šiuos rinkimus“, – sakė Kremliaus atstovas.
Šeštadienį Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, artimas V.Putino sąjungininkas, išsakė komentarus, jog Rusija turėtų arba atidėti prezidento rinkimus dėl karo Ukrainoje, arba leisti dalyvauti tik vienam kandidatui – V.Putinui.
Kitus prezidento rinkimus Rusijoje planuojama surengti 2024 m., o kitus parlamento rinkimus – 2026 m.
Ukrainos žvalgyba įvardijo, kas perdavė ginklų „Hamas“ grupuotei
13:33
Rusijos pajėgos perdavė „Hamas“ grupuotei ginklus, užgrobtus per kovas Ukrainoje. Šiuo metu Rusija ruošia plataus masto Ukrainos diskreditavimo Artimuosiuose Rytuose kampaniją, paskelbė Ukrainos gynybos žvalgybos spaudos tarnyba.
Teigiama, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba jau perdavė „Hamas“ kovotojams trofėjinius ginklus, paimtus per kovas Ukrainoje, pagamintus Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje.
Pagal rusų planą kitas žingsnis turėtų būti netikri kaltinimai Ukrainos kariuomenei dėl tariamo nuolatinio vakarietiškų ginklų pardavimo teroristams, pažymėjo Ukrainos gynybos žvalgyba.
Pažymima, kad kaip Kremliaus dezinformacijos kampanijos dalis, šios klastotės turėtų tapti Vakarų žiniasklaidos „demaskavimų“ ir „tyrimų“ serijos pagrindu.
Žvalgyba atskleidė, kad siekdamos įtikinamumo Rusijos specialiosios tarnybos ketina panaudoti atitinkamus neseniai į Maskvą pabėgusio Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos vyresniojo leitenanto Ruslano Syrovskio komentarus.
Pabrėžiama, kad šia naujausia provokacija bus siekiama diskredituoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir visiškai sustabdyti Vakarų sąjungininkų tiekiamą karinę pagalbą.
Pasak naujienų portalo „RBC-Ukraine“, Rusija jau pradėjo skleisti klastotes apie tai, kad „Hamas“ teroristai laiko Ukrainos ginklus. Tačiau Ukrainos gynybos ministerija pabrėžė, kad ukrainiečiai negalėjo perduoti ginklų kovotojams, nes Vakarų partneriai atidžiai stebi ginklus ir karinę įrangą, kuriuos jie teikia kovai su Rusijos agresija.
Analitikai: V.Putinas ruošiasi galimiems konfliktams su NATO šalimis
12:23
Rusija parengė teisinius mechanizmus Leningrado karinei apygardai reformuoti, kurie yra plataus masto karinių reformų dalis. Tai gali reikšti pasirengimą konfliktui su NATO, naujausioje ataskaitoje skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto analitikai.
Kaip pažymima pranešime, spalio 8 d. buvo paskelbtas Rusijos gynybos ministerijos parengtas prezidento įsako projektas, kuriuo siūloma atimti iš Šiaurės laivyno „tarpšakinės strateginės teritorinės asociacijos“ statusą.
Rusijos valstybinė žiniasklaida pažymėjo, kad šis pasiūlymas rodo, jog Šiaurės laivynas nebebus atskiras karinis-administracinis vienetas, prilygstantis karinei apygardai. Tai reiškia, kad Šiaurės laivynas ir keturi jo regionai (Komi respublika, Archangelsko ir Murmansko sritys bei Nencų autonominė apygarda) bus perduoti reformuotai Leningrado karinei apygardai.
Rusijos karo analitikas Jurijus Fiodorovas pažymėjo, kad Leningrado karinės apygardos atkūrimas rodo, jog Rusija ruošiasi galimiems konfliktams su Baltijos šalimis ir NATO, jį cituoja ISW apžvalga.
Instituto duomenimis, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu 2022 m. gruodį pasiūlė atkurti Maskvos ir Leningrado karines apygardas Vakarų karinės apygardos pagrindu (atšaukiant 2010 ir 2014 m. pakeitimus) ir patvirtino, kad nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. šios karinės apygardos yra formuojamos.
„Gynybos ministerijos sprendimas perskirstyti masinio naikinimo ginklus rodo, kad Rusija mato būtinybę pertvarkyti savo pajėgas, konfrontuojančias su NATO, taip pat ir pasienyje su Suomija, nors lieka neaišku, kaip Rusija sugebės mobilizuoti, apmokyti ir organizuoti šias pajėgas į naujas karines formuotes.“ apygardas, pažymėjo ISW analitikai.
Šių metų balandį Suomija oficialiai tapo NATO nare, ko pasekoje Aljanso siena su Rusija pailgėjo 1340 km. O rugpjūtį Rusijos gynybos ministras pareiškė, kad Rusija didins savo karines pajėgas prie savo vakarinių sienų.
Tačiau, analitikai atkreipė dėmesį, kad Rusija buvo priversta išvesti didžiąją dalį savo karių iš šio regiono ir dislokuoti juos Ukrainos fronte. Visų pirma, Maskva atitraukė apie 80 proc. savo karinių pajėgų nuo sienos su Norvegija.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Spalio 8 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas netoli Bachmuto ir nežymiai pasistūmėjo į priekį vakarinėje Zaporižios srityje.
- Rusijos pajėgos intensyvina savo užminavimo kampaniją Robotynės-Verbovės rajone ir siekia užspausti Ukrainos pajėgas fronto rajonuose, esančiuose toliau nuo Vakarų Zaporožės srities.
- Rusijos šaltiniai atkreipia dėmesį į akivaizdžias lūžio linijas tarp reguliariųjų Rusijos pajėgų ir nereguliariųjų Donecko liaudies respublikos (DNR) formuočių.
- Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ihnatas išreiškė susirūpinimą dėl numatomos Rusijos bepiločių lėktuvų „Shahed 131/136“ smūgių kampanijos prieš Ukrainą šią žiemą.
- Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS) pastebėjo, kad iš palydovinių nuotraukų matyti, jog geležinkelių eismas tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos „smarkiai“ padidėjo po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 12-17 d. susitiko su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu.
- Rusijos federalinė vyriausybė ir toliau atima teises iš tam tikrų etninių mažumų federalinių subjektų (regionų), o kitiems suteikia selektyvius įgaliojimus.
- Spalio 8 d. Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, netoli Bachmuto, palei liniją Avdijivka-Donecko miestas, vakarinėje Donecko srityje ir prie Donecko-Zaporižios srities administracinės sienos, ir, kaip pranešama, kai kuriose vietovėse pasistūmėjo į priekį.
- Prahoje įsikūręs rusų kalba leidžiamas leidinys „Current Time“ spalio 8 d. pranešė, kad Rusijos kariuomenėje padaugėjo dezertyravimo atvejų.
V.Zelenskis ragina susivienyti prieš teroristines organizacijas ir valstybes
12:01
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turi susivienyti kovai su teroristinėmis organizacijomis ir teroristinėmis valstybėmis, ir susiejo „Hamas“ taktiką, kurią ji taikė puldama Izraelį, su ta, kurią Rusija taikė Ukrainoje, skelbia dienraštis „The Guardian“.
Jis teigė, kad Izraelio žurnalistai, kurie lankėsi Ukrainoje ir matė žiaurumų padarinius tokiose vietose kaip Buča, kur buvo aptiktos masinės kapavietės, dabar mato panašią taktiką, taikomą jų gimtojoje šalyje.
Kalbėdamas vaizdo ryšiu NATO parlamentinėje asamblėjoje Kopenhagoje, V.Zelenskis sakė, kad niekas niekada nepamirš savaitgalį įvykdytos atakos prieš Izraelį: „Tūkstančiai raketų. Žmonių šaudymas į automobilius. Nieko nepasigailėta. Patys teroristai pateikė pasauliui filmuotą medžiagą apie savo žiaurumus ir tuo didžiavosi. Jie net bandė pažeminti žuvusiuosius. Visa tai matėme Izraelyje.“
Jis sakė, kad pagrindiniai padorumo standartai – „Negalima prievartauti moterų. Nežudyti. Nelaikyti vaikų trofėjais. Neužlieti kaimų ir miestų krauju. Nešaudyti civilių gyventojų automobiliuose“ – dėl jų galėtų susitarti tarptautinė bendruomenė.
V. Zelenskis pirštu bedė į Iraną, tvirtindamas, kad ši šalis negali sakyti, jog neturi nieko bendra su invazija į Ukrainą, jei ir toliau parduoda Rusijai dronus, o tuo pačiu Iranas negali sakyti, kad neturi nieko bendra su Izraelio užpuolimu, jei jo pareigūnai jį remia.
„Dabar ne laikas pasitraukti iš tarptautinės arenos į vidaus ginčus. Dabar ne laikas tylėti“, – sakė V.Zelenskis, kurio kalba gali būti suprantama kaip užmaskuota kritika respublikonų politikams Vašingtone.
Britų žvalgyba: Rusijos bendradarbiavimas su Iranu tik stiprės
11:56
Tarptautinė izoliacija privertė Rusiją perorientuoti savo užsienio politikos pajėgumus į anksčiau mažiau pageidautinas partnerystes, kad sulauktų taip jai reikalingos diplomatinės, ekonominės ir karinės paramos, tradicinėje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Tikėtina, kad Irano karinė pagalba Rusijos kampanijai Ukrainoje apima tūkstančių vienkartinių bepiločių orlaivių ir artilerijos šaudmenų suteikimą. Minėti dronai tapo pagrindiniu Rusijos tolimųjų smūgių kampanijos Ukrainoje elementu.
Buvęs susitarimas šiuo metu yra išplėstas: bepiločių orlaivių surinkimas ir gamyba pagal licenciją perkelti į Rusijos teritoriją.
Pasak britų žvalgybos, per Rusijos invaziją Ukrainos taip pat sustiprėjo Rusijos ir Irano diplomatiniai bei ekonominiai ryšiai.
„Po to, kai Iranas neseniai buvo priimtas į Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją ir pakviestas prisijungti prie ekonominio BRICS forumo, Rusijos bendradarbiavimas su Iranu tarptautiniuose forumuose beveik neabejotinai sustiprės“, – rašoma apžvalgoje.
Iranas neseniai pareiškė, kad 2022-23 m. Rusija į Iraną investavo 2,76 mlrd. JAV dolerių.
Karybos ekspertas: Ukrainai reikalinga pozicija kairiajame Dniepro krašte
11:48
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienio vakarą pasidalijo savo įžvalgomis apie karą Ukrainoje ir pažymėjo, kad Ukrainoje toliau verda mūšiai.
Žinovo vertinimu, rusai toliau didina savo aktyvumą, mėgindami iškovoti patogesnes pozicijas tolesnėms operacijoms ir kiek galima labiau išsekti ukrainiečius.
„Padidėjęs agresoriaus aktyvumas Kupjansko kryptyje privertė ukrainiečius imtis veiksmų ir kontratakuoti“, – atkreipė dėmesį E.Papečkys.
Ukrainiečiai, savo ruožtu, spaudžia rusus prie Bachmuto ir Zaporižios kryptyje, tačiau abi pusės mūšiuose didesnių pasiekimų neturėjo, reziumavo ekspertas.
Jis pažymėjo, kad informaciniame lauke paskutiniosiomis dienomis žinių apie Ukrainą mažai kaip niekada, nes „visų dėmesys nukrypo į Izraelį. Tai visiškai suprantamas laikinas informacinio svorio centro pasikeitimas“.
Tačiau, nepaisant to, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, ukrainiečiai deda visas pastangas, kad susidorotų su šalies-agresorės pajėgomis.
„Rusiškų šaltinių teigimu, Ukraina perrotavo pajėgas placdarmuose prie Dniepro ir artimiausiu metu forsuos upę. Jeigu taip įvyks, tikiuosi pamatysime klasikinę, gerai suplanuotą ir sėkmingą karinę operaciją. Ne, didesnio prasiveržimo nesitikiu, bet būtų sukurta labai reikalinga pozicija kairiajame krašte tolimesnėms puolamosioms operacijoms“, – mano E.Papečkys.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
11:39
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad per paskutinę parą likvidavo 350 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje siekia 282,6 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo numušti 2 tankai, 3 šarvuotosios transporto priemonės, viena artilerijos sistema, viena priešlėktuvinės kovos sistema, sugadinti 2 automobilių technikos, autocisternų ir degalų talpų vienetai.
Danijos premjerė ragina Vakarus nepasiduoti karo nuovargiui dėl Ukrainos
11:34
Kalbėdama NATO parlamentinėje asamblėjoje Kopenhagoje, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pabrėžė, kad „turime būti su Ukraina iki galo“.
„Turime būti su Ukraina iki galo. Nė vienas iš mūsų negali teigti, kad pavargo nuo karo, kol Ukraina tęs savo nenuilstamą kovą. Nuspręskime, kad karo nuovargis mūsų transatlantinėje bendruomenėje neįvyks.“
Pasak jos, ši invazija kelia grėsmę idėjoms, kuriomis grindžiamas NATO – laisvei, demokratijai ir teisinei valstybei.
Savo kalboje M.Frederiksen teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neteisingai apskaičiavo, manydamas, kad Aljanso paramos Ukrainai žodžiai „liks tik žodžiais“.
„Ukrainos kariai kovoja su mūsų ginklais, mūsų tankais, mūsų raketomis, o netrukus Ukraina skraidys ir mūsų F-16“, – pridūrė premjerė.
Ji taip pat kreipėsi į kitų bloko šalių atstovus, prašydama išplėsti koaliciją, kuri tiekia naikintuvus ir reikiamus mokymus pilotams.
Plačiau apie karo nuovargį dėl Ukrainos skaitykite ČIA.
Ukrainos gynyba palei Dnieprą tanki, tačiau rusai gali ryžtis puolimui
11:29
Rusijos diversinės grupės bando manevruoti laikinai okupuotoje Chersono srities dalyje, o Ukrainos kariškiai sėkmingai jas naikina ir patikimai laikosi gynybos Dniepro upės rajone, nacionalinio teletilto eteryje pranešė Ukrainos pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.
Karininkė pažymėjo, kad dėl stiprios ir tankios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybos Rusijos užpuolikai negali persikelti iš kairiojo Chersono srities kranto į dešinįjį, o tokio scenarijaus „adekvatūs žmonės nesvarsto“.
Tačiau ji mano, kad rusai vis dėlto gali bandyti tai padaryti.
„Mes suprantame, kad turime reikalų su gana neadekvačiu priešu. Mūsų gynyba yra gana tanki, ir nesitikima, kad priešas žengs į priekį“, – pabrėžė spaudos centro vadovė.
N.Humeniuk atskleidė informacijos apie Rusijos diversinių ir žvalgybinių grupių veiksmus šiame fronto ruože ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vykdomų atakų atrėmimus.
Pasak jos, Rusijos pajėgos ypač bando imituoti veiklą salų rajone, kur ukrainiečių gynėjai per pastarąją parą sunaikino septynis laivus, kuriais bandė manevruoti Rusijos diversinės žvalgybos grupės.
Suintensyvėjusius priešo oro smūgius ir artilerijos apšaudymą gyvenvietėse vakarinėje Chersono srities dalyje ji aiškino tuo, kad rusai baiminasi kariuomenės pajėgų ir priemonių telkimo „prieš pat tam tikrą žygį jų kryptimi“.
Pažymėtina, kad priešo diversinės grupės periodiškai bando prasiskverbti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, dažniausiai tokie atvejai fiksuojami Chersono, Charkovo, Černigovo ir Sumų srityse.
D.Kuleba apie teritorines nuolaidas Rusijai: „net negalvokite apie tai“
11:17
Ukraina niekada nesutiks su jokiomis teritorinėmis nuolaidomis Rusijai. Derybų dėl karo užbaigimo sąlyga – visiškas šalies agresorės kariuomenės išvedimas iš Ukrainos teritorijos, interviu metu žurnalui „Forbes“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Mano žinia tiems, kurie drįsta siūlyti kokias nors teritorines nuolaidas, – net negalvoti apie tai“, – pabrėžė ministras.
Jo teigimu, visų, kurie jam siūlys kokias nors nuolaidas Rusijai, "laukia nemalonus pokalbis“. Tik Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos, anot D.Kulebos, galėtų būti sąlyga pradėti abiejų šalių derybas.
„Jei pamatysiu bent jau šio išvedimo pradžią ir įsitikinsiu, kad tai tikras išvedimas, o ne dekoracija, suprasiu, kad jie pasirengę deryboms“, – pažymėjo Užsienio reikalų ministras.
Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kai kurie pareigūnai teikė pasiūlymus paspartinti karo pabaigą, jei Ukraina padarytų teritorinių nuolaidų.
Tačiau Ukrainos pareigūnai ir prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad Ukrainos teritorinės nuolaidos nenumalšintų prezidento Vladimiro Putino norų, o pasiųstų jam žinią, kad jo strategija yra teisinga ir jis gali toliau elgtis taip pat.
Tačiau kai kuriems atrodo, jog tai yra gera mintis. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad būtų derėjęsis su Rusija ir leidęs jai atimti dalį Ukrainos teritorijos, kad būtų išvengta karo.
Be to, per savo kelionę po Europą Kinijos specialusis atstovas Li Hui pasiūlė palikti laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas Rusijos kontrolėje. Tačiau vėliau savo tokių žodžių išsigynė.
K.Budanovas: Ukrainos žvalgai tris kartus nesėkmingai mėgino išlaisvinti Enerhodarą
10:56
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vadovas Kyrylo Budanovas portalui nv.ua atskleidė, kad jo vadovaujamos institucijos kariai tris kartus mėgino išsilaipinti netoli Enerhodaro, greta kurio stovi didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė.
Pirmosios operacijos metu GUR kariams nepavyko įsitvirtinti pakrantėje ir teko atsitraukti. Po to GUR dar du kartus pamėgino pakartoti operaciją ir išsilaipinti kairiajame Dniepro krante. Trečiojo bandymo metu dalyvavo keli šimtai karių, tarp kurių buvo ir Užsieniečių legiono vadas Vadimas Popikas.
Su kiekviena operacija GUR kovotojai įgydavo daugiau patirties, tačiau ir okupantai pasirengdavo vis geriau. Trečiojo išsilaipinimo metu rusai į patį krantą atgabeno sunkiąją karinę techniką, įskaitant tankus. Todėl Ukrainos specialiosioms pajėgoms vėl nepavyko įsitvirtinti, rašo nv.ua.
Tarp DLR formuočių ir reguliariosios Rusijos armijos gilėja konfliktas
08:16
Konfliktas tarp reguliariųjų Rusijos pajėgų ir nereguliariųjų vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) formuočių gilėja, praneša JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Pasak analitikų, vienas vadinamasis Rusijos karo korespondentas, kovojantis 37-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados sudėtyje, išjuokė DLR dalinius už tai, kad šie užėmė pozicijas toli už fronto linijos, kurią laiko reguliariosios Rusijos armijos daliniai.
Jis taip pat teigė, kad DLR dalinių įgūdžiai yra žemo lygio ir kad reguliarioji Rusijos armija jais nepasitiki.
„Šio karo korespondento kaltinimai DLR formuotėms leidžia manyti, kad tarp DLR pajėgų ir reguliariųjų Rusijos pajėgų nuolat vyksta trintis, kuri, tikėtina, dar labiau apsunkins pastangas integruoti DLR pajėgas į reguliariąsias Rusijos ginkluotąsias pajėgas vykdomų karinių reformų metu“, – teigia analitikai.
Analitikai: rusai sugalvojo naują būdą, kaip sulėtinti ukrainiečių puolimą Zaporižioje
07:32
Rusų okupantai intensyvina minavimą Zaporižios kryptyje, siekdami sutrikdyti ukrainiečių logistiką ir sulėtinti Ukrainos pajėgų judėjimą srities vakaruose, praneša JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
„Rusijos karo korespondentai teigia, kad Rusijos kariai pradėjo iš naujo minuoti anksčiau užminuotus plotus Robotinės–Verbovės linijoje. Karo korespondentai tvirtina, kad pastarosiomis dienomis intensyvios rusų minavimo ir išminavimo pastangos sutrikdė sunkiasvorių ukrainiečių krovinių ir technikos judėjimą šiose vietovėse“, – teigia analitikai.
Analitikai taip pat teigia, kad Rusijos pajėgos suintensyvino taktines puolamąsias operacijas keliuose fronto ruožuose už Zaporižios srities ribų, siekdamos ištampyti Ukrainos gynybą ir išskaidyti ukrainiečių pajėgas.
„Ukrainos pajėgų Taurijos grupės atstovas spaudai pulkininkas Oleksandras Štupunas sakė, kad Rusijos kariai bando suvaržyti Ukrainos pajėgas Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis ir neleisti joms perkelti rezervų į Zaporižios kryptį“, – pažymėjo ISW.
Analitikai pastebi, kad karinėms operacijoms fronte ėmė daryti įtaką blogėjančios oro sąlygos.
„Rusijos kariniai korespondentai teigia, kad blogėjančios oro sąlygos Bachmuto ir Zaporižios kryptimis daro įtaką Ukrainos puolamosioms operacijoms, taip pat Rusijos oro žvalgybai“, – pažymi analitikai.
