Rusijos olimpinis komitetas suspenduojamas

Rusijos Briansko mieste nugriaudėjo sprogimas, regiono gubernatorius pranešė, jog jį sukėlė dronas.

Sprogstamasis įtaisas detonavo kritimo metu. Aukų nebuvo. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Vėliau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino du bepiločius orlaivius virš Briansko ir Belgorodo sričių teritorijų.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ketvirtadienį genocidu pripažino praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino vykdytą milijonų žmonių marinimą badu Ukrainoje.

Per posėdį Strasbūre siūlymui pritarta 73 balsais prieš vieną.

Kyjivas Holodomoru vadinamą 1932–1933 metų badmetį laiko J. Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius. 

Per J. Stalino vykdytą prievartinės kolektyvizacijos kampaniją buvo atimami grūdai ir kiti maisto produktai, o milijonai žmonių liko badauti.

Maskva atmeta Kyjivo versiją ir sako, kad šie įvykiai buvo platesnio Vidurinės Azijos ir Rusijos regionus nusiaubusio bado dalis.

Gruodį Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai, kurioje Ukrainoje sukeltas badas vadinamas genocidu. Analogiškas rezoliucijas pastaraisiais mėnesiais priėmė virtinė valstybių.

AFP-Scanpix nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba aptarė padėtį su Rusijos invazija kovojančioje šalyje ir paragino suteikti Kyjivui ilgojo nuotolio raketų.

„Kol pasaulio dėmesys krypsta į Artimuosiuos Rytus, Ukraina juda į priekį, o naujausi Rusijos puolimai žlunga“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Landsbergis.

„Ukraina galėtų padaryti dar daugiau, jei dabar būtų aprūpinta daugiau oro gynybos ir ilgojo nuotolio raketų“, – pridūrė jis.

Ministras prie žinutės pasidalino grotažyme „ATACMS Ukrainai“.

Taip sutrumpintai vadinamos amerikietiškos ilgojo nuotolio raketos, galinčios smogti taikiniams iki 300 kilometrų atstumu.

Jungtinės Valstijos kol kas atsisako suteikti jas Ukrainai.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Lenkijos visuotinių rinkimų, įvyksiančių sekmadienį, akivaizdoje ekspertai negaili dėmesio pašlijusiems šios šalies santykiams su Ukraina.

Nors prisiminimai apie lenkus, po Rusijos invazijos priėmusius apie milijoną Ukrainos pabėgėlių, išliks gyvi, dvišaliai ryšiai ryškiai atšalo, o tai kelia Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos nerimą.

„Lenkijos ir Ukrainos santykiai blogėja, daugiausia dėl (rinkimų) kampanijos“, – sakė analitinio centro „Globsec“ ekspertas Marcinas Zaborowskis.

„Valdančioji populistinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pretenduoja į antiukrainietiškai nusiteikusių rinkėjų balsus, kurių taip pat siekia kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, – pridūrė jis.

Pasak analitikų, kyla pavojus, kad PiS paaukos ilgalaikę užsienio politiką dėl trumpalaikės vidaus politikos naudos.

AFP-Scanpix nuotr.

Baimindamasi prarasti rinkėjų balsus provincijoje, vyriausybė rugsėjį pratęsė Ukrainos grūdų importo embargą, todėl Ukraina kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Visgi vėliau Ukraina pranešė, kad jos teisiniai ginčai PPO buvo sustabdyti.

Lenkijos, kuri buvo viena didžiausių Ukrainos ginklų tiekėjų, premjeras Mateuszas Morawieckis atsakė, kad apribos ginkluotės tiekimą Kyjivui, nes jai reikia stiprinti savo kariuomenę, nors vėliau teigta, kad jis buvo neteisingai suprastas.

Po to kilo viešas diplomatinis ginčas, o Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda palygino Ukrainą su skęstančiuoju, kuris rizikuoja įtraukti savo gelbėtojus į vandenį.

Kalbėdamas Jungtinėse Tautose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kai kurios ES šalys apsimeta solidariomis ir taip netiesiogiai remia Rusiją.

Lenkija priėmė šias pastabas kaip nukreiptas į Varšuvą ir išsikvietė Ukrainos ambasadorių pareikšti papeikimo.

Plačiau skaitykite čia.

Suomijos gynybos ministras ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad šalies pradėtas tyrimas dėl vamzdyno Baltijos jūroje pažeidimo turėtų padėti išsiaiškinti jo priežastį per ateinančias savaites.

Helsinkis pareiškė, kad praėjusį savaitgalį Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.

NATO narės Suomija ir Estija tiria incidentą ir įspėjo nedaryti skubotų išvadų, kol negauti oficialūs rezultatai.

„Tikiuosi, kad po savaitės ar dviejų turėsime pakankamai įrodymų iš savo tyrimų“, – sakė Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas per susitikimą su kolegomis iš NATO.

Naujausias incidentas įvyko praėjus daugiau nei metams po to, kai sprogimai Baltijos jūroje pažeidė „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius, kuriais iš Rusijos į Vakarų Europą buvo tiekiamos gamtinės dujos. Tai pakurstė geopolitinę įtampą, kuri ir taip buvo didelė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Pareigūnų teigimu, šie sprogimai buvo sabotažas, tačiau vis dar nėra galutinių atsakymų, kas už juos atsakingas.

Anot A. Hakkaneno, tokių incidentų atveju sunku nustatyti, kas už to stovi, ir rasti patikimų įrodymų.

„Todėl manau, kad šiuo atveju, kas dabar įvyko Baltijos jūroje, turime padaryti išvadas daug greičiau nei dėl „Nord Stream“, – sakė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Aljansas pasiūlys ryžtingą atsaką, jei bus įrodyta, kad incidentas buvo tyčinis išpuolis.

„Dar per anksti daryti kokias nors išvadas apie tai. Tačiau, žinoma, turime būti pasiruošę. Nežinome, kokie bus išorės veiksmai“, – sakė A. Hakkanenas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Elering“ nuotr./„Balticconnector“ dujotiekis

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį nubalsavo už pranešėjos dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje įgaliojimų pratęsimą.

Šalys 18 balsų prieš septynis palaikė rezoliuciją, kuria Bulgarijos žmogaus teisių ekspertės Marianos Katzarovos įgaliojimai pratęsiami dar vieneriems metams.

Praėjusių metų balandį M. Katzarova buvo paskirta pirmąja JT Žmogaus teisių tarybos stebėtoja žmogaus teisių padėčiai Rusijoje arba bet kurioje iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių.

Rusija atsisakė leisti jai patekti į savo teritoriją ar net pripažinti jos įgaliojimus. Be to, Maskva atsisakė dalyvauti rugsėjį JT Žmogaus teisių taryboje vykusiuose debatuose dėl M. Katzarovos ataskaitos.

Joje ji perspėjo, kad nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, represijos Rusijoje išaugo iki tokio lygio, kokio nebuvo nuo stalinizmo laikų.

„Represijų prieš pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą ir apskritai prieš visus, kurie turi kitokią nuomonę, lygis neturi precedento naujausioje istorijoje“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT specialioji pranešėja M. Katzarova.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusija

Latvių vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė parengusi projektą dėl Latvijos ir Rusijos sienos kontrolės punktų Vientuliuose ir Pededzėje uždarymo nuo kitos savaitės.

Vientuliai yra mažiausias pasienio kontrolės punktas Latvijos ir Rusijos pasienyje.

Nutarimo projekto anotacijoje Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad Rusija nusprendė, jog nuo spalio 16 dienos visi ukrainietiškų pasų turėtojai turės teisę įvažiuoti į Rusiją iš trečiųjų šalių tik per du kontrolės punktus, iš kurių vienas yra Vientuliuose.

Vidaus reikalų ministerijos teigimu, toks sprendimas rodo, kad Latvijos ir Rusijos pasienyje sudaromos sąlygos, galinčios smarkiai paveikti viešąją tvarką ir kelti grėsmę šalies saugumui.

Anot VRM, yra pagrindo manyti, kad toks Rusijos sprendimas yra atsakas į Europos Sąjungos, taip pat ir Latvijos, sprendimą uždrausti įvažiuoti transporto priemonėms su rusiškais valstybiniais numeriais.

Užsienio reikalų ministerija informuos Rusiją apie Rygos sprendimą.

Uždarius šiuos sienos kirtimo punktus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų tarnybų išteklius būtų galima skirti kitų sienos ruožų apsaugai, nurodo latvių pareigūnai.

Latvijos ir Rusijos pasienyje dar veikia sienos perėjimo punktai Terechovoje ir Grebnevoje.

Anksčiau, atsižvelgdama į nelegalios imigracijos spaudimą, vyriausybė rugsėjo viduryje nusprendė uždaryti Latvijos ir Baltarusijos pasienyje esantį Silenės pasienio kontrolės punktą.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) ketvirtadienį pranešė, kad nedelsiant suspenduoja Rusijos nacionalinę olimpinę organizaciją dėl Ukrainos olimpinio komiteto teritorinio vientisumo pažeidimo.

TOK atstovas spaudai Markas Adamsas, kalbėdamas po Mumbajuje vykusio vykdomosios valdybos posėdžio pirmosios dienos, sakė: „Rusijos olimpinis komitetas nebeturi teisės veikti kaip nacionalinis olimpinis komitetas, kaip apibrėžta Olimpinėje chartijoje, ir negali gauti jokio finansavimo iš olimpinio judėjimo.“

„2023 metų spalio 5 dieną Rusijos olimpinio komiteto priimtas vienašališkas sprendimas į savo sudėtį įtraukti regionines sporto organizacijas, kurios yra pavaldžios Ukrainos nacionaliniam olimpiniam komitetui (t. y. Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios), yra Olimpinės chartijos pažeidimas, nes juo pažeidžiamas Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto (NOK) teritorinis vientisumas, kurį pagal Olimpinę chartiją pripažįsta Tarptautinis olimpinis komitetas“, – paaiškinama organizacijos pranešime žiniasklaidai.

Tuo pat metu TOK pasilieka teisę spręsti dėl „atskirų neutralių sportininkų“ iš Rusijos dalyvavimo sporto renginiuose, įskaitant 2024 metų Paryžiaus olimpiadą ir 2026 metų Milano-Kortina d’Ampeco žiemos olimpines žaidynes, sakoma pranešime.

Rusijos olimpinis komitetas šį sprendimą pavadino politiškai motyvuotu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./

Rusijos pajėgos ruošiasi puolamiesiems veiksmams kai kuriose Ukrainos teritorijose. Šiems tikslams jie kaupia pajėgas ir priemones, pažymėjo Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Pareigūnas tokius rusų planus aiškino tuo, kad jie savo puolimu bando atitraukti dalį Ukrainos kariuomenės į „karštuosius“ fronto rajonus.

„Karas yra labai dinamiškas. Priešas kaupia rezervus, kad galėtų pereiti į puolimą kai kuriuose rajonuose, siekdamas atitraukti papildomas mūsų kariuomenės pajėgas“, – aiškino jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys

A.Jermakas atkreipė dėmesį į tai, kad Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau žengia į priekį kituose rajonuose.

„Kova su daugiamilijoniniu blogiu niekada nebūna lengva. Jai reikia ginklų, mokymų ir strategijos. Ukraina supranta Rusijos tikslus. Ir kiekvieną dieną milijonai ukrainiečių dirba, kad sužlugdytų priešo planus, atremtų atakas ir judėtų į priekį“, – pabrėžė Prezidentūros vadovas.

A.Jermako teigimu, būtent vienybė ir kova leidžia Ukrainai sužlugdyti pagrindinį Rusijos Federacijos planą, kuriuo siekiama „sunaikinti tautą“.

Apie Rusijos rezervų perdislokavimą anksčiau pranešė Rytų karinės grupės spaudos tarnybos vadovas Ilja Jevlašas, nurodęs, kad rusai stengiasi neleisti Ukrainos gynybos pajėgoms judėti į šiaurę nuo Bachmuto ir tuo tikslu ten perkelia savo rezervus.

Prieš kelias dienas Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka pranešė, kad Rusijos pajėgos pirmą kartą per šešis mėnesius į Mariupolį ir regioną dislokavo naujus rezervus.

Rusijos pajėgos tęsia aktyvias puolamąsias operacijas prie Avdijivkos, Donecko srityje, naudodamos lėktuvus. Taip jie nori pasiekti bent kokią nors reikšmingą „pergalę“ ir pakreipti karo veiksmų eigą, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Tauridės gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro atstovas spaudai Oleksandras Stupunas.

„Priešas mato Avdijivkoje galimybę pasiekti reikšmingą „pergalę“ ir pakreipti karo veiksmų eigą. Jei visapusiškos invazijos pradžioje priešas Avdijivką laikė kažkuo nereikšmingu, tai šiandien Avdijivkos užėmimas arba apsupimas yra bene daugiausia, ką jie gali pasiekti šiame etape“, – pažymėjo jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Avdijivkos

Todėl, pasak O.Stupuno, rusai naudoja aviaciją ir tęsia aktyvius puolamuosius veiksmus. Taigi per praėjusią parą priešas surengė vieną raketinę ataką ir 39 oro smūgius. Rusai taip pat surengė 51 kovinį susirėmimą ir paleido 930 artilerijos sviedinių.

Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos smarkiai suintensyvino puolimą Avdijivkos apylinkėse. Bachmutas ir Kupjansko-Lymano linija taip pat tebėra kovų epicentrai.

Tuo pat metu Rusijos kariai taip pat masiškai apšaudo Avdijivką ir gretimas gyvenvietes. Gynybos pajėgos teigia, kad rusai bando apsupti miestą.

Šią žiemą Maskvoje visai įmanomi elektros energijos tiekimo nutraukimai, interviu metu naujienų portalui „Ukrainska pravda“ pažymėjo Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.

„Galbūt laikini. Tai visiškai logiškas reiškinys, kai imiesi kokių nors negražių žingsnių, anksčiau ar vėliau tai atsilieps“, – sakė Ukrainos pareigūnas, paklaustas, ar šią žiemą Maskvoje turėtume tikėtis elektros energijos tiekimo sutrikimų.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas

Ekspertai jau anksčiau pasidalijo prognozėmis, kad rudenį ir žiemą rusai vėl bandys smogti Ukrainos logistikos ir energetikos infrastruktūrai.

Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas paskelbė atsaką į Rusijos atakas: pasak jo, Ukraina ruošiasi veidrodiniu būdu atsakyti į galimus Rusijos pajėgų išpuolius.

Spalio 5 d. naktį keli Kursko srities rajonai neteko elektros energijos tiekimo. Pasak Kursko srities gubernatoriaus Romano Starovoito, prieš kurį Rusijos federalinė saugumo tarnyba pradėjo bylą, tai įvyko dėl Ukrainos pajėgų atakos naudojant bepiločius orlaivius.

Ketvirtadienio rytą Kyjivo kontrolės punkte įvyko šaudynės. Teigiama, kad automobilio vairuotojas nesustojo kariškių reikalavimu, todėl jie pradėjo šaudyti į orą ir į automobilį.

Šaltiniai teisėsaugos institucijose naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ pasakojo, kad incidentas įvyko mobiliajame patikros punkte miesto Sviatošynskio rajone. Jame kariškiai ir policija vykdė mokymus.

Teigiama, kad apie 10 val. ryto „Peugeot“ autobuso vairuotojas kariškių prašymu nesustojo. Todėl vienas iš karių atsakė atidengdamas ugnį iš pradžių į orą, o paskui į automobilio ratus, dėl to transporto priemonė sustojo.

Šaltiniai taip pat pranešė, kad vairuotojas atsisakė gultis į ligoninę.

Anksčiau pranešta, kad ketvirtadienio ryte Kyjivo Solomianskio rajone ginkluotas vyras bandė užgrobti verslo centrą. Teigiama, kad nenustatytos tapatybės vyras įėjo į pastatą ir paleido kelis chaotiškus šūvius. Vėliau jis buvo sulaikytas.

Ukraina tvirtina, kad naktį sužlugdė Rusijos diversantų grupės bandymą kirsti jos šiaurės rytų sieną Sumų regione, ketvirtadienį pranešė Ukrainos kariuomenės jungtinių pajėgų vadas Serhijus Najevas.

„Diversantai bandė kirsti Ukrainos valstybinę sieną ir ketino judėti toliau vieno iš civilinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų link“, – rašė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Aštuonių narių grupę atrėmė Ukrainos ugnis. Pasak S.Najevo, Ukrainos pusė nepatyrė nuostolių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriam Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) šiais metais išdavė arešto orderį, ketvirtadienį atvyko į Kirgiziją.

Hagoje įsikūręs TBT arešto orderį V.Putinui ir jo vaiko teisių komisarei kovą išdavė dėl kaltinimų, kad Rusija neteisėtai deportavo ukrainiečių vaikus. Romos statutą, kuriuo buvo įkurtas TBT, ratifikavusios šalys dabar privalo sulaikyti V. Putiną, jei jis atvyktų į jų teritoriją.

AFP-Scanpix nuotr./ Vladimiras Putinas Kirgizijoje

Ketvirtadienį V.Putinas turi susitikti su prezidentu Sadyru Žaparovu, o penktadienį dalyvaus Kirgizijos rengiamame Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) – Maskvos vadovaujamos regioninės grupės – viršūnių susitikime.

Į jį taip pat atvyksta Azerbaidžano, Baltarusijos, Kazachstano, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano lyderiai. Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, didėjant nesutarimams tarp Jerevano ir Maskvos, atsisakė dalyvauti.

Tai pirmoji šiais metais V.Putino kelionė už Rusijos ir Maskvos kontroliuojamos Ukrainos teritorijos ribų. Anksčiau šiemet V.Putinas lankėsi iš dalies okupuotuose Ukrainos Donecko, Luhansko ir Chersono regionuose, taip pat aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Per raketų ataką prieš kavinę, kurioje vyko perlaidojamo kario šermenys, Charkivo srities Hrozos kaime žuvo 56 žmonės, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

„Per išpuolį Hrozos kaime žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 56 žmonių. Praėjusią naktį reanimacijoje mirė 53 metų moteris“, – pažymėjo jis.

Rusijos atakos padariniai Charkivo srityje

+1

Spalio 5 d. rusai raketomis „Iskander-M“ smogė Charkivo srities Hrozos kaimo kavinei, kai gimtajame kaime buvo pagerbiamas ir perlaidojamas karys. Iš karto pranešta apie mažiausiai 51 žuvusį žmogų. Vėliau šis skaičius išaugo iki 53, o trečiadienį paskelbta, kad žuvo 55 žmonės.

Pasak Charkivo srities Nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos viršininko Volodymyro Tymoško, žmonės, kurie išpuolio metu buvo kavinėje, buvo suplėšyti į gabalus, todėl šiuo metu vyksta kūnų atpažinimas. 

Teisėsaugininkai nustatė du išdavikus, kurie koordinavo raketų ataką prieš kavinę. Tai buvo du broliai, anksčiau gyvenę kaime ir stoję užpuolikų pusėn.

Rusai prie Avdijivkos demonstruoja gebėjimą mokytis ir taikyti taktines pamokas mūšio lauke, tačiau, nepaisant to, vargu, ar jiems pavyks pasiekti plataus masto operatyvinės sėkmės šiame rajone, teigiama naujausioje JAV Karo tyrimų instituto ataskaitoje.

„Rusijos šaltiniai atkreipė dėmesį į Rusijos sėkmę šiame rajone ir nurodė keletą pritaikymų, kurie demonstruoja, kad Rusijos pajėgos kitose fronto dalyse taiko pamokas, išmoktas vykdant operacijas Pietų Ukrainoje“, – teigė analitikai.

Pasak Rusijos vadų, kariai daugiausia dėmesio skiria kovai su baterijomis, naudoja elektroninio karo sistemas, vykdo kruopštų artilerijos parengimą mūšiui ir demonstruoja „aiškią sąveiką“ tarp vadovybės, šturmo grupių, oro žvalgybos ir artilerijos elementų.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Avdijivkos

Analitikų nuomone, ši prielaida verta dėmesio, nes Rusijos šaltiniai anksčiau pabrėžė šias taktines adaptacijas kaip stipriąją Rusijos gynybos nuo Ukrainos kontrpuolimo Pietų Ukrainoje pusę.

Be to, tikėtina, kad dauguma šiuo metu Avdijivkos rajone kovojančių Rusijos pajėgų yra vadinamosios "Donecko Liaudies Respublikos“ (DLR) 1-ojo armijos korpuso elementai. Rusijos karinių vadų pranešimai, kad daliniai šiame rajone demonstruoja efektyvų ryšį, gali reikšti, kad DLR pajėgos šiek tiek palengvino savo integraciją į reguliarias Rusijos pajėgas ir pasimokė iš ankstesnių neefektyvių ir nesėkmingų atakų Avdijivkos rajone, pažymėjo Karo tyrimų instituto ekspertai.

Tačiau, jų įsitikinimu, mažai tikėtina, jog šie prisitaikymai ir sėkmė taktiniu lygmeniu virs platesniais operatyviniais ir strateginiais Rusijos pajėgų pranašumais.

Pažymima, kad Rusijos pajėgos yra sutelktos į pietvakarius nuo Avdijivkos, nebaigusios operatyvinio miesto apsupimo, ir joms bus sunku tai padaryti. Avdijivka taip pat yra gerai įtvirtinta ir ginama Ukrainos tvirtovė, todėl Rusijos pajėgoms bus sunku priartėti prie miesto ar jį visiškai užimti.

„Kaip anksčiau vertino ISW, Rusijos pajėgos greičiausiai puola Avdijivkos rajoną, kad užrakintų Ukrainos pajėgas ir neleistų joms persidislokuoti į kitas fronto dalis. Tačiau Ukrainos pareigūnai jau įvardijo Avdijivkos puolimą kaip Rusijos fiksavimo operaciją, todėl mažai tikėtina, kad jie pernelyg sutelks Ukrainos pajėgas į šią ašį“, – sakė analitikai.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Spalio 11 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas prie Bachmuto ir vakarinėje Zaporižios srityje ir, kaip pranešama, padarė pažangą abiejuose fronto sektoriuose.
• Daugelis NATO valstybių narių neseniai paskelbė apie pagalbos paketus Ukrainai, o spalio 11 d. Briuselyje įvyko 16-asis Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas Ramšteino formatu.
• Rusijos karinė vadovybė toliau švenčia 810-osios jūrų pėstininkų brigados (Juodosios jūros laivyno) tarnybą Ukrainoje, nepaisant teiginių, kad brigada buvo sužlugdyta ir, kaip pranešama, perkelta į Chersono kryptį.
• Armėnija ir toliau tariamai atsiriboja nuo Rusijos po dešimtmečius trukusių saugumu pagrįstų santykių.
• Spalio 11 d. Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, netoli Bachmuto, palei liniją Avdijivka-Donecko miestas, vakarinėje Donecko srityje, Donecko-Zaporižios srities pasienio zonoje ir vakarinėje Zaporižios srityje ir kai kuriose vietovėse pasistūmėjo į priekį.
• Spalio 11 d. Rusijos opozicijos leidinys „Sever Realii“ pranešė, kad Rusijos gynybos ministerijos atstovai galėjo užverbuoti daugiau kaip 1000 nuteistųjų tarnauti su ministerija susijusioje privačioje karinėje bendrovėje „Redut“.
• Rusijos okupacinė valdžia patiria darbuotojų trūkumą Zaporižios atominėje elektrinėje.

Kai kurios Ukrainos gyvenvietės po karo gali būti neatstatytos dėl didelio sunaikinimo masto, naujienų tarnybai „Novosti.Live“ pareiškė Aukščiausiosios Rados Valstybės valdžios organizavimo, vietos savivaldos, regioninės plėtros ir miestų planavimo komiteto pirmininkė, Olena Šuliak.

Dauguma visiškai sunaikintų gyvenviečių yra Donbase.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

„Luhansko srityje beveik visiškai sugriautas Sievierodoneckas, Popasna, Rubižnė, Ščiastija ir Kremina. Donecko srityje Volnovacha, Vuhledaras, Marjinka ir Lymanas – tai praktiškai griuvėsiai. Soledaras irgi praktiškai sunaikintas. Ir, žinoma, Bachmutas. Kaip juos atstatysime ir ar atstatysime, yra skaudus klausimas“, – pažymėjo ji.

Tačiau, pasak O.Šuliak, labai svarbu atstatyti „ikoninius miestus“. Vienas iš jų – Bachmutas. Anot jos, būtina atstatyti miestus, kurie įėjo į nepriklausomybės kovų istoriją. 

Daugelis Donbaso miestų ir kaimų buvo sukurti aplink įmones ar kasyklas. Dabar šios įmonės yra sunaikintos arba smarkiai apgadintos. Gyvenviečių atkūrimas priklausys nuo šių įmonių veiklos atnaujinimo. Gali būti, kad po Rytų Ukrainos deokupacijos šio regiono struktūra labai pasikeis, daug mažų miestelių liks tušti.

O.Šuliak pažymėjo, kad pietų Ukrainos atstatymas bus spartesnis, nes tai daugiausia žemės ūkio regionas.

„Vietos gyventojų darbas daugiausia susijęs su žemės ūkiu ir žemės ūkio produktų perdirbimu. Atitinkamai daugelio ten esančių gyvenviečių atsikūrimas yra labiau tikėtinas“, – pabrėžė Rados atstovė.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio vakarą paskelbtose įžvalgose pažymėjo, kad galima kiek atsikvėpti, nes antradienį netikėtai kilęs rusų aktyvumas Avdijivkos fronte labai greitai aprimo.

„Labiausiai vakar (antradienį) suneramino išskirtinai intensyvi artilerijos ugnis, nes tai galėjo būti ir pasiruošimo didesnio masto puolimui ženklas. Tai anaiptol nereiškia, kad viskas jau baigta, rusai greičiausiai čia dar kurį laiką bus labiau aktyvūs, bet šiandien (trečiadienį) jiems jau pritrūko kvapo“, – įvertino karybos ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį, kad rusai toliau daro spaudimą ukrainiečiams prie Kupjansko, tačiau patys kenčia Chersono srityje prie Dniepro.

„Čia Ukrainos pajėgos turi didelę ugnies persvarą. Pasikartosiu, neabejoju kad ukrainiečiai Dnieprą gali forsuoti kada panorėję, bet yra rizika, kad nepavyks greitai išplėsti placdarmo kitoje upės pusėje.“

Belgija, pirmoji valstybė pasaulyje, gautą finansinę naudą iš įšaldyto Rusijos turto, perduos Ukrainai, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Belgijos vyriausybės vadovas Alexander'as De Croo trečiadienį Briuselyje vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pranešė, jog Belgija suformavo specialų Ukrainos paramos fondą, į kurį, bet ne į Belgijos iždą, bus nukreipiamos lėšos, gaunamos iš šios šalyje esančių įšaldytų Rusijos aktyvų apmokestinimo.

Pasak Belgijos premjero, tikėtinos šio fondo įplaukos 2022-2024 metais – 1,7 mlrd. eurų.

AFP-Scanpix nuotr.

Virš Rusijos Belgorodo regiono, besiribojančio su Ukraina, sunaikinto drono nuolaužos nukrito ant namų ir pražudė tris žmones, įskaitant mažą vaiką, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius.

Viačeslavas Gladkovas nurodė, kad prie Belgorodo priartėjusį droną numušė oro gynybos sistema, o jo nuolaužos apgadino kelis namus.

„Svarbiausia, kad žuvo trys žmonės, vienas iš jų – mažas vaikas“, – teigė jis socialiniame tinkle „Telegram“ ir paviešino nuotraukas, kuriose už raudonos ir baltos policijos juostos matyti griuvėsių krūva virtęs namas.

Kiek anksčiau jis nurodė, kad griuvėsiuose buvo rasti vyro ir moters kūnai, o dar vienas vyras ir moteris per incidentą patyrė sužalojimų ir buvo nuvežti į ligoninę.

Anot V.Gladkovo, dėl krintančių dronų nuolaužų „buvo (visiškai) sugriauti du gyvenamieji pastatai ir apgadinti keli gyvenamieji pastatai bei automobiliai“.

Ankstų ketvirtadienio rytą Rusijos gynybos ministerija „Telegram“ pranešė, kad trečiadienį apie 23 val. 50 min. vietos (ir Lietuvos) laiku Belgorodo srityje buvo „užkirstas kelias bandymui surengti Ukrainos bepiločio orlaivio ataką“.

Prie Ukrainos sienos esantys Rusijos regionai, įskaitant Belgorodo sritį, nuo Maskvos invazijos Ukrainoje pradžios ne kartą pranešė apie ukrainiečių atakas ir įsiveržimus per sieną.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad per praėjusią parą likvidavo 990 Rusijos karių. Nuo invazijos pradžios Rusija patyrė didesnį nei 284,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 42 tankai, 44 šarvuotosios transporto priemonės, 32 artilerijos sistemos, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 25 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir vienas specialiosios įrangos vienetas.

Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 4 905 tankų, 9 264 šarvuotų kovos mašinų, 9 170 automobilių ir degalų cisternų, 6 763 artilerijos sistemų, 811 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 545 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 316 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 5 247 bepiločių orlaivių ir 20 laivų.

Ukrainos pajėgos per naktį numušė 28 iš 33 Rusijos paleistų „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių, spalio 12 d. pranešė karinės oro pajėgos.

Pasak atnaujinto oro pajėgų pranešimo, dronai buvo paleisti iš Chaudos okupuotame Kryme ir Rusijos pasienyje esančioje Belgorodo srityje ir buvo nukreipti į kelis skirtingus taikinius Ukrainoje.

Priešlėktuvinė gynyba veikė mažiausiai šešiose srityse, įskaitant pietinius Odesos ir Nikolajevo regionus.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./„Shahed-136“

Karinės oro pajėgos pranešė, kad atremiant atakas dalyvavo šalies aviacija, priešlėktuvinės raketinės pajėgos ir elektroninės kovos padaliniai.

Spalio 11 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas prie Bachmuto ir vakarinėje Zaporižios srityje ir, kaip pranešama, pasistūmėjo į priekį abiejuose fronto sektoriuose, rašo Karo tyrimų insitutas (ISW).

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos pajėgos sėkmingai veikė į rytus nuo Kliščiivkos ir Andrijivkos prie Bachmuto. Ukrainos generalinis štabas ir Tavriškos grupės vadas brigados generolas Oleksandras Tarnavskis pranešė, kad Ukrainos pajėgos pagerino savo taktines pozicijas į vakarus nuo Robotynės.

Spalio 11 d. Rusijos pajėgos užpuolė devynias Sumų srities bendruomenes ir sužeidė vieną moterį, pranešė Sumų srities karinė administracija.

Družbos mieste 68 metų moteris buvo paguldyta į ligoninę po to, kai buvo sužeista per išpuolius.

Apie daugiau nukentėjusiųjų nepranešta.

Rusijos kariuomenė atakavo Sumų pasienį, be kitų ginklų, artilerija, minosvaidžiais, prieštankinėmis raketomis, bepiločiais lėktuvais ir minomis, per dieną sukeldama 286 sprogimus.

Atakos smogė Družbos, Znob-Novhorodskės, Chotino, Seredinos-Budos, Bilopilijos, Esmano, Krasnopilijos, Šalynės ir Velikos Pisarivkos bendruomenėms.

Kasdienis apšaudymas yra pažeidžiamų Sumų srities pasienio bendruomenių gyventojų gyvenimo faktas. Spalio 10 d. per ataką Uhroidyje žuvo 13 metų mergaitė.