Keliuose Ukrainos regionuose naktį nuskambėjo oro pavojaus sirena

Ketvirtadienio vakarą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos paskelbė oro pavojaus signalą keliuose Ukrainos regionuose, Kryvyj Riho vietos valdžia pranešė apie sprogimą mieste.

Įspėjimas skambėjo Kirovohrado, Nikolajevo, Dniepropetrovsko, Chersono, Zaporižios ir Donecko srityse.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasiuntė vienybės žinią dėl Izraelio ir „Hamas“ bei Ukrainos karų, nepaisant nerimo, kad politinis paralyžius Vašingtone gali sutrukdyti JAV teikti pagalbą sąjungininkams.

„Šie konfliktai rodo, kad demokratijos turi laikytis išvien“, – pareiškė žurnalistams Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu atvykusi susitikti su J. Bidenu Baltuosiuose rūmuose.

ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas vyksta pasaulinių krizių fone: Ukraina kovoja su Rusijos invazija, o Izraelis ruošiasi invazijai į Gazos Ruožą po „Hamas“ spalio 7 dieną netikėtai surengto išpuolio.

Amerikos ir Europos vadovai norėjo pademonstruoti vieningą frontą, siekdami sustiprinti savo strateginę partnerystę.

J. Bidenas, kuris ketvirtadienį, ragindamas amerikiečius paremti 106 mlrd. JAV dolerių (100 mlrd. eurų) pagalbos paketą, įskaitant karinę pagalbą Ukrainai ir Izraeliui, tiesiogiai susiejo šiuos du konfliktus, sakė, kad ES ir JAV „laikosi išvien“.

„Mes susivienijome, kad palaikytume drąsius Ukrainos žmones, susidūrusius su [Vladimiro] Putino agresija, – sakė J. Bidenas. – Dabar esame kartu, kad paremtume Izraelį po siaubingo „Hamas“ teroristinio išpuolio.“

Ch. Michelis sakė, kad ES ir JAV „formuoja vieningą frontą“.

„Šiandien pasaulis susiduria su didžiuliais iššūkiais. Ir šiandien pasauliui labiau nei bet kada anksčiau reikia stipraus ES ir JAV aljanso šiems iššūkiams įveikti“, – pridūrė jis.

Tačiau ES vadovai taip pat sieks patikinimo, kad JAV ir toliau rems Ukrainą, kuri toliau kovoja siekdama atremti 2022 metų vasarį prezidento Vladimiro Putino pradėtą Rusijos invaziją.

JAV yra bene didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja.

Ketvirtadienį kalbėdamas su žurnalistais Ch. Michelis sakė esąs „tvirtai įsitikinęs“, kad JAV prezidentas padarys viską, ką gali, kad užtikrintų pagalbą Ukrainai.

Paskutinis ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko Briuselyje 2021 metų birželį.

REUTERS-Scanpix nuotr.

Penktadienio vakarą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad gynybos pajėgos atrėmė 20 Rusijos atakų Avdijivkos kryptimi.

Per dieną Ukrainos Gynybos pajėgų oro pajėgos sudavė 7 smūgius priešo personalui, ginklų ir karinės įrangos koncentracijos vietoms ir dar 4 smūgius į priešo priešlėktuvinėms raketų sistemoms.

Baltieji rūmai paprašė Kongreso skirti beveik 105 mlrd. dolerių Ukrainai ir Izraeliui bei JAV sienų apsaugai.

Didžiausias Prezidento Joe Bideno prašymas šiame pakete - daugiau nei 61 mlrd. dolerių Ukrainai.

Taip pat raginama skirti 14,3 mlrd. dolerių Izraeliui, dar 2 mlrd. dolerių Taivanui ir Indostano regiono saugumui bei šiek tiek daugiau nei 9 mlrd. dolerių humanitarinei pagalbai.

Joe Bidenas kreipėsi iš Ovaliojo kabineto

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį paprašė įstatymų leidėjų didžiulio, 100 mlrd. dolerių (94,5 mlrd. eurų) saugumo paketo, į kurį įtrauktas finansavimas Izraeliui kare su „Hamas“ ir Ukrainai kovoje su Rusijos invazija, tačiau jis iškart atsimuš į sieną paralyžiuotame Kongrese.

„Pasaulis stebi, o Amerikos žmonės teisėtai tikisi, kad jų lyderiai susitelks ir atliks darbą dėl šių prioritetų“, – sakoma Baltųjų rūmų biudžeto direktorės Shalandos Young laiške Kongresui.

Prašomame saugumo pakete numatoma 61 mlrd. dolerių (57,6 mlrd. eurų) vertės karinė pagalba Ukrainai ir 14 mlrd. dolerių (13,2 mlrd. eurų) Izraeliui. 

Tačiau tolesni žingsniai mažai tikėtini, kol Atstovų Rūmuose tęsiasi chaosas ir respublikonų daugumai nepavyksta išsirinkti naujo jų pirmininko.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Rusijos gynybos ministerija penktadienį paskelbė sutrukdžiusi ukrainiečių karių bandymams įsitvirtinti rusų kontroliuojamame kairiajame Dnipro upės krante Pietų Ukrainoje.

Rusijos ir Ukrainos pajėgos Chersono srityje jau beveik metus yra užėmusios pozicijas skirtinguose upės krantuose. Pernai lapkritį rusai atsitraukė iš dešiniojo – vakarinio – kranto.

Ukrainiečiai kelis kartus nesėkmingai  bandė įsitvirtinti salose ir kairiajame krante, penktadienį paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Tačiau apie karą rašantys rusų tinklaraštininkai sako, kad ukrainiečių kariams pavyko kirsti upę ir kad jie tebėra pozicijoje kairiajame krante.

Penktadienį platformos „Telegram“ kanalu „WarGonzo“, artimu Rusijos kariuomenei, buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame, kaip teigiama, matyti rusai, tamsoje apšaudantys ukrainiečius, išsilaipinančius netoli Krynkų kaimo. Nurodoma, kad kovos regione tęsiasi.

VIDEO: Rusija: ukrainiečiai bando persikelti per Dnipro upę Chersono regione

Rusija: ukrainiečiai bando persikelti per Dnipro upę Chersono regione

WarGonzo

„Rybar“ kanalu, taip pat susijusiu su Rusijos pajėgomis, ketvirtadienį vakare pranešta, kad ukrainiečių kariams pavyko sustiprinti savo pozicijas Krynkuose ir kad jie toliau juda kairiajame Dnipro krante.

Naujienų agentūra AFP kol kas negalėjo patvirtinti šių pranešimų.

Ukrainos pareigūnai nepateikė komentarų dėl to, ar kariai persikėlė per upę.

„Negalime komentuoti, palaikome informacinę tylą (...), kad netrukdytume savo gynybos pajėgoms“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Chersono srities tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis.

Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) penktadienį paskelbė, kad Ukrainos pajėgos tikriausiai išlaiko karių grupes kai kuriuose rytinio Dnipro kranto rajonuose.

Per praėjusius metus Ukrainos kariai kelis kartus bandė persikelti per Dniprą, tačiau nesugebėjo įsitvirtinti kitame krante.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį lankėsi Chersono srityje, kur susitiko su kariuomenės vadu Valerijumi Zalužnu, Generalinio štabo viršininku, jūrų pajėgų vadu, pranešė prezidentūra. Grupė aptarė dabartines Ukrainos gynėjų operacijas šalies pietuose, nurodė Kyjivas.

Remiantis paskelbta JAV Gynybos departamento ataskaita apie Kinijos karinę veiklą, peržiūrėjus Rusijos muitinės dokumentus paaiškėjo, kad Kinijos bendrovės, įskaitant valstybines, 2023 m. Rusijai, be kita ko, pardavė ginklų ir dvejopo naudojimo prekių - dronų, įvairių atsarginių dalių, apsaugos įrangos ir navigacijos mechanizmų.

Remiantis Pentagono ataskaita, nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. kinų gamintojai Rusijai pardavė dronų ir komponentų už daugiau nei 12 mln. JAV dolerių. O Rusijos pajėgos šiuos kiniškus dronus naudojo taikytis, stebėti ir smūgiuoti Ukrainai.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Interviu televizijai „France 24“ Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba reagavo į Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimą Kinijoje.

D.Kuleba buvo paprašytas įvertinti neseniai įvykusį V.Orbano ir V.Putino susitikimą, per kurį V.Orbanas paspaudė ranką diktatoriui.

„Tikiuosi, kad jis (Orbanas) bent jau nusiplovė ir dezinfekavo rankas po to, kai paspaudė ranką Putinui“, – atsakė ministras.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Viktoras Orbanas ir Vladimiras Putinas Pekine

Rusija penktadienį nurodė dar trims dienoms sulaikyti Rusijos ir JAV pilietybes turinčią žurnalistę Alsu Kurmaševą, prokurorams pareiškus, kad ji neužsiregistravo kaip užsienio agentė.

A. Kurmaševa, dirbanti Laisvosios Europos radijuje/Laisvės radijuje (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL), trečiadienį buvo sulaikyta Kazanėje.

Jei ji bus pripažinta kalta, jai gresia įkalinimas iki penkerių metų.

Naujienų agentūros AFP reporteris matė, kaip du pareigūnai su balaklavomis palydėjo ją į Kazanės teismą. A. Kurmaševa vilkėjo paltą su gobtuvu ir buvo užsidėjusi kaukę.

Vėliau žurnalistams buvo liepta palikti posėdį.

„2023 metų spalio 20 dieną teismo nutartimi (Alsu) Kurmaševai kardomojo kalinimo terminas pratęstas 72 valandoms“, – nurodė teismas.

Tai antras kartas, kai Rusijoje sulaikomas JAV žurnalistas. E.Gershkovichas kovą tapo pirmuoju nuo sovietinių laikų Vakarų žurnalistu, įkalintu Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis, jo darbdavys ir Baltieji rūmai atmeta.

Nuo tada, kai 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto karo veiksmus prieš Ukrainą, Rusija ėmėsi precedento neturinčių priemonių prieš nepriklausomą žurnalistiką.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Alsu Kurmaševa

Rusijos tyrėjai penktadienį paskelbė, kad apkaltino genocidu karo laikų nacį Jaroslavą Hunką, praėjusį mėnesį per neapsižiūrėjimą sulaukusį plojimų Kanados parlamente.

Rusijos Tyrimų komitetas nurodė, kad už akių apkaltino J. Hunką civilių genocidu per Antrąjį pasaulinį karą, tuo metu sovietinės Ukrainos teritorijoje.

Rugsėjį Kanados parlamento pirmininkas Anthony Rota per klaidą pagerbė 98 metų ukrainiečių imigrantą Jaroslavą Hunką, kuris esą kovojo už Ukrainos nepriklausomybę.

Po to paaiškėjo, kad J. Hunka tarnavo su naciais susijusiame kariniame dalinyje.

Kanados premjeras Justinas Trudeau vėliau parlamente atsiprašė.

Per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą įvykęs incidentas sukrėtė Kanadą, privertė atsistatydinti parlamento pirmininką ir sukėlė diplomatinę sumaištį.

„Scanpix“/AP nuotr./Jaroslavas Hunkas