Rusija didina gamybos pajėgumus ir stato karines gamyklas visoje šalyje

Rusai „trimis pamainomis“ stato karines gamyklas visoje šalies teritorijoje. Tokias išvadas projekto „Schemy“ žurnalistai padarė išanalizavę palydovines nuotraukas. Jose užfiksuoti pokyčiai teritorijose tų įmonių, kuriose gaminami ir remontuojami lėktuvai, sraigtasparniai, dronai ir raketos. Projekte pateikiami keli pavyzdžiai.

Kazanės aviacijos gamykla

Šioje gamykloje, priklausančioje valstybinei korporacijai „Rostech“, gaminami ir remontuojami strateginiai bombonešiai, tokie kaip Tu-22m3 ir Tu-160, iš kurių okupantai paleidžia raketas į Ukrainą. Dar 2018 m. šios gamyklos teritorijoje pradėtas statyti naujas didelis angaras, o 2022 m. statybos darbai paspartėjo.

Irkutsko aviacijos gamykla

Šios įmonės profilis – visų modifikacijų naikintuvų Su-30 remontas ir gamyba. 2019–2021 m. gamyklos teritorijoje atsirado angaras su išvažiavimu į pakilimo taką, o jau šiemet baigiamas statyti dar vienas panašus objektas.

Uralo civilinės aviacijos gamykla

Nors pats pavadinimas sako, kad gamykla užsiima būtent civiline aviacija, iš tiesų ši įmonė visų pirma remontuoja variklius ir reduktorius, kurie gali būti naudojami kariniuose sraigtasparniuose, pavyzdžiui, Mi-2, Mi-8, Mi-24 ir Ka-52.

wikipedia.com nuotr./Ka-52 sraigtasparnis

Nuo 2021 m. pabaigos gamyklos teritorijoje pradėtas statyti naujas didelis cechas, kuris buvo baigtas šiais metais. Jis yra 145 metrų ilgio ir 75 metrų pločio. Pasak aviacijos eksperto, jame greičiausiai bus gaminami lėktuvų ar sraigtasparnių varikliai arba agregatai.

Dubno mašinų gamykla ir „Kronštadt“

Įmonės teritorijoje Dubno mieste, Maskvos srityje, be kita ko, yra mašinų gamybos ir konstravimo biuras „Raduga“, kuriame gaminamos tokios raketos kaip Ch-22, Ch-55 ir Ch-101.

2023 m. čia baigtas statyti naujas didelis pastatas. Tai nauja privati rusiškų bepiločių orlaivių gamybos gamykla, priklausanti bendrovei „Kronštadt“ (ši įmonė susijusi su Rusijos oligarcho Vladimiro Jevtušenkovo holdingu „AFK-Sistema“). Įmonės profilis – kovinių bepiločių orlaivių – nuo žvalgybinių iki atakos dronų – gamyba su „Orion“, „Helios“ ir kt. prekės ženklais.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė turį informacijos, kad Rusija vykdo egzekucijas kariams, kurie atsisako vykdyti įsakymus per naują kruviną puolimą Rytų Ukrainoje.

„Turime informacijos, kad Rusijos kariuomenė iš tikrųjų vykdo egzekucijas kariams, kurie atsisako vykdyti įsakymus“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

„Taip pat turime informacijos, kad Rusijos vadai grasina sušaudyti ištisus dalinius, jei jie bandys atsitraukti nuo Ukrainos artilerijos ugnies“, – pridūrė jis.

„Tai smerktina“, – sakė J.Kirby.

Paklaustas apie galimas egzekucijas ir apie tai, kaip Jungtinės Valstijos gavo šią informaciją, J.Kirby nepateikė išsamesnės informacijos.

„Consolidated News Photos“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby

Pernai vasarį plataus masto karą Ukrainoje pradėjusi Rusija pastaruoju metu suintensyvino atakas prie Avdijivkos Ukrainos rytinėje Donecko srityje ir šiaurės rytinio Kupjansko, siekdama iki žiemos pastūmėti fronto liniją į priekį.

Per puolimą Maskva patyrė reikšmingų nuostolių: neteko mažiausiai 125 šarvuotų transporto priemonių ir tūkstančių karių, sakė J.Kirby.

„Atrodo, kad Rusijos kariuomenė naudoja tai, ką mes vadiname žmonių bangų taktika, – sakė jis. – Nenuostabu, kad Rusijos pajėgose tvyro prasta kovinė dvasia.“

JAV ketvirtadienį paskelbė apie naują 150 mln. dolerių (142, 28 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukta artilerijos amunicija ir mažo kalibro šoviniai, taip pat prieštankiniai ginklai.

Vašingtonas yra neabejotinai didžiausias Kyjivo saugumo pagalbos teikėjas – nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo 2022 metų vasarį Ukrainai skyrė 43,9 mlrd. dolerių (41,64 mlrd. eurų). 

Tačiau griežtosios linijos respublikonų įstatymų leidėjų pasipriešinimas sukėlė abejonių dėl būsimos pagalbos Kyjivui, todėl dabar JAV vyriausybė, nesulaukusi naujų lėšų iš Kongreso, vadovaujasi anksčiau patvirtintais pagalbos teikimo principais.

Pentagonas išplatintame pareiškime nurodė, kad naujausias karinės pagalbos Ukrainai paketas grindžiamas praėjusiais finansiniais metais Kyjivui numatytomis lėšomis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

„[JAV prezidento Joe] Bideno administracija ragina Kongresą įvykdyti savo įsipareigojimą Ukrainos žmonėms ir skirti papildomą finansavimą, kad Ukraina ir toliau turėtų tai, ko jai reikia, norint apsiginti nuo žiauraus Rusijos pradėto karo“, – sakoma pareiškime.

Naujausią paketą taip pat sudaro oro gynybos raketos, naktinio matymo prietaisai, sprogmenų neutralizavimo įranga ir apranga šaltajam metų laikotarpiui.

Jungtinės Valstijos buvo vienos iš karinės paramos Ukrainai iniciatorių, greitai sukūrusios tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po to, kai Rusija pasiuntė karius į Ukrainą ir koordinavo dešimčių šalių pagalbą.

Rusija ketvirtadienį kritikavo naujas Ukrainos taikos derybas, kurios šį savaitgalį vyks Maltoje, ir įspėjo, kad bet kokios diskusijos, kuriose ji nedalyvaus, duos priešingų rezultatų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad šios derybos, po panašių susitikimų Džidoje ir Kopenhagoje anksčiau šiais metais, sulauks paramos jo taikos planui.

„Akivaizdu, kad tokie susirinkimai neturi jokios perspektyvos, jie tiesiog duoda priešingą rezultatą“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji pridūrė, kad būsimasis susitikimas „neturi nieko bendra su taikaus sprendimo paieškomis“, ir sukritikavo Maltą už tai, kad ji sutiko organizuoti renginį, kurį pavadino akivaizdžiai antirusišku.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas teigė, kad susitikimas jį nuteikia optimistiškai ir kad apie 60 šalių patvirtino savo dalyvavimą.

„Šis susitikimas yra stiprus signalas, kad Ukrainoje išsaugota vienybė“, – sakė jis per Ukrainos televiziją.

V.Zelenskis propaguoja savo paties dešimties punktų taikos planą, raginantį Rusiją išvesti visus savo karius iš tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos sienų, įskaitant Rusijos kontroliuojamas teritorijas.

Rusija, kuri 2022 metų rugsėjį pareiškė, kad aneksavo keturias Ukrainos teritorijas (Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios sritis), atmetė bet kokį susitarimą, pagal kurį būtų turėtų atsisakyti užimtų žemių.

Ir Rusija, ir Ukraina rengiasi artėjančiai varginančiai žiemai: Ukraina įspėja apie atnaujintus smūgius jos energetikos infrastruktūrai, o Rusija bando nuslopinti Ukrainos kontrpuolimą.

Ukrainos pergale kare su Rusija tiki 94 proc. ukrainiečių, o 68 proc. respondentų tiki valstybės suverenaus vientisumo atkūrimu 1991 m. sienose, rodo Tarptautinio respublikonų instituto atliktos apklausos rezultatai.

Į klausimą „Ar tikite, kad Ukraina laimės karą?“ „vienareikšmiškai taip“ atsakė 73 proc. respondentų, „greičiau taip“ – dar 21 proc.

Ukrainos pergale greičiau netiki 2 proc. respondentų, o vienareikšmiškai netiki 1 proc.

Telegram/Ukrainos karys

Trims procentams respondentų buvo sunku atsakyti arba jie neturėjo atsakymo.

Ukrainiečių, tikinčių pergale prieš agresorių, procentinė dalis nuo 2022 m. balandžio mėn. pasikeitė nedaug (nuo 97 proc. iki 94 proc.).

Šešiasdešimt aštuoni procentai respondentų tiki, kad Ukraina išsaugos visas savo teritorijas, kurias turėjo 1991 m. Mažiau nei 1 proc. mano, kad Ukraina bus visiškai okupuota Rusijos.

Tyrimą finansavo Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės plėtros agentūra (USAID).

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pareiškė, kad Vengrija tampa Europos Sąjungos problema.

Ji tai pasakė prieš ES vadovų susitikimą Briuselyje, praneša „The Guardian“.

„Ji tampa problema, kurią turime išspręsti. Anksčiau turėjome skirtingas nuomones ir sugebėjome išlaikyti vienybę, tačiau dėl Vengrijos tai darosi vis sunkiau“, – sakė K.Kallas.

Estijos vyriausybės vadovės teigimu, ES neturi galingos priemonės pasipriešinti tam, ką daro Vengrija.

K.Kallas stebisi, kad Vengrija ir toliau laikosi daugumai valstybių narių priešingų pažiūrų, be to, nepaisant didelės infliacijos, lieka už euro zonos ribų.

„Vengrijai reikia ES“, – pridūrė K.Kallas.

15min primena, kad praėjusią savaitę Pekine susitiko Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tai buvo pirmasis V.Putino susitikimas su ES valstybės vadovu per daugiau nei metus.

Be to, V. Orbanas 1956 m. revoliucijos sovietų numalšinimo metinių proga padarė skandalingą pareiškimą, kuriame Vengrijos narystę ES palygino su sovietų okupacija.

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Viktoras Orbanas ir Vladimiras Putinas Pekine

Rusijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį per pirmąjį įstatymo projekto svarstymą pritarė rekordiniam gynybos išlaidų didinimui, skirtam Maskvos vykdomam puolimui Ukrainoje finansuoti.

Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – deputatai balsavimu patvirtino Rusijos 2024 metų biudžeto išlaidų planus, kuriuose numatyta 68 proc. padidinti karines išlaidas.

AFP-Scanpix nuotr./ Rusijos valstybės Dūma

Nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį pasiuntė šimtus tūkstančių karių į Ukrainą, ji jau išleido dešimtis milijardų dolerių (eurų) šaudmenims, raketoms, tankams, dronams, įrangai ir karių atlyginimams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suintensyvino puolimą, Maskvai toliau patiriant ekonominius ir žmogiškuosius 20 mėnesių trunkančios invazijos nuostolius.

Remiantis biudžeto pasiūlymais, bendros vyriausybės išlaidos kitais metais padidės daugiau nei 20 proc. ir sieks 36,66 trln. rublių (per 370 mlrd. eurų).

2024-aisiais išlaidos gynybai sudarys beveik trečdalį visų biudžeto lėšų – jos padidės 68 proc. ir sudarys 10,8 trln. rublių (per 111 mlrd. eurų).

Karinės išlaidos sudarys daugiau nei 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai bus didžiausia šalies išlaidų dalis nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo.

Anot Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, Maskva, vykdydama puolimą Ukrainoje, kasdien sunaudoja iki 15 tūkst. tonų medžiagų, įskaitant šaudmenis ir degalus.

Prieš ketvirtadienio balsavimą finansų ministras Antonas Siluanovas įstatymų leidėjams sakė, kad pasiūlytas biudžetas „skirtas pagrindiniam šiandienos uždaviniui – užtikrinti mūsų pergalę“.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje pareiškė laukiantis derybų su Ukraina, kad būtų atšauktas 500 mln. eurų paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ginklams pirkti iš Europos taikos fondo lėšų blokavimas.

„Laukiame, kol Ukrainos delegacija atvyks į Budapeštą deryboms šiuo klausimu. Esame atviri ir pasirengę sudaryti susitarimą“, – pažymėjo ministras pirmininkas.

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Viktoras Orbanas ir Vladimiras Putinas Pekine

Žurnalistai taip pat jo paprašė paaiškinti savo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Pekine. Pasak V.Orbano, Ukraina yra bendra Vengrijos ir Rusijos kaimynė.

„Mes turime taikią strategiją. Taigi norėtume išlaikyti atvirą bendravimo kanalą“, – pabrėžė jis.

V.Orbano nuomone, be galimybės bendrauti su Rusija „nebus jokių šansų pasiekti taiką“.

Premjeras atkreipė dėmesį, kad neketina atsiprašyti už tai, kad paspaudė ranką V.Putinui. Jis taip pat sakė, kad remia „paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos.

Ketvirtadienį Ukraina sustabdė naudojimąsi naujuoju Juodosios jūros grūdų koridoriumi dėl Rusijos karinių orlaivių keliamos grėsmės, skelbia konsultacijų bendrovė „Barva Invest“, remdamasi Ukrainos jūrų uostų direkcija.

„Spalio 25 d. vakare Ukrainos jūrų uostų direkcija paskelbė pranešimą, kad nuo 2023 m. spalio 26 d. laivų judėjimas į koridorių ir iš jo bus sustabdytas“, – teigė „Barva Invest“ atstovai.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Ukrainos grūdus gabenantis laivas

Pranešama, kad toks sustabdymas de facto galioja jau dvi pastarąsias dienas dėl kariškių sprendimo, kuriame kalbama apie „sprogimo grėsmę“, kylančią dėl padidėjusio Rusijos aviacijos aktyvumo.

Tikimasi, kad draudimas nustos galioti spalio 26 d.

„Dabartinis draudimas galioja iki spalio 26 d., tačiau gali būti, kad jis bus pratęstas“, – pažymima pranešime.

Jame taip pat kalbama apie galimas grūdų koridoriaus sustabdymo pasekmes

„Šie netikėti apribojimai reiškia laivų prastovas. Tikimės neigiamos įmonių reakcijos į tai, kad nėra nuspėjamumo. Tie rinkos dalyviai, kurie dabar moka iš savo kišenės už prastovas, numatys šią riziką ir, tęsdami veiklą Ukrainoje, perkels papildomas išlaidas žemyn tiekimo grandine“, – prognozavo "Barva Invest“.